Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjusi kaltinamųjų S. A. ir V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo S. A. turtui pratęstas iki nuosprendžio byloje priėmimo, uždraudžiant turtu disponuoti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, S. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija).

2. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinio ieškinio įvykdymą, Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus 2021 m. spalio 13 d. nutarimu buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas S. A. nuosavybės teisių apribojimas į S. A. ir V. A. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. A. 2021 m. spalio 14 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, laikinai apribotos S. A. nuosavybės teisės ir į kratos metu rastus grynuosius pinigus – 74 000 Eur. Šių procesinės prievartos priemonių taikymas Panevėžio apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas ir baigiasi 2024 m. sausio 13 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamųjų S. A. ir V. A. gynėjas advokatas V. Martyšius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties dalį, kuria nuosavybės teisių apribojimas iki nuosprendžio byloje priėmimo pratęstas S. A. ir V. A. jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui – kratos metu rastiems gryniesiems pinigams (iš viso – 74 000 Eur). Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Iki šiol prokuroro taikoma laikinoji apsaugos priemonė kratos metu rastai 74 000 Eur sumai neatitinka galiojančios Lietuvos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmės ir proporcingumo, o kaltinamojo sutuoktinės V. A. dukrai V. U. priklausančių 20 000 Eur negrąžinimas bei V. A. motinai S. N. priklausančių 20 000 Eur negrąžinimas visų jų šeimos narių ir artimųjų yra suprantamas kaip neteisėtas Panevėžio apygardos teismo spaudimas S. A. ir kitiems šeimos nariams (sutuoktinei V. A. ir sūnui R. A.) kuo greičiau prisipažinti dėl jų tariamai padarytų nusikaltimų.

4.2. Kriminalinės žvalgybos veiksmai ir nekontroliuojamo informacijos rinkimo būdai apie pirkėjus, skubotai ir dėl to neprofesionaliai atlikta ir į bylą pateikta specialisto išvada grubiai ir neproporcingai pažeidžia kaltinamojo S. A. ir jo sutuoktinės V. A. dukros V. ir motinos S. nuosavybės teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijoje, dėl jų akivaizdaus privataus (asmeninio) gyvenimo apribojimo. Panevėžio apygardos teismas (nuo 2023 m. birželio mėnesio) jau turėjo galimybę nustatyti teisiškai reikšmingas šios baudžiamosios bylos aplinkybes dėl A. namų seife rastų 74 000 Eur atsiradimo aplinkybių bei arešto pinigams panaikinimo, o arešto pratęsimo pagrindų nenustačius, nuosavybės apribojimo rastiems pinigams nepratęsti.

4.3. Pažymima, kad S. A. prokuroras dar 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi neleido naudotis net maža dalimi kratos metu paimtų pinigų, skirtų jo šeimos pragyvenimui ir būsto išlaikymui, kas akivaizdžiai rodo prokuroro baudžiamosios teisės paskirties bei bendrųjų teisės principų ignoravimą ir trukdymą teismams vykdyti ne formalų, o tikrą teisingumą. Prokuroras neteisėtai siekia S. A. bei jo sutuoktinės dukrą V. U. ir motiną S. N. įvardyti kaip pažeidusius kažkokius mokesčių įstatymus, nes jos nėra pateikusios (duomenys neskelbtini) formų dėl grynųjų pinigų turėjimo. Tokios formos pateikimas nėra būtinas, kadangi šeimos seife saugoti S. N. (20 000 Eur) ir V. U. (20 000 Eur) pinigai buvo jų asmeninės gyvenimo santaupos, patikėtos saugoti V. A. „juodai dienai“. Taigi, skundžiama nutartimi siekiama sukelti pavojingus padarinius ginamiesiems, jų šeimai ir kitiems artimiesiems apsirūpinant maistu, vaistais ir būtinomis namų apyvokos prekėmis.

4.4. Ginamiesiems S. A. ir V. A. pateikti kaltinimai dėl turtinės žalos padarymo maksimaliai siekia 87 229 Eur, todėl niekuo nepagrįsti, nemotyvuoti, beribiai ir kelis kartus pertekliniai jo nuosavybės turto griežčiausio lygio apribojimai (areštuotas sutuoktinių namas, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 123 378 Eur, ir areštuoti 74 000 Eur, rasti gyvenamojo namo seife, iš kurių 40 000 Eur yra ne V. ir S. A.) yra neproporcingi, galintys sukelti pavojingus padarinius, todėl yra pritaikyti akivaizdžiai neteisėtai, nes atneša ne tik didžiulę žalą ir nuostolius, bet ir kasdieninį S. A. ir V. A. bei jų artimųjų stresą, neigiamas emocijas, dalykinės reputacijos ir socialinių ryšių pablogėjimą, nepatogumus, dvasinius pergyvenimus.

4.5. Pažymima, kad teismų sprendimai turi būti motyvuojami, tačiau ginčijamoje nutartyje nėra nurodyta objektyvių ir įtikinamų argumentų dėl jo ginamiesiems toliau taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo nutartyse kalbėdamas apie trečiųjų asmenų nors ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą, yra pabrėžęs, jog toks neproporcingas apribojimas pažeidžia konstitucines nuosavybės teises ir visada turi nubaudimo ir žalos padarymo elementų.

4.6. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje tik formalus (aiškiai perteklinis) Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 1 ir 6 dalių tolimesnis taikymas prieštarauja proporcingumo principui ir neatitinka baudžiamosios teisės paskirties reikalavimų, nes ginamojo S. A. sutuoktinė (kaltinamoji) V. A. yra V. U. mama bei S. N. dukra, tačiau tai nesudaro jokio teisinio ar faktinio pagrindo daryti išvadą dėl jų materialinio suinteresuotumo (susitarimo) kartu su kaltinamaisiais veikti bendrai ar nusikalstamai. Teismas nutartimi vykdo tik prokuroro lūkesčius pateisinantį ir siekius atitinkantį “teisingumą” bei neturėdamas konkrečių duomenų apie namų seife rastų pinigų neteisėtą kilmę, nekaltumo įrodinėjimo naštą perkėlė gynybai. Toks sprendimas pažeidžia esmines ginamųjų ir jų artimųjų teises bei teisėtus interesus.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas iš dalies.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs gynėjo advokato V. Martyšiaus skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad laikino kaltinamojo S. A. nuosavybės teisės apribojimo terminas nekilnojamam turtui, priklausančiam S. A. ir V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ir jo gyvenamojoje vietoje rastoms piniginėms lėšoms (gryniesiems pinigams) pratęstas teisėtai ir pagrįstai, skundo argumentai nesudaro pagrindo nutraukti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymą. Vis tik žemesnysis teismas netinkamai nustatė laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo terminą, todėl ginčijama nutartis keistina.

6. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų kitų procesinės prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu. Šios priemonės paskirtis – užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, įstatymo leidėjas nustatė, kad ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinai apribojant nuosavybės teisę, pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

7. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamajam S. A. pareikšti kaltinimai padarius BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) numatytas nusikalstamas veikas. Byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra fiksuoti specialistų išvadose, VMI atliktos analizės, kratos protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, slapto sekimo, apžiūrų protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Kaip nurodyta įstatymo leidėjo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti taikomas, kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagrindu Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi civilinį ieškinį 87 229 Eur sumai dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis valstybei padarytos žalos galimai išvengiant akcizų ir pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Taip pat kaltinamajam inkriminuotos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrindu laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas ir 74 000 Eur sumai grynųjų pinigų, rastų ir paimtų kaltinamojo S. A. gyvenamosios vietos kratos metu. Taigi, yra pagrįstas pagrindas manyti, kad byloje bus sprendžiamas nusikalstamais veiksmais padarytos žalos valstybei atlyginimo klausimas, taip pat gali būti taikomas ir turto konfiskavimas.

8. Nesutikdamas su ginčijama nutartimi gynėjas skunde nurodo, jog byloje taip pat yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog kaltinamojo namuose atliktos kratos metu rastų piniginių lėšų (74 000 Eur) dalis, viso 40 000 Eur, priklauso kaltinamosios V. A. dukrai V. U. ir mamai S. N., todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas pažeidžia kitų asmenų, nesančių šioje byloje kaltinamaisiais, teises. Aukštesnysis teismas, vertindamas šiuos argumentus, pažymi, kad šioje proceso stadijoje nesprendžiamas klausimas, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, ar byloje bus taikomas ir kokia apimtimi BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas arba BK 72³ straipsnyje numatytas išplėstinis turto konfiskavimas. Išvadas dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais, jų sąsajumo ir pakankamumo reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą. Pagal byloje surinktus duomenis, aptariami pinigai buvo rasti kaltinamojo S. A. gyvenamojoje vietoje esančiame seife. Visa pinigų suma buvo laikoma kartu. Šie duomenys neleidžia patikimai atmesti galimybės, kad šie pinigai priklauso ne gynėjo įvardytiems asmenims, o yra S. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatas ar atitinka turto, kuriam taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, požymius. Kaip minėta, visi byloje surinkti duomenys bus įvertinti ir visos reikšmingos aplinkybės nustatytos išnagrinėjus bylą iš esmės, ištyrus ir įvertinus visus surinktus duomenis. Taigi, kaltinamajam pareikštų kaltinimų ir duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas ir kurių pakanka manymui apie galimą neteisėtą aptariamų pinigų kilmę, kontekste, šioje proceso stadijoje aukštesnysis teismas šiuo metu neturi pagrindo spręsti, jog laikinas nuosavybės teisių apribojimas piniginėms lėšoms taikomas nepagrįstai ar neleistinai pažeidžia kitų asmenų nuosavybės teises.

9. Gynėjas taip pat akcentuoja, jog piniginės lėšos šiuo metu reikalingos kaltinamajam ir jo artimiesiems siekiant užtikrinti bent minimalų pragyvenimą, sumokėti mokesčius, įsigyti vaistų ir pan. Aukštesnysis teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, jog šie gynėjo argumentai yra nepagrįsti. 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu S. A. nurodė šiuo metu dirbantis UAB „A. p.“, o sutuoktinė V. A. nurodė esanti pensininkė, tad gauna valstybės jai išmokamą pensiją. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas tik nurodytam nekilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms ir nėra taikomas einamosioms mėnesinėms lėšoms banko sąskaitose, kitam turimam nekilnojamajam turtui. Liudytojų V. U. bei S. N. parodymai taip pat patvirtina ir jų gaunamas kasmėnesines pajamas (atitinkamai darbo užmokestis ir senatvės pensija). Iš visų paminėtų asmenų parodymų taip pat spręstina, kad, jų teigimu, V. U. ir S. N. V. A. pasaugoti perduotos pinigų sumos buvo skirtos „juodai dienai“, tai yra ne kasdieniam vartojimui. Atsižvelgiant į visumą paminėtų duomenų, nėra pagrindo manyti, jog kaltinamieji ir jų šeimos nariai yra palikti be pragyvenimą (bent minimalų) užtikrinančių lėšų, todėl nėra pagrindo ir išvadai, jog taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms yra neproporcingai pažeidžiamos kaltinamojo S. A. ar kitų asmenų nuosavybės teisės.

10. Aukštesniajam teismui pateiktame skunde taip pat nurodoma, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas didesnės vertės turtui, nei VMI civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos suma. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamiesiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto vidutinė rinkos vertė – 123 378 Eur, be to laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas ir 74 000 Eur dydžio piniginėms lėšoms. Vis tik, kaip jau minėta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas nurodytam turtui taikomas ne tik civiliniam ieškiniui užtikrinti, bet ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Iš konfiskuotino turto negali būti atlyginama nusikalstama veika padaryta žala, kuri nesusijusi su kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtine nauda, todėl neatmestina galimybė, jog piniginės lėšos gali būti konfiskuotos, o civilinis ieškinys tenkinamas iš kitų lėšų, pavyzdžiui, kaltinamajam priklausančio nekilnojamojo turto.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pažeidimams, jos turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti (2009 m. balandžio 9 d. nutarimas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisės netrukdomai naudotis nuosavybe suvaržymas visada turi nustatyti „teisingą pusiausvyrą“ tarp bendrojo intereso poreikių ir reikalavimų, keliamų asmens pagrindinių teisių apsaugai; turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz.: Immobiliare Saffi v Italy (GC), Nr. 22774/93). Nors kiekviena procesinė prievartos priemonė tam tikra apimtimi suvaržo asmenų galimybes laisvai disponuoti turtu, tačiau nuosavybės teisė nėra absoliuti, o toks jos suvaržymas savaime nereiškia, kad priemonė taikoma neteisėtai ar nepagrįstai. Įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kiekį, pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas, jo mastas šiuo atveju negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio bei turto konfiskavimo vykdymas.

12. Vis tik, aukštesnio teismo vertinimu, žemesnysis teismas nepagrįstai laikiną nuosavybės teisių apribojimą skyrė tiksliai neapibrėžtam terminui, t. y. iki nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo. Baudžiamojo proceso įstatymu nėra konkrečiai numatyta, kokiam maksimaliam terminui bylą nagrinėjantis teismas gali paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą. BPK 151 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas ar kitaip nepagrįstai varžomos žmogaus teisės. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui taikomas gana ilgą laiko tarpą, nuo 2021 m. spalio 13 d. Tokioje situacijoje kyla būtinybė dažniau vertinti taikomos procesinės prievartos priemonės tikslingumą ir proporcingumą. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas iš esmės dar nėra pradėtas, todėl laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo terminą apibrėžus iki nuosprendžio priėmimo, iš esmės yra apribojama galimybė nuolat revizuoti taikomos procesinės prievartos priemonės reikalingumą, proporcingumą ir pagrįstumą. Tokioje situacijoje tikslinga laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą apibrėžti konkrečia data, šiuo atveju – trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį.

Nustatyti, kad laikinas S. A. nuosavybės teisės apribojimas į S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise su V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kratos metu rastus grynuosius pinigus – 74 000 eurų, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, pratęsiamas trijų mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 13 d.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.