Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjusi kaltinamųjų S. A. ir V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamojo S. A. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise su V. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir kratos metu rastus grynuosius pinigus – 74 000 Eur, pratęstas šešiems mėnesiams nuo 2024 m. balandžio 13 d., uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, S. A. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189¹ straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija).

2. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ir civilinio ieškinio įvykdymą, Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aido Amparavičiaus 2021 m. spalio 13 d. nutarimu buvo pritaikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas S. A. nuosavybės teisių apribojimas į S. A. ir V. A. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A. Amparavičiaus 2021 m. spalio 14 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, laikinai apribotos S. A. nuosavybės teisės ir į kratos metu rastus grynuosius pinigus – 74 000 Eur. Šių procesinės prievartos priemonių taikymas Panevėžio apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamųjų S. A. ir V. A. gynėjas advokatas V. Martyšius prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria šešiems mėnesiams pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į S. A. ir V. A. jungtine nuosavybe priklausantį turtą – kratos metu rastus grynuosius pinigus (iš viso 74 000 Eur). Palikti nepakeistas kitas Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties dalis. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pasak gynėjo, iki šiol taikoma laikinoji apsaugos priemonė kratos metu rastai 74 000 Eur sumai neatitinka galiojančios Lietuvos teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trukmės ir proporcingumo, o kaltinamojo sutuoktinės V. A. dukrai V. U. priklausančių 20 000 Eur bei V. A. motinai S. N. priklausančių 20 000 negrąžinimas suprantamas kaip neteisėtas Panevėžio apygardos teismo spaudimas S. A. ir kitiems šeimos nariams (sutuoktinei V. A. ir sūnui R. A.) kuo greičiau prisipažinti dėl jų tariamai padarytų nusikaltimų.

4.2. Gynėjo įsitikinimu, kriminalinės žvalgybos veiksmai ir nekontroliuojamo informacijos rinkimo būdai apie pirkėjus, skubotai ir dėl to neprofesionaliai atlikta bei į bylą pateikta specialisto išvada grubiai ir neproporcingai pažeidžia kaltinamojo S. A. ir jo sutuoktinės V. A. dukros V. ir motinos S. nuosavybės teises, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijoje, dėl jų akivaizdaus privataus (asmeninio) gyvenimo apribojimo, tuo pačiu, saugant V. ir S. A. namuose (seife) artimųjų pinigines lėšas.

4.3. Atkreipiamas dėmesys, kad V. A., S. A. ir R. A. nurodė, jog nuo 2021 m. birželio mėnesio akivaizdžiai matė, kad paskui įmonės autotransportą, išvežiojantį jų pagamintą produkciją – alų, važinėja neatpažintas lengvasis (kaip vėliau paaiškėjo – policijos) tarnybinis automobilis, tačiau į šį automobilį jie nekreipė jokio dėmesio, kadangi sąžiningai tvarkė alaus gamybos bei pardavimų buhalterinę apskaitą, nevengė pelno mokesčio, akcizų ir kitų mokesčių sumokėjimo valstybės biudžetui.

4.4. Pasak gynėjo, šioje byloje teisingumo vykdymas negali priklausyti nuo prokuroro A. Amparavičiaus pareiškime nurodytos nepatikrintos medžiagos, nes Panevėžio apygardos teismas (nuo 2023 m. birželio mėnesio iki dabar) jau turėjo galimybę nustatyti teisiškai reikšmingas šios baudžiamosios bylos aplinkybes dėl V. ir S. A. namų seife rastų pinigų – 74 000 Eur atsiradimo aplinkybių bei arešto pinigams panaikinimo, o nenustačius pratęsimo pagrindų, pinigų arešto nepratęsti. Pažymi, kad prokuroras dar 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi S. A. neleido naudotis net maža dalimi kratos metu paimtų pinigų, skirtų jo šeimos pragyvenimui ir būsto išlaikymui, kas akivaizdžiai rodo prokuroro baudžiamosios teisės paskirties bei bendrųjų teisės principų ignoravimą ir trukdymą teismams vykdyti ne formalų, o tikrą teisingumą.

4.5. Gynėjo teigimu, prokuroras neteisėtai siekia S. A., jo sutuoktinės dukrą V. U. ir motiną S. N. įvardyti kaip pažeidusius kažkokius mokesčių įstatymus, nes jos nėra pateikusios (duomenys neskelbtini) formų dėl grynųjų pinigų turėjimo. Atkreipia dėmesį, kad tokios formos pateikimas nėra būtinas, kadangi šeimos seife saugoti S. N. (20 000 Eur) ir V. U. (20 000 Eur) pinigai buvo jų asmeninės gyvenimo santaupos, patikėtos saugoti V. A. „juodai dienai“. Be to, namų seife rasti jų pinigai nebuvo V. A. nei dovanoti, nei gauti ar duoti kaip paskola. Gynėjo įsitikinimu, taip siekiama sukelti pavojingus padarinius ginamiesiems, jų šeimai ir kitiems artimiesiems apsirūpinant maistu, vaistais ir būtinomis namų apyvokos prekėmis. Gynėjas pažymi ir tai, kad į baudžiamąją bylą pateikta (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2024 m. vasario 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. N., gim. (duomenys neskelbtini), ligos ir negalimumo vykti į paskirtus teismo posėdžius iki 2024 m. gruodžio 31 d. rodo, kad S. N. gali ir nesulaukti ginčo dėl jai priklausančių pinigų (20 000 Eur ) grąžinimo baigties.

4.6. Skunde nurodoma, kad ginamiesiems S. A. ir V. A. pateikti kaltinimai dėl turtinės žalos padarymo maksimaliai siekia 87 229 Eur, todėl niekuo nepagrįsti, nemotyvuoti, beribiai ir kelis kartus pertekliniai jo nuosavybės turto griežčiausio lygio apribojimai (areštuotas sutuoktinių namas, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 123 378 Eur, ir areštuoti 74 000 Eur, rasti gyvenamojo namo seife, iš kurių 40 000 Eur yra ne V. ir S. A.) yra neproporcingi, galintys sukelti pavojingus padarinius. Be to, pritaikyti akivaizdžiai neteisėtai, nes atneša ne tik didžiulę žalą ir nuostolius, bet ir kasdieninį S. A. ir V. A. bei jų artimųjų stresą, neigiamas emocijas, dalykinės reputacijos ir socialinių ryšių pablogėjimą, nepatogumus, dvasinius pergyvenimus.

4.7. Akcentuojama, kad teismų sprendimai turi būti motyvuojami, tačiau skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta objektyvių ir įtikinamų argumentų dėl ginamiesiems toliau taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse kalbėdamas apie trečiųjų asmenų nors ir laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra pabrėžęs, jog toks neproporcingas apribojimas pažeidžia konstitucines nuosavybės teises ir visada turi nubaudimo ir žalos padarymo elementų.

4.8. Gynėjas daro išvadą, kad ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-18789-21 ir „aplinkybių patikslinimas dėl rastų pinigų savininkų“ buvo atliktas su išankstiniu nusistatymu prieš niekuo neįtariamas V. U. bei pasiligojusią S. N., grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 152 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus, asmenų nekaltumo prezumpcijos, teisės į nuosavybę konstitucinius principus. Nagrinėjamoje byloje tik formalus (aiškiai perteklinis) BPK 151 straipsnio 1 ir 6 dalių tolimesnis taikymas prieštarauja proporcingumo principui ir neatitinka baudžiamosios teisės paskirties reikalavimų. S. A. sutuoktinė (kaltinamoji) V. A. yra V. U. mama bei S. N. dukra, tačiau tai nesudaro jokio teisinio ar faktinio pagrindo daryti išvadą dėl jų materialinio suinteresuotumo (susitarimo) kartu su kaltinamaisiais veikti bendrai ar nusikalstamai. Teismas nutartimi vykdo tik prokuroro lūkesčius pateisinantį ir siekius atitinkantį “teisingumą” bei neturėdamas konkrečių duomenų apie namų seife rastų pinigų neteisėtą kilmę, nekaltumo įrodinėjimo naštą perkėlė gynybai. Toks sprendimas pažeidžia esmines ginamųjų ir jų artimųjų teises bei teisėtus interesus.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutarties, konstatuoja, kad teismo sprendimas šešių mėnesių laikotarpiui pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamojo S. A. kartu su V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamą turtą ir piniginėms lėšoms, rastoms gyvenamosios vietos kratos metu, priešingai nei teigiama skunde, yra teisėtas ir pagrįstas.

6. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau negu šešiems mėnesiams. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 151 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 189¹ straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 206 straipsnio 3 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba baudžiamosiose bylose, kuriose pareikštas civilinis ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, arba kai įtariamasis yra pasislėpęs, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma, esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus pareikštiems kaltinimams, arba, paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis). Šia procesine prievartos priemone, be kita ko, siekiama išsaugoti turtą, kad jis nebūtų perleistas, paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas, o asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, atlygintų nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, neįgytų nepagrįstos turtinės naudos iš nusikalstamos veikos.

7. Šioje byloje kaltinamajam S. A. pareikšti kaltinimai padarius BK 189¹ straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), 220 straipsnio 2 dalyje (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) numatytas nusikalstamas veikas. Byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra fiksuoti liudytojų parodymuose, specialistų išvadose ir jų paaiškinimuose, VMI atliktos analizės, kratos protokoluose, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, slapto sekimo, apžiūrų protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje.

8. Skundžiama nutartimi procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, pratęstas siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą. Nagrinėjamoje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija yra pareiškusi civilinį ieškinį 87 229 Eur sumai dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 2 dalyje numatytomis nusikalstamomis veikomis valstybei padarytos žalos galimai išvengiant akcizų ir pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, siekis užtikrinti pareikštą didelės vertės civilinio ieškinio reikalavimą, kaip laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas, šioje situacijoje yra akivaizdus. Ar ši žala išties buvo padaryta, nagrinėjamu atveju nustatys bylą iš esmės nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas. Įvertinus tiek pareikštų kaltinimų pobūdį, tiek prašomą priteisti žalos dydį, aukštesnysis teismas sutinka, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindas – siekis užtikrinti civilinį ieškinį, šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatytas pagrįstai. Skunde akcentuojama, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas didesnės vertės turtui, nei VMI civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytos žalos suma, tačiau laikinas nuosavybės teisių apribojimas nurodytam turtui taikomas ne tik civiliniam ieškiniui užtikrinti, bet ir siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Iš konfiskuotino turto negali būti atlyginama nusikalstama veika padaryta žala, kuri nesusijusi su kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtine nauda, todėl neatmestina galimybė, jog piniginės lėšos gali būti konfiskuotos, o civilinis ieškinys tenkinamas iš kitų lėšų, pavyzdžiui, kaltinamajam priklausančio nekilnojamojo turto. Kaltinamajam inkriminuotos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pagrindu laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas ir 74 000 Eur sumai grynųjų pinigų, rastų ir paimtų kaltinamojo S. A. gyvenamosios vietos kratos metu. Bylos duomenys suteikia pagrindo manymui, jog šie pinigai priklauso ne gynėjo nurodomiems asmenims, o yra S. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatas ar atitinka turto, kuriam taikomas išplėstinis turto konfiskavimas, požymius.

9. Gynėjas daug dėmesio skunde skiria argumentams, jog pinigai, kuriems taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, priklauso kitiems asmenims – S. A. ir jo sutuoktinės dukrai V. U. ir V. A. motinai S. N., teigdamas, jog tai jų gyvenimo santaupos, patikėtos saugoti V. A.. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, kaltininko galimo pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Kokiu būdu iš tiesų buvo gauta ar įgyta kaltinamojo S. A. ir jo sutuoktinės gyvenamojoje vietoje rasta grynųjų pinigų suma, kuriai šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ar ji atitinka konfiskuotino turto požymius, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo sąlygos, bus patvirtinta arba paneigta tik ištyrus ir įvertinus su tuo susijusius įrodymus, t. y. bylą išnagrinėjus iš esmės, teismui priimant galutinį sprendimą byloje. Įstatymas leidžia taikyti šią BPK 151 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę ir esant pagrįstam manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog asmens turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Todėl šioje proceso stadijoje gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie pinigų priklausomumą kitiems kaltinamojo ir jo sutuoktinės šeimos nariams, šių piniginių lėšų kilmę, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog ši kaltinamojo D. A. ir jo sutuoktinės gyvenamojoje vietoje rasta grynųjų pinigų suma nuosavybės teise S. A. nepriklauso ir niekaip nėra susijusi su nagrinėjamoje byloje tiriamais įvykiais.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą buvo pažeistas proporcingumo principas taikomų apribojimų apimties ar masto aspektais. Nors gynėjas nurodo, jog piniginės lėšos reikalingos kaltinamajam ir jo artimiesiems siekiant užtikrinti pragyvenimą (maistą, vaistus), tačiau laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas tik nurodytam nekilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms ir nėra taikomas einamosioms mėnesinėms lėšoms banko sąskaitose, kitam turimam nekilnojamajam turtui. Be to, 2023 m. rugsėjo 25 d. vykusios posėdžio metu S. A. patvirtino, jog šiuo metu dirba „UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, o sutuoktinė V. A. teigė esanti pensininkė, tad gauna valstybės išmokamą pensiją (t. 36, b. l. 172). Liudytojų V. U. bei S. N. parodymai taip pat patvirtina ir jų gaunamas kasmėnesines pajamas (atitinkamai darbo užmokestis ir senatvės pensija). 2024 m. vasario 28 d. teismo posėdyje liudytoja V. U. parodė, kad jos atlyginimas yra apie 1 200 Eur, taip pat dirba ir jos vyras (t. 37, b. l. 110). Taigi, nėra pagrindo išvadai, jog taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą piniginėms lėšoms yra neproporcingai pažeidžiamos kaltinamojo S. A. ar kitų asmenų nuosavybės teisės.

11. Gynėjo teigimu, byloje esanti (duomenys neskelbtini) rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2024 m. vasario 28 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. N., gim. (duomenys neskelbtini), ligos ir negalimumo vykti į paskirtus teismo posėdžius iki 2024 m. gruodžio 31 d. rodo, kad S. N. gali nesulaukti ginčo baigties dėl jai priklausančių pinigų (20 000 Eur ) grąžinimo. Sutiktina, kad pateiktas medicininis dokumentas (t. 37, b. l. 106) suteikia pagrindą manymui, jog liudytojos S. N. sveikatos būklė nėra gera, vis tik, ši aplinkybė nepaneigia tolimesnio procesinės prievartos priemonės taikymo šioje proceso stadijoje būtinumo. Atkreipiamas dėmesys, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas nepasitvirtinus pareikštiems kaltinimams arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

12. Aukštesniojo teismo vertinimu tai, kad skundžiama nutartimi procesinės prievartos priemonės taikymas kaltinamojo S. A. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise su V. A. priklausančiam turtui paskirtas šešių mėnesių terminui, o ne, kaip nurodoma gynėjo skunde – iki nuosprendžio šioje byloje priėmimo, nepažeidžia proporcingumo principo. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju – BPK, ir yra galimi. Nagrinėjamu atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui taikomas gana ilgą laiko tarpą, nuo 2021 m. spalio 13 d. Tačiau įvertinus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kiekį, pobūdį, laikinas nuosavybės apribojimas, jo mastas negali būti vertinamas kaip per griežta procesinės prievartos priemonė, todėl, pratęsus procesinės prievartos priemonės taikymo terminą, BPK nuostatos nebus pažeistos. Be to, šiuo atveju turi būti įvertinta ir baudžiamosios bylos apimtis bei baudžiamojo proceso trukmė. Baudžiamoji byla Panevėžio apygardos teisme gauta 2023 m. birželio 12 d., byloje 13 kaltinamųjų, ją sudaro 37 bylos tomai. Byloje įrodymų tyrimas nėra baigtas, suplanuoti dar 3 teismo posėdžiai. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog byloje dar būtina ištirti labai daug įrodymų, o išnagrinėjus bylą iš esmės bus būtina priimti galutinį sprendimą. Pagrindo išvadai apie vilkinamą proceso nėra. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kaltinamajam S. A. paskirtos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra proporcingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamųjų S. A. ir V. A. gynėjo advokato Vidmanto Martyšiaus skundą ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.