Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-2780/2026Bylos Nr. BIK-642/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18789-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistųjų S. A., V. A., R. A. ir jų gynėjo advokato Gedimino Marcinkevičiaus kasacinio skundo Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistieji S. A., V. A., R. A. ir jų gynėjas advokatas G. Marcinkevičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Kasatoriai skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnį pradėtas 2021 m. birželio 10 d., pagal BK 220 straipsnį – 2021 m. rugsėjo 7 d., tačiau nuteistieji buvo kaltinami už laikotarpį iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl apie 6 mėnesius nebuvo užkirstas kelias galimų nusikalstamų veikų darymui ir taip pasunkinta nuteistųjų padėtis.Skunde nurodo, kad teismas nutartimis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 160 straipsnio nuostatas leido sekti tik UAB „Alaus purslai“ priklausantį automobilį „Toyota Proace“, tačiau sekant nurodytą automobilį buvo sekamas jo vairuotojas R. A. ir barai, į kuriuos R. A. pristatinėjo alaus statines ir pan., tokiu būdu nesant leidimo sekti R. A. ir atskirų objektų, buvo pažeistas R. A. privataus asmens gyvenimo neliečiamumas ir slapto sekimo metu gauti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes jie surinkti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas.Nagrinėjamu atveju neteisingai apskaičiuota nesumokėta akcizo mokesčio suma – 76 575 Eur. Akcizo mokestis priklauso nuo alaus stiprumo. Specialisto išvadoje buvo nustatytas skirtingas UAB „Alaus purslai“ gaminto alaus stiprumo laipsnis, tačiau nesumokėtas akcizo mokestis apskaičiuotas nuo didžiausio nustatyto alaus stiprumo. Nenustačius konkretaus alaus stiprumo teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir akcizo mokestį skaičiuoti nuo minimalaus – 3,1 procento alaus stiprumo. Teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymų Nr. 487 patvirtinto „Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento“ 48 punkto nuostatomis. Pirmiau nurodyto reglamento VI skyriuje įtvirtinta, kad statinės paklaida yra iki 2 litrų, tačiau akcizo mokestis skaičiuotas nuo 50 litrų, atsižvelgus į tai gautos neapskaitytos pajamos turėjo būti mažinamos 2986,66 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nustatė, kad vienos alaus statinės vidutinė vertė buvo 26 Eur, nes pokalbiuose tarp S. A. ir baro savininkės J. Z. buvo nurodyta 23,5 Eur suma, todėl vadovaujantis in dubio pro reo principu turėjo būti nustatyta, kad alaus statinės kaina – 23,5 Eur.Skunde nurodoma, kad UAB „Alaus purslai“ nebuvo registruota kaip pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja, todėl nepagrįstai buvo priteistas nesumokėtas 10 645 Eur PVM.UAB „Alaus purslai“ civiline atsakove į procesą buvo įtraukta pirmosios instancijos teismo protokoline nutartimi, tačiau nebuvo paskirtas jos atstovas, įmonės atstovai nebuvo kviečiami į teismo posėdžius, įmonei nepranešta apie procesą apeliacine tvarka, neleista pasisakyti baigiamosiose kalbose.Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 24 straipsnio 6 dalies, 222 straipsnio nuostatas. Kaltinime nėra nurodyta kokius veiksmus R. A. atliko kaip padėjėjas. UAB „Alaus purslai“ jis dirbo vadybininku ir darbų vadovu, jo žinojimas apie produkciją ir jos išvežiojimas nėra BK 222 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymis, nes turi būti nustatytas specialusis subjektas. R. A. veiksmuose galima įžvelgti tik BK 238 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymių, tačiau tokio nusikalstamos veikos padarymus jis nebuvo kaltinamas.