Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.3.10; 2.6.11.1; 2.6.11.16; 3.2.4.11; 3.2.4.4; 3.3.1.11; 3.3.1.13; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21.

2024 m. spalio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Lino Zinkevičiaus ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui R. K. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, dvišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris patikslintas 2024 m. kovo 18 d., atsakovui R. K., kuriuo prašo: 1) nutraukti Transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2022 m. rugsėjo 29 d., ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 12 500 Eur, o ieškovui gavus iš atsakovo 12 500 Eur, per 2 dienas grąžinti 2014 m. gamybos automobilį „MB CLS 350“; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 771,53 Eur automobilio defektų nustatymo bei remonto išlaidas; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 15 Eur automobilio skelbimo kopijos išlaidas; 4) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 605 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „Autopretenzija“.

1.1. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2022 m. rugsėjo 29 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo už 12 500 Eur įsigijo 2014 m. gamybos automobilį „MB CLS 350“ (toliau – Automobilis). Atsakovas automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo, kad parduodamas Automobilis be defektų. Automobilis vizualiai apžiūrėtas Vilniuje, „Akropolis“ parduotuvės aikštelėje, dienos šviesoje, nepastebėjus trūkumų buvo sudaryta Sutartis.

1.2. Po Sutarties pasirašymo, 2022 m. spalio 3 d. pristačius automobilį į Mercedes-Benz UAB ,,Veho Lietuva” techninį aptarnavimą, buvo atlikti alyvos bei filtrų keitimo darbai. Tačiau papildomai atlikus Automobilio apžiūrą, ieškovui buvo pateiktas ir techninių gedimų/defektų sąrašas, kurio suma siekė apie 2 633,64 Eur. 2023 m. rugpjūčio 10 d. papildomai pristačius Automobilį patikrai, buvo nustatyti ne tik defektai, bet ir klastota rida. Taip pat gautas ir Mercedes-Benz UAB ,,Veho Lietuva” 2023 m. rugpjūčio 16 d. pasiūlymas dėl tolimesnių remonto išlaidų, kurių suma siekė 2 743 Eur.

1.3. Atsakovas buvo informuotas apie nustatytus defektus ir nesiėmė jokių veiksmų. Atsakovas puikiai žinojo, kokie paslėpti defektai nustatyti, nepareiškė jokio noro spręsti susidariusios situacijos taikiai. Pažymėjo, kad Sutartyje atsakovas nurodė mažesnę Automobilio pardavimo kainą, taip išvengdamas mokesčių valstybei. Atsakovas ne tik klastojo Automobilio ridą, bet ir klastojo skelbimo duomenis. Skelbime atsakovas po to, kai pardavė Automobilį ieškovui (2022 m. rugsėjo 29 d. 14:20 val.), pakoregavo/suklastojo Automobilio pardavimo kainą, 2022 m rugsėjo 29 d. 15:32 val. koreguota skelbime Automobilio kaina iš 12 999,00 Eur į 10 000,00 Eur. Tai įrodo, jog atsakovas sąmoningai tai darė žinodamas, jog buvo klastojęs ir Automobilio ridą ir slėpdamas esamus defektus. Ieškovas kreipėsi į UAB „Autopretenzija“, kuri parengė pretenziją atsakovui, tačiau gavus atsakymą iš atsakovo, atsakymas netenkino todėl kreiptasi į teismą.

1.4. Sutartyje nėra nurodyta jokių trūkumų. Defektų, išoriškai apžiūrint Automobilį, nebuvo matyti, tačiau defektai nustatyti pristačius Automobilį į automobilių remonto dirbtuves. Įsigijus Automobilį paaiškėjo esminiai trūkumai, dėl kurių Automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn momentu jau turėjo paslėptų trūkumų. Atsakovas nesilaikė reikalavimo garantuoti, kad Automobilis atitinka Sutarties sąlygas, t. y. kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų Automobilio trūkumų, dėl kurių Automobilio negalima naudoti. Nustatyti Automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų ieškovas neturi galimybės Automobilio eksploatuoti. Ieškovas turėjo lūkesčių be trukdžių ir saugiai Automobiliu naudotis.

1.5. Ieškovas automobilių remonto dirbtuvėms UAB ,,Veho Lietuva“ sumokėjo iš viso 6 408,01 Eur. Teikdamas atsakovui pretenziją ir ieškinį, ieškovas naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 605 Eur. Aptartos išlaidos patirtos siekiant išspręsti ginčą taikiai. Ieškovas turi būti grąžintas į tą pačią finansinę padėtį, kurioje buvo iki neteisėtų atsakovo veiksmų atsiradimo. Aukščiau nurodytos išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais, dėl kurių susidarymo atsakingas atsakovas.

2. Atsakovas R. K. atsiliepime į ieškovo R. A. ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovas 2022 m. rugsėjo 20 d. įsigijo Automobilį, už kurį sumokėjo 10 000 Eur. Atsakovas Automobilį pirko žmonai, tačiau Automobilis sutuoktinei nepatiko (buvo nepraktiškas), todėl atsakovas nusprendė automobilį parduoti ir patalpino automobilio skelbimą į www.autoplius.lt tinklalapį. Automobilio skelbimas buvo patalpintas praėjus 5 dienoms po įsigijimo ir atsakovas su Automobiliu buvo pravažiavęs tik 61 kilometrą. Po parduodamo Automobilio skelbimo paviešinimo, 2022 m. rugsėjo 29 d. su atsakovu susisiekė ieškovas, kuris paprašė pateikti automobilio kėbulo numerį (VIN), kuris ieškovui buvo pateiktas per Viber programėlę. 2022 m. rugsėjo 29 d. tarp šalių įvyko ir susitikimas, kurio metu ieškovas apžiūrėjo automobilį. Ieškovas Automobiliu pavažinėjo ir vizualiai tikrino, taip pat derėjosi dėl automobilio kainos. Pradinė automobilio pardavimo kaina buvo 12 999 Eur, tačiau atsakovui nurodžius, o ieškovui vizualiai pamačius neesminius Automobilio trūkumus bei po bandomojo važiavimo išryškėjus iš važiuoklės girdimam garsui (ūžimui), atsakovas sutiko sumažinti parduodamo Automobilio kainą. Susitikimo metu ieškovui nurodyta ir vizualiai pačio ieškovo pamatyta: dugno apsaugų lūžiai (įtrūkimai), bandomojo važiavimo metu išgirstas pašalinis garsas iš rato (galimas guolio keitimas), taip pat kiti nedideli kėbulo defektai (nuo akmenukų poveikio paveiktas priekinis bamperis su lempomis, taip pat skysčio nuotėkis variklio skyriuje). Didžiąją dalį Automobilio apžiūros metu ieškovas kalbėjo telefonu su asmeniu, kuris preliminariai apskaičiuodavo trūkumų šalinimo kaštus. Automobiliui buvo sumontuotos žieminės (universalios) padangos, tačiau papildomai su Automobiliu buvo pridedamas vasarinių ratų komplektas su vasarinėmis padangomis, kurių ieškovas atsisakė ir tuo pagrindu paprašė sumažinti parduodamo Automobilio kainą iki 10 000 Eur. Atsakovas sutiko sumažinti Automobilio kainą iki 10 000 Eur. Po Sutarties sudarymo ieškovas su atsakovu pirmą kartą susisiekė tik 2023 m. rugpjūčio mėn. Telefoninio skambučio metu ieškovas pareiškė, kad tvarkant Automobilį patyrė 6 000 Eur išlaidų ir pareiškė, jog atsakovas turi atlyginti šią pinigų sumą ieškovui. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 27 d. iš ieškovo gavo pretenziją su reikalavimais kompensuoti patirtas 394,89 Eur išlaidas ir padengti Automobilio remonto išlaidas, vadovaujantis UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros aktu. Atsakovas 2023 m. spalio 2 d. raštu nurodė ieškovui, jog su pretenzija nesutinka.

2.2. Atsakovas, pasisakydamas dėl UAB „Veho Lietuva“ 2022 m. spalio 7 d. dokumento, nurodė, kad po Sutarties sudarymo praėjus 8 dienoms ieškovas kreipėsi į UAB „Veho Lietuva“ ir Automobiliui atliko techninio aptarnavimo darbus (pakeitė filtrus, tepalus ir kt.) ir už minėtus techninio aptarnavimo darbus sumokėjo 1 002,84 Eur. Aptartame dokumente nurodyti darbai – techninis Automobilio aptarnavimas, kuris nelaikytinas Automobilio trūkumu. Kiti trūkumai (sulaužytos dugno apsaugos, galinio lango apiplovimo skysčio nuotėkis į bagažinės vidų, trūkusios šarnyrų gumos) buvo remontuojami pagal 2022 m. spalio 13 d. sąskaitą. Aptartame dokumente Automobilio rida – 269 248 km (nuo pirkimo ieškovas su Automobiliu nuvažiavo 766 km);

2.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl UAB „Veho Lietuva“ 2022 m. spalio 13 d. dokumento, nurodė, kad Automobiliui 2022 m. spalio 7 d. nustačius trūkumus, praėjus 14 dienų, ieškovas kreipėsi į UAB „Veho Lietuva“ ir buvo atlikta darbų už 2 633,64 Eur. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą nutraukti Sutartį, vadovaujasi ir 2022 m. spalio 13 d. sąskaita. Tokie ieškovo veiksmai nesąžiningi, nes siekiama praturtėti atsakovo sąskaita. Nepaisant šalių sutartos kainos, trūkumai iš esmės yra natūralaus nusidėvėjimo ir Automobilio amortizacijos rezultatas. Svarbu ir tai, kad aptariamame dokumente nurodytų detalių keitimas vizualiai matomas. Po Sutarties ieškovas Automobiliu vyko iš Vilniaus į Klaipėdą. Pirmas ieškovo kreipimasis į atsakovą buvo tik 2023 m. rugpjūčio mėn. (po daugiau nei 10 mėn. nuo Sutarties sudarymo). Aptartame dokumente Automobilio rida – 269 792 km, t. y. nuo Automobilio pirkimo ieškovas su automobiliu pravažiavęs – 1 310 km. Automobilis parduotas su galiojančia technine apžiūra.

2.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. dokumento nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas Automobiliui atliko mechaninės dalies patikrą ir kompiuterinį testą (paslaugų kaina – 137,89 Eur). Dokumente nurodyta, kad Automobiliui reikalingi tam tikrų agregatų keitimo darbai, kurių sąmata nurodyta kitame UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. rugpjūčio 16 d. pasiūlyme, kuriame trūkumų pašalinimas įkainotas 2 743,13 Eur. Nėra įrodymų, kad šiuos trūkumus ieškovas yra pašalinęs ir patyręs nurodytas išlaidas. Aptartuose dokumentuose Automobilio rida – 293 200 km (nuo Automobilio pirkimo ieškovas nuvažiavo 24 718 km). Ieškovas neatskleidė, jog dar 2023 m. birželio mėn. Automobiliui atlikta techninė apžiūra, kurios metu trūkumai nenustatyti.

2.5. Ieškovas ridos klastojimo faktą įrodinėja UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. sąskaita (paskutinė DPF regeneracija fiksuota 398 653 km) ir užvedimo spynoje įrašyta neteisinga automobilio rida. Atsakovas nekeitė odometro rodmenų. Ieškovo pateikti duomenys dėl galimo ridos suklastojimo nelaikytini pakankamais konstatuoti ridos klastojimo faktą, kadangi pateiktas dokumentas nenurodo, kas atsakingas už ridos duomenų neatitikimą. Didelė automobilio rida savaime nereiškia prastesnės automobilio kokybės ar naudingumo sumažėjimo. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad Automobilis būtent dėl galimos didesnės ridos yra netinkamos kokybės, netinkamai veikė Automobilio mechanizmai ar Automobilis turėjo kitų žymių defektų. Galimas Automobilio ridos neatitikimo faktas neturėtų būti laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu. Ridos duomenys savaime nei patvirtina, nei paneigia konkretaus automobilio techninės būklės ir galimybės automobilį eksploatuoti pagal paskirtį. Nėra duomenų, kad ieškovas nebūtų galėjęs naudotis Automobiliu pagal paskirtį. Ieškovas intensyviai naudojasi Automobiliu. Labiau tikėtina, kad Automobilis ir Automobilio mechanizmai natūraliai dėvėjosi.

2.6. Ieškovas turėjo per protingą terminą pareikšti atsakovui pretenzijas dėl 2022 m. gautų sąskaitų, nes reikalavimo dalis, susijusi su 2023 m. nustatytais trūkumais – nelogiška. Dar 2023 m. birželio mėn. atliekant Automobiliui techninę apžiūrą Automobilis buvo tinkamas naudoti ir tik vėliau, t. y. 2023 m. rugpjūčio mėn., paaiškėjo nauji trūkumai, kurie yra naudoto automobilio natūralus dėvėjimasis. Ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas bei sąžiningas pirkėjas, turėjo pasinaudoti savo teise patikrinti ridą dar prieš įsigydamas Automobilį arba nedelsiant po Automobilio įsigijimo. Ieškovas, po Automobilio įsigijimo pastebėjęs pirmuosius gedimus, galėjo nedelsiant patikrinti ridą bei per protingą terminą kreiptis į pardavėją. Nenustatyta, kad ieškovas būtų reiškęs pretenzijas dėl Automobilio kokybės per protingą terminą. Ieškovo pateiktose sąskaitose nurodyti remonto darbai nesusiję su esminiais Automobilio trūkumais ir neleidžia daryti išvados dėl Sutarties pažeidimo. Sąskaitos pateiktos apmokėti už tokius Automobilio tvarkymo darbus, kurie laikytini įprastais einamojo remonto ir techninio aptarnavimo darbais. Ieškovas iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš Sutarties – važiuojantį Automobilį. Griežtas prievolės sąlygų laikymasis ieškovui neturėjo esminės reikšmės. Tuo atveju, jeigu Sutartis būtų nutraukta, atsakovas patirtų neproporcingus nuostolius. Ieškovas po įsigijimo intensyviai eksploatavo Automobilį 1 metus 5 mėnesius ir nuvažiavo reikšmingą atstumą. Ieškovas reikšmingai sumažino Automobilio kainą.

2.7. Apžiūrint Automobilį ieškovas ilgą laiką ir nuosekliai vizualiai Automobilį tikrino, didžiąją laiko dalį apžiūros metu ieškovas kalbėjosi telefonu su nežinomu asmeniu bei pasakojo ką matąs, taip pat buvo priklaupęs ir tikrino automobilio apačią (dugną), atitinkamai pastebėdamas aplaužytas dugno apsaugas, variklio skyrių. Atsakovas nevengė atsakomybės ir gavęs ieškovo pretenziją pateikė atsakymą. Atsakovui nesudarytos galimybės bandyti spręsti ginčą taikiai. Ieškovas atsakovą apie nustatytus trūkumus pirmą kartą informavo tik 2023 m. rugpjūčio mėn., taip pat pokalbio metu atsakovas nekviestas dalyvauti Automobilio defektacijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. liepos 23 d. sprendimu ieškovo R. A. patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui R. K. 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, grąžino ieškovui 42,99 Eur žyminio mokesčio.

3.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išklausęs šalių paaiškinimų, taip pat įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, sprendė, jog nėra duomenų (aplinkybių), kurios leistų atsakovą pripažinti (identifikuoti) kaip verslininką šalis siejančiuose pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose. Neįrodyta (ir nenustatyta), kad atsakovas automobilių pirkimu–pardavimu verstųsi nuolat, siekdamas užsidirbti (pelno); atsakovo įkeltas Automobilio skelbimas neišskirtinis (nėra ženklų, kurie rodytų profesionalų skelbimo grafinį pateikimą (pvz., įvairių foninių sienelių fotografuojant automobilį naudojimas; reklaminių nuorodų ar teiginių buvimas ir pan.); ieškovas neteikė duomenų, kad atsakovas yra PVM mokėtojas; neįrodinėta, jog atsakovas veikė (ar būtų prisistatęs) kaip tarpininkas. Byloje surinkta įrodymų visuma, apylinkės teismo įsitikinimu, neleidžia konstatuoti atsakovo veiksmuose versliškumo. Analizuoti duomenys rodo, kad atsakovo sudarytas sandoris buvo vienkartinis, labiau orientuotas į asmeninio pobūdžio sandorį, nei sandorį, kuris būtų sudarytas vykdant ūkinę-komercinę veiklą. Ieškovas nepateikė teismui kokių nors realių, o ne hipotetinių duomenų, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, veikė tikslu, susijusiu atsakovo verslo veikla. Kadangi tarp šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose atsakovas neveikė kaip verslininkas, todėl tarp šalių susiklostė įprasti (klasikiniai) kelių motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.431¹ straipsnis), neturintys vartojimo teisinių santykių požymių. Dėl šios priežasties byloje netaikytinos nei bendrosios vartojimo teisinius santykius reguliuojančios nuostatos (CK 6.228¹–6.228²⁴ straipsniai), nei specialiosios nuostatos, reguliuojančias vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius (CK 6.350–6.370 straipsniai).

3.2. Nors Sutartyje atsakovas nenurodė kokių nors Automobilio trūkumų, tačiau paties ieškovo teiktame Automobilio pardavimo skelbime, komentarų skiltyje, nurodyta, kad Automobilis turi tam tikrų defektų (nedideli kėbulo defektai). Žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir neneigė, kad Automobilis turėjo tam tikrų trūkumų (pvz., sulaužytos dugno apsaugos), dėl kurių buvo sumažinta pradinė Automobilio kaina. Visgi, detali Automobilio techninė apžiūra neatlikta nei ieškovo, nei atsakovo. Kita vertus, atsakovas žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Automobilį iš A. K. įsigijo nevažiuojantį ir prastos vizualinės būklės, tačiau viename iš Vilniaus mieste esančių servisų suremontavo. Pirmosios instancijos teismui aptartų atsakovų žodinių paaiškinimų pakako konstatuoti labiau tikėtinai aplinkybei, jog remontavus nevažiuojantį Automobilį (atsakovas nurodė, jog buvo kiaura galinės pakabos pagalvė ir Automobilis buvo nevažiuojantis), atsakovas serviso meistrų buvo supažindintas su Automobilio technine būkle bent jau žodine forma.

3.3. Teismo vertinimu, ieškovui Automobilio defektai, susiję su dugno apsaugomis, buvo žinomi. Tai, kad likę trūkumai (ašies išilginių svirčių šarnyrų apsauginės gumos trūkusios; k. p. aušinimo radiatorius leidžia antifrizą ties valčiavimu ir galinio lango apiplovimas bėga į bagažinę), buvo tokie, kad neleistų eksploatuoti naudoto Automobilio pagal Automobilio tikslinę paskirtį, ieškovas neįrodė. Teismas papildomai atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog teisminio nagrinėjimo metu, siūlė šalims svarstyti apie galimybę pateikti eksperto ar specialisto, turinčio specialių techninių žinių, išvadą tam, kad teismas galėtų įvertinti techninio (specialiųjų žinių reikalaujančius) pobūdžio klausimus, susijusius su gedimais bei gedimų atsiradimų priežastimi. Visgi, proceso dalyviai aptartu siūlymu nepasinaudojo, todėl teismas laikėsi pozicijos, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog UAB „Veho Lietuva“ 2022 m. spalio 7 d. sąskaitoje nurodyti papildomi Automobilio trūkumai (konkrečiai – ašies išilginių svirčių šarnyrų apsauginės gumos trūkusios; k. p. aušinimo radiatorius leidžia antifrizą ties valčiavimu ir galinio lango apiplovimas bėga į bagažinę) nebuvo būdingi 2014 m. naudotam automobiliui. UAB „Veho Lietuva“ 2022 m. spalio 7 d. bei 2022 m. spalio 13 d. sąskaitose nurodyti defektai nelaikytini tokiais defektais, dėl kurių teismas būtų įgalintas legitimuoti (pateistini) Sutarties nutraukimą.

3.4. Pasisakant dėl UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitoje nurodytų Automobilio defektų, t. y. i) pr. k. p. kliba vairo traukės antgalis; ii) turbinos interkulerio oro slopintuvas leidžia alyvą; iii) sandarinti variklio alyvos aušinimo radiatorių; iv) neveikia vairo vibro motoriukas; v) galas d. p. išorinis DPS daviklis (gedimas); iv) galas k. p. radarinio daviklio gedimas, teismas laikėsi pozicijos, jog nesant specialių žinių turinčio asmens komentaro negalima nustatyti, ar aptarti trūkumai yra paslėpti Automobilio defektai ar natūralaus Automobilio nusidėvėjimo rezultatas. Teismas techninėmis automobilių defektų identifikavimo žiniomis nedisponuoja, o šalys pasirinko įrodinėti aplinkybes nesinaudojant specialistų (ekspertų) išvadomis (konsultacijomis), todėl tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, jog Sutartis sudaryta 2022 m. rugsėjo 29 d., iki UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. Automobilis ieškovo buvo eksploatuojamas beveik vienerius metus, per kuriuos nuvažiavo 24 718 km (293 200 km – 268 482 km). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Automobilis laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki defektų nustatymo (2023 m. rugpjūčio 10 d.) buvo pakankamai intensyviai eksploatuojamas. Aptarta aplinkybė, įrodinėjimo naštos kontekste, vertinta ieškovo nenaudai, t. y. ieškovas teismui nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitoje nurodyti trūkumai egzistavo dar Sutarties sudarymo momentu ir apie aptartus trūkumus atsakovas žinojo (ar turėjo žinoti).

3.5. Teismas sutiko su ieškovu, jog ridos koregavimo faktas – įrodytas. Visgi, teismas pastebėjo, jog Automobilio pirmosios registracijos data Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje – 2021 m. birželio 23 d.. Privalomosios techninės apžiūros ataskaitoje, sudarytoje 2021 m. birželio 22 d., nurodyta, kad Automobilio rida – 207 581 km, o 2023 m. kovo 1 d. techninės apžiūros ataskaitoje (pastarąją jau atliko pats ieškovas) užfiksuota Automobilio rida – 289 296 km. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie tai, jog Automobilį įsigijo iš A. K. 2022 m. rugsėjo 20 d., o 2022 m. rugsėjo 20 d. dienai buvo išviešinta 268 421 km rida. Atsakovas ieškovui Automobilį 2022 m. rugsėjo 29 d. pardavė su 268 482 km rida (pokytis – 61 km). Aptarti dokumentai teismui leido spręsti, jog ridos koregavimo faktas įvyko dar iki atsakovui įsigyjant Automobilį iš A. K..

3.6. Pirmosios instancijos teismas ieškovo nenaudai įvertino ir dar vieną aplinkybę – duotos teismui priesaikos sulaužymą (CPK 186 straipsnio 6 dalis). Ieškovas teismo posėdžio, vykusio 2024 m. gegužės 10 d., metu nurodė, jog gavęs Automobilio VIN numerį pastarojo netikrino („nieko nedarė“) (garso įrašo takelio (ieškovo priesaika – 00:29:40 min.–00:31:10 min.) 00:52:30 min.–00:53:52 min.). Visgi, iš ieškovo pateikto AB „Swedbank“ išrašo už 2022 m. rugsėjo 29 d. laikotarpį matyti, jog ieškovas pagal Automobilio VIN kodo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) kriterijų užsisakė carvertical.com paslaugas. Visgi, ieškovas teismui išrašo apie Automobilio informaciją, gautą iš „carVertical“, neteikė, todėl teismas negalėjo identifikuoti, kokia informacija ieškovas disponavo dar tą pačią 2022 m. rugsėjo 29 d., tačiau konstatuoja, jog ieškovas ėmėsi tam tikrų veiksmų ir tikrino Automobilio duomenis, esančius „carVertical“ sistemoje, kurie teismui nepateikti. Tai reiškia, jog tam tikrais duomenimis apie Automobilį ieškovas disponavo 2022 m. rugsėjo 29 d., t. y. Automobilio pirkimo dieną („carVertical“ teikia automobilių istorijos ataskaitą, apimančią ridos duomenis, užfiksuotas nuotraukas, žalą, savininkų kaitą, gamybos defektus ir kt.). Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovas suklastojo (koregavo) Automobilio odometro (ridos) duomenis, taip pat neįrodė, jog atsakovas žinojo apie Automobilio odometro duomenų klastojimą (koregavimą) arba turėjo teisinę prievolę (pareigą) tokią informaciją žinoti. Atsakovas verslininku nepripažintas, todėl kaip fizinis asmuo taip pat neturėjo teisinės pareigos tikrinti Automobilio istorinius duomenis įvairiuose registruose.

3.7. Ieškovas neįrodė, kad Sutarties sudarymo momentu egzistavo tokie Automobilio paslėpti techniniai trūkumai, kurie sąlygotų teismo įsitikinimą esant parduotam netinkamos kokybės daiktui (Automobiliui). Ieškovas neįrodė, kad ridą klastojo (koregavo) atsakovas, taip pat neįrodė, kad atsakovas apie ridos koregavimo (klastojimo) faktą žinojo ar turėjo žinoti, taip pat neįrodė, jog UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. rugsėjo 10 d. sąskaitoje nurodyti Automobilio trūkumai (defektai) susiję priežastiniu ryšiu su Automobilio priėmimo–perdavimo momentu egzistavusia koreguota (klastota) rida. Vertinta ir tai, jog ieškovas taip pat tikrinosi istorinius Automobilio duomenis, tačiau tikslios informacijos apie Automobilio istorinius duomenis, kurie ieškovo buvo sužinoti 2022 m. rugsėjo 29 d., teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teisinių pagrindų legitimuoti Sutarties nutraukimą dėl esminio Sutarties pažeidimo pardavus netinkamos kokybės daiktą nėra.

3.8. Teismas sprendė, jog ieškovo pretenzijos atsakovui dėl Automobilio defektų (trūkumų), nurodytų UAB „Veho Lietuva“ 2022 m. spalio 7 d., 2022 m. spalio 13 d. ir 2023 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitose, nepagrįstos. Tokia faktinė aplinkybė reiškia, jog teisinės pareigos atlyginti ieškovo sumokėtas aptartose sąskaitose nurodytas sumas atsakovas neturi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas R. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ir darė teisingą išvadą, kad Automobilio ridos neatitikimas 2022 m. rugsėjo 29 d. Sutarties sudarymo buvo įrodytas, tačiau padarė esminį proceso teisės normų taikymo pažeidimą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kai sprendė dėl neįtrauktų byloje asmenų (A. K.) teisių ir pareigų ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės. Liko neatskleista bylos esmė, kadangi ieškovas įsigijo Automobilį, kurio deklaruota rida buvo 268 482 km, tačiau po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paaiškėjo ieškovui visiškai nežinomas faktas – kad Automobilio rida neatitinka faktinės, kuri yra daugiau nei 100 000 km didesnė. Teismų praktikoje nuosekliai plėtojama praktika, kad būtent ridos neatitikimo su deklaruota pirkimo – pardavimo sutartyje faktas yra laikomas esminiu parduodamo automobilio (daikto) trūkumu. Atsakovo nežinojimas apie ridos klastojimą, negalėjo būti pagrindu atmesti ieškinį. Tenkinus ieškovo ieškinį, teismo sprendimas būtų tiesiogiai turėjęs įtakos ankstesniojo pardavėjo A. K. teisėms ir pareigoms, kadangi atsakovas įgytų regreso teisę pareikšti reikalavimus tam pardavėjui, iš kurio įsigijo ginčo Automobilį su didesne nei deklaruota rida. Pirmosios instancijos teismas turėjo įstatyme įtvirtintą pareigą (savo iniciatyva) spręsti dėl šio asmens įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

4.2. Apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, numatančią, jog pardavėjo (ne)žinojimas apie daikto kokybę nešalina pardavėjo atsakomybės dėl paaiškėjusių daikto trūkumų, taip sukurdamas neigiamą teisinį precedentą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atsakovas neprivalo atsakyti iš ginčo Automobilio ridos neatitikimą grubiai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šio ginčo klausimu. Parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto perdavimo metu (CK 6.363 straipsnio 2 dalis). 2023 m. rugpjūčio 10 d. UAB „Veho Lietuva“ PVM sąskaitos – faktūros, ginčo Automobiliui (be ridos sukiojimo fakto) nustatyti ir kiti dideli automobilio trūkumai. Automobilio trūkumai, tokie kaip lašanti alyva, yra būdingi būtent toms transporto priemonėms, kurių rida yra didelė. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu atleido atsakovą nuo jam kylančios civilinės atsakomybės dėl to, kad byloje nebuvo nustatyta, kad būtent atsakovo žinioje Automobilio rida buvo pakeista. Vis dėlto, tokie teismo motyvai nepagrįsti ir prieštaraujantys CK nuostatoms. CK 6.327 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo, jeigu įrodo, kad sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie daiktų neatitikimą sutarties ar įprastiems reikalavimams. Šiuo atveju ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad Automobilio rida gerokai sumažinta, todėl sutiko sudaryti pirkimo – pardavimo Sutartį. Atsižvelgiant į tai, atsakovas negalėjo būti atleistas nuo atsakomybės už Sutarties pažeidimą – Automobilis parduotas daugiau nei 100 000 km didesne rida, nei buvo iš tikrųjų. Automobilis nuolat genda, dėl ko ieškovas jau patyrė išlaidų, be to, jas patirs ir toliau, nes bendras Automobilio nusidėvėjimas nėra pašalinamas trūkumas, nebent būtų pakeisti kone visi Automobilio agregatai.

4.3. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, nepagrįstai netaikė vartojimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad ginčo Automobilį įsigijo ieškovas savo asmeninių poreikių tenkinimui, kuris laikomas vartotoju. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas siekė uždirbti pelną. Būtent asmens (fizinio ar juridinio) siekis uždirbti pelną tokį subjektą identifikuoja kaip verslininką. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino ir neanalizavo byloje pateikto įrodymo – naudotų automobilių portalo www.autoplius.lt duomenų, iš kurių matyti, kad atsakovas yra patalpinęs pagal telefono numerį: 6 skelbimus; elektroninį paštą: 756 skelbimus; vartotojo ID numerį: 1880 skelbimus (t 1., b. l. 102). Šie įrodymai koreliuoja taip pat kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais, kad atsakovas verčiasi Mercedes Benz (tokios pačios markės automobilis buvo parduotas ir ieškovui) automobilių detalių (dalių) pardavimu. Šie faktiniai duomenys įrodo, kad atsakovas verčiasi automobilių prekyba, veikla yra tęstinė, savarankiška, ja siekiama ekonominės naudos. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas turėjo daryti išvadą, kad atsakovas faktiškai verčiasi automobilių prekyba, jos neįregistravęs. Byloje pateikti įrodymai byloja, kad atsakovas perka Mercedes Benz automobilius. To neginčijo ir pats atsakovas. Atsakovas ginčo Automobilį pardavė ne už 10 000 Eur, kaip nurodyta pirkimo pardavimo Sutartyje, tačiau už 12 500. Atsakovas siekė pelno melagingai teisme teigdamas, kad ginčo Automobilį nupirko žmonai, tačiau vėliau persigalvojo ir jį nusprendė parduoti. Atsakovui, kaip verslininkui, turėjo būti puikiai žinoma Mercedes Benz automobilių techninė sandara, pasitaikantys gedimai, techninės būklės koreliacija su faktine automobilio rida. Būtent didesnė ginčo Automobilio rida lėmė aplinkybę, kad ginčo Automobilis buvo parduotas su dideliu užslėptu trūkumu, dėl ko turėtų būti ginami ieškovo, kaip vartotojo, interesai.

4.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Automobilio rida faktiškai yra daugiau nei 100 tūkst. km didesnė, pripažino, kad ieškovo, kaip sąžiningo pirkėjo teisės buvo pažeistos ir ieškovas ateityje neabejotinai patirs finansinių nuostolių dėl įsigyto Automobilio vertės sumažėjimo, tačiau neapgynė sąžiningo pirkėjo teisių ir interesų.

4.5. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Automobilio ridos neatitikimo faktą, kai Automobilio skydelyje esanti rida yra daugiau nei 100 000 km mažesnė nei tikroji bei išsiųsdamas Sprendimą VĮ „Regitra“ sukėlė neigiamas teisines pasekmes sąžiningam ieškovui, kadangi ieškovas turės savo lėšomis patirti nepatogumų (neatmestina ir finansinių) Automobilio ridą atstatant į tikrąją.

4.6. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles tokio pobūdžio ginčuose ir nepagrįstai atleido atsakovą nuo atsakomybės pardavus pirkimo – pardavimo Sutarties nuostatų neatitikusį ginčo Automobilį.

5. Atsakovas R. K. atsiliepime į apeliacinį skundą, nurodė su juo nesutinkantis, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nagrinėjamu atveju byloje yra sprendžiamas ginčas tarp ieškovo ir atsakovo dėl pagal pirkimo – pardavimo sutartį parduoto automobilio trūkumų, tai yra dėl iš sutarties kylančių teisių ir pareigų. Nepaisant to, ar ieškinys patenkintas ar atmestas, teismo sprendimu nebūtų nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) trečiojo asmens (A. K.) materialiosios teisės ar pareigos. Apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pats niekada neprašė A. K. įtraukti į bylos nagrinėjimą. Apelianto atstovas 2024 m. birželio 25 d. vykusio teismo posėdžio metu net nurodė, kad Apelianto nuomone galima bylą nagrinėti neapklausus šio liudytojo (A. K.). Tuo labiau, to pačio posėdžio metu pats pirmosios instancijos teismas net pasiūlė šalims pačioms imtis aktyvių veiksmų, tai yra savo iniciatyva prisikviesti liudytoją į teismo posėdį, tačiau apelianto pozicija - noras į bylą įtraukti trečiąjį asmenį iškilo tik po nepalankaus sprendimo priėmimo apelianto atžvilgiu. 2024 m. balandžio 16 d. dienos vykusiame teismo posėdyje apelianto atstovas advokatas Jonas Bložė nurodė, kad trečiojo asmens (A. K.) įtraukimas ieškovo pusei nėra reikalingas. Pažymėjo, kad apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sulaužė teismui duotą priesaiką, atsakovas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl duomenų gautų iš „carVertical“ nepateikimo teismui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad įrodyti Automobilio trūkumus (ridos duomenų neatitikimo faktą ir dėl to atsiradusius automobilio gedimus) bei tai, kad už tokius trūkumus yra atsakingas atsakovas, pareiga kyla ieškovui.

5.2. Nurodo, kad apelianto cituojama praktika nesusijusi su pardavėjo (ne)žinojimu apie tam tikrus trūkumus. Akcentuota tai, jog visose apelianto nurodomose praktikose asmenys įsigiję transporto priemonę negalėdavo jos naudoti pagal tikslinę paskirtį dėl esminių gedimų, o ridos neatitikimo faktas buvo tik papildoma aplinkybė, kuri vertinama įrodymų visumoje, tai yra ar automobilis yra tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį. Nagrinėjamoje byloje reikšminga yra tai, jog apeliantas automobiliu intensyviai naudojosi ir naudojasi, paskutiniais turimais duomenimis apeliantas su automobiliu yra nuvažiavęs reikšmingą, tai yra virš 40 000 kilometrų, atstumą, automobilį naudoja darbo reikalais. Nors apeliantas ir nurodo „analogiškų“ bylų sprendimus/nutartis, tačiau nei viena iš jo nurodytų bylų nėra analogiška nagrinėjamai bylai, kadangi faktinės aplinkybės, įrodymai ir kt. kuriais buvo grindžiami reikalavimai yra visiškai skirtingi nuo šios nagrinėjamos bylos.

5.3. Apeliantas iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš sutarties – važiuojantį automobilį, kuriuo naudojasi iki šios dienos ir yra pravažiavęs virš 40 000 km. Iš apelianto elgesio sutarties sudarymo metu ir po to galima daryti išvadą, kad pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis apeliantui neturėjo esminės reikšmės.

5.4. Sutarties nutraukimas, atsižvelgiant ir į tai, kad: (i) ieškovui parduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas, ką patvirtina pusę metų po įsigijimo pačio apelianto atlikta jo privalomoji techninė apžiūra bei tai, kad ieškovas tik praėjus 10 mėnesių po Sutarties sudarymo pareiškė pretenzijas dėl automobilio kokybės; (ii) po įsigijimo apeliantas eksploatavo automobilį iki šių dienų, apeliantas eksploatavo automobilį labai intensyviai, nes per tą laiką nuvažiavo reikšmingą atstumą; (iii) atsakovas reikšmingai sumažino Automobilio kainą; (iv) prieš sudarant Sutartį su automobiliu apeliantas važinėjo, bandė ir vizualiai („plika akimi“) tikrino transporto priemonę; (vi) po įsigijimo važiavo iš Vilniaus į Klaipėdą; (vii) taip pat įvertinus tai, kad automobilis jo įsigijimo metu buvo naudotas (9 metų senumo), be garantijos, taip pat tai, kad sutarties nutraukimas laikytinas ultima ratio teisių gynimo priemone, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat proporcingumo ir civilinių teisinių santykių stabilumo kriterijais, šiuo konkrečiu atveju nebūtų logiška, teisinga ir pateisinama taikyti sutarties nutraukimo institutą.

5.5. Atsakovo vertinimu, galimas automobilio ridos neatitikimo faktas šiuo konkrečiu atveju neturėtų būti laikytinas esminiu sutarties pažeidimu. Ridos duomenys patys savaime nei patvirtina, nei paneigia konkretaus automobilio faktinio techninio stovio ir galimybės jį eksploatuoti pagal jo paskirtį, nes automobilio veikimas priklauso ir nuo įvairių kitų veiksnių. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė jokių įrodymų ar kitų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti ar automobilis buvo parduotas, kaip gerokai vertingesnis, ar kaip gerokai pigesnis, nors pareiga įrodyti aplinkybes teko apeliantui.

5.6. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai, teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų (aplinkybių), kurios leistų atsakovą pripažinti (identifikuoti) kaip verslininką šalis siejančiuose pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose. Ieškovas apklausiamas 2024 m. balandžio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad su Automobiliu darbo reikalais važinėja į komandiruotes Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pripažindamas, jog automobilis naudojamas ir darbo reikalais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pats ieškovas įsigijo Automobilį ne tik asmeninėms reikmėms, bet ir darbui. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje surinkta įrodymų visuma, apylinkės teismo įsitikinimu, neleidžia konstatuoti atsakovo veiksmuose versliškumo. Tarp šalių susiklostė įprasti (klasikiniai) kelių motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.431¹ straipsnis), neturintys vartojimo teisinių santykių požymių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naują įrodymą – „carVertical“ ataskaitą apie Automobilį, t. y. teisinę informaciją, patirtas žalas, odometro duomenis ir t. t. Atsakovas prašė įrodymą priimti, kadangi tai patvirtina, jog ieškovas prieš pirkdamas automobilį žinojo apie ridos duomenis.

10. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

11. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

12. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad byloje yra duomenų, jog prieš Automobilio pirkimą ieškovas tikrino duomenis internetiniame portale „carVertival“, tačiau ieškovas byloje gautos informacijos nepateikė, todėl laikytina, kad atsakovo pateikta „carVertical“ ataskaita apie Automobilį yra reikšminga sprendžiant byloje kilusį ginčą, kadangi apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės Automobilio ridos neatitikimu. Spręstina, kad šio įrodymo priėmimas į bylą neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovas tokia informacija disponavo dar iki bylos iškėlimo teisme, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šį įrodymą priima ir vertins jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

Dėl sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

13. Apeliantas nurodo, kad teismas neįtraukdamas į bylą trečiuoju asmeniu A. K., iš kurio ginčo automobilį įsigijo atsakovas, pažeidė procesinės teisės normas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Kadangi ieškovo ieškinys pagrįstas ir turėjo būti tenkintas, todėl teismo sprendimas būtų turėjęs tiesioginę įtaką A. K. teisėms ir pareigoms, teismas nesiėmė veiksmų įtraukti trečiuoju asmeniu, taip pat neapklausė byloje šio asmens.

14. Įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

15. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2012). Vertinant, ar teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, reikšminga, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2023 41 punktą).

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl A. K. materialiųjų teisių ar pareigų, jas nustatydamas, pripažindamas, pakeisdamas ar panaikindamas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus dėl Automobilio odometro duomenų neatitikimo, nustatė, kad Automobilį atsakovas įsigijo iš A. K. 2022 m. rugsėjo 20 d., o 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo išviešinta 268 421 km rida; atsakovas ieškovui Automobilį 2022 m. rugsėjo 29 d. pardavė su 268 482 km rida (pokytis – 61 km), todėl padaryta išvada, jog ridos koregavimo faktas įvyko dar iki atsakovui įsigyjant Automobilį iš A. K. (nenustatyti ridos neatitikimai 2022 m. rugsėjo 20 d. – 2022 m. rugsėjo 29 d. laikotarpiu, t. y. tuomet, kai Automobiliu disponavo atsakovas). Taigi dėl jokių A. K. materialiųjų teisių ar pareigų nebuvo pasisakyta, tik nustatyti faktai susiję su atsakovu.

19. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje ir gali būti įtraukiami dalyvauti byloje: 1) savo pačių iniciatyva, 2) motyvuotu šalių prašymu arba 3) teismo iniciatyva. Įvertinus tai, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, nesant tokio asmens ar šalių prašymo, pats turi spręsti dėl tokio asmens įtraukimo į bylą savo inciatyva. Tai, kad trečiasis asmuo ar bylos šalys nėra aktyvios ir tinkamai nevykdo procesinių pareigų, nedaro įtakos tokios teismo teisės įgyvendinimui įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-943/2023).

20. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs tarp ieškovo (pirkėjo) ir atsakovo (pardavėjo) dėl 2022 m. rugsėjo 29 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Taigi sudaryta dvišalė sutartis, o ginčo išnagrinėjimas turės materialines teisines pasekmes tik šios Sutarties šalims, todėl teismo iniciatyva nebuvo reikalinga įtraukti A. K. trečiuoju asmeniniu, kadangi nenustatyta, kad teismo sprendimu turėjo būti nuspręsta ir dėl šio asmens. Spendimas nedarytų tiesioginės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms, jei ieškinys būtų buvęs tenkintas, būtų sukurtos tik prielaidos tokiai įtakai atsirasti.

21. Paminėtina, kad byloje A. K.buvo kviečiamas liudytoju, tačiau į posėdžius neatvyko, už neatvykimą jam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. nutartimi paskirta bauda. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad šalys – tiek ieškovo atstovas, tiek atsakovo atstovas 2024 m. liepos 4 d. teismo posėdyje nebepageidavo apklausti šio liudytojo, taip pat dar 2024 m. birželio 25 d. posėdyje ieškovo atstovas teigė, kad galima išnagrinėti bylą ir šio asmens neapklausus. Taigi ieškovas tik siekdamas, kad ginčas būtų nagrinėjamas pakartotinai pirmosios instancijos teisme, nereikalavęs pirmosios instancijos teisme apklausti A. K., nors tokią galimybę turėjo, tokius argumentus išreiškia apeliaciniame skunde, kas negali būti laikoma sąžiningu procesinių teisių įgyvendinimu. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovui kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikus įrodymą – „carVertival“ ataskaitą, kurioje nurodyti ridos duomenys, apie kuriuos neabejotina žinojo ieškovas dar 2022 m. rugsėjo 29 d. prieš sudarydamas Sutartį, kadangi iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad tokią Automobilio ataskaitą buvo užsakęs, liudytojo parodymai iš esmės jokios reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturėtų.

22. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, todėl apelianto argumentai dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo byloje atmestini.

Dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties (ne)nutraukimo dėl automobilio kokybės trūkumų

23. Apeliantas nurodė nežinojęs apie tai, kad Automobilio rida yra 100 000 km didesnė, dėl kurios Automobilis negali būti naudojamas taip, kaip jis tikėjosi. Dėl didesnės nei tikėtasi ridos bus patiriamos išlaidos Automobilio remontui, pateikti įrodymai jau patvirtina, nustatyti Automobilio trūkumai, tokie kaip lašanti alyva, yra būdingi būtent toms transporto priemonėms, kurių rida yra didelė. Teigiama, kad ginčui turėjo būti taikomi vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, be to, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių.

24. Pagal CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį ne tik perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bet taip pat jis privalo patvirtinti ir jų kokybę. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.333 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, pardavėjo perduodamų pirkėjui daiktų kokybė laikoma atitinkančia įprastus reikalavimus, jeigu daiktus galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

25. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

26. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

27. Aiškindamas paduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas).

28. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).

29. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

30. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Vadovaujantis CK 6.338 straipsnio 2 dalimi, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

31. Taigi kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas). Tuo tarpu pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010).

32. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), o šiuo atveju apeliacinis skundas iš esmės susijęs su vienu pirmosios instancijos teismo nustatytu Automobilio trūkumu, t. y. Sutartyje nurodyta Automobilio rida neatitinkančia faktinei ridai, kitų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apeliantas neginčija, neteigia, kad kiti nustatyti gedimai, dėl kurių jis pateikė įrodymus, egzistavo jau Sutarties sudarymo metu, tik nurodo, kad šie gedimai iš esmės yra nulemti didelės Automobilio ridos. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo nustatytas apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas, apeliacinės instancijos teismas pasisako pirmiausia dėl Automobilio ridos reikšmės Sutarties sudarymui, t. y. ar ieškovui buvo žinoma tokia informacija, ar atsakovas tokią informaciją atkleidė ieškovui.

34. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 2022 m. rugsėjo 29 d. pagal Automobilio VIN kodo Nr. (duomenys neskelbtini) kriterijų užsisakė carvertical.com paslaugas, paminėjo, kad „carVertical“ teikia automobilių istorijos ataskaitą, apimančią ridos duomenis, užfiksuotas nuotraukas, žalą, savininkų kaitą, gamybos defektus ir kt., nors teismo posėdyje ieškovas teigė, kad gavęs Automobilio VIN numerį pastarojo netikrino. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad buvo sulaužyta ieškovo duota priesaika teismui. Ieškovui Automobilio VIN kodas buvo pateiktas 2022 m. rugsėjo 29 d. 09:45 val., o Sutartis sudaryta 14:20 val. Tačiau gautos informacijos iš „carVertical“ ieškovas teismui neteikė. Apeliantas šių nustatytų faktinių aplinkybių neginčija.

35. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė Automobilio VIN kodo Nr. (duomenys neskelbtini) „carVertical“ 2024 m. rugsėjo 17 d. ataskaitą, iš kurios nustatyta, kad 2019 m. liepos mėn. Automobilio rida buvo – 262 090 km, 2021 m. birželio mėn. – 207 581 km, 2023 m. birželio mėn. 289 296 km. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo užsakęs Automobilio ataskaitą iš „carVertical“ prieš sudarant Sutartį, darytina neabejotina išvada, kad ieškovui buvo žinomas faktas, kad iki 2021 m. birželio mėn. buvo koreguota (sumažinant) Automobilio rida. Taigi ieškovas, žinodamas automobilio ridos klastojimo faktą, vis tiek priėmė sprendimą pirkti Automobilį ir sudaryti Sutartį. Atitinkamai ieškovas negali reikšti reikalavimų nutraukti Sutartį nustatytu šiuo automobilio trūkumu, kadangi jis laisva valia prisiėmė sutartinius įsipareigojimus ir iš to kylančias pasekmes, susijusias su ridos klastojimu, tame tarpe ir dažnesniu Automobilio remontu.

36. Kadangi ieškovas žinojo apie suklastotus Automobilio ridos duomenis, todėl atsakovas neatsako už šį Automobilio kokybės trūkumą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai nėra pagrindo nutraukti Sutarties dėl daikto kokybės reikalavimų neatitikimo. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

37. Apeliantas nurodo, kad ginčo atveju turėjo būti taikomos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartims taikomos teisės normos, nurodytos CK XXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovui žinant apie suklastotą Automobilio ridą iki ginčo Sutarties sudarymo, nėra teisinės reikšmės – ar tai buvo pirkimo – pardavimo sutartis, ar vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis, todėl detaliau apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako.

38. Kaip minėta, apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų išvadų, kad UAB „Veho Lietuva“ 2022 m. spalio 7 d. bei 2022 m. spalio 13 d. sąskaitose nurodyti defektai nelaikytini tokiais defektais, dėl kurių būtų galima nutraukti Sutartį. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad neįrodyta, jog UAB „Veho Lietuva“ 2023 m. rugpjūčio 10 d. sąskaitoje nurodyti trūkumai egzistavo dar Sutarties sudarymo momentu. Šia sąskaita apeliantas grindžia aplinkybę, kad dėl didelės ridos automobilis yra labiau nusidėvėjęs, nei buvo deklaruota, tačiau nustatyta, kad ridos neatitikimo faktas apeliantui buvo žinomas, todėl jis laisva valia prisiėmė riziką dėl galimų ateityje kilsiančių galimų dažnesnių remonto išlaidų, be to, nustatyta, kad nepaisant ridos neatitikimo ieškovas Automobiliu intensyviai naudojasi, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 29 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. ieškovas nuvažiavo 24 718 km.

39. Kadangi kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, paraiškos Nr. 16034/90).

Dėl bylos baigties

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė teisės aktus, susijusius su ginčo dalyku, ir teismų praktiką, todėl atmesdamas ieškovo ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

42. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas atmestas, iš jo priteistinas atsakovo R. K. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1300,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apelianto R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 300,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.