Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-07-23 · Civilinė byla Nr. e2-1451-1151/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-07-23Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-23
Bylos Nr.
e2-1451-1151/2024
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00034-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Ieškovas
R. A.
Atsakovas
R. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-1451-1151/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00034-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1.;2.6.11.16.; 3.2.6.1(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 23 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Julius Lankelis,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolantai Uždavinytei (2024 m. vasario 16 d., 2024 m. gegužės 10 d., 2024 m. gegužės 17 d. posėdžiai), Gabijai Grikainytei (2024 m. birželio 25 d. posėdis) ir Inai Jokst (2024 m. liepos 4 d. posėdis),

dalyvaujant ieškovo R. A. atstovui (advokatui) Jonui Bložei, atsakovui R. K. bei atsakovo R. K. atstovui (advokato padėjėjui) Andriui Šukėnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuris teisminio proceso metu (pa)tikslintas, atsakovui R. K. dėl transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, dvišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas R. A. teismui padavė ieškininį pareiškimą (ieškinį), kuris teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo (pa)tikslintas), kuriame suformulavo reikalavimus: i) nutraukti Transporto priemonių pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą 2022-09-29, ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 12 500 Eur, o ieškovui gavus iš atsakovo 12 500 Eur, per 2 dienas grąžinti 2014 m. gamybos automobilį „MB CLS 350“; ii) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 2 771,53 Eur automobilio defektų nustatymo bei remonto išlaidas; iii) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 15 Eur automobilio skelbimo kopijos išlaidas; iv) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 605 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „Autopretenzija“ (el. b. f. 1, f. l. 3–10, 121–122). Ieškinio, kuris teisminio proceso metu (pa)tikslintas, reikalavimus grindė tuo, kad:

1.1. ieškovas (pirkėjas) su atsakovu (pardavėju) 2022-09-29 sudarė Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas iš atsakovo už 12 500 Eur įsigijo 2014 m. gamybos automobilį „MB CLS 350“ (toliau – Automobilis). Atsakovas automobilių pardavimo portale www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo, kad parduodamas Automobilis be defektų. Automobilis vizualiai apžiūrėtas Vilniuje, „Akropolis“ parduotuvės aikštelėje, dienos šviesoje;

1.2. ieškovas 2022-10-03 pristatė Automobilį į UAB ,,Veho Lietuva“ servisą techniniam aptarnavimui (atlikti alyvos bei filtrų keitimo darbai), tačiau papildomai atlikus Automobilio apžiūrą ieškovui pateiktas ir techninių gedimų/defektų sąrašas. Defektų šalinimo suma siekė 2 633,64 Eur. Ieškovas 2023-08-10 papildomai pristatė Automobilį patikrai, o papildomos patikros metu nustatyti ne tik sekantys defektai, bet ir klastota (koreguota) rida. Ieškovas 2023-08-16 gavo UAB ,,Veho Lietuva“ pasiūlymą dėl tolimesnio remonto už 2 743 Eur;

1.3. atsakovas buvo informuotas apie nustatytus defektus, tačiau nesiėmė veiksmų. Atsakovas žinojo kokie paslėpti defektai nustatyti, tačiau nepareiškė ketinimo spręsti susidariusios situacijos taikiai, t. y. nebendradarbiavo. Atsakovas Sutartyje sąmoningai neįrašė gyvenamosios vietos adreso, todėl ieškovui 2023-08-21 teko kreiptis į VĮ Registrų centrą tam, būtų suteikta informacija apie atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresą. Sutartyje atsakovas nurodė mažesnę Automobilio pardavimo kainą. Atsakovas ne tik klastojo Automobilio ridą, tačiau klastojo ir skelbimo duomenis. Atsakovas skelbime po to, kai pardavė Automobilį 2022-09-29, pakoregavo/suklastojo Automobilio pardavimo kainą, t. y. 2022-09-29 15:32 val. koregavo skelbimą nurodydamas, jog Automobilio kaina yra ne 12 999 Eur į 10 000 Eur;

1.4. kadangi atsakovas vengė atsakomybės, todėl ieškovas kreipėsi konsultacijos į UAB „Autopretenzija“. Ieškovas atsakovui 2023-09-11 pateikė UAB „Autopretenzija“ parengtą rašytinę pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto. Ieškovas 2023-10-02 el. paštu gavo iš atsakovo atsakymą, tačiau ieškovas nesutinka su atsakovo pozicija. Sutartyje nenurodyti Automobilio trūkumai (defektai). Defektų, išoriškai apžiūrint Automobilį, nebuvo matyti, tačiau defektai nustatyti pristačius Automobilį į automobilių remonto dirbtuves. Įsigijus Automobilį paaiškėjo esminiai trūkumai, dėl kurių Automobilio iš esmės negalima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Automobilis Automobilio perleidimo ieškovo nuosavybėn momentu jau turėjo paslėptų trūkumų. Atsakovas nesilaikė reikalavimo garantuoti, kad Automobilis atitinka Sutarties sąlygas, t. y. kad Sutarties sudarymo metu nėra paslėptų Automobilio trūkumų, dėl kurių Automobilio negalima naudoti. Nustatyti Automobilio defektai ir trūkumai laikytini esminiu Sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų ieškovas neturi galimybės Automobilio eksploatuoti. Ieškovas turėjo lūkesčių be trukdžių ir saugiai Automobiliu naudotis;

1.5. ieškovas automobilių remonto dirbtuvėms UAB ,,Veho Lietuva“ sumokėjo iš viso 6 408,01 Eur. Teikdamas atsakovui pretenziją ir ieškinį ieškovas naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 605 Eur. Aptartos išlaidos patirtos siekiant išspręsti ginčą taikiai. Ieškovas turi būti grąžintas į tą pačią finansinę padėtį, kurioje buvo iki neteisėtų atsakovo veiksmų atsiradimo. Aukščiau nurodytos išlaidos laikytinos Ieškovo nuostoliais dėl kurių susidarymo atsakinga.

2. Atsakovas R. K. teismui pateikė atsiliepimą į ieškovo R. A. ieškinio, kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, reikalavimus, kuriame nurodė, jog su ieškinio, kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, reikalavimais nesutinka. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

2.1. atsakovas 2022-09-20 įsigijo Automobilį, už kurį sumokėjo 10 000 Eur. Atsakovas Automobilį pirko žmonai, tačiau Automobilis sutuoktinei nepatiko (buvo nepraktiškas), todėl atsakovas nusprendė automobilį parduoti ir patalpino automobilio skelbimą į www.autoplius.lt tinklalapį. Automobilio skelbimas buvo patalpintas praėjus 5 dienoms po įsigijimo ir atsakovas su Automobiliu buvo pravažiavęs tik 61 kilometrą. Po parduodamo Automobilio skelbimo paviešinimo, 2022-09-29 su atsakovu susisiekė ieškovas, kuris paprašė pateikti automobilio kėbulo numerį (VIN), kuris ieškovui buvo pateiktas per Viber programėlę. 2022-09-29 tarp šalių įvyko ir susitikimas, kurio metu ieškovas apžiūrėjo automobilį. Ieškovas Automobiliu pavažinėjo ir vizualiai tikrino, taip pat derėjosi dėl automobilio kainos. Pradinė automobilio pardavimo kaina buvo 12 999 Eur, tačiau atsakovui nurodžius, o ieškovui vizualiai pamačius neesminius Automobilio trūkumus bei po bandomojo važiavimo išryškėjus iš važiuoklės girdimam garsui (ūžimui), atsakovas sutiko sumažinti parduodamo Automobilio kainą. Susitikimo metu ieškovui nurodyta ir vizualiai pačio ieškovo pamatyta: dugno apsaugų lūžiai (įtrūkimai), bandomojo važiavimo metu išgirstas pašalinis garsas iš rato (galimas guolio keitimas), taip pat kiti nedideli kėbulo defektai (nuo akmenukų poveikio paveiktas priekinis bamperis su lempomis, taip pat skysčio nuotėkis variklio skyriuje). Didžiąją dalį Automobilio apžiūros metu ieškovas kalbėjo telefonu su asmeniu, kuris preliminariai apskaičiuodavo trūkumų šalinimo kaštus. Automobiliui buvo sumontuotos žieminės (universalios) padangos, tačiau papildomai su Automobiliu buvo pridedamas vasarinių ratų komplektas su vasarinėmis padangomis, kurių ieškovas atsisakė ir tuo pagrindu paprašė sumažinti parduodamo Automobilio kainą iki 10 000 Eur. Atsakovas sutiko sumažinti Automobilio kainą iki 10 000 Eur. Po Sutarties sudarymo ieškovas su atsakovu pirmą kartą susisiekė tik 2023 m. rugpjūčio mėn. Telefoninio skambučio metu ieškovas pareiškė, kad tvarkant Automobilį patyrė 6 000 Eur išlaidų ir pareiškė, jog atsakovas turi atlyginti šią pinigų sumą ieškovui. Atsakovas 2023-09-27 iš ieškovo gavo pretenziją su reikalavimais kompensuoti patirtas 394,89 Eur išlaidas ir padengti Automobilio remonto išlaidas, vadovaujantis UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-10 apžiūros aktu. Atsakovas 2023-10-02 raštu nurodė ieškovui, jog su pretenzija nesutinka;

2.2. atsakovas, pasisakydamas dėl UAB „Veho Lietuva“ 2022-10-07 dokumento, nurodė, kad po Sutarties sudarymo praėjus 8 dienoms ieškovas kreipėsi į UAB „Veho Lietuva“ ir Automobiliui atliko techninio aptarnavimo darbus (pakeitė filtrus, tepalus ir kt.) ir už minėtus techninio aptarnavimo darbus sumokėjo 1 002,84 Eur. Aptartame dokumente nurodyti darbai – techninis Automobilio aptarnavimas, kuris nelaikytinas Automobilio trūkumu. Kiti trūkumai (sulaužytos dugno apsaugos, galinio lango apiplovimo skysčio nuotėkis į bagažinės vidų, trūkusios šarnyrų gumos) buvo remontuojami pagal 2022-10-13 sąskaitą. Aptartame dokumente Automobilio rida – 269 248 km (nuo pirkimo ieškovas su Automobiliu nuvažiavo 766 km);

2.3. atsakovas, pasisakydamas dėl UAB „Veho Lietuva“ 2022-10-13 dokumento, nurodė, kad Automobiliui 2022-10-07 nustačius trūkumus, praėjus 14 dienų, ieškovas kreipėsi į UAB „Veho Lietuva“ ir buvo atlikta darbų už 2 633,64 Eur. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą nutraukti Sutartį, vadovaujasi ir 2022-10-13 sąskaita. Tokie ieškovo veiksmai nesąžiningi, nes siekiama praturtėti atsakovo sąskaita. Nepaisant šalių sutartos kainos, trūkumai iš esmės yra natūralaus nusidėvėjimo ir Automobilio amortizacijos rezultatas. Svarbu ir tai, kad aptariamame dokumente nurodytų detalių keitimas vizualiai matomas. Po Sutarties ieškovas Automobiliu vyko iš Vilniaus į Klaipėdą. Pirmas ieškovo kreipimasis į atsakovą buvo tik 2023 m. rugpjūčio mėn. (po daugiau nei 10 mėn. nuo Sutarties sudarymo). Aptartame dokumente Automobilio rida – 269 792 km, t. y. nuo Automobilio pirkimo ieškovas su automobiliu pravažiavęs – 1 310 km. Automobilis parduotas su galiojančia technine apžiūra;

2.4. atsakovas, pasisakydamas dėl UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-10 dokumento nurodė, kad 2023-08-10 ieškovas Automobiliui atliko mechaninės dalies patikrą ir kompiuterinį testą (paslaugų kaina – 137,89 Eur). Dokumente nurodyta, kad Automobiliui reikalingi tam tikrų agregatų keitimo darbai, kurių sąmata nurodyta kitame UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-16 pasiūlyme, kuriame trūkumų pašalinimas įkainotas 2 743,13 Eur. Nėra įrodymų, kad šiuos trūkumus ieškovas yra pašalinęs ir patyręs nurodytas išlaidas. Aptartuose dokumentuose Automobilio rida – 293 200 km (nuo Automobilio pirkimo ieškovas nuvažiavo 24 718 km). Ieškovas neatskleidė, jog dar 2023 m. birželio mėn. Automobiliui atlikta techninė apžiūra, kurios metu trūkumai nenustatyti;

2.5. ieškovas ridos klastojimo faktą įrodinėja UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-10 sąskaita (paskutinė DPF regeneracija fiksuota 398 653 km) ir užvedimo spynoje įrašyta neteisinga automobilio rida. Atsakovas nekeitė odometro rodmenų. Ieškovo pateikti duomenys dėl galimo ridos suklastojimo nelaikytini pakankamais konstatuoti ridos klastojimo faktą, kadangi pateiktas dokumentas nenurodo, kas atsakingas už ridos duomenų neatitikimą. Didelė automobilio rida savaime nereiškia prastesnės automobilio kokybės ar naudingumo sumažėjimo. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad Automobilis būtent dėl galimos didesnės ridos yra netinkamos kokybės, netinkamai veikė Automobilio mechanizmai ar Automobilis turėjo kitų žymių defektų. Galimas automobilio ridos neatitikimo faktas neturėtų būti laikytinas esminiu Sutarties pažeidimu. Ridos duomenys savaime nei patvirtina, nei paneigia konkretaus automobilio techninės būklės ir galimybės automobilį eksploatuoti pagal paskirtį. Nėra duomenų, kad ieškovas nebūtų galėjęs naudotis Automobiliu pagal paskirtį. Ieškovas intensyviai naudojasi Automobiliu. Labiau tikėtina, kad Automobilis ir Automobilio mechanizmai natūraliai dėvėjosi;

2.6. ieškovas turėjo per protingą terminą pareikšti atsakovui pretenzijas dėl 2022 m. gautų sąskaitų, nes reikalavimo dalis, susijusi su 2023 m. nustatytais trūkumais – nelogiška. Dar 2023 m. birželio mėn. atliekant Automobiliui techninę apžiūrą Automobilis buvo tinkamas naudoti ir tik vėliau, t. y. 2023 m. rugpjūčio mėn., paaiškėjo nauji trūkumai, kurie yra naudoto automobilio natūralus dėvėjimasis. Ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas bei sąžiningas pirkėjas, turėjo pasinaudoti savo teise patikrinti ridą dar prieš įsigydamas Automobilį arba nedelsiant po Automobilio įsigijimo. Ieškovas, po Automobilio įsigijimo, pastebėjęs pirmuosius gedimus galėjo nedelsiant patikrinti ridą bei per protingą terminą kreiptis į pardavėją. Nenustatyta, kad ieškovas būtų reiškęs pretenzijas dėl Automobilio kokybės per protingą terminą. Ieškovo pateiktose sąskaitose nurodyti remonto darbai nesusiję su esminiais Automobilio trūkumais ir neleidžia daryti išvados dėl Sutarties pažeidimo. Sąskaitos pateiktos apmokėti už tokius Automobilio tvarkymo darbus, kurie laikytini įprastais einamojo remonto ir technini aptarnavimo darbais. Ieškovas iš esmės gavo tai, ko tikėjosi iš Sutarties – važiuojantį Automobilį. Griežtas prievolės sąlygų laikymasis ieškovui neturėjo esminės reikšmės. Tuo atveju, jeigu Sutartis būtų nutraukta, atsakovas patirtų neproporcingus nuostolius. Ieškovas po įsigijimo intensyviai eksploatavo Automobilį 1 metus bei 5 mėnesius ir nuvažiavo reikšmingą atstumą. Ieškovas reikšmingai sumažino Automobilio kainą;

2.7. apžiūrint Automobilį ieškovas ilgą laiką ir nuosekliai vizualiai Automobilį tikrino, didžiąją laiko dalį apžiūros metu ieškovas kalbėjosi telefonu su nežinomu asmeniu bei pasakojo ką matąs, taip pat buvo priklaupęs ir tikrino automobilio apačią (dugną), atitinkamai pastebėdamas aplaužytas dugno apsaugas, variklio skyrių. Atsakovas nevengė atsakomybės ir gavęs ieškovo pretenziją pateikė atsakymą. Atsakovui nesudarytos galimybės bandyti spręsti ginčą taikiai. Ieškovas atsakovą apie nustatytus trūkumus pirmą kartą informavo tik 2023 m. rugpjūčio mėn., taip pat pokalbio metu atsakovas nekviestas dalyvauti Automobilio defektacijoje.

3. Teismo posėdžio, vykusio 2024-05-10, ieškovas R. A. palaikė ieškinyje suformuluotus reikalavimus bei nurodytus argumentus (el. b. f. 2, f. l. 1–10) (garso įrašo takelio 00:30:30 min.–01:11:56 min.). Paaiškino, kad skelbimą dėl parduodamo Automobilio pastebėjo www.autoplius.lt skelbimų platformoje. Susisiekęs su Automobilio pardavėju sutarė, kad atvyks apžiūrėti Automobilių į Vilniaus miestą prie prekybos centro „Akropolis“. Automobilį apžiūrėjo vizualiai ir sudarė Sutartį. Atsakovui sumokėjo iš viso 12 500 Eur: 10 000 Eur mokėjimo pavedimu, o 2 500 Eur grynaisiais pinigais. Praėjus 10-čiai dienų nuo Automobilio įsigijimo keitė tepalus. Keičiant tepalus buvo pastebėti defektai. Defektus pašalino, tačiau ilgainiui pradėjo aiškėti kiti defektai. Dar vėliau UAB „Veho“ nustatė ir redaguotos („atsuktos“) ridos aplinkybę, taip pat buvo aptikta ir daugiau įvairių defektų. Susitikimą Vilniuje, prie prekybos centro „Akropolis“ pasiūlė atsakovas. Automobilio pradinė kaina – 13 000 Eur. Su atsakovu kalbėjosi telefonu iki apžiūros ir susiderėjo, kad atsakovas sumažins automobilio kainą 500 Eur. Bandomojo važiavimo su automobiliu neatliko, atsakovas Automobilio patikros atlikti servise nesiūlė. Pinigus išgrynino per kelis kartus, kadangi net skambino į banką vadybininkei su prašymu padidinti leidžiamą išgryninti dienos pinigų limitą. Iš pradžių manė, kad sutaisius pirminius gedimus viskas tuo ir pasibaigs. Problemos prasidėjo po tepalų keitimo. Jeigu būtų žinojęs tikrąją Automobilio ridą, tai už tokią kainą Automobilio nepirktų. Atsakovas ieškovui susitikimo metu nurodė, kad Automobilį paliko klientas, kadangi pastarasis ieško džipo, o versija dėl to, kad Automobilis neįtiko žmonai nurodyta tik atsiliepime. Dėl kitos, AUDI, transporto priemonės paaiškino, jog norėjo įsigyti automobilį AUDI už 8 000 Eur, tačiau pamatęs paskolos mokėjimo grafiką suprato, kad galutinė mokėtina suma bus apie 15 000 Eur, todėl atsisakė paskolos, dėl ko turėjo sumokėti 400 Eur mokestį. Nors iš atsakovo gavo VIN (angl. Vehicle Identification Number – apylinkės teismo pastaba), tačiau pastarojo netikrino. Važiuojant iš Vilniaus į Klaipėdą su Automobilių girdėjo tik nudilusių padangų skleidžiamą garsą. Pirmą kartą buvo nustatyti guolių ir antifrizo (liet. aušalo – apylinkės teismo pastaba) pratekėjimo gedimai. Antrą kartą į dirbtuves (servisą) kreipėsi po tepalo nuotėkio. Pirmas pokalbis su atsakovu dėl parduoto nekokybiško Automobilio buvo apie 2023 m. liepos mėn. Antrą kartą su atsakovu dėl defektų susisiekė apie 2023 m. spalio mėn. Atsakovui vykti identifikuoti Automobilio defektų nesiūlė. Į Vokietijos Federacinę Respubliką vyksta komandiruočių tikslu. Automobilio rida posėdžio dienai – apie 308 000 Eur. Su Automobiliu važiuoja iki darbo ir atgal.

4. Teismo posėdžio, vykusio 2024-05-10, atsakovas R. K. palaikė atsiliepime į ieškinį suformuluotus reikalavimus bei nurodytus argumentus (el. b. f. 2, f. l. 1–10) (garso įrašo takelio 01:15:45 min.–01:45:40 min.). Paaiškino, kad pirko Automobilį aukcione. Automobilį parsivarė iš Kauno miesto. Nusipirkęs Automobilį pastarajame sutaisė kelias smulkmenas ir perdavė Automobilį žmonai. Žmonai Automobilis nepatiko dėl nepraktiškumo (Automobilis žemas ir turi per mažai vietos šeimai). Kadangi Automobilis žmonai nepatiko, todėl nusprendė Automobilį parduoti. Skelbimą patalpino internete. Automobiliu susidomėjo ieškovas, kuriam atsakovas išsiuntė ir VIN kodą. Automobiliu atsakovas disponavo 9 dienas. Ieškovui Automobilis buvo aprodytas detaliai. Pats Automobilį įsigijo už 10 000 Eur. Ieškovas klausinėjo apie Automobilį, o atsakovas nurodė, kad Automobilis turi minimalių defektų. Apie kainą telefonu nekalbėjo. Ieškovas Automobilio apžiūros metu kalbėjo telefonu su kitu asmeniu. Automobilio kainą sumažino dėl identifikuotų defektų. Sutartį pasirašė vietoje. Pirmą kartą ieškovas paskambino 2023 m. ir skundėsi, kad nusibodo taisyti Automobilį. Verčiasi automobilių detalių pardavimu, tačiau automobiliais neprekiauja. Internete kelia skelbimus tik dėl transporto priemonių detalių pardavimo. Aukcioną laimėjo už 12 000 Eur, tačiau nuvykus apžiūrėti automobilį pamatė visai kitokį vaizdą (galinė pakabos pagalvė kiaura, kėbulas pabraižytas, purvina, pakaba nukritusi), todėl nusiderėjo iki 10 000 Eur. Automobilį remontavo Vilniuje. Fiziškai atsakovas prieš aukciono laimėjimą Automobilio neapžiūrėjo. Nei VIN kodo, nei istorijos netikrino. Į automobilių servisą nevarė, nes automobilis buvo nevažiuojantis. Kadangi žinojo automobilių detalių kainas, tai gedimų kaštus įsivertino. Už Automobilio remontą atsiskaitė grynais. Ieškovas įvardijo vizualius defektus (įdaužimai, įbrėžimai, pabraižymai; palūžusias priekinės dalies dugno apsaugas). Ieškovas atsakovui sumokėjo 10 000 Eur. Dėl Automobilio kainos derybos vyko pakankamai ilgai. Pradinė kaina skelbime – 13 000 Eur. Pradiniam Automobilio savininkui (A. K.) sumokėjo grynaisiais. Ieškovas Automobiliu atliko bandomąjį važiavimą Akropolio automobilių aikštelėje. Su ieškovu į prekybos centrą grynųjų pinigų nėjo gryninti.

5. Baigiamųjų kalbų metu, išsakytų teismo posėdyje, vykusiame 2024-07-04, apibendrindamas poziciją byloje, ieškovo R. A. atstovas (advokatas) Jonas Bložė palaikė ieškinyje, kuris buvo (pa)tikslintas, suformuluotus reikalavimus bei nurodytus argumentus (el. b. f. 2, f. l. l. 56–57) (garso įrašo takelio 00:05:30 min.–00:31:00 min.; 00:42:55 min.–00:49:00 min.). Apibendrindamas poziciją nurodė, kad atsakovas – automobilių dalių (detalių) pardavėjas. Laikosi pozicijos, kad šalis sieja vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovas specializuojasi prekės ženklo Mercedes-Benz automobilių detalių pardavimu, galimai ir automobilių pardavimu. Mano, kad atsakovas automobilį įsigijo kaip verslininkas. Pastebėjo, jog paklausus už kiek pardavė Automobilį, tai pirmasis atsakovo atsakymas buvo, kad Automobilį pardavė už 12 000 Eur, tačiau staigiai pasitaisė ir nurodė, kad pardavė už 10 000 Eur. Taro A. K. ir atsakovo sudarytoje Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti (pažymėti) Automobilio defektai. Atsakovas nepagrindė su kokiais konkrečiais defektais nusipirko Automobilį, ką konkrečiai suremontavo, kai nusipirko Automobilį. Atsakovas nusipirko netinkamos kokybės daiktą, kurį paskui tiesiog perpardavė. Atsakovas neįrodė, kad Automobilis buvo techniškai tvarkingas. Akcentavo, kad Sutartyje nurodyta kaina neatitinka fakto, jog Automobilis ieškovui parduotas už 12 500 Eur. Sutarties sudarymo metu ieškovas išsigrynino dalį pinigų. Automobilio kaina pradiniame skelbime – 12 900 Eur, kuri po Automobilio pardavimo ieškovui pakoreguota iki 10 000 Eur. Ieškovas Automobilį apžiūrėjo tik vizualiai. Pažymėjo, kad ieškovas tikrinti Automobilio techninės būklės pareigos neturi. Atsakovas ieškovui nurodė, kad parduoda draugo automobilį, tačiau procesiniuose dokumentuose nurodė kitokią versiją (Automobilis nepatiko žmonai), kas rodo versijų prieštaringumą. Pirmieji Automobilio defektai (trūkumai) pastebėti dar 2022 m. spalio mėn. (suremontuoti už 2 633 Eur). Iš pradžių ieškovas trūkumų nereiškė, tačiau gedimai nesiliovė, o 2023 m. rugpjūčio mėn. paaiškėja ir koreguotos („atsuktos“) ridos aplinkybė (paskutinė rida – 398 653 km). Automobilio ridos neatitiktis Sutartyje nurodytai ridai – esminis Automobilio trūkumas. Automobilis negali būti atnaujintas ridos aspektu. Automobilio kaina tiesiogiai koreliuoja su automobilio ridos kriterijumi. Automobilio trūkumai susiję priežastiniu ryšiu su didele Automobilio rida („atsukta“ rida). Kitomis teisinėmis priemonės pasinaudoti galimybės nėra, nes ieškovas ketino Automobilį pirkti būtent su konkrečia rida. Verslininkas nebūtinai turi parduoti konkrečius daiktus. Svarbu, jog pats asmuo yra verslininkas. Sutartį pažeidusi šalis turi prisiimti ir neigiamus padarinius.

6. Baigiamųjų kalbų metu, išsakytų teismo posėdyje, vykusiame 2024-07-04, apibendrindamas poziciją byloje, atsakovo R. K. atstovas (advokato padėjėjas) Andrius Šukėnas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus (el. b. f. 2, f. l. 56–57) (garso įrašo takelio 00:31:15 min.–00:42:20 min.; 00:49:15 min.–00:50:55 min.). Apibendrindamas poziciją nurodė, kad atsakovas nelaikytinas verslininku, kadangi automobilių perpardavimu neužsiima. Automobilio defektai išimtinai sietina su ieškovo intensyviu Automobilio naudojimu. Ieškovas turėjo įrodyti, jog atsakovui apie Automobilio ridos koregavimą (klastojimą) buvo žinoma. Neaišku nei kas, nei kaip nei kada ridą koregavo. Taikant restituciją būtų patirta žala, nes atsakovui nebūtų kompensuotas apie 40 000 km rida. Ieškovas neįrodė, kad Automobilio kaina buvo 12 500 Eur. Kaina sumažinta derybose. Automobilis tinkamas naudoti. Ieškovo atstovo cituojamojoje teismų praktikoje automobiliai nebebuvo tinkami naudoti, o aptariamu atveju Automobilis tinkamas naudoti. Pats atsakovas Automobilį apžiūrėjo Kauno mieste.

Teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

7. byloje sprendžiamas ieškovo R. A. ieškinio, kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas, reikalavimų atsakovui R. K. dėl automobilio „Mercedes-Benz CLS 350 Blue Efficiency 4MATIC“, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, sutarties nutraukimo teisinių padarinių (restitucijos taikymo) bei nuostolių atlyginimo (ne)pagrįstumas (Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 2, 5–6 punktai, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 – 8 dalys, 259–260 straipsniai, 265 straipsnis, 268 straipsnis, 270 straipsnis).

Dėl teismo (ne)aktyvumo procese ir teismo sprendimo struktūros

8. CPK 12 straipsnyje nurodyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. CPK 13 straipsnyje nurodyta, jog šalys turi teisę laisvai disponuoti joms (šalims – apylinkės teismo pastaba) priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 12–13 straipsniai įtvirtina vadinamuosius rungimosi ir dispozityvumo principus, kurių esmė – bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, o teismas (teisėjas) savo iniciatyva (lot. ex officio) nerenka įrodymų ir netiria tokių faktinių aplinkybių kurių nenurodė šalys (žr. p. Mikelėnas, V., Nekrošius, V., Tamošiūnienė, E. et. al. Civilinio proceso teisė. Bendrojo dalis. I-a knyga. Vilnius, VU leidykla, 2020, p. 94–100; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, nutarties 87–90 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-249-403/2021, nutarties 30 punktą). Teismas nenustatė, jog byloje sprendžiami reikalavimai (nagrinėjami klausimai) patektų į viešojo intereso sferą, t. y. byloje nenagrinėjami klausimai, kurie kiltų iš šeimos, darbo, viešųjų pirkimo, konceptualių (pamatinių) žmogaus teisių gynimo (pvz., teisė į gyvybę, teisė saviraiškos ar žodžio laisvę), vartojimo (dėl vartojimo teisinių santykių (ne)buvimo yra kilęs ginčas, todėl teismas dėl vartojimo teisinio reguliavimo pasisakys atskirai), konkurencijos ar bankroto teisinių santykių, todėl teismas laikosi pozicijos, jog nagrinėjama civilinė byla yra dispozityvi. Tai reiškia, jog byloje vertinami tik tie įrodymai ir tik tos pozicijos (versijos), kurios pateiktos (nurodytos) šalių, o teismas savo inciatyva įrodymų nerenka ir aplinkybių, nenurodytų šalių, nevertina.

9. Apylinkės teismas, prieš pasisakydamas ginčo klausimais, visų pirma, nurodo, kurios teisiškai reikšmingos esminės aplinkybės laikytinos (ne)nustatytomis. Pasisakius dėl ginčui spręsti reikšmingų teisinių aplinkybių, teismas pasisakys dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo ir šalių materialiųjų (ginčo) reikalavimų (ne)pagrįstumo. Galiausiai, teismas išspręs šalių procesinius reikalavimus (prašymus) (jei tokių yra) bei pasisakys dėl procesinio pobūdžio aplinkybių, kurios ex lege (liet. pagal įstatymą) turi būti išspręstos priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Dėl teismo nustatytų esminių faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų ginčui (iš)spręsti

10. Vienas iš esminių reikalavimų teismo sprendimo, kurio pagrindu byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo (ne)nustatytas (faktines – apylinkės teismo pastaba) bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis). Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):

10.1. tarp A. K. (pardavėjas) ir atsakovo (pirkėjo) 2022-09-20 sudaryta Transporto priemonės „Mercedes-Benz CLS 350 Blue Efficiency 4MATIC“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (Automobilis), pirkimo–pardavimo sutartis (el. b. f. 1, f. l. 64–65). Aptartoje sutartyje nurodoma, kad perkamos transporto priemonės kaina – 10 000 Eur (sumokėta grynais), rida – 268 421 km, transporto priemonės turi vairo mechanizmo ir pakabos bei apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų trūkumų;

10.2. šalys 2022-09-29 14:20 val. sudarė Transporto priemonės „Mercedes-Benz CLS 350 Blue Efficiency 4MATIC“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (Automobilis), pirkimo–pardavimo sutartį (Sutartis) (el. b. f. 1, f. l. 11–12). Sutartyje nurodyta Automobilio kaina – 10 000 Eur, Automobilio rida 2022-09-29 dienai – 268 482 km. Sutampant šalių paaiškinimams, teismas laiko, jog Sutartis sudaryta Vilniaus mieste, šalia prekybos centro „Akropolis“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje;

10.3. UAB „Veho Lietuva“ 2022-10-07 ieškovui pateikė apmokėti sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Automobiliui, kurio rida 269 248 km, atliktas techninis aptarnavimas už 1 002,84 Eur (el. b. f. 1, f. l. 15–16). Papildomai aptartoje sąskaitoje pažymėta, jog: i) per. ašies išilginių svirčių šarnyrų apsauginės gumos trūkusios; ii) antroji dugno apsauga sulaužyta; iii) trečios dugno apsaugos nėra; iv) k. p. išilginė dugno apsauga plyšusi; v) k. p. aušinimo radiatorius leidžia antifrizą ties valčiavimu; vi) galinio lango apiplovimas bėga į bagažinę;

10.4. UAB „Veho Lietuva“ ieškovui 2022-10-13 pateikė apmokėti 2 633,64 Eur sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad Automobilio rida – 269 792 km (el. b. f. 1, f. l. 17–18). Aptarta sąskaita pateikta ieškovui apmokėti už 2022-10-07 sąskaitoje nurodytų papildomų Automobilio defektų sąrašą;

10.5. UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-10 ieškovui pateikė apmokėti 137,89 Eur vertės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už Automobilio mechaninės dalies patikrą ir kompiuterinį testą (el. b. f. 1, f. l. 19). Aptartoje sąskaitoje nurodyta Automobilio rida – 293 200 km ir pažymėti toliau nurodomi Automobilio defektai: i) pr. k. p. kliba vairo traukės antgalis; ii) turbinos interkulerio oro slopintuvas leidžia alyvą; iii) sandarinti variklio alyvos aušinimo radiatorių; iv) neveikia vairo vibro motoriukas; v) galas d. p. išorinis DPS daviklis (gedimas); iv) galas k. p. radarinio daviklio gedimas; vii) sukiotas kilometražas (paskutinė DPF regeneracija fiksuota 398 653 km); viii) užvedimo spynoje įrašytas neteisingas automobilio kilometražas;

10.6. UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-16 ieškovui pateikė Automobilio defektų, nurodytų 2023-08-10 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) šalinimo (remonto) pasiūlymą, kuriame nurodė, jog nustatyti Automobilio defektai būtų pašalinti už 2 743,13 Eur (el. b. f. 1, f. l. 20);

10.7. ieškovas, pasinaudodamas UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, 2023-09-11 parengė pretenziją atsakovui dėl netinkamos kokybės daikto, kurioje reikalavo per 10 dienų nuo laiško išsiuntimo: i) kompensuoti 394,89 Eur išlaidas (defektacija, skelbimo kopija bei UAB „Autopretenzija“ konsultacija rengiant pretenziją); ii) padengti Automobilio remonto išlaidas, nurodytas UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-10 apžiūros akte (el. b. f. 1, f. l. 25–31);

10.8. atsakovas 2023-10-02 ieškovui pateikė atsakymą į pretenziją, kurioje nurodė, jog ieškovo nurodyti Automobilio trūkumai nelaikytini paslėptais trūkumais, o natūralaus Automobilio dėvėjimosi rezultatas (el. b. f. 1, f. l. 32–33).

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

11. Teismas, priimdamas sprendimą, ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) atlieka tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimą (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) ir, papildomai pastebėtina, įgyvendindamas aptartą prerogatyvą nesaistomas šalių pateiktu ginčo kvalifikavimu (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-04-06 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, nutarties 30 punktą). Teismas nustatė, jog tarp šalių kilęs ginčas ir dėl teisinių santykių kvalifikavimo: ieškovo teigimu, tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, o atsakovas teigia, jog atsakovas nėra verslininkas, todėl vartojimo teisiniai santykiai tarp šalių nesusiklostę.

12. Apylinkės teismas, visų pirma, (į)vertina tai, kad šalys raštu sudariusios Sutartį. Tai reiškia, jog, bendriausia prasme, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys dvišalės sutarties pagrindu (CK 1.63 straipsnio 2 dalis, 1.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnis). Prievolinių teisinių santykių, kylančių iš sutarties (arba kitaip – sutartinių teisinių santykių) esmė yra ta, kad šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu dokumentu (susitarimu), kuris nustato nepavaldžių vienas kitam subjektų (asmenų) tarpusavio teises ir pareigas. Šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams dėl šalių teisių ir pareigų apimties pirmiausia turi būti sprendžiama pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas (CK 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog tam, kad nuspręsti dėl šalių tarpusavio teisių ir pareigų – būtina identifikuoti tarp šalių sudarytos sutarties rūšį (CK 6.160 straipsnis). Taip yra todėl, kad tam tikrais atvejais sutarties laisvės principą gali riboti imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis).

13. Nustatyta, kad ginčo dėl to, jog šalys sudarė motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nėra (CK 6.305 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.431¹ straipsnis). CK 6.350 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – verslininkas įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Kadangi vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių teisinis reguliavimas (CK 6.350–6.370 straipsniai) nepateikia nei verslininko, nei vartotojo apibrėžties, todėl CK 6.350 straipsnio 1 dalies nuostata laikytina nukreipiamąja nuostatas, kuri referuoja į bendresnio pobūdžio teisinį reguliavimą.

14. CK 6.228¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) prekybininkas (verslininkas) turi vykdyti nuolatinę veiklą, kuria siekia pelno. Prekybininko (verslininko) apibrėžtis apima bet kurį fizinį arba juridinį asmenį, jeigu jis vykdo atlygintiną veiklą; ii) savaime nei pelno siekimas, nei skelbimų skaičius nėra pagrindas automatiškai pripažinti, jog asmuo vykdo verslo veiklą. Verslo tikslai nustatomi kiekvieno konkretaus sandorio atžvilgiu; iii) teisinis reguliavimas įtvirtina nebaigtinių ir neišimtinių kriterijų sąrašą, kuriuos reikėtų įvertinti, siekiant nustatyti, ar atitinkama veikla atitinka verslo veiklą, t. y.: ar pardavimas internetinėje platformoje įvykdytas organizuotai; ar jį vykdant siekta pelno; ar pardavėjas turi informacijos ir techninę kompetenciją parduoti siūlomas prekes, kurių galbūt neturi vartotojas, ir dėl to jo padėtis yra palankesnė nei šio vartotojo; ar pardavėjas turi teisinį statusą, reikalingą komerciniams sandoriams atlikti, ir kokiu mastu pardavimas internetu susijęs su pardavėjo komercine ar profesine veikla; ar pardavėjas yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojas; ar pardavėjas, veikiantis nustatyto prekybininko vardu ar jo naudai arba tarpininkaujant bet kuriam kitam asmeniui, veikiančiam jo vardu ir jo naudai, gavo tam tikrą atlygį ar užmokestį; ar pardavėjas įsigyja naujas arba naudotas prekes, kad jas perparduotų, ir dėl to ši jo veikla yra reguliari, dažna ir (arba) vykdoma vienu metu su jo profesine veikla; ar visos parduodamos prekės yra tos pačios rūšies arba tokios pačios vertės, visų pirma – ar pasiūla orientuota į nedidelį prekių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-12-13 nutartis civ. b. Nr. e3K-3-305-378/2021, nutarties 34–39 punktai).

15. Apylinkės teismas, išklausęs šalių paaiškinimų, taip pat įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, jog nėra duomenų (aplinkybių), kurios leistų atsakovą pripažinti (identifikuoti) kaip verslininką šalis siejančiuose pirkimo–pardavimo teisiniuose santykiuose. Nors ieškovas ir pateikė duomenis apie tai, kad atsakovas www.autoplius.lt skelbimų portale patalpinęs 6 skelbimus naudodamasis telefono numeriu, 756 skelbimus naudodamasis elektroniniu paštu bei 1 880 skelbimų naudodamasis ID (duomenys neskelbtini) vartotojo numeriu (el. b. f. 1, f. l. 102), tačiau į bylą nepateikta duomenų apie tai, jog atsakovas būtų vertęsis automobilių pardavimu. Ieškovo pateikti duomenys referuoja tik į tai, kad atsakovas verčiasi Mercedes-Benz automobilių detalių (dalių) pardavimu (el. b. f. 1, f. l. 104–118). Atsakovas teismui pateikė duomenis apie tai, jog verčiasi individualia veikla (krovininių kelių transporto bei atliekų ir laužo didmeninė prekyba) (el. b. f. 1, f. l. 134), kuri nesusijusi su transporto priemonių pardavimu. Ieškovas nereiškė prašymo išreikalauti duomenis iš VĮ Regitra apie atsakovo sudarytus automobilių pirkimo–pardavimo sandorius, kurių skaičius galėtų turėti įtakos teismo vidiniam įsitikinimui. Teismas ne kartą bylos nagrinėjimo iš esmės metu pažymėjo, jog byla nepriskirtina nedispozityvių bylų kategorijai, todėl tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-08 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-9-1075/2024, nutarties 22–30 punktus). Jokių kitų aplinkybių, kurios teismui leistų identifikuoti atsakovą kaip verslininką nenustatyta, t. y. neįrodyta (ir nenustatyta), kad atsakovas automobilių pirkimu–pardavimu verstųsi nuolat, siekdamas užsidirbti (pelno); atsakovas įkeltas Automobilio skelbimas neišskirtinis (nėra ženklų, kurie rodytų profesionalų skelbimo grafinį pateikimą (pvz., įvairių foninių sienelių fotografuojant automobilį naudojimas; reklaminių nuorodų ar teiginių buvimas ir pan.) (el. b. f. 1, f. l. 13–14); ieškovas neteikė duomenų, kad atsakovas yra PVM mokėtojas; neįrodinėta, jog atsakovas veikė (ar būtų prisistatęs) kaip tarpininkas. Byloje surinkta įrodymų visuma, apylinkės teismo įsitikinimu, neleidžia konstatuoti atsakovo veiksmuose versliškumo. Analizuoti duomenys rodo, kad atsakovo sudarytas sandoris buvo vienkartinis, labiau orientuotas į asmeninio pobūdžio sandorį, nei sandorį, kuris būtų sudarytas vykdant ūkinę-komercinę veiklą. Teismas sutinka su ieškovu, jog, labiau tikėtina, kad atsakovas turi tam tikrų specifinių žinių, susijusių su Mercedes-Benz markės automobiliais, kadangi verčiasi pastarosios markės automobilių detalių pardavimu, tačiau vien tokia aplinkybė, teismo įsitikinimu, nerodo aplinkybės, jog šalių sudarytas sandoris būtų buvęs sudarytas atsakovui veikiant kaip verslininkui. Sutiktina su ieškovo atstovu ir tai, jog teisės doktrinoje pastebėta, kad verslininko apibrėžimas turi būti toks, kuris apimtų visus sandorius nepriklausomai, ar verslininkas sudaro sandorį, kuris susijęs su nuolatine verslo veikla, ar sandorį, kurį jis sudaro tik vieną kartą ir daugiau tokio nesudarinės, t. y. jis nebūdingas asmens nuolatinei verslo veiklai (žr. p. Bublienė, D. „Vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolė“. Monografija. Vilnius, VĮ Registrų centras, 2009, p. 126). Visgi, tokia teisinė pozicija galima tik tuomet, kai nustatoma, jog asmuo su vartotoju veikia tikslais, susijusiais su jo verslu (bent jau tokį problemos sprendimo būdą nurodo ta pati teisės doktrina) (žr. Bublienė, D. „Vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolė“. Monografija. Vilnius, VĮ Registrų centras, 2009, p. 128), tačiau ieškovas nepateikė teismui kokių nors realių, o ne hipotetinių duomenų, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, veikė tikslu, susijusiu atsakovo verslo veikla (pvz., atsakovas pardavė ne(be)reikalingą ūkinei-komercinei veiklai vykdyti automobilį; automobilis buvo pirktas siekiant pastarąjį išardyti dalimis, tačiau vėliau nuspręsta automobilį sutaisyti ir parduoti kaip tinkamą eksploatuoti transporto priemonę ir pan.). Ieškovo atstovo baigiamųjų kalbų metu nurodyta teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2022-12-22 nutartis civ. b. Nr. e2A-1570-601/2022; Kauno apygardos teismo 2022-12-06 nutartis civ. b. Nr. e2A-1534-1043/2022 bei Klaipėdos apygardos teismo 2022-04-28 nutartis civ. b. Nr. e2A-402-460/2022) kokių nors teisinių santykių kvalifikavimo ypatumų vartojimo teisinio reguliavimo aspektu nepagrindžia. Pastebima ir tai, jog ieškovas akcentuoja, kad atsakovas nurodė skirtingas Automobilio įsigijimo versijas (ieškovui žodžiu nurodė, kad Automobilį paliko klientas, kadangi pastarasis ieško džipo, o versiją dėl to, kad Automobilis neįtiko žmonai atsakovas nurodė tik atsiliepime), tačiau byloje esant kardinaliai priešingoms šalių pozicijoms aptariamu klausimu ir nesant nei tiesioginių, nei netiesioginių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti arba paneigti tikrąją versiją, dėl kurios atsakovas pardavė ginčo Automobilį, teismas vadovaujasi civilinėje teisėje galiojančia sąžiningumo prezumpcija ir laikosi, jog Automobilio pardavimo versija yra ta, kurią atsakovas nurodė procesiniuose dokumentuose.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, apylinkės teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad tarp šalių susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose atsakovas veikė kaip verslininkas, todėl tarp šalių susiklostė įprasti (klasikiniai) kelių motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.431¹ straipsnis), neturintys vartojimo teisinių santykių požymių. Dėl šios priežasties byloje netaikytinos nei bendrosios vartojimo teisinius santykius reguliuojančios nuostatos (CK 6.228¹–6.228²⁴ straipsniai), nei specialiosios nuostatos, reguliuojančias vartojimo pirkimo–pardavimo teisinius santykius (CK 6.350–6.370 straipsniai).

Dėl ieškovo reikalavimo nutraukti Automobilio pirkimo–pardavimo sutartį (ne)pagrįstumo

17. Vienas iš ieškovo materialiųjų reikalavimų – nutraukti tarp šalių sudaryta Sutartį ir taikyti nutraukto sandorio teisines pasekmes (restituciją). Ieškovas tokią savo poziciją grindžia tuo, kad atsakovas ieškovui pardavė nekokybišką Automobilį. Atsakovas su aptartu ieškovo reikalavimu nesutinka.

18. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-11-16 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-297-378/2023, nutarties 19–24 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-10-05 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-238-421/2023, nutarties 28–34 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-13 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-90-403/2022, nutarties 25–33 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-11-16 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-251-943/2022, nutarties 22 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-326-701/2020, nutarties 23–27, 30–36 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-04 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-454-611/2018, nutarties 22–33 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-307-1075/2018, nutarties 12–16, 18–19, 21, 23–24, 26, 28–29 punktus):

18.1. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs;

18.2. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl naudoto daikto pirkimo–pardavimo atveju yra taikomos CK XXIII skyriaus (CK 6.305 – 6.431¹ straipsniai – apylinkės teismo pastaba) taisyklės. Apylinkės teismas papildomai pastebi, jog naudotų (angl. second hand) transporto priemonių civilinės apyvartos ypatumų expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) pozityvusis teisinis reguliavimas nenumato. Pastebima tik tiek, kad ginčų dėl naudotų transporto priemonių (ne)kokybės specifika (ypatumai) formuojama per kasacinio teismo praktiką (CPK 4 straipsnis);

18.3. pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam (pirkėjui – apylinkės teismo pastaba) valdyti nuosavybės teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų (daiktų – apylinkės teismo pastaba) kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų (daiktų – apylinkės teismo pastaba) kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją (garantiją – apylinkės teismo pastaba) įvardijo sutarties sąlygose;

18.4. parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo (naudoto daikto – apylinkės teismo pastaba) naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį;

18.5. pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį (kokybės pokytį – apylinkės teismo pastaba) su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo (naudoto daikto – apylinkės teismo pastaba) naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui;

18.6. tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos (savybės – apylinkės teismo pastaba) kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.;

18.7. naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei analogiško naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam (daiktui – apylinkės teismo pastaba) tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų;

18.8. pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, t. y. nedraudžiama parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos (trūkumus – apylinkės teismo pastaba) turėjo pastebėti. Pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Informacijos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą;

18.9. įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę;

18.10. įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo naudotų daiktų pardavimo atveju (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis);

18.11. pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti, t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs;

18.12. kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos (trūkumus – apylinkės teismo pastaba) pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis (naudotas daiktas – apylinkės teismo pastaba) neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas, kadangi įstatyme nenustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos (pirkėjas turi įrodyti, kad daikto negalima naudoti pagal paskirtį, kad daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu pirkėjas nežinojo ir pirkėjui negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus);

18.13. aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas.

19. Analizuojant nustatytas faktines bylos aplinkybes aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste matyti, jog nors Sutartyje atsakovas nenurodė kokių nors Automobilio trūkumų (el. b. f. 1, f. l. 11–12), tačiau paties ieškovo teiktame Automobilio pardavimo skelbime, komentarų skiltyje, nurodyta, kad Automobilis turi tam tikrų defektų (nedideli kėbulo defektai) (el. b. f. 1, f. l. 13–14). Žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir neneigė, kad Automobilis turėjo tam tikrų trūkumų (pvz., sulaužytos dugno apsaugos), dėl kurių buvo sumažinta pradinė Automobilio kaina. Visgi, detali Automobilio techninė apžiūra neatlikta nei ieškovo, nei atsakovo. Kita vertus, atsakovas žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Automobilį iš A. K. įsigijo nevažiuojantį ir prastos vizualinės būklės, tačiau viename iš Vilniaus mieste esančių servisų suremontavo. Apylinkės teismui aptartų atsakovų žodinių paaiškinimų pakanka konstatuoti labiau tikėtinai aplinkybei, jog remontavus nevažiuojantį Automobilį (atsakovas nurodė, jog buvo kiaura galinės pakabos pagalvė ir Automobilis buvo nevažiuojantis), atsakovas serviso meistrų buvo supažindintas su Automobilio technine būkle bent jau žodine forma. Atsakovas paaiškino, jog už Automobilio tvarkymą (remontą) sumokėjo grynais, daugiau aplinkybių, susijusių su Automobilio remontu, nedetalizavo.

20. Analizuojant ieškovo pateiktą UAB „Veho Lietuva“ 2020-10-07 sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 1, f. l. 15–16) matyti, jog atlikti Automobiliui darbų aprašymai už 1 002,84 Eur pakankamai einamojo pobūdžio, t. y. iš esmės susiję su naudoto Automobilio einamuoju techniniu aptarnavimu (oro ir kuro filtro pakeitimai, stabdžių skysčio keitimas, greičių dėžės alyvos keitimas, varžtai, turbinos riebokšliai, alsuoklio tarpinė, sąvaržos žarnelei). Kita vertus, aptartoje UAB „Veho Lietuva“ 2022-10-07 sąskaitoje pažymėti ir kiek stambesni 6 defektai: i) pr. ašies išilginių svirčių šarnyrų apsauginės gumos trūkusios; ii) antroji dugno apsauga sulaužyta; iii) trečios dugno apsaugos nėra; iv) k. p. išilginė dugno apsauga plyšusi; v) k. p. aušinimo radiatorius leidžia antifrizą ties valčiavimu; vi) galinio lango apiplovimas bėga į bagažinę. Visgi, atsakovas teisminio posėdžio, vykusio 2024-05-10, metu paaiškino, jog ieškovui nurodė šiuos trūkumus: vizualūs trūkumai, susiję su kėbulo defektais (įbrėžimai, pabraižymai), parodė palūžusias priekinės dalies variklio dugno apsaugas (el. b. f. 2, f. l. 1–10; garso įrašo takelio 01:36:40 min.–01:38:40 min.). Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, ieškovai Automobilio defektai, susiję su dugno apsaugomis, buvo žinomi. Tai, kad likę trūkumai (ašies išilginių svirčių šarnyrų apsauginės gumos trūkusios; k. p. aušinimo radiatorius leidžia antifrizą ties valčiavimu ir galinio lango apiplovimas bėga į bagažinę), buvo tokie, kad neleistų eksploatuoti naudoto Automobilio pagal Automobilio tikslinę paskirtį, ieškovas neįrodė. Teismas papildomai atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog teisminio nagrinėjimo metu, vykusio 2024-04-16 (el. b. f. 1, f. l. 136–140; garso įrašo takelio 00:28:10 min.–00:30:35 min.), siūlė šalims svarstyti apie galimybę pateikti eksperto ar specialisto, turinčio specialių techninių žinių, išvadą tam, kad teismas galėtų įvertinti techninio, (specialiųjų žinių reikalaujančius) pobūdžio klausimus, susijusius su gedimais bei gedimų atsiradimų priežastimi. Visgi, proceso dalyviai aptartu siūlymu nepasinaudojo, todėl teismas laikosi pozicijos, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog UAB „Veho Lietuva“ 2022-10-07 sąskaitoje nurodyti papildomi Automobilio trūkumai (konkrečiai – ašies išilginių svirčių šarnyrų apsauginės gumos trūkusios; k. p. aušinimo radiatorius leidžia antifrizą ties valčiavimu ir galinio lango apiplovimas bėga į bagažinę) nebuvo būdingi 2014 m. naudotam automobiliui. Kadangi UAB „Veho Lietuva“ 2022-10-13 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. f. 1, f. l. 17–18) susijusi su UAB „Veho Lietuva“ 2022-10-07 sąskaitoje nurodytų papildomų trūkumų šalinimo darbais, todėl plačiau aptarta UAB „Veho Lietuva“ 2022-10-13 sąskaita plačiau nebeanalizuojama. Teisinio aiškumo dėlei pasisakytina, jog UAB „Veho Lietuva“ 2022-10-07 bei 2022-10-13 sąskaitose nurodyti defektai nelaikytini tokiais defektais, dėl kurių teismas būtų įgalintas legitimuoti (pateistini) Sutarties nutraukimą.

21. Pasisakant dėl UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-10 sąskaitoje nurodytų Automobilio defektų (el. b. f. 1, f. l. 19), t. y. i) pr. k. p. kliba vairo traukės antgalis; ii) turbinos interkulerio oro slopintuvas leidžia alyvą; iii) sandarinti variklio alyvos aušinimo radiatorių; iv) neveikia vairo vibro motoriukas; v) galas d. p. išorinis DPS daviklis (gedimas); iv) galas k. p. radarinio daviklio gedimas, teismas laikosi pozicijos, jog nesant specialių žinių turinčio asmens komentaro negalima nustatyti, ar aptarti trūkumai yra paslėpti Automobilio defektai ar natūralaus Automobilio nusidėvėjimo rezultatas. Teismas techninėmis automobilių defektų identifikavimo žiniomis nedisponuoja, o šalys pasirinko įrodinėti aplinkybes nesinaudojant specialistų (ekspertų) išvadomis (konsultacijomis), todėl tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024-02-08 nutartį civ. b. Nr. e3K-3-9-1075/2024, nutarties 22–30 punktus). Aptariamu atveju ieškovas turėjo įrodyti, jog UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-10 sąskaitoje nurodyti nustatyti Automobilio defektai yra paslėpti Automobilio defektai, egzistavę sandorio (Sutarties) sudarymo momentu. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, jog Sutartis sudaryta 2022-09-29 (Sutartyje nurodyta rida – 268 482 km), o UAB „Veho Lietuva“ sąskaita sudaryta 2023-08-10 su pažymėta 293 200 km Automobilio rida. Tai reiškia, jog nuo Automobilio įsigijimo iki UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-10 Automobilis ieškovo buvo eksploatuojamas beveik vienerius metus, per kuriuos nuvažiavo 24 718 km (293 200 km – 268 482 km). Nustatyta aplinkybė įgalina teismą konstatuoti, jog Automobilis laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo (2022-09-29) iki defektų nustatymo (2023-08-10) buvo pakankamai intensyviai eksploatuojamas. Aptarta aplinkybė, įrodinėjimo naštos kontekste, vertinama ieškovo nenaudai, t. y. ieškovas teismui nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-10 sąskaitoje nurodyti trūkumai egzistavo dar Sutarties sudarymo momentu ir apie aptartus trūkumus atsakovas žinojo (ar turėjo žinoti).

22. Ieškovas taip pat įrodinėja, kad Automobilis pakankamai dažnai genda ir taip yra todėl, kad Automobilio rida yra koreguota į mažesnę pusę („atsukta“), t. y. UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-10 sąskaitoje nurodyta, kad Automobilio rida pagal paskutinę DPF regeneraciją – 398 653 km, t. y. ženkliai didesnė, nei matoma Automobilio odometre 2023-08-10 dieną (293 200 km) (skirtumas – 105 453 km (398 653 km – 293 200 km)). Teismas sutinka, su ieškovu, jog ridos koregavimo faktas – įrodytas. Aptarta aplinkybė nustatyta Automobilio techninės diagnostikos metu 2023-08-10. Visgi, teismas pastebi, jog Automobilio pirmosios registracijos data Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje – 2021-06-23 (el. b. f. 1, f. l. 190 – 192). Privalomosios techninės apžiūros ataskaitoje, sudarytoje 2021-06-22, nurodyta, kad Automobilio rida – 207 581 km, o 2023-03-01 techninės apžiūros ataskaitoje (pastarąją jau atliko pats ieškovas) užfiksuota Automobilio rida – 289 296 km. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie tai, jog Automobilį įsigijo iš A. K. 2022-09-20, o 2022-09-20 dienai buvo išviešinta 268 421 km rida (el. b. f. 1, f. l. 92). Atsakovas ieškovui Automobilį 2022-09-29 pardavė su 268 482 km rida (pokytis – 61 km). Aptarti dokumentai teismui leidžia spręsti, jog ridos koregavimo faktas įvyko dar iki atsakovui įsigyjant Automobilį iš A. K. 2022-09-29 (nenustatyti ridos neatitikimai 2022-09-20–2022-09-29 laikotarpiu, t. y. tuomet, kai Automobiliu disponavo atsakovas).

23. Teismas ieškovo nenaudai įvertina ir dar vieną aplinkybę – duotos teismui priesaikos sulaužymą (CPK 186 straipsnio 6 dalis). Ieškovas teismo posėdžio, vykusio 2024-05-10 metu, nurodė, jog gavęs Automobilio VIN numerį pastarojo netikrino („nieko nedarė“) (garso įrašo takelio (ieškovo priesaika – 00:29:40 min.–00:31:10 min.) 00:52:30 min.–00:53:52 min.). Visgi, iš ieškovo pateikto „Swedbank“, AB išrašo už 2022-09-29 dienos laikotarpį matyti, jog ieškovas pagal Automobilio VIN kodo Nr. (duomenys neskelbtini) kriterijų užsisakė Carvertical.com paslaugas (el. b. f. 1, f. l. 120). Pastebima, jog ieškovui Automobilio VIN kodas buvo pateiktas 2022-09-29 09:45 (el. b. f. 1, f. l. 66–67), o Sutartis sudaryta 14:20 val. (el. b. f. 1, f. l. 11). Visgi, ieškovas teismui išrašo apie Automobilio informaciją, gautą iš „Car vertical“, neteikė, todėl teismas negali identifikuoti, kokia informacija ieškovas disponavo dar tą pačią 2022-09-29 dieną, tačiau konstatuoja, jog ieškovas ėmesi tam tikrų veiksmų ir tikrino Automobilio duomenis, esančius „Car vertical“ sistemoje, kurie teismui nepateikti. Tai reiškia, jog tam tikrais duomenimis apie Automobilį ieškovas disponavo 2022-09-29, t. y. Automobilio pirkimo dieną („Car Vertical“ teikia automobilių istorijos ataskaitą, apimančią ridos duomenis, užfiksuotas nuotraukas, žalą, savininkų kaitą, gamybos defektus ir kt.). Įrodyti automobilio trūkumus (ridos duomenų neatitikimo faktą ir dėl to atsiradusius automobilio gedimus) bei tai, kad už tokius trūkumus yra atsakingas atsakovas, pareiga kyla ieškovui (CPK 178 straipsnis, CK 6.327 straipsnio 1 dalis, 6.333 straipsnio 1 dalis) (žr. ir Klaipėdos apygardos teismo 2023-03-02 sprendimą civ. b. Nr. e2A-112-459/2023, sprendimo 37 punktas). Apylinkės teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovas suklastojo (koregavo) Automobilio odometro (ridos) duomenis, taip pat neįrodė, jog atsakovas žinojo apie Automobilio odometro duomenų klastojimą (koregavimą) arba turėjo teisinę prievolę (pareigą) tokią informaciją žinoti. Atsakovas verslininku nepripažintas, todėl kaip fizinis asmuo taip pat neturėjo teisinės pareigos tikrinti Automobilio istorinius duomenis įvairiose registruose. Skirtingai nei ieškovo atveju, byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kad atsakovas naudojosi kokiais nors duomenų šaltiniais apie istorinius Automobilio duomenis (pvz., ridą (odometro parodymus)).

24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad Sutarties sudarymo momentu egzistavo tokie Automobilio paslėpti techniniai trūkumai, kurie sąlygotų teismo įsitikinimą esant parduotam netinkamos kokybės daiktui (Automobiliui). Ieškovas neįrodė, kad ridą klastojo (koregavo) atsakovas, taip pat neįrodė, kad atsakovas apie ridos koregavimo (klastojimo) faktą žinojo ar turėjo žinoti, taip pat neįrodė, jog UAB „Veho Lietuva“ 2023-08-10 sąskaitoje nurodyti Automobilio trūkumai (defektai) susiję priežastiniu ryšiu su Automobilio priėmimo–perdavimo momentu egzistavusia koreguota (klastota) rida. Vertinama ir tai, jog ieškovas taip pat tikrinosi istorinius Automobilio duomenis, tačiau tikslios informacijos apie Automobilio istorinius duomenis, kurie ieškovo buvo sužinoti 2022-09-29, teismui nepateikė. Apylinkės teismas konstatuoja, kad teisinių pagrindų legitimuoti Sutarties nutraukimą dėl esminio Sutarties pažeidimo pardavus netinkamos kokybės daiktą nėra.

25. Pripažinus, jog teisinių pagrindu taikyti sutarties nutraukimo institutą nėra, t. y. pripažįstant, kad Sutartis lieka galioti, poreikio spręsti nutrauktos Sutarties teisinių padarinių (restitucijos) klausimą nėra.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti nuostolius (ne)pagrįstumo

26. Ieškovas pareiškė ir reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 771,53 Eur automobilio defektų nustatymo bei remonto išlaidas, 15 Eur automobilio skelbimo kopijos išlaidas ir 605 Eur išlaidų, sumokėtų UAB „Autopretenzija“. Visgi, teismas sprendė, jog ieškovo pretenzijos atsakovui dėl Automobilio defektų (trūkumų), nurodytų UAB „Veho Lietuva“ 2022-10-07, 2022-10-13 ir 2023-08-10 sąskaitose, nepagrįstos. Tokia faktinė aplinkybė reiškia, jog teisinės pareigos atlyginti ieškovo sumokėtas aptartose sąskaitose nurodytas sumas atsakovas neturi. Kitų savarankiškų reikalavimų, susijusių su atsakovo pareiga atlyginti ieškovo patirtas Automobilio remonto išlaidas (kiti teisės gynybos būdai), ieškovas nereiškė. Kadangi ieškovo pretenzijas dėl Automobilio kokybės teismas pripažino nepagrįstomis, todėl atsakovas neturi ir teisinės pareigos atlyginti išlaidų, patirtų skelbimo kopijoms bei ikiteisminėms pretenzijoms gauti bei parengti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

27. Teismas, priimdamas sprendimą, turi išspręsti ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Teismas, įgyvendindamas aptartą procesinę pareigą, nustatė, kad:

27.1. ieškovas iš viso patyrė 2 685,68 Eur bylinėjimosi išlaidų: i) 377 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el. b. f. 1, f. l. 38); ii) 2 308,68 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. f. 1, f. l. 176–180);

27.2. atsakovas nurodė, jog iš viso patyrė 1 450 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (el. b. f. 1, f. l. 181–188; f. 2, f. l. 16–25).

28. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims principas „pralaimėjęs moka“ (kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą). „Pralaimėjęs moka“ taisyklė reiškia, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos (šalies) turėtos išlaidos, kurių ji (šalis) turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas taip pat priteisia iš antrosios šalies ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

29. Ieškovo ieškinio reikalavimai netenkinti, todėl ieškovas teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neturi. Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos racionalios, išlaidavimo požymių nenustatyta, todėl priteistinos visa apimtimi.

30. Ieškovas reiškė reikalavimą atsakovui dėl sutarties nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei turtinį 3 391,53 Eur (2 771,53 Eur + 15 Eur + 605 Eur) reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) dėl nuostolių atlyginimo (el. b. f. 1, f. l. 121–122). Nustatyta, kad ieškovas iš viso sumokėjo 377 Eur žyminio mokesčio, nors turėjo sumokėti 318 Eur. Dėl šios priežasties ieškovui turi būti grąžinta 59 Eur žyminio mokesčio permoka (377 Eur – 318 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 16,01 Eur, todėl priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Kadangi valstybė turi pareigą grąžinti ieškovui 59 Eur žyminio mokesčio, todėl teismas atlieka išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimo, priteistinų iš ieškovo valstybės naudai, įskaita ir rezoliucinėje dalyje nurodo grąžinti 42,99 Eur žyminio mokesčio dalį (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių teisinio likimo

32. Teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, turi išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą (CPK 150 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), t. y. bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą užbaigus bylą kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Byloje laikinosios apsaugos priemonės netaikytos, todėl poreikio spręsti laikinųjų apsaugos priemonių likimo klausimą teismui priėmus sprendimą dėl ginčo esmės nėra.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų aspektų, aptartinų priimant sprendimą dėl ginčo esmės

33. Apylinkės teismas pažymi, jog teismui nenustatyta pareiga motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (teismo pareiga atsakyti į esminius, teisinę reikšmę turinčių šalių argumentus). Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl esminio teisinio reguliavimo (ne)taikymo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas neįtakoja priimamo materialiojo sprendimo, net jeigu būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.

34. Visgi, teismas trumpai pažymi, jog ieškovo nurodyti argumentai dėl tikrosios sandorio kainos (10 000 Eur ar 12 500 Eur) aptariamu atveju apskritai nereikšmingi (netenkinus ieškinio reikalavimų aptarta aplinkybė nesukuria kokių nors tiesioginių teisinių padarinių ieškovui). Kita vertus, teismas turi teisę atsisakyti ginti nesąžiningų asmenų teises (CK 1.137 straipsnio 3 ir 5 dalys). Net ir tuo atveju, jeigu iš tiesų ieškovas atsakovui sumokėjo ne 10 000 Eur, 12 500 Eur, tai byloje nėra kokių nors duomenų apie tai, jog 2 500 Eur sumą grynaisiais ieškovas buvo verčiamas sumokėti per prievartą ar egzistavusių išimtinių aplinkybių, kurios buvo nenaudingos ieškovui ir lėmė tokį poelgį. Jei 2 500 Eur atsakovui ir buvo sumokėti grynais neišviešinant aptartos aplinkybės nei Sutartyje, nei kituose rašytiniuose šaltiniuose, tai šalys abipusiu susitarimu nusprendė taip elgtis dėl vienokių ar kitokių priežasčių, todėl apylinkės teismas laikosi pozicijos, jog dėl tokios situacijos yra ir paties ieškovo kaltės. Dėl šios priežasties teismas plačiau ieškovo nurodytų aplinkybių neanalizuoja.

35. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024-01-10 (išsiųstas 2024-01-10) pranešimu informavo VĮ Regitrą apie ieškininio pareiškimo (ieškinio) dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį (registruojamą daiktą) iškėlimo priėmimą (t. y. įgyvendino CPK 137 straipsnio 6 dalį) (el. b. f. 1, f. l. 43–44). CPK 275 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai teismo sprendimas turi įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui ar daiktinėms teisėms į jį (daiktą – apylinkės teismo pastaba), įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi nusiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas tas daiktas ar daiktinės teisės į jį (daiktą – apylinkės teismo pastaba). Aptarta CPK 275 straipsnio 2 dalies nuostata įgyvendintina išsiunčiant įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties) kopiją viešam registrui.

36. Liudytojo A. K. teismui teikti prašymai dėl paskirtos baudos panaikinimo sieja liudytoją ir teismą (valstybę), todėl aptarti klausimai spręstini atskirais procesiniais sprendimais, kurie neįtakoja nei procesinių, nei materialiųjų šalių teisių ir pareigų.

37. Daugiau tiek materialiųjų (ir procesinių) šalių reikalavimų bei procesinio pobūdžio klausimų, kuriuos teismas turėtų išspręsti sprendimu, neliko. Teismui išsprendus klausimus, susijusius su ieškovo R. A. turtinėmis pretenzijomis atsakovui R. K., priimamas teismo sprendimas dėl ginčo esmės nurodant (nusprendžiant), kad ieškinio reikalavimai, kurie teisminio proceso metu buvo (pa)tikslinti, ne tenkinami (CPK 260 straipsnis, 265 straipsnis, 270 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti ieškovo R. A. ieškinio (dok. reg. Nr. CBP-119/2024), kuris teisminio proceso metu buvo (pa)tikslintas (dok. reg. Nr. DOK-17307), reikalavimų atsakovui R. K..

Priteisti iš ieškovo R. A. atsakovo R. K. naudai iš viso 1 450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų, patirtų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Grąžinti ieškovui R. A. 42,99 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų ir 99 ct) žyminio mokesčio permoką (žyminis mokestis sumokėtas 2023-12-26 mokėjimo nurodymu per „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymo Nr. 68 (Nr. 2023122600842151) (mokėjimo užduoties kodas informacinėje teismų sistemoje LITEKO (ID): ZM65522).

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu.

Įsiteisėjus sprendimui, išsiųsti viešo registro tvarkytojui (VĮ „Regitra“) įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo kopiją ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis