Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-402-460/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-28
Bylos Nr.: e2A-402-460/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas: I. B., L. P. Ž.
Atsakovas: R. B.

Kategorijos

2.6.11.2Vartojimo pirkimas-pardavimas
2.6.11.16Motorinės transporto priemonės pirkimas-pardavimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-402-460/2022Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00438-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2; 2.6.11.16; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų I. B. ir L. P. Ž. (apeliantai) bei atsakovės R. B. (apeliantė) apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. B. ir L. P. Ž. ieškinį atsakovei R. B. dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. B. kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei R. B. dėl sutarties nutraukimo ir žalos atlyginimo, juo ieškovė teismo prašė nutraukti 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei 10 000 Eur, o atsakovei grąžinti pagal šią sutartį parduotą automobilį BMW 520, priteisti ieškovei iš atsakovės 1 623 Eur automobilio remonto išlaidų, 300 Eur išlaidų už teisines konsultacijas bei žyminį mokestį. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 45 straipsnio 1 dalimi, ieškinio reikalavimų dalyje dėl 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo pradinė ieškovė I. B. pakeista ieškovu L. P. Ž. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas nurodė, kad 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas L. P. Ž. iš atsakovės R. B. už 10 000 Eur nupirko 2012 metų gamybos automobilį BMW 520. Atsakovė portale www.autoplius.lt patalpintame skelbime deklaravo, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Jau kitą dieną, t. y. 2021 m. vasario 25 d., patikrinus automobilį autoservise „Melga“ buvo konstatuoti šie automobilio trūkumai: suklastota / atsukta automobilio rida, automobilis dalyvavo 8 eismo įvykiuose, automobilio priekinis stiklas yra pakeistas nekokybišku stiklu, užrakinus automobilį, jo durelės faktiškai neužsirakina, antrasis atrakinimo / užrakinimo pultelis be avarinio rakto, variklis ir greičių dėžė praleidžia tepalus, nekokybiška vairo traukė, nekeistos variklio grandinės, išpjautas katalizatorius ir DPS, kuris išprogramuotas iš automobilio kompiuterio, neveikia išmetamųjų dujų vamzdis, defektuota turbina / bėga alyva (tepalai). Automobilio gedimus bei defektus taip pat patvirtino ir specializuotas BMW servisas. Apie nustatytus automobilio defektus atsakovė bei parduodant automobilį dalyvavęs jos sūnus buvo informuoti 2021 m. vasario 25 d. bei 2021 m. kovo 3 d., jiems buvo siunčiami pranešimai ir pretenzijos, tačiau atsakovė į šiuos pranešimus nereagavo. Kadangi automobilį reikėjo remontuoti, visas jo remonto išlaidas padengė ieškovė I. B. Įsigijus automobilį ir pradėjus jį naudoti, paaiškėjo esminiai jo trūkumai, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Ieškovai nurodė, kad atsakovė neinformavo ieškovų apie vėliau paaiškėjusius automobilio defektus, pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio trūkumai nėra nurodyti. Automobilio trūkumai išoriškai apžiūrint automobilį nebuvo matomi, jie paaiškėjo tik specialistams atlikus automobilio apžiūrą. Ieškovo teigimu, atsakovė nesilaikė nustatyto reikalavimo garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad jos sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį. Esminiai trūkumai, dėl kurių prašoma nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį – tai automobilio variklio alyvos pratekėjimas, susidėvėjusios variklio grandinės, atsukta automobilio rida, automobilis anksčiau yra dalyvavęs eismo įvykiuose, apie kuriuos atsakovė nepranešė. Kadangi nustatyti automobilio paslėpti trūkumai yra esminiai, ieškovas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu prašė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinti sumokėtą kainą, o ieškovė I. B. prašė priteisti iš atsakovės 1 623 Eur remonto išlaidų, kurios buvo patirtos šalinant automobilio gedimus. Teismo posėdžio metu ieškovė I. B. ir jos atstovas pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimų dalies dėl 300 Eur remonto išlaidų atlyginimo už darbus, nurodytus UAB „Melga“ 2021 m. vasario 25 d. atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte, todėl iš atsakovės prašomą priteisti sumą sumažino iki 1 323 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė R. B. atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio pirkėjas yra L. P. Ž., todėl ieškovė I. B. neturi reikalavimo teisių pagal šią sutartį. Ieškiniu prašoma priteisti 1 623 Eur remonto išlaidų, tačiau tik dalis šios sumos yra pagrįsta įrodymais, dėl kitos dalies jokių paaiškinimų ir įrodymų nėra pateikta. Ieškovės reikalavimas atlyginti 300 Eur išlaidas už UAB „Autopretenzija“ suteiktas konsultacijas negali būti tenkinamas, nes šios išlaidos nėra pagrįstos įrodymais, be to, teisinių paslaugų išlaidos gali būti atlyginamos tik tuo atveju, jeigu jas teikia advokatai arba advokatų padėjėjai. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrindė įrodymais aplinkybių, jog yra suklastota automobilio rida, automobilis turėjo 8 eismo įvykius, nekokybiškas priekinis automobilio stiklas, išpjautas katalizatorius. Atsakovės teigimu, automobilio variklio grandinių keitimas nėra privalomas, o tik rekomenduojamas, iki BMW serviso pasiūlymo ieškovė automobiliu nuvažiavo apie 8 000 km, todėl tai patvirtina, kad automobilis gali būti eksploatuojamas. Ieškovė ieškinyje nuslėpė faktines aplinkybes apie tai, kad pirmą kartą automobilį ieškovė apžiūrėjo 2021 m. vasario 22 d. Tą pačią dieną ieškovė I. B. informavo atsakovės sūnų E. V., kuris rūpinosi automobilio pardavimu, kad automobilį pirks ir paprašė kitą dieną jį pristatyti apžiūrai į autoservisą „Melga“. Transporto priemonė 2021 m. vasario 23 d. buvo patikrinta autoservise „Melga“. Priimdamas automobilį serviso vadovas informavo E. V., kad bus tikrinama viskas – automobilio dugnas, važiuoklė, variklis, išmetimo sistema, greičių dėžė, kompiuteris, eismo įvykiai. E. V. nebuvo leista dalyvauti apžiūrint automobilį, patikrinimo rezultatų ataskaita buvo įteikta tik dviem neprisistačiusiems vyrams, kurie sumokėjo už patikros paslaugą. Vėliau E. V. buvo paaiškinta, kad patikrinimo metu buvo nustatyta tepalo nutekėjimas, remontuotina traukė, duslintuvas, pagal VIN kodą buvo nustatyta, kad automobilis yra dalyvavęs eismo įvykiuose, tačiau išvada buvo tokia, jog automobilis yra geras. 2021 m. vasario 24 d. sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, automobilis ieškovės Inos Belckaitės prašymu buvo paliktas autoservise „Melga“ nustatytiems trūkumams pašalinti. Automobilio trūkumai sutartyje nebuvo nurodyti, nes jie ieškovei buvo žinomi iš serviso patikrinimo ataskaitos. Eismo įvykiai sutartyje nenurodyti dėl to, kad nuo 2019 metų, kai atsakovė valdė automobilį, ji į eismo įvykius nebuvo patekusi, o apie prieš tai buvusius įvykius ieškovei turėjo būti žinoma po patikrinimo servise „Melga“. Pasisakydama dėl UAB „Krasta Auto Klaipėda“ serviso pasiūlyme nurodytų darbų ir detalių atsakovė nurodė, kad automobilis nebuvo naujas, tačiau tai netrukdė naudoti automobilio pagal paskirtį. Ieškovė I. B. žinojo apie automobilio trūkumus, tačiau nusprendė jį įsigyti, nes šie trūkumai nėra esminiai, dėl kurių automobilio eksploatavimas nėra galimas arba tampa apsunkintas. Atsakovė paaiškino, kad iki pardavimo automobilis buvo eksploatuojamas 10 metų, todėl tai lėmė natūralų jo nusidėvėjimą ir dėl to savo savybėmis šis automobilis gali skirtis nuo analogiško naujo automobilio. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė savo lėšomis pašalino net ir neesminius automobilio trūkumus, todėl nėra suprantamas ieškinio reikalavimas nutraukti sutartį ir atlyginti remonto išlaidas, nors pagal CK 6.334 straipsnio nuostatas tai yra alternatyvūs pažeistų pirkėjo teisių gynybos būdai. Be to, ieškovė I. B. autoservisui „Melga“ 2021 m. vasario 25 d. sumokėjo 300 Eur, 2021 m. kovo 4 d. sumokėjo 864 Eur, nors buvo šalinami tie automobilio trūkumai, apie kuriuos ieškovei buvo žinoma dar iki apsisprendimo jį pirkti. Be to, skelbime automobilio kaina buvo nurodyta 10 799 Eur, tačiau šalių susitarimu kaina buvo sumažinta iki 10 000 Eur, nes buvo įvertinti automobilio apžiūros metu nustatyti trūkumai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas nusprendė nutraukti ieškovo L. P. Ž. ir atsakovės R. B. 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą L. P. Ž. grąžinti atsakovei R. B. automobilį BMW 520, o atsakovę R. B. įpareigoti grąžinti ieškovui L. P. Ž. 10 000 Eur. Kita ieškinio dalis atmesta. Priteista ieškovui L. P. Ž. iš atsakovės R. B. 198 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteista atsakovei R. B. iš ieškovės I. B. 120 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas grąžino ieškovei I. B. 7 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. gegužės 19 d. Grąžintas atsakovei R. B. iš Plungės apylinkės teismo depozitinės sąskaitos 100 Eur avansas, sumokėtas 2021 m. rugsėjo 15 d. galimoms liudytojo atvykimo išlaidoms atlyginti. Pagrindiniai teismo argumentai:

3.1. Teismas nustatė, jog kaip esminius automobilio BMW trūkumus, dėl kurių prašoma nutraukti sutartį, ieškovas nurodė netinkamos būklės variklio grandines, kurių nepakeitus automobilio eksploatavimas nėra galimas, automobilio variklio alyvos pratekėjimo problemą, atsuktą automobilio ridą bei atsakovės neatskleistą informaciją apie eismo įvykius, kuriuose dalyvavo ginčo automobilis.

3.2. Teismas pažymėjo, kad skelbimo komentare buvo nurodoma papildoma informacija apie tai, kad automobilis yra tvarkingas, gražus, prižiūrėtas ir nereikalaujantis papildomų investicijų. Automobilio pardavimo skelbime taip pat buvo nurodyta informacija, kad apytiksliai prieš 20 000 km buvo pakeistas variklio grandinės komplektas. Iš byloje esančios 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad joje nėra nurodyta jokių duomenų apie automobilio BMW 520 trūkumus.

3.3. Teismas atkreipė dėmesį, kad UAB „Melga“ padalinio vadovas nurodė, kad 2021 m. vasario 23 d. apžiūros metu buvo rasta automobilio BMW 520 trūkumų, iš kurių jis nurodė alyvos prasisunkimą iš viršutinės variklio dalies, neveikiančią rankenėlę, keletą važiuoklės trūkumų. Liudytojo teigimu, automobilio rida, variklio grandinių būklė šios apžiūros metu nebuvo tikrinama. Dėl to teismas sprendė, kad nors tiksli automobilio variklio alyvos pratekėjimo priežastis nebuvo nustatyta, tačiau problema, susijusi su alyvos pratekėjimu ieškovui iš esmės buvo žinoma dar iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

3.4. Teismas nustatė, kad dėl blogos ginčo automobilio variklio grandinių būklės automobilio eksploatavimas ir jo naudojimas pagal paskirtį nėra rekomenduojamas ir galimas, konstatavo, kad dėl šios priežasties ginčo automobilis šiuo metu faktiškai nėra naudojamas. Šią teismo išvadą patvirtino ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad iš UAB „Krasta Auto Klaipėda“ automobilis į saugomą aikštelę buvo nuvežtas su techninės pagalbos transportu, nes jo eksploatavimas buvo pavojingas.

3.5. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad yra labiau tikėtina, jog automobilio variklio grandinių būklė nebuvo tinkama jau pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. Teismas šį automobilio trūkumą vertino kaip paslėptą trūkumą, apie kurį ieškovui sutarties sudarymo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma.

3.6. Teismas iš byloje esančios oficialaus Vokietijos automobilių koncerno BMW atstovo Lietuvoje UAB „Krasta Auto“ pateiktos informacijos nustatė, kad 2015 m. birželio 8 d. automobilio BMW 520 fiksuoti odometro parodymai buvo 406 168 km, o 2021 m. balandžio 22 d. – 293 203 km, todėl sprendė, jog odometro duomenų klastojimo faktas yra tikėtinas.

3.7. Teismas konstatavo, kad nepakeitus blogos būklės ginčo automobilio variklio grandinių automobilio eksploatacija nėra galima, šio defekto šalinimo išlaidų kaina pagal UAB „Krasta Auto Klaipėda“ sąmatą sudaro 2 549,09 Eur (apie 1/4 visos automobilio kainos). Teismas šiuos trūkumus laikė esminiais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, todėl nusprendė, kad tai sudaro pagrindą nutraukti 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui 10 000 Eur, o atsakovei grąžinti automobilį BMW 520.

3.8. Dėl 1 323 Eur automobilio remonto išlaidų teismas nurodė, jog nebūdama ginčo automobilio pirkėja, ieškovė atitinkamai neturi reikalavimo teisės naudotis CK 6.334 straipsnyje numatytomis netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teisėmis, iš jų ir CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos teisės reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti.

3.9. Dėl darbų, susijusių su alyvos keitimu ir alyvos nutekėjimo problemos šalinimu teismas nustatė, jog tiek ieškovei, tiek transporto priemonės pirkėjui ieškovui pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinomos aplinkybės, jog automobilis turi alyvos nutekėjimo problemą, todėl, viena vertus, tai reiškia, jog šis automobilio trūkumas prieš sutarties sudarymą buvo atskleistas, kita vertus, nuspręsdamas pirkti automobilį su tokio pobūdžio trūkumu, o ieškovė, nuspręsdama investuoti į šio automobilio remontą, ieškovai veikė savo rizika.

3.10. Dėl durų užrakto, remontuojant spynelę, automobilio buferio reguliavimo teismas nurodė, kad aptarti automobilio trūkumai taip pat negalėjo būti nepastebėti UAB „Melga“ 2021 m. vasario 23 d. atliktos apžiūros metu, todėl atskleidus šiuos trūkumus iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, atsakovei negali kilti jų remonto išlaidų atlyginimo pareiga.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliantai (ieškovai) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškinio dalis dėl 1 323 Eur priteisimo ir priteisti ieškovei I. B. iš atsakovės R. B. 1 323 Eur automobilio remonto išlaidų, 300 Eur išlaidų už teisines konsultacijas bei 255 Eur žyminį mokestį; priteisti ieškovei I. B. iš atsakovės R. B. 30 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Pagal CK 6.636 straipsnį automobilio panaudos gavėja, t. y. ieškovė I. B. privalėjo daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą. Todėl akivaizdu, kad ieškovė dėl jos patirtų išlaidų, nesant L. P. Ž. kaltės nuostolius turi teisę išreikalauti iš atsakingo asmens t. y. iš atsakovo. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti bendras civilinės atsakomybės teisės normas (CK 6.245 – 6.249 straipsniai) ir priteisti ieškovės I. B. išlaidas (nuostolius) iš atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad automobilį BMW patikrinus autoservise „Melga“ buvo nustatyti nežymus alyvos prasisunkimas iš viršutinės variklio dalies. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai - atsakovės sūnus E. V. ir autoserviso „Melga“ vadovas J. G. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino šio trūkumo masto. Ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad alyvos nutekėjimas yra didelis ir esminis trūkumas, nes kaip minėta, jai buvo pasakyta ir tai patvirtino liudytojai E. V. bei J. G., kad toks trūkumas buvo įvertintas kaip nežymus.

4.3. Atsakovės sūnus parodė, kad tepalų pratekėjimą remontavo pas nepažįstamą žmogų garaže be jokių dokumentų. Taigi atsakovai negali pateikti įrodymų, kad nustačius žymų tepalų pratekėjimą jie faktiškai remontavo automobilį. Todėl remonto išlaidos šalinant tepalų pratekėjimą atsirado dėl atsakovės kaltės, nes ieškovė nebuvo informuota, kad tepalų pratekėjimas yra žymus ir dėl jo negalima atlikti techninės apžiūros, t. y. automobilis faktiškai buvo techniškai netvarkingas.

Šalies argumentai

4.4. Apeliantai nurodė, jog pagal 2021 m. kovo 2 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą buvo atlikti durų užrakto keitimo darbai (174 Eur), spynelės remonto darbai (20 Eur), buferio reguliavimo darbai (50 Eur), iš viso atlikta 244 Eur vertės darbų. Ieškovė skundžia ir šios dalies sprendimą, nes šiomis išlaidomis buvo pagerintas automobilis, kuris grąžinamas atsakovei.

4.5. Teigiama, jog teikdama atsakovei pretenzijas ir ieškinį, ieškovas naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, už kurias sumokėjo 300 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis ieškovei siekiant išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje. Teismui nustačius ieškovo teisių pažeidimus, ieškovas turi būti grąžintas į tą pačią finansinę padėtį, kurioje buvo iki neteisėtų atsakovės veiksmų atsiradimo. Nurodytos išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliais, dėl kurių susidarymo atsakinga atsakovė, todėl teismas nepagrįstai jų nepriteisė.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Teigiama, jog priešingai nei apeliaciniame skunde nurodoma, ieškovė automobilį perėmė ne iš atsakovės, o iš L. P. Ž., kuris, kaip panaudos davėjas, perdavė jį laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. I. B. automobilį iš atsakovės perėmė kaip pirkėjo L. P. Ž. atstovė, kuriai jis pavedė surasti automobilį, jį apžiūrėti, įvertinti jo būklę. Teismas taip ir pasisakė nurodydamas, jog ieškovų tarpusavio teisinių santykių turinys, jų teisės ir pareigos nėra šios bylos dalykas.

5.2. Atmestini apeliantės motyvai priteisti jos patirtas išlaidas iš atsakovės vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis, nes pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu I. B. ir atsakovės jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo.

5.3. Išvadoje nėra vertinimo dėl skysčio nuotėkio masto – didelis ar mažas, tiesiog bet kokio masto ir bet kokio skysčio nuotėkis nėra leidžiamas, o jeigu jis nustatomas, yra priskiriamas dideliems trūkumams. Todėl liudytojo J. G. parodymai apie alyvos nuotėkį turėtų būti vertinami atitinkamai: jeigu yra net ir nežymus alyvos nutekėjimas, kurio masto tuo metu jis negalėjo įvertinti, automobilis yra techniškai netvarkingas. Tai reiškia, kad ieškovai pirkdami automobilį su jiems žinomu alyvos nutekėjimo defektu visas pasekmes dėl to trūkumo masto turi prisiimti sau, nes pirko techniškai netvarkingą automobilį (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

5.4. Ieškovai nepateikė įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ginčo automobilio alyvos nuotėkis vertintinas kaip žymus.

5.5. Teismas nepažeidė CK 6.251 straipsnyje įtvirtinto visiško nuostolių atlyginimo principo, nes negalėjo išeiti už ieškinio reikalavimo ribų.

5.6. Teigiama, kad 300 Eur išlaidas patyrė I. B., kurios reikalavimas atsakovei buvo atmestas, taigi ir bylinėjimosi išlaidų atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

6. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovų ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

6.1. Ieškovei duomenys apie tai, kad automobilio rida 2015 m. buvo 406 168 km, t. y., kad ji buvo suklastota tais metais ją sumažinant, buvo žinomi prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį.

6.2. Automobilio ridos duomenų istorijai patikrinti nebūtinas oficialus gamintojo atstovas, nes tokius duomenis, kaip mokamą paslaugą, galima rasti pavyzdžiui internetinėje svetainėje www.carvertical.com, kuri išduoda atitinkamą ataskaitą apie daugelį automobilio duomenų, ne tik apie ridą. Tokiu būdu ir UAB „Melga“ galimai paslauga pasinaudojo, o liudytojas E. V. savo parodymais patvirtino, kad UAB „Melgos“ vadovas, apibūdindamas patikrinimo apimtį, minėjo ir ginčo automobilio ridos tikrinimą. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), o tai sąlygojo išvadą, kad nors atsakovei galėjo būti nežinoma apie automobilio ridos suklastojimą, tai nepašalina jos, kaip pardavėjos, pareigos garantuoti daikto atitikimą sutarties sąlygoms.

6.3. Neteisėta ir nepagrįsta teismo išvada, kad yra labiau tikėtina, jog automobilio variklio grandinių būklė nebuvo tinkama jau pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, nes to nepatvirtina faktiniai duomenys, t. y. teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).

6.4. Teigiama, kad net ir grandinių sugadinimo (nutrūkimo), kuri yra tik viena iš variklio detalių, atveju, variklio remontas yra galimas. Pirkimo-pardavimo dieną automobilio variklio grandinės veikė nepriekaištingai ir dėl to ieškovė nereiškė jokių pretenzijų atsakovei siųstose pirmosiose rašytinėse pretenzijose, t. y. iki patikrinimo UAB „Krasta Auto Klaipėda“, ieškovei nekilo jokių abejonių dėl automobilio variklio grandinių būklės.

6.5. Tikinama, kad automobilio įsigijimo dieną jo odometro parodymai buvo 285 000 km. UAB „Krasta Auto Klaipėda“ 2021 m. balandžio 22 d. serviso pasiūlyme užfiksuoti automobilio odometro parodymai buvo 293 203 km. Per laiką nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iki patikrinimo UAB „Krasta Auto Klaipėda“, t. y. per du mėnesius, ieškovė automobiliu nuvažiavo 8 203 km. Tokie faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad automobilis buvo intensyviai eksploatuojamas, priešingai, nei teismo sprendime sakoma, jog dėl neišsprendžiamos tepalų nutekėjimo problemos, automobiliu buvo važiuojama tik pas meistrus.

6.6. Nors ieškovė teigia, kad automobiliu nesinaudoja ir jį laiko stovėjimo aikštelėje nuo patikrinimo UAB „Krasta Auto Klaipėda“ dienos, tačiau jokių to įrodymų nepateikė. Tai reiškia, kad ir šiuo metu ieškovė galbūt naudojasi automobiliu, o atsisakyti sutarties siekia tik dėl to, kad nusprendusi įsigyti automobilį su alyvos nutekėjimu iš variklio, neįvertino tokio trūkumo pašalinimo kaštų ir nebenori skirti tam lėšų.

6.7. Atsakovės versija, jog automobilio variklio grandinės buvo pakeistos M. B., iš kurio 2019 m. sausio 8 d. ji automobilį įsigijo, nebuvo paneigta. Įsigijimo metu automobilio odometras rodė 245 000 km ridą. Būtent todėl pirminiame 2021 m. sausio 12 d. atsakovės skelbime apie automobilio pardavimą www.autoplius.lt buvo įrašyta, kad pakeistas variklio grandinės komplektas prieš 20 000 km., nes skelbimo įdėjimo metu parduodamo automobilio odometro duomenys rodė 265 000 km ridą. Vėlesniame 2021 m. gruodžio 21 d. skelbime www.autoplius.lt mažesnė 255 000 km. rida buvo įrašyta suklydus.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstus ieškinio motyvus dėl kokybės trūkumų ir Transporto priemonės 2021 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį nutraukė dėl: 1) blogos variklio grandinių būklės, 2) atsukto odometro (suklastotų ridos duomenų).

7.2. Teigiama, jog automobilio trūkumai išaiškėjo po automobilio nupirkimo, tai reiškia, jog trūkumai nebuvo akivaizdūs. Kokybės trūkumai atsirado, nes atsakovė sutartyje ir skelbime pateikė neteisingą informaciją apie nesamus trūkumus, nuslėpė tepalų pratekėjimo priežastį ir eismo įvykius, nurodė neteisingą ridą. Automobiliu naudotis negalima, nes oficialus BMW atstovas UAB „Krasta Auto Klaipėda“ 2021 m. balandžio 22 d. elektroniniu laišku nurodė, kad „Su esamų variklio grandinių būkle automobilį eksploatuoti pavojinga“.

7.3. UAB „Krasta Auto Klaipėda“ 2021 m. balandžio 21 d. pateikė serviso pasiūlymą, kad automobilio remontui dar reikia skirti 6 705 Eur. Apeliantams akivaizdu, kad tokia remonto kaina yra neproporcinga, nes automobilis buvo nupirktas už 10 000 Eur. Jų nuomone, kokybės trūkumai yra esminiai, nes nupirkto automobilio nerekomenduojama eksploatuoti nepakeitus variklio grandinių, be to, automobilis dėl suklastotos ridos yra iš esmės daug labiau nusidėvėjęs, nei pirkdami manė ieškovai.

7.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB „Melga“ 2021 m. kovo 2 d. konstatuotu odometro rodmeniu - 292 040 km.

7.5. Automobilio odometras buvo atsuktas iš esmės, nes deklaruota daugiau nei dvigubai mažesnė rida, vadinasi ieškovai įsigijo iš esmės labiau nusidėvėjusį automobilį, kas akivaizdu ir įtakojo ir paaiškėjusius jo kokybės trūkumus.

7.6. Teigiama, kad paaiškėjus, jog skelbime pateikta informacija apie variklio grandines neteisinga, dar daugiau, kad automobilio dėl blogos grandinių būklės negalima eksploatuoti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

10. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog transporto priemonės 2021 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau ir Sutartis) ieškovas L. P. Ž. iš atsakovės R. B. už 10 000 Eur nupirko automobilį BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esančioje transporto priemonės 2021 m. vasario 24 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad automobilio rida yra 285 000 km, transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra yra galiojanti, duomenys apie transporto priemonės trūkumus ir informacija apie eismo įvykius sutartyje nėra nurodyti. Iš byloje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos, VĮ Regitra pateiktų duomenų matyti, kad automobilio BMW 520 savininkas yra ieškovas L. P. Ž., ieškovė I. B. yra šios transporto priemonės valdytoja. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad UAB „Melga“ autoservise 2021 m. vasario 25 d. buvo atlikti automobilio pakabos remonto ir aptarnavimo darbai, už kuriuos buvo sumokėta 300 Eur, 2021 m. kovo 2 d. UAB „Melga“ autoservise buvo atlikti automobilio remonto darbai, už kuriuos sumokėta 864 Eur. 2021 m. kovo 24 d. atlikti automobilio turbinos remonto darbai, už kuriuos sumokėta 460 Eur. Iš byloje pateikto UAB „Krasta Auto Klaipėda“ serviso 2021 m. balandžio 22 d. pasiūlymo matyti, kad automobiliui BMW 520 reikalinga atlikti remonto darbus, kurių bendra vertė, įskaitant reikalingas detales ir darbą, sudaro 6 705,26 Eur.

Dėl apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentų

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, skundžiamu sprendimu pripažino, kad iš ieškovų nurodytų ir įrodinėjamų trūkumų, buvusių automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu, netinkama grandinės būklė laikytina paslėptu trūkumu, apie kurį ieškovai nežinojo ir negalėjo sužinoti. Teismas automobilio netinkamą grandinės būklę bei pakeistą / atsuktą parduodamo automobilio ridą (automobilio trūkumus) pripažino esminiais, konstatavo, kad dėl netinkamos grandinės būklės automobilis negali būti naudojamas pagal paskirtį. Įvertinęs tai, jog automobilio dėl nustatyto trūkumo nėra galimybės saugiai eksploatuoti, atsižvelgęs į reikšmingai pakeistą automobilio ridą, ieškovų pasirinktą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą savo kaip pirkėjo teisių gynybos būdą – automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimą ir restitucijos taikymą pripažino pagrįstu.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „Krasta Auto Klaipėda“ blogą variklio grandinės būklę (pastaba: viršutinės ir apatinės grandinių komplektas) nustatė tik 2021 m. balandžio 22 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo automobilio įsigijimo ir juo nuvažiavus 8 203 km. Apeliantės nuomone, priešingai, nei teigiama teismo sprendime, apeliantė (atsakovė) nuosekliai laikėsi pozicijos, kad automobilio grandinės blogos būklės pasekmė yra būtent ieškovų automobilio eksploatavimo rezultatas ir už tai atsakovė negali būti atsakinga. Apeliantės manymu, šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė, intensyviai eksploatuodama automobilį su alyvos nutekėjimu iš variklio, pakenkė variklio grandinės būklei ir tai buvo konstatuota UAB „Krasta Auto Klaipėda“ specialistų.

14. Teisėjų kolegija pažymi, jog esminė pardavėjo pareiga pagal bendrąsias pirkimo - pardavimo sutartį reglamentuojančias teisės normas yra perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė ir kiti kriterijai atitinka sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327, 6.333 straipsniai).

15. Remiantis CK 6.333 straipsniu, įtvirtinančiu pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad CK nenustatant specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kitų) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

17. Pažymėtina, jog nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

18. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.627 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

19. Byloje nustatyta, kad ieškovas automobilį pirko sau (savo vardu) ir ieškovei naudoti pagal tiesioginę paskirtį, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tam tinkamas. Dėl dalies automobilio trūkumų, nors Sutartyje trūkumai nenurodomi, kaip tai numato teisės aktai (UAB „Melga“ 2021 m. vasario 23 d. apžiūros metu nustatė automobilio BMW 520 trūkumus: alyvos prasisunkimas iš viršutinės variklio dalies, neveikianti rankenėlė, keletas važiuoklės trūkumų) ieškovui / ieškovams buvo žinoma prieš sudarant sutartį, tačiau kita dalis trūkumų (netinkama grandinės būklė, atsuktas odometras) buvo nustatyti tik atlikus automobilio patikrą specializuotame BMW autoservise UAB „Krasta Auto Klaipėda“, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo specialistų įvertinimo, o ieškovas / ieškovai (jų atstovai), automobilio įsigijimo metu vizualiai apžiūrėję automobilį ir neturėdami specialių techninių žinių, nurodytų trūkumų pastebėti negalėjo. Pridėtina, jog šie esminiai automobilio trūkumai nebuvo nustatinėjami UAB „Melga“ 2021 m. vasario 23 d. apžiūros metu prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį (apie tai detaliau žemiau).

20. Apeliantei keliant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo tinkamumo, teisėjų kolegija pažymi, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra,– įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas (CPK 178 straipsnis). Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, jog šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

21. Ieškovų byloje pateikti įrodymai, kuriuos skundžiamame sprendime išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, patvirtina aplinkybes dėl esminių automobilio trūkumų egzistavimo, kadangi byloje yra pateiktas oficialaus Vokietijos automobilių koncerno BMW atstovo Lietuvoje UAB „Krasta Auto Klaipėda“ 2021 m. balandžio 22 d. serviso pasiūlymas, kuriame nurodyti automobiliui BMW 520 reikalingi atlikti darbai ir šiems darbams atlikti reikalingos detalės bei jų kaina. Šiame serviso pasiūlyme, be kita ko, nurodoma, kad patikrinus automobilio variklio grandinę su spec. įrankiu buvo nustatyta, kad variklio grandinė yra smarkiai išsitampiusi, reikalingas variklio grandinės keitimas. Variklio grandinės pakeitimas su reikalingomis detalėmis ir darbais pagal serviso pasiūlymą kainuoja 2 549,05 Eur, akcentuotina, kad tai sudaro daugiau, negu 1/4 visos automobilio kainos.

22. Byloje pateiktame tos pačios dienos UAB „Krasto Auto Klaipėda“ atstovo ieškovei I. B. siųstame elektroniniame laiške nurodyta, kad variklio grandinės būklė yra bloga, reikalingas jos keitimas, su esamos būklės variklio grandine automobilį eksploatuoti yra pavojinga. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas autoserviso UAB „Melga“ padalinio vadovas J. G. paaiškino, kad įprastai praktikoje nustačius, kad reikalinga keisti variklio grandinę, automobilio eksploatuoti negalima, nors techniškai automobilis ir gali važiuoti.

23. Taigi, kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai sudarė pagrindą nuspręsti, kad dėl blogos ginčo automobilio variklio grandinės būklės automobilio eksploatavimas ir jo naudojimas pagal paskirtį nebuvo / nėra rekomenduojamas ir galimas, dėl šios priežasties ginčo automobilis faktiškai nėra naudojamas. Šią teismo išvadą patvirtino ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta aplinkybė, kad iš UAB „Krasta Auto Klaipėda“ automobilis į saugomą aikštelę buvo nuvežtas su techninės pagalbos transportu, nes jo eksploatavimas buvo pavojingas. Tai patvirtino ir ieškovės pateiktos nuotraukos (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad netinkamos būklės automobilio BMW 520 variklio grandinė laikytina ginčo automobilio kokybės trūkumu, kuris šioje byloje yra įrodytas. Atitinkamai, tai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovui įsigijus automobilį realiai nebuvo ir iki šiol nėra galimybės naudoti jį pagal paskirtį, todėl įrodinėjimo pareigos požiūriu pripažintina, kad ieškovai įvykdė jiems tenkančią pareigą įrodyti įsigytos transporto priemonės trūkumą ir kad jie atsirado dėl iki automobilio perdavimo ieškovui egzistavusių priežasčių.

24. Svarstant apeliantės argumentą, kad automobilio grandinės blogos būklės pasekmė yra būtent intensyvus ieškovų automobilio eksploatavimo rezultatas, reikšminga kasacinio teismo praktika. Joje nurodoma, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpcija. Šią prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018). Pardavėjas nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010 ir kt.). Jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu (CK 6.363 straipsnio 11 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018 31 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ištirtus bylos duomenis apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad automobilio pardavimo metu jo odometro rodmenys buvo 285 000 km. Viena vertus, Transporto priemonės 2021 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta 285 000 Eur rida, tačiau UAB „Melga“ 2021 m. kovo 2 d. paraiškoje remontuoti automobilį Nr. VLN20210302-045 (atliktų darbų perdavimo priėmimo akte) rida buvo nurodyta 292 040 km. Pritartina apeliantams, kad per 5 dienas su nustatytais gedimais ieškovė neturėjo galimybės nuvažiuoti 7 040 km. Byloje nustatyta, jog faktiškai ieškovė 2021 m. vasario 25 d. (ketvirtadienis) priėmusi automobilį iš UAB „Melga“ jau 2021 m. vasario 26 d. (penktadienis) pastebėjo, kad bėga tepalai, o automobilį į UAB „Melga“ antrą kartą nuvežė 2021 m. kovo 1 d. (pirmadienis), automobilis jai grąžintas po remonto 2021 m. kovo 2 d. Taigi, sutiktina su ieškovų pozicija, kad realiai automobilis nebuvo eksploatuojamas. Dėl to labiausia tikėtina, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu automobilio odometro rodmuo rodė ne 285 000 km, bet apie 292 000 km. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad atsakovė teismui paaiškino, jog pirkimo-pardavimo sutarties formą buvo užpildžiusi ir pasirašiusi anksčiau, nes ne ji, o E. V. parodė ir perdavė automobilį, ji pirkimo-parvimo metu nedalyvavo. Papildytina, kad UAB „Krasta Auto Klaipėda“ 2021 m. balandžio 22 d. pasiūlyme (beveik po 2 mėnesių) odometro duomenys nurodomi 293 203 Eur. Dėl šių priežasčių galima spręsti, kad automobilis po Sutarties sudarymo iš esmės pagal paskirtį nebuvo eksploatuojamas, po Sutarties sudarymo per beveik du mėnesius, ieškovei šalinant kitus automobilio trūkumus, juo buvo nuvažiuota virš 1000 km. Toks laikotarpis bei automobilio naudojimo intensyvumas, vadovaujantis teisės aktais bei kasacinio teismo praktika, negali būti vertinami kaip būtent ieškovės naudojimo pasekmė, dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad automobilio grandinės blogos būklės pasekmė yra būtent intensyvus ieškovų automobilio eksploatavimo rezultatas ir atsakovė negali būti atsakinga už nustatytą minėtą trūkumą – netinkamos būklės variklio grandinę.

26. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovei duomenys apie tai, kad automobilio rida 2015 m. buvo 406 168 km, t. y., kad ji buvo suklastota tais metais ją sumažinant, buvo žinomi prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Teigiama, kad pats ieškovas nurodė, kad patikrinus automobilį servise UAB „Melga”, be kitų konstatuotų defektų, įrašyta suklastota / atsukta automobilio rida (ieškinio 5 punktas).

27. Kaip žinoma, vadovaujantis CK 6.431¹ straipsniu, privaloma pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga – nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, tai reiškia, jog tai yra esminė ir svarbi sutarties sąlyga.

28. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-403/2022, 30 punktas).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas ir aiškindamasis aplinkybę dėl automobilio koreguotos ridos, vertino visetą byloje teikiamų bei esančių rašytinių įrodymų, tarp kurių prieštaravimų nenustatyta, be kita ko, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sugretino juos su ieškovų ir jų atstovo teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais žodžiu, kurie yra logiški, informatyvūs, nuoseklūs ir neprieštarauja rašytinei bylos medžiagai. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškinio 5 punkte aiškiai nurodoma, kad „po sutarties pasirašymo, jau sekančią dieną, t. y. 2021 m. vasario 25 d...>“ buvo konstatuota suklastota / atsukta automobilio rida. Taigi, priešingai, negu aiškina apeliantė, automobilio trūkumas / įtarimas apie atsuktą ridą buvo nustatinėjamas tik po Sutarties sudarymo. Kita vertus, faktą apie koreguotą automobilio ridą gali / turi galimybę nustatyti tik oficialus atstovas, šiuo atveju UAB „Krasta Auto Klaipėda“. Teismo posėdžio metu UAB „Melga” vadovas liudytojas J. G. ir nurodė, kad 2021 m. vasario 23 d. patikrinimo metu rida nebuvo tikrinama. Kolegijos vertinimu, neoficialaus automobilio markės serviso konstatavimas / prielaida apie automobilio ridą / jos koregavimą negalėtų būti tapatinamas su oficialaus atstovo įrodymais apie tai.

30. Reikšminga ir tai, kad liudytojas E. V. (atsakovės sūnus) nurodė, kad 2021 m. vasario 23 d. patikros metu UAB „Melga“ servise jam buvo paaiškinta, kad patikrinimo metu buvo nustatytas tepalo nutekėjimas, remontuotina traukė, duslintuvas, pagal VIN kodą buvo nustatyta, kad automobilis yra dalyvavęs eismo įvykiuose. Spręstina, kad jeigu UAB „Melga“ būtų nustačiusi tokį žymų ridos suklastojimą, suprantama, kad apie tai būtų informuoti visi patikroje dalyvavę asmenys. Todėl atsakovės skunde nurodomos prielaidos dėl galimo liudytojo UAB „Melga“ vadovo (ne)prisiminimo apie automobilio ridos (ne)nustatymą 2021 m. vasario 23 d. patikros metu yra akivaizdžiai nepagrįstos ir prieštaraujančios įrodymams.

31. Aktualu pažymėti, jog pagal tinklapio www.carvertical.com ataskaitą (duomenys gaunami iš daugybės šaltinių, įskaitant automobilių servisus, nacionalinius įvairių šalių registrus, draudimo kompanijas, „prijungtų" automobilių parkus ir t. t. (https://www.carvertical.com/lt/pagalba)), ieškovų nupirkto automobilio BMW rida 2015 m. birželio mėn. buvo 406 071 km, o 2015 m. rugsėjo mėn. buvo 69 121 km. Tai papildomai patvirtina ir UAB „Krasta Auto Klaipėda“ raštas, kad automobilio rida 2015 m. birželio 8 d. buvo 406 168 km. Taigi automobilio odometro rodmenys buvo koreguoti (sumažinti), atsukant juos daugiau nei 340 000 km (lyginant su www.carvertical.com). Remiantis vien oficialaus atstovo UAB „Krasta Auto Klaipėda“ informacija, 2015 m. birželio 8 d. automobilio BMW 520 fiksuoti odometro parodymai buvo 406 168 km, o 2021 m. balandžio 22 d. – 293 203 km, todėl kolegija konstatuoja ir pritaria teismo išvadai, kad odometro duomenų žymus neatitikimo faktas sudarant Sutartį yra nustatytas bei įrodytas (CPK 12, 178 straipsniai). Pritartina ieškovams, jog tokiu būdu ieškovai buvo suklaidinti dėl automobilio realaus nusidėvėjimo faktinio vertinimo bei sukūrė nepagrįstą iliuziją dėl automobilio kokybės ir techninio stovio.

32. Suprantama, jog pagrįstai tikimasi kur kas mažesnio natūralaus nusidėvėjimo iš automobilio, kurio rida yra 292 000 km, o ne tokio, kurio rida yra galbūt daugiau kaip 630 000 km. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė I. B. žinojo apie suklastotą ridą, nes ieškovė tokią informaciją iš tinklapio www.carvertical.com gavo tik po to, kai išaiškėjo automobilio kokybės trūkumai, jai pradėjus domėtis šio automobilio istorija.

33. Dera pažymėti, kad šiuo atveju svarbu, kad prieš pirkėją turi atsakyti pardavėja, nes būtent pardavėja (atsakovė) deklaravo ieškovams automobilio ridą.

34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilio ridos duomenų istorijai patikrinti nebūtinas oficialus gamintojo atstovas, nes tokius duomenis, kaip mokamą paslaugą, galima rasti pavyzdžiui internetinėje svetainėje www.carvertical.com, kuri išduoda atitinkamą ataskaitą apie daugelį, ne tik ridą, konkretaus automobilio duomenų. Dėl šio argumento kolegija pritaria apeliantei, kad tinklapyje www.carvertical.com už atlygį galima sužinoti apie ridą, tačiau tai nereiškia, kad ieškovai žinojo apie kitus ridos duomenis ar tokią galimybę, bet to tai nereiškia, kad ieškovai privalėjo investuoti lėšas ir papildomai kreiptis į neoficialų paslaugos teikėją www.carvertical.com. Kolegijos vertinimu, ieškovai neprivalėjo kreiptis į www.carvertical.com. ir tikrinti automobilio ridą, nes pareigą pateikti teisingus duomenis nustato įstatymai pardavėjui ir jis yra atsakingas už minėtų duomenų išviešinimą (CK 6.431¹ straipsnis).

35. Apeliacinio skundo motyvai dėl UAB „Melga“ patikros rezultatus užfiksavusio dokumento neišsaugojimo nesudaro pagrindo naikinti sprendimo, nes byloje neabejotinai nustatyta, kad nustatyti trūkumai buvo neesminiai, ne dėl jų nutraukta Sutartis. UAB „Krasta Auto Klaipėda“ 2021 m. balandžio 22 d. elektroniniu laišku nurodė, kad „Su esamų variklio grandinių būkle automobilį eksploatuoti pavojinga“ ir pateikė 2021 m. balandžio 21 d. serviso pasiūlymą dėl remonto darbų. Kaip minėta, UAB „Krasta Auto Klaipėda“ yra oficialus BMW atstovas, taigi turi specialių žinių apie automobilio BMW reikalavimus variklio grandinėms. Liudytojas UAB „Melga“ vadovas J. G. nurodė, kad UAB „Melga“ grandinės nebuvo tikrinamos, nes tam reikia atlikti tam tikrus ardymo darbus, o jų atliekama patikra yra tik vizualinis tikrinimas.

36. Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė I. B. automobiliu nesinaudoja nuo patikrinimo UAB „Krasta Auto Klaipėda“. Šiuo aspektu dera pažymėti, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 2 d. prašymu dėl įrodymų prijungimo į bylą pateikė fotonuotraukas, kad iš UAB „Krasta Auto Klaipėda“ automobilis buvo nuvežtas su techninės pagalbos transportu į saugomą aikštelę, nes UAB „Krasta Auto Klaipėda“ nerekomendavo automobilio eksploatuoti dėl grėsmės visi variklio sugadinimui. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai nesigynė tuo faktu, kad ieškovė galimai toliau naudoja automobilį, todėl kolegija plačiau šio klausimo nenagrinėja, nes neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

37. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovės versija, jog automobilio variklio grandinė buvo pakeista M. B., iš kurio 2019 m. sausio 8 d. ji automobilį įsigijo, nebuvo paneigta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomas argumentas yra atsakovės gynybinė versija Reikšminga akcentuoti, jog šiame kontekste svarbiausia faktas, jog atsakovė, deklaruodama automobilio grandinės keitimą (skelbime deklaruota, kad grandinė neseniai keista), garantavo šio automobilio mazgo tinkamą kokybę, todėl ieškovui susidarė teisėti lūkesčiai, jog šis automobilio mazgas yra kokybiškas. Todėl paaiškėjus, kad grandinę būtina keisti, t. y. nustačius, kad atsakovės deklaruota automobilio kokybė neatitinka faktinės būklės, ieškovui atsirado pagrindas reikalauti nutraukti sutartį.

38. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė I. B. pirkimo-pardavimo metu nereiškė pretenzijų dėl grandinės, tai reiškia, kad ji (grandinė) veikė tinkamai. Šis motyvas yra nepagrįstas, nes automobilio grandinės būklė, kaip byloje nustatyta, yra paslėptas trūkumas ir tokį gedimą gali nustatyti tik specialių žinių turintys specialistai. Tai akivaizdu iš liudytojo UAB „Melga“ vadovo J. G. parodymų, kad UAB „Melga“ grandinės nebuvo tikrinamos, nes tam reikia atlikti tam tikrus ardymo darbus, o jų patikra yra tik vizualinis tikrinimas. Dėl šių priežasčių spręstina, kad ieškovė, nežinodama šio trūkumo, negalėjo reikšti dėl jo pretenzijų.

39. Taigi apibendrindama argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad norėdamas išvengti atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus būtent pardavėjas privalo paneigti jo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją, t. y. įrodyti, kad daikto kokybės trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Tuo aspektu pažymėtina, kad: 1) ieškovas (pirkėjas) per palyginti labai trumpą laiką nuo transporto priemonės įsigijimo laikotarpį pateikė specialistų apžiūrai ir nustatė esminius automobilio trūkumus; 2) UAB „Krasta Auto Klaipėda“ 2021 m. balandžio 22 d. serviso pasiūlyme, be kitų trūkumų, buvo nurodyta ir tai, kad variklio grandinė yra smarkiai išsitampiusi, reikalingas variklio grandinės keitimas; 3) atsakovė duomenų, kad nurodytas transporto priemonės trūkumas galėjo atsirasti jau po transporto priemonės perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, nepateikė.

40. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovas, kaip pirkėjas, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, o tai sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu ir nutraukti sutartį CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu bei taikyti restituciją.

Dėl apeliantų (ieškovų) apeliacinio skundo argumentų

41. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog yra pagrindas priteisti ieškovei I. B. iš atsakovės R. B. 1 323 Eur automobilio remonto išlaidų (jas sudaro 864 Eur suma, sumokėta UAB „Melga“ už atliktus automobilio remonto darbus pagal 2021 m. kovo 2 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą bei 460 Eur už automobilio turbinos remontą, kurie sumokėti S. B.), 300 Eur išlaidų už teisines konsultacijas ikiteisminėje stadijoje. Teigiama, kad iš pradžių automobilis buvo remontuojamas, taigi, jis yra geresnės būklės, negu buvo pirkimo–pardavimo metu. Dėl to, grąžinant automobilį atsakovei, ji praturtėtų ieškovės sąskaita. Be to, teikiant pretenzijas, ieškovė patyrė teisinės pagalbos išlaidų, jos turėtų būti kompensuojamos. Apeliantė tikina, kad tarp ieškovų susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 straipsnis), nes ieškovė L. P. Ž. priklausantį automobilį valdė ir naudojo neatlygintinai.

42. Teisėjų kolegija labiau nedetalizuodama pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė, nebūdama pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, neturi teisės atsakovei reikšti reikalavimo dėl Sutarties nutraukimo ir / ar nuostolių (automobilio remonto išlaidų) atlyginimo (6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Svarstant klausimą panaudos teisinių santykių kontekste, aktualu tai, kad I. B. automobilį perėmė ne iš atsakovės, o iš ieškovo L. P. Ž., kuris, kaip panaudos davėjas, perdavė jį laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Dėl šių priežasčių ieškovė, pašalinusi automobilio trūkumus (sumokėjusi remonto išlaidas), turi teisę dėl to (išlaidų) reikšti reikalavimus būtent L. P. Ž., vadovaujantis CK 6.634 straipsnio norma, nes panaudos davėjas (šiuo atveju ieškovas) tam tikrais atvejais atsako už perduoto neatlygintinai naudotis daikto trūkumus.

43. Kolegija kaip nepagrįstus atmeta apeliantės motyvus priteisti jos patirtas išlaidas iš atsakovės vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės teisės normomis, nes vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 3 dalimi, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Nagrinėjamu atveju I. B. ir atsakovės jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesieja.

44. Kolegija, svarstydama klausimą dėl remonto išlaidų, atkreipia dėmesį, jog byloje nustatyta, kad automobilio variklio alyvos nutekėjimo problema, dėl kurios buvo atliekami remonto darbai, buvo nustatyta dar iki 2021 m. vasario 24 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, t. y. 2021 m. vasario 23 d. UAB „Melga“ atliktos apžiūros metu. Taigi, faktiškai 1 323 Eur automobilio remonto išlaidos patirtos žinant apie automobilio trūkumus (alyvos nutekėjimą) dar prieš sudarant Sutartį. Kolegijos vertinimu tai reiškia, kad ieškovai, pirkdami automobilį su jiems žinomu alyvos nutekėjimo defektu, visas pasekmes dėl to trūkumo masto turi prisiimti sau, nes pirko techniškai netvarkingą automobilį (CK 6.327 straipsnio 2 dalis).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje ieškovė I. B. neįrodė savo teisės reikalauti atsakovės atlyginti jos patirtas automobilio remonto išlaidas, todėl pagrįstai šią ieškinio dalį atmetė.

46. Kolegija, vertindama argumentus dėl 300 Eur išlaidų už teisinę pagalbą sprendžia, jog teismas teisėtai ir pagrįstai tokį ieškovės reikalavimą atmetė. Reikšminga papildyti tuo, kad aptariamas išlaidas patyrė I. B., tačiau jos reikalavimas atsakovei yra atmestas, taigi ir ginčo išlaidų atlyginti nėra teisinio pagrindo.

47. Apibendrindama visos bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, todėl atskleidė bylos esmę. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantai, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

48. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas; kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

49. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinių skundų argumentus, spręstina, kad apeliantai ir apeliantė teisės už skundus į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3 ir 4 dalys). Dėl to jos nepriteistinos.

52. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus apie patirtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos teisinės pagalbos išlaidos, jas vertinant kompleksiškai, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, įrodytos, todėl netenkinus apeliantų / apeliantės apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. B. iš ieškovės I. B. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas