Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovas yra vyresnis už atsakovę, kas lėmė skirtingų interesų atsiradimą, skirtingą požiūrį į vaikų auklėjimą, norą skirtingai praleisti laisvalaikį. Šalių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Santuokos metu šalys susilaukė dviejų dukrų: I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo turėtų būti nustatyta su atsakove, o iš ieškovo - priteistas išlaikymas, mokamas kiekvienai dukrai po 100 Eur per mėnesį. Santuokos metu šalys neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, taip pat neprisiėmė kreditorinių įsipareigojimų.

5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių šeima iki 2018-06-30 nebuvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tarnyba neturi duomenų apie šalių nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus. Ieškovas gyvena kartu su savo broliu, brolio sugyventine bei jos nepilnamečiu vaiku penkių kambarių name, kuriame sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos svečiuotis ieškovo vaikams. Atsakovė kartu su nepilnametėmis dukromis gyvena ieškovo broliui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame vaikams taip pat sudarytos tinkamos sąlygos. Tarnybos specialistei pokalbio metu šalių nepilnametė dukra I. Č. nurodė, jog su tėčiu pykdavosi dėl televizoriaus žiūrėjimo, nes jis neleisdavo žiūrėti tai, ko ji norėdavo, o su mama lengva, jos kartu žaidžia, mama gamina maistą, skaito pasakas prieš miegą, mama nepalieka jos vienos, gydo, kai serga, veda į darželį, nors į darželį kartais nuveda ir tėtis. Mergaitė paaiškino, jog labai pasiilgo tėčio, norėtų, jog abu tėvai gyventų kartu. Tarnyba sutinka, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka vaikų interesus. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nepakankamas net būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl privalo dėti visas pastangas dirbti, uždirbti ir tinkamai prisidėti prie savo vaikų išlaikymo. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus.

6. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, nes atsakovė vengdavo sakyti tiesą, o ieškovas neskirdavo šeimai daug laiko. Šalys gyvena skyrium nuo 2020-08-20. Daugiau išlaikytinių ieškovas neturi, tačiau uždirba nedaug, todėl teikti didesnį išlaikymą sudėtinga. Ieškovas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirba pilnu etatu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaunamas atlyginimas sudaro 540 Eur atskaičius mokesčius, kitų pajamų negauna. Nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio teikia kiekvienos dukters išlaikymui po 170 Eur per mėnesį. 340 Eur per mėnesį sumos dviejų vaikų išlaikymui turi užtekti. Gyvena brolio bute, kuriame anksčiau gyveno kartu su atsakove ir vaikais. Turėjo sodo sklypą, tačiau 2020 m. padovanojo jį tėvui. Butas (duomenys neskelbtini), yra tuščias, jam reikia remonto, prieš 10 m. bandė nuomoti, tačiau nepavyko. Turi garažą (duomenys neskelbtini), tačiau jo nenuomoja, nes jame didelė betvarkė. Kai šeima gyveno kartu, ieškovas 4 asmenų išlaikymui išleisdavo apie 400 Eur per mėnesį, iš jų apie 200-250 Eur – vaikams. Vaikų maistui per mėnesį reikia 200-300 Eur, avalynei - po 20 Eur kiekvienam vaikui metams, mažosios dukros sauskelnėms reikia 15 Eur per mėnesį, tačiau jų greitu metu jau nebereikės. Skanėstams abiem vaikams per mėnesį reikia 20-30 Eur. Kitų vaikų poreikių dydžio ieškovas šiuo metu tiksliai nežino, nes kartu negyvena. Ieškovas karantino laikotarpiu bendrauja su vaikais per Skype, sveikina vaikus per šventes, perka dovanas. Sutiktų su vaikais bendrauti savaitgaliais nuo šeštadienio, švęsti pravoslaviškas šventes.

12. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovė teigė, kad santuoka išvis nėra iširusi, kad ieškovas žada po santuokos nutraukimo ir toliau gyventi su šeima, o santuokos nutraukimo siekia dėl kažkokių finansinių priežasčių. Vis dėl to parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė sutiko nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjant bylą iš esmės, jau išklausius ieškovo paaiškinimų, kuriuose jis kaltės klausimo, nesant ginčo, nedetalizavo, atsakovė ėmė neigti savo kaltę dėl santuokos iširimo. Ieškovui tuomet nurodžius, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė jos vengimu sakyti tiesą, atsakovė vėl sutiko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Baigiamojoje kalboje atsakovė pareiškė, kad su santuokos nutraukimu nesutinka, nes jis yra fiktyvus, savo kaltės nepripažįsta.

14. Iš šalių nurodytų aplinkybių nustatyta, jog šalys nuo 2020-08-21 gyvena skyrium, bendro ūkio neveda. Byloje nėra duomenų, jog šalys palaiko artimus ryšius. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad nori nutraukti santuoką, nesutiko dėl terminio susitaikymui nustatymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog tarp šalių sudaryta santuoka yra faktiškai iširusi, o ieškovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas.

15. Spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės pozicija šiuo klausimu buvo nenuosekli. Rengiantis bylos nagrinėjimui, apibrėžiant jos nagrinėjimo ribas, šalys patvirtino, kad ginčo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra, todėl ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad atsakovė šią aplinkybę pripažįsta ir jos įrodinėti nereikia. Tai neigdama savo kaltę, tai su ja sutikdama, atsakovė trukdė ieškovui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, nustatyti byloje tiesą.

16. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.27 straipsnis, reglamentuojantis sutuoktinių pareigas, numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

17. Atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių dėl ieškovo psichologinio smurto įrodymų atsakovė nepateikė, neįrodė būtent ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis skirdavo nepakankamai laiko šeimai, nurodė, kad atsakovė vengdavo sakyti jam tiesą, todėl dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Nors labiau atsakovės kaltės ieškovas nedetalizavo, atsakovė teismo posėdžio metu šią aplinkybę, savo kaltę pripažino. Atsakovė yra nurodžiusi, kad, negalėjo ieškovui parodyti atviro pasipiktinimo, kad jis nepadeda buityje ir nesirūpina vaikais, taigi nebuvo atvira su sutuoktiniu.

21. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes, atsakovė atsiliepimu taip pat prašė palikti jai santuokinę pavardę. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalims paliekamos turimos pavardės – J. Č. ir I. Č..

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

22. Iš į bylą pateiktų Gyventojų registro pažymų apie šeimos sudėtį nustatyta, kad šalys turi dvi nepilnametes dukras: I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini).

23. Tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, abi šalys prašo nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove. Tarnyba savo išvadoje nurodė, jog neprieštarauja vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su atsakove. Duomenų apie netinkamą motinos valdžios panaudojimą nepilnamečio vaiko atžvilgiu byloje nėra.

25. CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

26. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

27. Ieškovas ieškiniu prašo nustatyti, kad jis turi teisę bendrauti su nepilnametėmis dukromis tokia tvarka:

- pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 17 val. ir pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 20 val.;

- neporiniais kalendoriniais metais per Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 24-25 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos Šv. Kūčių (gruodžio 24 d.) 16 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki pirmosios Šv. Kalėdų dienos (gruodžio 25 d.) 20 val.;

- poriniais kalendoriniais metais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val.;

- neporiniais kalendoriniais metais Naujųjų metų pirmąją dieną (sausio 1 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 9 val. ir iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val. pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą;

- poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų (sausio 1 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas vaikus iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 20 val. į jų gyvenamąją vietą;

- poriniais kalendoriniais metais Šv. Velykų pirmąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val.;

- neporiniais kalendoriniais metais Šv. Velykų antrąją dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val.;

- per vaikų gimtadienius poriniais kalendoriniais metais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba 17 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val., jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba iki sekančios dienos 20 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena;

- kiekvienais metais per tėvo gimtadienį, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 10 val., jeigu tai ne darbo diena arba 17 val. jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val., jeigu sekanti diena yra darbo diena, arba iki sekančios dienos 20 val., jei sekanti diena yra nedarbo diena;

- kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val.;

- tėvo ir vaikų atostogų metu, įspėjęs atsakovę ne mažiau kaip prieš 2 (dvi) savaites, praleidžiant pusę ieškovo kasmetinių atostogų su vaikais (ne mažiau 14 kalendorinių dienų) ir pusę vaikų mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), su teise atostogų metu išvykti su vaikais į užsienį;

- vaikų ligos atveju gydymo įstaigoje ne mažiau kaip 2 valandas per dieną;

- atsakovė perduoda ieškovui reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su ieškovu bei gydytojo vaikams priskirtus vaistus, jeigu pastarieji serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikams paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas;

- abu tėvai bendravimo su vaikais klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu; kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaikais telefonu ir (ar) elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikai yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;

- kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiam su vaikais, ir (ar) su vaikais palaikyti, pasikeitimą;

- atsakovė įpareigojama visais atvejais ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną informuoti ieškovą apie vaikų gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą;

- ieškovas, negalėdamas pasiimti vaikų ir (ar) būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai atsakovei pranešti ne vėliau kaip prieš 24 valandas.

27. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad netrukdys atsakovui bendrauti su vaikais nedalyvaujant tretiesiems asmenims, bendravimo su vaikais laikas turi būti derinamas. Ieškovas nešvenčia lietuviškų švenčių, švenčia tik pravoslaviškas šventes.

28. Civilinio proceso kodekso 385 straipsnio 1 dalis numato, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Tarp šalių kilus ginčui dėl ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos, šis bendravimas, vaikų gyvenamąją vietą nustatant su atsakove, turi būti aiškiai sureglamentuotas teismo sprendimu.

29. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad atsakovo bendravimo su vaikais nustatymas penktadieniais yra netikslingas. Ieškovas nesugebės penktadienį po darbo, per transporto spūstis atvažiuoti paimti vaikų iki 18 val. Jis visuomet vėluoja, o šalims gyvenant skirtinguose miestuose, vaikai į (duomenys neskelbtini) atvažiuotų prieš naktį, nors paprastai 20 val. jau eina miegoti. Ieškovas galėtų vaikus paimti šeštadienį 10 val. Grąžinti turėtų anksčiau, nes prasidėjus mokslo metams, reikės ruošti namų darbus, be to, atsakovas visuomet vėluoja grąžinti vaikus. Ieškovas yra nepatikimas vairuotojas, nepasirūpina, kad vaikai būtų saugiai prisegti kėdutėse, vaikai galinėje automobilio sėdynėje sėdės vieni, todėl atsakovė turėtų lydėti vaikus. Ieškovas atpratęs nuo vaikų priežiūros, jų tinkamai neaprengs, nepamaitins, laiku neužmigdys. Per šventes ieškovas su vaikais galėtų bendrauti kas antrus Naujuosius Metus, paimant išvakarėse 18 val. ir grąžinant sausio 1 d., 17 val. Vaikų paėmimas neporiniais metais sausio 1 d. 9 val. pernelyg ankstyvas – vaikai tokiu metu dar miega. Ieškovas su vaikais galėtų švęsti pravoslaviškas šventes (Kalėdas ir Velykas). Pravoslaviškas Velykas galėtų švęsti nuo 10 iki 19 val., kas antrus metus. Bendravimui per vaikų gimtadienius vaikai neturėtų būti paimami iš ugdymo įstaigos, nes jiems reikia grįžti namo persirengti ir pavalgyti. Jei gimtadienis yra darbo dieną, bendravimas turėtų vykti nuo 18 iki 20 val., jei ne darbo dieną – nuo 10 iki 19 val. Vaikai turi būti grąžinami tą pačią dieną, kad galėtų paruošti pamokas. Ieškovo gimimo dieną bendravimas turėtų vykti nuo 10 iki 20 val., Tėvo dieną – nuo 10 iki 19 val. Atsakovė sutiko dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo su vaikais tvarkos per atostogas, įspėjant ją prieš 2 savaites, tačiau nesutiko su galimybės išvežti vaikus į užsienį numatymu. Atsakovė sutiko su bendravimo tvarkos sąlyga, pagal kurią ieškovas galėtų lankyti vaikus jiems esant gydymo įstaigoje, tačiau su sąlyga įspėti apie tokį apsilankymą prieš dieną. Atsakovė taip pat sutiko su reikalavimu perduoti bendravimo metu reikalingus vaikų daiktus, derinti bendravimo klausimus telefonu ar elektroniniu paštu, teikti informaciją, pranešti apie kontaktinių duomenų, vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo, gydymo įstaigos pasikeitimą per 1 d., o negalint pasiimti vaikų, pranešti apie tai per 24 val.

30. Nors atsakovė prieštaravo ieškovo reikalavimui nustatyti bendravimą savaitgaliais nuo penktadienio, argumentuodama, kad vaikai į (duomenys neskelbtini) bus atvežami vėlai, kai jau turėtų miegoti, kad tikslingiau numatyti bendravimą nuo šeštadienio ryto, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas su vaikais gali bendrauti ir (duomenys neskelbtini), todėl riboti bendravimą savaitgaliais dėl atsakovės nurodytų aplinkybių nėra pagrindo. Kita vertus, parsivežus vaikus į (duomenys neskelbtini) penktadienį vakare, šeštadienį būtų galimybė įgyvendinti daugiau bendravimo planų, nes nereikėtų skirti laiko kelionei iš (duomenys neskelbtini). Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas negebės pasirūpinti vaikais, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovui trūksta tėvystės įgūdžių, todėl nėra pagrindo dėl to riboti jo bendravimą su vaikais. Teismo vertinimu šalių nepilnametė dukra R. yra labai mažo amžiaus (dar nėra trijų metų), tačiau atsakovė šia aplinkybe nesirėmė, todėl pagrindo daryti išvadą, kad ji negalėtų dvi naktis praleisti be mamos, nagrinėjamu atveju nėra, juolab atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sutiko, jog vaikai su ieškovu praleistų ir pusę (ne mažiau nei 14 dienų) ieškovo kasmetinių atostogų. Be to, manytina, kad atsakovas, būdamas socialiai atsakingas tėvas, atsižvelgtų į vaiko poreikius, ir, esant būtinybei, grąžins vaiką anksčiau.

34. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl ieškovo bendravimo su vaikais kas antrus Naujuosius Metus. Atsakovė nesutiko tik su vaikų paėmimo laiku 17 val., kadangi ji iki tokio laiko gali nespėti grįžti iš darbo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę vaikų paėmimas nustatomas gruodžio 31 d. 18 val. ir, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais dėl vaikų grąžinimo laiko, grąžinant sausio 1 d. 19 val.

38. Kadangi atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimais nustatyti jo bendravimą su vaikais per jo kasmetines atostogas ir per vaikų mokyklines atostogas, šis reikalavimas tenkintinas. Atsakovė nesutiko, kad būtų nustatyta galimybė atostogų metu išvykti su vaikais į užsienį, nurodė, kad ieškovas gali visam laikui išvežti vaikus į (duomenys neskelbtini). Tačiau byloje nėra nustatyta jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovas turi ketinimų išvežti vaikus gyventi į užsienį, ieškovas, jo artimieji gyvena Lietuvoje. Todėl jo teisės atostogauti su vaikais užsienyje ribojimas nebūtų pateisinamas ir neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo.

40. Atsakovei sutikus su reikalavimu perduoti bendravimo metu reikalingus daiktus, derinti bendravimo klausimus telefonus ar elektroniniu paštu, teikti informaciją, pranešti apie kontaktinių duomenų, vaiko gyvenamosios vietos, ugdymo, gydymo įstaigos pasikeitimą per 1 d., o negalint pasiimti vaikų, pranešti apie tai per 24 val., šie reikalavimai tenkinami.

30. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad sutinka mokėti išlaikymą vaikams kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 170 Eur nuo 2020-08-20, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, iki vaikų pilnametystės. Ieškovo teigimu vaikų maistui per mėnesį reikia 200-300 Eur, avalynei - po 20 Eur kiekvienam vaikui metams, mažosios dukros sauskelnėms - 15 Eur per mėnesį, tačiau greitu metu jų nebereikės. Skanėstams abiem vaikams per mėnesį reikia 20-30 Eur. Kitų vaikų poreikių dydžio ieškovas įvardinti negalėjo.

35. Ieškovas iš esmės pripažino atsakovės nurodytus virš 300 Eur dydžio (po 80 Eur per savaitę) poreikius vaikų maistui, nurodydamas, kad vaikų maitinimui skirtina iki 300 Eur per mėnesį, papildomai 20-30 Eur - skanėstams. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto prekių ir paslaugų kainas, ši suma nelaikytina neprotingai didele, o ieškovui ją pripažinus, yra nereikalinga papildomo įrodinėjimo.

36. Ieškovas nurodė, kad vaiko avalynei per metus skirtina 20 Eur suma. Su tokia aplinkybe nesutiktina, kadangi 20 Eur gali kainuoti viena batų pora, tuo tarpu avalynė reikalinga kiekvienam sezonui, papildomai - sportui. Tas pats pasakytina apie aprangos poreikius. Nors atsakovė nedetalizavo kiek išleidžia vaikų aprangai per mėnesį, pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apsipirkimą padėvėtų rūbų parduotuvėje, paaiškino, kad norėtųsi vaikams pirkti geresnės kokybės drabužius. Pažymėtina, kad vaikai nuolat auga ir aprangos bei avalynės atnaujinimo poreikis yra nuolatinis, reikalingi brangiai kainuojantys žieminiai viršutiniai rūbai, uniforma ir pan.

37. Atsakovė nurodė, kad šalių jaunesniajai dukrai reikalingos sauskelnės, palutės, kremas nuo iššutimo. Pažymėtina, kad atsakovė nedetalizavo nei palučių, nei kremų išlaidų. Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaikui yra beveik trys metai, todėl nurodytų priemonių poreikis yra minimalus, nuolat mažėjantis, o netrukus jo turėtų išvis nelikti, bus perkamos tik kiekvienam vaikui reikalingos higienos priemonės.

38. Atsakovė, teigdama, kad vaikų vaistams skirtina po 30 Eur per mėnesį, kad šalių dukrai R. reikalingi kremai dėl alergijos, nepateikė jokių įrodymų apie specialius vaikų sveikatos poreikius. Teismo vertinimu, tokio dydžio suma skirtina abiejų vaikų sezoninių ligų gydymui ir profilaktikai.

39. Atsakovė pateikė kvitus, patvirtinančius už vaikų ugdymą ir maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje mokamas sumas. Nors atsakovės teigimu ji už jaunesniosios dukters ugdymą moka 140 Eur per mėnesį, o už vyresniosios – 30 Eur per mėnesį, pastebėtina, kad pateiktuose įrodymuose nurodytos atitinkamos sumos įvardintos kaip likutis laikotarpio pradžioje, todėl jie negali būti laikomi patvirtinančiais, kad tokio dydžio sumos mokėtinos kas mėnesį ir kad tai nebuvo už kelis mėnesius susidariusi skola. Kvituose nurodoma, kad I. maitinimas ugdymo įstaigoje kainuoja 1,04 Eur per dieną, kas sudarytų virš 20 Eur per mėnesį, lankant visas dienas. R. maitinimas kainuoja 1,81 Eur per mėnesį ir sudarytų virš 35 Eur per mėnesį, o ugdymas – po 4,89 Eur per dieną ir sudarytų apie 100 Eur per mėnesį. Tačiau iš atsakovės pateikto Atlyginimo už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, išlaikymą dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarkos aprašo 3 punkto, matyti, kad pagal Aprašą kai tėvai išsituokę ir vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš vaiko tėvų, laikoma, kad vaikas turi tik vieną iš tėvų. Pagal Aprašo 8.3.1. punktą, tokiu atveju taikoma mokesčio už ugdymą lengvata yra 8,91 Eur. Vadinasi, nutraukus santuoką ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakove, bendra už vaiko ugdymo įstaigos lankymą mokėtina suma sudarys tik apie 40 Eur per mėnesį. Be to, nuo rugsėjo mėnesio šalių nepilnametė dukra I. pradės lankyti mokykla, todėl šių išlaidų poreikis išnyks.

40. Atsakovė, nors nurodė, kad papildomos išlaidos patiriamos transportui, nedetalizavo kokio dydžio sumos skirtinos šiam poreikiui tenkinti. Viešai skelbiamais duomenimis, terminuotas mėnesinis darbo dienų elektroninis bilietas važiuoti autobusais/troleibusais (išskyrus naktinius maršrutus) kainuoja 26 Eur.

41. Atsakovė nurodė kaip patiriamas, tačiau nekonkretizavo išlaidų buities priemonėms (skalbikliams ir pan.) dydžio. Išvadą apie atitinkamus vaiko poreikius teismas daro iš pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kurioje atsispindi šių prekių įsigijimas.

43. Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie nepilnamečių šalių dukters I. gyvenant (duomenys neskelbtini) lankytus anglų kalbos ir šokių būrelius, kurių kiekvienas kainavo po maždaug 25 Eur per mėnesį. Atsakovės teigimu, dėl stuburo iškrypimo vaikui reikia lankyti baseiną, kuris kainuotų 80 Eur per mėnesį. Nors atsakovė nepateikė atitinkamų įkainių dydžio įrodymų, viešai skelbiamais duomenimis, baseino abonementas mėnesiui gali kainuoti apie 60 Eur. Vaikams taip pat turi būti užtikrinama galimybė lankyti ir kitų sričių užsiėmimus.

44. Atsakovė prie vaikų poreikių nurodo išlaidas laisvalaikiui, atostogoms. Vis dėl to teismas įvertina tai, kad pagal nustatomą bendravimo su vaikais tvarką, atsakovas su jais leis kas antrą savaitgalį ir atostogas ir tokiu būdu prisidės prie jų poreikio tenkinimo.

50. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog atsakovės vardu registruotas vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas hipoteka, ką patvirtina Hipotekos registro duomenys. Iš į bylą pateiktos kredito sutarties kopijos matyti, jog atsakovė turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų AB Swedbank ir kiekvieną mėnesį turi mokėti apie 100 Eur dydžio įmokas. Atsakovės teigimu, ji butą nuomoja, iš gaunamų 200 Eur per mėnesį buto nuompinigių moka būsto paskolą po 120 Eur per mėnesį bei būsto draudimo mokestį, jai lieka 50 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė iki 2021-07-19 yra vaiko priežiūros atostogose. Kitų pajamų trečius metus būdama motinystės atostogose, negauna.

51. VĮ Regitra duomenimis, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės vardu registruotų juridinių asmenų, jų akcijų, nario ar dalininko teisių taip pat nėra. Duomenų, kad atsakovė turėtų daugiau išlaikytinių, kad turėtų sveikatos problemų, darančių įtaką jos darbingumui, byloje nėra. Nors atsakovė šiuo metu negauna pajamų iš darbinės veiklos, motinystės atostogose ji yra jau trečius metus, vaikui lankant ugdymo įstaigą, turi galimybę grįžti į darbo rinką bei, turėdama (jos teigimu) magistro išsilavinimą, galės gauti ne mažesnes pajamas nei ieškovas.

63. Atsakovė skiriama vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

69. Atsakovė pateikė į bylą prašymą priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 900 Eur (pateiktas mokėjimo nurodymas). Prašyme nurodoma, jog atsakovės advokatė 3 val. dalyvavo derybose dėl taikos sutarties sudarymo, 4 val. konsultavo atsakovę, parengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose.