- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-2670-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38777-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
- Atsakovas
- I. Č.
- Ieškovas
- J. Č.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Č. ieškinį atsakovei I. Č. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių teisinių pasekmių, institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškiniu J. Č. prašė nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti šalims turimas pavardes, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymą, mokamą kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaikų pilnametystės, nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalys santuoką sudarė 2014 m. Ieškovas yra vyresnis už atsakovę, kas lėmė skirtingų interesų atsiradimą, skirtingą požiūrį į vaikų auklėjimą, norą skirtingai praleisti laisvalaikį. Šalių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Santuokos metu šalys susilaukė dviejų dukrų: I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kurių gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo turėtų būti nustatyta su atsakove, o iš ieškovo - priteistas išlaikymas, mokamas kiekvienai dukrai po 100 Eur per mėnesį. Santuokos metu šalys neįgijo nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, taip pat neprisiėmė kreditorinių įsipareigojimų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
4. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė stengdavosi iš darbo grįžti kuo anksčiau, rūpinosi namais bei vaikais, ruošė valgį, retai susitikdavo su draugėmis. Ieškovas nepagirdavo atsakovės už pastangas, nerodė dėkingumo. Grįžęs iš darbo prašydavo, kad šeima jam leistų pailsėti, nes yra pavargęs. Nuo 2019 m. gruodžio mėnesio šalių šeimyniniai santykiai pašlijo, ieškovas pradėjo įžeidinėjimais žeminti atsakovę, vartojo prieš ją psichologinį smurtą, išėjo gyventi pas savo tėvus. Atsakovė daug kartų bandė aiškintis tokio ieškovo elgesio paskatas, tačiau nesėkmingai. Atsakovės vertinimu, šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje numatytų sutuoktinių pareigų, buvo nelojalus, nerėmė atsakovės nei moraliai, nei materialiai. Atsakovė neprieštaravo, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, tačiau nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu. Atsakovės vertinimu, šalių nepilnametei dukrai I. Č. ieškovas turėtų teikti išlaikymą po 280 Eur per mėnesį, o šalių nepilnametei dukrai R. Č. – po 250 Eur per mėnesį. Atsakovė įsipareigojo netrukdyti ieškovui maksimaliai bendrauti su vaikais, nedalyvaujant tretiesiems asmenims, tačiau nurodė, kad vaikai, praleisdami su ieškovu lietuviškas religines šventes (Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas), nepajaus šventinės nuotaikos, kadangi ieškovas švenčia tik pravoslaviškas šventes, todėl bendravimas švenčių dienomis turėtų būti derinamas.
5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neturi duomenų apie šalių nepilnamečių vaikų teisių pažeidimus. Ieškovas gyvena kartu su savo broliu, brolio sugyventine bei jos nepilnamečiu vaiku penkių kambarių name, kuriame sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos svečiuotis ieškovo vaikams. Atsakovė kartu su nepilnametėmis dukromis gyvena ieškovo broliui nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, kuriame vaikams taip pat sudarytos tinkamos sąlygos. Tarnyba nurodė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka vaikų interesus. Nurodė, jog ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis yra nepakankamas net būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovo prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 2014 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 101, tarp atsakovės I. Č. (iki santuokos – S.) ir ieškovo J. Č., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nustatė nepilnamečių vaikų I. Č. ir R. Č. gyvenamąją vietą su atsakove I. Č.. Nustatė, kad ieškovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja tokia tvarka:
- pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos nuo penktadienio 18 val. ir pristatydamas į vaikų gyvenamąją vietą iki tos pačios savaitės sekmadienio 19 val.;
- per pravoslaviškas Kalėdas, jei tai ne darbo dienos ir Velykas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą šventės dieną 10 val. ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės šventės dieną 19 val. Apie bendravimo švenčių metu dienas ieškovas įspėja atsakovę prieš 10 dienų. Atitinkamas katalikiškas šventes vaikai praleidžia su atsakove. Katalikiškoms ir pravoslaviškoms šventėms sutampant, pirmenybė teikiama atsakovei;
- poriniais kalendoriniais metais Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir Naujųjų metų (sausio 1 d.), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18 val. Naujųjų metų išvakarėse (gruodžio 31 d.) ir grąžindamas vaikus iki Naujųjų metų (sausio 1 d.) 19 val. į jų gyvenamąją vietą;
- per vaikų gimtadienius poriniais kalendoriniais metais ir per ieškovo gimtadienius kasmet, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 10 val., jeigu tai ne darbo diena ir grąžindamas 19 val., pasiimdamas 18 val., jeigu tai darbo diena, ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 20 val., jeigu sekanti diena yra darbo diena. Jei sekanti diena yra nedarbo diena vaikai grąžinami iki sekančios dienos 19 val.;
- kiekvienais metais per Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį), pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą iki tos pačios kalendorinės dienos 19 val.;
- tėvo ir vaikų atostogų metu, įspėjęs atsakovę ne mažiau kaip prieš 2 (dvi) savaites, praleidžiant pusę ieškovo kasmetinių atostogų su vaikais (ne mažiau 14 kalendorinių dienų) ir pusę vaikų mokslo atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), su teise atostogų metu išvykti su vaikais į užsienį;
- vaikų ligos atveju gydymo įstaigoje pagal įstaigos nustatytą lankymo tvarką, įspėjant atsakovę prieš 1 d.;
- atsakovė perduoda ieškovui reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar išvykai su ieškovu bei gydytojo vaikams priskirtus vaistus, jeigu pastarieji serga ir suteikia visą būtiną informaciją apie vaikams paskirtą gydymą ir gydytojų rekomendacijas;
- abu tėvai bendravimo su vaikais klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu; kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaikais telefonu ir (ar) elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikai yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma;
- kiekvienas iš tėvų informuoja vienas kitą ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną apie elektroninio pašto, telefono, kuris yra naudojamas ryšiui, susijusiam su vaikais, ir (ar) su vaikais palaikyti, pasikeitimą;
- atsakovė įpareigojama visais atvejais ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dieną informuoti ieškovą apie vaikų gyvenamosios vietos, gydymo ir vaiko ugdymo įstaigos pasikeitimą;
- ieškovas, negalėdamas pasiimti vaikų ir (ar) būti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, turi apie tai atsakovei pranešti ne vėliau kaip prieš 24 valandas.
7. Teismas priteisė iš ieškovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 235 Eur per mėnesį nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės.
8. Priteisė iš atsakovės 779 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
9. Pirmosios instancijos teismas atsakovės besikeičiančius argumentus dėl santuokos nutraukimo vertino kritiškai.
10. Iš šalių paaiškinimų nustatė, jog šalys nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. gyvena skyrium, bendro ūkio neveda ir nėra duomenų, jog šalys palaiko artimus ryšius, todėl padarė išvadą, kad tarp šalių sudaryta santuoka yra faktiškai iširusi.
11. Spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovės pozicija šiuo klausimu buvo nenuosekli. Teismas sprendė, jog abu sutuoktiniai netinkamai vykdė savo pareigas, nesiėmė priemonių santuokai išsaugoti, todėl padarė išvadą, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, neišsaugojo santuokos ir, remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, pripažino, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
12. Tarp šalių nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove.
13. Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką, teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ieškovui trūksta tėvystės įgūdžių, todėl nėra pagrindo dėl to riboti tėvo bendravimą su vaikais. Teismas nustatė ieškovo prašomą bendravimo su vaikais tvarką savaitgaliais nuo penktadienio. Teismas įvertino ieškovo darbo grafiką ir nusprendė, kad vaikų paėmimas vyktų 18 val., dėl ko atitinkamai pakoregavo ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką. Teismas, sutikdamas su atsakovės argumentu, kad vaikų grąžinimas sekmadienį 20 val. yra pernelyg vėlyvas, nes tokiu metu vaikai jau turi ruoštis eiti miegoti, o šalių nepilnamečiai vaikai yra mažo amžiaus, todėl jiems būtina laikytis režimo, kad pailsėtų, todėl grąžinimo laiką numatė 19 val.
14. Teismo posėdžio ieškovui pakoregavus savo poziciją dėl bendravimo su vaikais per didžiąsias metų šventes, sutinkant bendrauti su vaikais per pravoslaviškas šventes (Kalėdas, jei tai ne darbo diena, ir Velykas), pranešant apie tokį bendravimą prieš 10 dienų, o jei šventės sutaptų, sutinkant, kad pirmenybė būtų teikiama švenčių praleidimui su atsakove, teismas sprendė, jog nuostata, kad visas katalikiškas šventes vaikai švenčia su atsakove, o pravoslaviškas - su ieškovu, atitinka tėvų lygiateisiškumo principą, numatytą CK 3.156 straipsnio 1 dalyje, ir niekaip nepažeidžia atsakovės ar vaikų interesų.
15. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų režimo paisymą, nustatė, kad vaikai paimami pirmą švenčių dieną nuo 10 val. ryto ir grąžinimą paskutinę švenčių dieną į gyvenamąją vietą 19 val., o per Naujuosius Metus vaikų paėmimas nustatomas gruodžio 31 d. 18 val., grąžinant sausio 1 d. 19 val.
16. Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su vaikais per jų gimtadienius, tačiau koregavo paėmimo ir grąžinimo laiką, nustatydamas, kad ieškovas bendrauja su vaikais nuo 18 iki 20 val., jei tai darbo diena (kad atsakovė po darbo spėtų perduoti vaikus ieškovui ir jam pakaktų laiko pabendrauti) ir nuo 10 val. iki 19 val., jei tai ne darbo diena arba iki kitos dienos 19 val., jei kita diena yra ne darbo diena (ieškovui turi būti sudaryta galimybė, esant laisvai dienai, parsivežti vaikus namo ir švęsti vaikų gimtadienius jo namuose, su jo artimaisiais). Nors atsakovė nesutiko, kad vaikai galėtų būti paimami iš ugdymo įstaigos, kadangi, atsakovės vertinimu, juos reikia perrengti ir pamaitinti, teismo vertinimu, vaikus perrengti (pvz. juos pasiimdamas) ir pamaitinti gali ir ieškovas, ypač atsižvelgiant į tai, kad gimtadieniai dažnai švenčiami vietose, kur teikiamos maitinimo paslaugos. Analogišką bendravimo tvarką nustatė per ieškovo gimtadienį.
17. Kadangi atsakovė sutiko su ieškovo reikalavimais nustatyti jo bendravimą su vaikais per jo kasmetines atostogas ir per vaikų mokyklines atostogas, šį reikalavimą tenkino.
18. Byloje nesant jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovas turi ketinimų išvežti vaikus gyventi į užsienį, ieškovas, jo artimieji gyvena Lietuvoje, todėl teismas sprendė, kad ieškovo teisės atostogauti su vaikais užsienyje ribojimas nebūtų pateisinamas ir neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo.
19. Teismas atsakovės argumentus, kad atsakovė turėtų lydėti vaikus, vežant juos į Vilnių, ir kad atsakovo bendravimas su vaikais turėtų vykti nedalyvaujant tretiesiems asmenims, atmetė kaip nepagrįstus, nes atsakovė nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas neturi įgūdžių tinkamai pasirūpinti vaikais. Atsakovės nurodymą, kad ieškovui bendraujant su vaikais, neturėtų dalyvauti jokie tretieji asmenys, teismas įvertino kaip prieštaraujantį ne tik CK 3.172 straipsnio nuostatai, kad tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus, bet ir ribotų ieškovo teisę bendrauti su vaikais jo pasirinktu būdu, be kita ko, ir leidžiant laiką su kitais asmenimis. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių galima būtų spręsti, kad vaikų bendravimas su ieškovo artimaisiais ar kitais asmenimis, neatitiktų vaikų interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, atitinkamų ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos ribojimų teismas nenustatė.
20. Teismo posėdžio metu ieškovui nurodžius, kad sutinka mokėti išlaikymą vaikams kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 170 Eur nuo to laiko, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, iki vaikų pilnametystės, tarp šalių nesant ginčo dėl to, kad šalys prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis, nurodęs, jog turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad kiekvienos šalių nepilnametės dukters išlaikymui šalys turėtų skirti apie 470 Eur per mėnesį.
21. Byloje nesant duomenų apie ieškovo sumažintą darbingumą, teismas darė išvadą, kad jis gali gauti pakankamas pajamas vaikų poreikiams tenkinti ir įvertinęs ieškovo turtinę padėtį, sprendė, kad ieškovas turi galimybę prisidėti prie vaikų poreikių protingo tenkinimo tiek, kad būtų užtikrintos būtinos sąlygos vaikams vystytis, socializuotis, lavintis ir augti sveikomis, visavertėmis asmenybėmis, todėl priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 235 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje dėl kaltės, dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir priteistų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Teismo sprendimas neatitinka byloje įrodytų faktinių aplinkybių, yra nepagrįstas, nemotyvuotas, pažeidžiantis atsakovės teises.
22.2. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles.
22.3. Nurodė, jog ieškovas vienašališkai nutraukė santykius su apeliante, ji skirtis nenorėjo. Ieškovas žadėjo ieškinį atsiimti, bet neatsiėmė.
22.4. Teismas nedetalizavo skyrybų priežasčių ir nepareikalavo įrodymų. Nurodė, jog tikroji skyrybų priežastis buvo finansinė, susijusi su ieškovo motinai iškelta byla. Taip pat nurodė, jog santuokos nutraukimo procese nekilnojamasis turtas skubiai buvo perrašomas, o skyrybos buvo fiktyvios, siekiant išsaugoti turtą.
22.5. Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, nes vaikai nuo gimimo niekur be mamos nevyko, todėl negalima jų vienų vežti į nežinomą aplinką, pas kažkokią ieškovo brolio sugyventinę. Teismas sprendime nenurodė, kur vaikai bus vežami, kur bus jų lovelės, pas ką jie viešės, kokiomis sąlygomis. Reikalui esant atsakovė negalės rasti savo vaikų Vilniuje, nes ieškovas su savo tėvais turi daug butų, sodo sklypų, daug garažų.
22.6. Ieškovas yra rusakalbis, nemokantis taisyklingos lietuvių kalbos, todėl savaitgaliais ruošiantis pamokoms turi būti nustatytas tėvo ir vaikų bendravimas Kaune, kad netrukdyti maksimaliai pasimokyti. Be to, kelionė iš Kauno į Vilnių ir atgal vargintų vaikus. Ieškovas pats gali atvykti pas vaikus, bendrauti su jais Kaune, o vaikai turi teisę gyventi savo aplinkoje. Atsakovė nurodė, jog nesutinka, kad vaikai būtų vežiojami ir varginami.
22.7. Vaikai nuo tėvo jau atpratę, nes ieškovas per 9 mėnesius nerado laiko atvykti, todėl bendravimo su vaikais tvarka turi būti koreguojama. Apie atvažiavimą ieškovas turi pranešti prieš 3 dienas.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, įvertinus visas bylos aplinkybes.
23.2. Nurodė, jog apie skyrybas šeimoje prabilta dar prieš 5 metus, todėl sprendimas apeliantei nebuvo netikėtas.
Šalies argumentai
23.3. Apeliantė nuolat keisdavo ir neturėjo nuoseklių reikalavimų teismo metu. Ji teigė, jog skirtis nenorėjo, tačiau ieškovas visgi netiko jai kaip vyras ir žmogus. Nurodė, jog atsakovė siekė, kad viskas šeimoje būtų pagal jos vienos pageidavimus, o ne abiejų sutarimą, todėl buvo pažeidžiami ieškovo, kaip vyto ir vaikų tėvo, interesai. Apeliantė ignoravo tiek ieškovą, tiek jo gimines, draudė vaikus vežti pas senelius, taip pat draudė su vaikais kalbėtis rusiškai.
23.4. Nesutiko, kad ieškovo pasimatymų su vaikais metu būtų ribojama ar apibrėžiama, kur jam galima būti, kur leisti laiką. Nurodė, jog apeliantė ieško bet kokių priežasčių, kad tėvo ir vaikų bendravimas būtų apribotas, apsunkintas, nors teismo sprendimu ir taip nustatytas minimalus laikas, kurio prašo dar labiau nemažinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.
Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
25. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, kad santuoka iširo fiktyviai.
26. Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos, pagal kurias sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, privalo rūpintis vienas kitu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010).
Žemesnės instancijos teismas
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad šalys nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. gyvena skyrium, bendro ūkio neveda, nebepalaiko artimų ryšių, todėl pagrįstai konstatavo, kad šalių sudaryta santuoka yra faktiškai iširusi. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, atsižvelgė į nenuoseklią atsakovės poziciją šiuo klausimu, kuomet rengiantis bylos nagrinėjimui, apibrėžiant jos nagrinėjimo ribas, šalys patvirtino, kad ginčo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nėra, todėl ieškovas neįrodinėjo kaltės. Vėliau atsakovei savo kaltę pradėjus neigti, teismas įvertino šalių paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių, jog ieškovas skirdavo nepakankamai laiko šeimai, nepakankamai padėjo buityje, taip pat kad atsakovė vengdavo sakyti ieškovui tiesą bei nerodydavo nepasitenkinimo ieškovo elgesiu, nepakankamu rūpinimusi šeima, todėl konstatavo, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
28. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmos instancijos teismo išvadai pritaria ir atkreipia dėmesį, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo stengtis dėl santuokos išsaugojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių tik vienos šalies kaltę dėl šeimos iširimo, nėra, nes abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigą siekti kompromiso, siekti išsiaiškinti kito poreikius, lūkesčius, netylėti, suteikti savitarpio pagalbą, moralinę paramą.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nenukrypdamas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog ieškovo ir atsakovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pakankamai detalizavo skyrybų priežastis, atsižvelgiant į tai, jog kaltė buvo grindžiama šalių paaiškinimais bei atsižvelgiant į atsakovės nenuoseklią poziciją, viena vertus teigiant, jog tarp sutuoktinių viskas gerai, jie gyvena normaliai, jog jų šeima labai graži (pirmojo parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas), kita vertus, vėliau nurodant, jog ieškovas vartojo prieš atsakovę psichologinį smurtą, jų santykiai pašlijo nuo 2019 m. gruodžio mėnesio bei kad tikroji skyrybų priežastis yra finansinė. Pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentus dėl fiktyvaus santuokos nutraukimo, dėl to, kad santuokos nutraukimu siekiama kažkokių finansinių priežasčių, pagrįstai įvertino kritiškai, kadangi šie atsakovės teiginiai, kaip ir tokie patys apeliacinio skundo argumentai, yra visiškai deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais.
30. Objektyvių ir patikimų duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog santuoka iširo išmintinai dėl ieškovo kaltės, atsakovė nepateikė, o aplinkybė, jog vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšmingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
31. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl nustatytos bendravimo tvarkos
32. Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, nurodo, jog vaikų negalima vienų vežti į jiems nežinomą aplinką pas kažkokią ieškovo brolio sugyventinę, taip pat nesutinka, kad vaikų tėvas vežtų vaikus į Vilnių, nesutinka, jog vaikai savaitgaliais liktų su tėvu. Prašo nustatyti žymiai ilgesnius informavimo apie planuojamus susitikimus terminus.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, teismas visų pirma turi užtikrinti vaikams saugią ir stabilią aplinką, taip pat lygias tėvų teises dalyvauti vaikus auklėjant ir ugdant (CK 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai vaikai gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaikus auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
35. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 3 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, nurodė, jog bendravimo tvarka ne tik turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą, bet nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi būti įvertinti vaiko interesai ilgesnėje laiko perspektyvoje.
37. Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad teismo nustatyta tėvo su vaikais bendravimo tvarka vaikams yra per sunki, nes vaikai nuo gimimo niekur be mamos nevyko, todėl negalima jų vienų vežti į nežinomą aplinką. Apeliantė teigia, jog teismas sprendime nenurodė, kur vaikai bus vežami, kur bus jų lovelės, pas ką jie viešės, kokiomis sąlygomis. Taip pat nurodė, jog reikalui esant atsakovė negalės rasti savo vaikų Vilniuje. Apeliacinės instancijos teismas tokiems apeliantės teiginiams nepritaria, kadangi jie grįsti emocijomis, bet ne byloje esančiais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių vaikų tėvo negebėjimą pasirūpinti savo vaikais ar vaikų tėvo norą kenkti savo vaikams, taip pat nėra jokių duomenų, kad tėvas pažeidinėtų vaikų interesus, kad tėvo ir vaikų santykiai būtų blogi, taip pat kad bendravimo su atsakovu metu vaikams būtina ieškovės priežiūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas neturi tikslo ir galimybės, nustatydamas bendravimo tvarką, aptarti visas galimas gyvenimiškas situacijas ir galimybes, numatyti visus gimines, pas kuriuos vaikai gali su tėvu viešėti, juo labiau, nurodyti teismo sprendime, kur konkrečiai vaikai turės nakvoti. Nepilnamečių vaikų tėvai turi bendru sutarimu spręsti didžiąją dalį situacijų, kurių neįmanoma numatyti. Vaikų tėvas neabejotinai naudojasi mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis, todėl sužinoti, kur konkrečiai yra vaikai, kai jie laiką leidžia su tėvu, galima visomis ryšio priemonėmis.
38. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, pagal kurią vaikų tėvas du savaitgalius per mėnesį praleidžia su vaikais, darbo dienomis vaikai būna su jų motina. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, būdamas socialiai atsakingas tėvas, atsižvelgtų į vaiko poreikius, ir, esant būtinybei, grąžintų vaikus anksčiau.
39. Apeliantė nesutiko, kad būtų nustatyta galimybė atostogų metu išvykti su vaikais į užsienį, nurodė, kad ieškovas gali visam laikui išvežti vaikus į Baltarusiją, nes ten turi giminių. Tačiau byloje nėra jokių duomenų ir apeliacinės instancijos teismas tokių nenustatė, kad ieškovas turi ketinimų išvažiuoti pats ir išsivežti vaikus gyventi į užsienį, todėl vaikų tėvo teisės atostogauti su vaikais užsienyje ribojimas nebūtų pateisinamas ir neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo.
40. Apeliantė taip pat teigia, kad ieškovas nemoka taisyklingos lietuvių kalbos, todėl savaitgaliais turi būti nustatytas tėvo ir vaikų bendravimas tik Kaune.
41. Su tokia apeliantės pozicija nėra pagrindo sutikti, kadangi, esant sunkumams dėl pamokų ruošos savaitgalį, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų bus vaikas, abu tėvai ryšio priemonių pagalba gali visus sunkumus padėti išspręsti, tam nebūtina sėdėti prie rašomojo stalo Kaune.
42. Apeliantė nurodo, jog kelionė iš Kauno į Vilnių ir atgal vargintų vaikus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog iki šiol tokia kelionė vaikus vargino, todėl vaikų tėvas, būdamas socialiai atsakingas, matydamas, jog kelionė vaikus vargina, kelionės galės atsisakyti ir bendrauti su vaikais Kaune. Kadangi nustatyta bendravimo tvarka yra lanksti, esant abiejų šalių protingam požiūriui bei geranoriškumui, ji sudarys daug mažiau vykdymo nesklandumų. Bet kuriuo atveju, vaikai turi bendrauti, pažinti pasaulį, artimuosius, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje yra siekis riboti vaikų ir tėvo bendravimą, apeliantė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad vaikai nenori, negali keliauti iš Kauno į Vilnių, negali nakvoti pas tėvą, ar kad nakvynė pas tėvą pažeidžia vaikų interesus, kad vaikai tam nepasiruošę. Teismas taip pat pažymi, kad tėvo ir vaikų bendravimo ne tik po kelias valandas, bet po kelias dienas (savaitgaliais ar atostogų metu) nesudarys vaikams įspūdžio, kad bendravimas su tėvu reiškia tik pramogavimą. Toks bendravimas, kuris nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendimu, įjungiant vaikus į tėvo buitį savaitgaliais, švenčių dienomis ir per atostogas, reikš įprastines namų aplinkos sąlygas ir formuos kasdienio tėvo ir vaikų bendravimo įgūdžius.
43. Apeliantė taip pat prašo gerokai prailginti informavimo dėl vaikų paėmimo terminus. Nurodytas skundo argumentas niekuo nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
44. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
45. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
46. Apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; kt.).
47. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei neatlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės I. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.