- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- 2-209-1086/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00717-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Steckys
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- R. D.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei A. D., ieškovės atstovei advokatei N. P., atsakovui R. D., jos atstovei advokatei S. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. patikslintą ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir atsakovo R. D. patikslintą priešieškinį ieškovei A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo: 1) nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), liudijimas 1V-OK Nr. (duomenys neskelbtini) tarp R. D. ir A. D. dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti pavardę – D.; 3) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 0,1400 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 429 Eur; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3700 Eur.; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 34 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 319 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 504 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 191 Eur; kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 83 Eur: kitus kiemo statinius - šulinys, lauko tualetas, stoginė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 1,6700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti visą 1,3300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 4) ieškovei priteisti 2770,5 Eur (2985-214,5) santuokoje įgytų piniginių lėšų; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuoka su atsakovu R. D. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimę vaikai yra pilnamečiai. Santuokinis gyvenimas su atsakovu nesusiklostė. Nesutarė daugiau negu vienerius metus. Nuo 2012 metų su atsakovu gyvena skyriumi ir bendrojo ūkio neveda. Atsakovas paliko šeimą ir apsigyveno kitame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir iki šiol gyvena faktinėje santuokoje su kita moterimi. Atsakovas iš esmės pažeidė santuokos principus. Su atsakovu nesutarė dėl jo ūmaus charakterio, pastovaus triukšmavimo namuose, alkoholio vartojimo, nepilnamečių dukrų neišlaikymo materialiai, fizinio ir psichologinio smurto vartojimo, nesirūpinimo šeima, dėl pagalbos stokos ūkyje. Santuokinis gyvenimas su atsakovu nebeturi prasmės. Mano, kad santuoka yra visiškai iširusi. Taikytis nesutinka. Santuokoje su atsakovu įsigijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: 0,1400 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini); 1,6700 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); 1,3300 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė dalintina sutuoktinių nuosavybė. Namas įgytas 2003-11-06 pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Namas yra 1973 metų statybos, reikalaujantis remonto. Atsakovas name negyvena nuo 2012 metų, turi kitą būstą, gyventi su atsakovu gyvenamajame name po santuokos nutraukimo dėl konfliktinių santykių bus neįmanoma, todėl namo prašo nedalinti, bet priteisti ieškovei visą namą asmeninės nuosavybės teise natūra. 2004-05-10 santuokoje pirko 1,3300 ha žemės sklypą ir 1,6700 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Kitas kilnojamas turtas buvo padalintas gera valia, kai atsakovas išėjo gyventi skyriumi. Atsakovas niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl valdomo kilnojamojo turto. 2019-05-07 Pirkimo - pardavimo sutartimi su atsakovu įgijo 0,1400 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas anksčiau priklausė valstybei, o dabar yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kadangi gyvenamas namas ir ūkio pastatai stovi ant 0,1400 ha žemės sklypo, prašo teismo priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir 0,1400 ha žemės sklypą. Pažymėjo, jog su atsakovu iki 2012 metų vedė kartu ūkį, augino galvijus, turėjo žemės ir augino grūdines kultūras. Posėdžio metu sužinojo, jog atsakovas nuslėpė nuo ieškovės AB „Swedbank“ sąskaitą, kurią turėjo atsidaręs nuo 2009 metų iki 2012 metų ir į kurią buvo pervedamos lėšos už parduotus grūdus, išmokos iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Per 3 metus gautos į sąskaitą pajamos sudarė 20612,29 Lt, t. y. 10306,15 Eur. Mano, jog šios lėšos yra santuokinės ir ieškovei priklauso ½ dalis gautų lėšų. Įgyto santuokoje turto kainas nurodė iš VĮ „Registrų centras“ išrašuose nurodytas vidutines rinkos kainas. Prašė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti.
Ieškovės atstovė posėdžio metu palaikė savo atstovaujamosios nurodytas faktines aplinkybes bei patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes bei reikalavimus.
Atsakovas kreipėsi į teismą su patikslintu priešieškiniu ieškovei, kuriuo prašo: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp R. D. ir A. D., Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės A. D. kaltės, paliekant santuokines pavardes – „D.“ ir „D.“; 2) atsakovui priteisti 10370 Eur vertės turtą: 2420 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4330 Eur vertės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3125 Eur vertės 24/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 500 Eur vertės 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei priteisti 10380 Eur vertės turtą: 9880 Eur vertės 76/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76/100 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76/100 dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76/100 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 76/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 500 Eur vertės 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad prieštarauja kaltinimui, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir reiškia reikalavimą nutraukti ją dėl ieškovės kaltės. Ieškovė nevykdė pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Visą bendro gyvenimo laikotarpį gerbė ir mylėjo savo sutuoktinę bei visapusiškai ją palaikė, visuomet buvau lojalus ieškovei, netgi taikstėsi su jos nepateisinamu elgesiu bei siekė išsaugoti šeimą. Tačiau ieškovė to nevertino, buvo labai konfliktiška, nesiekdavo kompromisų, kol galiausiai pareikalavo manęs palikti bendrus namus. Todėl santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaip sutuoktinės esminio ir nuolatinio pareigų nevykdymo - ji nerėmė šeimos moraliai ir materialiai, buvo labai priekabi, išlaidi, jai visuomet trūko pinigų ir dėl to keldavo barnius, mažai dirbo, niekada nepalaikė jokioje situacijoje. Tačiau vis tiek stengėsi šeimą išsaugoti, tačiau niekas nesikeitė ir galiausiai pradėjo gyventi skyrium. Požiūriai į šeimą ir santuoką, savitarpio teises ir pareigas yra skirtingi, todėl santuoka faktiškai seniai nutrūkusi ir jos išsaugoti jau neįmanoma. Terminas susitaikymui nenustatytinas. Šalims paliktinos santuokinės pavardės. Patvirtino, jog ieškovė ieškinyje teisingai nurodė, jog santuokoje įgijo gyvenamąjį namą su ūkio pastatais ir kiemo įrenginiais bei tris žemės sklypus. Tačiau nesutinka su ieškinyje nurodoma namų valdos verte ir turto padalijimo būdu. Pagal nepriklausomo turto vertintojo ataskaitą, namų valdos turtas įvertintas 14000 Eur (žemės sklypas - 1000 Eur, o pastatai - 13000 Eur). Sutinka su žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Vertėmis nurodytomis VĮ „Registrų centras“ išraše, t. y. 4330 Eur ir 2420 Eur. Prašo padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, kiekvienam priteisiant po 1/2 dalį santuokoje įgyto turto. Kadangi šiuo metu gyvenamajame name su priklausiniais gyvena ieškovė, neprieštarauja, kad ieškovei būtų priteista didesnė šio turto dalis, t. y. 76/100 dalis namo su priklausiniais, o atsakovui - mažesnė jo dalis, t. y. 24/100, po ½ dalį žemės sklypo po namu ir abu žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Ieškovei manant, kad būti bendraturčiais bus sudėtinga ir sutinkant atsakovui sumokėti piniginę kompensaciją, prašo ieškovei priteisti visą žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o jam iš jos - piniginę kompensaciją. Prieštarauja dėl ieškovės reikalavimo priteisti 2770,5 Eur santuokoje įgytų piniginių lėšų, kadangi jos tuo metu buvo gautos ir grūdų supirkėjo ir Nacionalinės žemės tarnybos, todėl panaudotos šeimos poreikiams ir tolimesniam ūkio vystymui (pasėlių, trąšų, dyzelino ir kt.) pirkimui.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė posėdžio metu palaikė savo atstovaujamojo patikslintą priešieškinį ir jame nurodytas faktines aplinkybes bei atstovaujamojo nurodytas aplinkybes bei priešieškinio reikalavimus. Prašė taikyti 5 metų ieškinio senatį ieškovės reikalavimui dėl 2770,5 Eur santuokoje įgytų piniginių lėšų priteisimo ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
Byloje nustatyta, kad A. D. ir R. D. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Pasvalio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Sutuoktiniai gyvena atskirai, atsakovui išvykus gyventi pas tėvus. Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kaip šeima nebeveda bendro ūkio, yra nutraukę tarpusavio santykius. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas, todėl santuoka nutrauktina.
Dėl santuokos iširimo priežasčių ir santuokos nutraukimo
Vienas iš įstatyme nustatytų santuokos pasibaigimo pagrindų yra jos nutraukimas faktiškai iširus santuokai dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.60 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl šeimos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 str. 2 d.). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas taikyti CK 3.60 straipsnio 1 dalį (nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės) pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad sutuoktinių viena iš pareigų – vienas kitą remti. Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinio lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu šis nebuvo lojalus, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnio). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Šalys patvirtino, kad jų santuoka yra iširusi galutinai, tačiau skirtingai nurodė santuokos iširimo priežastis.
Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad šalys nuo 2012 metų gyvena skyriumi, bendro ūkio neveda, dėl santuokos nutraukimo kaltina vienas kitą. Minėta, šalys susituokė (duomenys neskelbtini), t. y. santuokoje išgyveno 21 metus, užaugino du vaikus, kai nusprendė kartu nebegyventi nuo 2012 metų. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo išimtinai tik dėl atsakovo kaltės, tai yra, todėl jog atsakovas girtavo, nuo 2012 metų paliko šeimą ir ja nesirūpino, ji vaikus išlaikiusi ir auginusi viena, atsakovas nemokėjo išlaikymo vaikams, todėl ieškovė 2007-11-15 išduotu Biržų rajono apylinkės teismo įsakymu nepilnametėms dukroms O. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. D., gim. (duomenys neskelbtini), prisiteisė materialinį išlaikymą, nesidalino pinigais, triukšmavo, vartojo fizinį ir moralinį smurtą, 2002 metais buvo išmušęs ieškovei dantis, yra neištikimas, gyvena pas kitą moterį. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus: teismo medicinos ekspertės 2002 metų prašymą Pasvalio poliklinikos stomatologui; gydytojo įrašus iš ambulatorinės kortelės (1 t., 47-48 b. l.), teismo medicinos specialisto 2002-04-23 išvadą (1 t., 141 b. l.), kuriuose kaip teigia ieškovė nustatyta, jog atsakovas ieškovei buvo išmušęs dantis. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus ir jų turinį, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog toks faktas buvo, nors atsakovas jį neigė. Nors specialisto išvada nėra teismo priimtas galutinis sprendimas, patvirtinantis atsakovo kaltę dėl ieškovei panaudoto smurto, tačiau, tai nepaneigia smurtavimo prieš ieškovę aplinkybių. Kitais nurodytais rašytiniais įrodymais teismas nesiremia, kadangi jie nėra informatyvūs, negalima nustatyti jų priklausomybės konkrečiam asmeniui, nes nenurodyta jokios informacijos patvirtinančios aplinkybes dėl būtent ieškovei panaudoto fizinio smurto. Tačiau teismas įvertina ir tai, kad taikyti įstatyme numatytą prezumciją, jog atsakovas nuteistas už tyčinį nusikaltimą, žiauriai elgėsi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, nėra pagrindo, kadangi tai įvyko 2002 metais, t. y. prieš 17 metų, pati ieškovė nurodė, kad atsakovui atleido ir su juo susitaikė bei toliau gyveno dar 10 metų iki 2012 metų, kol atsakovas išėjo gyventi pas tėvus. Aplinkybes, kad keletą kartų atsakovas smurtavo prieš atsakovę patvirtino ir liudytojos šalių dukros O. D., ir E. D.. Ieškovė byloje pateikė ir 2007-11-15 išduotą įsiteisėjusį Biržų rajono apylinkės teismo įsakymą, kuriuo priteistas išlaikymas šalių nepilnametėms dukroms (1t., 46 b. l.), kuriuo įrodinėjo, jog atsakovas neišlaikė šeimos ir savo nepilnamečių vaikų. Tačiau atsakovas su tuo nesutiko, nors jokių priešingų įrodymų nepateikė. Tačiau ir byloje nėra įrodymų, jog po teismo įsakymo išdavimo atsakovas nebūtų mokėjęs savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Liudytojos šalių dukros O. D., ir E. D. tik patvirtino, kad joms atsakovas gailėjo kažką daugiau nupirkti, negu priklausė, o ne kad visiškai nieko nepirko ir neišlaikė, todėl darytina išvada, jog nėra įrodyta, jog atsakovas visiškai nesirūpino vaikais ir šeima. Priešingai liudytojai Irena ir A. P. nurodė, jog atsakovas teikė vaikams išlaikymą iki jų pilnametystės. Liudytojui A. P. kaip atsakovo darbdaviui nebuvo žinomos aplinkybės, jog atsakovui iš atlyginimo būtų išskaičiuota dalis už išlaikymą. Ieškovės nurodytas aplinkybes, jog atsakovas buvo neištikimas ieškovei, teismas laiko nepagrįstomis ir neįrodytomis, kadangi ieškovė jokių įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė. Ieškovės aplinkybę, jog, atsakovas kartais vartodavo alkoholį ir grįždavo į namus išgėręs, patvirtino liudytojos O. D., ir E. D., kurios nurodė, jog tėtis grįždavo į namus išgėręs bei šių aplinkybių neneigė ir pats atsakovas posėdžio metu, tik patikslino, kad tai nebūdavo piktnaudžiavimas kiekvieną dieną.
Atsakovas nurodo, kad santuoka yra iširusi dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nebuvo atsakovui lojali, negerbė jo, nerėmė pagal galimybes moraliai ir materialiai, buvo labai konfliktiška, nesiekdavo kompromisų, buvo labai priekabi, išlaidi, jai visuomet trūko pinigų ir dėl to keldavo barnius, mažai dirbo, niekada nepalaikė jokioje situacijoje.
Kaip nurodyta aukščiau, lojalumo pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai, kad santuoka nutruko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lojalumo pareiga reiškia, jog sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti tik kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų. Atsakovas, teigdamas, kad šeima iširo tik dėl ieškovės kaltės, privalo įrodyti, kad sutuoktinė dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Tas pačias aplinkybes turi įrodyti ir ieškovė, kaltindama atsakovą dėl šeimos iširimo. Byloje nėra pateikta pagrįstų ir neabejotinų įrodymų, kad dėl šeimos iširimo kalta tik ieškovė ar tik atsakovas. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas nenustato, kuris iš sutuoktinių daugiau ar mažiau yra kaltas dėl santuokos iširimo, nes didesnė vieno sutuoktinio kaltė nepaneigtų kito sutuoktinio kaltės. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas, nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti santuoką, nesugebėjo rasti bendro sutarimo, taip leido šeimos ryšiams nutrūkti. Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms bei apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad dėl santuokos nutraukimo kalti abu sutuoktiniai ir pripažintina, kad A. D. ir R. D. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl santuokinės pavardės
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Nutraukus santuoką šalims ieškovės prašymu paliktinos santuokoje turėtos pavardės: „D.“, „D.“.
Dėl nepilnamečių vaikų
Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi bendrų vaikų, tačiau santuokos nutraukimo metu vaikai jau yra pilnamečiai, todėl vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimai šioje byloje nesprendžiami.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo
Ieškovė ir atsakovas išlaikymo sau vienas iš kito iš sutuoktinio neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl 2770,50 Eur santuokoje įgytų piniginių lėšų priteisimo
CK 3.98 straipsnio 3 dalis nurodo, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą reguliuojanti CK 3.123 straipsnio 4 dalis nustato, jog vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti mažinama pajamų suma, kurią jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo.
Ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo 2770,50 Eur santuokoje įgytų lėšų. Nurodė, jog teismo posėdžio metu ieškovei tapo žinoma, jog atsakovas nuo 2009 metų iki 2012 metų turėjo atsidaręs banko sąskaitą AB „Swedbank“ apie, kurią atsakovė nieko nežinojo ir į šią sąskaitą per aukščiau nurodytą laikotarpį buvo pervestos lėšos iš grūdų supirkėjo bei Nacionalinės žemės tarnybos tiesioginės išmokos už patiektą į rinką pieną ir už pasėlius, kurias sudaro 20612,29 Lt, t. y. 5969,73 Eur. Ieškovė nurodė, jog lėšos atsakovo nuslėptoje sąskaitoje gautos santuokos metu, todėl jos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl ieškovei priklauso ½ dalis šių lėšų, kadangi šias lėšas atsakovas išleido savo asmeniniams poreikiams ir jų nesidalino su ieškove. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir nurodė, jog nuo sutuoktinės gautų pajamų neslėpė, ieškovė žinojo apie gaunamas išmokas bei gautas pajamas už parduotus grūdus. Be to, gautos išmokos ir pajamos už parduotą produkciją buvo naudojamos šeimos poreikiams, o ne asmeniniams tikslams ir poreikiams, kadangi iki 2012 metų kartu vedė bendrą ūkį, pajamas naudojo trąšų, dyzelino, sėklų ir kitų reikmenų pirkimui, žemės apdirbimui ir žemės ūkio vystymui. Iš byloje esančio rašytinio įrodymo – AB „Swedbank“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad sąskaita yra atidaryta atsakovo vardu. Per laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2012-12-31 į šią sąskaitą iš Nacionalinės žemės tarnybos ir AB „L. A.“ parvesta viso 20612,29 Lt, t. y. 5969,73 Eur už parduotus grūdus ir tiesioginės išmokos už patiektą į rinką pieną ir už pasėlius. Teismas atkreipia dėmesį, jog iš sąskaitos matyti, kad 2012-12-31 dienai nurodytos sumos sąskaitoje nėra, kadangi ji buvo per trijų metų laikotarpį gauta mažomis dalimis, o ne visa iš karto. Taip pat pastebėtina, jog sąskaitoje nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų išėmęs visą didelę sumą vienu kartu, taip sudarydamas pagrindą nuslėpti nuo sutuoktinės lėšas ir jas visas pasisavinti sau, t. y. panaudoti savo asmeniniams poreikiams. Kaip ir teigė atsakovas lėšos buvo leidžiamos šeimos poreikiams, t. y. dalimis nuimant mažomis sumomis pinigus, kurios logiška, kad gali būti panaudotos atsakovo aukščiau nurodytų aplinkybių tenkinimui. Nesutiktina ir su ieškovės pozicija, jog ji nieko nežinojo apie gaunamas lėšas iki teismo posėdžio, nes tokia ieškovės pozicija laikoma nepagrįsta ir ne logiška, nes kaip ir pati ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad su atsakovu nebegyveno nuo 2012 metų, o iki to laiko nors iš jų santykiai nebuvo patys šilčiausi, tačiau kartu augino galvijus ir grūdines kultūras ir taip vedė bendrą ūkį. Be to, ieškovė patvirtino, jog kartu su atsakovu važiuodavo deklaruoti pasėlius, kuriuos pateikdavo Nacionalinei žemės tarnybai. Todėl teigti, jog nežinojo, jog atsakovas gauna išmokas ir už parduotus grūdus atlygį, nėra pagrindo, nes ieškovė būdama apdairi ir atidi, turėjo suprasti ir žinoti, jog asmuo vykdydamas žemės ūkio veiklą, deklaruodamas pasėlius ir parduodamas produkciją, turi gauti išmokas ir atlygį už produkciją. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, jog atsakovas įrodė, jog gautas išmokas ir lėšas už parduotą produkciją panaudojo šeimos poreikiams, o ne asmeniniams poreikiams kaip teigė ieškovė, o ieškovė neįrodė, jog atsakovas panaudojo jas savo asmeniniams poreikiams, todėl šis ieškovės ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. Be to, atsakovo atstovė prašė taikyti šiam ieškinio reikalavimui įstatyme numatytą 5 metų ieškinio senatį.
Reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium (CK 3.129 straipsnis).
Ieškovė nesutinka su ieškinio senaties taikymu ir nurodo, kad apie nuslėptas lėšas ir atsakovo turimą sąskaitą banke sužinojo tik teismo posėdžio metu 2019 metais, todėl mano, jog yra nepraleista ieškinio senatis. Teismas nesutinka su šiomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir laiko jas nepagrįstomis, todėl jas atmeta, nes kaip ir minėjo anksčiau nėra pagrindo tikėti, jog ieškovė sužinojo apie turimas lėšas tik teismo posėdžio metu ir dėl to jau pasisakė. Kadangi ieškovė reikalavimą dėl piniginių lėšų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo pareiškė 2019-02-01, t. y. pateikė teismui patikslintą ieškinį su šiuo reikalavimu, o byloje nustatyta abiejų šalių paaiškinimais ir dėl to ginčo nėra, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2012 metų, todėl laikytina, kad ieškovė praleido įstatyme numatytą 5 metų terminą reikalavimui dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo pareikšti. Esant šioms aplinkybės taikytina ieškinio senatis ir papildomai šiuo pagrindu atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 2770,50 Eur santuokoje įgytų piniginių lėšų priteisimo iš atsakovo.
Dėl bendros jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo
Byloje esančia medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys santuokoje įsigijo šį turtą: 1,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 1,67 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,14 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kurie sudaro vieną namų valdą (toliau – namų valda).
Byloje yra kilęs esminis ginčas dėl santuokoje įgyto turto namų valdos vertės ir įgyto turto padalijimo būdo. Ieškovė prašo teismą priteisti visą namų valdą ir ½ dalį 1,67 ha žemės sklypą jai, o atsakovui ½ dalį 1,67 ha žemės sklypą ir visą 1,33 ha žemės sklypą. Su kitokiu turto padalijimo būdu ieškovė nesutinka. Procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, jog nesutinka sumokėti kompensacijos, tačiau vėliau patikslino savo poziciją, nurodydama, jog sutiktų kažkokią sumą sumokėti kompensaciją. Atsakovas prašo nustatyti, jog po santuokos nutraukimo jam lieką ½ dalis 0,14 ha žemės sklypo, 24/100 dalis namų valdos, ir abu 1,33 ha ir 1,67 ha žemės sklypus. Kadangi šiuo metu namų valdoje gyvena ieškovė, sutinka, jog ieškovei būtų priteista visa namų valda, o jam du 1,33 ha ir 1,67 ha žemės sklypai ir už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį jam būtų išmokama kompensacija.
CK 3.119 str. nustato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).
Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto vertę ir ją įrodinėti. Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas).
Atsakovo užsakymu 2018-11-12 buvo atliktas namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), lyginamuoju metodu vertinimas, atliktas „UAB „Lituka“ ir Ko iš kurio matyti, jog visos namų valdos vertė yra 14000 eurų (namas su priklausiniai – 13000 Eur, žemės sklypas po namu – 1000 Eur). 1,67 ha ir 1,33 ha žemės sklypų kainas atsakovas nurodo pagal VĮ „Registrų centras“ išraše nurodytomis vidutinėmis rinkos vertėmis, atitinkamai 4330 Eur ir 2420 Eur.
Ieškovė pateikdama pradinį ieškinį dalijamo turto kainas nurodo pagal VĮ „Registrų centras“ išrašuose nurodytas vidutines rinkos vertes. Iš esmės šalys sutinka su 1,67 ha ir 1,33 ha žemės sklypų nustatytomis vidutinėmis rinkos kainomis VĮ „Registrų centras“ išraše. Ieškovė sutinka su atsakovo užsakymu 2018-11-12 atliktos namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) vertinimu, nustatyta namų valdos verte, t. y., kad namas su priklausiniais yra įvertintas 13000 Eur, tačiau pažymi ir įrodinėja, jog kai šalys 2012 metais pradėjo gyventi skyrium namo vertė su priklausiniais buvo pagal VĮ „Registrų centras“ išraše nurodytas vidutines rinkos vertes, t. y. 4849 Eur. O turto vertinime nurodyta vertė padidėjo dėl to, kad 2012 metais išėjus atsakovui gyventi kitur ieškovė investavo į namo pagerinimą 8153,93 Eur, todėl nekilnojamojo turto vertė padidėjo 8151 Eur eurų, todėl ieškovė prašo atsižvelgti į šias aplinkybes ir sudarant bendrą dalijamo turto balansą įvertinti nekilnojamojo turto padidėjimą. Pateikė rašytinius įrodymus apie atliktus dalinius remonto darbus, pirktus namų apyvokos daiktus (1 t., 142-156 b. l.). Taip pat nesutinka su 0,14 ha žemės sklypo turto vertinime nurodyta 1000 Eur verte, o remiasi byloje esančia VĮ „Registrų centras“ išraše nurodyta vidutine rinkos verte – 429 Eur.
Ieškovė gyvenamojo namo pagerinimą įrodinėjo pateiktais rašytiniais įrodymais: PVM sąskaitomis faktūromis, pirkimo kvitais, rašytiniais patvirtinimais, liudytojų S. B., E. ir O. D. parodymais. Teismas įvertinęs šiuos įrodymus, daro išvadą, jog ieškovė neįrodė, jog nuo 2012 metų ieškovė padidino gyvenamojo namo su priklausiniais vertę 8151 Eur, t. y. kaip ieškovė nurodė nuo 4849 Eur vertės iki 13000 Eur. Tokią išvadą teismas padarė dėl sekančių motyvų. Visų pirma, norint nustatyti turto vertės pagerinimo dydį teismas būdamas šeimos bylose aktyvus ieškovei siūlė atlikti byloje ir pateikti turto vertės pagerinimo ekspertizę, iš kurios teismui būtų galima tiksliai nustatyti kokia verte ieškovė pagerino turtą, tačiau ieškovė atsisakė atlikti tokią ekspertizę. Antra, ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus (1 t., 142-156 b. l.), teismas laiko nepatikimais, kadangi kai kurios PVM sąskaitos faktūros išrašytos 2014-06-31 dieną, kai toks mėnuo tokios dienos neturi. Be to, 2014 metais išrašytose faktūrose kainos nurodytos eurais, nors euras Lietuvoje įvestas 2015-01-01. Be to, įmonės patvirtinimas, kad buvo atlikti darbai nenurodant jų kainos negali būti įrodymu patvirtinančiu namo vertės pagerinimą. Taipogi pati ieškovė posėdžio metu negalėjo paaiškinti ar suma paminėtose faktūrose nurodyta eurais ar litais. Patvirtino, jog kai kurios faktūros išrašytos ne tą pačią dieną kai buvo atlikti darbai, o tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, tai yra po 4 metų. Trečia, nors ieškovė nurodė, jog darbus atliko už 8153,93 Eur, tačiau visų rašytinių įrodymų patvirtinančių šią aplinkybę nepateikė. Nors ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atliktų darbų patvirtino ir liudytojas S. B., kuris teigė, jog padėjo neatlygintinai ieškovei atlikti kai kuriuos statybos darbus, tačiau ir pats atsakovas nurodė, jog nuo 2012 metų kai išėjo gyventi kitur, beveik niekas nepasikeitė, išskyrus namo spalvą, nes iki tol nustatyta, kad ir pats atsakovas yra atlikęs kapitalinius namo remontus. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojai I. P. ir A. P., kurie nurodė, jog atsakovui padėjo iki 2012 metų atlikti namo remonto darbus. Kad atsakovas atlikinėjo remonto darbus ir jam padėjo liudytojos jau miręs vyras, patvirtino ir liudytoja D. J.. Ketvirta, sutiktina ir tai, jog namų apyvokos daiktų nupirkimas, pvz.: roletų, kriauklės pakeitimas, sienų klijavimas ir kt., nepadidina pačios namo vertės, kadangi kaip iš atsakovo pateiktos vertinimo ataskaitos namo vertė nustatinėjama lyginamuoju metodu su panašiais toje vietovėje ir panašaus ploto bei esančiais komunaliniais patogumais namų rinkoje esančiomis realiomis vertėmis, todėl nesant turto vertės pagerinimo ekspertizės teismas negali nustatyti kiek konkrečiai turto vertė buvo pagerinta.
Nors ieškovė nesutinka su 0,14 ha žemės sklypo atsakovo pateiktoje turto ataskaitoje nurodyta verte 1000 Eur, tačiau nenurodė ir nepateikė jokių kitų objektyvių argumentų ir priežasčių, kodėl nesutinka su šia verte. Teismo nuomone turto vertinimo ataskaitoje nurodyta vertė yra reali rinkoje esanti turto vertė nei nurodyta VĮ “Registrų centras” nurodyta vidutinė rinkos vertė, nes turto ataskaitoje nurodyta vertė yra individualizuota, o VĮ “Registrų centras” nurodyta vertė labiau masinio vertinimo pobūdžio. Esant šioms aplinkybėms teismas remiasi turto vertinimo ataskaitoje nurodytomis vertėmis, o ne VĮ “Registrų centras” išraše nurodyta verte.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006 ir kt.).
Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, vadovaujasi CK ir CPK nuostatomis, remiasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir kitais faktiniais jos duomenimis, tačiau pirmiausia atsižvelgia į sutuoktinių išdėstytus pageidavimus – šių nėra griežtai saistomas, tačiau tik tada, kai sutuoktinių norai dėl turto padalijimo iš esmės skiriasi, įvertinęs visas konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintas (nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, taip pat kitas svarbias) aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-969/2016 23 punktas).
Nors šalių turimas turtas yra dalus ir jį galima padalinti natūra, tačiau atsižvelgiama į byloje nustatytas šalių paaiškinimais nurodytas aplinkybes, tai kad gyvenamajame name su priklausiniais šiuo metu gyvena ieškovė, nuo 2012 metų atsakovas minėtame name negyvena, ieškovė minėtą namą prižiūri, jį tvarko, gerina ir remontuoja bei į jį investuoja, į tai jog šioje byloje bendrai valdyti ir naudoti objektus sutuoktiniai negalės, dėl jų įtemptų santykių ir pačių sutuoktinių interesų apsaugos, atsižvelgiant iš dalies į pačių sutuoktinių pageidavimus, teismas mano, kad teisinga ir protinga būtų ieškovei priteisti gyvenamąjį namą su priklausiniais ir po juo esantį namų valdos žemės sklypą (14000 Eur), o atsakovui du žemės sklypus 1,67 ha ir 1,33 ha (abiejų sklypų vertė 6750 Eur), kuriais šiuo metu atsakovas pats nesinaudoja, bet nuomoja tretiesiems asmenims ir iš jo gauna pajamas. Už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį, iš ieškovės atsakovui priteistina 3625 Eur kompensacija. Toks turto padalijimo būdas labiausiai atitiktų šalių interesus.
Tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinami iš dalies - santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės (t. y. teismo nuožiūra), turtas padalintas tiek pagal kiekvienos iš šalių nurodymą, tiek ir teismo nuožiūra. Todėl pripažįstama, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis patenkinti po 50 proc. Proporcingai tam paskirstomos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė viso patyrė 935,62 Eur bylinėjimosi išlaidas (321,44 Eur žyminis mokestis + 114,18 Eur išlaidos už pažymas iš Registrų + 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Atsakovas viso patyrė 1947 Eur bylinėjimosi išlaidas (297 Eur žyminis mokestis + 250 Eur išlaidos už turto vertinimo ataskaitą + 1400 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra patvirtintos rašytiniais įrodymais, todėl jos laikytinos pagrįstos ir protingo dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 467,81 Eur jos turėtų išlaidų, o atsakovui iš ieškovės 973,50 Eur jo turėtų išlaidų. Valstybės turėtos ir iš šalių priteistinos išlaidos procesinių dokumentų įteikimui (32,13 Eur) taip pat paskirstomos šalims po lygiai – iš abiejų šalių valstybei priteisiant po 16,06 Eur (CPK 93, 96, 99 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Pasvalio rajono CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo A. D. palikti santuokinę pavardę “D.“, R. D. – „D.“.
Ieškovei A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn priteisti 0,14 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). (viso turto vertė 14000 eurų).
Atsakovui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn priteisti 1,33 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (turto vertė 2420 eurų); 1,67 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (turto vertė 4330 eurų). Viso turto vertė 6750 eurų.
Atsakovui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš ieškovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 3625 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių eurų) kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį natūra.
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 973,50 eurų (devynių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 50 euro ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui R. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 467,81 eurų (keturių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 81 euro ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei A. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,06 Eur (šešiolikos eurų 06 euro ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Priteisti iš atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,06 Eur (šešiolikos eurų 06 euro ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.