Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. A. (A. A.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), turinčio vidurinį išsilavinimą, nedirbančio, registruoto Užimtumo tarnyboje, nevedusio, teisto, skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. A. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2021 m. sausio 21 d., turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame Kaune, Slavų g. 9-3, neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,762 d., iš kurios 2021 m. sausio 21 d. apie 9.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, vieną polietileninį maišelį, kuriame psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 0,082 g., už 10 Eur pardavė R. M., o kitą dalį psichotropinės medžiagos – meatamfetamino, kurio masė 0,68 g., kurią jis laikė neteisėtais savo namuose (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 21 d. kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė. Tokiais veiksmais A. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartimi kaltinamajam A. A. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo kaltinamas A. A., pobūdį ir pavojingumą, duomenis apie ankstesnius kaltinamojo teistumus, jį charakterizuojančias aplinkybes, gresiančios bausmės griežtumą, sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujus nusikaltimus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiketi.

3. Skunde kaltinamasis A. A. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį. Kaltinamasis nurodo, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymą ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas vėl pratęstas. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad jo dalyvavimas posėdyje būtinas, nes jis išdėstys motyvus, kodėl skundžia apylinkės teismo nutartį.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

Kaltinamojo skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar termino pratęsimo, patikrina kardomosios priemonės skyrimo ar termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat tai, ar yra duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą manyti, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, kurių padarymu jis kaltinamas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys (tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai, kratos protokolas, specialistų išvados, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokoluose fiksuoti duomenys, kita baudžiamosios bylos medžiaga) yra pakankami manyti, kad A. A. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikaltimą. BPK 121 straipsnio 2 dalies pažeidimai nenustatyti.

6. Kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, įvertinusi skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punkto pagrindais, baudžiamojo proceso nuostatų nepažeidė. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad duomenų, pagrindžiančių suėmimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, buvimą, baudžiamojoje byloje yra pakankamai.

8. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo. Skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinys patvirtina, kad į paminėtas aplinkybes buvo atsižvelgta ir jos nutartyje įvertintos teisingai.

9. Vertinamu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą suėmimo taikymo pagrindą įrodo baudžiamojoje byloje esančių, kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visuma, nusikaltimo, kurio padarymu jis kaltinamas, aplinkybės, pobūdis ir pavojingumas. A. A. kaltinamas padaręs vieną tyčinį nusikaltimą, pagal BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas priskiriamą sunkiems nusikaltimams. Už šį nusikaltimą, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik vienos rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Vertinamu atveju tokį manymą pagrindžia duomenys apie kaltinamojo šeiminius, socialinius ryšius. A. A. nevedęs, savo vardu registruoto turto neturi, iki suėmimo niekur nedirbo, legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Šios aplinkybės teikia pagrindą manymui, kad tvirti šeiminiai, socialiniai ryšiai, kurie galėtų būti vertinami kaip bėgimo (slėpimosi) tikimybę mažinantis faktorius, kaltinamojo su Lietuvos valstybe nesieja. Kaltinamasis A. A. praeityje yra teistas užsienyje (2014 metais nuteistas Vokietijoje, kur padarė įstatymo uždraustą veiką (3 t., b. l. 138, 139)), todėl manytina, kad užsienyje kaltinamasis gali turėti ryšių, taigi ir jo išvykimo į užsienį tikimybė yra reali. Kolegijos vertinimu, paminėtų aplinkybių visuma yra pakankama pagrįsti manymui, kad kaltinamasis, suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys. Nusikaltimas, dėl kurio padarymo kaltinamas A. A., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaltinamasis iki šioje byloje vertinamo nusikaltimo teistas 17 kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis (pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį), ankstesniais nuosprendžiais jam ne kartą skirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Paminėtos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti. Informacija apie ankstesnius teistumus (ne vieną kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus), nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas A. A., pobūdis ir jo galimas aktyvus vaidmuo, kartu įvertinus tai, kad kaltinamasis pajamų iš darbinės veiklos negauna, suponuoja manymą, jog lėšų pragyvenimui kaltinamasis gauna iš nusikalstamų veikų. Šių aptartų aplinkybių visuma patvirtina pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytą išvadą, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas nėra išnykęs.

11. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kardomoji priemonė – suėmimas, buvo paskirta laikantis BPK nustatytos tvarkos, nustačius šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas ir pagrindus, taigi baudžiamojo proceso reikalavimai nebuvo pažeisti. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

12. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, nes jis nurodys motyvus, dėl kurių skundžia apylinkės teismo nutartį. BPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skundui dėl nutarties, kuria išspręstas kardomosios priemonės – suėmimo klausimas, nagrinėti rengiamas posėdis. Į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Pagal aptartą BPK normą kaltinamojo dalyvavimas nėra būtinas, o tai reiškia, kad dėl kaltinamojo dalyvavimo posėdyje kiekvienu atveju sprendžiama individualiai. Sprendžiant kardomosios priemonės klausimą pirmosios instancijos teismo posėdyje kaltinamasis dalyvavo, skundžiama Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartis kaltinamajam buvo įteikta 2021 m. liepos 19 d. (4 t., b. l. 54), taigi jis turėjo objektyvią galimybę susipažinti su nutarties turiniu, sprendimo pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą argumentais ir skunde nurodyti nesutikimo su nutartyje padarytomis išvadomis motyvus ir argumentus, pateikti paaiškinimus. Duomenų, kad tokia galimybė kaltinamajam buvo apribota, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra. Iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamasis nurodė aplinkybes, dėl kurių kardomosios priemonės – suėmimo terminas jam neturėtų būti pratęstas (yra gydomas dėl akių, turi įsiskolinimą kredito įstaigoms, turės darbą, namuose yra du mažamečiai vaikai, kuriuos augina, turi sugyventinę, su kuria gyvena 9 metus) (4 t., b. l. 46). Apylinkės teismas dėl šių aplinkybių skundžiamoje nutartyje atskirai nepasisakė, tačiau įvertinus tai, kad išvada, jog kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindai nėra išnykę, yra pagrįsta ir teisėta, tai nesudaro pagrindo nutartį naikinti. Kaip matyti iš bylos duomenų, šeiminius ryšius kaltinamasis akcentavo ir sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tokių ryšių buvimą įrodančių duomenų, kaip ir duomenų, kad tardymo izoliatoriuje jam neužtikrinama teisė gauti reikiamą medicininę pagalbą, nepateikė. Be to, įvertinus informacija apie kaltinamojo teistumus, nusikaltimo, dėl kurio padarymo jis kaltinamas, aplinkybes, akivaizdu, kad kaltinamojo deklaruojami šeiminiai ryšiai nebuvo faktoriumi, skatinusiu tik tesėtą jo elgesį. Nors byloje yra pateikta MB (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 16 d. pažyma apie galimybę įdarbinti kaltinamąjį (4 t., b. l. 57), kaltinamojo galimybės įsidarbinti buvimas, esant neabejotinai nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo savaime nepaneigia. Atsižvelgiant į paminėta, spręsti, kad vertinamu atveju kaltinamojo dalyvavimas posėdyje yra būtinas, pagrindo nėra, teismui pateikta bylos medžiaga yra pakankama skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti.

13. Įvertinus visus pateiktus duomenis, darytina išvada, kad šiuo metu kaltinamojo A. A. teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo pratęsimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja BPK normoms. Naikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį dėl kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo nėra pagrindo, todėl kaltinamojo A. A. skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. A. (A. A.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.