Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Rugilei Gerdvilienei, Karolinai Venslovaitytei, Lauritai Žeimei ir Vidai Dambrauskienei,

civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotiesiems atstovams advokatui Laimučiui Jankauskui ir A. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V., būdamas darbdavio - uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-2021/04 („Dėl skyrimo į objektą, vykdant darbus pagal 2021-03-31 Subrangos sutartį Nr. R-115, UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekte (duomenys neskelbtini)) paskirtas darbų vadovu ir privalėdamas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. DS10-15 patvirtintų darbų vadovo pareiginių nuostatų Nr. 4 15 punkto reikalavimus užtikrinti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas; 16 punkto reikalavimus aprūpinti dirbančiuosius apsaugos priemonėmis, būdamas įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbų vykdymą, neparengė dokumentų, kuriuose būtų numatyti darbų atlikimo technologiniai sprendiniai ir saugūs darbų vykdymo būdai, darbuotojai būtų aprūpinti patikrinta ir atitinkančia standartų reikalavimus kolektyvine apsaugos priemone (izoliuojančiu skydu), neįvertino pavojingų rizikos veiksnių atliekant kabelių tiesimo ir valdymo skydo pajungimo darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose - elektros srovės pavojaus, neįformino nurodymo, kuriame būtų nustatytos saugios darbų vykdymo sąlygos, darbų apimtys ir kitos darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios priemonės, pats nekontroliavo darbuotojų darbo proceso, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, „rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus)“; 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą“; 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatoma, kad „atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus.“..>>“; 25 straipsnio 1 dalies 13 punktą „kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų“, 28 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio“; pažeidė Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1-100 26 punkto reikalavimą, kuriame numatoma, kad darbų vadovas organizuoja elektros įrenginių eksploatavimo darbus. Jis turi teisę duoti nurodymus ir pavedimus darbams elektros įrenginiuose, atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį; 39 punkto reikalavimą, kuriame numatoma, kad organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose, žmogaus apsaugai nuo elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikio turi būti vykdomos organizacinės bei techninės priemonės; 40 straipsnio reikalavimą, kuriame numatoma, kad techninėms priemonėms priskiriami techniniai veiksmai, užtikrinantys darbo vietose darbuotojų saugą ir sveikatą (apsaugantys dirbančiuosius nuo prisilietimo prie įtampą turinčių dalių atjungimai, atjungtų srovinių dalių įžeminimai, ženklų iškabinimas ir darbo vietos aptvėrimas, kad darbuotojai nepriartėtų neleistinais atstumais prie įtampą turinčių dalių ir pašaliniai žmonės nepatektų į vykdomų darbų zoną, izoliuotų įrankių ir priemonių naudojimas bei apsauga nuo elektros lauko) priklausomai nuo darbų kategorijos; 44.3. punkto reikalavimą, kuriame nurodomas darbų įforminimas nurodymu, pavedimu ar techninės priežiūros tvarka; 48 punkto reikalavimus, kuriame numatoma, kad nurodymas – tai rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant nurodytos apimties darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas, ir saugaus atlikimo sąlygos, brigados sudėtis ir už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi asmenys; 76 punkto reikalavimą, kuriame numatoma, kad dirbant arti įtampą turinčių dalių, darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie greta esančių įtampą turinčių dalių; 93.4 punkto reikalavimą, kuriame numatoma, kad darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas apsaugos nuo elektros įspėjamaisiais ženklais „STOK! ĮTAMPA“; 96 punktą, kuriame numatoma, kad vykdant darbus žemosios ar vidutinės įtampos elektros įrenginiuose šalia darbo vietos esančios srovinės dalys privalo būti uždengtos izoliuojančiais skydais arba izoliuojančiais apdangalais, gaubtais; 235.4. punktą, kuriame numatoma, kad prie pagrindinių apsaugos nuo elektros priemonių, naudojamų žemosios įtampos elektros įrenginiuose, priskiriamos dielektrinės pirštinės, 239 punktą, kuriame numatoma, kad visos apsauginės priemonės turi atitikti galiojančius standartus, o jų naudojimas – Taisyklių reikalavimus. Jeigu gamyklos gamintojos instrukcija nesutampa su Taisyklių reikalavimais, reikia vadovautis gamyklos gamintojos instrukcijomis; 241 punktą, kuriame numatoma, kad leidžiama naudotis tik tomis apsaugos nuo elektros priemonėmis, kurios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų nustatyta tvarka yra išbandytos ir patikrintos, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe žmogui, tai yra 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 15 val. 46 min. atliekant apsaugos sistemos, lauko elektros tinklų ir teritorijos apšvietimo elektros tinklų įrengimo darbus pagal sutartį objekte „Kitų inžinierinių statinių (kiemo įrenginių) – aikštelių rekonstravimo ir paskirties keitimo į IV kategorijos kelią (duomenys neskelbtini), rangos darbai“, vykdant darbus elektros skydinėje, neužtikrinus, kad vykdantis darbus darbuotojas nepriartėtų (negalėtų netyčia prisiliesti) prie 0,4 kV įtampą turinčių srovinių dalių, elektromontuotojui V. N. atidarius skydo „P1“ dureles, neleistinu atstumu priartėjus prie įtampą turinčių srovinių dalių – prisilietus kairės plaštakos 4-tu pirštu, jis buvo paveiktas elektros srovės bei patyrė sužalojimus – techninės elektros srovės poveikį, kas komplikavosi klinikine mirtimi, postanoksine encefalopatija, koma, pūlinga abipuse bronchopneumonija, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu, dėl ko šis mirė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis K. V. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino visiškai ir parodė, kad įvykį, kurio metu žuvo V. N., lėmė paties žuvusiojo neatsargumas, kadangi vieną kartą jis užsidengė skydu, antrą kartą – ne, o viskas vyko tą pačią dieną. Jis nebuvo įvykio vietoje, buvo kitame objekte. Įvykio dieną, ryte, vyko instruktavimas. Jis buvo darbų vadovas, žuvusysis - darbų vykdytojas. Objekte vykdomi trečios kategorijos darbai, o jų vykdymas nereikalauja, kad darbų vadovas visą laiką būtų objekte, kadangi jie nedirbo ant įtampą turinčių dalių, dirbo šalia. Jiems reikėjo persikišti kabelius per spintos apačią, nereikėjo atidaryti spintos. Ji buvo atidaryta, jeigu yra atidaroma, darbuotojai turi užsidengti skydais. Vykdytojas turėjo kontroliuoti kaip atlikti darbus, o vadovo pareiga instruktuoti darbuotojus, pasitikrinti ar yra įtampa. Mano, kad reikėjo paskyrą papildyti, direktoriaus, vadovo, vykdytojo pareigos jiems yra savaime suprantamos, bet tai, šiuo atveju, neatsispindėjo paskyroje leidime. Vykdytojas neužsidengė įtampą turinčių dalių. Ieškinių nepripažįsta, mano, jog jie per dideli. Izoliacinę plokštę turėjo darbuotojai pas save automobilyje, tai medinė plokštė, kuri yra nelaidi elektrai. Nesukontroliavo, kad būtent tokia būtų, ji yra kolektyvinių priemonių sandėlyje, kur esant tam tikriems darbams, ateina žmonės ir pasiima reikalingus įrankius, kurių kasdien nereikia naudoti, tokius kaip guminiai kilimėliai arba ta pati plokštė. Įtampa objekte, kuriame dirbo V. N. buvo 200 voltų, tai yra žema įtampa. Kaip jam pasakojo A., iš pradžių V. N. naudojo izoliacinę plokštę ir į pačią darbų pabaigą, kai reikėjo susirinkti įrankius, reikėjo išeiti iš objekto, plokštės nebenaudojo ir įlindo į spintą. Aukšta įtampa yra pavojinga, ji iškart degina žmogų, ne krato, o daro žalą, tuo tarpu žema įtampa taip sukurta, kad nepakenktų žmogaus gyvybei, todėl ir yra skirtingos apsaugos priemonės. Elektra arba nepalieka jokios žymės, arba padaro žymę, kuri po kelių dienų ar po savaitės išnyksta. Jis įtampą tikrino su įtampos indikatoriumi, po to su tuo pačiu įtampos indikatoriumi įtampą tikrino ir V. N..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis K. V. savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme tiesiogiai ištirtais įrodymais.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. N. parodė, kad yra įvykio metu mirusio V. N. sutuoktinė. Apie įvykusį įvykį, kurio metu žuvo jos sutuoktinis, jai pranešė A. Č., pastarasis nurodė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, jos vyras išvežtas į ligoninę. Vėliau gydytojai jai sakė, kad V. N. smegenys labai pažeistos. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ V. N. dirbo daugiau nei 10 metų. Jai žinoma, kad V. N. savo mamai yra sakęs, kad įmonėje bet kada nelaimingas atsitikimas gali įvykti, nes toks jo darbas. Palaiko civilinį ieškinį, turtinę žalą grindžia nepilnamečio sūnaus išlaikymu, senyvo amžiaus tėvų išlaikymu. Sutuoktinio pajamos virš 1000 Eur būdavo, o jos – 600-700 Eur. Neturtinę žalą sudaro jos patirti išgyvenimai, kadangi su sutuoktiniu sutarė labai gerai, todėl patyrė didžiulį smūgį, vartojo raminamuosius vaistus. Į įvykį V. N. vyko paprašytas atostogų metu. Įmonė atlygino laidotuvių išlaidas, socialinio draudimo įstaiga sumokėjo 40 000 Eur išmoką.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. A. parodė, kad jis 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius, buvo šioje įmonėje darbdavys, jis projektą, vykdomą (duomenys neskelbtini), stebėjo, buvo atsakingas už darbų saugą, kontroliuoti darbų vadovo eigą, kuriuo buvo K. V.. K. V. buvo atvykęs į minėtą aobjektą, apžiūrėjo jį, jis patvirtino, kad leidžiama pradėti darbus, nes K. V. buvo apžiūrėjęs skydinę, kurioje jiems reikėjo atlikti darbus. Su techniniu dokumentu darbuotojai, tarp jų ir V. N., buvo supažindinti, nes K. V. informavo, kad buvo objekte ir darbuotojai buvo supažindinti, tai buvo liepos mėnesį, prieš darbus. Darbo priemonės prieš kiekvieną objektą duodamos darbuotojams, K. V. įsitikino, kad darbuotojai turi šias priemones, o jis iš K. V. žodžių įsitikino, kad K. V. tai užtikrino. Pirštinių nereikėjo, kadangi darbuotojas neturi priartėti prie įtampos įrenginių, dirbant su jais reikia naudoti skydą. Išduotos priemonės - šalmai, pirštinės ir akiniai, yra paprasti, ne izoliuoti. Dėl elektros energijos poveikio K. V. jį informavo, kad tą pačią dieną, prieš darbų pradžią, darbuotojai V. N. ir A. A. buvo supažindinti su šia informacija, nes pagal esamą planą, įvykio vietoje neturėjo būti veikiančių įrenginių, jie su testeriu pasižiūrėjo, kad ten yra įtampa, įgyvendino šią priemonę tinkamai, kita priemonė – neleisti dirbti netestuotiems darbuotojams, o V. N. buvo periodiškai testuojamas visą laiką. Jo nuomone, K. V. kontroliavo darbus tinkamai. Kita priemonė – kad darbuotojai dėvėtų asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemones, įtampos buvimui/nebuvimui tikrinti naudotų įtampos indikatorius, neatjungtas srovines dalis uždengtų izoliacine medžiaga – K. V. informavo, kad su brigadininku V. N. pasižiūrėjo skydinę ir aptarė veiksmus, jog darbas būtų saugiai atliktas, darbuotojai turėjo kolektyvines apsaugos priemones - švarką, šalmą, batus, uniformą ir nedialektines pirštines. K. V. darbuotojus buvo supažindinęs su sveikatos darbe reikalavimais, priemones jie turėjo ir buvo saugiai prileisti prie objekto. Po įvykio V. N. buvo be švarko, be šalmo, be darbinių pirštinių, jei būtų juos dėvėjęs, tai esant tokiai elektros įtampai, galėjo gauti trumpą, lengvą elektros iškrovą, o kadangi nedėvėjo, tai lėmė tokius padarinius. Jei K. V. pamato, kad darbuotojai nedėvi apsaugos priemonių, tada darbai yra stabdomi, o jei nepamato – tai yra darbuotojo atsakomybė. Jo nuomone, dielektrinių pirštinių netrūko. Iki įvykio V. N. buvo atostogose, tačiau K. V. su juo pasikalbėjo ir buvo atšaukta viena atostogų diena. V. N. turėjo visas būtinas priemones atliekamiems darbams, K. V. buvo paskirtas darbų vadovu, jis išrašė paskyrą - leidimą, jis atsakingas už elektros priežiūros įgyvendinimą, sutikrina ar viskas išduota, o K. V. pagal pareigas privalo patikrinti, ar darbuotojai atlieka darbus saugiai, ar turi visas priemones. Su V. N. dirbo daug metus, įvykio dieną jam reikėjo pravesti 3 metrus kabelį, tai nebuvo sudėtingas projektas. Dėl kilusių pasekmių kaltas pats darbuotojas, nes jis neužsidengė plokštės ir nenaudojo priemonių, kurios buvo išduotos, o dėvėjo marškinėlius trumpomis rankovėmis. Po įvykio buvo nuvykę į įvykio vietą, matė tik įvykio vietą, numestus rūbus, K. V. su policijos pareigūnais kalbėjo, o V. N. išvežė greitoji medicinos pagalba. Pagal schemą, įtampos neturėjo būti, ta vieta turėjo būti atjungta, tačiau jei būtų nuvykęs į įvykio vietą iki jo, būtų pamatęs, kad toje vietoje yra įtampa. Jo darbų vadovas po įvykio, kad pasikeitė situacija, neinformavo, jį informavo, kad darbuotojai instruktuoti, tačiau, kad pasikeitė darbo sąlygos - ne, perspėjo, kad reikia pirštines dėtis. Įvykio vietoje yra elektros skydinė, kurioje yra 3 elektros spintos, jie įrengė naują skydą, toje spintoje, kurioje buvo įtampa, kabeliai pro apačią buvo praverti, projekte nebuvo išvis nieko numatyta, sutarta su ūkvedžiu buvo, nes kitur nebuvo vietos. Įvykio vietoje matė švarką, kuris kabėjo ant skydo durelių, šalmas ir pirštinės šalia gulėjo, dialektiniai kilimėliai buvo, plokštė buvo šalia spintos atremta, prie kiekvienos spintos buvo dialektiniai kilimėliai, apsauginis skydas duodamas, kad su atviromis kūno vietomis negalėtų prisiliesti, kaip siena/užkarda, tokiu būdu pratekės elektra, bet nenutrenks. V. N. vartojo vaistus, skirtus širdies darbui, tačiau turėjo medicinos išrašus, kad dirbti gali, jis pats nuolatos tikrindavosi sveikatą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad įvykio metu dirbo dviese su V. N. mokyklos viduje. Tame objekte dirbti jiems užduotį davė K. V.. Jiems K. V. paaiškino ką ir kaip jie turi daryti, parodė, kurioje vietoje yra įtampa. Visi turėdavo kelnes, batus, pirštines, švarkus, visos priemonės nuolat būna išduotos darbdavio. Kiek pamena, tai V. N. įvykio metu buvo be švarko, nes dirbo mažoje patalpoje, kurioje buvo karšta. Pačio įvykio nematė, nes buvo nusisukęs ir atsisuko, kai jis pradėjo garsus skleisti. Atsisukęs pamatė, kad jis prie spintos ir jį purto elektra. Jis tada staigiai čiupo V. N. už peties ir atitraukė. Kai jį atitraukė, jis atsisėdo ir dar spėjo pasakyti, kad pamiršo, jog toje vietoje yra įtampa, o tada pradėjo giliai kvėpuoti ir lyg dusti pradėjo. Jie toje vietoje prieš tai kai dirbo, toje vietoje buvo medinė plokštė įdėta, kad nepaliesti būtent tos vietos. Jie tą skydą buvo įdėję taip, kad jis izoliuotų, tačiau įvykio metu to skydo jau nebuvo. Negali atsakyti, ar visose spintose buvo elektros įtampa, tačiau prieš darbus išsiaiškino, kuriose spintose buvo elektros įtampa, prieš darbų pradžią buvo pasitikrinę elektros įtampą ir aplinkybė, jog toje spintoje yra elektros įtampa, jiems buvo žinoma. Prieš įvykį skydo nenaudojo, nes jau tvarkėsi ir baigė darbus, kol dirbo - skydas buvo naudojamas. Jei V. N. būtų naudojęs skydą, toks įvykis nebūtų nutikęs. Įvykio metu V. N. buvo su darbinėmis kelnėmis, batais, maikute trumpomis rankovėmis, švarką buvo nusirengęs. Jis negali pasakyti, ar K. V., ar V. N. nustatė, kurioje spintoje yra elektros srovė, bet jie abu žiūrėjo.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Ž. parodė, kad jis po įvykio iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir darė dirbtinį kvėpavimą. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), pradinėje mokykloje, joje jis dirba ūkvedžiu, mokykla buvo renovuojama ir buvo atliekami elektros darbai. Du asmenys dirbo skydinėje, vienas išbėgo, pradėjo prašyti pagalvos, taip ir sužinojo apie įvykį. Darbuotojų atvykimo nematė, nematė ir kaip dirba. Negali pasakyti, kaip nukentėjusysis tuo metu buvo apsirengęs ir ar turėjo pirštines. Jie bandė suteikti pirmąją pagalbą. Jis yra mokyklos darbuotojas ir jokių dokumentų nematė, kurie susiję su elektros darbų vykdymu. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, pasakė, kad atsitiko nelaimingas atsitikimas su elektra. Kadangi gyvybės ženklų dar buvo, tai greitosios medicinos pagalbos medikai pasakė, kad reikia daryti dirbtinį kvėpavimą, kurį jis ir darė iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba. V. N. buvo apsirengęs ne tik marškiniais, tačiau ir dar kažkuo, bet jie buvo prasegti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Marija Kolcovaitė paaiškino, kad tvirtina savo parengtą išvadą. Ji taip pat nurodė, kad encefalopatija - smegenų pažeidimas dėl deguonies trūkumo. O šiuo metu yra patikslinama - postanoksinė, tai reiškia dėl deguonies trūkumo. Ji turėjo duomenis, jog V. N. buvo elektros trauma, kadangi ir GMP kortelėje nurodyta, kad tai vyko liudininkų akivaizdoje. Yra tam tikri histologiniai pakitimai, kurie tipiniai, būdingi būtent elektros traumai, o šiuo atveju asmuo mėnesį laiko buvo gydomas ligoninėje, ji rado vienintelį galimą tokį sužalojimą, kuris matomas išoriškai - kairės plaštakos ketvirto piršto surandėjimas. Jei buvo labai stipri elektros srovė, gali būti tam tikri audinių ir kraujo pakitimai, gali būti ir kaulų lūžiai. Viskas priklauso nuo to, kokį kelią per žmogaus kūną ėjo elektros srovė. Ji rado plaučių uždegimą ir širdies poinfarktinius randus. Nebuvo daromos lavono ir sužalojimų fotonuotraukos. Pagal širdies randus, V. N. nustatyta lėtinė liga, tačiau aortos aterosklerozė mažai tikėtina, kad gali sukelti širdies sustojimą, stambiažidininė miokardo fibrozė, tai yra tie patys poinfarktiniai randai. Ilgesniam laikui nutrūkus kraujotakai, gali išsivystyti postanoksinė encefalopatija, tai gali būti ir ta pati elektros trauma. Kad V. N. širdies sustojimą sukėlė elektros trauma patvirtina jai pateikti duomenys: GMP kortelė, klinikinės diagnozės, kuriomis abejoti neturi jokio pagrindo. Kadangi ji turėjo duomenis apie elektros traumą, ieškojo ant V. N. elektros kelio, jeigu žmogus dirba rankomis, reiškia turėtų būti kažkur ant rankų. Tai ką rado, sukėlė įtarimą, išėmė histologiniam tyrimui. Negalima pasakyti ar pirma širdis sustojo, ar sustojo ji po traumos. Tipinė elektros žymė, ją galima konstatuoti tik tada, kai yra šviežia, kai matomi tipiniai pakitimai. Tai raginio odos sluoksnio defektas, gali būti pažeidžiama elektros traumos metu ir raginis, ir bazinis odos sluoksniai, epitelis, epidermis. Elektros žymė gyja, jei žmogus yra gyvas. Kol jis gulėjo ligoninėje, buvo palaikoma gyvybė aparatais, kol vyksta kraujotaka, išoriniai sužalojimai gijo.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas A. Č. paaiškino, kad bendrovė įregistruota nuo 2010 m. gegužės 30 d. Bendrovės veiklos pobūdis elektros ir automatikos sistemų montavimo, eksploatavimo darbai. V. N. bendrovėje dirbo nuo 2010 m. birželio mėnesio. V. N. apibūdino kaip vieną iš pagrindinių elektrikų, jis buvo pakankamai aukštos kvalifikacijos, jam duodavo naujai atėjusius žmones apmokyti. Už darbų saugą bendrovėje buvo atsakingas D. A., o objektui buvo priskirtas K. V., kuris buvo atsakingas už darbų saugą tame objekte. Jis, kaip įmonės vadovas, atsakingas už tai, kad objektas būtų įvykdytas laiku, pagal sutarties sąlygas, kad būtų išpildyta techninė užduotis. Paskyra leidimas reiškia, kad darbo vieta yra paruošta tam tikram darbui, galima atlikti reikalingus darbus šioje vietoje. Išrašant tokį leidimą, D. A. prieš tai nuvyksta į objektą patikrinti ar ta vieta tinkama, jeigu reikalinga, gauna iš užsakovo sutikimus, kad galima dirbti toje vietoje ir išrašo leidimą, jog toje darbo vietoje galima saugiai dirbti. Saugos priemonės, kurios apsaugo žmogų, išduodamos bendrai kiekvienam darbuotojui, o papildomos, kurios reikalingos specifiniam objektui, išduodamos konkrečiai prieš vykstant į objektą. Apsaugos priemonės yra K. V. atsakomybė. Kiekvieną kartą važiuojant į objektą, į specifinę vietą būna parodoma kokias priemones reikia pasiimti. Buvo išduota plokštė, su kuria darbuotojai turėjo užsidengti įtampą turinčias dalis, kurią nukentėjusysis ir K. V. objekte turėjo. Pačių darbų eiga visada būna numatyta projekte. Atskiro dokumento nėra, yra bendros elektros saugos taisyklės. Tame sąraše yra ir veikiantys ir neveikiantys elektros įrenginiai. Mano, kad žuvusysis V. N. turėjo visas saugos priemones atlikti darbus. Darbų saugos priemonės yra išduodamos pagal asmens kortelę, kurios yra fiksuojamos darbuotojo parašu. Bendro naudojimo priemonės bendrai stovi įmonės sandėlyje. Priemonės skirstomos į asmenines, kurios privalomos dėvėti arba naudoti kiekvienam darbo objekte arba darbo zonoje. Tai šalmai, pirštinės, apranga, batai, įrankiai, už kurias pasirašoma, kad tikrai jas darbuotojas turi. Specifinės priemonės yra ne kiekvienam priskirtos, jos yra priskirtos tam tikram objektui. Yra paimamos iš įmonės teritorijos ir vežamos į objektą. Dielektrinės pirštinės išduodamos tada, kada yra dirbama po aukšta įtampa turinčiomis dalimis, objekte, kuriame yra aukšta įtampa, specifiniuose objektuose. Šitas objektas, kuriame įvyko įvykis, nėra priskirtas prie aukštą įtampą turinčių dalių, tai prie tokios įtampos dielektrinių pirštinių nereikia. Aukšta įtampa yra virš 1000 voltų. V. N. dirbo žemos įtampos elektros skydinėje - 400 voltų. Dielektrinis skydas naudojamas atitverti įtampą turinčias dalis nuo netyčinio prisilietimo. Jei V. N. būtų naudojęs turimas priemones, kontakto nebūtų buvę, o jei būtų naudojęs paprastas pirštines, mano, kad tai jį būtų apsaugoję nuo kontakto su įtampa. Kiekvienam objektui įmonėje skiriamas atsakingas darbų vykdytojas, darbų vadovas, kuris ir priima sprendimą ar pirštinės reikalingos. Šiuo atveju tai buvo K. V.. Mano, kad būtent šiam konkrečiam objektui pirštinių nereikėjo. Kol nebuvo sumontuoti šviestuvai išorėje, tol elektros skydinėje niekas nieko nedarė. Leidimas išduodamas viso objekto eigai. Į elektros skydinę patenka tik specialūs, kvalifikuoti asmenys. Mano, kad darbų vadovas atvykęs į objektą patikrino, davė nurodymus ką reikia atlikti. Darbuotojų sveikata tikrinama periodiškai kas 5 metus ir tokio įrašo, kad V. N. negalėjo dirbti, jo medicininėje knygelėje nėra. Jei žmogus ateina neapsirengęs švarko, neužsidėjęs šalmo, pirštinių, be batų, kuriuos jis privalo dėvėti patekdamas į objektą, tai vizualiai galėjo patikrinti K. V.. K. V. buvo susipažinęs su naujai rengiamu objektu ir įvykio dieną jis išaiškino V. N. ką reikia atlikti. K. V. turėjo aukščiausią kategoriją, kuri išduodama vadovaujantiems asmenims, gali būti suteikta vedančiam specialistui. K. V. privalėjo turėti specialių žinių. Įvykio dieną skydinėje įtampa nebuvo atjungta, kadangi ten dirbti neprivalėjo, nes įvadinis kabelis buvo paklotas iš anksčiau atjungus elektros įtampą. Ta dalis, prie kurios buvo prisiliesta, buvo žinoma, K. V. nurodė V. N., jog toje vietoje yra įtampa. Už paskyrų leidimų rašymą atsakingas D. A..

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė Jadvyga Rudienė paaiškino, kad yra Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė, pateikusi išvadą šioje byloje. Paaiškino, kad jeigu būtų dengiamasi izoliaciniu skydu, kuris dabar buvo nepatikrintas, užtektų, kad žuvusysis neprisiliestų, nes buvo žema įtampa, nei pirštinių, nei kilimėlių nereikėtų, tačiau jeigu įtampa neuždengta, pirštinės turėtų būti patikrintos, kad atlaikytų tokią įtampą, kokia buvo įvykio vietoje. Žema įtampa laikoma iki 1000 kilovoltų, o čia buvo 380 voltų. Kadangi buvo vykdomi elektros darbai, turėtų būti konkretus nurodymas kaip apsisaugoti, kokias priemones naudoti, tuo tarpu, šiuo atveju, buvo bendro pobūdžio nurodymas, kad uždengti ir pan. Jeigu nurodymą surašo darbų vadovas, jį priima darbų vykdytojas, sutikrina ar viskas yra įvykdyta, atjungta, pamatuota. Paskyra leidimas nėra toks konkretus kaip nurodymas ir turėtų būti surašytas nurodymas tokiems darbams. Jeigu darbų vadovas priima konkrečią darbo vietą ir pasako, kad viskas tvarkoje, jis garantuoja, kad viskas įvykdyta, tačiau šiuo atveju ne visą laiką buvo taip, kadangi vieną kartą žuvusysis dengėsi skydu, kitą kartą jau ne. Darbų vadovas K. V. buvo darbo vietoje ir turėjo pranešti priimant darbo vietą, jog joje yra įtampa. Jeigu pasikeitė darbo sąlygos, direktorius turėtų sukonkretinti tą paskyrą, kaip apsisaugoti ir t.t. Nurodymas yra geriau, nes jis konkretizuoja, kas už ką yra atsakingas, kas ką privalo. Nurodymą surašo darbų vadovas, jis yra atsakingas ką paskirti, suteikti visas reikiamas priemones. Konkrečią darbo vietą priima darbų vykdytojas, jis pasirašo, kad patikrinta ir įvykdyta, yra saugu dirbti. Tada jis instruktuoja elektrikus, kurie dirbs. Atsakingas yra tas žmogus, kuris perima darbo vietą. Negali paaiškinti kaip direktorius galėjo pasirašyti vietoje darbų vykdytojo, kad darbo sąlygos yra patikrintos, jeigu nebuvo konkrečioje darbo vietoje. Darbų vadovas turėtų patikrinti ir pasirašyti, kad darbo vietą priėmė ir užduotys įvykdytos. K. V. pasirašė, kad paskyrą leidimą gavo, reiškia jis priėmė darbo vietą savo atsakomybėn ir turėjo patikrinti. Izoliacine medžiaga gali būt gaubtas, kilimėlis guminis, širma izoliacinė, izoliacinis skydas, o šiuo atveju paskyroje konkrečiai nesukonkretinta. Nurodymą surašyti turėtų darbų vadovas arba paskirtas žmogus, kuris konkrečiai atsako už tai. Šiuo atveju paskirtas darbų vadovas yra K. V.. Darbų vadovas sako, kad nepaskambino direktoriui ir nepranešė, kad pasikeitė darbo sąlygos, yra įtampa, todėl negalėjo pasirašyti, kad viskas įvykdyta. Darbo vietoje buvo ir pasitikrino vieta pats žuvusysis ir darbų vadovas ir jie nustatė, kad ten yra įtampa. Jeigu jie nežinotų, tada direktoriaus veiksmai būtų pagrindiniai, o šiuo atveju, pagrindinis dalykas yra, kad žuvusysis ir darbų vadovas žinojo, kad yra įtampa, kaip apsisaugoti. Skydo ir apsaugos priemonių naudojimą turėjo sužiūrėti kontroliuojantis asmuo ir pats žuvusysis, nes jis žinojo, buvo instruktuotas. Kad būtų visos tinkamos priemonės, už tai atsakingas darbų vadovas K. V.. Tas, kuris priėmė darbo vietą, šiuo atveju, ją priėmė K. V., turi įvykdyti, tai, kas nurodyta paskyroje arba nurodyme. Prieš darbo pradžią jis turi instruktuoti darbuotojus konkrečioje darbo vietoje, pagal aplinkybes, kokios ten yra, be to, K. V. galėjo pranešti direktoriui, kad darbo vietoje yra įtampa, tai yra pasikeitė sąlygos ir paprašyti, kad patikslintų kaip saugiai vykdyti darbus.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Gregorie Abi Chaker patvirtino savo specialisto išvadą. V. N. autopsijos metu yra nustatyti širdies pakitimai, širdies kraujagyslių pakitimai, kurie gali pasibaigti mirtimi, dėl to padarė tokią išvadą, kad negali tiksliai nustatyti dėl kokios priežasties sustojo širdis. Pas V. N. buvo didesni infarktai, parašyta stambiažidninė fibrozė, tai yra randas, be to aterosklerozė, nešvarumai susikaupę viduje, hipertenzinė širdies liga, kuri yra nustatyta ligos istorijoje. Neatmeta, kad mirtis galėjo būti nuo elektros traumos, neatmeta ir širdies ligos. Mirtis galėjo ištikti ir nuo elektros traumos. Vienintelis elektros traumos požymis yra išorinė elektros žymė, šiuo atveju nebuvo elektros žymės. Elektros žymė turi specifinį vaizdą, jos neįmanoma supainioti su kita žyme. Histologas pamatęs iškart gali pasakyti, kad tai buvo elektros žymė. Šiuo atveju, specialistė Marija Kolcovaitė savo išvadoje patvirtinto, kad V. N. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Kraujo, šlapimo pakitimų nuo elektros traumos nėra ir negali būti. Turėdamas tokius medicininius dokumentus ir tokius lavono tyrimo duomenis, negali patvirtinti, kad mirtis įvyko dėl elektros traumos. Galimos dvi širdies sustojimo priežastys, tai gali būti išeminė širdies liga arba gali būti elektros trauma. Literatūra rašo, kad elektros trauma gali būti be žymės. Visos teismo medicinos mokslinės literatūros rašo, kad kai būna maža įtampa, tai yra mažiau negu 1000 voltų, gali būti tik elektros žymė išoriškai, kai būna stipresnė įtampa, turi būti stipresni sužalojimai, tai yra mažiausiai būna visų odos sluoksnių nudegimai. Kad V. N. patyrė elektros iškrovos traumą dirbdamas su aukštos įtampos srove parašyta GMP kortelėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės dokumentuose. Kalbant apie žemos įtampos elektrą, tai yra viena vienintelė žymė, kuri mokslinėje literatūroje vadinama elektros žyme. Tam, kad būtų elektros trauma turi būti įėjimas ir išėjimas. Būna tik įėjimo žymė, išėjimo žymės nematyti. Būna be įėjimo ir išėjimo žymės.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų Registravimo skriaus tyrėjos L. M.-D. 2021 m. rugpjūčio 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. 15 val. 46 min. buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), mokykloje, darbo metu, tvarkant elektros instaliaciją, vyrą nutrenkė elektros srovė. Nuvykus nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini) mokykloje buvo rastas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytojas K. V., kuris nurodė, kad jų įmonė atlieka mokyklos aikštelės apšvietimo įrengimą. Minėtam asmeniui įteiktas reikalavimas pateikti reikiamus dokumentus. Įvykio vietoje liudytoju buvo apklaustas A. A., kuris nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju, šiuo metu įmonė dirba objekte - (duomenys neskelbtini) mokykloje, yra atliekamas mokyklos aikštelės apšvietimo įrengimas. A. A. nurodė, jog su juo dirbo elektromontuotojas V. N.. 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 15 val. 00 min. jis buvo kartu su V. N. mokyklos pirmame aukšte esančioje elektros skydinėje, jis tuo metu tvarkė po darbo likusias šiukšles, o V. N., atsitūpęs ant žemės, įvadiniame elektros skyde kažką darė, galimai norėjo pataisyti laidus. A. A. nurodė, kad išgirdo keistus garsus, iškart atsisuko ir pamatė, kad V. N. purtosi, todėl greitai atitraukė jį nuo įvadinio elektros skydo ir V. N. A. A. pasakė, kad pamiršo, jog yra elektros įtampa, atvykę medikai, V. N. išsivežė į Kauno klinikas. A. A. nurodė, kad dėl darbų saugos reikalavimų juos periodiškai instruktuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kada paskutinį kartą įvyko instruktažas, jis nepamena. Liudytojas nurodė, kad darbo metu tiek jis, tiek V. N. dėvėjo specialius darbo batus, kelnes ir pirštines. Nuvykus į LSMUL Kauno klinikų Traumų ir skubios pagalbos centro reanimacijos skyrių, buvo bendrauta su gydytoju N. J., kuris nurodė, kad V. N. yra komos būsenoje, būklė sunki, bus guldomas į Centrinės reanimacijos skyrių (1 t., b. l. 14-23).

2021 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad, atvykus adresu (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, yra matomas (duomenys neskelbtini) mokyklos, keturių aukštų, pastatas. Užėjus pro pagrindines pastato duris ir pasukus į kairę pusę, einama iki fojė, kurios dešinėje pusėje yra pilkos spalvos metalinės durys, ant kurių užrašyta „Elektros skydinė“. Atidarius duris, matoma 1,40 m. pločio ir maždaug 4 m. ilgio patalpa, kurioje prie kairės sienos matomos sumontuotos 8 elektros spintos, su užrašais bei keturiais jungikliais per vidurį. Užfiksuota, kad arčiausiai įėjimo durų esanti pilkos spalvos spinta yra pravira, o iš jos kyšo įvairūs elektros laidų galai. Taip pat užfiksuota elektros spintų eilė, kurioje pirma apatinė spinta pažymėta užrašu „P 1“, ji yra pravira, virš jos esantis jungiklis yra viršutinėje padėtyje, pažymėtas „Ij.“,spintoje matomi pajungti laidai bei saugikliai. Patalpos gilumoje taip pat yra matoma pravira elektros spinta, po kuria, ant žemės, guli juodos spalvos laidų galai. Patalpos grindys sausos, patalpa ir jos prieigos nefilmuojamos (1 t., b. l. 47-56).

2021 m. rugpjūčio 23 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu buvo pateikti V. N. drabužiai (kelnės, marškinėliai, apatinės kelnaitės, kojinės, batai) (1 t., b. l. 124-127).

2021 m. rugpjūčio 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtos darbinės kelnės yra mėlynos spalvos, su šviesą atspindinčiais elementais kojų galuose bei prie kišenių. Kelnėse yra įvertas odinis, tamsios spalvos diržas su metaline sagtimi. Kelnės yra perkirptos išilgai abiejų klešnių. Apžiūrėti marškinėliai yra juodos spalvos, nublukę, ilgomis rankovėmis, su baltos spalvos užrašais marškinėlių priekyje, jie yra sukarpyti išilgai. Apžiūrėtos kojinės yra medžiaginės, juodos spalvos, 1 pora, 2 vnt. Apžiūrėtos apatinės kelnaitės yra mėlynos spalvos, vidinėje dalyje yra baltos spalvos užrašai, kelnaitės yra perkirptos išilgai. Apžiūrėti batai yra firmos „VENNER“, pilkos spalvos, su salotinės spalvos elementais, priekinė jų dalis pastiprinta (1 t., b. l. 128-135).

2010 m. gegužės 10 d. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 5 nurodyta, jog V. N. buvo priimtas neterminuotai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotoju (1 t., b. l. 143-144, 2 t., b. l. 92-93).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektros montuotojo pareiginiuose nuostatuose Nr. 7 nurodyta, jog: elektros montuotojas tiesiogiai pavaldus padalinio, kuriame dirba, darbų vadovui (5 punktas); privalo vykdyti darbų vadovo nurodymus (10 punktas); atlikti darbus pagal pavedimus (rašytinius) (11 punktas) (1 t., b. l. 145-147).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. lapkričio 5 d. išduotame V. N. Energetikos darbuotojo pažymėjime Nr. 01579EN nurodyta, jog jo pareigos – elektromontuotojas, jis atestuotas pagal energetikos įmonės patvirtintą atestavimą tvarką. Atestavimo sritis ir suteikiamos teisės – eksploatuoti elektros įrenginius, suteikiamos teisės vykdyti darbų vadovo 1000 V, darbų vykdytojo, prižiūrinčiojo ar brigados nario funkcijas elektros įrenginiuose iki 10 kV (1 t., b. l. 148).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelės Nr. SP-09 matyti, jog V. N. išduotos šios asmeninės apsaugos priemonės: darbo kostiumas (švarkas), puskombinezonis, apsauginis šalmas, apsauginiai akiniai, kamšteliai ausims, darbo batai (vasariniai), darbo batai, aukštalipio diržai, šilta striukė, darbo kostiumas, telefono kortelė, darbo rūbai, švarkas, šalmas, ryški liemenė, darbo striukė, darbo kelnės, ryškūs rūbai, rūbai, batai, sandalai (1 t., b. l. 149-150).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo pareiginiuose nuostatuose Nr. 4 nurodyta, jog jis turi pareigas ir teises: paskirstyti brigados grandims ar atskiriems darbuotojams darbus, instruktuoti juos saugos ir sveikatos klausimais, kontroliuoti, kaip laikomasi technologinio proceso eigos (14 punktas), darbų vadovas privalo užtikrinti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas (15 punktas), aprūpinti dirbančiuosius apsaugos priemonėmis (16 punktas), organizuoti specialiuosius instruktavimus prieš atliekant darbus pagal paskyras - leidimus (22 punktas), sustabdyti darbus, kai dėl technologinių ar darbo procesų pažeidimo darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei (33.2 punktas), kai pavaldūs darbuotojai neaprūpinti reikiamais darbo drabužiais ar asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis (33.3 punktas), reikalauti, kad priimti techniniai sprendimai būtų vykdomi (34 punktas), darbų vadovas atsako už tiesioginio vadovo ar jį pavaduojančio asmens nurodymų bei šių pareiginių nuostatų vykdymą (43.5. punktas), už darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos bei apsaugos nuo elektros reikalavimų vykdymą (43.7 punktas) (1 t., b. l. 151-154).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Įvadinių (bendrų) gaisrinės saugos instruktavimų registracijos žurnalo matyti, jog V. N. instruktuotas 2010 m. gegužės 26 d. (1 t., b. l. 159-160).

Iš darbo apskaitos žurnalo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. V. N. darbo laikas – 6 darbo valandos (1 t., b. l. 161).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnalo matyti, jog V. N. instruktuotas 2021 m. birželio 15 d. (1 t., b. l. 163-165).

2021 m. lapkričio 5 d. apžiūros protokole buvo apžiūrėti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) pateikti garso įrašai. Skambučio skaitmeninė įrašo kopija „20210823150445_1172956.mp3“ yra 1 min. 01 sek. trukmės, joje girdimi greitosios medicinos pagalbos darbuotojos ir bendrojo pagalbos centro darbuotojos balsai. Garso įraše girdėti, kaip bendrojo pagalbos centro darbuotoja informuoja apie tai, kad (duomenys neskelbtini) darbo metu vyrą, apie penkiasdešimties metų amžiaus, tvarkant elektros instaliaciją, nutrenkė elektra, jis yra sąmoningas, bet blogai jaučiasi. Garso įrašo skaitmeninė laikmena „20210823150609_1172970.mp3“ yra 04 min. 12 sek. trukmės, jame girdisi dviejų vyrų ir moters balsai. Garso įraše girdisi, jog greitosios pagalbos darbuotojai vyras nurodė, jog reikia atvykti į mokyklą, esančią (duomenys neskelbtini), kur apie penkiasdešimties metų amžiaus pacientą nutrenkė elektra, neaišku, ar pacientas pokalbio metu dar kvėpuoja, elektros srovė turbūt išjungta, patikino, jog pacientas nuo elektros srovės atjungtas, vyras nurodė darbuotojai, kad nukentėjusysis „prie laidų prisilietė“, toliau greitosios medicinos pagalbos darbuotas aiškino įvykio vietoje esančiam vyrui, kaip atlikti krūtinės ląstos paspaudimus, tačiau pastarasis atsakė, jog nukentėjusysis jau yra miręs (1 t., b. l. 171-174).

2021 m. spalio 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas garso įrašas, pavadinimu „20210823150231_37069878919“, kurio trukmė 0 minutės 48 sekundės. Garso įraše girdima, kaip asmuo, prisistatantis D. Ž., praneša bendrojo pagalbos centro darbuotojai apie tai, jog (duomenys neskelbtini), esančioje mokykloje darbo metu apie penkiasdešimties metų amžiaus darbininkas „elektros truputėlį turbūt gavo“, detalesnių aplinkybių nežino (1 t., b. l. 178-180).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 872/2021 (02) nurodyta, kad V. N. mirties priežastis - techninės elektros srovės poveikis, tai komplikavosi klinikine mirtimi, postanoksine encefalopija, koma, pūlinga abipuse bronchopneumonija, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu. V. N. mirtis konstatuota 2021 m. rugsėjo 18 d. Mechaninės traumos požymių nekonstatuota. V. N. sirgo vainikinių širdies arterijų ir aortos ateroskleroze, stambiažidinine miokardo fibroze, hipertenzine širdies liga (2 t., b. l. 30-36).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2022 m. vasario 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas K. V., būdamas darbdavio galiotu asmeniu, atsakingu už darbų įvykdymą (saugius darbų atlikimo būdus), techninių ir organizacinių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, neįvertino pavojingų rizikos veiksnių, atliekant kabelių tiesimo ir valdymo skydo pajungimo darbus šalia įtampą turinčių srovinių dalių, neužtikrino, kad visiems darbuotojams būtų išduotos asmeninės apsaugos priemonės. Nebuvo numatyti saugūs darbų vykdymo būdai, nenustatyti saugūs darbų atlikimo technologiniai būdai, nekontroliuotas darbuotojų darbo procesas. Tuo pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktai; 2) Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 26, 44.3, 75 punktai. Darbdavio įgaliotas asmuo neužtikrino ir nekontroliavo (paskyra — leidimas, išduota 2021 m. liepos 5 d., galioja iki 2021 m. rugsėjo 1 d.), priemonių, pavadinimai: 4 punkto Nr. 1 „Supažindinti darbuotojus su atliekamų darbų techniniu projektų U19-03, išaiškinant saugius darbų atlikimo būdus, esančias ir galimas rizikas“, 5 punkto Nr. 2 „<...>Neatjungtas srovines dalis uždengti izoliacine medžiaga“, kad prieš darbų pradžią ir darbų eigoje būtų įgyvendintos ir kontroliuojamos paskyroje - leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Techniniame projekte Nr. U19-03 kabelių klojimo technologijos nebuvo numatyta (nebuvo paruošta technologinė kortelė; nebuvo įdėta schemų ar brėžinių, kaip technologiškai ir saugiai atlikti minėtus darbus elektros įrenginių patalpoje). Tuo pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų 2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 346, 11, 13 punktai. Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatų, patvirtintų 2008 m. sausio 15 d. Nr. A1-22/DI-34, 9 punktas. Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo, patvirtinto 2016 m. gruodžio 2 d. Nr. D1-848, 24, 25 punktai, 3 priedo II, III skyriai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Elektromuontuotojo saugos ir sveikatos instrukcija, patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. DS10-08, 19 punktas — „Darbdavys, įvertinęs rizikos veiksnius ir vadovaudamasis nustatytomis normomis, privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis“, 20 punktas - „Atliekant darbus, įtampą turinčiuose elektros įrenginiuose, papildomai turi būti išduodama: 20.1 dielektrinės pirštinės; 20.3 dielektriniai kilimėliai“, 48 punktas — „Gauti tiesioginio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo užduotį susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo metodais“; 2) Elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Darbų atlikimas nebuvo įformintas nurodymu, t. y. rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas ir saugaus atlikimo sąlygos. Tuo pažeista: Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 48, 49, 74, 75, 166 punktai; 3) Duotų tinkamų asmeninių apsauginių priemonių nenaudojimas. Elektromontuotojas V. N. nenaudojo jam išduotų asmeninių apsaugos priemonių (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę Nr. SP-09), t. y. nelaimingo įvykio metu nedėvėjo darbo striukės (švarko), nenaudojo medinės drožlių plokštės (skydo; išmatavimai 0.65/0,51 m). Tuo pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2 t., b. l. 49-50).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo apie įvykį darbe matyti, jog apie įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas V. N., el. montuotojas, pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. Č. (2 t., b. l. 51).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 4538/2021 (01) matyti, jog V. N. kraujyje, paimtame 2021 m. rugpjūčio 23 d., etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 73).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ technikos direktorius D. A. 2021 m. liepos 5 d. išdavė paskyrą - leidimą darbų atlikimui pavojingų arba kenksmingų veiksnių veikimo zonoje, paskyra buvo išduota darbų vadovui K. V. teritorijos apšvietimo valdymo skydo pajungimui nuo ĮPS-2 (duomenys neskelbtini). Paskyra - leidimas buvo pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (2 t., b. l. 87-88).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame 2018 m. rugsėjo 7 d. energetikos darbuotojo pažymėjime Nr. 0150 EN (galioja iki 2023 m. rugsėjo 7 d.) nurodyta, jog K. V. energetikos darbuotojo kategorija yra elektrotechnikos darbuotojas (AK), vykdantis darbus elektros įrenginiuose (2 t., b. l. 111).

Kvalifikacijos atestatu Nr. 39175 K. V. 2019 m. gegužės 20 d. suteikta teisė eiti ypatingojo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo pareigas (2 t., b. l. 112).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektros montuotojo saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 3 yra nurodyta, jog elektromontuotojas privalo vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus (13.1 punktas), elektros srovės poveikis - galimos traumos, širdies darbo sutrikimas, net mirtis, rankiniai darbo įrankiai turi būti su izoliuotomis rankenomis, draudžiama liesti plikomis rankomis neizoliuotas srovines elektros įrangos dalis, naudotis tik patikrintomis dielektrinėmis priemonėmis (18.1 punktas), atliekant darbus įtampą turinčiuose elektros įrenginiuose, priklausomai nuo darbo sąlygų ir pobūdžio, papildomai turi būti išduodama dielektrinės pirštinės, dielektriniai kilimėliai, įtampos indikatoriai, ekranuojantys komplektai, laikini aptvarai, skydai ir širmos, apsaugos nuo elektros plakatai ir ženklai (20.1, 20.3, 20.7, 20.11, 20.12, 20.13 punktai), elektromontuotojas privalo dirbti su asmeninėmis apsaugos priemonėmis (47.1 punktas), gauti tiesioginio UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovo užduotį, susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo metodais (48 punktas), paskyrą - leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo, jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje - leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės (63 punktas), prieš atliekant darbus ant arba arti įtampą turinčių srovinių dalių (pirmos kategorijos darbai), kai dirbant rankomis, įrankiais arba darbo priemonėmis liečiamos įtampą turinčios dalys arba priartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau nei nurodyta instrukcijos lentelėse, turi būti įvykdyti šie reikalavimai: jei galima, atjungiama įtampa iš visų gretimų elektros įrenginių arba jų dalių, nesant galimybės, šios dalys uždengiamos izoliaciniais atitinkamos įtampos apdangalais (67.1 punktas); dirbantysis turi būti izoliuotas nuo žemės ir nesiliesti prie įžemintų ar įnulintų konstrukcijų (67.4 punktas), visų gretimų elektros įrenginių elektros srovei laidūs korpusai turi būti atitverti izoliaciniais skydais arba širmomis (67.8 punktas), arbo vieta turi būti aptveriama ir paženklinama, dirbantysis turi būti izoliuotas nuo žemės ir nesiliesti prie įžemintų ar įnulintų konstrukcijų (68 punktas), būtina naudotis nurodyme ar pavedime nurodytomis darbų saugos priemonėmis (69 punktas), darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie greta esančių įtampą turinčių dalių (71 punktas) (2 t., b. l. 129-146).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 23 d. išvadoje Nr. 11-961(22) nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: V. N. atidarė skydo „P1“ dureles, neleistinu atstumu priartėjo prie įtampą turinčių srovinių dalių — prisilietė (tikėtina, su kairės plaštakos ketvirtu pirštu), ir buvo paveiktas elektros srovės bei patyrė sužalojimus. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog darbai elektros skydinėje buvo vykdomi neužtikrinus, kad darbus vykdantis darbuotojas nepriartėtų (negalėtų netyčia prisiliesti) prie 0,4 kV įtampų turinčių srovinių dalių. Tai, kad elektros skydo pajungimo darbams veikiančiame elektros įrenginyje nebuvo paruoštas dokumentas, kuriame būtų numatyti darbų atlikimo technologiniai sprendiniai ir saugūs darbų vykdymo būdai, tai, kad darbuotojai nebuvo aprūpinti patikrinta ir atitinkančia standartų reikalavimus kolektyvine apsaugos priemone (izoliuojančiu skydu), yra nelaimingo atsitikimo organizacinė priežastis, kuri didino nelaimingo atsitikimo darbe riziką. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog darbai elektros skydinėje buvo vykdomi neužtikrinus, kad darbus vykdantis darbuotojas nepriartėtų (negalėtų netyčia prisiliesti) prie 0,4 KV įtampą turinčių srovinių dalių. Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuoja galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai (pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003 m. liepos 1 d., 2 straipsnio 13 punktą), dalis iš jų nurodyti ekspertizės akto skiltyje „Taikyti norminiai aktai“, visų pirma — Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.1-100 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. liepos 20 d.) ir įmonėje parengti vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, ir norminiai dokumentai (pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672, priimto 2003 m. liepos 1 d., 20 straipsnio 2 dalį). Vykdyti darbai neatitiko Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.1-100 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. liepos 20 d.), 76 punkto ir Instrukcijos Nr. 3 71 punkto nurodymo, jog dirbant arti įtampą turinčių dalių, darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie greta esančių įtampą turinčių dalių; Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.1-100 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021 m. liepos 20 d.), 96 punkte ir Instrukcijos Nr. 3 82 punkte reikalavimo, kad šalia darbo vietos esančios srovinės dalys privalo būti uždengtos izoliuojančiais skydais arba izoliuojančiais apdangalais, gaubtais; Taisyklių [3] 239, 241 punkto reikalavimo, kad apsauginės priemonės turi atitikti standartų nustatytus reikalavimus, šios priemonės (nagrinėjamu atveju — skydas) eksploatavimo metu turi būti tikrinamos ir bandomos gamintojo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą Nr. IX-1672, priimtą 2003 m. liepos 1 d., užtikrinti saugų darbą tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų (nagrinėjamų atveju išrašiusio Paskyrą - leidimą) ir darbų vadovo (darbų vykdytojo) pareiga, o darbuotojai privalo vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų nurodymus, su kuriais yra supažindinti pasirašytinai. Asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje Nr. SP-09 nėra duomenų, kad V. N. buvo išduotos nustatyta tvarka išbandytos ir patikrintos dielektrinės pirštinės. Tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra dokumento, kuriame būtų nustatyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų instruktavimo tvarka, todėl negalima nustatyti, ar V. N. instruktavimas atitiko įmonėje nustatytą tvarką. V. N. veiksmai - tai, kad jis, dirbant arti įtampą turinčių dalių, nenaudojo izoliuojančio skydo (nagrinėjamu atveju turimos medinės plokštės) ir neleistinai priartėjo (prisilietė) prie įtampą turinčių srovinių dalių, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui ir buvo viena ištiriamo nelaimingo atsitikimo priežasčių (3 t., b. l. 14-20).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus įvykio darbe, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 23 d., kurio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. N. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo 2022 m. rugpjūčio 29 d. akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Įmonėje, atliekant kabelių tiesimo ir valdymo skydo pajungimo darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose, nebuvo įvertinti pavojingi fiziniai rizikos veiksniai — elektros srovės pavojus. Darbai veikiančiuose elektros įrenginiuose buvo vykdomi nustatyta tvarka neįforminus nurodymo, kur būtų nustatytos saugios darbų vykdymo sąlygos, darbų apimtys ir kitos darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios priemonės, kad darbuotojas neprisiliestų prie greta esančių įtampą turinčių dalių. Nukentėjęs darbuotojas nebuvo aprūpintas visomis reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o pats darbo procesas nekontroliuojamas atsakingų asmenų. Tuo pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2; 3 ir 13 punktai; 28 straipsnio 2 dalis. 2) Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 26; 39; 40; 44.3; 48; 49; 76; 93.4; 233.7 ir 235.4 punktai; 2. Duotų tinkamų asmeninių apsaugos priemonių nenaudojimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotojas V. N., vykdydamas jam paskirtus darbus elektros įrenginiuose, nedėvėjo jam darbdavio išduotos asmeninės apsaugos priemonės — darbinio švarko, bei nenaudojo įvykio vietoje turėto apsauginio skydo — medinės drožlių plokštės, galėjusios uždengti įtampą turinčias srovinės dalis. Tuo pažeista: Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 75.1.1 punktas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektromontuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 3, patvirtintos direktoriaus 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. DS10-08, 49 punktas: „Apsirengti tvarkingus ir tinkamo dydžio darbo drabužius, užsisagstyti juos, <...> patikrinti asmenines apsaugos priemones, naudoti jas pagal paskirtį.“ ir 67.1 punktas: „Jei galima, atjungiama įtampa iš visų gretimų elektros įrenginių arba jų dalių. Nesant galimybei, šios dalys uždengiamos izoliaciniais atitinkamos įtampos apdangalais“ (3 t., b. l. 38-40).

Iš VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto matyti, jog 2021 m. rugpjūčio 23 d. 15 val. 05 min. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotyje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientui V. N. (4 t., b. l. 78).

Gregoire Abi Chaker, nepriklausomo teismo medicinos eksperto, specialisto išvadoje Nr. M 2023/001 padarytos išvados: 1. V. N. klinikinės mirties, ištikusios 2021 m. rugpjūčio 23 d. priežastis - nepatikslintos kilmės širdies sustojimas; 2. Medicininiuose dokumentuose bei vidinio teismo medicinos tyrimo metu nustatyta, jog V. N. sirgo vainikinių širdies arterijų ateroskleroze, siaurinančia vainikinių širdies arterijų sprindį iki 90 procentų, širdies infarktais, aortos ateroskleroze, hipertenzine širdies liga, kojų kraujagyslių ligomis; 3. Bylos aplinkybės, medicininių dokumentų, teismo medicinos tyrimo duomenys rodo, jog V. N. 2021 m. rugpjūčio 23 d. nustatyta klinikinė mirtis galėjo būti nuo elektros traumos; 4. Specialios žinios, bylos aplinkybės, medicininių dokumentų duomenys, teismo medicinos tyrimo duomenys rodo, jog V. N. 2021 m. rugpjūčio 23 d. nustatyta klinikinė mirtis galėjo būti nuo ligos (-ų); 5. Specialios žinios leidžia teigti, jog elektros traumos vienintelis požymis yra elektros žymė; 6. V. N. teismo medicinos tyrime nenustatyta išorinių požymių, kurie rodytų elektros traumą. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 872/2021 (02) 5 psl. „IŠORINIS TYRIMAS” nurodyta, jog V. N. lavone „Išorinių sužalojimų nėra“. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 872/2021 (02) 7 psl. išvados 3-ame punkte nurodyta, jog „V. N. mechaninės traumos požymių nekonstatuota“; 7. V. N. medicininiuose dokumentuose - GMP kvietimo kortelėje Nr. 2115183254, LSMUL KK gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. Nr. 2021-0470718, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (RKL)A21-7603 - nenustatyta išorinių požymių, kurie rodytų elektros traumą. LSMUL KK gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2021-0470718 nurodyta, jog 2021-08-23 V. N. „Visame kūne išorinių sužeidimų nestebima“ (VTMT specialisto išvados Nr. M 872/2021 (02) 4 psl.); 8. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvados M 872/2021 (02) išorinio tyrimo metu nustatyto lavono kairės plaštakos IV-o piršto pakitimo aprašymas nerodo pakitimo pobūdžio, padarymo būdo, padarymo laiko; 9. Specialios žinios leidžia teigti, jog nėra elektros traumos vidinių požymių; 10. Specialios žinios leidžia teigti, jog nėra organų, kraujo, šlapimo pakitimų, kurie gali atsirasti nuo elektros traumos; 11. V. N. teismo medicinos tyrime nenustatyta organų, kraujo, šlapimo pakitimų, kurie gali atsirasti nuo elektros traumos; 12. V. N. medicininiuose dokumentuose - GMP kvietimo kortelėje Nr. 2115183254, LSMUL KK gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. Nr. 2021-0470718, LSMU KL gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (RKL)A21-7603 - nėra duomenų apie organų, kraujo, šlapimo pakitimus, kurie gali atsirasti nuo elektros traumos, t. y. kurie rodo elektros traumą; 13. V. N. teismo medicinos tyrime nustatyti ligų pakitimai gali pasibaigti mirtimi‘; 14. V. N. teismo medicinos tyrime nustatyti ligų pakitimai galėjo 2021 m. rugpjūčio 23 d. sukelti V. N. klinikinę mirtį; 15. Mokslinė literatūra, specialios žinios, įgūdžiai, praktika, kiti veiksniai, pagrindai leidžia teigti, jog pagalbos suteikimas laiku galėjo turėti įtakos V. N. sveikatos būklei, t. y. galėjo neatsirasti postanoksinė encefalopatija, kuri 2021 m. rugsėjo 18 d. pasibaigė biologine mirtimi; 16. Specialios žinios rodo, jog po jų vartojimo kanapės gali būti aptinkamos kraujyje iki 12 parų, šlapime - iki 46 parų (4 t., b. l. 127-134).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

Byloje nustatyta, kad K. V., būdamas darbdavio įgaliotu atstovu – paskirtas darbų vadovu objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko įvykis, kurio metu žuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. N., ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, minėtų teisės aktų reikalavimų nesilaikė, neparengė dokumentų, kuriuose būtų numatyti darbų atlikimo technologiniai sprendiniai ir saugūs darbų vykdymo būdai, darbuotojai būtų aprūpinti patikrinta ir atitinkančia standartų reikalavimus kolektyvine apsaugos priemone (izoliuojančiu skydu), neįvertino pavojingų rizikos veiksnių atliekant kabelių tiesimo ir valdymo skydo pajungimo darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose - elektros srovės pavojaus, neįformino nurodymo, kuriame būtų nustatytos saugios darbų vykdymo sąlygos, darbų apimtys ir kitos darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios priemonės, pats nekontroliavo darbuotojų darbo proceso ir neužtikrino, kad V. N., vykdantis darbus elektros darbus elektros skydinėje, esančioje objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nepriartėtų prie įtampą turinčių srovinių dalių. Taigi pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, jog nebuvo užtikrintos darbuotojams saugios ir nekenksmingos darbo sąlygos.

Nors kaltinamasis, jo gynėjas ir civilinės atsakovės atstovai teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra paties žuvusiojo V. N. veiksmai, tai yra tai, jog jis pats nepasinaudojo kolektyvine apsaugos priemone (izoliuojančiu skydu), ir V. N. sveikatos būklė – jos pablogėjimas, kaltinamojo, jo gynėjo ir civilinės atsakovės atstovų teigimu, jo sveikatos būklė pablogėjo ir elektros trauma V. N. mirčiai neturėjo įtakos, tačiau tokie argumentai vertintini tik kaip pasirinkta gynybinė versija savaip interpretuojant įrodymus ir teismas juos atmeta kaip nepagrįstus baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis.

Pažymėtina, kad BK 176 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-597/2011, 2K-341/2012, 2K-154/2012, 2K-236/2014). Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Č. 2021 m. kovo 31 d. įsakymo, darbų vykdymui objekte (duomenys neskelbtini), darbų vadovu buvo paskirtas kaltinamasis K. V. (2 t., b. l. 86). Kaip numato darbų vadovo pareiginei nuostatai, jis privalo užtikrinti saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, aprūpinti apsaugos priemonėmis (1 t., b. l. 151-154). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu ekspertė paaiškino, kad šiuo konkrečiu atveju lemiami buvo būtent K. V. veiksmai, o ne D. A., kadangi būtent K. V. veiksmai (nustatytų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas) lėmė atsiradusius padarinius – V. N. žūtį.

Bylose dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, siekiant objektyviai ištirti nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybes ir priežastis, nelaimingo atsitikimo mechanizmą, aplinkybes, kurios turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, paprastai skiriama darbų saugos ekspertizė. Darbų saugos ekspertinio tyrimo metu atliekama lyginamoji analizė ir nustatoma, ar nelaimingo atsitikimo atveju vykdyti konkretūs darbai atitiko tuos darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų (taisyklių, nuostatų, instrukcijų ir pan.) reikalavimus, kurių neatitikimas lėmė (ar turėjo reikšmingos įtakos) tiriamo nelaimingo atsitikimo kilimą. Nors specialisto išvada ar ekspertizės aktas nėra vienintelis ir svarbiausias įrodymas byloje, nustatant teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, specialisto ir (ar) eksperto išvados yra reikšmingos. Tačiau vis tik atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių bei duomenų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-511/2016). Priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių nustatomas teismui vertinant įrodymus, tarp jų ir ekspertizės aktą (specialisto išvadą), jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie reiškiniai lemia padarinių (nelaimingo atsitikimo, dėl kurio atsirado sunkių padarinių) atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų kaltininko neteisėtų poelgių.

Nagrinėjamu atveju, iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus įvykio darbe, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 23 d., kurio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. N. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo 2022 m. rugpjūčio 29 d. akto nustatyta, kad nelaimingą atsitikimą, kurio metu žuvo V. N., lėmė: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas, nes V. N. nebuvo aprūpintas visomis reikiamomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, o pats darbo procesas nekontroliuojamas atsakingų asmenų; 2) duotų tinkamų asmeninių apsaugos priemonių nenaudojimas, nes V. N., vykdydamas jam paskirtus darbus elektros įrenginiuose, nedėvėjo jam darbdavio išduotos asmeninės apsaugos priemonės — darbinio švarko, bei nenaudojo įvykio vietoje turėto apsauginio skydo — medinės drožlių plokštės, galėjusios uždengti įtampą turinčias srovinės dalis (3 t., b. l. 38-40). Tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 23 d. išvados Nr. 11-961(22), tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog darbai elektros skydinėje buvo vykdomi neužtikrinus, kad darbus vykdantis darbuotojas nepriartėtų (negalėtų netyčia prisiliesti) prie 0,4 KV įtampą turinčių srovinių dalių (3 t., b. l. 14-20), o užtikrinti saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas yra būtent darbų vadovo, tai yra kaltinamojo K. V., pareiga (1 t., b. l. 151-154).

Dėl to, jog darbai elektros skydinėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), vykdomi neužtikrinus, kad darbus vykdantis darbuotojas nepriartėtų prie 0,4 KV įtampą turinčių srovinių dalių, lėmė atsiradusius padarinius – V. N. žūtį, kurio mirties priežastis, kaip nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 872/2021 (02), yra techninės elektros srovės poveikis, kuris komplikavosi klinikine mirtimi, postanoksine encefalopija, koma, pūlinga abipuse bronchopneumonija, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu (2 t., b. l. 30-36).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad kaltinamasis K. V. nesilaikė kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimų, neužtikrino saugių darbo sąlygų, neaprūpino darbuotojų atitinkamomis apsaugos priemonėmis, nesiėmė pakankamos darbų kontrolės, dėl to žuvusysis V. N. prisilietė prie 0,4 KV įtampą turinčių srovinių dalių. Jeigu kaltinamasis būtų buvęs pakankamai atidus, rūpestingas ir būtų laikęsis visų darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kurių, kaip nustatyta tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 23 d. išvadoje Nr. 11-961(22), tiek Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus įvykio darbe, įvykusio 2021 m. rugpjūčio 23 d., kurio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas V. N. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo 2022 m. rugpjūčio 29 d. akte, laikytasi nebuvo, tai nelaimingas atsitikimas nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, kaltinamojo K. V. padaryti darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (kurie detalizuoti pareikštame kaltinime) pažeidimai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga įvykiui kilti ir pasekmėms – V. N. mirčiai – atsirasti, todėl tarp K. V. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, mirtį įmonės darbuotojui sukėlusį nelaimingą atsitikimą lėmė ne tik konkretus K. V. padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir ne kiekvienas jų atskirai, o darbo saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų visuma.

Nors iš pateiktos Gregoire Abi Chaker, nepriklausomo teismo medicinos eksperto, specialisto išvadoje Nr. M 2023/001 padarytos išvados matyti, kad V. N. klinikinės mirties, ištikusios 2021 m. rugpjūčio 23 d. priežastis - nepatikslintos kilmės širdies sustojimas, tačiau kaip matyti iš jau minėtos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M 872/2021 (02), V. N. mirtį lėmė techninės elektros srovės poveikis. Sutiktina, jog V. N. turėjo sveikatos problemų, ta yra sirgo vainikinių širdies arterijų ir aortos ateroskleroze, stambiažidinine miokardo fibroze, hipertenzine širdies liga, tačiau, teismo vertinimu, šios ligos, kaip matyti iš anksčiau padarytų išvadų, nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryšiu su jo mirtimi. Kitaip sakant, ne jos buvo būtinoji padarinių (V. N. mirties) atsiradimo sąlyga, o K. V. padaryti darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (kurie detalizuoti pareikštame kaltinime) pažeidimai ir dėl to padaryta elektros srovės poveikis V. N. buvo pagrindinė ir būtina sąlyga šioje byloje nustatytoms pasekmėms – V. N. mirčiai – atsirasti. Teismo įsitikinimą, jog V. N. mirtį lėmė techninės elektros srovės poveikis sustiprina tai, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. M 872/2021 (02) surašiusi ekspertė Marija Kolcovaitė apžiūrėjo žuvusio V. N. kūną betarpiškai, o tuo tarpu ekspertas Gregoire Abi Chaker rėmėsi tik medicininiais dokumentais. Tai yra ekspertė Marija Kolcovaitė specialių žinių reikalaujantį tyrimą atliko ne tik vadovaudamasi medicininiuose dokumentuose užfiksuota informacija, atliko ir papildomus tyrimus, kurie patvirtino, jog V. N. mirties priežastis yra būtent techninės elektros srovės poveikis, kas ir komplikavosi klinikine mirtimi, postanoksine encefalopija, koma, pūlinga abipuse bronchopneumonija, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu. Dėl šios priežasties nekyla abejonių, kad V. N. iki įvykio turėtos sveikatos problemos (vainikinių širdies arterijų ir aortos aterosklerozė, stambiažidininė miokardo fibrozė, hipertenzinė širdies liga) neturi jokio priežastinio ryšio su V. N. mirtimi. Kitaip sakant, V. N. mirti lėmė ne šios sveikatos problemos ar širdies nepakankamumas bei kitos komplikacijos, nes, kaip minėta, šias komplikacijas, tokias kaip širdies funkcijos nepakankamumas, postanoksinė encefalopatija, koma ir kt. ir lėmė būtent minėtas elektros srovės poveikis, o ne iki įvykio V. N. diagnozuotos sveikatos problemos.

Aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamajam, kaip darbdavio įgaliotam asmeniui, skyrus daugiau pastangų, dėmesio ir atidumo darbų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti, elektros srovės poveikio, kurį patyrė V. N., galima buvo išvengti, kas patvirtina, jog apskritai įvykusios nelaimės ir V. N. mirties buvo galima išvengti.

Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimų, kurių pažeidimai inkriminuoti K. V., turinį, konstatuotina, kad šiose teisės normose yra nustatomi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimai, jose nustatytos prevencinės priemonės, kuriomis siekiama išsaugoti darbuotojų darbingumą, sveikatą ir gyvybę darbe, o tai atitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu siekiamus tikslus. Nagrinėjamu atveju nelaimingas atsitikimas įvyko, nes K. V. neparengė dokumentų, kuriuose būtų numatyti darbų atlikimo technologiniai sprendiniai ir saugūs darbų vykdymo būdai, darbuotojai būtų aprūpinti patikrinta ir atitinkančia standartų reikalavimus kolektyvine apsaugos priemone (izoliuojančiu skydu), neįvertino pavojingų rizikos veiksnių atliekant kabelių tiesimo ir valdymo skydo pajungimo darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose - elektros srovės pavojaus, neįformino nurodymo, kuriame būtų nustatytos saugios darbų vykdymo sąlygos, darbų apimtys ir kitos darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios priemonės, pats nekontroliavo darbuotojų darbo proceso, neužtikrino, kad vykdantis darbus darbuotojas nepriartėtų (negalėtų netyčia prisiliesti) prie 0,4 kV įtampą turinčių srovinių dalių, elektromontuotojui V. N. atidarius skydo „P1“ dureles, neleistinu atstumu priartėjus prie įtampą turinčių srovinių dalių – prisilietus kairės plaštakos 4-tu pirštu, jis buvo paveiktas elektros srovės bei patyrė sužalojimus – techninės elektros srovės poveikį, kas komplikavosi klinikine mirtimi, postanoksine encefalopatija, koma, pūlinga abipuse bronchopneumonija, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu, dėl ko šis mirė.

Kaltinamojo K. V. nusikalstami veiksmai pasireiškė neatsargios kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu, tai yra jis nesuprato daromos veikos rizikingumo bei pavojingumo ir nenumatė, kad dėl jo padarytų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe (žūti darbuotojas), tačiau pagal savo darbines funkcijas ir savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti, privalėjo ir objektyviai galėjo imtis visų būtinų priemonių, siekdami išvengti neigiamų padarinių kilimo.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo K. V. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės

Skiriant kaltinamajam K. V. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis K. V. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis), tačiau jo įvykdyta nusikalstama veika sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus žūtį. Nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Vertinant kaltinamojo K. V. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teisiamas pirmą kartą (3 t., b. l. 71), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos sumokėtos, duomenų apie šiuo metu galiojančias administracines nuobaudas byloje nėra (3 t., b. l. 67-69), jis yra vedęs.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir/ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje už kaltinamojo K. V. padarytą nusikalstamą veiką yra numatytos dvi bausmės rūšys: bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, tai pat tai, jog kaltinamasis K. V. yra teisiamas pirmą kartą, o asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų nusikaltimo padarymą, paprastai skiriama su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, yra dirbantis ir gaunantis nuolatines pajamas, jam skirtina geriausiai bausmės paskirtį atitinkanti sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta švelnesnė bausmės rūšis – bauda, jos dydį, atsižvelgiant į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatant didesnį nei minimalus (BK 47 straipsnio 1, 2 dalys, 3 dalies 5 punktas, 55 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš K. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 32 978 Eur turtinei žalai atlyginti, 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodyta, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro: 32 978 Eur negautos pajamos, iš viso – 72 978 Eur, nukentėjusiajai atlyginta 40 000 Eur, todėl neatlyginta 32 978 Eur dydžio turtinės žala. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiavo ir išmokėjo 40 000 Eur dydžio vienkartinę išmoką.

Nagrinėjamu atveju, žuvusysis V. N. buvo 55 metų (gimęs (duomenys neskelbtini)), todėl V. N. esant gyvam, jo galėtos gauti pajamos iki sulaukiant pensinio amžiaus (65 metų), skaičiuojant vidutinį 905,36 Eur dydžio darbo užmokestį (vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496) per mėnesį sudarytų 108 643,2 Eur ((12 mėn. x 10 metų) x 905,36 Eur), ½ dalis šios sumos sudarytų 54 321,6 Eur (108 643,2 : 2 = 54 321, 6), todėl nukentėjusioji J. N. mirus jos sutuoktiniui neteko 14 321,6 Eur (54 321,6 Eur – 40 000 Eur), todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos mažintinas iki 14 321,6 Eur.

Šioje byloje nustatyta, kad K. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje ir dėl to, žuvo žmogus – V. N.. Nukentėjusiąja byloje pripažinta žuvusiojo sutuoktinė J. N.. Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe buvo pažeista nukentėjusiosios artimo žmogaus, vyro gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių šalių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiškai akivaizdūs, nes, ją sunaikinus, gyvybės atkūrimo procesas nėra įmanomas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala padaroma teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).

Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas įvertina, artimus nukentėjusiosios ir sutuoktinio santykius, jos patirtus ir tebepatiriamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją. Nukentėjusioji prašo jos naudai priteisti 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau įvertinus ir tai aplinkybės, jog nusikaltimas, numatytas BK 176 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus, o paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2607 iki 28 962 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-93-719/2021), tačiau ir nuolat kinta. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo tokiose bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistinos žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinė nutartis civilinėje byloje, 3K-3-217-690/2018).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog K. V. nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto tai lėmė, jog buvo pažeistas aukščiausias teisinis gėris – atimta žmogaus gyvybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo, kančių bei kitų kriterijų, į kuriuos privalu atsižvelgti nustatant teisingą, protingą ir sąžiningą neturtinės žalos dydį. Patirta dvasinė skriauda tik dalinai gali būti įvertinta ir kompensuota materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant, be kita ko, materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo interesus, bet ir į kitas aplinkybes, kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Teismas, atsižvelgęs į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp sutuoktinių išskirtinumą ir nepakeičiamumą, konstatuoja, kad sutuoktinio mirtis iš ties sukėlė sutuoktinei J. N. didelę neturtinę žalą, taip pat įvertinus tai, jog žuvusysis V. N. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ilgą laiką, beveik nuo pat įmonės įkūrino, tačiau atsižvelgus į teismų praktiką, aktualią šioje byloje, nukentėjusiosios J. N. civilinis ieškinys mažintinas iki 40 000 Eur.

Nagrinėjamu atveju už žalą, atsiradusią dėl K. V. kaltės atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016). Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė 8010,87 Eur civilinį ieškinį. Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su žuvusiojo V. N. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, informacinės sistemos duomenimis, V. N. buvo gydomas nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 15 d. LSMU ligoninės Kauno klinikų Centriniame reanimacijos skyriuje dėl anoksinio smegenų pažeidimo, o nuo 2021 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 18 d. V. N. buvo gydomas LSMU ligoninės Kauno ligoninės Pulmonologijos bei Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose, jam buvo atliktos būtinos medicininės intervencijos. Už V. N. gydymą (duomenys neskelbtini) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjo 8010,87 Eur sumą. Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

V. N. drabužiai (kelnės, marškinėliai, apatinės kelnaitės, kojinės, batai), saugojami Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (1 t., b. l. 124-127, 136-138, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

Kompaktinė laikmena su garso įrašu iš VšĮ (duomenys neskelbtini), kompaktinė laikmena su garso įrašu iš (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 190 (vieno šimto devyniasdešimties) MGL dydžio, tai yra 9 500 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Įpareigoti K. V. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Jam išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 14 321,6 Eur (keturiolika tūkstančių tris šimtus dvidešimt vieną eurą ir šešiasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai iš civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 8010,87 Eur (aštuonis tūkstančius dešimt eurų ir aštuoniasdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- V. N. drabužius (kelnes, marškinėlius, apatines kelnaites, kojines, batus), saugojamus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius;

- kompaktinę laikmeną su garso įrašu iš VšĮ (duomenys neskelbtini), kompaktinę laikmeną su garso įrašu iš (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.