- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-13
- Bylos Nr.
- 2K-597/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00272-2009-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Rimantas Baumilas, Olegas Fedosiukas (pran.)
- Nukentėjusysis
- Mariui Domkui, Mariaus Domkaus
- Kaltinamasis
- V. L.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria buvo atmestas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiojo Mariaus Domkaus apeliaciniai skundai dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžiu V. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokurorės ir nukentėjusiojo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžiu V. L. išteisintas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių, o buvo kaltinamas tuo, kad UAB „Vakarų laivų statykla“, esančioje Klaipėdoje, Minijos g. 180, teritorijoje esančioje plaukiojančioje platformoje, būdamas UAB „Gridins enterprise“ direktoriaus 2009 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. PI-19B paskirtas aukštalipio darbų vadovu bei 2009 m. balandžio 17 d. atestuotas, vykdydamas UAB „Gridins enterprise“ 2009 m. balandžio 20 d. paskyroje-leidime Nr. 25 nurodytus platformos atramų (kojų) aukšto spaudimo vandens srove plovimo darbus, pažeisdamas darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, 2009 m. balandžio 25 d., apie 9 val. (tikslesnis laikas nenustatytas), neįvertinęs ir neinformavęs darbuotojo aukštalipio M. D. apie profesinės rizikos veiksnius atliekant aukšto slėgio pistoletu plovimo darbus ant pastolių, neaprūpinęs visomis darbuotojui priklausančiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis, neinstruktavęs naujoje darbo vietoje pagal įmonėje parengtus ir patvirtintus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, nesupažindinęs su aukšto slėgio purškimo pistoleto eksploatavimo ypatumais, paskyrė M. D. atlikti plaukiojančios platformos atramų (kojų) plovimo darbus. Apie 15.40 val., aukštalipis M. D., avėdamas sportine avalyne ir neturėdamas asmeninių veido apsaugos priemonių, 30 metrų aukštyje ant šlapio pastolių pakloto vandens srautinės mašinos „WOMA“ aukšto slėgio pistoletu HP 3000 atlikdamas platformos atramų (kojų) plovimo darbus, paslydo ir suklupęs trenkėsi dešine akimi į ant pastolių stovo esančią saugos diržo tvirtinimo kilpą, kritimo metu bei nuo smūgio dešinėje rankoje laikomas įjungtas purškimo pistoletas pasisuko į M. D. ir vandens srovė kliudė jo dešiniąją akį, krūtinę. Dėl to M. D. patyrė dešinės akies traumą, tapo aklas dešine akimi ir neteko 30 proc. darbingumo, taigi patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinimas V. L. buvo grindžiamas tuo, kad jis pažeidė šiuos norminių aktų reikalavimus:
2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio l dalies reikalavimus, kad darbdavį atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; 2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose; nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; 27 straipsnio l dalies reikalavimus, kad darbdavys negali reikalauti, jog darbuotojas pradėtų darbą įmonėje, jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestą darbą; 28 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio;
2005 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 29.4 punkto reikalavimus, kad instruktuojama turi būti pagal įmonėje parengtus darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (instrukcijas, saugaus darbo atlikimo taisykles, kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus), darbo priemonių ar technologinių procesų techninius dokumentus, profesinės rizikos vertinimo dokumentus (profesinės rizikos nustatymo kortelę, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės pasą) ar kitus dokumentus, kuriuose pateikiama darbuotojui būtina informacija, kad jis galėtų saugiai dirbti konkrečioje darbo vietoje“;
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. Al-331 patvirtintų Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatų II skyriaus 7 dalies 7.13 punkto reikalavimus;
2009 m. kovo 12 d. UAB „Gridins enterprise“ direktoriaus įsakymu Nr. P1-9 patvirtintos Aukšto slėgio plovimo įrenginio naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.19 l punkto reikalavimus, kad aukšto slėgio plovimo įrenginiu gali dirbti asmuo, susipažinęs su aukšto slėgio plovimo (įrenginio konstrukcija ir eksploatavimu) ypatumais;
2009 m. balandžio 18 d. UAB „Gridins enterprise“ įsakymu Nr. PI-19 direktoriaus patvirtinto Pareigybės aprašymą aukštalipio darbų vadovui II skyriaus 6 punktą, kad aukštalipio darbų vadovas, paskirtas vadovauti darbuotojų grupei, atliekančiai aukštuminius darbus, privalo reikalauti, kad darbuotojai nutrauktų darbus, kai darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti, kai darbo aplinka kelia riziką darbuotojų gyvybei, pavojinga ar kenksminga jų sveikatai, IV skyriaus 8 punktą, kad aukštalipio darbų vadovas atsako už darbuotojų supažindinimą, prieš pradedant dirbti darbus objekte, su pavojingais ir kenksmingais faktoriais ir apsaugos nuo jų priemonėmis.
Šalies argumentai
Prokuroras kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų. Anot prokuroro, apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimų, atmetė apeliacinio skundo argumentaciją remdamasis subjektyviais, prieštaringais išteisintojo parodymais, kuris teigia instruktavęs nukentėjusįjį darbo vietoje. Teismas neanalizavo, kokie yra privalomi darbų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, darbo įrenginių eksploatavimo instrukcijoje įtvirtinti reikalavimai, kurių privalu besąlygiškai ir griežtai laikytis, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, avarijų. Nukentėjusysis neneigia, kad jam buvo parodyta, kaip įjungti ir išjungti pistoletą, plauti metalinę konstrukciją, tačiau judėjimo ir pistoleto laikymo ant virvės reikalavimai nebuvo nurodyti, darbo metu nebuvo liepta persiauti batus. Tuo tarpu pagal norminius aktus instruktavimas apima ne tik supažindinimą su įmonėje esančiais lokaliniais teisės aktais, bet ir su darbo metu naudotinų darbo įrankių eksploatavimo taisyklėmis, reikalavimais, konkrečios darbo vietos, pavojingų veiksnių apibūdinimu, apsaugos nuo jų būdų, priemonių įvardijimu bei aprūpinimu. Teismas neteisingai ir nepagrįstai šį norminio akto reikalavimą įvertino tik kaip formalumą. Teismas nurodė tikįs tuo, kad V. L. išsamiai instruktavo nukentėjusįjį, tačiau nepateiktas nė vienas instruktavimą ir jo turinį patvirtinantis dokumentas. Tuo tarpu pagal vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 patvirtintos Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarkos 29.5 punktą darbuotojams, išklausiusiems pirminį instruktavimą darbo vietoje, leidžiama dirbti tik po to, kai instruktavimas įforminamas instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale ir (arba) specialioje instruktavimo registravimo kortelėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti išteisintojo V. L. parodymais, jog nukentėjusysis susižalojo, nes judėjo išilgai pastolių su įjungtu pistoletu, tai darbo pradžioje jam buvo uždrausta, tačiau nenurodė, kodėl abejoja nukentėjusiojo parodymais, kurie prieštarauja išteisintojo parodymams. Teismas nevertino ir tokių aplinkybių, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis ir civilinis atsakovas – nukentėjusiojo darbdavys stengėsi suklaidinti proceso dalyvius pirmiausia po įvykio rinkdami darbuotojų parašus paskyroje–leidime, po to pateikdami darbo inspekcijai schemą, neva pagal kurią turėjo būti laikomos žarnos vandens padavimui, aukšto spaudimo pistoletas ir neva pagal kurią buvo instruktuotas nukentėjusysis, teigdami, jog nukentėjusiajam ne kartą buvo liepta persiauti batus, ir matydami, jog ši versija yra paneigta liudytojų parodymais, jau tik teisminio nagrinėjimo metu iškėlė kitą jokiais duomenimis neparemtą versiją, jog nukentėjusysis su įjungtu pistoletu judėjo išilgai pastolių, nors to jam pasakyta nedaryti.
Toliau kasaciniame skunde detaliai dėstomos faktinės bylos aplinkybės, prokuroro nuomone, įrodančios, kad nukentėjusiojo instruktavimas buvo nepakankamas ir neatitinkantis norminių aktų reikalavimų ir kad teismo išvada, jog nukentėjusysis sužalojimą patyrė dėl savo paties neatsargumo ir lengvabūdiškumo, neteisinga. Prokuroro teigimu, kaltinamasis V. L. privalėjo atskleisti darbuotojams darbo aplinkos rizikos veiksnius juos supažindindamas su UAB „Baltic Premator Klaipėda“ 2007 m. liepos 25 d. patvirtintomis darbo su aukšto slėgio vandens srautinės mašinos „Woma“, pistoleto HP 3000 saugos ir sveikatos instrukcijomis. Supažindinimas turi būti patvirtintinas darbuotojo parašu. Šioje instrukcijoje aiškiai įtvirtinta, jog dirbančiojo apsaugai turi būti naudojami spec. rūbai bei apsauginis veido skydelis. Kaltinamasis V. L., kaip darbų vadovas, nesupažindinęs M. D. su naudojamo aukšto slėgio plovimo įrenginio naudojimo ypatumais, jog dirbant su šiuo įrenginiu privaloma dėvėti apsauginį veido skydelį, taipogi pažeidė 2009 m. kovo 12 d. UAB „Gridins enterprise“ direktoriaus įsakymu Nr. PI-9 patvirtintos Aukšto slėgio plovimo įrenginio naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.19 1 punkto reikalavimus. Darbo pradžioje M. D. buvo tik parodytas darbo objektas, veiksmų pradžia ir kryptis, tačiau neįvardyti pavojingi veiksniai, apsaugos nuo jų priemonės, kurios asmeniškai jam nebuvo išduotos. Paskyroje–leidime prie naudotinų asmeninių apsaugos priemonių nurodyti tik saugos diržai. Nukentėjusysis M. D. įvykio metu nebuvo kompetetingas įvertinti riziką, nes pirmą kartą atlikinėjo tokį darbą ir nebuvo įpareigotas pats asmeniškai pasirūpinti apsaugos priemonėmis. Esant tinkamam instruktavimui, asmeninių apsaugos priemonių išdavimui, M. D. būtų žinojęs apie privalomas dėvėti asmenines apsaugos priemones: avalynę, veido skydelį, kurių nelaimingo atsitikimo metu neturėjo. Taipogi teismas neanalizavo ir apsauginio veido skydelio neišdavimo nukentėjusiajam reikšmės. Darbo įrenginio, su kuriuo dirbo nukentėjusysis, instrukcijoje įtvirtintas reikalavimas darbo metu naudoti apsauginį veido skydelį. Nukentėjusysis šios darbo priemonės kaip ir guminių batų neturėjo, nors ji buvo būtina, ir nelaimingo atsitikimo metu susiklosčius panašiai situacijai sunkių pasekmių būtų išvengta. Tačiau teismas, padaręs išvadą, kad darbo įrenginio eksploatavimo taisyklių pažeidimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis, šio ryšio net neanalizavo. Teismas neišsamiai ištyręs kaltinimą grindžiančius įrodymus, nesuabejojęs jų patikimumu ir remdamasis tik išteisintojo parodymais priėmė neteisingą apeliacinį skundą atmetančią nutartį.
Anot prokuroro, nurodyti įrodymų vertinimo pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą, todėl priimtos nutarties negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir išteisinimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį pagrįstumo
Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Ši nusikaltimo sudėtis yra blanketinė, todėl, taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir poįstatyminiai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, dėl kokių konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų jie atsirado. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-134/2010, 2K-221/2011, 2K-485/2011 ir kt). Pažymėtina, kad pagal civilinės teisės nuostatas, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama, tačiau, taikant baudžiamąją atsakomybę, tokia prezumpcija negalima.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Pabrėžtina, kad kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu, taigi iš naujo surinktų įrodymų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad pagrindinis V. L. išteisinimo motyvas buvo tai, kad nenustatytas priežastinis ryšis tarp užfiksuotų norminių aktų pažeidimų (leidimas nukentėjusiajam pradėti darbus nepasirašius paskyroje-leidime, nenušalinimas jo nuo darbo matant, kad šis dirba su savo avalyne bei akiniais) ir kilusių padarinių (darbuotojo susižalojimo). Tokiai išvadai pritartina. Konstatuotina, kad priežastinio ryšio nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių, kaip minimumas, suponuoja išvadą, jog be šių pažeidimų nebūtų ir išvardytų padarinių (lot. conditio sine qua non). Nagrinėjamoje byloje kaltinimas nesugebėjo pagrįsti, kad nelaimingą atsitikimą lėmė netinkamas instruktažas, leidimas dirbti darbuotojui be reikalingų batų ir veido skydelio ar kiti kaltinamajame akte išvardyti norminių aktų pažeidimai. Šias aplinkybes teismai išsamiai ištyrė ir padarė priešingas išvadas.
Darydami išvadą dėl priežastinio ryšio nebuvimo, teismai pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusiajam buvo kelis kartus primygtinai liepta nedirbti be reikalingų batų, tačiau jis šių paliepimų nepaisė; nukentėjusysis pripažino, kad nusprendė dirbti su savais sportiniais batais, nes guminiai batai jam buvo per dideli; apie netinkamo dydžio bartus nukentėjusysis neinformavo darbų vadovo; stiklinis veido skydelis neapsaugo nuo aukšto slėgio srovės ir skirtas apsaugoti darbuotojo akis nuo dulkių ir įvairių smulkių nešvarumų, todėl jo nebuvimas negali būti laikomas nelaimingo atsitikimo priežastimi; nukentėjusysis buvo išsamiai instruktuotas darbo vietoje, kaip praktiškai turi būti atliekamas darbas su aukšto slėgio vandens pistoletu, to nukentėjusysis neneigia; nelaimingas atsitikimas įvyko praėjus beveik 5 valandom nuo darbų pradžios.
Prokuroras kasaciniame skunde grindžia instruktavimo netinkamumą tuo, kad nebuvo laikytasi nustatytos tvarkos (instruktavimas turėjo būti įformintas registravimo žurnale arba kortelėje), tačiau pastebėtina, kad nei kaltinamajame akte, nei viso proceso metu kaltinimas nesugebėjo pagrįsti, kokio konkrečiai instruktavimo nepakako ir kokių būtinų žinių pritrūko darbuotojui, kad būtų išvengta nelaimingo atsitikimo. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad toks instruktavimas, kai praktiškai (realiai) pademonstruojama, kaip konkretus darbas (užduotis) turi būti atliktas, laikytinas išsamiu ir tinkamu, nes tokiu būdu instruktuojamas asmuo pats vizualiai mato, kaip nurodytas darbas turi būti teisingai atliktas, jam nereikia kažką papildomai užsirašyti, įsivaizduoti. Todėl pritartina teismų išvadai, kad šiuo atveju nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad nukentėjusysis būtų netinkami instruktuojamas, o tai, kad nebuvo pasirašyta ant paskyros–leidimo ir instruktavimas nebuvo tinkamai įformintas, šiuo atveju priežastinio ryšio nepagrindžia.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo abejones dėl priežastinio ryšio buvimo sustiprino ir darbuotojo susižalojimo aplinkybių tyrimas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš įvykio vietos apžiūros tiriant nelaimingą atsitikimą darbe, nukentėjusiojo bei kaltinamojo parodymų, atlikto tardymo eksperimento su nukentėjusiuoju galima daryti išvadą, kad pats nukentėjusysis galėjo susižaloti tik dėl savo paties neatsargumo bei nurodymų nevykdymo – neleistinai judant išilgai pastoliais su veikiančiu aukšto slėgio pistoletu, kai vandens padavimo šlangas guli ant pastolių pakloto (taip dirbti buvo uždrausta). Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs susižalojimo aplinkybes, konstatavo, kad aukšto slėgio pistoletui būnant tokioje padėtyje, kaip pavaizduota eksperimento metu bei užfiksuota nukentėjusiojo parodymais, jis negalėjo pasisukti taip, kad sužalotų M. D. veido dešinę pusę. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs tiek į vandens aukšto slėgio pistoleto veikimo specifiką, tiek ir į jo gabaritus (jis yra akivaizdžiai per ilgas, kad kaltinime nurodytu būdu nukentėjusysis neatleidęs šio pistoleto gaiduko būtų patyręs tokio pobūdžio veido sužalojimus). Šios objektyvios aplinkybės vertė teismus abejoti nukentėjusiojo parodymais dėl to, kaip jis susižalojo.
Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, kad teismai rėmėsi tik išteisintojo V. L. parodymais ir nesuteikė deramos reikšmės kitiems bylos įrodymams. Tokie teiginiai prieštarauja bylos duomenims. Kasacinio teismo kolegija nenustatė, kad žemesnieji teismai būtų neišsamiai tyrę ar vertinę įrodymus, ignoravę kokius nors svarbius bylai spręsti duomenis, nemotyvuotų savo išvadų ir taip padarytų esminių BPK pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo kasacinį skundą atmesti.