Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-348-923/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-10-07
Bylos Nr.: 1A-348-923/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-30026-2021-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Odeta Gruodienė, Lina Lesinskienė, Aušra Vingilė
Nuteistasis: K. V.
Civilinis atsakovas: UAB ,,E“
Civilinis ieškovas: J. N., Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai: Laimutis Jankauskas, Elena Gylienė

Kategorijos

2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-348-923/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30026-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,nuteistajam K. V. ir jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei,

civilinės atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,E“ atstovui direktoriui A. Č. ir įgaliotajam atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės UAB ,,E“ atstovo A. Č. (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 190 MGL dydžio bausmė, tai yra 9 500 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš civilinės atsakovės UAB „E“ priteista 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 14 321,6 Eur (keturiolika tūkstančių trys šimtai dvidešimt vienas euras ir 60 centų) turtinei žalai atlyginti.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai iš civilinės atsakovės UAB „E“ priteista 8 010,87 Eur (aštuoni tūkstančiai dešimt eurų ir 87 centai) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. K. V. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas darbdavio - UAB „E“ direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-2021/04 („Dėl skyrimo į objektą, vykdant darbus pagal 2021 m. kovo 31 d. Subrangos sutartį Nr. R-115, UAB „E“ objekte (duomenys neskelbtini) paskirtas darbų vadovu ir privalėdamas pagal UAB „E“ direktoriaus 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. DS10-15 patvirtintų darbų vadovo pareiginių nuostatų Nr. 4 15 punkto reikalavimus užtikrinti darbuotojams saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas; 16 punkto reikalavimus aprūpinti dirbančiuosius apsaugos priemonėmis, būdamas įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbų vykdymą, neparengė dokumentų, kuriuose būtų numatyti darbų atlikimo technologiniai sprendiniai ir saugūs darbų vykdymo būdai, darbuotojai būtų aprūpinti patikrinta ir atitinkančia standartų reikalavimus kolektyvine apsaugos priemone (izoliuojančiu skydu), neįvertino pavojingų rizikos veiksnių atliekant kabelių tiesimo ir valdymo skydo pajungimo darbus veikiančiuose elektros įrenginiuose – elektros srovės pavojaus, neįformino nurodymo, kuriame būtų nustatytos saugios darbų vykdymo sąlygos, darbų apimtys ir kitos darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios priemonės, pats nekontroliavo darbuotojų darbo proceso, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, vadovaudamasis darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo principais, darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, technologinių procesų bei darbo priemonių dokumentais, įvertinęs profesinę riziką įmonėje, „rengia įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus (darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, saugaus darbų atlikimo taisykles ar instrukcijas ir kitus reikiamus įmonės vietinius (lokalinius) norminius teisės aktus)“; 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą“; 25 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuriame numatoma, kad „atsižvelgęs į darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo ir technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus.“..>>“; 25 straipsnio 1 dalies 13 punktą „kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų“, 28 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „jei kolektyvinės apsaugos priemonės neužtikrina darbuotojų apsaugos nuo rizikos veiksnių, darbuotojams privalo būti išduodamos asmeninės apsaugos priemonės. Asmeninės apsaugos priemonės darbuotojui išduodamos tik įvertinus jį veikiančius rizikos veiksnius ir turi būti parenkamos tokios, kad apsaugotų darbuotoją nuo rizikos veiksnių poveikio“; pažeidė Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 1-100 26 punkto reikalavimą, kuriame numatoma, kad darbų vadovas organizuoja elektros įrenginių eksploatavimo darbus. Jis turi teisę duoti nurodymus ir pavedimus darbams elektros įrenginiuose, atsako už nurodyme ar pavedime nustatytų organizacinių ir techninių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, už atsakingų asmenų ir brigados narių paskyrimą, reikiamą jų kvalifikaciją ir brigados kiekybinę sudėtį; 39 punkto reikalavimą, kuriame numatoma, kad organizuojant ir vykdant darbus elektros įrenginiuose, žmogaus apsaugai nuo elektros srovės, statinės elektros, elektromagnetinių laukų ir elektros lanko poveikio turi būti vykdomos organizacinės bei techninės priemonės; 40 straipsnio reikalavimą, kuriame numatoma, kad techninėms priemonėms priskiriami techniniai veiksmai, užtikrinantys darbo vietose darbuotojų saugą ir sveikatą (apsaugantys dirbančiuosius nuo prisilietimo prie įtampą turinčių dalių atjungimai, atjungtų srovinių dalių įžeminimai, ženklų iškabinimas ir darbo vietos aptvėrimas, kad darbuotojai nepriartėtų neleistinais atstumais prie įtampą turinčių dalių ir pašaliniai žmonės nepatektų į vykdomų darbų zoną, izoliuotų įrankių ir priemonių naudojimas bei apsauga nuo elektros lauko) priklausomai nuo darbų kategorijos; 44.3. punkto reikalavimą, kuriame nurodomas darbų įforminimas nurodymu, pavedimu ar techninės priežiūros tvarka; 48 punkto reikalavimus, kuriame numatoma, kad nurodymas – tai rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant nurodytos apimties darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas, ir saugaus atlikimo sąlygos, brigados sudėtis ir už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi asmenys; 76 punkto reikalavimą, kuriame numatoma, kad dirbant arti įtampą turinčių dalių, darbo metu turi būti užtikrinta, kad dirbantieji neprisiliestų prie greta esančių įtampą turinčių dalių; 93.4 punkto reikalavimą, kuriame numatoma, kad darbo vietos ribų ir kitų pavojingų zonų paženklinimas apsaugos nuo elektros įspėjamaisiais ženklais „STOK! ĮTAMPA“; 96 punktą, kuriame numatoma, kad vykdant darbus žemosios ar vidutinės įtampos elektros įrenginiuose šalia darbo vietos esančios srovinės dalys privalo būti uždengtos izoliuojančiais skydais arba izoliuojančiais apdangalais, gaubtais; 235.4. punktą, kuriame numatoma, kad prie pagrindinių apsaugos nuo elektros priemonių, naudojamų žemosios įtampos elektros įrenginiuose, priskiriamos dielektrinės pirštinės, 239 punktą, kuriame numatoma, kad visos apsauginės priemonės turi atitikti galiojančius standartus, o jų naudojimas – Taisyklių reikalavimus. Jeigu gamyklos gamintojos instrukcija nesutampa su Taisyklių reikalavimais, reikia vadovautis gamyklos gamintojos instrukcijomis; 241 punktą, kuriame numatoma, kad leidžiama naudotis tik tomis apsaugos nuo elektros priemonėmis, kurios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų nustatyta tvarka yra išbandytos ir patikrintos, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe žmogui, tai yra 2021 m. rugpjūčio 23 d. apie 15 val. 46 min. atliekant apsaugos sistemos, lauko elektros tinklų ir teritorijos apšvietimo elektros tinklų įrengimo darbus pagal sutartį objekte „Kitų inžinierinių statinių (kiemo įrenginių) – aikštelių rekonstravimo ir paskirties keitimo į IV kategorijos kelią (duomenys neskelbtini), rangos darbai“, vykdant darbus elektros skydinėje, neužtikrinus, kad vykdantis darbus darbuotojas nepriartėtų (negalėtų netyčia prisiliesti) prie 0,4 kV įtampą turinčių srovinių dalių, elektromontuotojui V. N. atidarius skydo „P1“ dureles, neleistinu atstumu priartėjus prie įtampą turinčių srovinių dalių – prisilietus kairės plaštakos 4-tu pirštu, jis buvo paveiktas elektros srovės bei patyrė sužalojimus – techninės elektros srovės poveikį, kas komplikavosi klinikine mirtimi, postanoksine encefalopatija, koma, pūlinga abipuse bronchopneumonija, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu, dėl ko jis mirė.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad K. V. padaryti darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (kurie detalizuoti pareikštame kaltinime) pažeidimai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga įvykiui kilti ir pasekmėms – V. N. mirčiai – atsirasti, todėl tarp K. V. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Be to, mirtį įmonės darbuotojui sukėlusį nelaimingą atsitikimą lėmė ne tik konkretus K. V. padarytas teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir ne kiekvienas jų atskirai, o darbo saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų darbo saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų visuma. Teismas konstatavo ir tai, kad K. V. nusikalstami veiksmai pasireiškė neatsargios kaltės forma, tad įvertinus visas reikšmingas aplinkybes padarė išvadas, kad K. V. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai, o jo kaltė patvirtinta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, liudytojų ir specialistų parodymais. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad K. V. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau jo nusikalstama veika sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes – žmogaus žūtį, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, teisiamas pirmą kartą, yra vedęs, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl K. V. paskyrė sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei minimalus.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde civilinės atsakovės UAB „,E“ atstovas direktorius A. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį teismo nuosprendį bei civilinį ieškinį atmesti.

3.1. Civilinės atsakovės atstovai skunde teigia, kad pagal BK 176 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tik už tuos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kadangi priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos ir kilusių padarinių, o ne tarp kaltės ir padarinių. Pažymi, kad turi būti nustatyta, kokius konkrečiai norminių aktų reikalavimus kaltininkas pažeidė ir kad būtent šie pažeidimai yra būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis padariniams kilti. Apeliantas tvirtina, kad tarp K. V. veiksmų ir padarinių kilimo – V. N. mirties, tiesioginio priežastinio ryšio nėra. Skunde pažymėta, kad specialisto yra nustatytos dvi nelaimingo atsitikimo priežastys, kurias vertinant galima padaryti išvadą, kad net jei nebūtų pirmosios priežasties (t. y. būtų viskas atitikę teisės aktams ir reikalavimams), tačiau būtų antroji priežastis (t. y. V. N., kaip kad šiuo atveju – nebūtų naudojęs apsauginės plokštės) – nelaimingas atsitikimas vis tiek būtų įvykęs. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp nelaimingo atsitikimo ir K. V. veikos, o nesant jo – nėra ir nusikaltimo sudėties, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

3.2. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad byloje nenustatyta tiksli V. N. mirties priežastis. Apeliantas teigia, kad specialistės M. K. išvada yra vienintelis byloje esantis įrodymas, siejantis V. N. mirtį su įvykiu darbe. Be šio įrodymo negalėtų būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį negali būti jokių abejonių specialistės išvados pagrįstumu. Pažymi, kad vis tik apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors byloje yra daugybę faktų, kurie kelia abejonių, jog V. N. mirties priežastis yra elektros trauma.

3.2.1. Nors nuosprendyje nurodyta, kad teismo ekspertė M. K. atliko ir papildomus tyrimus, kurie patvirtino, jog V. N. mirties priežastis yra būtent techninės elektros srovės poveikis, tačiau tokia teismo išvada neatitinka tikrovės – teismo ekspertė paskyrė histologini tyrimą, tačiau šis tyrimas nepatvirtino, kad žaizda buvo dėl elektros srovės poveikio. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad teismui nekyla abejonių, kad V. N. iki įvykio turėtos sveikatos problemos ((duomenys neskelbtini)) neturi jokio priežastinio ryšio su jo mirtimi. Tokia teismo išvada neatitinka tikrovės, o ir teismas neturi specialių medicininių žinių tokiai išvadai padaryti, be to, teismo posėdžiuose apklausti teismo ekspertai M. K. ir G. A. C. tokios teismo išvados nepatvirtino. Priešingai, G. A. C. išvadoje Nr. M2023/001 nurodyta, kad V. N., teismo medicinos tyrime nustatyti ligų pakitimai, gali pasibaigti mirtimi (atsakymas į 13 klausimą); jie galėjo sukelti V. N. klinikinę mirtį (atsakymas į 14 klausimą.). Tuo tarpu teismo ekspertei M. K. toks klausimas nebuvo užduotas. Specialistės M. K. išvada nepagrįsta, prieštaringa, neišsami, todėl ja vadovautis nėra pagrindo.

3.2.2. Apeliantas pažymi, kad išanalizavus medicininių dokumentų duomenis bei byloje esančią kitą medžiagą, matyti, jog kviečiant greitąją medicinos pagalbą (GMP), buvo pranešta apie tai, jog V. N. darbo metu patyrė elektros traumą, po kurios prarado sąmonę, sustojo kvėpuoti bei sustojo širdies veikla. Atvykus buvo nustatyta asmens klinikinė mirtis, tačiau galvos smegenys dar buvo gyvos ir (arba) daliniai gyvos, todėl GMP darbuotojų atliktas gaivinimas buvo sėkmingas – po gaivinimo atsistatė arterinis kraujo spaudimas, kvėpavimas. GMP kvietimo kortelėje taip pat yra nurodyta, jog pacientas darbo įstaigoje liudininkų akivaizdoje patyrė elektros iškrovos traumą, dirbdamas su aukštos įtampos srove prie elektros skydinės, tačiau tai neatitinka tikrovės, kadangi byloje buvo išsiaiškinta, kad toje vietoje aukštos įtampos nebuvo. Be to, įvykį matė tik vienas liudytojas, kuris nurodė, kad pamatė bei girdėjo, kaip galimai elektros srovė pakratė V. N., tada jis reaguodamas patraukė kolegą nuo elektros srovės. V. N. iš karto sustojo kvėpuoti, prarado sąmonę, todėl kartu buvęs liudytojas A. A. išėjo ieškoti pagalbos kitur ir grįžo su kitu asmeniu. Byloje nenustatyta, kiek laiko prieš atvykstant GMP buvo atlikti gaivinimo veiksmai, nenustatyta, kiek laiko asmuo buvo pasišalinęs ir palikęs V. N. vieną be sąmonės (tikėtina be širdies veiklos ir kvėpavimo) iki kol atvyko pagalba, kas galėjo turėti įtakos galvos smegenų, kuriose yra gyvybės centrai, apmirimui ir negrįžtamiems pakitimams, iki pat biologinės mirties V. N. sąmonės neatgavo.

3.2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad specifinis tokios traumos požymis – elektros žymė. Atliekant V. N. lavono teismo medicinos tyrimą, išorinio tyrimo metu ekspertė M. K. pastebėjo odos pakitimą kairės plaštakos ketvirtame piršte. Norėdama patikslinti šio piršto pakitimo padarymo būdą paėmė mėginį histologiniam tyrimui atlikti. Nors V. N. lavono kairės plaštakos ketvirto piršto odos pakitimo aprašymas rodo, jog tai yra sužalojimas, atlikus histologinius tyrimus nustatyta „odos lope raginio sluoksnio defektas su žemiau besidėstančių epidermio sluoksnių paspaudimu”, vis tik, atsakydama į užduotyje pateiktus klausimus apie sužalojimus, ekspertė išvadoje nurodė, jog V. N. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. Apeliantas skunde pažymi, kad elektros žymės histologinis vaizdas yra specifinis: epidermio Malpigijaus sluoksnio ląstelės ir jų branduoliai pailgėję, atrodo lyg šukos. Taigi, elektros traumai būtinos sąlygos, jog elektros impulsas įeitų į žmogaus kūną ir iš jo išeitų. Elektros įėjimo vietoje dėl elektros impulso savybių būna sužalojimas – nudegimo žymė. Išėjimo vietoje sužalojimo gali ir nebūti. Taip pat skunde pažymėta, jog mokslinėje literatūroje minima bei medicinos praktikoje žinoma, jog konkretaus tyrimo, kuris galėtų nurodyti ir patvirtinti, kad asmuo patytė elektros traumą – nėra. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad medicininiuose dokumentuose – nei GPM kvietimo kortelėje, nei sveikatos priežiūros įstaigų, į kurias V. N. buvo pristatytas ir gydomas dokumentuose, duomenų apie išorinius jo kūno sužeidimus, sužalojimus, tame tarpe ir elektros žymę – nėra. Kaip minėta, net ir apžiūrėdama lavoną specialistė M. K. išvadoje nurodė, jog išorinių sužalojimų nėra. Atsižvelgiant į tai, apelianto manymu, negalima konstatuoti, kad V. N. patyrė elektros traumą, kas įtakojo jo mirtį.

3.2.4. Tačiau skunde atkreipiamas dėmesys, kad medicininiuose dokumentuose bei V. N. lavono vidinio tyrimo metu yra duomenų apie kraujotakos organų pakitimus – (duomenys neskelbtini). Šie pakitimai medicininiu požiūriu galėjo įtakoti V. N. širdies veiklos ir kvėpavimo sutrikimą, sąmonės praradimą, deguonies tiekimo nutrūkimą galvos smegenims, dėl ko jį galėjo ištikti klinikinė mirtis ir dėl ko galėjo atsirasti negrįžtamų galvos smegenų pakitimų. Taigi, apelianto manymu, neradus vienintelio elektros traumos specifinio požymio – elektros žymės V. N. kūne, galima teigti, jog medicininiuose dokumentuose nurodyta diagnozė – elektros trauma – buvo nustatyta tik remiantis į gydymo įstaigą pristačiusių GMP darbuotojų nurodytomis aplinkybėmis pagal liudytojo pasakymą, tad ir specialistės M. K. išvada paremta tuo, o ne objektyviais duomenimis.

3.2.5. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į mokslinę literatūrą, kurioje nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo nuo žemos įtampos metu būna išorinės žymės srovės įtekėjimo ir ištekėjimo vietose, o nuo aukštos įtampos pasekmės būna itin skaudesnės, kuomet paveikiami ir nudega dideli kūno paviršiaus plotai ir t.t. Žemos įtampos elektros traumos atvejais pažeidžiama oda kontakto su srove vietoje, ir būna jau minėtas vienintelis elektros traumos požymis – elektros žymė. Skunde pažymėta, jog pati specialistė M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jei nebūtų turėjusi tokių duomenų (kad V. N. patyrė elektros traumą), tai abejotina, ar būtų rašiusi tokią diagnozę, nebent būtų radusi tą tipinę elektros žymę. Taigi, šiuo atsakymu ekspertė patvirtino, jog V. N. mirties priežastis buvo nustatyta GPM kvietimo kortelėje nurodytais duomenimis, LSMUL KK bei LSMU KL nustatytomis diagnozėmis, nesant medicininiuose dokumentuose ir teismo medicinos tyrimo metu nustatytų objektyvių pakitimų, kurie būtų patvirtinę elektros traumos faktą. O atsižvelgiant į tai, kad V. N. kūne nebuvo rasta jokių aukštos įtampos elektros srovės traumos požymių, kurie yra akivaizdūs, M. K. turėjo suprasti, kad GMP kvietimo kortelėje esantis įrašas apie V. N. traumą dirbant su aukštos įtampos srove neatitinka tikrovės, todėl juo nereikėtų vadovautis. Apeliantas pažymi ir tai, jog specialistė M. K., apžiūrėdama lavoną, nedarė jo fotonuotraukų teigdama, jog jai tas neprivaloma, nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos vidinės procedūros nustato joje dirbančių teismo medicinos ekspertų pareigą atliekant lavono tyrimą atlikti fotofiksaciją, tad fotofiksacija šiuo atveju buvo būtina.

3.3. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pateikti ekspertės M. K. atsakymai parodė, jog išvada ir parodymai yra nepagrįsti ir neobjektyvūs, kreipėsi į nepriklausomą teismo medicinos ekspertą G. A. C., dėl specialisto išvados pateikimo. Nepriklausomas ekspertas surašė išvadą, kurioje nurodė, kad V. N. klinikinės mirties priežastis – nepatikslintos kilmės širdies sustojimas. Nepriklausomas ekspertas taip pat atsakė į eilę kitų klausimų, susijusių su galima V. N. mirties priežastimi, jo turėtomis ligomis ir kt. Apeliantas tvirtina, jog tarp ekspertės M. K. išvados ir nepriklausomo eksperto G. A. C. išvados yra esminių nesutapimų. Apeliaciniame skunde lyginami abiejų ekspertų atsakymai su mokslinėje literatūroje nurodyta informacija ir teigiama, kad būtent nepriklausomo eksperto atsakymai atitinka mokslinę literatūrą. Tad atsižvelgiant į tai, kad ekspertės M. K. išvada prieštaringa, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, nėra privalomos fotofiksacijos, neįvertintos reikšmingos aplinkybės, kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertizės tyrimo eigos ir rezultatų, apelianto teigimu, šia išvada pagrindo vadovautis nėra ir reikia vadovautis teismo eksperto G. A. C. išvada. Skunde tvirtinama, kad nenustačius tikslios V. N. mirties priežasties, negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat akivaizdu, kad būtina V. N. pagalba – dirbtinis kvėpavimas – nebuvo suteikta laiku, buvę įvykio vietoje D. Ž. ir A. A. to nepadarė ir gaivinimą pradėjo tik atvykę GMP medikai. Anot teismo eksperto G. A. C., kiekviena minutė tokios pagalbos nesuteikimo mažina nukentėjusiojo tikimybę išgyventi 10 %, todėl V. N. mirtį sąlygojo ir dirbtinio kvėpavimo nesuteikimas laiku.

3.4. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nuosprendyje citavo kasacinio teismo praktikoje nustatytas priteisiamos neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose, tačiau priimdamas spendimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai, nenurodė nei vieno motyvo, kodėl nukrypsta nuo LAT nustatytų neturtinės žalos dydžio ribų ir priteisia didesnę sumą, nei nurodyta LAT praktikoje. Teigia, kad civilinė ieškovė nepagrindė, koks buvo jos realus santykis su sutuoktiniu, emocinis artumas ir būtent kaip ją paveikė sutuoktinio mirtis, kaip ji į tai reagavo, kokių neigiamų padarinių sveikatai dėl to kilo ir pan., todėl civilinės ieškovės prašomas neturtinės žalos dydis yra neįrodytas ir negali būti priteisiamas. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje tokių aplinkybių nei nurodė, nei nustatinėjo, todėl nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

3.5. Apeliaciniame skunde prašoma priteisiant žalą atsižvelgti ir į paties žuvusiojo neatsargumą, kuris pasireiškė tuo, kad įvykio metu buvo be švarko, nenaudojo medžio plokštės kaip apsauginio skydo, be to, pats V. N. nurodė kolegai, kad pamiršo, jog ten yra elektros įtampa. Kad V. N. veiksmai tapo viena iš nelaimingo atsitikimo priežastimi, nurodyta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadoje Nr. 11-961 (22) bei VDI AKTE. Atsižvelgiant į pačio V. N. elgesį ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.282 straipsniu, yra pagrindas neturtinę žalą mažinti arba jos iš vis nepriteisti.

3.6. Apelianto teigimu, yra pagrindas mažinti ir turtinę žalą. Nustatydamas turtinės žalos dydį teismas vadovavosi tuo, kad civilinei ieškovei priklausė puse jos sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio, tačiau apylinkės teismas neįvertino tos aplinkybės, jog puse civilinės ieškovės gaunamo darbo užmokesčio priklausė jos sutuoktiniui. Civilinė ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis siekia 600-700 Eur šios aplinkybės teismas neįvertino, todėl netinkamai apskaičiavo turtinės žalos dydį.

Atsiliepimas

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinės atsakovės UAB „E“ atstovas įmonės direktorius A. Č. ir atstovas advokatas Laimutis Jankauskas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, nuteistasis K. V. ir jo gynėja advokatė Elena Gylienė civilinės atsakovės atstovo skundą palaikė ir prašė tenkinti bei K. V. išteisinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Civilinės atsakovės atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių (fakto), veikos kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, objektyviai iširtos reikšmingos bylos aplinkybės, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvati padarytai nusikalstamai veikai, taip pat atitinka nuteistojo asmenybę, todėl teisėjų kolegija, remdamasi civilinės atsakovės atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų ir naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei K. V. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį. Tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai sprendė neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

Dėl priežastinio ryšio

6. Apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde neginčijama nusikalstamos veikos kvalifikacija, tinkamo nusikalstamos veikos subjekto nustatymas, iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu padarytomis teismo išvadomis dėl priežastinio ryšio kilimo bei dėl žuvusiojo mirties priežasties. Apelianto nuomone, apylinkės teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nuteisė K. V., nes tam, kad asmenį pripažinti kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį turi būti nustatytas priežastinis ryšis tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių. Pažymėta, jog baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį kyla tik už tuos darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurie yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su minėto straipsnio numatytais padariniais. Šiuo gi atveju, apelianto manymu, net jei būtų buvę įvertinti pavojingi fiziniai rizikos veiksniai ir K. V. viską būtų atlikęs taip, kaip reikalavo teisės aktai, paties žuvusiojo V. N. veiksmai (apsauginių priemonių nenaudojimas) vis tiek būtų sukėlę tokius pačius padarinius, todėl nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp nelaimingo atsitikimo ir kaltinamojo veikos, nėra ir nusikaltimo sudėties.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo, pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Remdamiesi šiomis nuostatomis, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tačiau teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018 ir kt.). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

8. Šioje byloje K. V. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl to, kad būdamas darbdavio paskirtas darbų vadovu, būdamas įgaliotu asmeniu, atsakingu už darbų vykdymą, dėl neatsargumo pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. atliekant apsaugos sistemos, lauko elektros tinklų ir teritorijos apšvietimo elektros tinklų įrengimo darbus pagal sutartį objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), ir vykdant darbus elektros skydinėje, neužtikrinus, kad vykdantis darbus darbuotojas nepriartėtų prie 0,4V įtampą turinčių srovinių dalių, elektromontuotojui V. N. atidarius skydo „P1“ dureles, neleistinu atstumu priartėjus prie įtampą turinčių srovinių dalių, jis buvo paveiktas elektros srovės bei patyrė sužalojimus, kurie komplikavosi ir dėl to asmuo vėliau mirė.

9. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2014, 2K-11-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-337-489/2018). BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir tapo būtina sąlyga bei pagrindine priežastimi sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

10. Kaip jau minėta, byloje ginčo, kad šiuo atveju BK 176 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektas yra K. V. – nėra. Be to, apeliaciniame skunde akcentuota, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino dėl kokios priežasties žuvo nukentėjusysis – ar dėl darbų saugos taisyklių pažeidimų, ar dėl paties žuvusiojo neatsargių veiksmų. Priežastinis ryšys gali būti grindžiamas tik tais pažeidimais, kurie tiesiogiai yra susiję su BK 176 straipsnyje įtvirtintų padarinių kilimu.

11. Į bylą pateiktame Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau – VDI) 2022 m. vasario 11 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 (toliau – Aktas) nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra: 1) Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. UAB „E“ darbų vadovas K. V., būdamas darbdavio galiotu asmeniu, atsakingu už darbų įvykdymą (saugius darbų atlikimo būdus), techninių ir organizacinių priemonių tinkamumą bei pakankamumą saugiam darbui atlikti, neįvertino pavojingų rizikos veiksnių, atliekant kabelių tiesimo ir valdymo skydo pajungimo darbus šalia įtampą turinčių srovinių dalių, neužtikrino, kad visiems darbuotojams būtų išduotos asmeninės apsaugos priemonės. Nebuvo numatyti saugūs darbų vykdymo būdai, nenustatyti saugūs darbų atlikimo technologiniai būdai, nekontroliuotas darbuotojų darbo procesas. Tuo pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktai; 2) Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 26, 44.3, 75 punktai. Darbdavio įgaliotas asmuo neužtikrino ir nekontroliavo (paskyra – leidimas, išduota 2021 m. liepos 5 d., galioja iki 2021 m. rugsėjo 1 d.), priemonių, pavadinimai: 4 punkto Nr. 1 „Supažindinti darbuotojus su atliekamų darbų techniniu projektų U19-03, išaiškinant saugius darbų atlikimo būdus, esančias ir galimas rizikas“, 5 punkto Nr. 2 „<...>Neatjungtas srovines dalis uždengti izoliacine medžiaga“, kad prieš darbų pradžią ir darbų eigoje būtų įgyvendintos ir kontroliuojamos paskyroje – leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Techniniame projekte Nr. U19-03 kabelių klojimo technologijos nebuvo numatyta (nebuvo paruošta technologinė kortelė; nebuvo įdėta schemų ar brėžinių, kaip technologiškai ir saugiai atlikti minėtus darbus elektros įrenginių patalpoje). Tuo pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų 2000 m. gruodžio 22 d. Nr. 346, 11, 13 punktai. Darboviečių įrengimo statybvietėje nuostatų, patvirtintų 2008 m. sausio 15 d. Nr. A1-22/DI-34, 9 punktas. Dėl statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ patvirtinimo, patvirtinto 2016 m. gruodžio 2 d. Nr. D1-848, 24, 25 punktai, 3 priedo II, III skyriai. UAB „E“ Elektromuontuotojo saugos ir sveikatos instrukcija, patvirtinta UAB „E“ direktoriaus 2010 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. DS10-08, 19 punktas – „Darbdavys, įvertinęs rizikos veiksnius ir vadovaudamasis nustatytomis normomis, privalo nemokamai aprūpinti darbuotoją asmeninėmis apsaugos priemonėmis“, 20 punktas – „Atliekant darbus, įtampą turinčiuose elektros įrenginiuose, papildomai turi būti išduodama: 20.1 dielektrinės pirštinės; 20.3 dielektriniai kilimėliai“, 48 punktas – „Gauti tiesioginio UAB „E“ darbų vadovo užduotį susipažinti su darbų vykdymo tvarka ir saugiais darbo metodais“; 2) Elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Darbų atlikimas nebuvo įformintas nurodymu, t. y. rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas ir saugaus atlikimo sąlygos. Tuo pažeista: Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 48, 49, 74, 75, 166 punktai; 3) Duotų tinkamų asmeninių apsauginių priemonių nenaudojimas. Elektromontuotojas V. N. nenaudojo jam išduotų asmeninių apsaugos priemonių (pagal UAB „E“ darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelę Nr. SP-09), t. y. nelaimingo įvykio metu nedėvėjo darbo striukės (švarko), nenaudojo medinės drožlių plokštės (skydo; išmatavimai 0.65/0,51 m). Tuo pažeista: 1) Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas (2 t., b. l. 49-50). Taigi iš VDI Akto akivaizdu, kad buvo nustatytos trys, o ne dvi, kaip kad nurodoma apeliaciniame skunde, nelaimingo atsitikimo priežastys, įvardytos kaip: 1) saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; 2) elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas; 3) duotų tinkamų asmeninių apsauginių priemonių nenaudojimas.

12. Be to, atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. birželio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 11-961(22) buvo konstatuota, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog darbai elektros skydinėje buvo vykdomi neužtikrinus, kad darbus vykdantis darbuotojas nepriartėtų (negalėtų netyčia prisiliesti) prie 0,4V įtampą turinčių srovinių dalių. Tai, kad elektros skydo pajungimo darbams veikiančiame elektros įrenginyje nebuvo paruoštas dokumentas, kuriame būtų numatyti darbų atlikimo technologiniai sprendimai ir saugūs darbų vykdymo būdai, tai, kad darbuotojai nebuvo aprūpinti patikrinta ir atitinkančia standartų reikalavimus kolektyvine apsaugos priemone (izoliuojančiu skydu), yra nelaimingo atsitikimo organizacinė priežastis, kuri didino nelaimingo atsitikimo darbe riziką. Be to, kaip nurodyta ir apeliaciniame skunde, minėtoje išvadoje pažymėta ir tai, kad V. N. veiksmai, tai, kad jis, dirbant arti įtampą turinčių dalių, nenaudojo izoliuojančio skydo (nagrinėjamu atveju turimos medinės plokštės) ir neleistinai priartėjo (prisilietė) prie įtampą turinčių srovinių dalių, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui ir buvo viena iš tiriamo nelaimingo atsitikimo priežasčių (3 t., b. l. 14-20). Pirmosios instancijos teisme apklausiama specialisto išvadą surašiusi ekspertė J. R. savo išvadą patvirtino. Tiek VDI Akto išvados, tiek ir specialisto išvada Nr. 11-961(22) ir jose nurodytos aplinkybės nėra užginčytos ir paneigtos kitais byloje esančiais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

13. Civilinės atsakovės atstovas apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad buvo pažeisti Akte ir Specialisto išvadoje Nr. 11-961(22) nurodyti teisės aktai, tačiau teigia, kad net jei jie būtų ir nepažeisti, nelaimingo atsitikimo nebūtų buvę galima išvengti dėl paties nukentėjusiojo V. N. didelio neatsargumo. Taigi apelianto nuomone, būtent V. N. didelis neatsargumas šiuo atveju lėmė jo žūtį. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais. Didelio neatsargumo pagrindą sudarančių aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio metu darbų vadovu buvo K. V., kuris pagal savo pareiginę instrukciją (1 t., b. l. 151-154) privalėjo užtikrinti darbuotojams, tame tarpe ir V. N., saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, aprūpinti dirbančiuosius apsaugos priemonėmis ir pan. Byloje apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad prieš pradedant darbus darbų vadovas K. V. pravedė instrukciją, nurodydamas kokius darbus reikia atlikti, paaiškino kas ir kaip, patikrino kur yra įtampa ir ko reikia saugotis, tačiau nurodė ir tai, kad įvykio vietoje tos dalys, kuriose buvo įtampa, nebuvo niekaip pažymėtos, nuo įtampos buvo dengiamasi medžio plokšte (1 t., b. l. 102, 4 t., b. l. 47). Pažymėtina, kad dirbant su elektra, darbuotojams privalomai išduodami atitinkami drabužiai, batai, priemonės, apsaugantys nuo elektros iškrovos poveikio. Byloje nustatyta, jog įvykio metu V. N. buvo nusirengęs švarką, pats K. V., būdamas atsakingas už darbuotojų saugą, apklausiamas kaip liudytojas parodė, jog neatkreipė dėmesio kokią avalynę avėjo darbų vykdytojas V. N.. Jis taip pat pažymėjo, kad darbuotojams pirštinės yra išduodamos dažniau, kas savaitę, nes greit susidėvi, už jas darbuotojai nepasirašo (3 t., b. l. 76-78). Liudytojas D. A. parodė, kad pirštinės yra paprastos, neizoliuotos (4 t., b. l. 19). Apklausiamas teisme K. V. nurodė, kad objekte buvo vykdomi trečios kategorijos darbai, kuomet darbuotojai dirba ne ant įtampą turinčių dalių, o šalia, tačiau VDI akte konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog darbai vykdomi arti įtampą turinčių dalių – tokie darbai priskirtini pirmai kategorijai (patiems pavojingiausiems) (2 t., b. l. 49-50). Pažymėtina, kad techninės priemonės darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti parenkamos ir nustatomos atsižvelgiant į darbų, vykdomų veikiančiuose elektros įrenginiuose, kategorijas (Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100, 73 punktas). Pažymėtina, jog VDI Akte ir teisme apklausiama ekspertė, atlikusi darbų saugos tyrimą ir surašiusi byloje specialisto išvadą, J. R., nurodė, jog pats K. V. teikdamas paaiškinimus nurodė, jog jie (K. V. ir V. N.) pasitarė ir pats nukentėjusysis nusprendė kaip daryti reikia. Išrašytoje paskyroje nebuvo paaiškinta nei kaip daryti, nei ką (4 t., b. l. 169). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teisiamojo posėdžio metu K. V. parodė, kad įvykio vietoje buvo 200 voltų įtampa (4 t., b. l. 171), kai byloje nustatyta, kad įvykio vietoje buvo 0,4 kV įtampa (specialistė J. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog įvykio vietoje buvo 380 voltų įtampa (4 t., b. l. 167). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, jog pats darbų vadovas K. V., pravesdamas instruktažą, tinkamai neįvertino situacijos ir rizikos, dėl to nesiėmė reikiamų veiksmų ir atitinkamų apsaugos priemonių, numatytų teisės aktuose.

15. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl BK 176 straipsnyje įtvirtintų veikų, ne kartą pasisakyta, kad tais atvejais, kai iš asmens reikalaujama tam tikro elgesio modelio, asmuo turi iš anksto aiškiai ir konkrečiai žinoti, kokių elgesio taisyklių jam privalu laikytis. Taigi šiuo atveju, nustatyta, kad K. V. neįvertino pavojingų rizikos veiksnių, atliekant kabelių tiesimo ir valdymo skydo pajungimo darbus šalia įtampą turinčių srovinių dalių, neužtikrino, kad visiems darbuotojams būtų išduotos asmeninės apsaugos priemonės. Be to, nebuvo numatyti saugūs darbų vykdymo būdai, nenustatyti saugūs darbų atlikimo technologiniai būdai, nekontroliuotas darbuotojų darbo procesas, taip pat nebuvo paruošta technologinė kortelė, nebuvo įdėta schemų ar brėžinių, kaip technologiškai ir saugiai atlikti minėtus darbus elektros įrenginių patalpoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šiems bei visiems kitiems VDI Akte nurodytiems pažeidimams, iš V. N. negalima buvo tikėtis nurodytų teisės aktų laikymosi, ir jam perkelti visą atsakomybę dėl kilusių padarinių.

16. Pažymėtina, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, tačiau jo teisinė reikšmė nustatoma tik kompleksiškai nagrinėjant ir atskleidžiant veikos ir padarinių santykį kartu su subjektyviaisiais veikos požymiais. Nagrinėjamos bylos proceso metu gautais ir išnagrinėtais įrodymais bei nuosekliais teismų argumentais, kurie pagrįsti išsamiu darbuotojų saugos ir sveikatos sritį reguliuojančių teisės aktų išnagrinėjimu, pateikta pagrįsta išvada, jog būtent dėl darbdavio neveikimo, kuris turi pareigą užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas, netinkamo pareigų atlikimo, pasireiškusio K. V. neatsargia kalte, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistajam, kaip darbų vadovui, skyrus daugiau pastangų, dėmesio ir atidumo darbų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų įgyvendinimui užtikrinti, nelaimės buvo galima išvengti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai nustatyta, kokių teisės aktų reikalavimus pažeidė nuteistasis, koks yra jo pareigos imtis priemonių, užtikrinančių saugias darbo sąlygas, pagrindas, jo padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog apylinkės teismas pagrįstai K. V. pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Dėl mirties priežasties

17. Tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu civilinės atsakovės atstovai itin didelį dėmesį sutelkė į V. N. mirties priežastį. Civilinės atsakovės atstovai tvirtino, kad nukentėjusiojo mirtis buvo įtakota ne kontakto su elektros srove, o iki įvykio turėtų sveikatos problemų.

18. Apeliaciniu skundu iš esmės ginčijama Valstybinės teismo medicinos tarnybos skyriaus specialistės M. K. pasirašyta specialisto išvada Nr. M 872/2021(02), kurioje konstatavo, jog V. N. mirties priežastis – techninės elektros srovės poveikis. Tai komplikavosi klinikine mirtimi, postanoksine encefalopatija, koma, pūlinga abipuse bronchopneumonija, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies funkcijos nepakankamumu. Be to, išvadoje taip pat nurodyta, kad V. N. mechaninės traumos požymių nekonstatuota. V. N. sirgo (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 30-36). Skunde tvirtinama, kad specialistės M. K. išvados neatitinka tikrovės, pasiremtos tik įvykio metu kartu su žuvusiuoju buvusio liudytojo paaiškinimu, kad V. N. nutrenkė elektra, ir vėliau jo paaiškinimu pasirėmusiais kitais asmenimis, nurodžiusiais tas pačias nelaimingo atsitikimo aplinkybes (liudytojai, BPS darbuotojai, GMP ir klinikų medikai). Nesutinkant su pateiktomis minėtos specialistės išvadomis, civilinės atsakovės atstovų iniciatyva, buvo atlikta papildoma ekspertizė. Susipažinęs su bylos medžiaga, medicininiais dokumentais, nepriklausomas teismo medicinos ekspertas G. A. C. surašė specialisto išvadą Nr. M2023/001. Šioje išvadoje specialistas be kita ko konstatavo, jog V. N. klinikinės mirties priežastis – nepatikslintos kilmės širdies sustojimas. V. N. sirgo (duomenys neskelbtini). Bylos aplinkybės, medicininių dokumentų, teismo medicinos tyrimo duomenys rodo, jog V. N. nustatyta klinikinė mirtis galėjo būti nuo elektros traumos, o specialios žinios, bylos aplinkybės, medicininių dokumentų duomenys, teismo medicinos tyrimo duomenys rodo, jog V. N. nustatyta klinikinė mirtis galėjo būti dėl ligos(-ų). Išvadoje taip pat nurodoma, kad elektros traumos vienintelis požymis yra elektros žymė. V. N. teismo medicinos tyrime nenustatyta išorinių požymių, kurie rodytų elektros traumą (išorinių sužalojimų nenustatyta, mechaninės traumos požymių nekonstatuota). Po įvykio surašytuose medicininiuose dokumentuose nenustatyta išorinių požymių, kurie rodytų elektros traumą. Specialisto išvados 8 punkte konstatuota, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistės išvados išorinio tyrimo metu nustatyto lavono kairės plaštakos IV-o piršto pakitimo aprašymas nerodo pakitimo pobūdžio, padarymo būdo, padarymo laiko. V. N. teismo medicinos tyrime nustatyti ligų pakitimai gali pasibaigti mirtimi, taip pat 2021 m. rugpjūčio 23 d. galėjo sukelti jo klinikinę mirtį (4 t., b. l. 127-134).

19. Civilinės atsakovės atstovai tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvirtino, jog šios dviejų medicinos ekspertų išvados yra prieštaraujančios viena kitai, o teismo eksperto G. A. C. pateiktos išvados atitinka mokslinę literatūrą, dėl ko byloje turėtų būti remiamasi būtent šio specialisto pateiktomis išvadomis, o specialistės M. K. išvados pripažintos nepagrįstomis. Teisėjų kolegija, susipažinusi su abiejų teismo medicinos ekspertų pateiktomis išvadomis, pirmosios instancijos teisme duotais paaiškinimais, įvertinusi juos visos byloje esančios medžiagos kontekste, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl M. K. išvados neišsamumo, nepatikimumo, ir vis tik pritaria nuosprendyje padarytai išvadai, kad V. N. mirtį nulėmė jo patirta elektros trauma.

20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad specialistė M. K. savo išvadas apie V. N. patirtą elektros traumą nurodė išimtinai remdamasi GMP kvietimo kortelėje nurodytais duomenimis, kuriais vėliau vadovavosi ir gydymo įstaigos, tačiau pažymėjo, jog GMP iškvietimo kortelėje net du kartus suklysta nurodant aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka, kad kortelėje nepagrįstai nurodytos aplinkybės, jog V. N. liudytojų akivaizdoje patyrė elektros iškrovos traumą, dirbdamas su aukštos įtampos srove prie elektros skydinės, kadangi byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, jog įvykio vietoje buvo neaukšta įtampa, o įvykį matė tik vienas liudytojas – kartu su nukentėjusiuoju buvęs A. A.. Tačiau vertintina, kad šie GMP iškvietimo kortelėje nurodyti netikslūs duomenys neturėjo įtakos medicinos įstaigų pildytai dokumentacijai dėl paciento (V. N.) sveikatos būklės, specialistės išvadoms, o jomis remiantis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui.

21. Sutiktina su skundo argumentais, kad teismas neturi specialių medicininių žinių daryti išvadoms dėl iki įvykio nukentėjusio asmens turėtų sveikatos problemų įtakos jo mirčiai. Tačiau kartu pažymėtina, kad šioje byloje remiamasi net dviejų medicinos ekspertų išvadomis, kurios, nors apeliantas ir nurodo, kad yra prieštaraujančios viena kitai, tačiau teisėjų kolegijos manymu, jos viena kitos išvadų nepaneigia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nei vienoje iš byloje esančių medicinos specialisto išvadų nėra paneigtos aplinkybės, kad V. N. sirgo išvadose nurodytomis ligomis, bet taip pat nepaneigta ir tai, kad jis galėjo mirti nuo elektros srovės poveikio. Apeliantas pagrįstai skunde cituoja specialistę M. K., kuri posėdžio metu parodė, kad jei nebūtų turėjusi žinių apie nelaimingo įvykio aplinkybes – nebūtų rašiusi tokios išvados (kad mirties priežastis – techninės elektros srovės poveikis), tačiau pats apeliantas cituoja mokslinę literatūrą bei specialistas G. A. C. apklausiamas patvirtino, jog jokie tyrimai negali nustatyti ir patvirtinti, kad asmuo yra patyręs elektros srovės poveikį. Vienintelis objektyvus rodmuo nustatant, kad asmuo patyrė elektros srovės poveikį – ant kūno esanti elektros žymė.

22. Būtent esminę reikšmę apeliacinio skundo argumentuose dėl mirties priežasties nustatymo, turi aplinkybės dėl elektros žymės buvimo/nebuvimo ant žuvusiojo kūno. Apeliantas tvirtina, kad tokia žymė ant V. N. nebuvo aptikta, todėl negalima konstatuoti, kad asmuo mirė dėl elektros srovės poveikio. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad jokiuose medicininiuose dokumentuose nebuvo fiksuota, jog ant V. N. kūno būtų sužeidimų, išorinių sužalojimų, mechaninės traumos požymių, tačiau dvidešimties metų medicinos ekspertinio darbo stažą turinti specialistė M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad labai dažnai medicininiuose dokumentuose sužalojimai neaprašinėjami iš viso, nors jie būna labai masyvūs, šitą mažiuką gal jie ir matė, tačiau galėjo neaprašyti (4 t., b. l. 110). Todėl neatmetama galimybė, jog įvykio metu buvus specifiniam sužalojimui ant rankos ketvirtojo piršto, asmeniui esant klinikinės mirties būsenoje, komoje, tokio pobūdžio sužeidimas galėjo būti nepastebėtas, ar neaprašytas medicininiuose dokumentuose.

23. Specialistė M. K. savo surašytoje išvadoje nurodė, kad atliekant lavono apžiūrą pastebėjo kairės plaštakos ketvirto piršto distalinės falangos nugariniame paviršiuje 0,8 cm skersmens, žemiau aplinkinės odos lygio, rusvos spalvos surandėjusios odos plotelį (2 t., b. l. 34). Iš šio odos ploto specialistė paėmė mėginį histologiniam tyrimui. Atlikęs šį tyrimą, Histologijos laboratorijos teismo medicinos specialistas A. K. B. savo išvadoje nurodė, kad odos lope raginio sluoksnio defektas su žemiau besidėstančių epidermio sluoksnių paspaudimu (2 t., b. l. 35). Apelianto teigimu, remiantis moksline literatūra bei specialisto G. A. C. išvada ir paaiškinimais, duotais teisme, specialisto A. K. B. išvadoje nurodyti duomenys niekaip nepatvirtina, jog piršto sužalojimas yra elektros žymė, kadangi tokios žymės histologinis vaizdas yra specifinis: epidermio Malpigijaus sluoksnio ląstelės ir jų branduoliai pailgėję, atrodo lyg šukos. Vis tik teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodyti teoriniai duomenys bei specialisto duoti paaiškinimai apie elektros žymės specifiškumą nepaneigia galimybės, kad būtent toji žymė ant V. N. kairės plaštakos ketvirtojo piršto ir buvo būtent elektros žymė. Specialistė M. K. apklausiama pirmosios instancijos teisme pažymėjo, jog ji apžiūrą vykdė praėjus beveik mėnesiui laiko po nelaimingo atsitikimo, dėl ko interpretuoti histologinį tyrimą yra sunku. Viskas yra mikro lygyje, todėl beveik mėnesį laiko gydomam asmeniui pragulėjus ligoninės stacionare, sunku kažką rasti, nes kol žmogus gyvas – išoriniai sužalojimai gyja, tad šiuo atveju elektros žymė taip pat gijo. Specialistė pažymėjo, kad elektros žymę nesunku rasti jei viskas yra šviežia, ne kaip šiuo atveju – po mėnesio. Atsižvelgiant į tai, kad jai buvo nurodoma, jog asmuo po elektros traumos – šiuo atveju ji ant kūno ieškojo elektros kelio, o atsižvelgiant į tai, kad žmogus dirba rankomis – reiškia turėtų žymė būti kažkur ant rankų (4 t., b. l. 109-111).

24. Nepriklausomas teismo medicinos ekspertas G. A. C. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad savo išvadą, jog V. N. mirties priežastis yra nepatikslintos kilmės širdies sustojimas padarė įvertinęs medicininius duomenis. Pažymėjo, jog medicininiuose dokumentuose niekur nebuvo nurodyti išoriniai sužalojimai, kas šiuo atveju yra būdinga elektros žymei, o atlikdamas lavono apžiūrą būtų fiksavęs ką mato ir ieškojęs elektros žymės. Nors ekspertas nurodė, kad pagal turėtus dokumentus negali padaryti išvados, jog mirtis buvo dėl elektros traumos, vis tik jis pažymėjo, jog tokios galimybės neatmeta. Atsakydamas į klausimas ekspertas patvirtino, jog V. N. mirtis galėjo ištikti ir nuo elektros traumos (5 t., b. l. 36-41). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ekspertas ir nurodo, kad šiuo atveju elektros žymė nebuvo rasta, ar nustatyta, o histologinis tyrimas jos taip pat nepatvirtino, tačiau jis nepateikė šių aplinkybių vertinimo atsižvelgiant į nuo nelaimingo atsitikimo iki mirties praėjusį laiką. Be to, atsakinėdamas į užduodamus teismo klausimus ekspertas nurodė, kad elektros žymę jis gali pamatyti, kai būna šviežia žymė, kaip žinia, šiuo atveju, kūnas apžiūrėtas ir histologinis tyrimas darytas beveik po mėnesio laiko. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad netgi teisiamojo posėdžio metu apklausiamas K. V. parodė, kad Elektra arba nepalieka jokios žymės, arba padaro žymę, kuri po kelių dienų ar savaitės išnyksta (4 t., b. l. 171). Nepriklausomas ekspertas teisiamojo posėdžio metu paaiškino apie tai, kas nurodoma mokslinėje literatūroje, tame tarpe ir tai, jog elektros trauma gali būti be žymės. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad esant žemos įtampos elektrai, gali būti elektros išėjimo žymė, bet būna ir be įėjimo ir išėjimo žymių. Ne visada būna išėjimo žymė. Pats praktikoje nėra turėjęs atvejų, kad nebūtų elektros žymės (5 t., b. l. 40-41). Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad specialistė M. K. neatliko lavono fotofiksacijos, nors pagal įstaigos tvarką tą turėjo padaryti, tačiau teisėjų kolegijos manymu, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip paneigianti specialistės padarytas išvadas ir jų pagrįstumą, juo labiau įvertinus anksčiau nurodytas ir aptartas aplinkybes, kad V. N. mirė ir jo kūnas apžiūrėtas po nelaimingo atsitikimo praėjus beveik mėnesiui laiko.

25. Teisėjų kolegija įvertinusi, kad nagrinėjamu atveju nors ir medicininiuose dokumentuose nebuvo nustatyta ir fiksuota elektros žymė, o histologinis tyrimas iš esmės neabejotinai nepatvirtino, jog ant ketvirtojo kairės plaštakos nukentėjusioji piršto buvusi žymė yra elektros žymė, tačiau atsižvelgusi į praėjusį laikotarpį tarp įvykio ir paties mirties fakto bei kad per šį laikotarpį išoriniai sužalojimai neabejotinai gijo, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad elektros žymės apskritai gali ir nebūti, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl mirties priežasties. Be to, teismų praktikoje yra konstatuota, kad byloje esančios ekspertų ar specialistų išvados teismui neturi didesnės įrodomosios galios, o yra vertinami bendrai su kitais įrodymais ir kitų įrodymų kontekste. Nagrinėjamu atveju aplinkybes, kad V. N. patyrė elektros traumą patvirtino kartu su juo dirbęs kolega A. A., kuris apklausiamas liudytoju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino aplinkybes, jog V. N. nukrėtė elektra. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad išgirdo keistus garsus, lyg V. N. kažką norėtų pasakyti, tačiau jam nepavyksta, atsisukęs pamatė, kad jis purtosi, todėl greitai jį atitraukė nuo įvadinio elektros skydo, V. N. jam pasakė, kad pamiršo, jog yra elektros įtampa. Pamatęs, kad V. N. dūsta, purtosi, suprato, jog jį nukrėtė elektra (1 t., b. l. 98). Sekančios apklausos metu liudytojas be kita ko parodė, kad atsisukęs pamatė V. N. atsiklaupusį prie spintos, į kurią atėjo įtampa, į tą spintą įlindusį, įkišusį rankas. Matė, kad V. N. buvo pritrauktas prie tos spintos, buvo purtomas, todėl iškarto suprato, kad jį krečia elektra. Žinodamas, kad reikia kuo skubiau nustumti nuo srovės, jis V. N. kažkokiu būdu stvėrė už peties ir stūmė nuo spintos. V. N. dar atsisėdęs pasakė, jog pamiršo, kad ten yra įtampa. Taip pasakęs užtilo ir pradėjo dusti (1 t., b. l. 103). Tokias aplinkybes liudytojas parodė ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme (4 t., b. l. 47-50). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti asmens, dirbančio su elektra, turinčio atitinkamą išsilavinimą, nurodytomis aplinkybėmis, apie tai, kad V. N. tikrai patyrė elektros poveikį, be to, akivaizdu, jog ir pats nukentėjusysis, turėdamas trisdešimties metų darbo su elektra patirtį, suprato, kad jį nukrėtė elektra. V. N. pasakyti paskutinieji žodžiai, apie tai, kad pamiršo, jog ten yra elektros įtampa, bei kiti bylos duomenys, paneigia skundo argumentus, kad mirties priežastis galėjo būti įtakota kitų V. N. turėtų sveikatos problemų.

26. Kartu pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie V. N. be sąmonės prabūtą laiką iki kol atvyko GMP ir pradėtas gaivinimas, bei kad per tą laukimo laikotarpį jis nebuvo gaivinamas, kas galėjo turėti įtakos smegenų negrįžtamiems pokyčiams, nepaneigia, kad viso ko priežastis, buvo elektros srovės poveikis, o biologinė mirtis nulemta visos eilės vėliau sekusių įvykių grandinės pasekmė.

Dėl žalos dydžio

27. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. N. pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 32 978 Eur turtinei žalai atlyginti ir 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 161-163). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė jos naudai iš civilinės atsakovės UAB „E“ 14 321,60 Eur turtinei žalai atlyginti ir 40 000 neturtinei žalai atlyginti. Nesutikdamas su apylinkės teismo sprendimu, civilės atsakovės atstovas apeliaciniame skunde prašo civilinį ieškinį atmesti. Be to, apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nukentėjusiajai priteisė nepagrįstai didelį neturtinės žalos dydį, taip nukrypdamas nuo teismų praktikoje nustatytų orientacinių kriterijų, taip pat pažymėjo, kad nebuvo įvertintos aplinkybės dėl paties žuvusiojo neatsargių veiksmų, kaip pagrindo priteisiamos žalos mažinimui. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliacinio skundo argumentams dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apylinkės teismas pagrįstai K. V. pripažino kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog įstatymai (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 3 dalis) nustato nukentėjusio nuo teisės pažeidimo asmens teisę reikalauti žalos atlyginimo ne tik iš kaltininko, bet ir iš už jo veikas materialiai atsakingų asmenų, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą. Samdantis darbuotojus asmuo atlygina žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, einančio darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis), įskaitant ir neturtinę žalą. Todėl apylinkės teismas pagrįstai civilinį ieškinį priteisė iš civilinės atsakovės.

29. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje teisę į turtinės žalos atlyginimą grindė tuo, kad jos sutuoktinis V. N. mirė būdamas 55 metų amžiaus, kai iki pensinio amžiaus jam buvo likę 10 metų, todėl prašė priteisti pusę jo darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs per tuos metus, jei būtų buvęs gyvas, t. y. 72 978 Eur, šią sumą mažinant 40 000 Eur suma, kadangi tokią vienkartinę išmoką jai apskaičiavo ir išmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vidutinį darbo užmokestį (905,36 Eur), apskaičiuotą vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496) ir apskaičiavo, kad pusę šios sumos per 10 metų sudarytų 54 321,6 Eur, todėl nukentėjusioji J. N. mirus jos sutuoktiniui neteko 14 321,6 Eur (54 321,6 Eur – 40 000 Eur), todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos buvo sumažintinas iki 14 321,6 Eur.

30. Nors civilinės atsakovės atstovas apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė šią sumą sumažinti atsižvelgiant ir į pačios nukentėjusiosios pajamas, tačiau teisėjų kolegija su tokiu prašymu sutikti neturi teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad turtinė žala atsirado dėl nusikalstamų veiksmų. Teismas, turi teisę pasirinkti kokį turtinės žalos apskaičiavimo metodą byloje pasirinkti. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė sutuoktinių lygybės principą ir priteisė pusę žuvusio sutuoktinio netektų pajamų. Toks metodas atitinka teismų praktiką. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios pajamas, kadangi pusė jų priklausė ir žuvusiajam, neparemtas jokiais objektyviais duomenimis, kadangi esant atvejui, kuomet sutuoktinė uždirbtų daugiau arba tiek pat, ji iš vis prarastų teisę į turtinės žalos atlyginimą ir taip būtų paneigta nukentėjusio asmens teisė į turtinės žalos, padarytos nusikalstamais veiksmais, atlyginimą.

31. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias neturtinę žalą bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyse suformuotus neturtinės žalos priteisimo kriterijus, todėl apeliacinės instancijos teismas pastarųjų nekartos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, jog K. V. nors ir neatsargiais veiksmais, tačiau vis dėlto tai lėmė, jog buvo pažeistas aukščiausias teisinis gėris – atimta žmogaus gyvybė, kurios įkainoti neįmanoma, kaip neįmanoma išmatuoti nukentėjusiųjų dėl netekties patirto dvasinio skausmo, kančių bei kitų kriterijų, į kuriuos privalu atsižvelgti nustatant teisingą, protingą ir sąžiningą neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašė jai priteisti 150 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į teisės į gyvybę, kaip pačios aukščiausios ir svarbiausios vertybės, absoliutumą, ryšio tarp sutuoktinių išskirtinumą ir nepakeičiamumą, konstatavo, kad sutuoktinio mirtis iš ties sukėlė sutuoktinei J. N. didelę neturtinę žalą, taip pat įvertino, jog žuvusysis UAB „E“ dirbo ilgą laiką, beveik nuo pat įmonės įkūrimo, todėl nukentėjusiajai J. N. priteistiną neturtinės žalos dydį sumažino iki 40 000 Eur.

32. Vis tik teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad apylinkės teismas, priteisdamas neturtinės žalos dydį, iš esmės nenurodė pagrindo, kodėl priteisiama suma žymiai viršija paties teismo nuosprendyje nurodytas kasacinio teismo praktikoje suformuotas priteistinos neturtinės žalos dydžio ribas tokio pobūdžio bylose. Skundžiamame nuosprendyje, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, apylinkės teismas pažymėjo, jog nusikaltimas, numatytas BK 176 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus, o paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos tokio pobūdžio bylose yra nuo 2607 iki 28 962 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-93-719/2021), tačiau nuolat kinta, taip pat pagrįsdamas neturtinės žalos sumažinimą iki 40 000 Eur teismas nurodė, kad tokį sprendimą priėmė atsižvelgęs į šiai bylai aktualią teismų praktiką. Sutiktina, kad priteistinų neturtinių žalų dydžiai nuolat kinta, ypač įvertinus pragyvenimo lygio augimą, infliaciją ir kitus ekonominius rodiklius, tačiau šiuo atveju apylinkės teismas nenurodė jokių išskirtinių argumentų, ar naujausios teismų praktikos, kurioje akivaizdžiai priteisiami neturtinės žalos dydžiai būtų didesni nei nurodyti ankstesnėje praktikoje ir dėl ko būtų pagrindas pagrįstai šiuo atveju priteisti 40 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

33. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pastarųjų metų teismų praktiką, kurioje asmenys pripažįstami kaltais padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje, ir dėl ko įvyksta mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, nenustatė, kad priteistinų sumų dydžių vidurkis viršytų apylinkės teismo nurodytos neturtinės žalos dydžio viršutinę ribą (2021-2024 metais priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 3000 Eur iki 30 000 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ne tik civilinio ieškinio motyvus, bet ir nukentėjusiosios apklausos metu nurodytas aplinkybes apie tai, kad su vyru kartu gyveno 30 metų, kartu augino du sūnus, kurių vienas įvykio metu jau buvo suaugęs ir gyveno savarankiškai, o jaunesnysis sūnus dar buvo nepilnametis ir gyveno kartu (1 t., b. l 58-59), į teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad ji liko viena šeimos išlaikytoja, turi mokėti už vaiko mokslus, likusi viena dar turi rūpintis ir senais tėvais, juos slaugyti, be to, labai sunku emociškai netekus vyro, turėjo psichologinių problemų tiek ji, tiek nepilnametis sūnus, gėrė raminančius vaistus (4 t., b. l. 17-18), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, J. N. priteistina neturtinė žala mažintina iki 23 000 Eur.

34. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, priteisdamas žalą turėjo atsižvelgti ir į paties V. N. neatsargų elgesį, yra atmestinas remiantis paties apelianto nurodoma teisės norma. Sutiktina, kad CK 6.282 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tačiau to paties straipsnio 2 dalis nurodo, jog į nukentėjusio asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju V. N. žūties metu šeimoje liko nepilnametis sūnus, dėl ko V. N. šiuo atveju laikomas šeimos maitintoju ir į jo kaltę priteisiant žalą neatsižvelgiama.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

35. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. liepos 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2024-07510 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad advokatė Elena Gylienė teikė antrinę teisinę pagalbą K. V. ir apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį K. V. sudaro 275 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo (5 t., b. l. 186-188).

36. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, tai, kad apeliacinis procesas buvo inicijuotas ne paties nuteistojo, o civilinės atsakovės atstovo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma iš nuteistojo K. V. neišieškotina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

civilinės atsakovės UAB ,,E“ atstovo A. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendį – iš civilinės atsakovės UAB „E“ priteistą atlyginti neturtinės žalos dydį sumažinti iki 23 000 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 275 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų), susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš K. V. neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjos Odeta GruodienėLina LesinskienėAušra Vingilė