Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-632-952/2020 pagal ieškovės D. E. ieškinį atsakovui V. P., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas netenkintinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl civilinio proceso teisės normų taikymo

12. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą jam apie tai nežinant, neįteikęs procesinių dokumentų, nesudaręs galimybės pareikšti prieštaravimus dėl ieškinio, atsakovui nebuvo sudaryta galimybė žinoti ieškinio reikalavimų apimtį, jis neturėjo galimybės domėtis bylos eiga, pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, išlaikytinius ir kt.

13. Remiantis civilinės bylos medžiaga bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 22 d. teisme buvo gautas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. 2020 m. lapkričio 27 d. atsakovui buvo išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo. Ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) siųsti procesiniai dokumentai buvo neįteikti, grąžinti teismui su pašto tarnybos nurodymu, kad gavėjui procesiniai dokumentai neįteikti, kadangi atsakovas nurodytu adresu negyvena ir jis minėtų procesinių dokumentų neatsiėmė. 2019 m. gruodžio 9 d. Gyventojų registro duomenimis – atsakovas deklaravęs išvykimą į užsienį (Jungtinę Karalystę).

15. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi byloje buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2020 m. sausio 14 d. 10.00 val. 2020 m. sausio 3 d. šalims išsiųsti šaukimai. Į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, atsižvelgęs į ieškovės atstovo prašymą įteikti atsakovui šaukimą viešo paskelbimo būdu ir į tai, kad atsakovui neįmanoma tinkamai pranešti apie posėdį, jis neatvyko į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, teismas nutarė atsakovui V. P. teismo šaukimą apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, kuris įvyks 2020 m. sausio 24 d. 10.00 val. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose, įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo iniciatyva paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, kuris bus matomas http://pranesimai.teismai.lt/teismu pranesimai/. 2019 m. gruodžio 14 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas tokio pobūdžio skelbimas: „Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose iškelta civilinė byla pagal ieškovės D. E. ieškinį atsakovui V. P., institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valtybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Radviliškio rajono savivaldybėje, dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovo V. P., (duomenys neskelbtini), gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, jam neįmanoma tinkamai pranešti apie posėdžio laiką ir vietą, todėl atsakovui V. P. viešo paskelbimo būdu įteikiamas teismo šaukimas ir pranešama, kad byloje paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2020 m. sausio 24 d. 10.00 val. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose (duomenys neskelbtini). Išaiškinti atsakovui V. P., kad jam neatvykus į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, byla gali būti išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant. (duomenys neskelbtini)“.

16. Nustatyta, kad į 2020 m. sausio 24 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovas neatvyko, atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė.

17. CPK 122 straipsnio 1 dalyje nustatytam jog procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

18. Kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu procesiniai dokumentai įteikiami paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą (CPK 130 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pranešimas turi būti paskelbtas ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų iki teismo posėdžio dienos. Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis).

19. Išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jeigu nežinoma atsakovo buvimo vieta, teismas gali paskelbti atsakovo paiešką per policiją, jei ieškovas įrodo, kad jis ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti (CPK 132 straipsnis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ar tėvystės nustatymo, taip pat bylose, susijusiose su šiomis bylomis, teismas gali paskirti kuratorių tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą (CPK 129 straipsnio 2 dalis).

20. Taigi įstatymo leidėjas, siekdamas, kad būtų tinkamai įgyvendintas asmenų informavimas apie pradėtą teismo procesą, atliekamus procesinius veiksmus, teismo gautus procesinius dokumentus, CPK įtvirtino įvairias procesinių dokumentų įteikimo galimybes ir būdus. Konkretų procesinių dokumentų įteikimo būdą teismas privalo parinkti atsižvelgdamas į kiekvieną konkretų atvejį, konkrečias bylos aplinkybes, byloje susiklosčiusią situaciją.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui procesinius dokumentus byloje buvo bandoma įteikti keliais būdais: registruotu paštu ieškovės nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, viešo paskelbimo būdu. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad 2020 m. sausio 3 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, duomenimis – duomenų apie atsakovo V. P. darbovietę ir mokamas išmokas SODROS informacinėje sistemoje nerasta. 2019 m. gruodžio 9 d. Gyventojų registro duomenimis – atsakovas deklaravęs išvykimą į užsienį (Jungtinę Karalystę), tikslaus gyvenamosios vietos adreso nenurodant.

22. Atsakovui nepavykus įteikti procesinių dokumentų, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. gruodžio 10 d. nutartimi nutarta procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, o 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, atsižvelgęs į ieškovės atstovo prašymą įteikti atsakovui šaukimą viešo paskelbimo būdu ir į tai, kad atsakovui neįmanoma tinkamai pranešti apie posėdį, jis neatvyko į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, teismas nutarė atsakovui V. P. teismo šaukimą apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką, kuris įvyks 2020 m. sausio 24 d. 10.00 val. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose, įteikti viešo paskelbimo būdu, teismo iniciatyva paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

23. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tik kraštutinė priemonė tiems atvejams, kai išnaudojamos visos kitos protingos priemonės informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą (CPK 130 straipsnis). Dėl šios priežasties, nustatęs, kad ieškinyje ar kitame procesiniame dokumente nurodytu adresu šaliai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, teismas turėtų ne iškart taikyti minėtą procesinių dokumentų įteikimo būdą, o dėti protingas pastangas išsiaiškinti realų asmens adresą ar kontaktinius duomenis. Šiuo tikslu teismas turėtų pirmiausia vadovautis CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos principu. Tais atvejais, kai teismas konstatuoja, kad ieškovo ar kito proceso dalyvio nurodyti kontaktiniai kito dalyvaujančio byloje asmens duomenys yra netikslūs, teismas gali nustatyti terminą ieškinio ar kito procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Konstatavus, kad asmens kontaktinių duomenų sužinoti šaliai ar teismui nėra galimybių, turėtų būti bandoma juos sužinoti iš tą pagrįstai galinčių žinoti institucijų (pvz., Gyventojų registro, „Sodros“ ir kt.), taip pat, esant ieškovo sutikimui, galėtų būti skiriamas kuratorius (CPK 39, 129 straipsniai) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

24. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad teismas dėjo pastangas informuoti atsakovą apie bylos nagrinėjimą – kelis kartus buvo siųsta registruota pašto siunta, prieš pasirenkant išimtinio pobūdžio – viešo informavimo – būdą. Taip pat tikrino Gyventojų registro, Sodros duomenis, galiausiai teismas įteikė atsakovui procesinius dokumentus bei pranešė apie paskirtą parengiamąjį teismo posėdį viešo paskelbimo būdu. Tokio procesinių dokumentų įteikimo būdo tinkamumas nagrinėjamoje byloje vertintinas atsižvelgiant į kelis kriterijus.

25. Pagal bendrąją taisyklę procesiniai dokumentai gali būti įteikiami viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei teismas, išaiškinęs suinteresuotai šaliai galimybę paskirti kuratorių, nustato, jog tokios galimybės byloje nėra (CPK 130 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš nurodytose kasacinio teismo bylose esančių išaiškinimų darytina išvada, jog šios bendrosios taisyklės nesilaikymas, kaip toks, nepripažintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, įtvirtintu CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte. CPK 328 straipsnyje įtvirtintas draudimas teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį naikinti vien formaliais pagrindais. Be to, nagrinėjama byla yra šeimos byla, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis), ši byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) – tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu, ypač kai byloje sprendžiamas vaiko išlaikymo, kuris turi būti teikiamas nepertraukiamai, klausimas. Tokiose bylose itin svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas – į tai taip pat turi būti atsižvelgiama, taikant CPK 130 straipsnio 1 dalį.

26. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nesvarstęs galimybės skirti kuratorių ir įteikęs procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, pažeidė CPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau akcentuoja, jog, vertinant šio pažeidimo įtaką skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, turi būti atsižvelgiama ne tik į byloje sprendžiamus klausimus (nepilnamečio vaiko išlaikymas), bet ir į tai, ar atsakovas turėjo galimybę įgyvendinti savo teisę būti išklausytam. Atsakovas nedalyvavo procese pirmosios instancijos teisme ir neįgyvendino šios savo teisės, tačiau vėliau šis pažeidimas buvo ištaisytas – jis laiku sužinojo apie pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą ir, nepraleidęs apskundimo termino, pasinaudojo teise į apeliaciją. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju turi įvertinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taigi atsakovas įgyvendino savo teisę būti išklausytam.

27. Taip pat akcentuotina ir tai, jog kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymo paskirti kuratorių nereiškė, priešingai – prašė teismo šaukimą apie teismo posėdį įteikti viešo paskelbimo būdu. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai atsakovui negalėjo būti įteikti įprasta tvarka, kadangi jis deklaravęs išvykimą, nenurodė tikslaus savo gyvenamosios vietos adreso.

28. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principus, teismas konstatuoja, kad nustatytas procesinės teisės normų pažeidimas nagrinėjamoje byloje nelėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimo, tad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto absoliutaus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų buvimo nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

29. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos prašė priimti ir pridėti prie bylos. Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti VĮ „Registrų centras“ išrašai apie atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019).

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad anksčiau pateikti šių įrodymų atsakovas neturėjo galimybės, sprendžia, jog atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

32. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė D. E. ir atsakovas V. P. yra nepilnamečio vaiko D. P., (duomenys neskelbtini), tėvai.

33. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu iš V. P. priteistas išlaikymas dukrai D. B. (šiuo metu P.), gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt (86,89 Eur) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. D. B. (šiuo metu E.) paskirta tvarkyti dukters išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise. Nepilnametės D. P. gyvenamoji vieta nustatyta su mama D. B. (šiuo metu E.).

Dėl ginčo esmės

34. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria iš atsakovo V. P. buvo priteistas 120,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiam vaikui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

35. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

36. Teismo sprendimu išlaikymo prievolė ir jos dydis gali būti nustatomi dviem atvejais: pirma, kai, tėvams nesusitariant, teismas pagal byloje surinktus duomenis nustato priteistino išlaikymo dydį (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnis); antra, kai teismas sprendimu patvirtina šalių gera valia pasirašytą susitarimą dėl vaikų išlaikymo dydžio ir formos (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.64 straipsnio 2 dalis). Ir vienu, ir kitu atveju teismo sprendimas turi vienodą teisinę galią, t. y. juo nustatyta išlaikymo prievolė yra privaloma ir turi būti vykdoma (CPK 18 straipsnis).

37. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

38. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

39. Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 24 punktas).

40. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis nustatytas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu, kuriuo nuspręsta priteisti iš V. P. nuo 2014 m. sausio 17 d. dukrai D. B. išlaikymą po 300 Lt (arba po 86,89 Eur) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymą vaikui iki 140,00 Eur motyvuodama tuo, kad mergaitė yra auganti, poreikiai didėja, vaikas nori lankyti baseiną, dailės būrelį, kuris būtų mokamas, vaikas nori gražiai apsirengti, skaniai pavalgyti, nori kompiuterio. Ieškovė nurodė, kad atsakovo turtinei padėčiai esant geresnei nei jos, jam nustatytina pareiga mokėti didesnę dalį išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad praėjus 5 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė šalių vaiko amžius, mergaitė lanko mokyklą, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Teismas pažymėjo, jog augant vaikui, platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Atsižvelgęs į tai, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti atsakovo nepilnametį vaiką, teismas sprendė, kad atsakovas prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi nei iki šiol.

41. Minėta, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą).

42. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį); ir kt.). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

43. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą grindė išaugusiais vaiko poreikiais, pasikeitusia ekonomine situacija, vaiko noru lankyti papildomus mokamus būrelius. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad praėjus 5 metams nuo ankstesnio išlaikymo dydžio nustatymo, per šį laikotarpį pirmiausia pasikeitė šalių vaiko amžius, kuris lemia ir atitinkamai pasikeitusius vaiko poreikius – vaikas lanko mokyklą, nori lankyti papildomus užsiėmimus, kuriems yra reikalingos papildomos išlaidos. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas – augant vaikui, platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų, be to, per 5 metus padidėjo prekių ir paslaugų kainos. Pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino padidėjusius šalių nepilnamečio vaiko poreikius, bet atsižvelgė ir į tai, kad ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, kadangi tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.

45. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog teismo sprendime nėra nurodyti būtinieji vaiko poreikiai, nenurodyti nauji poreikiai, kurių nebuvo 2014 m. sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, jog teismo išvada apie padidėjusius vaiko poreikius nėra įrodyta, motyvuota bei atitinkanti suformuotą teismų praktiką, yra nepagrįsti.

46. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė, kad ieškovė yra sveika, darbinga, todėl taip pat turi prisidėti prie dukros išlaikymo; teismas pervertino aplinkybę, kad ieškovė nedirba, nes išlaiko mažametį vaiką, neįvertino, kad ieškovė savo pasirinkimu nepasinaudojo galimybe dukros išlaikymui gauti priklausančią valstybės paramą.

47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šias byloje nustatytas faktine aplinkybes: ieškovė yra daugiavaikė, niekur nedirba, augina mažametį vaiką, gauna vaiko išmokas iš valstybės (pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (1994 m. lapkričio 3 d. Nr. I-621) 6 straipsnį 2019 m. daugiavaikės šeimos už kiekvieną vaiką gauna po 70 eurų už kiekvieną vaiką, o nuo 2020 m. ši išmoka dar didinama iki 100 eurų), gyvena socialiniame būste, socialinės pašalpos negauna, ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tiek į ieškovės realias galimybes teikti atitinkamą išlaikymą vaikui, tiek faktinį išlaikymo teikimą, kadangi vaikas gyvena su ieškove, jai tenka rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais.

48. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentavo, jog priteistas išlaikymas neatitinka objektyvių kriterijų, yra nepagrįstai didelis; teismui patenkinus ieškinį, atsakovas neturės realių galimybių teikti vaikui po 120 Eur per mėnesį.

49. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

50. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

51. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

52. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

53. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su ieškove, kuri be bendro šalių vaiko augina dar tris vaikus. Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra sukūrusi šeimą, augina mažametį vaiką, šeimą išlaiko jos sutuoktinis. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės gaunamos pajamos yra tik valstybės mokamos išmokos už vaikus. Duomenų apie ieškovės turimą registruotiną turtą byloje nėra.

54. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad gauna apie 1200 svarų darbo užmokestį, jokių papildomų išmokų negauna; kad patiria išlaidas pragyvenimui, kurios sudaro: nuompinigiai apie 150 svarų, mokesčiai apie 100 svarų per mėnesį, 300 svarų išleidžia automobilio nuomai, draudimui, kurui, apie 150 svarų išleidžia maistui, rūbams, avalynei – 70 svarų, sveikatos priežiūrai – 40 svarų, telefonui – 20-30 svarų, higienai – apie 30 svarų. Atsakovas taip pat nurodė, jog turi nekilnojamųjų daiktų, kuriuos įgijo už banko paskolą, už kurią kas mėnesį moka apie 150 Eur; turi ir kito nekilnojamojo turto, kurio vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodyta VĮ „Registrų centras“, teismui pateikė šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Atsakovas pažymėjo, kad turi teikti išlaikymą dar vienam nepilnamečiam vaikui.

55. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko išlaikymo suma nėra pagrįsta išlaidas pagrindžiančiais įrodymais, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista suma (120,00 Eur) nagrinėjamu atveju atitinka formuojamą praktiką ir laikytina protinga, pakankama tokio amžiaus vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, taip pat vaiko laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgiams, gabumams lavinti.

56. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog ieškovės pagrindinės pajamos yra valstybės išmokos už vaikus, jos galimybės gauti daugiau pajamų šiuo metu yra ribotos, atsakovė turi keturis nepilnamečius vaikus, kuriems yra reikalingas išlaikymas; atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, jis yra darbingas, duomenų apie jo sveikatos problemas byloje nėra, atsakovas, kaip jis pats nurodė, dirba, gauna nuolatines pajamas, patiria atitinkamo dydžio išlaidas, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, turi nekilnojamojo turto. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 120,00 Eur dydžio išlaikymo suma nagrinėjamu atveju atitinka CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą.

57. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai paskaičiavo ir priteisė 43 Eur žyminio mokesčio, kadangi neteisingai paskaičiavo ieškinio sumą. Iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas po 86,89 Eur per mėnesį, jis padidintas iki 120,00 Eur per mėnesį, t. y. 33,11 Eur, todėl ieškinio suma – 397,32 Eur. Žyminis mokestis 3 proc. nuo šios sumos sudarytų 12 Eur, todėl teismas galėjo priteisti 20 Eur žyminio mokesčio.

58. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinio suma nustatoma tokiu būdu – bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą.

59. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas mokėtiną žyminio mokesčio dydį, nustatė, kad mokėtinas žyminio mokesčio dydis sudaro 43 Eur (nuo 1440 Eur sumos – 120 Eur x 12). Šiuo atveju sutiktina su atsakovo nurodytu argumentu, kad iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu jau buvo priteistas išlaikymas po 86,89 Eur per mėnesį, skundžiamu sprendimu jis buvo padidintas iki 120,00 Eur per mėnesį, t. y. 33,11 Eur. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteistą išlaikymą padidino 33,11 Eur suma. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

60. Tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, kuris sudaro 9,55 Eur (mokėtinas žyminis mokestis už ieškinio pateikimą nagrinėjamu atveju sudaro 43,00 Eur, ieškovės ieškinio reikalavimas buvo tenkintas 22,22 proc.). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo tikslintinas, nurodant priteisti iš atsakovo V. P. 9,55 Eur žyminio mokesčio.

61. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios šiuo atveju nenustatytos.

Dėl bylos procesinės baigties

62. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovas šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui nutarus, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. vasario 3 d. sprendimą iš esmės nepakeistą.

Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-370-156/2014 dalį dėl išlaikymo dydžio vaikui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisimo periodinėmis išmokomis ir priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą vaikui D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019-11-22) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Paskirti ieškovę D. E., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko D. P., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 130,00 (vieną šimtą trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 9,55 Eur (devyni eurai ir penkiasdešimt penki euro centai) žyminio mokesčio ir 5,37 Eur (penkis eurus 37 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta bet kuriame banke į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitų: (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.