Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovamsi M. V. (M. V.), J. V. bei atstovei advokatei Žanetai Šlyžiūtei, atsakovei O. A., trečiajam asmeniui P. A., ir jų atstovei advokatei Vaidai Gulbinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. V. (M. V.) ir J. V. patikslintą ieškinį atsakovei O. A., dėl tarp ieškovo M. V. ir atsakovės O. A. sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį nutrauktimo ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje P. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai M. V. (M. V.) ir J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo: 1) nutraukti tarp ieškovo M. V. ir atsakovės O. A. 2021-07- 27 sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu Ieškovai iš Atsakovės įsigijo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovės O. A. solidariai ieškovų M. V. ir J. V. naudai 2 700 EUR; 3) Transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovės O. A. nuosavybėn; 4) priteisti iš atsakovės O. A. solidariai ieškovų M. V. ir J. V. naudai visas jų patirtas bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas 2021 metų vasarą internetiniame portale www.autoplius.lt rado skelbimą apie parduodamą transporto priemonę(duomenys neskelbtini) už 2 900 EUR. 2021-07-27 20:00 val. tarp O. A. ir M. V. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), rida 210874,1 km, už 2 200 EUR. Ieškovas pažymi, kad 500 EUR buvo sumokėti, bet neįrašyti į pardavimo sutartį bei šią aplinkybę patvirtina šio ieškinio, kuriame akivaizdžiai yra nurodyta net 700 EUR didesnė kaina. Akivaizdu, kad ieškovui pavyko sumažinti kainą tik 200 EUR, o ne visais 700 EUR ir šią aplinkybę pagrindžia Lietuvoje galiojusi praktika, kuomet transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašoma šiek tiek mažesnė kaina, nei realiai mokama už transporto priemonę. 2021-07-27 apie 17:30 val. ieškovas ir atsakovės vyras susitiko „Viada“ degalinėje, adresas (duomenys neskelbtini), ir susitikimo metu ieškovas atliko bandomąjį važiavimą. Dėl tuo laiku buvusio piko meto bei kamščių, ieškovas galėjo išbandyti transporto priemonę, važiuodamas nedideliais greičiais, t. y. iki 70 km/h, bei trumpą atstumą. Atsakovės vyras informacijos apie Transporto priemonės trūkumus nenurodė bei tai buvo įtvirtinta 2021-07-27 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje. 2021-07-27 ieškovui grįžtant namo, jis pastebėjo, kad Transporto priemonės variklio sūkiai, važiuojant 80 km/h ar didesniu greičiu buvo akivaizdžiai didesni nei turėtų būti. Vos grįžęs namo, ieškovas telefonu paskambino atsakovei bei informavo apie galimą paslėptą gedimą ir informavo, kad kitą dieną jis ketina nuvykti į automobilių servisą bei atlikti Transporto priemonės diagnostiką. 2021-07-28 automobilių servise „Automatinių transmisijų servisas“ buvo atlikta kompiuterinė diagnostika bei jos metu nustatyta, kad iš automobilio kompiuterio buvo ištrinta ne mažiau nei 31 klaida bei nustatytos neištrintos 4 klaidos, tarp kurių buvo klaida „STEP MOTOR“, kuri atsiranda dėl greičių dėžės defekto. 2021-07-30 automobilių servise „Automatinių transmisijų servisas“ buvo atlikta pakartotinė diagnostika, kuri patvirtino apie klaidą „STEP MOTOR“ bei serviso atstovai informavo Ieškovą, kad remonto kaštai bus apie 1 500 EUR, t.y. būtų keičiama greičių dėžė, kurios pakeitimas apie 450 EUR bei apie 1 000 EUR pati greičių dėžė. Laikotarpiu nuo 2021-08-01 iki 2021-09-01 ieškovas ne kartą bandė susiekti su atsakove telefonu, tiek nuvykęs pas atsakovę jos adresu bei bandė geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją, tačiau atsakovė nurodė, kad visus klausimus dėl Transporto priemonės sprendžia atsakovės vyras. 2021-09-06 ieškovas registruotu paštu išsiuntė atsakovei pretenziją dėl Transporto priemonės, tačiau iki šios dienos, t.y. 2022-02-02, atsakovė nepateikė jokio rašytinio atsakymo į 2021-09-06 pretenziją. Atsakovei toliau ignoruojant ieškovo pretenzijas ir vengiant atsakyti, ieškovas kreipėsi į advokato padėjėją, kad padėtų išspręsti susidariusią problemą. 2022-02-08 ieškovo atstovas registruotu laišku kreipėsi į atsakovę su pretenzija. 2022-03-23 atsakovės vyras susisiekė su ieškovo atstovu bei aptarė galimybes taikiai išspręsti susidariusią situaciją. Buvo priimtas sprendimas, kuriuo ieškovas grąžina transporto priemonę, o atsakovės vyras grąžina ieškovui visą jo sumokėtą sumą. 2022-05-20 18:00 val. ieškovas, ieškovo atstovas bei atsakovės vyras buvo susitikę, tačiau dėl ieškovui ir jo atstovui nesuprantamų priežasčių, atsakovės vyras atsisakė pasirašyti susitarimą ir grąžinti visus už transporto priemonę sumokėtus pinigus. 2022-10-13 ieškovas kreipėsi į automobilių servisą „Automatinių transmisijų servisas“, kuris pateikė ieškovui defektacijos aktą/automobilio remonto sąmatą, pagal kurią sutvarkyti Transporto priemonės nuslėptą greičių dėžės trūkumą kainuos 4339,60 EUR be PVM. Ieškovas pažymi, kad automatinės transmisijos tvarkymo darbai kainuos beveik dvigubai daugiau nei Transporto priemonė buvo įsigyta, todėl akivaizdu, kad tokia sutartis prieštaravo teisėtiems ieškovo lūkesčiams ir turėtų būti nutraukta bei taikyta restitucija, t.y. ieškovas grąžina atsakovei transporto priemonę, o atsakovė sumoka už transporto priemonę gautus 2 700 Eur.

2. Atsakovė O. A. pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovų atsakovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį paaiškina, kad ieškovas 2021-07-27 įsigijo 2005 m. gamybos naudotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rida Sutarties sudarymo metu buvo apie 210 0874 km. Pirmiausia buvo susitarta dėl Automobilio apžiūros, Automobilio apžiūroje dalyvavo tretysis asmuo P. A. su dukra ir ieškovas. Tretysis asmuo į susitikimą, kuris vyko viešoje vietoje – degalinėje, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko Automobiliu. Ieškovui buvo suteikta teisė vienam išbandyti Automobilį, t. y. pravažiuoti su Automobiliu – jį išbandyti bei patikrinti asmeniškai. Ieškovas pasinaudojo šia galimybe ir vienas išvažiavo su Automobiliu, o Tretysis asmuo su dukra laukė Viada degalinėje. Ieškovas užtruko pakankamai ilgai. Grįžęs pretenzijų dėl Automobilio neturėjo, atvirkščiai - nurodė, kad Automobilio jam reikia skubiai. Po šios apžiūros šalys išsiskyrė, nes ieškovas nuvažiavo namo pasiimti pinigų. Po kurio laiko ieškovas atvyko pas trečią asmenį į namus. Čia ir buvo pasirašyta Sutartis. Taigi, prieš pasirašant Sutartį pirkėjas ne tik vizualiai apžiūrėjo automobilį, tačiau jį ir išbandė atlikdamas bandomuosius važiavimus vienas. Nėra duomenų, o ir ieškovas neginčija fakto, kad ieškovui nebuvo leista Automobilį išbandyti ilgesniame atstume, kad ieškovas būtų skubinamas ir pan. Atvirkščiai, ieškovas Automobilį išbandė, nurodė, kad Automobilis jam tiko, vadinasi, jam užteko laiko įvertinti šio Automobilio būklę ir įsitikinti Automobilio kokybe. Nors Automobilio pardavimo metu Pardavėją atstovavo atsakovės buvęs sutuoktinis, tačiau kiek atsakovei žinoma, ieškovui buvo perduota visa teisinga informacija apie Automobilį. Nei atsakovė, nei tretysis asmuo nesiekė nuslėpti ir nenuslėpė jokių Automobilio defektų. Tiek atsakovė, tiek tretysis asmuo naudojosi šiuo Automobiliu, todėl puikiai žinojo Automobilio būklę. Atsakovė pažymi, kad Sutarties sudarymo faktas patvirtinta, kad priėmimo - perdavimo metu pirkėjas patikrino parduodamą Automobilį ir įsitikino, kad perduodamas Automobilis atitinka Sutartį bei šalių aptartą Automobilio būklę, įvertinant tai, kad ieškovas pirko naudotą Automobilį. Sutartyje nebuvo nurodyti jokie defektai, todėl kad Automobilis defektų – nei matomų, nei paslėptų neturėjo. Tai reiškia, kad Sutarties sudarymo faktas patvirtina, kad Automobilio būklė jo perdavimo metu yra tokia, kokia yra nurodyta Sutartyje, pardavėjui nebuvo žinomi jokie Automobilio trūkumai. Pasirašydamas sutartį Ieškovas patvirtino, kad (i) tinkamai apžiūrėjo transporto priemonę, įvertino jos techninę būklę, turėjo galimybę ją išbandyti, sprendimą įsigyti Automobilį priėmė laisva valia; (ii) prieš įsigyjant Automobilį turėjo galimybę jį tikrinti servise, o nusprendęs netikrinti servise – pats turi pakankamą techninį supratimą ir žinių lygį, reikalingą patikrinant transporto priemonės atitikimą Sutartyje nurodytai būklei ir tikslui, kuriam ji perkama naudoti; (iii) supranta, jog perka naudotą Automobilį, kurio rida pirkimo pardavimo metu fiksuojama 210 874 km, supranta, kad perkamam Automobiliui netaikoma gamintojo garantija ir, kad Automobilis gali būti natūraliai nusidėvėjęs jo eksploatavimo laikotarpiu, todėl niekas negali suteikti jokios garantijos dėl galimų gedimų ateityje, juo labiau atsakovė, kadangi Automobiliu buvo naudotasi tik vienerius metus po jo įsigijimo ir pirmos registracijos Lietuvoje. Nėra duomenų, kad ieškovas Sutartį pasirašė ne laisva valia. Kaip matyti, ieškovas nusprendė sudaryti Sutartį ir sumokėti visą Automobilio kainą, prieš tai nepatikrinęs jo autoservise. Nors tai nereiškia, kad Ieškovas buvo nepakankamai atidus ar rūpestingas, tačiau tokiu atveju ieškovas turi prisiimti riziką, kad vėliau gali paaiškėti Automobilio trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo metu negalėjo būti žinomi ne tik pirkėjui, bet ir pačiam pardavėjui. Nors ieškovas teigia, kad Automobilis yra netinkamas naudoti pagal paskirtį, jo eksploatuoti neįmanoma, ir šiam argumentui įrodyti teikė automobilių servise „Automatinių transmisijų servisas“ atliktą defektacijos aktą, tačiau pažymėtina tai, kad: (i) defektacinis aktas surašytas tik 2022-10-03, t. y. praėjus daugiau nei vienerių metų laikotarpiui po Automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo; (ii) šiame defektacijos akte nėra nurodyta automobilio rida, dėl ko negalima įvertinti nei kuriuo metu atsirado tariami defektai ir kokios aplinkybės lėmė Ieškovo įrodinėtinus defektus; (iii) Ieškovo minėti „klaidų nuskaitymai“ nėra fiksuoti nei šiame defektaciniame akte, nei pagrįsti kitais rašytiniais įrodymais. Atsakovės vertinimu šios aplinkybės gali turėti esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo bei ieškovo įrodinėtinų aplinkybių. Taip pat pažymėtina, kad teisingam bylos išsprendimui būtina vadovautis ne tik ieškovo pateiktu defektaciniu aktu, kuris gali būti subjektyvaus pobūdžio, bet vertinti ir duomenis iš oficialiai atliktų techninių apžiūrų. Pažymėtina, kad nuo techninės apžiūros (toliau – TA) iki Sutarties sudarymo atsakovė pravažiavo tik 6 876 km arba maždaug po 500 km per mėnesį. Tokius rodiklius atsakovė fiksavo per kiek daugiau nei metus. Tokia transporto priemonės rida per kalendorinius metus yra labai maža. Teismui pateiktas įrodymas patvirtina tai, kad Automobilis buvo parduotas su galiojančia TA. Byloje yra duomenų, kad TA buvo atlikta 2020-06-03 ir jos metu konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, TA galiojo iki 2022-06-02. Tai reiškia, kad atsakovė pardavė techniškai tvarkingą transporto priemonę. Apie gautus pinigus už Automobilio pardavimą. Užtenka pažiūrėti į Sutarties tekstą ir tampa akivaizdu, kad įrašas apie grynais sumokėtą pinigų sumą padarytas ieškovo ranka. Tai yra pats ieškovas įsirašo sumokėtą pinigų sumą, o vėliau ieškinyje ginčija jos dydį. Reikia pažymėti, kad ieškovui niekas spaudimo nedarė, jis laisva valia padarė įrašą, kad Automobilio kaina yra 2 200 EUR. Nuo pradinės kainos galutinė pardavimo kaina skyrėsi 700 EUR, kuriuos ieškovas nusiderėjo nuo pradinės kainos. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pažymėtina, kad byloje nėra jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių ieškovo teiginį, kad jis už Automobilį sumokėjo daugiau nei Sutartyje nurodytą sumą - 2 200 Eur.

3. Trečiasis asmuo P. A. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovų trečiojo asmens naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad kaip ir nurodė ieškovai, jis 2021 m. liepos 27 d. įsigijo 2005 m. gamybos naudotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rida sandorio sudarymo metu buvo apie 210 0874 km. Į susitikimą su ieškovu tretysis asmuo atvyko automobiliu, kartu su juo buvo ir trečiojo asmens dukra. Ieškovas laukė Viada degalinėje adresu: (duomenys neskelbtini). Susitikus su ieškovu – ieškovas apžiūrėjo automobilį, trečiasis asmuo papasakojo ir perdavė jam žinomą informaciją apie automobilį. Ieškovas pageidavo išbandyti automobilį – todėl jam buvo leista vienam pasivažinėti ir ištestuoti automobilį. Nei tretysis asmuo, nei trečiojo asmens dukra nedalyvavo bandomajame važiavime. Tretysis asmuo gali tik patvirtinti, kad ieškovas, bandydamas automobilį užtruko pakankamai ilgai. Tuo metu, kai jis grįžo, pasakė, kad automobilis jam tinka ir nori jį pirkti. Susitikimas baigėsi tuo, kad šalys susitarė susitikti prie trečiojo asmens namų, nes ieškovas su savimi neturėjo reikiamos pinigų sumos ir planavo važiuoti ją atsivežti. Pirkti automobilį ieškovas atvyko kartu su sutuoktine. Vyko derybos dėl kainos, kurių metu automobilio kaina nuo pradinės 2 900 Eur (Autoplius.lt skelbime) buvo nuderėta iki 2 200 Eur. Sutarus dėl kainos, buvo pasirašyta Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. Įrašas apie kainos sumokėjimą padarytas ieškovo ranka. Dabar labai keistai atrodo jo teiginiai apie didesnės kainos sumokėjimą už automobilį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas atrodė kaip gerai išmanantis transporto priemonių pirkimo niuansus. Vienas pats išbandė automobilį, klausimai buvo tiksliniai, važiuoto laiko jam pilnai užteko tam, kad įsitikintų tuo, kad testuojama transporto priemonė yra tinkama. Pažymėtina, kad jau pats Sutarties sudarymo faktas patvirtina, kad priėmimo metu pirkėjas, t.y. priemonė atitinka pirkėjo keliamus reikalavimus naudotam automobiliui bei faktinė apžiūros metu buvusią automobilio būklę, t.y. įprastai tokiems naudotiems automobiliams keliamus reikalavimus. Kadangi trečiasis asmuo ir atsakovė automobiliu naudojasi bendrai – abiem buvo žinoma automobilio techninė būklė ir nė vienas naudodamasis automobiliu jokių net panašių po ieškovo įsigijimo ir nurodomų neva atsiradusių defektų nebuvo pastebėję. Todėl ir automobilis buvo parduodamas kaip naudotas, bet jis buvo be defektų. Sutarties sudarymo faktas taip pat patvirtina, kad transporto priemonės būklė jos perdavimo metu yra tokia, kokia yra nurodyta sutartyje. Pasirašydamas sutartį ieškovas patvirtino, i) kad tinkamai apžiūrėjo transporto priemonę, įvertino jos techninę būklę, turėjo galimybę išbandyti, sprendimą įsigyti priėmė laisva valia; ii) kad prieš įsigyjant automobilį turėjo galimybę jį tikrinti servise, o nusprendęs netikrinti servise – pats turi pakankamą techninį supratimą ir žinių lygį, reikalingą patikrinant transporto priemonės atitikimą sutartyje nurodytai būklei ir tikslui, kuriam ji perkama naudoti; iii) kad supranta, jog perka nenaują automobilį, kuriam nėra taikoma gamintojo garantija, kad naudotas automobilis gali būti natūraliai nusidėvėjęs jo eksploatavimo laikotarpiu, todėl niekas negali suteikti jokios garantijos dėl galimų gedimų ateityje ar galimų paslėptų defektų, apie kuriuos ir pardavėjas negali žinoti, juo labiau, kad ir pardavėjas automobilį pirko naudotą, juo naudojosi metus laiko, o automobilio rida patvirtina, kad juo buvo naudotasi nemažai. Ieškovas neįrodė, kad jis sutartį pasirašė ne laisva valia. Be to, ieškovas patvirtino, kad turi ne mažą patirtį perkant automobilius ir atsisakė trečiojo asmens siūlymo automobilį patikrinti pas specialistus. Tai reiškia, kad ieškovas transporto priemonės eksploatavimo srityje turi tam tikrų žinių ir patirties. Kaip matyti, ieškovas nusprendė sudaryti automobilio prikimo sutartį ir sumokėti visą automobilio kainą, prieš tai nepatikrinęs jo autoservise. Nors tai nereiškia, kad ieškovas buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, tačiau tokiu atveju ieškovas prisiima riziką, kad vėliau gali paaiškėti automobilio trūkumai, kurie pirkimo – pardavimo metu negalėjo būti žinomi ne tik pirkėjui, bet ir pačiam pardavėjui. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo su atsakove automobilį pirko 2020 m. Per laiką nuo jo pirkimo iki pardavimo automobiliu buvo nuvažiuoti tik 6 876 km. Tokie parodymai buvo užfiksuoti per kiek daugiau nei metus. Tokia transporto priemonės rida per metus yra labai maža. Teismui pateiktas įrodymas patvirtina tai, kad automobilis buvo parduotas su galiojančia technine apžiūra (toliau ir TA). Byloje yra duomenų, kad TA buvo atlikta 2020 m. birželio 3 d. ir jos metu konstatuota, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, TA galiojo iki 2022 m. birželio 2 d. Tai taip pat reiškia, kad parduotas automobilis buvo techniškai tvarkingas. Trečiasis asmuo taip pat gali patvirtinti, kad nebuvo jokių klaidų, kurios buvo trinamos iš automobilio kompiuterio, juo labiau, kad ieškovas nepateikė tokį teiginį pagrindžiančių įrodymų bei nenurodė tai patvirtinančių aplinkybių, kad būtų galima įsitikinti tokio fakto pagrįstumu bei realumu. Pats savaime klaidų trynimo fakto buvimas byloje niekaip neįrodo to, kad tai padarė atsakovas ir/ ar trečiasis asmuo.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Ieškovas papildomai nurodė, jog rado automobilį parduodamą (duomenys neskelbtini). Paskambino, susitarė dėl automobilio apžiūros. 2021 m. liepos 27 d. nuvažiavo automobilio apžiūrėti kartu su žmona ir buvo susitarta, kad gali apžiūrėti (duomenys neskelbtini), Viada degalinė. Nuvažiavus prie degalinės atvažiavo trečiasis asmuo su savo dukra. Savo nuožiūra apžiūrėjo automobilį tik vizualiai. Kiek jis supranta apie automobilius. Tiek jam, tiek jo žmonai automobilis iš išvaizdos patiko. Paprašė bandomo važiavimo. Kadangi buvo toks paros metas, 17.30 val., susidarė kamščiai. Nutarė pravažiuoti kiek įmanoma (duomenys neskelbtini) g., ten yra sandėliukai, įmonės, automobilių nedaug. 300 metrų į vieną ir į kitą. Ir žmona atsisėdo ir atvažiavo atgal. Kad jai patiktų, nes čia labiau abiem naudoti. Grįžo atgal po kokių 4-5 min. Nutarė, kad pirks. Kadangi neturėjo su savimi pinigų – prašė trečiojo asmens, kad leistų nuvažiuoti iki namų pasiimti pinigų. Tada atvažiuos sudaryti sutarties. Pasiėmus pinigus, trečiasis asmuo atsiuntė adresą, kur galima būtų sudaryti sutartį. Tai buvo atsakovės namų adresas. Atvažiavo, pasirašė sutartį, bet trečiasis asmuo paprašė, kad nurodytų šiek tiek mažesnę sumą, nei yra sumokėta už automobilį. Ar pas trečiąjį asmenį buvo nurodyta ši suma, ar kad nemokėtų mokesčių, jei jis parduotų už brangiau. Jie sutiko iš žmogiškosios pusės. Sumokėjo pinigus ir nuvažiavo link namų. Išvažiavus, kur galima greičiau važiuoti, pastebėjo, kad automobilio sūkiai yra didesni nei turi būti. Atvažiavus namo paskambino trečiajam asmeniui, kad kažkas su mašina ne taip. Trečiasis asmuo sakė, kad viskas normaliai, mažai su mašina važinėjo. Važinėjo žmona, tai ir negali pasakyti. Susitarė, kad patikrinus servise, padarys diagnostiką ir trečiasis asmuo iš būtinybės viską apmokės. Padarė diagnostiką – buvo nemažai klaidų, tarp kurių buvo pagrindinė klaida „step motor“, kuri yra greičių dėžėje. Per diagnostiką buvo nutarta giliau apžiūrėti pavarų dėžę. Tam servize susitarė, kad po kelių dienų nuodugniai patikrins. Buvo nuspręsta, kad reikės arba pavarų dėžės keitimo į naudotą, arba restauravimo, kuris kainuotų beveik tiek, kiek sumokėta už automobilį. Bandė trečiajam asmeniui šitą parodyti. Jis iš karto supyko, po savaitės bendravimo dingo mėnesiui. Dar prieš tai trečiasis asmuo buvo aiškinęs, kad bando susiekti su automobilio savininke O. A.. Nurodė, kad ji gavo pinigus už automobilį, todėl trečiasis asmuo negali grąžinti pinigų. Bandė važiuoti tiesiai į namus, kur buvo pasirašyta sutartis. Kalbėjo su O. A., ji tvirtino, kad už pardavimą atsakingas trečiasis asmuo. Bandė skambinti- trečiasis asmuo nekėlė. Laukė 1-2 mėnesius, tikėjosi, kad geranoriškai grąžins. Parašė pretenziją, nusiuntė deklaruotu adresu – rugsėjo mėnesį. Laukė atsakymo. Atsakymo nesulaukė. Pats paskambino. Trečiasis asmuo prašė surasti dėžę, pažiūrėti kiek kainuoja remontas, trečiasis asmuo apmokės. Jis pradėjo paieškas. Trečiajam asmeniui nurodė, kad kainuoja nuo 700 Eur iki 1 500 Eur ir plius keitimas 450 Eur. Trečiasis asmuo sutiko. Jis surado dėžę. Sekančią dieną trečiasis asmuo nepaskambino. Parašė žinutę, kur nurodė, kad jis nieko neskolingas jam ir jo žmonai, automobilį reikėjo prieš perkant apžiūrėt. Čia buvo 2021 metais prieš rugsėjį, prieš pretenziją. Tada kreipėsi į advokatės padėjėją. Advokatės padėjėjas parašė pretenziją iš savo pusės. Advokatas ilgai ieškojo trečiojo asmens, negalėjo su juo susisiekti. Kai surado, trečiasis asmuo nurodė, kad grąžins visą sumą už automobilį. Buvo surašyta automobilio grąžinimo sutartis, susitarė su trečiuoju asmeniu, kad susitiks prie tos pačios degalinės. Atvažiavus į degalinę, 2022 m. gegužę, trečiasis asmuo atvežė per mažą sumą, kurią prašė grąžinti. Trečiasis asmuo atvežė tik tą sumą, kuri nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje. Jie pasakė, kad nesutinka. Taip ir atėjo iki teismo. Sutartis dėl automobilio pirkimo buvo jam paduota jau užpildyta. Pasirašyme O. A. nedalyvavo. Nematė, kas pasirašė sutartį. Metus laiko mašina nebuvo važinėta. Iki tol važinėjo tik būtiniausiais atvejais, kai sugesdavo kitas automobilis. Nes meistras sakė: galima važiuoti lėtai ir mažus atstumus. Važinėjo tik iki rudens, nes padangos vasarinės. Baigęs vidurinę mokyklą. Dirba staklių operatoriumi. Mašinomis domisi tik kaip pomėgiu. Sumokėjo 2 700 Eur. Pinigai perduoti pasirašius sutartį. Trečiajam asmeniui perduoti buvo pinigai. Atsakovė žinojo, kad automobilis parduotas. Automobiliui važiuojant nuo 75 km/h automobilio sūkiai virš 3 000, – tai yra nenormalu, neperjungia į sekančią pavarą, negalima normaliai eksploatuoti automobilį, nes variklį perkaitinti galima, be to, daug kuro sąnaudų, nėra įmanoma nuvažiuoti didelių atstumų. Mašina važinėjo žmona. Servize nenorėjo taisyti. Pagal diagnostiką sudarė defektacijos aktą. Klaidų nuskaitymas darytas, kai sudarytas 2022 m. defektacijos aktas. Registracija daryta jo vardu.

5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai parodė, kad patvirtina vyro nurodytas aplinkybes. Dalyvavo apžiūrint automobilį. Važiavo tiek ji, tiek jos vyras. Kadangi tai atkarpa labai nedidelė ir kelias labai negeras, tai patikrinti nepavyko. Vėliau dar vyras pravažiavo, bet sakė kažkas negerai, tai skambino iš karto pardavėjui. Bendravo tik su trečiuoju asmeniu. O. A. sužinojo, kad automobilis parduotas, kai atvažiavo jos vyras. Ji taip suprato. Jos vyras pasirašė sutartį dėl automobilio pirkimo. Trečiasis asmuo paėmė pinigus. Davė 2 700 Eur. Būtiniausiais dalykais važinėjo tuo automobiliu. Abu su vyru rūpinosi defektacija automobilio. Pirko mašiną 2021 metais liepos pabaigoj. Pirmai dafektacijai atvežė po pardavimo jos vyras. Po kelių dienų nuvežė ji. Servisas tų defektacijos duomenų nesaugo, tai dėl to reikėjo atlikti naują defektaciją. Dalyvavo susitikime su advokato padėjėju dėl pinigų grąžinimo. Trečiasis asmuo atvežė pinigus, bet nepilnus. Bendravimas nuo to laiko vyko per advokato padėjėją. Automobilį naudojo nuo 2021 m. liepos iki lapkričio mėnesio. Paskutinis važiavimas buvo į susitikimą dėl pinigų grąžinimo. Neskubino nieks jų automobilio pirkti. Nebuvo minties vežti į servisą, nes prieš tai apžiūrėjo kelis tokio paties modelio automobilius. Pasivažinėjus viskas buvo gerai. Kelių valandų bėgyje išaiškėjo. Dėl pravažiavimo atstumo: jie su pardavėju nekalbėjo, nebuvo nustatytas nei laikas, nei vieta, kiek jie bandys automobilį.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė papildomai nurodė, kad mašina nupirkta jos vardu. Truputį ji vairavo. Mašina buvo pirkta, kai ji jau buvo išvykusi iš Lietuvos. Buvęs vyras be teisių, dukrai reikėjo mašinos ir jai pačiai, kai ji atostogose. Patvirtina, ką buvęs vyras sakė, pasitiki visiškai. Reikėjo pinigų buvusiam vyrui ir pardavė mašiną. Santykiai geri su buvusiu iki šiol. Jie kartu turi dukrą, pirko, kad dukra galėtų važinėti. Nedidelis atstumus važinėjant viskas buvo gerai. Pirmas automobilis su automatine pavarų dėže. Pranešė vyras, kad pardavė mašiną. Tuščią blanką paliko prieš išvažiuojant į Olandiją vasarį, 2021 m. išvyko į užsienį. Nedalyvavo mašinos pirkimo – pardavimo metu. Dėl defektų mašinos ji nieko negalėjo pasakyti.

7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo nurodė, kad 2021 m. buvo parduodamas automobilis. Po pusmečio buvo atvežti pinigai pagal dokumentus, o jie nepriėmė. Iš ieškovų pusės buvo reikalavimas grąžinti pinigus, o ieškovai grąžins mašiną. Susitiko Viadoj kolonėlėj ir pasiūlymas buvo atmestas. Suma buvo ta, kuri nurodyta dokumentuose. O jie reikalavo daugiau. Pas jį skelbime buvo surašyta 2 900 Eur, bet nuolaida buvo padaryta. O jie nupirko, savo ranka pasirašė sutartį, kad 2 200 Eur buvo sumokėta. Jis ir jo žmona tuo automobiliu naudojosi ir važinėjo. Ieškovas prasibandė, pavažinėjo, nuo Viados ten aplink. Lyg viskas gerai. Susitarė, kad pas juos susitiks ir nupirks tą mašiną. Atvažiavo pas juos į namus ieškovas su žmona, pravažinėjo dar kartą, grįžo. Sakė – atveš pinigų. Norėjo būtent tą dieną nupirkti. Atvažiavo, perdavimas įvyko, pinigus davė, sudarė pirkimo – pardavimo sutartį. Kai vyko pirkimas dalyvavo: abu ieškovai, jis ir jo dukra. Automobilis žmonos vardu registruotas, įsigytas ant šeimos, kad naudotų visa šeima. Savininkė tiktai žmona. Tuo metu jau buvo formaliai išsiskyręs. Nors išsiskyrė gyveno kartu. Išsiskyrė labai taikiai. Dėl automobilio susitarė anksčiau, nes mašina labai mažai naudojama, o jam pinigų prireikė. Nuo 2020 metų dukra važinėjo. Jam yra atimtos teisės. Buvusi žmona pasirašė pirkimo –pardavimo dokumentus ir išvažiavo į užsienį. Žmona nedalyvavo pardavime automobilio. Pinigai liko jam. Mašina važiavo gerai tik degė lemputė varikliukas. Iš užsienio atvaryta mašina, pirkta 2020 metais. Tuomet pardavėjas perspėjo, kad dega lemputė, pats pirko tada už 2 200 Eur, numušta kaina buvo dėl lemputės. Jo išsilavinimas vidurinis, techninis –pramoninis, technikos derintojas. Vietą susitikti ieškovui pasiūlė jis, nes jam arti namų. Laiką pasiūlė irgi jis, kad būtų jam po darbo. Atvyko ieškovas, trečiasis asmuo buvo su savo dukra, nes ji buvo už vairo. Bendrai mašiną apžiūrėjo, jis davė ieškovui raktus, kad ieškovas galėtų išbandyti. Pavažinėjo, grįžo, viskas tvarkoje. Pakalbėjo dėl pasirašymo. Ieškovas norėjo vėliau pasirašyti sutartį, bet tą pačią dieną. Jis neskubino ieškovo. Ieškovas pasiūlė, kad nuvyks pasiimti pinigų ir grįš pasirašyti sutarties pas trečiąjį asmenį. Atvažiavo su žmona pas jį į namus, ieškovo žmona pavažinėjo dar kartą. Sugrįžo, nuvažiavo pinigų nuimti. Sugrįžo su pinigais, pasirašė popierius. Pinigų buvo 2 200 Eur. Visi sėdėjo prie stalo – ieškovas, ieškovo žmona, jis ir jo dukra. Mašina buvo sena. Dabar nesutiktų mokėti 2 200 Eur sumos už mašiną. Jam šitos mašinos nereikia. Trys metai praėjo, neverta net trečdalio sumos. Jis savo gyvenime ne vieną mašiną yra pardavęs. Greitai su šita mašina jis nevažinėjo. Buvo šitoj mašinoj pakeistas akumuliatorius, bet dėl to į servisą nevažiavo. Nesutiko, kad turi ir advokatui mokėt. Susitarimą pamatė degalinėj. Pas jį kaina buvo 2 900 Eur. Nuleido 700 Eur, nes jam reikėjo pinigų. Derėjosi dėl taršos mokesčio, tai kaina apie 400 Eur. Tai jis nurodė sumą, už kurią gali parduoti. Žmona pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį prieš metus. Parašas, vardas, pavardė yra įrašyta žmonos, o visa kita – surašyta jo. 2 200 Eur rašyti ieškovo ranka. 2020 m. sausį oficialios skyrybos įvyko. 2020 m. pavasarį išvažiavo žmona į Olandiją. Mašiną pirkta 2020 m. vasarą, po skyrybų. Su dukra norėjo buvusiai žmonai dovaną padaryt. Visą tą laiką buvo jam atimta teisė vairuoti, tai negalėjo pirkti mašinos. Sūnus važinėjo irgi. Trūkumų nėra jokių. Stabdžiai, pagalvės, vairavimo. Viskas tvarkoje. Labai neseniai įsigaliojo šitas įstatymas, kad reikia nurodyti trūkumus. Viskas buvo pasakyta, jis ir jo šeima važinėjo 70-80 km/h greičiu, daugiau nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. 2021 m. liepos 27 d. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią O. A. pardavė, o M. V. nupirko automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo automobilis), kaina – 2200 Eur, šioje sutartyje nėra pažymėta, kad transporto priemonė turi trūkumų. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad ginčo automobilio pardavimu atsakovės pavedimu rūpinosi buvęs atsakovės sutuoktinis, trečiasis asmuo P. A., o atsakovė ginčo automobilį, kurio pagaminimo metai 2005, įgijo 2020 m. birželio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (kaina – 2200 Eur), ginčo automobilio pirkimu jos vardu taip pat rūpinosi trečiasis asmuo P. A., buvęs atsakovės sutuoktinis. Byloje pateiktas UAB ,,Tuvlita“ raštas, kuriame pažymėta, kad ginčo automobilio privalomąją techninę apžiūrą patvirtinantys dokumentai Lietuvoje išduoti 2020 m. birželio 3 d., galiojo iki 2022 m. birželio 2 d., automobilis galiojančios privalomos techninės apžiūros šiuo metu nebeturi.

9. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. V. su sutuoktine J. V., atvykę pirkti automobilio, jį apžiūrėjo išoriškai, su juo važiavo, didesnių pastabų dėl automobilio techninės būklės neturėjo, prieš pirkdami automobilį, ginčo automobilio techninės būklės pas specialistus netikrino ir pasitikėjo trečiojo asmens paaiškinimais apie tinkamą eksploatuoti ginčo automobilio būklę. Ginčo automobilis ieškovų pirktas santuokoje, iš bendrų M. V. ir J. V. lėšų, šeimos poreikiams.

10. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad dėl ginčo automobilio netinkamo veikimo šalių bendravimas prasidėjo iš karto, 2021 m. liepos 27 d. ieškovams grįžtant namo pastebėjus, kad variklio sūkiai, važiuojant didesniu negu 80 km/h greičiu, buvo akivaizdžiai didesni nei turi būti, apie šį funkcijos sutrikimą trečiasis asmuo buvo informuotas, 2021 m. liepos 28 d. ieškovas M. V. pristatė automobilį diagnostikai UAB ,,Automatinių transmisijų servisas“, kur nustatyta, kad iš automobilio kompiuterio buvo ištrinta ne mažiau nei 31 klaida bei nustatytos 4 klaidos, tarp kurių buvo klaida ,,STEP MOTPRS“, kuri rodo greičio dėžės defektą, o 2021 m. liepos 30 d. pakartotinės diagnostikos metu išaiškėjo, kad detalė, reguliuojanti pavarų perjungimą, blogai funkcionuoja, siekiant pašalinti pavarų dėžės defektą, reikia atlikti kapitalinį greičio dėžės remontą ( jos keitimą). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys kurį laiką mėgino surasti priimtiną konfliktinės situacijos sprendimo būdą, be kita ko, pasitelkiant teisines žinias turinčius asmenis pretenzijoms pareikšti, šalims įvertinus remonto kaštus, buvo derėtasi dėl automobilio grąžinimo buvusiai savininkei O. A. ir atitinkamai sumokėtų piniginių lėšų grąžinimo ieškovams, tačiau trečiajam asmeniui P. A. nesutikus atlyginti ieškovams teisinės pagalbos išlaidų, nepavyko rasti priimtino ginčo sprendimo būdo.

11. 2023 m. vasario 24 d. teisme gautas ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

12. Byloje kilo ginčas dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus, ieškovui reiškiant reikalavimą dėl naudoto automobilio pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo ir abipusės restitucijos taikymo.

Dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

13. CK 6.333 straipsnyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (6 dalis).

14. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 12 punktas). Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/20170.

15. Pardavėjas pagal pirkimo–pardavimo sutartį privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.

16. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį, pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).

17. Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Užtikrinti parduodamų daiktų kokybę yra pardavėjo pareiga, kuri laikytina garantija pagal įstatymą ir pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.431¹ straipsnyje numatyta, kad motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintas Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašas, kurio 2 punkte numatyta, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos (2.1 p.), vairo mechanizmo ir pakabos elementų (2.2 p.), apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų (2.3 p.), vairuotojų ir keleivių saugos sistemų (2.4 p.), dujų išmetimo sistemos (2.5 p.).

18. Iš ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, jog yra nurodyti visi Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo 1 punkte nurodyti duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės komercinis pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad pirkimo-pardavimo sutartyje nėra nurodyti jokie transporto priemonės trūkumai, transporto priemonės kokybė neaptarta, be to, sutarties sudarymo metu ieškovas nenurodė atsakovei specialios paskirties, kuriai perkama transporto priemonė bus naudojama, todėl vertintina, ar ji gali būti naudojama tam, kam paprastai naudojama, t. y. ar transporto priemonė gali būti naudojama pagal įprastinę paskirtį. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

19. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjas gali remtis jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Pirkėjas netenka teisės remtis daiktų neatitikimu, jeigu jis per protingą laiką po to, kai neatitikimą pastebėjo ar turėjo pastebėti, apie tai nepraneša pardavėjui ir nenurodo, kokių reikalavimų daiktas neatitinka (CK 6.327 straipsnio 5 dalis). Termino atitiktis protingumo kriterijui yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas, ir jo vertinimas priklauso nuo tokių aplinkybių kaip daikto rūšis, šalių tarpusavio santykių praktika ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

20. Šioje byloje svarbu pažymėti, kad automobilio funkcinis netinkamas veikimas pasireiškė iš karto/staiga po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Kaip nustatyta iš ginčo šalių pateiktų įrodymų ir jų paaiškinimų, 2021 m. liepos 27 d. patikrinimo metu transporto priemonės ieškovas M. V. su sutuoktine J. V., atvykę pirkti automobilio, jį apžiūrėjo, su juo važiavo, tačiau dėl apžiūros laiko negalėjo išvystyti didelio greičio, todėl netinkamo greičio dėžės ir variklio veikimo, kuris pasireiškia tik važiuojant didesniu greičiu, ieškovai transporto priemonės patikrinimo metu pastebėti negalėjo. Kita vertus, tai, kad patikrinimo metu netinkamas greičio dėžės veikimas nebuvo pastebėtas per se neįrodo jo nebuvimą iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jos perdavimo ieškovei. Parduotos ginčo transporto priemonės trūkumai buvo nustatyti netrukus po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, apie tai buvo informuota pardavėja, trečiasis asmuo, dėl ginčo automobilio netinkamo veikimo šalių bendravimas prasidėjo iš karto, 2021 m. liepos 27 d. ieškovams grįžtant namo pastebėjus, kad variklio sūkiai, važiuojant didesniu negu 80 km/h greičiu, buvo akivaizdžiai didesni nei turi būti.

21. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, aptiktų ginčo automobilio defektų pobūdį, spręstina, kad automobilio trūkumas – greičio dėžės defektas– atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovė ir trečiasis asmuo akcentavo, kad buvo parduodamas naudotas automobilis, todėl ieškinys neturėtų būti tenkinamas, – ieškovai turėjo suprasti, kad perka nebe naują transporto priemonę, kuri gali turėti trūkumų. Teismas dėl šių argumentų nurodo, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307-1075/2018, 16 punktas). CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

22. Teismo vertinimu, ieškovų įrodytas greičio dėžės defektas negali būti pripažintas naudoto automobilio kokybės pokyčiu, kuris yra savaime suprantamas ir neįtakoja jo naudojimo pagal tiesioginę paskirtį. Nors nedideliais atstumais ir nedideliu greičiu transporto priemonė gali važiuoti, tačiau neatitinka jai keliamų techninių reikalavimų dėl netinkamo greičio dėžės veikimo. To nepaneigia transporto priemonės techninės apžiūros galiojimas ginčo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu : byloje kilus ginčui dėl automobilio trūkumų buvimo jo perleidimo metu, atsakovei nepakanka atskirsti 2000 m. birželio 3 d. automobilio techninės apžiūros patikra Įrodymų, paneigiančių ieškovų pateiktuose rašytiniuose įrodymuose – serviso patikrose nurodytų duomenų atsakovė CPK 12, 178, 177, 179 straipsniuose nustatyta tvarka nepaneigė, todėl teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad nurodyti trūkumai atsirado po automobilio perdavimo, aplinkybė, jog pirkimo metu šį gedimą atsakovas pirkėjui atskleidė, ieškovai neigia, todėl tai neįrašius į pirkimo – pardavimo sutartį, būtina vadovautis CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, konstatuojant, kad pardavėja neįrodė, kad sandorio sudarymo metu buvo tinkamai ir pilnai atskleista parduodamo naudoto daikto kokybė, o teismui pateikti duomenys dėl ginčo automobilio kokybės sąlygoja išvadą, kad su nurodytais trūkumais – greičio dėžės defektu, negali būti tinkamai, pilnaverčiai eksploatuojamas pagal jo tiesioginę paskirtį (LR CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendžia, kad ieškovai įrodė ne tik transporto priemonės trūkumų faktą, bet ir tai, jog ji negali būti naudojama tam, kam paprastai naudojama, t. y. transporto priemonė negali būti naudojama pagal įprastinę paskirtį, kadangi neatitinka jai keliamų techninių reikalavimų.

23. Atsakovė teigia, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį jai nebuvo žinomi jokie automobilio defektai. Teismo įsitikinimu, mažai tikėtina teismo posėdyje išsakyta atsakovės versija, esą parduodant automobilį, nebuvo žinomi ginčo automobilio defektai, įvertinus aplinkybes, jog šis automobilis buvo pirktas ir vos metams praėjus pardavinėjamas, iš atsakovės buvusio vyro, trečiojo asmens, paaiškinimų teismo posėdyje akivaizdu, kad jam dar 2020 metais atsakovės vardu perkant ginčo automobilį, pavyko suderėti mažesnę kainą, nes jau tuo metu jam pardavėjas akcentavo, kad dega įspėjanti apie gedimą lemputė, esą kokybė atsakovei ir jos šeimos nariams tiko, nes reikėjo važiuoti nedideliu atstumu ir greičiu. Vien tai, kad atsakovė pati neapdairiai pirko transporto priemonę jos neapžiūrėjusi (sutiko už suderėtą kainą pirkti automobilį su defektu), neatleidžia nuo pareigos užtikrinti, kad parduodamas daiktas būtų be reikšmingų defektų arba visus defektus atskleisti pirkėjui. Esant įstatyme įtvirtintai pardavėjo pareigai garantuoti parduodamų daiktų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1-2 dalys) neturi reikšmės aplinkybė, ar pardavėja žinojo apie kokius nors parduodamo daikto trūkumus ar ne, nes CK 6.327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako ir už bet kokius daikto kokybės neatitikimus, net jeigu tie neatitikimai paaiškėja vėliau.

24. Iš įrodymų visumos spręstina, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo defektą, apie kurį pardavėjas tinkamai neinformavo pirkėjo, to nenurodė ginčo pirkimo pardavimo sutartyje. Pažymėtina, jog dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-701/2017). Teismo vertinimu, ieškovų atliktas transporto priemonės patikrinimas ją apžiūrint, atliekant bandomąjį važiavimą, susipažinus su dokumentais, esant atsakovės atstovo (trečiojo asmens) užtikinimui, kad mašina techniškai tvarkinga, tinkama eksploatacijai, ir dėl to nekilus abejonių, yra pakankamas, protingas.

25. Teismo vertinimu, ieškovai įrodė, kad transporto priemonė turėjo trūkumų ir tie trūkumai atsirado iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, o atsakovė tai paneigiančių įrodymų, vykdydami įrodinėjimo pareigą (CPK 178 straipsnis), nepateikė ir neįrodė, kad nustatyti defektai atsirado po automobilio perdavimo pirkėjui.

26. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis). Specialieji teisių gynimo būdai, nustatyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, yra nukreipti į daikto kokybės atkūrimą, o to paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisių gynimo būdu kompensuojamas netinkamos kokybės daikto ekonominės vertės sumažėjimas. Tais atvejais, kai daikto kokybės trūkumas yra esminis sutarties pažeidimas, yra galimas sutarties atsisakymas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis teisių gynimo būdas nukreiptas į sutartinio santykio nutraukimą ir pagal sutartį už daiktą sumokėtų pinigų grąžinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 27 punktas). Kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2023).

27. Taigi vienas iš nurodytų specialiųjų teisių gynimo būdų yra nusipirkusio netinkamos kokybės daiktą pirkėjo teisė pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ši galimybė pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016). Taigi, galimybė atsisakyti sutarties yra ultima ratio priemonė, t. y. išimtinė priemonė pirkėjo teisėms ginti. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

28. Dėl netinkamo greičio dėžės veikimo, transporto priemonė neatitinka jai keliamų techninių reikalavimų, todėl, pasibaigus techninės apžiūros galiojimui, negali dalyvauti viešame eisme, kol nebus pašalinti jos defektai. Šių defektų šalinimo išlaidos preliminariai ieškovų pateiktais duomenimis sudaro nuo 1500 iki 4339,60 Eur be PVM, tuo tarpu transporto priemonės pardavimo kaina sutartyje nurodoma 2200 Eur. Teismas sprendžia, jog ieškovė negavo transporto priemonės, atitinkančios jai keliamus techninius reikalavimus, ko mažiausiai tikėjosi iš sutarties, o atsakovė galėjo protingai numatyti tokį rezultatą. Transporto priemonės trūkumų nenurodymas, atsakovės atstovo patikinimas, kad automobilis veikia ir važiuoja tinkamai, lėmė ieškovų apsisprendimą sudaryti sutartį, taip pat mokėti sulygtą kainą. Greičio dėžės defektas ir dėl to netinkamas variklio veikimas atsirado iki transporto priemonės perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jos perdavimo ieškovams, tarp šalių kilęs ginčas ir bendravimo patirtis duoda pagrindą ieškovams nesitikėti, kad atsakovė ateityje imsis veiksmų transporto priemonės trūkumams pašalinti, juo labiau, kad jie nebūtų protingi: atsakovė iš esmės nepatirtų nuostolių tik, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju transporto priemonė negali būti pakeista kita, kadangi, turėdama identifikavimo numerį, apibūdinama ne pagal rūšį, o individualius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2014). Pirkimo kainos sumažinimas, trūkumų šalinimas ar jų šalinimo išlaidų atlyginimas šiuo atveju neprotingas, kadangi trūkumų šalinimo kaina, kuria taip pat turėtų būti mažinama pardavimo kaina, iš esmės artima arba viršija transporto priemonės pardavimo kainą. Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog netinkamos kokybės transporto priemonės pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, todėl ji nutrauktina, ieškovai įpareigotini grąžinti atsakovei transporto priemonę, o atsakovė įpareigotina grąžinti ieškovams jos pardavimo kainą, nurodytą sutartyje.

29. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad esant aukščiau nurodytiems greičio dėžės trūkumams, ieškovas įrodė, kad ginčo automobilis pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį pilnaverčiai negali būti naudojamas, todėl tai laikytina esminiu ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pažeidimu, dėl ko pirkėjas įrodė, kad gali pasinaudoti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta teise atsisakyti sutarties. Dėl nurodyto ieškovų reikalavimas dėl sutarties nutraukimo tenkinamas, nutraukiant tarp šalių sudarytą ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartį nutraukus, taikytina abipusė restitucija, automobilis grąžintinas pardavėjai, o ieškovams grąžintina už automobilį sumokėta kaina, t. y. 2200 Eur. Teismo vertinimu, šioje konkrečioje ginčo situacijoje atsakovė neįrodė, kad restitucijos taikymas nepagrįstai ir nesąžiningai pablogintų atsakovės padėtį, o ieškovų padėtis pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

30. Dėl ieškovų argumentų, jog pagal Lietuvoje paplitusią praktiką ginčo sutartyje buvo nurodyta 2200 Eur kaina, kurią prašė nurodyti pardavėja (jos pavedimu trečiasis asmuo), o ne realiai sumokėta už ginčo automobilį (2700 Eur) siekiant, kad pardavėjai netektų mokėti mokesčių valstybei, teismas pažymi, kad be pačių ieškovų, suinteresuotų bylos baigtimi, paaiškinimų, byloje nėra duomenų, jog iš tiesų atsakovės atstovui buvo sumokėta jų nurodoma 2700 Eur suma grynaisiais pinigais, o trečiasis asmuo teismo posėdyje šį faktą neigė. Taigi viena vertus, šiai aplinkybei pagrįsti byloje stinga įrodymų. Kita vertus, pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), todėl subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus. Taigi, teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus. Nurodytais argumentais teismas ieškinį tenkina iš dalies, sutartį nutraukus, taikoma abipusė restitucija, automobilis grąžintinas pardavėjams, o ieškovams grąžintina už automobilį sumokėta ir sutartyje nurodyta kaina, t. y. 2200 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

31. Patenkinus ieškinį iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šiuo teismo sprendimu patenkinta 81,5 proc. ieškinio reikalavimų, taigi ieškovai turi teisę į 81,5 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atitinkamai atsakovė ir trečiasis asmuo atsakovės pusėje – į 18,5 proc. Ieškovai pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 61 Eur žyminio mokesčio išlaidų, taip pat 1435,85 Eur advokato atstovavimo išlaidų, atsakovė pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų, trečiasis asmuo – 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Spręsdamas dėl ginčo šalims atlygintinų išlaidų už advokatų teisinę pagalbą dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, šalių advokatų galimas darbo ir laiko sąnaudas, rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant šalims teismo posėdyje. Įvertinus ginčo šalių patirtas atstovavimo išlaidas pagal nurodytus kriterijus, darytina išvada, kad byloje dalyvaujančių asmenų patirtos išlaidos yra pagrįstos, protingo dydžio, todėl atlygintinos visa apimtimi, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį. Nurodytų argumentų pagrindu ieškovams iš atsakovės priteistina 1219,92 Eur visų patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovų – 92,5 Eur visų patirtų bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovams iš atsakovės priteistina 1127,42 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Trečiajam asmeniui iš ieškovų priteisiama 92,5 Eur visų patirtų bylinėjimosi išlaidų.

32. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 19,92 Eur. Vadovaujantis analogiška proporcija iš atsakovės valstybei priteistinas 16,23 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis), iš ieškovų jiems tenkanti atitinkamų išlaidų dalis nepriteisiama, kadangi neviršija įstatyme nustatytos minimalios valstybei priteistinos išlaidų sumos ribos (nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 98, 259-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 2021 m. liepos 27 d. tarp O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir taikyti restituciją natūra, grąžinti atsakovei O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), o iš atsakovės O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovams M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 2200 Eur automobilio kainos bei 1127,42 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti trečiajam asmeniui P. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 92,5 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 46,25 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Priteisti iš atsakovės O. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 16,23 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.