Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-904-555/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-04
Bylos Nr.: e2A-904-555/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00946-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Egidijus Tamašauskas
Ieškovas: NEO Finance
Atsakovas: R. T.

Kategorijos

2.6.2.1Susitarimas tuoktis
2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20Bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

Civilinė byla Nr. e2A-904-555/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00946-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-259-1023/2020 pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, ieškinį atsakovei R. T. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė NEO Finance, AB, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. T. 3 408,85 Eur negrąžintos kredito, 250,23 Eur mokėjimo palūkanų, 1 780,22 Eur tarpininkavimo mokesčio, 17 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 408,85 Eur už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7,04 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 2 d. su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ji suteikė atsakovei 3 697,46 Eur dydžio kreditą 60 mėn. terminui, nustatydama 17 procentus metinių palūkanų normą, kurios sudarė 1 815,94 Eur. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 3.1., 3.5.2. ir 5.1. punktus atsakovė įsipareigojo laiku gražinti ieškovei suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, dėl ko ieškovė 2019 m. spalio 9 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Atsakovė liko skolinga 3 408,85 Eur negrąžinto kredito, 250,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. spalio 17 d.), 1 780,22 Eur tarpininkavimo mokesčio, 17 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 3 408,85 Eur už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 7,04 Eur sutartines palūkanas. Atsakovė prisiimtų įsipareigojimų pagal sutartį nevykdo iki šiol.

3. Atsakovė R. T. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nesutinka mokėti palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų, nes jos finansinė padėtis yra sunki ir ji negali tokių sumų sumokėti, be to, augina nepilnametį vaiką. Skolos nevengė mokėti, bet šeimoje buvo atsitikusi nelaimė, dėl ko pablogėjo jos finansinė padėtis, o kai ji pagerės skolą mokės dalimis nuo 2019 m. lapkričio mėn.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atsakovės ieškovės naudai priteisė 3 408,85 Eur negrąžinto kredito, 250,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 215,02 Eur tarpininkavimo mokesčio, 7,04 Eur sutartinių palūkanų, 17 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 3 408,85 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo ir 314,87 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu; kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas, atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatavo, kad atsakovė, pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus, nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti skolą. Teismas konstatavo, kad ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl laikė pagrįstais ieškinio reikalavimus dėl 3 408,85 negrąžinto kredito dalies, 250,23 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 7,04 Eur sutartinių palūkanų ir 17,00 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą 3 408,85 Eur vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo.

6. Teismas iš sutarties specialiųjų sąlygų nustatė, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 3,90 procentai, jo bendra suma yra 215,02 Eur ((3697,46+1815,94)-5728,42). Minėto dydžio tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuotas sudarant vartojimo kredito sutartį. Pažymėjo, kad 215,02 Eur tarpininkavimo mokestis yra įskaičiuotas į 5 728,42 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (3 697,46 Eur kredito suma + 1 815,94 Eur palūkanos + 215,02 Eur tarpininkavimo mokestis), todėl teismas vertino, kad 215,02 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta.

7. Teismas nurodė, kad pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovė, remdamasi sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 7,04 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. birželio 8 d. d. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl teismas vertino, kad sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), dėl ko Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu pripažintinos nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio. Teismas, įvertinęs minėtas vartojimo kredito sutarties nuostatas bei sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, laikė, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio dalis (1 780,22 - 215,02 = 1 565,20 Eur) laikytina tam tikra netesybų forma (bauda) ir todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas.

8. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. e2A-268-924/2020, Nr. e2A-119-254/2019, Nr. e2A-1684-480/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose: Nr. e2A-1075-340/2019 ir Nr. e2A-1132-864/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė NEO Finance, AB, prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio bei bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš atsakovės 1 780,22 Eur tarpininkavimo mokesčio bei 369,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės 36,00 Eur žyminio mokesčio ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sutapatino, kad ieškovės prašoma priteisti 1 565,20 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis savo esme laikytina netesybomis. Sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta įmonės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu.

1.2. Prieš suteikiant vartojimo kreditą atsakovei, jai pateikė visą reikalingą informaciją apie kreditą (standartinę informaciją), Skiltyje „Kitos su vartojimo kreditu susijusios Jūsų išlaidos“ aiškiai nurodė, kad įmonei mokamas tarpininkavimo mokestis. Specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 3,90 procentai nuo kiekvienos grąžintos įmokos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punktas) ir, kad apskaičiuojamas 5.3.2. punkte nustatyta tvarka. Tarpininkavimo mokestis su nuolaida tvirta suma yra 215,02 Eur. Visa mokesčių paskaičiavimo tvarka yra nurodyta šalių pasirašytose sutartyse. Informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima.

1.3. Padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Analogiškoje civilinėje byloje teismas pasisakė, kad vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose (5.3 punktas) yra aiškiai nurodyta iš ko susideda ir kaip apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis. Spręsti, kad ieškovė gali reikalauti tik preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio, kurio dydis sietinas su tinkamai vykdomais sutarties įsipareigojimais, negalima (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta c/b Nr. e2A-370-252/2019).

1.4. Kauno apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje pasisakė, jog šalių nustatytas tarpininkavimo mokestis ir jo skaičiavimas sudarytos kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios tarpininkavimo mokesčio nustatymą, jo skaičiavimo tvarką ir mokėjimo sąlygas yra pakankamai aiškios, šalys sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo pasirašė laisva valia (CK 6.156 straipsnis), byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė buvo suklaidinta ar priversta sudaryti sandorį sau itin nenaudingomis sąlygomis. Kauno apygardos teismas taip pat nustatė, jog šalių sudarytos kredito sutarties nuostatos dėl tarpininkavimo mokesčio mokėjimo ir jo skaičiavimo neprieštarauja ir imperatyvioms Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1112-259/2019).

1.5. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai netenkinus visų ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų, atitinkamai, pakeitus teismo sprendimą ir ieškinį tenkinus visiškai, turi būti pakeista ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų , t. y. jos turi būti priteistos visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje ginčas kilo dėl šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygų aiškinimo ir taikymo, sprendžiant klausimą dėl vartojimo kredito gavėjo prievolės mokėti sutartinį tarpininkavimo mokestį.

12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė (apeliantė) NEO Finance, AB, ir atsakovė R. T. 2018 m. spalio 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė suteikė atsakovei 3 697,46 Eur vartojimą kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 1 815,94 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 17 procentų) bei tarpininkavimo mokestį (tarpininkavimo mokesčio su nuolaida suma sudaro 215,02 Eur). Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 20,50 procentai. Bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti, sudaro 5 728,42 Eur. Bendrosiose sąlygose nurodyta, kad NEO Finance, AB, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, veikiantis kaip vartojimo kredito davėjas. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai ir laiku nevykdė, todėl 2019 m. spalio 9 d. pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo ieškovė su atsakove sudarytą sutartį nutraukė.

13. Apeliaciniu skundu apeliantė NEO Finance, AB, ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas dėl 1 565,20 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo, konstatavus, kad ši tarpininkavimo mokesčio dalis atlieka papildomą prievolės užtikrinimo funkciją (netesybas). Apeliantė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigdama, kad jai tarpininkavimo mokestis turėtų būti priteistas visa apimtimi.

14. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (apeliantei). Šio mokesčio paskirtis: 1) padengti apeliantės patiriamas išlaidas, susijusias su jos valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu; 2) padengti apeliantės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė apeliantės priežiūra.

15. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, pagal kurį tarpininkavimo mokestį sudaro dvi sudedamosios dalys: 1) 3,90 procentai nuo kiekvienos vartojimo kredito gavėjo grąžintos įmokos sumos (vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punktas, specialiosios sąlygos); 2) 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos (3 697,46 Eur), iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Ši tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30,00 Eur ir ji nemokama, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (vartojimo kredito sutarties 5.3.2, 5.4 punktai, specialiosios sąlygos).

16. Įvertinus aukščiau nurodytas tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarpininkavimo mokestį sudaro dvejopo pobūdžio išlaidos, t. y. išlaidos, kurios patiriamos pasirašant sutartį su vartojimo kredito gavėju, ir išlaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo priežiūra, jam netinkamai vykdant sutartį. Tokia išlaidų paskirtis atsispindi ir tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkoje. Akcentuotina, kad šiuo atveju ginčas byloje kilęs ne dėl tarpininkavimo mokesčio, kuris įskaičiuotas į bendrą ieškovei priteistiną negrąžinto kredito sumą ir yra aiškiai sutartyje apibrėžtas, bet dėl tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, kaip tai numato ginčo sutarties 5.4 punktas (vartojimo kredito sutarties 5.3.2 punktas).

17. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė (apeliantė) nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitarė, kad sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt) dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės (apeliantės) patiriamoms išlaidoms susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2. punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.14. punktu.

18. Pagal sutarties 5.14 punktą, bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės (apeliantės) klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), o pradelsto mokėjimo tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovė turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, jis apskaičiuojamas pagal sutarties 5.3.2 punktą. Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, iš dalies atlieka skatinimo tinkamai įvykdyti prievolę funkciją, tačiau pirmosios instancijos teismas apeliantės reikalavimą priteisti antrąją sudedamąją tarpininkavimo mokesčio dalį, apskaičiuojamą ginčo vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte nustatyta tvarka (1 565,20 Eur), nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas bei netenkino šio reikalavimo, klaidingai pritaikydamas netesyboms taikomas teisės normas.

20. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojamos su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos.

21. Pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su bendrovės iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Jau minėta, kad pagal ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punktą, tarpininkavimo mokestis yra skirtas patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, kadangi asmeniui netinkamai vykdant sutartį, ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi, imasi aktyvių veiksmų atliekant minėtas funkcijas, kurių neatlieka, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį.

22. Taigi, tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos dėl tarpininkavimo mokesčio antrosios sudedamosios dalies atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi ši teisės norma nedraudžia į vartojimo kredito kainą įtraukti išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole kredito gavėjui netinkamai vykdant įsipareigojimus. Šiuo atveju mokesčio paskirtis ir tikslas nėra sutartinės atsakomybės už įsipareigojimų vykdymo taikymas, ir teismas vartojimo kredito gavėjui suteiktą tarpininkavimo mokesčio nuolaidą nepagrįstai perkvalifikavo į netesybas. Netesybos, savo ruožtu, atlieka skatinamąją prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, jos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo, arba įvykdo netinkamai, o skaičiavimo pabaigos momentas siejamas su prievolės įvykdymo momentu. Taigi, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčo sutarties nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog tarpininkavimo mokestis, atsižvelgiant į jo esmę, turėtų būti kvalifikuojamas kaip netesybos ir, todėl negali būti priteisiamas, remiantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi.

23. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir kitose apeliacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1613-773/2019, 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1881-587/2019; 2020 m. sausio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2A-175-230/2020, 2019 m. vasario 5 d. civilinėje byloje Nr. e2A-144-259/2019, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-773/2020 ir kt.).

24. Tuo tarpu skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl hipotekos teisėjo teisės ir pareigos veikti ex officio nustačius, kad kredito sutartyje, kurios prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka, numatytos netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, bet ne dėl vartojimo kredito teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitose skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytose Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-119-254/2019 ir Vilniaus apygardos teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. e2A-1075-340/2019 ir e2A-1132-864/2019 nustatytos faktinės aplinkybės dėl tarpininkavimo mokesčio skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtose nutartyse buvo sprendžiama dėl administravimo mokesčio kaip tam tikros netesybų formos, bet ne dėl tarpininkavimo mokesčio. Nors šioje byloje antrosios sudedamosios tarpininkavimo mokesčio dalies apskaičiavimo tvarka iš esmės atitinka administravimo mokesčio, kitose minėtose bylose pripažinto tam tikra netesybų forma, apskaičiavimo tvarką, tačiau šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, kad tarp šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje buvo nurodytas tarpininkavimo mokesčio paskirtis, t. y. kokioms ieškovės išlaidoms jis bus skirtas padengti. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-119-254/2019 administravimo mokesčio kaip tam tikros netesybų formos vertinimas būtent buvo grindžiamas aplinkybe, kad nėra aiški šio mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas (nutarties motyvų 25 punktas). Nagrinėjamu atveju nustačius aplinkybes, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio paskirtis, o jo apskaičiavimas ir taikymas taip pat yra aiškiai nurodytas tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties tiek bendrosiose, tiek specialiosiose sutarties sąlygose, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-119-254/2019 ir Vilniaus apygardos teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. e2A-1075-340/2019 ir e2A-1132-864/2019 nustatytų faktinių aplinkybių ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis minėta teismų praktika. Taip pat nėra pagrindo remtis ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-268-924/2020, bei 2019 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1684-480/2019, kadangi vėlesnėje to paties teismo praktikoje, analogiškai kaip ir šios bylos atveju, yra nustatyta, kad ginčo vartojimo kredito sutartimi yra susitarta dėl tarpininkavimo mokesčio, kuris savo esme nėra prilyginamas netesybomis, o yra išlaidos, susijusios su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole kredito gavėjui netinkamai vykdant įsipareigojimus (Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-360-773/2020).

25. Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateiktos informacijos apie vartojimo kredito sutartį (pasiūlymo kredito gavėjui-atsakovei), kuriame yra pateiktas ir mokėjimo grafikas bei kita su vartojimo kredito susijusi informacija, mokėtiną mėnesio įmoką sudaro grąžinama kredito dalis, grąžinama palūkanų suma ir preliminarus tarpininkavimo mokesčio dydis, tuo atkreipiant dėmesį, kad ši įmokos dalis gali kisti kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį. Pažymėtina, kad tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte nustatyta ir maksimali antrosios tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies riba – 30,00 Eur/mėn. Taigi, tarpininkavimo mokesčio dydis kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį yra apribotas maksimalia ieškovės kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus galimų patirti išlaidų suma. Atsakovė buvo aiškiai bei tinkamai informuota apie taikomo tarpininkavimo mokesčio sumą bei jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, šių sutarties sąlygų neginčijo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, aiškiai ir konkrečiai susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

26. Pažymėtina, kad, apskaičiuojant visas pagal sutartį mokėtinas sumas, įskaitant ir vartojimo kredito gavėjo mokamas ir (arba) kompensuojamas bendrovei už pradelstą laikotarpį sumas, šalys turi vadovautis sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta bendra vartojimo kredito kaina. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte detaliai nurodyta, kaip apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis, tačiau šiame punkte pateikti skaičiavimai turi atitikti specialiosiose sąlygose nustatytą bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, įskaitant ir išlaidas, kurias atsakovė kompensuoja apeliantei už pradelstą laikotarpį, kadangi sutarties sąlyga, nustatanti bendrosios vartojimo kredito kainos dydį, laikytina specialiąja sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepagrįstai ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte numatė sąlygą, jog vartojimo kredito kaina neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį, todėl ši sąlyga turi būti aiškinama atsakovės naudai.

27. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriuos nustačius preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, kadangi 3 596,16 Eur (1 815,94 Eur pelno palūkanos + 1 780,22 Eur tarpininkavimo mokestis) nėra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (3 697,46 Eur) (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pagal tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį metinė palūkanų norma (17 proc.) yra mažesnė nei 75 procentai ir tarpininkavimo mokestis tenkantis vienai vartojimo kredito dienai (0,99 Eur/dienai (1 780,22/60/30)) yra mažesnis kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos (3 697,46 Eur) ir sudaro 0,03 procento (3 697,46x0,04/100=1,48; 0,99x0.04/1,48) (Vartojimo kredito įstatymo 2 dalies 1 punktas).

28. Jau minėta, kad tarpininkavimo mokestį sudaro dvejopo pobūdžio išlaidos, t. y. išlaidos, kurios patiriamos pasirašant sutartį su vartojimo kredito gavėju, ir išlaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo priežiūra, jam netinkamai vykdant sutartį. Apskaičiavus tarpininkavimo mokestį tarp šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatyta tvarka, nustatyta, kad pirmoji tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra 215,02 Eur (3,59 / 3,58 Eur/mėn. x 60 mėn.), o antroji – ieškovės prašoma priteisti suma, 1 565,20 Eur (1 565,20 Eur / 30,00 Eur/mėn. (laikant, kad skaičiuojama didžiausia galima suma) = 52,17 mėn. (už tokį minimalų laikotarpį atsakovei netaikoma nuolaida, jai netinkamai vykdant sutartį ir vėluojant sumokėti įmokas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi antrosios prašomos priteisti iš atsakovės tarpininkavimo mokesčio dalies apskaičiavimo (pvz. už kokį laikotarpį, kokio dydžio mėn. suma ir pan.), taip pat tai, kad atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį ir tarpininkavimo mokestį) iki 2023 m. spalio 2 d., ieškovės pranešimas apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą atsakovei išsiųstas 2019 m. rugsėjo 9 d. (atsakovei pradelsus sumokėti trijų mėnesių įmokas iš eilės), o vartojimo kredito sutartis nutraukta nuo 2019 m. spalio 15 d. (kartu su ieškiniu pateikti ieškovės atsakovei siųsti pranešimai), daro išvadą, kad atsakovei netaikoma nuolaida apskaičiuota už ne trumpesnį laikotarpį kaip 52 mėnesiai, kas, nesant atsakovės pateiktų prieštaravimų, suponuoja išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti 1 565,20 Eur dydžio apskaičiuotas tarpininkavimo mokestis neviršija ir sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatyto maksimalaus šios sudedamosios dalies dydžio (30,00 Eur/mėn.).

29. Kita vertus, kaip jau minėta, kad apskaičiuojant visas pagal sutartį mokėtinas sumas, įskaitant ir vartojimo kredito gavėjo mokamas ir (arba) kompensuojamas bendrovei (apeliantei) už pradelstą laikotarpį sumas, šalys turi vadovautis sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta bendra vartojimo kredito kaina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors ginčo bendrųjų sąlygų 5.3. punkte aiškiai yra nurodyta, kaip apskaičiuojamas tarpininkavimo mokestis, tačiau šiame punkte pateikti skaičiavimai turi atitikti specialiosiose sąlygose nustatytą bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, įskaitant ir išlaidas, kurias atsakovė kompensuoja ieškovei už pradelstą laikotarpį. Šiuo atveju ginčo sutartyje bendra vartojimo kredito kaina konkrečia suma nėra įvardinta. Ją apskaičiavus tuo pačiu metodu, kaip ir pagal sutartį mokėtinas metines palūkanas (1 815,94 Eur (metinė palūkanų norma – 17 procentai)), nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina visam sutarties laikotarpiui (60 mėn.), pagal skaičiuoklės (https://numero.lt/loan-calculator-lt.php?#lb1, https://www.kontroliniai.lt/paskolos-palukanu-skaiciuokle.php) duomenis (kai metinė norma – 20,50 proc.) yra 2 241,94 Eur.

30. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalį teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Jau minėta, kad atsakovei suteiktoje informacijoje apie kreditą nurodyta, jog mėnesio įmoką sudaro grąžinama kredito dalis, grąžinama palūkanų suma ir preliminarus tarpininkavimo mokesčio dydis, tuo atkreipiant dėmesį, kad ši įmokos dalis gali kisti kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai ginčo sutarties bendrųjų sąlygų 1.8 punkte numatė sąlygą, jog vartojimo kredito kaina neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį, todėl ši sąlyga turi būti aiškinama atsakovės naudai. Įvertinus apeliacinės instancijos teismo nustatytą maksimalią pagal sutartį mokėtiną bendrą vartojimo kredito kainą (2 241,94 Eur), taip pat atsižvelgiant į vartotojo interesus, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, šalių (kredito davėjo ir vartotojo fizinio asmens) interesų pusiausvyrą, spręstina, kad yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti tarpininkavimo mokestį iki bendros maksimalios 210,98 Eur (1 565,20-(3 596,16 -2 241,94)) Eur sumos.

31. Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu bei paskaičiavimu, ir atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės 1 565,20 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį, keičiama, panaikinant sprendimo dalį, kuria pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu bei paskaičiavimu, taip pat padidinant iš atsakovės ieškovei priteistiną tarpininkavimo mokestį nuo 215,02 Eur iki 426,00 Eur (215,02+210,98) sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jai iš atsakovės 369,01 Eur bylinėjimosi išlaidas (123,00 Eur žyminį mokestį ir 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas). Šiuo atveju ieškovė yra pareiškusi turtinį reikalavimą, kurio suma yra 5 446,34 Eur (3 408,85+250,23+1 780,22+7,04), todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir padidinus ieškovės prašomą priteisti sumą, iš viso patenkinta reikalavimų 4 092,12 Eur sumoje (3 408,85+250,23+426,00+7,04), t. y. 75,14 procentai. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, teismas laikė, kad ieškovės reikalavimų iš viso yra patenkinta 85,33 procentai, nors tokia procentinė dalis nėra pagrįsta ir paremta skaičiavimais. Taigi, atsižvelgus į tai, kad jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma buvo nepagrįstai didesnė, nei ją apskaičiavus nuo šiuo metu realiai patenkintų reikalavimų dalies (75,14 proc.; 4 092,12x100/5 446,34), įvertinus tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tarp šalių yra procesinis klausimas, o šalims priteisiamų išlaidų dydis priklauso išimtinai nuo bylos baigties, t. y. nuo patenkintų reikalavimų dalies (CPK 93 straipsnis), todėl ši sprendimo dalis keičiama ir iš atsakovės ieškovės naudai priteista 314,87 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažinama iki 277,27 Eur sumos (369,01x75,14/100).

33. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo prašo priteisti jai iš atsakovės 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 36,00 Eur žyminį mokestį, iš viso 282,01 Eur. Ieškovė apeliaciniame procese reiškė reikalavimą dėl 1 565,20 Eur dydžio sumos priteisimo (tarpininkavimo mokesčio), todėl ieškovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, t. y. pagrįsta laikant 210,98 Eur sumą (antroji sudedamoji tarpininkavimo mokesčio dalis), ieškovės apeliaciniame procese patenkinta reikalavimų procentinė dalis yra 13,48 procentai. Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiama 38,01 Eur (282,00x13,48/100) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimo dalį, kuria pripažintos nesąžiningomis, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu.

Padidinti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteistą 215,02 Eur (du šimtus penkiolika eurų 02 ct) tarpininkavimo mokestį iki 426,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt šešių eurų 00 ct) sumos, priteistas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos sumos (4 092,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sumažinti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteistą 314,84 Eur (trijų šimtų keturiolikos eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą iki 277,27 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 27 ct) sumos.

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 38,01 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas