Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-360-773/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-03-12
Bylos Nr.: e2A-360-773/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00964-2019-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Mindaugas Šimonis
Ieškovas: akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas: A. B.

Kategorijos

2.6.29.3Vartojimo kreditas

Civilinė byla Nr. e2A-360-773/2020Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00964-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3. (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (e. b. l. 1-8), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. 4 294,66 Eur negrąžintos kredito dalies, 417,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 24,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanų už negrąžintą 4 294,66 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 2 352,61 Eur tarpininkavimo mokesčio, 9,21 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K140738285, kuria atsakovui buvo suteiktas 4 500,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą bei sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 267,60 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 24,00 proc.), 768,99 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. lapkričio 26 d. per 60 mėnesinių įmokų. Kadangi atsakovas laiku ir tinkamai nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, t.y. nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei tarp šalių sudarytos sutarties 8.4. punktu, ieškovė 2019 m. spalio 2 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

2. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo A. B. 4 294,66 Eur negrąžinto kredito, 417,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 768,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, 9,21 Eur sutartinių palūkanų, 24,00 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 4 294,66 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 23 d. iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. spalio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 350,73 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. K140738285 bendrosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, kitoje dalyje ieškinį atmetė (e. b. l. 61-64).

4. Teismas nustatė, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimą pagrindžia šie įrodymai: vartojimo kredito sutarties Nr. K140738285 bendrosios ir specialiosios sąlygos, standartinė informacija apie vartojimo kreditą, duomenys apie pinigų perdavimo faktą, pranešimas dėl sutarties nutraukimo. Teismas, atlikęs įrodymų vertinimą, konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, nevykdė įsipareigojimų grąžinti kreditą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti skolą. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina – 4 294,66 negrąžinta kredito dalis, 417,93 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, 9,21 Eur sutartinės palūkanos, 24,00 proc. dydžio mokėjimo palūkanos už negrąžintą 4 294,66 Eur vartojimo kredito sumą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.251 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.870 straipsnis, 6.873 straipsnis, 6.886 straipsnis).

5. Dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 352,61 Eur tarpininkavimo mokestį teismas nustatė, kad pagal sutarties 1.28 punktą, tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 proc. nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties tarpininkavimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma (sutarties 5.4 punktas). Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 9,90 proc. ir jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 768,99 Eur. Šis 768,99 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas į 8 536,59 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (4 500,00 Eur kredito suma + 3 267,60 Eur palūkanos + 768,99 Eur tarpininkavimo mokestis), todėl, teismo vertinimu, 768,99 Eur tarpininkavimo mokesčio dalis yra pagrįsta ir priteistina ieškovui.

6. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktus sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų tarpininkavimo mokestis yra nurodytas konkrečia suma. Tuo tarpu pradelsto mokėjimo tarpininkavimo mokesčio dalis nėra įtraukta į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis, jis apskaičiuojamas pagal sutarties 5.3.2 punktą. Iš vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.14 punktų nustatyta, kad sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio dalies nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją (CK 6.71 straipsnis), t. y. atitinka netesybas. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį.

7. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tačiau pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju ieškovas, remdamasis sutarties 6.1 punktu, yra pareiškęs reikalavimą dėl 9,21 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019 m. gegužės 27 d. d. iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos, o jokios kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindas vertinti, kad sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Todėl Vartojimo kredito sutarties Nr. K140738285 bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu pripažintinos nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio. Teismas, įvertinęs minėtas vartojimo kredito sutarties nuostatas bei sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio dalis (2 352,61 - 768,99 = 1 583,62 Eur) laikytina tam tikra netesybų forma (bauda) ir todėl ieškovo ieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas pažymėjo, kad tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Kauno apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-119-254/2019 ir Nr. e2A-1684-480/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2A-1075-340/2019 ir e2A-1132-864/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012).

8. Atsakovui praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę, teismas sprendė, kad iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą už akių dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei iš atsakovės 2 352,61 Eur tarpininkavimo mokesčio ir 405,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (e. b. l. 66-71). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties 1.7 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma specialiosiose sąlygose tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį.

1.2. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri mokama, jei paskolos gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta Bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos Vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui. Pagal Lietuvos banko valdybos nutarimą „Dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte aiškiai nurodyta, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir išlaidos, įskaičiuojamos į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, gali būti keičiamos ir jų negalima kiekybiškai įvertinti skaičiuojant bendros vartojimo kredito kainos metinę normą, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma skaičiuojama darant prielaidą, kad vartojimo kredito palūkanų norma ir kitos išlaidos nekis ir bus taikomos iki vartojimo kredito sutarties pabaigos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, padidintas tarpininkavimo mokestis atitinka specialiosios dalies sąlygas ir toks skaičiavimas neprieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Taigi, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. priimtame sprendime už akių buvo neteisingai sutapatinta, kad ieškovės prašoma priteisti 1 583,62 Eur tarpininkavimo mokesčio sudėtinė dalis savo esme laikytina tam tikra netesybų forma.

1.3. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalėjo imtis priemonių, kad ieškinyje būtų nurodyti ir pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytas faktinis ieškinio pagrindas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovei turėjo nurodyti ieškinio trūkumus bei nustatyti terminą nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti, jei pirmosios instancijos teismui iš pateikto ieškinio bei ieškinio priedų nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis. Pirmosios instancijos teismas ieškovei nustatė ieškinio trūkumus dėl papildomų įrodymų pateikimo, dėl vartojimo kredito sumos išmokėjimo atsakovui, bet ne dėl tarpininkavimo mokesčio, tačiau neįpareigojo ieškovės pateikti ir papildomus paaiškinimus dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkos, taigi, pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių, nepriteisė šalių numatyto tarpininkavimo mokesčio.

1.4. Vartojimo kredito gavėjas gavo visą reikalingą informaciją, t. y. bendrąsias ir specialiąsias sutarties sąlygas, standartinę informaciją, kad galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl siūlomo vartojimo kredito tinkamumo. Be to, pateikta informacija buvo aiški, suprantama ir išsami. Visa mokesčių paskaičiavimo tvarka yra nurodyta šalių pasirašytose sutartyse ir informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius nebuvo nutylima. Taip pat, atsakovas nesuteikė pagrindo (nepateikė klausimų, teiginių), kad nesupranta pateiktos informacijos arba ją supranta klaidingai. Iš to ieškovė darė pagrįstą išvadą, kad vartotojui sąlygos yra aiškios ir su jomis yra sutiktina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vartotojams suteikiama papildoma apsauga nesudaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų teisių apsaugos priemonėmis, siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu skolininkui netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo už akių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių ta apimtimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 1 583,62 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo, konstatavus, kad tarpininkavimo mokestis atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją kaip tai apibrėžta CK 6.71 straipsnio 1 dalyje ir tai neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies reikalavimų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vartojimo kredito sutarties Nr. K140738285 bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, yra nesąžiningos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančios ab initio. Taigi, byloje keliamas klausimas dėl šalių sudarytoje sutartyje numatytos 1 583,62 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalies vertinimo pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir CK 6.71 straipsnio 1 dalį, t.y. ar ši mokesčio dalis yra bendros vartojimo kredito kainos dalis ar netesybų forma, kurių dydis ir apskaičiavimas ribojamas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje.

12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas A. B. 2018 m. lapkričio 14 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K140738285 (e. b. l. 13-23, 25-33), kurios bendrųjų sąlygų 1.28 punkte nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tarp šalių sudarytos sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka, kurio paskirtis:

1.1.1. padengti ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su ieškovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu;

1.1.2. padengti ieškovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė priežiūra.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Tarpininkavimo mokestį sudaro dvi sudedamosios dalys (Sutarties 5.3 punktas), t.y.

1.1.3. 9,9 proc. nuo kiekvienos grąžintos mėnesio įmokos, susidedančios iš grąžinamų kredito dalies ir palūkanų sumos (129,46 Eur) (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1. punktas, specialiosios sąlygos);

1.1.4. 1,2 proc. per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos (4 500 Eur), iš šios sumos atėmus 5.3.1. punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą (Sutarties bendrosios dalies 5.3.2. punktas, specialiosios sąlygos). Ši tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) eurų ir ji nemokama, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (Sutarties 5.4 punktas)

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, nustatė, kad tarpininkavimo mokestį sudaro dvejopo pobūdžio išlaidos, t.y. išlaidos, kurios patiriamos pasirašant sutartį su vartojimo kredito gavėju, ir išlaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo priežiūra, jam netinkamai vykdant sutartį. Tokia išlaidų paskirtis atsispindi ir tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarkoje, numatant, kad viena iš jo sudedamųjų dalių nėra mokama kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmoji tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra 768,99 Eur (12,81654 Eur/mėn. x 60 mėn.), o antroji – 1 583,62 Eur (26,39367 Eur/mėn. x 60 mėn.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalys, sudarydamos vartojimo kredito sutartį, susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, o šio mokesčio dydis ir skaičiavimo tvarka nurodyta tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties tiek bendrosiose (bendrųjų sąlygų 1.28, 5.3, 5.4 punktai), tiek specialiosiose sąlygose (e. b. l. 25-33). Duomenų, kad atsakovas nebuvo aiškiai bei tinkamai informuotas apie taikomo tarpininkavimo mokesčio sumą bei jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nenustatė.

14. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojamos su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos. Pagal šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.7 punktą, bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, tarpininkavimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį. Tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis yra skirtas patiriamoms išlaidoms, susijusiomis su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, kadangi asmeniui netinkamai vykdant sutartį, ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatoriumi, imasi aktyvių veiksmų atliekant minėtas funkcijas, kurių neatlieka, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Taigi, tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra aiškiai apibrėžta tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrosiose sąlygose. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi ši teisės norma nedraudžia į vartojimo kredito kainą įtraukti išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, kredito gavėjui netinkamai vykdant įsipareigojimus.

15. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad minėtos sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, jog mėnesio įmoką sudaro grąžinama kredito dalis, grąžinama palūkanų suma ir preliminarus tarpininkavimo mokesčio dydis, tuo atkreipiant dėmesį, kad ši įmokos dalis gali kisti kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte nustatyta ir maksimali antrosios tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies riba – 30 Eur/mėn. Taigi, tarpininkavimo mokesčio dydis kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį yra apribotas maksimalia ieškovės kaip tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus galimų patirti išlaidų suma. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas antrąją sudedamąją tarpininkavimo mokesčio dalį (1 583,62 Eur) nepagrįstai vertino kaip tam tikros formos netesybas, kadangi tarpininkavimo mokestis yra vartojimo kredito kainos sudedamoji dalis. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs antrosios sudedamosios tarpininkavimo mokesčio dalies paskirtį, nepagrįstai taikė ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas tuo pagrindu pripažindamas, kad vartojimo kredito sutarties Nr. K140738285 bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, yra nesąžiningos, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančios ab initio.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime už akių nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes minėtoje nutartyje buvo sprendžiamas klausimas dėl hipotekos teisėjo teisės ir pareigos veikti ex officio nustačius, kad kredito sutartyje, kurios prievolių įvykdymas užtikrintas hipoteka, numatytos netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, bet ne dėl vartojimo kredito teisinių santykių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitose skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime už akių nurodytose Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-119-254/2019 ir Vilniaus apygardos teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. e2A-1075-340/2019 ir e2A-1132-864/2019 nustatytos faktinės aplinkybės dėl tarpininkavimo mokesčio skiriasi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtose nutartyse buvo sprendžiama dėl administravimo mokesčio kaip tam tikros netesybų formos, bet ne dėl tarpininkavimo mokesčio. Nors šioje byloje antrosios sudedamosios tarpininkavimo mokesčio dalies apskaičiavimo tvarka iš esmės atitinka administravimo mokesčio, kitose minėtose bylose pripažinto tam tikra netesybų forma, apskaičiavimo tvarką, tačiau šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, kad tarp šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje buvo nurodyta tarpininkavimo mokesčio paskirtis, t.y. kokioms ieškovės išlaidoms jis bus skirtas padengti. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-119-254/2019 administravimo mokesčio kaip tam tikros netesybų formos vertinimas būtent buvo grindžiamas aplinkybe, kad nėra aiški šio mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-119-254/2019 25 punktas). Nagrinėjamu atveju nustačius aplinkybes, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio paskirtis (žr. nutarties 12.1.2 papunktį), šis mokestis yra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito sutarties kainą (žr. nutarties 14 punktą) ir tarpininkavimo mokesčio kitimo aplinkybė yra aiškiai nurodyta tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties tiek bendrosiose, tiek specialiosiose sutarties sąlygose (žr. nutarties 12, 15 punktus), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-119-254/2019 ir Vilniaus apygardos teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. e2A-1075-340/2019 ir e2A-1132-864/2019 nustatytų faktinių aplinkybių ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis minėta teismų praktika.

17. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad tarp šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje nustatytas tarpininkavimo mokestis yra bendros vartojimo kredito kainos dalis, įvertina šio mokesčio atitikimą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatytiems reikalavimams. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyti kriterijai, kuriuos nustačius preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, jog sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi, būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kaina, o tuo pačiu ir tarpininkavimo mokesčio dydis kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi:

9.1. pagal tarp šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį metinė palūkanų norma (24 proc.) yra mažesnė nei 75 proc. (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

9.2. tarpininkavimo mokestis tenkantis vienai vartojimo kredito dienai (1,29 Eur/d.) yra mažesnis kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos (4 500 Eur) ir sudaro 0,03 proc. (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bendros vartojimo kredito kainos atitikimą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytam kriterijui, nustatė, kad nagrinėjamu atveju bendra vartojimo kredito kaina tuo atveju, jei kredito gavėjas netinkamai vykdo sutartį, yra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą, nes bendra vartojimo kredito kaina yra 5 620,21 Eur (3 267,60 Eur pelno palūkanos + 2352,61 Eur (tarpininkavimo mokestis kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį)). Tuo tarpu bendra vartojimo kredito suma yra 4 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties kaina tik iš dalies atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, nes atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus (žr. nutarties 18.1-18.2 papunkčius), tačiau neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto kriterijaus dėl vartojimo kainos dydžio.

20. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Taigi, sprendimas dėl bendros vartojimo kredito kainos mažinimo priimamas įvertinus individualias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog vartojimo kredito sutartis nebuvo sudaryta laisva valia, taigi atsakovas turi pareigą vykdyti laisva valia prisiimtus įsipareigojimus. Duomenų, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta ieškovei nesilaikant Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytos tvarkos taip pat nėra. Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškovės ieškinį, nors teismo procesiniai dokumentai jam buvo įteikti (e. b. l. 59). Taigi, pats atsakovas nesirūpino, kad teismui būtų pateiktos visos vartojimo kredito sutarties sudarymui reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų vertinti, ar bendra vartojimo kredito kaina nepažeidžia atsakovo kaip vartojimo kredito gavėjo interesų. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiama sprendimo dalis, kuria pripažintos nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K140738285 Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu bei priteistas 768,99 Eur tarpininkavimo mokestis, naikintina ir ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovo 2 352,61 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžiamoje dalyje ir visiškai tenkinus ieškovės ieškinį, keistina ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 405,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 159 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 11-12, 24). Todėl ieškovei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

22. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat pateikė prašymą priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, t. y. 37 Eur žyminio mokesčio ir 246,01 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (e. b. l. 80-81), viso 283,01 Eur bylinėjimo išlaidų. Tenkinus apeliacinį skundą, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme taip pat priteistinos ieškovei iš atsakovo, nes atsakovas nesidomėjo vykstančiu procesu apeliacinės instancijos teisme, nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą, nors teismo pranešimai dėl priimto sprendimo už akių ir gauto apeliacinio skundo jam išsiųsti tuo pačiu adresu, kuriuo buvo įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo (e. b. l. 65-83-85) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2, 3 dalys).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo už akių dalį, kuria pripažintos nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K140738285 Bendrosios dalies sąlygos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir paskaičiavimu, bei priteistas 768,99 Eur tarpininkavimo mokestis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

Panaikintoje Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimo už akių dalyje priimti naują sprendimą ir priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 352,61 (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt du eurus 61 ct) tarpininkavimo mokesčio, ir 405,01 Eur (keturis šimtus penkis eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 283,01 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 1 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Mindaugas Šimonis