Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Savinijaus Katausko ir Linos Nainienės,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. L. gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažinta kalta pagal:

- BK 281-1 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, L. L. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, ir, remiantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 10 punktais, nustatytos pareigos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 26 d.

Remiantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš L. L. priteisti 19,06 Eur (devyniolika eurų ir 6 ct) turtinei žalai atlyginti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, įmonės kodas 188783981, naudai.

Iš L. L. priteisti 2430,00 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti, 500,00 Eur (penki šimtai eurų) teisinės pagalbos išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nukentėjusiojo M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. L. L. nuteista už tai, kad 2021 m. birželio 26 d., apie 5.10 val., J. Basanavičiaus g. 45, Palangoje, klubo „Sel Lounge“ patalpose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, apsaugos darbuotojui nukentėjusiajam M. M. tyčia įspyrė vieną kartą į galvą, padarydama nukentėjusiajam veido sumušimą su 26 danties (viršutinio žandikaulio kairės pusės 6 dantis) lūžiu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. L. L. nuteista ir už tai, kad 2021 m. liepos 24 d., apie 3.25 val., ties Birutės al. - J. Basanavičiaus g. sankryža, Palangoje, vairavo transporto priemonę Mercedes Benz E350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

3. L. L. nuteista ir už tai, kad būdama nepilnametės M. I. S. mama, turėdama teisę ir pareigą auklėti savo dukrą, būdama atsakinga už savo dukters auklėjimą ir vystymąsi, privalėdama rūpintis savo dukters sveikata, jos dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdama dukrai sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad dukra būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis), piktnaudžiavo šiomis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2021 m. vasario 28 d., savo tuometinėse gyvenamosiose vietose adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), sistemingai naudojo prieš savo nepilnametę dukrą M. I. S. fizinį ir psichinį smurtą:

- laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2021 m. sausio 20 d., tiksliau tyrimu nenustatytu laiku, rankomis ir įvairiais buities daiktais tyčia sudavė M. I. S. nenustatytą skaičių smūgių į galvą, rankas, nugarą, tampė už plaukų, vadino M. I. S. „nieku“, „klaida“, „nieko neverta“, „trukdančia kitiems gyventi“;

- 2020 m. kovo 22 d., apie 24.00 val., paskambinusi savo dukrai M. I. S., telefoninio pokalbio metu pastarajai pareiškus norą likti su tėvu A. S. ir pasakius, kad tėvas irgi yra M. I. S. šeima, ji (L. L.), vartodama daugybę necenzūrinių žodžių, vadino M. I. S. parsidavėle, sakydama, kad jai koktu nuo dukters; be to, kalbėdama su dukra, šios tėvą A. S. vadino „idiotu“, „bybiu“, „dalbajobu“;

- 2021 m. sausio 21 d., apie 17.00 val., įvairiose namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpose - M. I. S. kambaryje, svetainėje, virtuvėje, vonioje, - panaudojo fizinį smurtą prieš savo dukrą M. I. S. - tyčia rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių M. I. S. į veidą, kaklą, pilvą, nugarą, rankas ir kojas, taip nukentėjusiajai M. I. S. sukeldama fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą (poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešiniame dilbyje);

- 2021 m. vasario 28 d., apie 18.00 val., paskambinusi savo dukrai M. I. S., telefoninio pokalbio metu, vartodama daugybę necenzūrinių žodžių, vadino M. I. S. velniu, išsigimėle, sakė M. I. S. „aš galiu tavęs išsižadėti“, „pašla v [necenzūrinis žodis, reiškiantis moters lytinio organo pavadinimą]“, „užsipisk“, „pašla [necenzūrinis žodis, reiškiantis vyro lytinio organo pavadinimą]“, „aš tavęs nepažįstu“.

Taip L. L. sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždė savo nepilnametę dukrą nukentėjusiąją M. I. S..

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

9. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pripažino L. L. kalta pagal BK 163 straipsnį (Piktnaudžiavimas tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis) bei paskyrė jai 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę. Nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu skundžiamame nuosprendyje šios nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės nebuvo ginčijamos, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

10. Iš byloje pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistosios gynėjas advokatas R. Kairys iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl L. L. kaltės, padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 281-1 straipsnio 1 dalyje. Nurodoma, jog priimant skundžiamą nuosprendį buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, vertinant įrodymus pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos bei nukrypta nuo įrodymų vertinimo taisykles aiškinančios suformuotos Lietuvos teismų praktikos.

11. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–513/2013). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas, kaip ir tikrinimas, iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

12. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

13. L. L. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021 m. birželio 26 d., apie 5.10 val., J. Basanavičiaus g. 45, Palangoje, klubo „Sel Lounge“ patalpose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, apsaugos darbuotojui - nukentėjusiajam M. M. tyčia įspyrė vieną kartą į galvą, padarydama nukentėjusiajam veido sumušimą su 26 danties (viršutinio žandikaulio kairės pusės 6 dantis) lūžiu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažinta, kad nuteistosios L. L. veiksmais nukentėjusiajam M. M. padaryti sužalojimai vertintini kaip nežymus M. M. sveikatos sutrikdymas. Nors L. L. savo kaltę viso proceso metu neigė, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jos kaltė nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo M. M. sveikatą neginčijamai įrodyta viešame pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu, o būtent: nukentėjusiojo M. M. (t. 2, b. l. 75-76, 80-83, 88-89, t. 4, b. l. 153) ir liudytojų V. M. (t. 2, b. l. 136-139, 144-145, 149-150, t. 4, b. l. 169), S. J. (t. 2, b. l. 167-168, 173-174, t. 4, b. l. 169), parodymais, taip pat byloje esančiais vaizdo įrašais, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 116) bei kita rašytine bylos medžiaga. Vien tai, kad apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, savaime nereiškia, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas bei nepagrįstas.

14. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog tarp nuteistosios L. L. ir klubo „Sel Lounge“ apsaugos ir salės darbuotojų susiklostė konfliktinė situacija, nes L. L., būdama akivaizdžiai neblaivi, atsirėmė ir išlaužė šokių salėje buvusią didžėjaus pulto apsauginę pertvarą, kartu su A. V. nepakluso prašymams pasišalinti iš klubo, eskalavo konfliktą, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, užsipuolė apsauginius darbuotojus, priešinosi sulaikymui, ko pasekoje abu buvo paguldyti veidu ant žemės, A. V. buvo uždėti antrankiai, tačiau ir toliau aktyviais veiksmais L. L. bandė sutrukdyti sulaikyti A. V., gulėdama ant žemės spardėsi, tyčia bandydama įspirti A. V. sulaikiusiam apsaugos darbuotojui – nukentėjusiajam M. M. Kaip nurodo nukentėjusysis, L. L., gulėdama ant žemės pusiau sėdomis, jam spyrė 6-7 kartus, spyriai buvo nukreipti konkrečiai į jį, kadangi pataikė į jo kairės pusės petį, klubą, žandą. Vieno iš spyrių metu kaltinamoji pataikė nukentėjusiajam į galvą, padarydama jam veido sumušimą su 26 danties (viršutinio žandikaulio kairės pusės 6 dantis) lūžiu. Teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo abejoti nukentėjusiojo M. M. parodymų patikimumu, kadangi nukentėjusysis viso proceso metu iš esmės nurodė tuos pačius L. L. jo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus – sulaikymo metu spardymą į M. M. kūną, galvą, o jo parodymus patvirtina byloje pateikta specialisto išvada, kadangi jam nustatytas sužalojimas ir jo padarymo būdas atitinka nurodomą kaltinamosios smurtavimo prieš nukentėjusįjį būdą bei padarytų sužalojimų lokalizaciją.

15.Apeliaciniu skundu ginčijama nuteistosios L. L. kaltė, teigiama, kad po to, kai ji buvo išprašyta iš klubo, ją ištempė 3-4 apsaugos darbuotojai, kurie ją parvertė ant žemės, užlaužė rankas ir kojas ir tai darė panaudodami fizinę jėgą. Kadangi L. L. dešinėje kojoje turėjo protezą, sulaikymo metu jautė didelį skausmą, dėl to priešinosi, stengėsi išsilaisvinti ir ištraukti koją. Šio įvykio metu ji buvo veidu į žemę, todėl priešindamasi sulaikymui, dėl keliamo jai skausmo norėdama išsivaduoti spardėsi, tačiau negalėjo matyti, kur ir kokiam apsauginiam darbuotojui ji pataikys ir kokias sukels pasekmes. Skunde nurodoma, kad L. L. neturėjo tyčios sukelti M. M. sužalojimus, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Vis tik, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apeliaciniame skunde keliamą versiją, jog patys klubo apsaugos ir salės darbuotojai inicijavo konfliktą, užsipuolė L. L. ir A. V. Priešingai, byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei tinkamai įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog aršiai ir agresyviai buvo nusiteikusi būtent nuteistoji, nukentėjusysis jos nepuolė ir neprovokavo, o bandė sulaikyti ir apsaugoti kitus klubo lankytojus, darbuotojus bei save nuo aktyvaus ir agresyvaus kaltinamosios ir jos draugo elgesio, tačiau L. L., būdama akivaizdžiai neblaivi, niekaip nesugebėjo suvaldyti savo įtūžio, dėl ko konfliktas galiausiai pasibaigė tik atvykus į klubą iškviestiems policijos pareigūnams. Iš byloje esančių policijos pareigūnų Body kamera užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad net atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, L. L. ir A. V. atsisakė paklusti teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, toliau vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo policijos pareigūnus, šaukė. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. J. (t. 2, b. l. 185-186). Taip pat apygardos teismas pažymi, kad iš L. L. sulaikymo, užfiksuoto policijos pareigūnų Body kameros vaizdo įrašuose nematyti, kad kaltinamoji šlubuotų, skųstųsi skausmu, sužalojimais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji, L. L. parodė, kad apsaugos darbuotojai ją paguldė ant žemės, galva buvo nukreipta į registratūros stalo pusę, kojos į lango pusę. Jokių veiksmų kojomis ir rankomis ji neatliko, niekam neįspyrė, fiziškai to padaryti ir negalėjo, nes buvo prispausta veidu prie žemės (t. 3, b. l. 147-148, t. 5, b. l. 81-82). Tokių parodymų laikėsi ir pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu (t. 5, b. l. 81-82). Todėl apeliacinio skundo motyvą, kad L. L., priešindamasi sulaikymui, dėl keliamo jai skausmo norėdama išsivaduoti spardėsi, tačiau negalėjo matyti, kur ir kokiam apsauginiam darbuotojui ji pataikys ir kokias sukels pasekmes, aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstą, kaltinamosios ir jos gynėjo sugalvotą naują gynybinę versiją, kuri neparemta jokiais bylos duomenimis.

16.Atkreiptinas dėmesys, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis, t. y., asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia – BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia – BK 15 straipsnio 3 dalis). Dažniausiai fizinis skausmas yra sukeliamas tiesiogine tyčia, nes kaltininkas arba siekia šių padarinių, arba toks veikos padarinys yra neišvengiamas. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam M. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginė smūgio į veido sritį pasekmė. Nuteistoji veikė neapibrėžta tyčia, t. y. norėjo pavojingų padarinių kilimo, tačiau jų pobūdžiui, mastui buvo abejinga, todėl pirmosios instancijos teismui pripažinus L. L. kalta, buvo pagrįstai konstatuota, kad ji veikė tiesiogine tyčia. Esant nustatytoms aplinkybėms, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog L. L. padarė jai inkriminuojamą, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

18. Iš byloje esančio policijos pareigūnės – vyriausiosios patrulės R. M. tarnybinio pranešimo (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad 2021 m. liepos 24 d. jai patruliuojant su specialistu G. T., apie 03:25 val. ties Birutės al. - J. Basanavičiaus g. sankryža, Palangoje, jie pamatė transporto priemonę Mercedes Benz E350, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vairuotoja, pamačiusi policijos automobilį, stabtelėjo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga (t. 3, b. l. 9). Liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. M. ir G. T. parodė, kad matė, jog automobilis, važiavęs J. Basanavičiaus gatve nuo jūros pusės link Birutės alėjos, galimai pamatęs policijos pareigūnų automobilį, stabtelėjo ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, sustojo prie šaligatvio, matė, jog buvo įjungti priekiniai žibintai ir avarinis signalas, nes blyksėjo žibintai. Automobilis iš pareigūnų akiračio dingęs nebuvo. Privažiavę prie automobilio Mercedes Benz E350 pamatė, kad už vairo sėdi moteris, keleivio pusėje nieko nebuvo. Iš automobilio galo išlipo vaikinas ir mergina. Paklausus vaikino ir merginos su kuo važinėja, pastarieji atsakė, kad su mama. Kadangi nuo vairuotojos sklido alkoholio kvapas, todėl pareigūnai nusprendė patikrinti jos blaivumą. Pirmu pūtimu vairuotojai nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, antru – 2,11 promilių neblaivumas. Patikrinus vairuotojos tapatybę duomenų bazėje nustatyta, kad tai L. L. (t. 3, b. l. 12-13, 17-18). Tuos pačius parodymus pareigūnai patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 4, b. l. 169-170).

19. Apeliaciniame skunde teigiama, kad automobilį Mercedes Benz E350 vairavo A. V., kuris susipykęs su kaltinamąja sustojo, išjungė variklį, ištraukė raktelius, išlipo iš automobilio ir pasakęs, kad niekas niekur nevažiuos, išėjo. Tuo tarpu L. L. automobilio viduje persėdo į vairuotojo vietą, ieškojo automobilio raktelių, nes jai buvo šalta ir norėjo užvesti automobilį, privažiavo policijos pareigūnai ir pabeldė į automobilio langą. Kadangi automobilyje nebuvo raktelių, ji negalėjo praverti lango, todėl atidarė duris, išlipo, po ko jai buvo patikrintas blaivumas. Šias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes paneigia ne tik pareigūnų duoti parodymai, tačiau ir įvykio metu pareigūnų Body kamera padaryti vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas „2021_0724_032417_009“ prasideda 2021 m. liepos 24 d., 03:24 val. Vaizdo įrašas daromas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Vaizdo įraše girdisi kaip pareigūnas sako vairuotojai „Užgesinkit automobilį“. Vaizdo įraše matosi, kad pareigūnų automobilis privažiuoja šalia automobilio Mercedes Benz E350, šviečia automobilio priekiniai žibintai, blyksi avarinio signalo žibintai, vairuotojo vietoje sėdi moteris, langas iš vairuotojo pusės yra nuleistas iki galo, iš automobilio galo išlipa du jaunuoliai ir mergina. Pareigūnui paklausus su kuo važinėjasi, jaunuoliai atsako, kad ne jie važinėjasi, pareigūnui pakartojus klausimą, jaunuoliai atsako, kad su mama. Tuo metu kita pareigūnė bendrauja su vėliau tyrimo metu nustatyta kaltinamąja L. L., automobilio durys iš vairuotojo pusės yra atidarytos. Vaizdo įraše užfiksuota kaip pareigūnui paklausus jaunuolių, kodėl jie būdami blaivūs, pilnamečiai, leidžia vairuoti galimai neblaiviam asmeniui, jaunuoliai atsako „Taip jau gavosi“. Vėliau pareigūnai ne kartą prašo kaltinamosios pūsti į alkotesterį, aiškina jai apie atsisakymo pasitikrinti blaivumą pasekmes, vėliau kaltinamoji visgi sutinka pasitikrinta blaivumą. Vaizdo įraše „2021_0724_034027_013“, apie 03:41 val. pasirodo, kaip vėliau tyrimo metu nustatyta, A. V., kuris nurodo, kad yra blaivus, gali vairuoti automobilį. Pareigūnų Body kamera darytuose vaizdo įrašuose neužfiksuota jokių duomenų, kad sustabdytą automobilį vairavo A. V., to automobilio sustabdymo metu nenurodė nei pati L. L., nei jaunuoliai vykę kartu automobiliu, nei į įvykio vietą vėliau atvykęs pats A. V.. Priešingai, jaunuoliai nurodė, kad važinėjosi su mama (kaltinamąja L. L.). Užfiksuota kaip L. L. vaizdo įrašuose banko provokuoti konfliktui pareigūnus, nepaklūsta jų reikalavimams, trukdo, vartoja necenzūrinius žodžius, tačiau nekelia versijos, kad nevairavo automobilio. Iš pradžių atsisakiusi pūsti į alkotesterį dėl sveikatos problemų, vėliau sutiko ir nustatyto neblaivumo neginčijo. Apygardos teismo vertinimu, vaizdo įrašai ir pareigūnų parodymai chronologiškai ir logiškai paaiškina įvykių seką ir tuo pačiu paneigia kaltinamosios jau teismo nagrinėjimu metu sugalvotą įvykių versiją, kad automobilį vairavo A. V., žinant, kad pastarasis, kol vyko ikiteisminis tyrimas mirė, todėl nebus galimybės jo apklausti. Surinktų duomenų pakanka daryti išvadą, jog L. L. padarė jai inkriminuojamą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

20. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo ir L. L. kaltės padarius jai inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 281-1 straipsnio 1 dalyje. Šios teismo išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir L. L. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas. Todėl darytina išvada, jog nuteistosios L. L. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir ją išteisinti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise taikymo (BK 68 straipsnis)

21. Nuteistosios gynėjas advokatas R. Kairys apeliaciniame skunde prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų šešių mėnesių laikotarpiui.

23. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinių dalių. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejų metų šešių mėnesiu terminui pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Tiek paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios apeliantės padarytos nusikalstamos veikos – KET pažeidimo pavojingumą bei jos asmenybę. Individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas įvertino L. L. padaryto nusikaltimo (BK 281-1 straipsnio 1 dalis) pobūdį, šiuo straipsniu valstybės siekiamus įgyvendinti tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, taipogi jai nustatytą vidutinį girtumo laipsnį (1,96 promilių), aplinkybę, kad kaltinamoji yra neteista, tačiau yra kaltinamoji kitoje baudžiamojoje byloje, neprisipažino įvykdžiusi nusikalstamą veiką – vairavusi neblaivi bei skyrė jai šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkį – uždraudė vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų šešių mėnesių laikotarpiui. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo atsižvelgta į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo priežastis, asmens kaltę bei veiką padariusiosios asmenybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo (BK 72 straipsnis)

25. Nuteistosios gynėjas advokatas R. Kairys apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės – automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

26. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

27.Remiantis teismų praktika, nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima daryti išvadą, jog L. L. turto – automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Surinktais duomenimis įrodyta, kad automobilio savininkė L. L. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, jai buvo nustatytas 1,96 (pirmu tikrinimu) ir 2,11 (antru tikrinimu) promilių neblaivumas, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė apeliantei buvo paskirta pagrįstai, ji yra teisinga ir proporcinga bei būtina, siekiant šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslų įgyvendinimo. Todėl tenkinti apeliacinio skundo ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymo nėra pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo išnagrinėjus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje

28. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios yra skirtos nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems minimaliems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, operatyviam teismo procesui ir teismo sprendimo įvykdymui skatinti. Pripažįstama, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pagal suformuotą teismų praktiką civilinėse bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-41/2012, 3K-7-144/2014, 3K-3-156-687/2015, 3K-3-452-415/2016, 3K-3-235-1075/2018, 3K-3-217-690/2018 ir kt.) procesinės palūkanos priteisiamos tiek tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda iš sutarties, tiek ir tais atvejais, kai žala kyla iš delikto. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas.

29.CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai civilinėse bylose taikomi ir procesinėms palūkanoms.

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

31.Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo M. M. atstovas advokatas V. Kičiatovas 2021 m. spalio 21 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 2 430 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 500 Eur atstovavimo išlaidų priteisimo, taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas (t. 2, b. l. 100-101). Pirmosios instancijos teismas tenkindamas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pareikštą civilinį ieškinį bei nuspręsdamas išieškoti iš nuteistosios proceso išlaidas, įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir nuo suformuotos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose nenukrypo, tačiau nepagrįstai nusprendė priteisti procesines palūkanas ne tik nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, bet ir nuo išieškotinų proceso išlaidų. Konstatuotas pažeidimas pripažintinas esminiu, nes sukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, todėl šios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo nuo teisinei pagalbai skirtų išlaidų visiško apmokėjimo naikinama, likusioje dalyje nuosprendį paliekant galioti nepakeistą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. L. gynėjo advokato Rimvydo Kairio apeliacinį skundą atmesti.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. spalio 23 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš L. L. priteista 2 430 Eur turtinei žalai atlyginti, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą. Iš L. L. priteisti 2 430 Eur turtinei žalai atlyginti, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išieškoti iš nuteistosios L. L. 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiojo M. M. naudai.