- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- e2A-1019-577/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- G. M.
- Atsakovas
- M. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.8.11.5Kiti su sutarčių pabaiga susiję klausimai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui M. V. dėl įsiskolinimo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 160 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 14 d. su atsakovu sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. gegužės 3 d. sukurti internetinę parduotuvę, o ieškovas įsipareigojo už minėtą paslaugą sumokėti 320 Eur. Iki projekto pradžios ieškovas sumokėjo atsakovui 160 Eur avansą, o likusią 160 Eur sumą įsipareigojo sumokėti po projekto. Pasak ieškovo, iki sutartyje numatyto termino atsakovas savo pareigų neįvykdė, todėl 2020 m. gegužės 6 d. elektroniniu laišku ieškovas informavo atsakovą, kad nuo 2020 m. gegužės 7 d. sutartis yra nutraukiama vienašališkai ir pareikalavo grąžinti avansą. Atsakovas geranoriškai sumokėto avanso negrąžino.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. V. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog fragmentiški ieškovo argumentai neatspindi tikrųjų sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybių. Pasak atsakovo, ieškovas nesielgė kaip sąžininga ir įsipareigojimus tinkamai vykdanti šalis. Ieškovas vienašališkai nutarė sutarties vykdymą atidėti 6 darbo dienoms; sutiko su sutarties vykdymo darbų pratęsimu, o vėliau persigalvojo, pakeitė slaptažodžius, taip atimdamas galimybę atsakovui tinkamai vykdyti sutartį, vienašališkai nutraukė sutartį dar nesibaigus pasiaiškinimui skirtam terminui, nepagarbiai komunikavo, neatsiliepė į skambučius. Teigia, kad ieškovas susiklosčiusios situacijos neketino spręsti taikiai, negrąžino atsakovo 70 procentų sukurtos interneto svetainės, vengė bendradarbiauti. Taip pat atsakovo įsitikinimu, ieškovas nepagrįstai nutraukė sutartį, teigdamas, kad esminė sąlyga buvo 2020 m. gegužės 3 d. terminas – tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Ieškovas nebūtų sutarties vykdymo laikinai sustabdęs 6 darbo dienoms, t. y. pusei viso sutarties vykdymo termino; jis nebūtų laukęs po sutarties termino pabaigos 4 dienas, kad praneštų, jog sutartis vienašališkai nutraukta; 2020 m. gegužės 6 d. nebūtų pakeitęs slaptažodžių, kuriuos turėdamas atsakovas galėjo tinkamai vykdyti sutartį. Atsakovas dėjo maksimalias pastangas dėl tinkamo sutarties vykdymo. Ieškovas vis dar naudoja atsakovo sukurtą ir jam pritaikytą logotipą. Atsakovas buvo atlikęs 70 procentų visų sutartų darbų, dėl ko mano, kad ieškovas jam yra skolingas 20 procentų, t. y. 64 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nurodė, jog šalių sudaryta sutartis dėl elektroninės parduotuvės sukūrimo turi tiek autorinės, tiek rangos sutarčių bruožų, t. y. mišri sutartis, tačiau, įvertinęs tai, jog byloje ginčas dėl autoriaus teisių pažeidimo nekilo, o logotipo sukūrimas buvo sudėtine sutarties kainos dalimi, bylai išnagrinėti taikė rangos sutartį reglamentuojančias nuostatas. Kadangi rangos dalyku buvo internetinei prekybai skirto produkto sukūrimas, tarp fizinių asmenų, teismas sprendė, jog šalių kilusiam ginčui išspręsti vartojimo rangos nuostatos netaikytinos.
7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.671 straipsnio, 6.221 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas nurodė, jog užsakovui nutraukus sutartį rangovas turi teisę reikalauti atlyginti už faktiškai atliktus darbus bei reikalauti nuostolių dėl sutarties nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo nėra; atsakovas savarankiškų reikalavimų byloje nereiškė.
8. Teismas ieškovo poziciją dėl sutarties nutraukimo pažeidus darbų atlikimo terminą atmetė, kaip neįrodytą. Atkreipė dėmesį, jog tokia sutarties nutraukimo priežastis nenurodyta 2020 m. gegužės 7 d. elektroniniame laiške bei prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms apie šalių bendradarbiavimą suėjus darbų atlikimo terminui. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog tarp šalių konfliktas kilo nesutarus dėl sulygtų darbų apimties, kuri, teismo vertinimu, buvo tikroji rangos sutarties nutraukimo priežastis.
9. Teismas pažymėjo, kad faktiškai atliktų darbų mąsto ir vertės įrodinėjimo našta įprastai tenka rangovui, tačiau nagrinėjamu atveju tokios atsakovo teisės yra ribotos. Teismas nustatė, jog ne vėliau kaip 2020 m. gegužės 6 d. ieškovui buvo sudarytos galimybės tikrinti kuriamą produktą – elektroninę parduotuvę; ieškovas 2020 m. gegužės 6 d. panaikino rangovui priėjimą prie kuriamo produkto, pakeitęs prisijungimo duomenis. Teismo nuomone, tokiu būdu ieškovas perėmė atsakovo 2020 m. gegužės 6 dienai faktiškai atliktus darbus. Faktiškai atliktų darbų priėmimą patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovo sukurtą logotipą ieškovas naudojo po sutartinių santykių nutraukimo iki 2020 m. lapkričio 22 d., dėl naujo logotipo sukūrimo kreipėsi tik po byloje įvykusio parengiamojo teismo posėdžio. Teismas nurodė, jog nebaigtų, tačiau faktiškai atliktų darbų priėmimas sudaro teisines prielaidas į tokių darbų apmokėjimą.
10. Teismas pažymėjo, jog atsakovas nurodęs, kad darbų atliko už didesnę nei sumokėto avanso vertę, dėl papildomos sumos sąskaitos ieškovui neišrašė, tokio reikalavimo byloje nekėlė. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą bei atsižvelgęs į tai, jog ieškovas perėmė rangos tarpinį produkto rezultatą, o vėliau jis buvo pakeistas (išvalytas) ir šiuo metu nustatyti faktiškai atliktų darbų vertę nėra galimybės dėl paties ieškovo veiksmų, teismas remdamasis teisingumo ir protingumo principais bei įrodymų tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovui nekilo pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą avansą, nes atliktų darbų vertė siekė sumokėto avanso dydį. Teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovas G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neteisingai tarp šalių susiklosčiusius santykius vertino išimtinai kaip rangos santykius. Vadovaudamasis teismų praktika, nurodo, kad teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip mišrūs, turintys rangos, paslaugų teikimo ir autorinės sutarties bruožų. Pažymi, kad pagal CK 6.718 straipsnio 5 dalį, jeigu sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Tai, ką atsakovas atliko nustatytu terminu, negalėjo būti naudojama pagal paskirtį, todėl ieškovas negavo užsakyto rezultato.
11.2. Teismo išvada, jog Sutartis nutraukta ne dėl terminų nesilaikymo, neteisinga, padaryta vertinant išimtinai atsakovo gynybinę poziciją. Priešingai nei nurodyta sprendime, ieškovas su tokia atsakovo pozicija kategoriškai nesutiko. Atsakovas kėlė versijas, kad ieškovas vienašališkai stabdė darbus, kad nurodė atlikti darbus dėl kurių nesitarė (sudėti į kuriamą el. parduotuvę paveiksliukus ir kt.), tačiau, ieškovo teigimu, tai neatitinka tikrovės. Ieškovas 2020 m. balandžio 29 d. pateikė patikslintus duomenis apie tiekėją ir produktus; tai nebuvo ilgai trunkantis papildomas darbas, dėl kurio šalys nebūtų susitarusios. Duomenų atnaujinimas kuriamoje el. parduotuvėje netrunka ilgiau nei 2-3 val. Pažymi, jog sutarties rezultatas buvo visiškai funkcionuojanti el. parduotuvė – puslapis su produktais, jų aprašymais, nuotraukomis bei specialiomis tokiam puslapiui reikalingomis funkcijomis. Teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo teiginiais, kad jis neprisiėmė pareigos įkelti visų prekių paveikslėlius, juos apkarpyti, aprašyti ir pan. Šių aplinkybių atsakovas neįrodė. Paveikslėlių optimizavimas yra vienas iš darbų, kuris tiesiogiai įvardintas Sutartyje. Sutartis buvo nutraukta, nes atsakovas neatliko savo sutartinių įsipareigojimų per sutartyje numatytą terminą. Produktas, kokį sukūrė atsakovas, yra nepanaudojamas, tai nėra rezultatas, kurį užsakė ieškovas ir už kurį įsipareigojo sumokėti.
11.3. Dėl neteisingai konstatuotų aplinkybių ir sutarties nutraukimo pagrindo, teismas nepagrįstai sprendė, jog būtina nustatyti, kokius darbus atsakovas faktiškai atliko ir ar jie buvo užsakovo priimti bei ar atliktų darbų vertė siekia sumokėtą avansą. Teismas be įrodymų sprendė, kad atsakovo atlikti darbai atitinka sumokėto avanso sumą.
11.4. Ieškovui neaktualūs atsakovo programavimo darbų fragmentai; jis neturi specialių informatikos/programavimo žinių, todėl net ir dalis atsakovo darbų ieškovo negalėjo būti naudojami ar panaudoti pagal paskirtį; jie negalėjo būti patikrinti. Dėl sutarties objekto specifikos negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios dalies darbų pridavimą ir privalomą atsiskaitymą už juos. Ieškovas sudarė sutartį su nauju programuotoju, kuris turėjo viską kurti iš naujo. Teismo pozicija, kad ieškovas turi atlyginti atsakovui už atliktus darbus prieštarauja teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.
11.5. Tai, kad ieškovui svarbus internetinės parduotuvės sukūrimas griežtai nustatytu terminu, atsakovui buvo gerai žinoma. Jokia nenugalima jėga atsakovui nesutrukdė įvykdyti prievolę. Atsakovas buvo nepakankamai kompetentingas prisiimtai paslaugai atlikti ir jos nesistengė atlikti nustatytais terminais. Jis nepateikė atliktų darbų pavyzdžių, kitų sėkmingą darbinę patirtį pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas savo pasiūlymą grindė didele jauno specialisto motyvacija, darbų pavyzdžių kūrimu ir galimybe dirbti su projektu, skirtu užsienio rinkai. Atsakovas ieškovui nepasiūlė įsigyti SSL saugos sertifikato, taip pat neužsiminė apie jo integravimą į kuriamą produktą. Ieškovas atsakovui nurodė naudoti „suppsstore“ kaip domeno ir logotipo pagrindą; tai yra šabloninis (standartinis) logotipas, kurio paruošimas IT specialistui trunka ne daugiau kaip 30 min.; galutinis logotipo kūrimas užbaigtas ir ieškovui atsiųstas praėjus 10 dienų nuo logotipų kūrimo pradžios. Atsakovas turėjo bendradarbiauti su ieškovu ir nurodyti, iškilusias problemas bei imtis visų įmanomų priemonių sutarties tikslui pasiekti.
11.6. Teismas nereikalavo atsakovo įrodinėti atliktų darbų mąsto, ieškovo sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, vadovavosi atsakovo deklaratyviais argumentais, kad jis iki sutarties nutraukimo atliko 70 proc. darbo. Ištrynus atsakovo sukurtas el. parduotuvės užuomazgas, ieškovas viską turėjo savo lokaliame serveryje ir galėjo pateikti įrodymus apie atliktų darbų mąstą bei vertę. Teismas neteisėtai perkėlė įrodinėjimo pareigą, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias taisykles.
11.7. Esminis teismo argumentas, pagrindžiantis ieškovo pareigą sumokėti ir atsakovo atliktą darbą, - ieškovo naudojimasis atsakovo sukurtu logotipu. Apeliantas atkreipė dėmesį, jog buvo pateikti įrodymai, kad analogiškam logotipui sukurti pakanka šiek tiek daugiau nei 1 val. laiko; logotipo kūrimo sąmata yra 4,49 Eur + 0,90 Eur platformos mokestis. Iš kito paslaugų tiekėjo ieškovas už beveik 5 Eur sumą gavo 4 skirtingus logotipų variantus su reikalingais failų formatais ir vaizdiniu pritaikymu. Teismas galėjo ieškovui priteisti 155 Eur, 5 Eur sumą paliekant už sukurtą ir ieškovo naudojamą logotipą. Teismas ignoravo ieškinio argumentus bei įrodymus, apie juos nepasisakė.
11.8. Ieškovo interesų neatitinka neveikianti parduotuvė, parduotuvės dalis, parduotuvės fragmentas ar dalis funkcijų. Ieškovas užsakė galutinio produkto sukūrimą ir Sutartis laikoma įvykdyta tik sukūrus tokį produktą; į kainą buvo įskaičiuotos ir neribotos konsultacijos projekto metu ir po projekto. Ieškovas laiku negavo elektroninės parduotuvės ir patyrė nuostolius. Pažymi, kad verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovui neįvykdžius sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovas turi teisėtą ir pagrįstą teisę reikalauti sugrąžinti atsakovui sumokėtą 160 Eur avansą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas M. V. atsiliepime prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
12.1. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad atsakovas nepadarė nieko, kuo ieškovas galėtų naudotis. Atsakovas įrodė, kad ieškovas naudoja atsakovo sukurtą logotipą; be to, neatmestina galimybė, kad ieškovo veikloje naudojama atsakovo sukurta wordpress sistema bei joje esanti informacija. Ieškovas vienašališkai pakeitė prisijungimo duomenis, todėl atsakovas negalėjo pateikti įrodymų, kad ieškovas naudoja dalį jo sukurtų darbų.
12.2. Sprendime teisingai kvalifikuoti šalių teisiniai santykiai. Atsakovas prašo atmesti ieškovo argumentus dėl kitokios kvalifikacijos kaip nepagrįstus.
12.3. Ieškovo argumentacija dėl terminų nesilaikymo nesusijusi su nagrinėjama situacija. Atsakovas palaiko teismo poziciją, o ieškovo argumentus prašo atmesti kai nepagrįstus ir neįrodytus. Nurodo, jog ieškovas stabdydamas darbų vykdymą neteisingai prašo taikyti sutarties nutraukimą dėl pavėluotai atliekamų darbų.
12.4. Ieškovo teiginiai, kad teismas be įrodymų sprendė, jog atsakovo atlikti darbai atitinka sumokėto avanso sumą, yra nepagrįsti. Atsakovas teikė informaciją į bylą, įrodinėjo, kiek darbo yra atlikęs; ieškovas šių darbų atlikimo neginčijo ir nenuginčijo. Atsakovas neturėdamas teisinių žinių nežinojo, kad galėjo teikti priešieškinį. Ieškovas neprašė atlikti ekspertizės, kitų veiksmų, kurie įrodytų, koks kiekis darbų buvo atliktas. Tuo labiau, atsakovas atliko papildomus ir neaptartus darbus, už kuriuos ieškovas nesumokėjo. Teismas dėl atlikto darbo kiekio pasisakė teisingai. Deklaratyvūs teiginiai, kad logotipo sukūrimas gali trukti vieną valandą yra niekuo nepagrįsti.
12.5. Skundo 4-6 punktai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pasak atsakovo, argumentai dėl nuostolių nėra suprantami, kadangi reikalavimas dėl nuostolių nebuvo pareikštas; šis teiginys nesusijęs su ieškiniu.
12.8. Teismas teisingai ir tinkamai ištyrė ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris turi būti paliktas galioti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
4. Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 14 d. šalys sudarė Paslaugų sutartį, pagal kurią atsakovas M. V. už 320 Eur sumą įsipareigojo ieškovui G. M. iki 2020 m. gegužės 3 d. suteikti Internetinės parduotuvės sukūrimo paslaugą. Sutarties pasirašymo dieną ieškovas pervedė atsakovui 160 Eur avansą, o likusią sulygtos kainos dalį – 160 Eur įsipareigojo sumokėti po darbų atlikimo (po projekto). 2020 m. gegužės 6 d. ieškovas pareiškė atsakovui pretenziją, kurioje nurodė, jog programavimo darbai be jokios aiškios priežasties toliau nebevykdomi, todėl nustatė terminą iki kitos dienos ryto 11 valandos paaiškinimui pateikti. 2020 m. gegužės 7 d. elektroniniu laišku ieškovas pranešė, jog nutraukia sutartį dėl 5.1 sutartyje numatytų pažeidimų/įsipareigojimų nevykdymo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos (sumokėto avanso) iš atsakovo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą.
5. Ieškovas teigia, kad teismas neteisingai tarp šalių susiklosčiusius santykius vertino išimtinai kaip rangos santykius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiai apelianto pozicijai.
6. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangos ir paslaugų sutartys atribotinos pagal sutarties dalyką: rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju atlieka svarbiausią vaidmenį, o paslaugų – nematerialaus pobūdžio paslaugos, paprastai nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. svarbiausi yra atliekami veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2012). Kasacinis teismas rangos ir atlygintinų paslaugų teisinių santykių atribojimo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad svarbiausias skiriamasis šių sutarčių grupių požymis yra tas, kad pagal atlygintinų paslaugų sutartis įsipareigojama atlikti rūpestingai (atidžiai) tam tikrą veiklą (veiksmus), o pagal rangos sutartis yra įsipareigojama dėl tam tikro darbo rezultato sukūrimo ar pasiekimo bei jo, kaip atskiro objekto ar tam tikros jo dalies, perdavimo kitai šaliai. Kitaip tariant, pirmuoju atveju įsipareigojama dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, o antruoju – dėti tam tikras pastangas ir pasiekti tam tikrą rezultatą. Atribojant rangos ir paslaugų sutartis, svarbu nustatyti, ar šalys susitarė dėl darbų atlikimo, kuriais bus sukuriamas ar pagaminamas atskiriamas nuo pačių veiksmų objektas, turintis savarankišką vertę, kurį būtų įmanoma savarankiškai perduoti užsakovui (rangos sutartis), ar buvo susitarta dėl tam tikros veiklos, kurios rezultatas neatskiriamas nuo pačių veiksmų (paslaugų teikimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2014, 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).
7. Nagrinėjamu atveju pats ieškovas akcentuoja, kad šalys susitarė dėl veikiančios internetinės parduotuvės sukūrimo, t. y. jis siekė gauti sukurtą produktą. Akivaizdu, kad sutarties objektas turi savarankišką vertę, jį galima perduoti užsakovui ir naudoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai bylai išnagrinėti taikė rangos sutartį reglamentuojančias nuostatas.
8. Taip pat atmestini apelianto teiginiai, jog teismas nepagrįstai ieškovo poziciją, kad sutartis nutraukta dėl terminų nesilaikymo, laikė nepagrįsta ir neįrodyta.
9. Visų pirma, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo tvirtinimu, kad teismas vertino išimtinai atsakovo poziciją. Tokie argumentai išdėstyti visiškai neatsižvelgiant į teismo sprendimo turinį. Pirmosios instancijos teismas tikėtiną išvadą dėl rangos sutarties nutraukimo priežasties padarė įvertinęs 2020 m. gegužės 7 d. elektroninio laišką, kuriuo sutartis buvo nutraukta, faktines aplinkybes apie šalių bendradarbiavimą suėjus darbų atlikimo terminui, šalių paaiškinimus ir byloje esančius rašytinius įrodymus (atsakovo 2020 m. gegužės 6 d. elektroninį laišką). Apeliantas, laikydamasis pozicijos, kad sutartis nutraukta dėl termino praleidimo, argumentų, susijusių su teismo aptartais įrodymais bei motyvais, nenurodė. Pažymėtina, kad duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pasibaigus sutartyje nustatytam terminui ieškovui sutarties vykdymas prarastų prasmę, nepateikta. Pažymėtina, kad ieškovo su kita įmone sudarytoje sutartyje numatyta preliminari paslaugų suteikimo data – 2020 m. birželio 15 d., t. y. daugiau nei po mėnesio nuo sutarties nutraukimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų domėjęsis, per kiek laiko atsakovas būtų pabaigęs vykdyti įsipareigojimus, duomenų, kurie jam sudarė pagrindą manyti, kad atsakovas sutartį būtų vykdęs ilgiau, nei iki 2020 m. birželio 15 d. ar pan., todėl ir dėl šios priežasties apelianto pozicija, kad sutarties terminas buvo esminė sąlyga, dėl kurios ieškovas nutraukė sutartį, kelia pagrįstų abejonių.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant šį ginčą reikšmingos atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas 2020 m. balandžio 29 d., t. y. iki sutarties termino pabaigos likus 4 dienoms (iš kurių trys dienos - nedarbo dienos), pakeitė duomenis apie tiekėją, nepaneigė šios aplinkybės įtakos atsakovo įsipareigojimų vykdymo trukmei, sutartyje numatyto termino dieną sutarties nenutraukė. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad teismas pagrįstai ieškovo poziciją, kad sutartis nutraukta dėl terminų nesilaikymo, laikė nepagrįsta ir neįrodyta.
11. Atmetus apelianto argumentus dėl netinkamo sutarties nutraukimo pagrindo bei faktinių aplinkybių konstatavimo, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais skundo teiginius, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl būtinumo nustatyti, kokius darbus atsakovas faktiškai atliko ir ar jie priimti bei ar atliktų darbų vertė siekia sumokėtą avansą.
12. Teismo nurodytame CK 6.671 straipsnyje numatyta, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus.
13. Ieškovas nurodo, jog nepaisydamas cituojamos teismų praktikos, teismas nereikalavo atsakovo įrodinėti atliktų darbų masto bei ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas labai aiškiai motyvavo tokio sprendimo priežastis, nurodęs, jog atsakovo galimybės įrodyti darbų mąstą ir vertę yra ribotos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo išvadai, kad panaikinęs rangovui priėjimą prie jo kuriamo produkto, ieškovas iš esmės priėmė sutarties nutraukimo dienai ieškovo faktiškai atliktus darbus, nes nebaigtas kurti produktas neliko atsakovo žinioje. Be to, atsakovas pateikė po sutarties nutraukimo (iki ieškinio pateikimo) ieškovui siųstą atsakymą į pretenziją, kuriame išvardino atliktus darbus; taigi, ieškovas, nesutikdamas su atsakovo pozicija, turėjo realią galimybę pateikti įrodymus, paneigiančius šiuos atsakovo teiginius.
14. Apelianto įsitikinimu, teismas galėjo palikti atsakovui 5 Eur sumą už atsakovo sukurtą logotipą, tačiau nustačius, kad atsakovas atliko ir kitus darbus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra išskirtos sudėtinių darbų kainos, teismas turėjo pagrindą remtis procentine sutarties vertės ir atliktų darbų proporcija.
15. Nors apeliantas akcentuoja, kad dėl darbų specifikos atsakovo sukurtu rezultatu (neveikianti el. parduotuvė, dalis jos funkcijų) nei ieškovas, nei naujai pasamdytas profesionalus programuotojas negalėjo naudotis, ši aplinkybė nėra tinkamai pagrįsta. Nėra pagrindo nepritarti atsakovo teiktuose paaiškinimuose išdėstytai pozicijai, kad kiekvienas tokios paslaugos teikėjas turi savo darbo metodiką, ir kad atitinkamų duomenų ištrynimo faktas nereiškia, jog darbas (jo dalis) nebuvo atliktas ar atliktas netinkamai, ar kad jis negalėjo būti panaudojamas.
16. Apeliacinio skundo argumentai dėl nepakankamos atsakovo kompetencijos (atliktų darbų pavyzdžių nepateikimas, nepasiūlymas įsigyti saugos sertifikatą ir pan.) iš esmės nesusieti su ieškiniu įrodinėjamomis aplinkybėmis, nepaneigia atsakovo nurodytų darbų neatlikimo fakto.
17. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.).Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 25 punktą ir kt., 2021 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2021).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino būtent byloje surinktų įrodymų visetą, atsižvelgė į tai, jog ieškovas perėmė rangos tarpinį produkto rezultatą, kuris vėliau buvo pakeistas (išvalytas), į tai, kad nustatyti faktiškai atliktų darbų vertę nėra galimybės dėl paties ieškovo veiksmų, todėl remdamasis teisingumo ir protingumo principais bei įrodymų tikimybių pusiausvyros principu, padarė išvadą, kad atsakovui nekilo pareiga grąžinti ieškovo sumokėtą avansą, nes atliktų darbų vertė siekė sumokėto avanso dydį. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai teismo pozicijai ir išvadoms.
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus T. T. praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
20. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ieškovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, iš jo atsakovui priteistinos 350 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo (apelianto) G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui M. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.