Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-02-12 · Civilinė byla Nr. e2S-177-562/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-12
Bylos Nr.
e2S-177-562/2026
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03451-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
A. S.
Kategorijos
  • 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-177-562/2026Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03451-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2026 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria išnagrinėtas atsakovų A. S. ir A. S. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį, atsakovams A. S. ir A. S. dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, G. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovai A. S. ir A. S. (toliau – ir atsakovai) pateikė prašymą, kuriame suformulavo reikalavimą išduoti vykdomąjį raštą dėl 1 200 Eur baudos išieškojimo iš ieškovo A. L. (toliau – ir ieškovas) už nuo 2025 m. gegužės 3 d. iki 2025 m. liepos 13 d. padarytus Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties pažeidimus.

Atsiliepimas

2. Atsakovai prašyme nurodė, kad taikos sutarties 6 punkte šalys susitarė, jog: „Šalys įsipareigoja gerbti šalių ir jų šeimos narių privatumą bei netrikdyti jų ramybės, nesiekti tiesioginio kontakto (raštu, žodžiu ar kitomis priemonėmis). Šalys įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių provokuoti konfliktus ar sukelti nesutarimus tarp šalių ir jų šeimos narių. Visi šalių veiksmai turi atitikti teisės aktus, reglamentuojančius asmens privatumą ir gerovę. Šaliai pažeidusiai šiame punkte numatytą bent vieną įsipareigojimą, šalis kurios teisės pažeistos įgyja teisę reikalauti iš kitos šalies po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) baudos už kiekvieną pažeidimą. Jei pažeidimą padariusi šalis pažeidimo nepripažįsta, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į teismą ir įrodyti pažeidimą“. Atsakovų teigimu, ieškovas po teismo nutarties įsiteisėjimo pažeidė minimą taikos sutarties sąlygą.

3. Atsakovai paaiškino, jog jų šeimyna 2025 m. gegužės 3 d. nuo 12 val. išėjo į terasą, kuri yra ieškovo namo pusėje. Tai pamatęs ieškovas tyčia atvėrė vieną savo namo langą, esantį į atsakovų namo pusėje, pastatė ant palangės kolonėlę ir itin garsiai leido muziką į atsakovų terasos pusę. Dėl ko atsakovų šeimyna turėjo palikti terasą bei eiti į namo vidų. Tačiau net ir esant uždarytiems atsakovų namo langams ir durims, muzika buvo aiškiai girdima viduje. Norėdami tarpusavyje bendrauti, atsakovai turėjo kalbėtis pakeltu balsu. Matuojant triukšmo lygį programėle telefone atsakovų terasoje buvo fiksuota 65–70 dB triukšmas. Pamatęs atsakovą ieškovas pritildė muziką ir garsiai sušuko praeinančiam atsakovui necenzūrinę leksiką, po ko vėl padidino garsą iki maksimumo.

4. Atsakovai pažymėjo, kad muzika dideliu garsu grojo nuo pietų 12 val. iki maždaug 21 val. vakaro. Neapsikentę triukšmo, trikdančio atsakovų ramybę, atsakovas iškvietė policiją. Pareigūnams atvykus muziką ieškovas išjungė, tačiau policijos pareigūnams išvykus – vėl įjungė maksimaliu garsumu. Kadangi garsus muzikos grojimas ir keikimasis iš ieškovo pusės buvo nukreiptas būtent į atsakovų privatumą bei jų ramybės sutrikdymą, taip pat siekiant išprovokuoti konfliktą, atsakovų vertinimu, akivaizdu, jog ieškovas pažeidė anksčiau minėtą įsipareigojimą, dėl ko privalo sumokėti už šiuos pažeidimus bendrą 300 Eur dydžio baudą (150 Eur už per garsų muzikos leidimą ir 150 Eur už keiksmažodžius atsakovo A. S. atžvilgiu).

5. Atsakovai nurodė, kad su šeima nuo 2025 m. birželio 7 d. 9 val. iki 2025 m. birželio 10 d. 18 val. buvo išvykę iš savo namų, tačiau 2025 m. birželio 10 d. atsakovas, grįžęs namo, rado namo terasą ir į terasą išeinančius langus apmėtytus kiaušiniais. Nors vaizdo kameros ir neužfiksavo kas konkrečiai apmėtė atsakovo terasą, tačiau terasos vieta ir apmėtytų langų kryptis bei išsidėstymas akivaizdžiai liudija faktą, jog tai buvo padaryta iš ieškovo žemės sklypo. Atsakovai paaiškino, kad kaip matyti iš viršaus darytos nuotraukos, atsakovo terasa yra priešais ieškovo namą ir žemės sklypą. Kitų kaimynų priešais terasą nėra. Atsakovo terasa yra įgilinta, t. y. iš trijų pusių ją (terasą) supa sienos su langais ir tik viena terasos pusė yra atvira – būtent iš ieškovo pusės. Pabrėžė, jog kaip matyti iš apmėtytos terasos ir langų nuotraukų, vienas kiaušinis pataikė į langą, esantį priešais ieškovo namą – vadinasi kiaušinio skriejimo kryptis galėjo būti tik iš ieškovo žemės sklypo. Kitu kiaušiniu buvo pataikyta į viršutinį lango rėmą, esantį kairėje pusėje nuo ieškovo žemės sklypo, kas liudija, kad buvo mesta nedideliu atstumu, tiesia trajektorija, t. y. vėlgi tik iš ieškovo žemės sklypo, nes langas yra 20 cm įgilintas į sieną, kuri sudaro tam tikrą stogelį, apsaugantį langą nuo lenkta trajektorija skrendančių objektų. Šios aplinkybės pašalina galimybę, jog atsakovo terasa ir langai buvo apmėtyti kiaušiniais iš gatvės, nes tai neįmanoma fiziškai.

6. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovas pastebėjęs, jog atsakovų šeima terasoje pietauja, 2025 m. birželio 15 d. apie 14.30 val. pradėjo garsiai leisti muziką iš savo automobilio Porsche Cayenne. Anot atsakovų, automobilis buvo specialiai pastatytas prie tvoros, skiriančios ieškovo ir atsakovų žemės sklypus, automobilio galinę dalimi nukreipiant į ieškovo namo ir atsakovų terasos pusę. Automobilio bagažinės dangtis taip pat buvo atidarytas, kad iš mašinos skindantis garsas būtų nukreiptas į atsakovų terasą. Atitinkamai atsakovas mobiliąja aplikacija užfiksavo ieškovo skleidžiamą triukšmo lygį – 86–95 dB. Atsakovai nurodė, jog apie 14.57 val., ieškovas išjungė muziką ir pradėjo garaže agresyviai daužyti bokso kriaušę, kas atsakovams, tuo metu pietaujantiems terasoje, buvo aiškiai girdima. Netrukus ieškovas išėjo iš garažo ir garsiai nusikeikė į atsakovų pusę. Atsakovai pabrėžė, kad po šio grasinimo muzika vėl buvo įjungta visu garsu. Tuo metu nieko aplinkui ar svetimų žmonių pas ieškovą ar atsakovą nebuvo. Ieškovas nekalbėjo telefonu. Atsakovų teigimu, garsus muzikos grojimas ir keikimasis iš ieškovo pusės buvo nukreiptas būtent į atsakovų privatumą bei atsakovų ramybės sutrikdymą. Ieškovas savo veiksmais 2025 m. birželio 15 d. pažeidė taikos sutartį, dėl ko privalo sumokėti už šį pažeidimą 300 Eur (150 Eur už per garsų muzikos leidimą ir 150 Eur už keiksmažodžius atsakovo atžvilgiu).

7. Atsakovai paaiškino, kad ieškovas 2025 m. liepos 13 d. pamatęs, jog atsakovų šeima išėjo į terasą, vėl garsiai įjungė muziką. Matydamas, kad atsakovai ketina pietauti, priėjo prie tvoros ir trenkė į ją šaukdamas. Vėliau kiek praėjus laikui, ieškovas vėl šaukė atsakovų pusėn keikdamasis. Tuo metu atsakovų terasoje kaip ir ankstesniais atvejais, buvo ir mažamečiai vaikai, todėl, atsakovų teigimu, tokie ieškovo veiksmai bei keiksmažodžiai negali būti pateisinami. Dėl trijų 2025 m. liepos 13 d. atliktų 2025 m. balandžio 4 d. taikos sutarties pažeidimų iš ieškovo, atsakovų vertinimu, išieškotina 450 Eur dydžio bauda.

8. Atsakovai atkreipė dėmesį, jog ieškovo veiksmai sistemingi, t. y. praktiškai kiekvieną kartą, kai atsakovų šeima išeina į kiemą ar terasą ieškovas elgiasi vienodai, nesvarbu, ar kieme būna tik atsakovas, ar atsakovo sutuoktinė A. S. su vaikais. Nors atsakovai kreipėsi į policiją ne vieną kartą ir ieškovas dėl savo neteisėto elgesio atsakovų atžvilgiu buvo ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau ieškovas, pasak tyrėjo, net ir tuomet teigė, jog „žino, ką daro“ ir „policija jam nieko nepadarys“. Ieškovas sąmoningai taiko psichologinį spaudimą atsakovams kaip priemonę pasiekti savo tikslus – kad atsakovai nebegyventų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

9. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi tenkino atsakovų prašymą ir išdavė atsakovams vykdomąjį raštą dėl tarp atsakovų bei ieškovo taikos sutarties, sudarytos 2025 m. kovo 28 d. ir patvirtintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi, 6 punkto nuostatos pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nutarė:

9.1. išieškoti iš ieškovo dėl 2025 m. gegužės 3 d. padarytų taikos sutarties 6 punkto pažeidimų 300 Eur baudą atsakovų naudai;

9.2. išieškoti iš ieškovo dėl 2025 m. birželio 7 d. –2025 m. birželio 10 d. padaryto taikos sutarties 6 punkto pažeidimo 150 Eur baudą atsakovų naudai;

9.3. išieškoti iš ieškovo dėl 2025 m. birželio 15 d. padarytų taikos sutarties 6 punkto pažeidimų 300 Eur baudą atsakovų naudai;

9.4. išieškoti iš ieškovo dėl 2025 m. liepos 13 d. padarytų taikos sutarties 6 punkto pažeidimų 450 Eur baudą atsakovų naudai;

9.5. priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog taikos sutarties 6 punkto sąlyga įtvirtina prievolę, kurios dalykas yra ko nors nedaryti. Teismo vertinimu, analizuojama taikos sutarties sąlyga yra aiški bei nedviprasmiška ir gali būti priverstinai įvykdoma (aptarta taikos sutarties sąlyga numato pareigą šalims susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo (prevencinio pobūdžio sąlyga)).

11. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nuotraukas bei vaizdo medžiagą sprendė, jog ieškovas pažeidė taikos sutarties 6 punkto sąlygą. Teismas pažymėjo, kad pažeidimai pasireiškė tuo, jog ieškovas 2025 m. gegužės 3 d., 2025 m. birželio 7 d. – 2025 m. birželio 10 d., 2025 m. birželio 15 d. ir 2025 m. liepos 13 d. nesilaikė taikos sutarties 6 punkte numatytos sąlygos, t. y. provokavo konfliktus su atsakovu garsiai leisdamas muziką, mėtydamas kiaušinius į atsakovo terasą bei necenzūriškai plūsdamasis.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad, dėl to, jog ieškovas taikos sutarties 6 punkto sąlygą netinkamai vykdė (nesusilaikė nuo aktyvių veiksmų nedrumsti atsakovų šeimos ramybės), aptariamas veiksmas laikytinas esminiu taikos sutarties pažeidimu, įgalinančiu atsakovus reikalauti taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

13. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai būtų patys provokavę ieškovą atlikti vienokius ar kitokius veiksmus. Teismas konstatavo, kad vykdomojo rašto išdavimas yra galimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Ieškovas (toliau – ir apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atsakovų prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmesti bei priteisti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. atsakovai nei karto nesikreipė į teismą ginčo teisenos tvarka siekdami įrodyti ieškovo tariamai padarytų pažeidimų padarymo faktą. Su prašymu išduoti vykdomąjį raštą taip pat nėra pateikta jokių įsiteisėjusių nutarimų administracinio nusižengimo bylose, kuriose būtų įrodyta, kad ieškovas būtų padaręs pažeidimą. Byloje nesama jokių policijos nutarimų, kuriais ieškovas būtų pripažintas kaltu padarius atsakovų įvardytus veiksmus, ieškovas nėra pripažintas kaltu teismo nutartimi;

14.2. atsakovai, patys nepaisydami taikos sutarties 6 punkto nuostatų, neįrodinėjo ieškovo tariamai padarytų pažeidimų padarymo fakto teisme bendrąja tvarka ir iš karto kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, savo prašymo nepagrįsdami jokiais bent kažkokią įrodomąją galią turinčiais įrodymais, todėl teismas nutartį priėmė nepagrįstai, pažeisdamas rungimosi principą ir nepaisydamas teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, pagal kurias, o būtent pagal taikos sutarties 6 punktą, atsakovai, manydami, kad ieškovas pažeidė taikos sutarties nuostatą (nuostatas), turėjo teisę kreiptis į teismą ir įrodyti jų atžvilgiu padarytą pažeidimą (pažeidimus);

14.3. teismas objektyviai nevertino atsakovų prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovų pateiktų įrodymų, todėl priėmė vien prielaidomis pagrįstą nutartį;

14.4. nurodyto 2025 m. gegužės 3 d. padaryto pažeidimo ieškovas neatliko. Atsakovų pasakojime esama spragų ir šio pasakojimo niekaip nepagrindžia atsakovų prie prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pridėti įrodymai. Atsakovų į bylą pateiktame vaizdo įraše matyti, kad ieškovo namo langai yra uždaryti. Be to, ieškovo namuose nėra palangių. Ieškovas objektyviai negalėjo padaryti atsakovų nurodytų pažeidimų: iš ant palangės pastatytos kolonėlės visą dieną leisti muzikos ir keiktis pro langą. Nėra aišku, ką reiškia abstraktus atsakovų pasakymas, kad ieškovas muziką leido „maksimaliu“ garsumu, kai į bylą nėra pateikta jokių duomenų patvirtinančių, kad ieškovas apskritai turi kokią nors kolonėlę, ar ją naudojasi ir kokį maksimalų garsą ji gali skleisti. Iš vaizdo įrašo ir atliktų matavimų visiškai nėra aišku, iš kur sklinda muzika ir kas ją leidžia;

14.5. atsakovų namuose adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. pavasarį–vasarą vyko remonto darbai ir rangovai, atlikdami įvairius rangos darbus (tvoros montavimas, durų keitimas ir kt.) lauke muzikai leisti nuolat naudodavo belaidę kolonėlę, panašaus į Makita MR014GZ modelio, kuri garsą gali skleisti itin dideliu garsumu. Atsakovų aprašomas 2025 m. gegužės 3 d. sklidęs triukšmas galėjo sklisti būtent iš šios kolonėlės, rangovams leidžiant muziką, kadangi rangovai darbavosi toje pačioje lokacijoje, iš kurios atsakovai mobiliuoju telefonu pamatavo triukšmo lygį. Iš atsakovų į bylą pateiktos fotonuotraukos taip pat nėra aišku, kad būtent ieškovas kėlė triukšmą ir kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Joks policijos protokolas ar nutarimas, galintis patvirtinti bet kokių neteisėtų ieškovo veiksmų 2025 m. gegužės 3 d. atlikimo faktą, kuriuo būtų fiksuotas pažeidimo padarymas, į bylą nėra pateiktas;

14.6. atsakovų pridėtos nuotraukos, kuriose matyti sudužę kiaušiniai ir jų lukštai atsakovų terasoje, savaime neįrodo, kad atsakovų terasą kiaušiniais apmėtė būtent ieškovas. Taip pat ir atsakovų prielaidos, kokiomis trajektorijomis galimai buvo metami kiaušiniai, savaime nėra pagrindas pripažinti ieškovą kaltu atlikus šiuos veiksmus. Nors atsakovų žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), ir ribojasi su ieškovo žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), tai nereiškia, kad kiaušiniais atsakovų terasą apmėtė ieškovas. Šiuos veiksmus galėjo atlikti bet kas, kas tik nori galėjo mesti iš gatvės, ir pašaliniam asmeniui (asmenims) patekus į ieškovo ir (ar) atsakovų žemės sklypą. Patys atsakovai pripažino, jog vaizdo kameros neužfiksavo, kas konkrečiai apmėtė jų terasą, todėl už šį neva ieškovo padarytą taikos sutarties pažeidimą teismas iš ieškovo priteisė atsakovams 150 Eur baudą remdamasis vien prielaidomis;

14.7. ieškovas įvardyto 2025 m. birželio 15 d. pažeidimo taip pat neatliko, o atsakovai į bylą nėra pateikę jokių įvardytų įvykių buvimo faktą patvirtinti galinčių įrodymų. Savo automobilį savo žemės sklype ieškovas parkuoja taip, kaip jam patogu, tai nėra draudžiamas veiksmas. Iš atsakovų pateikto vaizdo įrašo nėra aišku, iš kur sklinda girdima muzika – ji, kaip minėta, galėjo sklisti iš atsakovų žemės sklype rangos darbus atliekančių rangovų arba iš kitur, be to, muziką leisti galėjo ir patys atsakovai. Kodėl ieškovas, būdamas savo gyvenamojoje vietoje, negalėtų sportuoti ir daužyti bokso kriaušės, nėra suprantama. Nėra aišku ir tai, pagal ką atsakovai vertina, jog ieškovas kriaušę daužė labai „agresyviai“, iš ko sprendžia, kad muzika leido ieškovas ir muzika buvo leidžiama „visu garsu“, iš kur atsakovams tai gali būti žinoma ir kokie įrodymai byloje tai patvirtina. Iš atsakovų pateiktų įrodymų nėra aišku ir tai, kas atsakovams pasakė necenzūrinius žodžius – tai galėjo padaryti bet kuris kitas netoliese esantis ar pro šalį ėjęs asmuo, juolab, kad iš įrašų to nesimato. Teismas ir dėl 2025 m. birželio 15 d. tariamai padarytų pažeidimų padarymo pripažino ieškovą kaltu nepagrįstai, neįsigilinęs į bylos duomenis ir netinkamai įvertinęs pateiktą medžiagą;

14.8. priešingai, nei teigia atsakovai būtent atsakovas 2025 m. liepos 13 d. provokavo ieškovą – ieškovui dirbant kastuvu savo kieme, atsakovas mojavo ir parodė ieškovui necenzūrinį gestą, tuomet pradėjo filmuoti ieškovą, tikėtina, laukdamas neigiamos ieškovo reakcijos, kad galėtų paremti savo naratyvą, jog neva ieškovas elgiasi agresyviai ir nesilaiko taikos sutarties nuostatų. Net jei ir būtų 2025 m. liepos 13 d. atlikęs atsakovo įvardytus veiksmus, jis objektyviai nebūtų galėjęs žinoti, kad atsakovų terasoje esama mažamečių vaikų, kadangi ieškovo ir atsakovų žemės sklypus skiria aklina 2 metrų aukščio tvora;

14.9. atsakovai kreipėsi į policiją, tačiau nei vieno pagrįsto kreipimosi nebuvo, atsakovai nėra pateikę jokių šią poziciją pagrįsti galinčių įrodymų. Paskutinį kartą atsakovas apkaltino ieškovą vagystę (karučio, grėblio ir kastuvo) nors vagystės nebuvo, atsakovo kameros nieko nefiksavo ir tyrimas buvo nutrauktas. Ieškovas yra pateikęs pareiškimą dėl žinomai melagingo pranešimo apie nusikaltimą. Yra pradėtas tyrimas dėl melagingų pranešimų ir neteisėtų kaltinimų ieškovo atžvilgiu;

14.10. ieškovas atsakovams negrasino, prieš juos psichologiškai nesmurtavo, nesakė jokių atsakovų nurodytų frazių. Priešingai, tai pats atsakovas yra grasinęs ieškovui, sakydamas, kad „jį sutvarkys“, ką iš esmės patvirtina nepagrįsti atsakovų kreipimaisi į policiją;

14.11. teismas priimtą skundžiamą nutartį argumentavo ir tuo, jog tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo ieškovo pusėje, tiek ieškovo atstovas apie atsakovų prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimą buvo informuoti, tačiau nei atsiliepimo, nei paaiškinimų neteikė. Tačiau ieškovas jokio pranešimo ar laiško negavo, o ieškovo atstovas nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d. buvo nedarbingas dėl patirtos operacijos. Likusio laiko dėl sveikatos būklės nepakako parengti atsiliepimui. Tačiau, nors pranešimas ir buvo išsiųstas apie atsakovų prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimą, o atsiliepimas nebuvo pateiktas, tai jokiu būdu nereiškia, kad atsakovų prašymas turi būtinai būti patenkintas ir neatleidžia teismo nuo pareigos objektyviai tirti bylos aplinkybes bei vertinti įrodymus;

14.12. ieškovas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų nutarties dalyje, kuria tenkintas atsakovų prašymas jų naudai priteisti iš ieškovo 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nors šios išlaidos pateiktos jau po to, kai klausimas buvo išnagrinėtas iš esmės.

15. Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tuo, kad:

15.1. ieškovas nenurodė pagrįstų argumentų, kodėl žinodamas apie atsakovų prašymą, nepateikė atsiliepimo ir neprašė pratęsti terminą jam pateikti, todėl daugiau nei akivaizdu, ieškovas sąmoningai ignoravo savo pareigą išreikšti teisinę poziciją ginčo klausimu, tyčia nesirūpino ir neįgyvendino savo procesinės teisės;

15.2. ieškovas į pareikštą atsakovų prašymą neatsiliepė, o savo atskirajame skunde kelia klausimą dėl naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl teismas negali ieškovo nurodytais motyvais, kurie galėjo ir turėjo būti išdėstyti atsiliepime į atsakovų prašymą, nagrinėti šio skundo ir turėtų jį atmesti;

15.3. teismas turėjo teisinį pagrindą, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimą pagal taikos sutartį, patikrinti, ar ieškovas šiuo atveju nevykdė taikos sutarties sąlygos ir jis privalo sumokėti atitinkamas netesybas už kiekvieną savo įsipareigojimo nevykdymą. Prašymas išduoti vykdomąjį raštą ieškovo atžvilgiu dėl netesybų išieškojimo nesukuria ieškovui didesnės apimties prievolių, nei buvo susitarta taikos sutartyje, o skundžiama teismo nutartis ir nenustatė bei nesukūrė naujų taikos sutarties sąlygų ir prievolių (pvz. nuostolių atlyginimo) ieškovui ir ar atsakovams;

15.4. atsakovai neprivalėjo kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl taikos sutarties sąlygų nevykdymo, o teismas turėjo teisę išnagrinėti taikos sutarties sąlygų nevykdymo klausimą dėl ieškovo prisiimtų netesybų išieškojimo. Todėl atskirojo skundo teiginiai dėl teismo nutartimi pažeistų ieškovo procesinių teisių yra visiškai nepagrįsti;

15.5. vaizdo stebėjimo kamera, kuria buvo užfiksuoti 2025 m. gegužės 3 d. garsai sklindantys būtent iš ieškovo žemės sklypo, yra nukreipta išimtinai į atsakovų kiemą šiaurės vakarų kryptimi, kuria atsakovų sklypas ribojasi tik su ieškovo žemės sklypu, o šiauriau atsakovų ir ieškovo žemės sklypų nėra kitų kaimynų, iš kurių galėtų sklisti muzikos garsai;

15.6. ieškovo teiginių nepagrįstumą įrodo ir jo melagingi teiginiai, kad neva ieškovas neturi palangių. Ieškovo namas turi net 4 langus atsakovų sklypo pusėje ir jie visi turi mūrines palanges. Tad akivaizdu, jog ieškovas sako netiesą. Būtent ant lauke, o ne viduje esančios palangės ieškovas ir laikė garso kolonėlę, nukreiptą į atsakovų pusę bei garsiai tą dieną leido muziką;

15.7. ieškovo teiginiai apie neva pačių atsakovų leidžiamą muziką yra visiškai nepagrįsti, nes tvoros tarp atsakovų ir ieškovo perkėlimo darbai vyko iškarto po teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties įsigaliojimo ir jie vyko iki 2025 m. balandžio 17 d., darbai vyko darbo dienomis ir darbo valandomis, t. y. iki 2025 m. gegužės 3 d. Tai patvirtina ir vaizdo įrašai, iš kurių nesimato, jog atsakovų sklype būtų vykdomi kokie nors darbai ar vaikščiotų pašaliniai asmenys. Be to, svarbu pažymėti, jog atsakovai nepastebėjo ieškovo minimo galimo triukšmo tvoros perkėlimo darbų metu, kad darbininkai naudotų be įrankių ir garso kokią nors garso kolonėlę;

15.8. ieškovas neneigė ir neginčijo fakto, kad pas jį buvo atvykusi policija dėl jo keliamo triukšmo, kas tik dar kartą patvirtina, jog ieškovas nesilaikė taikos sutarties 6 punkte numatytos sąlygos gerbti atsakovų privatumą bei jų ramybę, taip pat nesiekti išprovokuoti konflikto;

15.9. ieškovo leistos muzikos garsumas akivaizdžiai viršijo leistinas triukšmo normas gyvenamosios paskirties pastatų aplinkoje, t. y. 2025 m. gegužės 3 d. siekė 65–70 dBA, 2025 m. birželio 15 d. – 69–92 dBA. Todėl ieškovo teiginiai, jog neva neaišku, ar garsas buvo didelis, paneigtas teisės aktų reikalavimais;

15.10. vaizdo kameros neužfiksavo kas konkrečiai 2025 m. birželio 7 d. 9 val. iki 2025 m. birželio 10 d. 18 val. apmėtė atsakovų terasą ir jos langus kiaušiniais, tačiau tai kartu paliudija, kad kameros neužfiksavo ir jokio asmens, kuris, pasak ieškovo, iš atsakovų žemės sklypo būtų mėtęs kiaušinius į atsakovų terasą, kaip skunde nurodo ieškovas. Terasos vieta ir apmėtytų langų kryptis bei išsidėstymas akivaizdžiai patvirtina faktą, jog tai buvo padaryta ir galėjo būti padaryta tik iš ieškovo žemės sklypo pusės;

15.11. ieškovas neneigė, kad turi bokso kriaušę. Įraše, darytame 2025 m. birželio 15 d., girdimas balsas yra identiškas ieškovo balsui, girdimam 2025 m. gegužės 3 d., taip pat 2025 m. liepos 13 d. garso įrašuose. Įrašuose girdimas balsas yra identiškas civilinėje byloje Nr. e2-87-1151/2025 garso įrašo protokoluose girdimam ieškovo balsui, todėl akivaizdu, jog taikos sutarties sąlygas pažeidė būtent ieškovas;

15.12. atsakovai jokių provokuojančių ir (ar) neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu nei prieš tai, nei po to neatliko ir jokių gestų ieškovui nerodė, gerbdami ieškovo privatumą ir vykdydami taikos sutartį jokių kontaktų su ieškovu net neieškojo. Ieškovas šių savo teiginių jokiais net ir netiesioginiais įrodymais nepagrindė, todėl visi šie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti;

15.13. ieškovas teigia, kad per tvorą matė atsakovą rodantį kažkokius ženklus ir filmuojantį ieškovą. Kitame punkte ieškovas teigė, jog neva negalėjo žinoti, kad atsakovų terasoje yra vaikai, nes neva ieškovo ir atsakovų žemės sklypus skiria aklina 2 metrų aukščio tvora. Tai yra akivaizdus ieškovo paaiškinimų prieštaravimas;

15.14. pateikus prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo išpuoliai prieš atsakovus nesiliovė. Taip ieškovas 2025 m. rugpjūčio 9 d. 23:59 atjungė trumpam elektrą, 2025 m. rugpjūčio 29 d. apmėtė kiaušiniais atsakovo automobilį ir pareigūnams to net neneigė, paminėdamas tik keršto motyvus. Taip pat 2025 m. rugsėjo 22 d. ieškovas permetė per tvorą nailoninės virvutės gniužulą į atsakovų pievą, kurią vėliau įtraukė atsakovų robotas – žoliapjovė ir buvo dėl to sugadintas;

15.15. kai matyti iš faktinių aplinkybių, procesas dėl vykdomojo rašto išdavimo vyko rašytinio proceso tvarka, buvo nustatyta tik teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo data, kuri buvo dėl objektyvių priežasčių du kartus atidėta. Todėl 2025 m. rugsėjo 4 d. atidėjus sprendimo priėmimo ir paskelbimą, atsakovai turėjo teisę pateikti teismui patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Dėl ko teismas visiškai pagrįstai patenkino šį prašymą ir papildomai nurodyti išlaidų patenkinimo motyvų neprivalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatė.

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas atsakovų prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymo (ne)priėmimo

19. Atsakovai kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo prijungti naujus įrodymus: apelianto namo palangės foto, atsakovų automobilio apmėtymo kiaušiniais, elektros atjungimo ir vejos roboto sugadinimą patvirtinančius įrodymus. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo poreikis iškilo vėliau, kadangi įvyko po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliantui pateikus savo nepagrįstus argumentus bei jam toliau nevykdant ir pažeidinėjant taikos sutarties sąlygas.

20. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

21. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovų nurodytos aplinkybės (elektros atjungimas, atsakovo automobilio apmėtymas kiaušiniais, nailoninės virvutės gniužulo permetimas per tvorą) nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Primintina, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja bylos iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, ginčą išsprendė tinkamai. Taigi naujai nurodyti atsakovų argumentai nėra apeliacijos dalykas, todėl šiems įvykiams pagrįsti atsakovų teikiami įrodymai nepriimami.

23. Teismas pažymi, jog atsakovų prašomas prijungti įrodymas dėl palangių apelianto name buvimo neturės teisinės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl atskirojo skundo argumentų

24. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. balandžio 4 d. nutartimi patvirtino tarp apelianto ir atsakovų 2025 m. kovo 28 d. sudarytą taikos sutartį. Atsakovai kreipėsi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, teigdami, kad apeliantas pažeidė taikos sutarties 6 punkto sąlygą.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys taikos sutarties 6 punkte įtvirtino sąlygą: „Šalys įsipareigoja gerbti šalių ir jų šeimos narių privatumą bei netrikdyti jų ramybės, nesiekti tiesioginio kontakto (raštu, žodžiu ar kitomis priemonėmis). Šalys įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, galinčių provokuoti konfliktus ar sukelti nesutarimus su tarp šalių ir jų šeimos narių. Visi šalių veiksmai turi atitikti teisės aktus, reglamentuojančius asmens privatumą ir gerovę. Šaliai pažeidusiai šiame punkte numatytą bent vieną įsipareigojimą, šalis, kurios teisės pažeistos, įgyja teisę reikalauti iš kitos šalies po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) baudos už kiekvieną pažeidimą. Jei pažeidimą padariusi šalis pažeidimo nepripažįsta, nukentėjusi šalis turi teisę kreiptis į teismą ir įrodyti pažeidimą“.

26. CPK 646 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

27. Vertinat taikos sutarties 6 punkte įtvirtintos prievolės turinį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėtos sutarties sąlyga įpareigoja šalis neatlikti tam tikro veiksmo ar veiksmų, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas nuo atitinkamų veiksmų susilaikytų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ši taikos sutartyje nurodyta sąlyga yra aiški bei gali būti priverstinai įvykdoma, o pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, įrodymai yra vertinami vykdomojo rašto išdavimo procese, todėl atmestini apelianto argumentai, jog atsakovai privalėjo atskirame teisminiame procese įrodyti taikos sutarties sąlygų pažeidimą. Priešingas ginčui aktualios taikos sutarties sąlygų aiškinimas neatitiktų taikos sutarties instituto esmės.

28. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017, 23 p.). Šios taisyklės iš esmės taikomos ir apeliaciniam procesui pagal skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

29. Apeliacinio proceso paskirtis yra patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-611/2020).

30. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek ieškovo atstovas (advokatas) A. V. buvo informuoti apie prašymo išduoti vykdomąjį raštą priėmimą. Teisėjo rezoliucija apeliantui nustatytas terminas pateikti teismui jo poziciją iki klausimo nagrinėjimo pradžios. Tačiau apeliantas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į atsakovų prašymą.

31. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto atskirajame skunde išdėstytų naujų aplinkybių, susijusių su vykdomojo rašto išdavimu, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui sprendžiant šį klausimą. Todėl toliau apeliacinės instancijos teismas vertina pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą tik pagal pirmosios instancijos teismo turėtą medžiagą bei apelianto nurodomus ir, jo manymu, teismo padarytus teisės pažeidimus.

32. Apeliantas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, jog teismas objektyviai nevertino atsakovų prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovų pateiktų įrodymų, todėl priėmė vien prielaidomis pagrįstą nutartį. Pažymėjo, kad teismas neteisėtai pripažino ieškovą kaltu padarytų pažeidimų padarymu, neįsigilinęs į bylos duomenis ir netinkamai įvertinęs pateiktą medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

33. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vykdydamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto, 331 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus ir nustatęs, jog byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, teismas sprendime (nutartyje) turi nurodyti, kodėl juos atmetė (dėl to, kad jie neturi ryšio su įrodinėjimo dalyku, yra nepatikimi, paneigti kitų patikimų įrodymų ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

34. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovas nesilaikė taikos sutarties 6 punkto sąlygų. Bylos duomenimis, atsakovai siekdami pagrįsti savo poziciją, kartu su prašymu pateikė teismui nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. nuotraukas, vaizdo įrašus, kreipimosi į policiją patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, padarė pagrįstą išvadą, jog pagrindas išduoti vykdomąjį raštą egzistuoja.

35. Apeliacinės instancijos teismas primena, kad nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę įvertinti tik vienos bylos šalies (atsakovų) pateiktus įrodymus, kuriais jie grindė savo prašymą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei nepašalino prieštaravimų tarp jų. Pažymėtina, jog ieškovas įrodymų ir paaiškinimų pirmosios instancijos teismui nepateikė, nors jam apie gautą atsakovų prašymą buvo pranešta tinkamai ir buvo nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, todėl ieškovas neveikimu apribojo savo galimybes paneigti atsakovų nurodytas aplinkybes bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo

36. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, jog teismas nepateikė motyvų nutarties dalyje, kuria tenkintas atsakovų prašymas jų naudai priteisti 210 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nors šios išlaidos pateiktos jau po to, kai klausimas buvo išnagrinėtas iš esmės.

37. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinę, kad prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 20 punktas).

39. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015).

40. Nagrinėjamu atveju teisėjo 2025 m. rugpjūčio 8 d. rezoliucija prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo paskirtas nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugpjūčio 29 d. 10 val., o teismo procesinio sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2025 m. rugsėjo 4 d., kuris buvo papildomai atidėtas, t. y. nutartis priimta ir paskelbta 2025 m. rugsėjo 8 d.

41. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateiktas jau po 2025 m. rugpjūčio 28 d., tačiau teismas sprendė, jog aptariamos faktinės situacijos kontekste yra teisinis pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo įsitikinimu, atsakovai dėl netinkamo ieškovo elgesio neturi patirti papildomų finansinių išlaidų.

42. Taigi, pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kodėl tenkina atsakovų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti dėl atsakovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktas iki procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančią medžiagą, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

46. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Atsižvelgiant klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovams nesprendžiamas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apelianto A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rosita Patackienė