Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-9-1178/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-04-26Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-21Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-26
Bylos Nr.
1-9-1178/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28687-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurga Jasmontienė
Kaltinamasis
J. P.
Nukentėjusysis
V. G.
Advokatai
Vytautas Agintas, Egidijus Giedraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-9-1178/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28687-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.1; 2.3.6.4.4.2 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 26 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, Irenai Dambrauskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Stonkui,kaltinamajam J. P. ir jo gynėjui advokatui Egidijui Giedraičiui,nukentėjusiajam V. G. ir jo atstovui advokatui Vytautui Agintui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

J. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 22 val. 35 val. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, prie gaisrinės automobilio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė du kartus V. G. į dešinę galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam V. G. fizinį skausmą.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad būnant laidojimo namuose brolis iš kaimyno gavo pranešimą, kad dega namai. Jiems nuvažiavus į vietą, viskas degė atvira liepsna. Stovėjo greitoji pagalba, buvo daug žmonių. Jis skambino ir kvietė gaisrinę, visi skambučiai yra užfiksuoti. Gaisrinė iš pradžių nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nors gaisras buvo kitoje vietoje. Kai atvažiavo gaisrinė, parėjo jo brolis V., jis ir dar kitas brolis V.. Iš gaisrinės išlipo G., atsistojo ir žiūri. Parbėgo jo brolis V., kuris buvo šiek tiek išgėręs, dešine ranka trenkė G. į petį ir jam pasakė, „eik „pydare gesinti gaisro, ko stovi“. V. tikrai negalėjo pataikyti G. į galvą, nes šį epizodą aiškiai matė pats kaltinamasis, kuris juos ir išskyrė, tai matė ir kitas brolis. G. po smūgio nenuvirto, o pasiėmė raciją ir skambino, kvietė policiją, kurią tuo metu kvietė ir kaltinamasis. Šį epizodą matė ir kiti šalia stovėję žmonės – J., J., kurie yra iš (duomenys neskelbtini), K. V., kuris yra iš (duomenys neskelbtini), R. R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jeigu ikiteisminis tyrimas būtų atliktas tinkamai, jau tuomet būtų paaiškėję, kad kaltinamasis nėra kaltas. Vėliau atvažiavo gaisrininkas iš Pajūrio gaisrinės, bet jam niekas nieko nedarė. Po to kaltinamasis kvietė policiją, kad atvažiuotų, nes kilo įtarimų dėl G. blaivumo. Kaltinamojo teigimu, įtarimų dėl gaisrininkų neblaivumo kilo todėl, kad labai aiškiai matėsi kurioje vietoje yra gaisras, o gaisrininkai nuvažiavo visai į kitą vietą. Atvažiavo antras policijos ekipažas ir patikrino gaisrininkų neblaivumus. Kaltinamasis neatstojo nuo policininkų, kol jie nepatikrino visų Šilalės gaisrininkų blaivumus. Mano, kad nukentėjusysis susimokė su L. pasipelnyti, nes visi kalbėjo, kad V. G. be 10 000 Eur neatleis. Paaiškino, kad kartu su policijos pareigūnais ėjo prie greitosios pagalbos automobilio. G. gulėjo greitosios pagalbos automobilyje, medikė neleido iš pradžių tikrinti jam girtumo. Po maždaug 10 minučių, patikrinus G. neblaivumą, paaiškėjo, kad jis yra blaivus. Prie greitosios pagalbos automobilio stovėjo ir bendravo su nukentėjusiuoju, jam sakė „pūsi į alkotesterį ir pasitikrinsi blaivumą“. Nukentėjusysis matė kaltinamąjį, tačiau pareigūnams neparodė ir nepasakė, kad tai kaltinamasis jį sumušė. Mano, jog nukentėjusiojo nedarbingumai gauti nesąžiningai. Įvykio vietoje kaltinamasis pasakė, kad visi gaisrininkai išeis iš darbo, nes jie traukė kanalizaciją 30 minučių, nebuvo tinkamai pasiruošę gesinti gaisro. Degė kaltinamojo tėviškė, todėl jis buvo labai emocingas, piktas, tačiau nesimušė. Po gaisro skambino ir L., ir K., nes ketino paduoti gaisrininkus į teismą dėl netinkamai gesinto gaisro. Vėliau minties bylinėtis atsisakė, nes toks buvo priešmirtinis motinos noras. J. P. paaiškino, kad jis nuolat šaukia – toks jo charakteris, tačiau tai nereiškia, kad jis vartoja smurtą. Parodė, kad klausėsi byloje esančio garso įrašo ir nurodė, jog tame įraše nėra užfiksuota jo balso ir jis nežino, kas ten šaukia. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, kurių jam visiškai pakanka, nes dar gauna ir pensiją. Žmonos vardu yra (duomenys neskelbtini). Atsakinėdamas į klausimus, J. P. aiškino, kad kiti gaisrininkai dirbo savo darbą, o G. stovėjo išsižiojęs ir žiūrėjo į gaisrą, dėl to kaltinamasis buvo įsiutęs. Įvykio vietoje policijos pareigūnai užsirašė kaltinamojo brolio V. pavardę, vardą, tik nežino kodėl. Nurodė, kad V. P. atrodo panašiai kaip kaltinamasis – panašaus ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, nors gal kiek ir stambesnis, šviesių plaukų.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) nukentėjusysis V. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, pirmą kartą jį matė įvykio metu. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. vykdė pareigas Šilalės priešgaisrinėje tarnyboje, atliko pamainos vado funkcijas. Apie 22.23 val. gavo iškvietimą į gaisrą (duomenys neskelbtini) kaime. Vykdami į gaisrą gavo papildomą pranešimą, kad galbūt gaisras vyksta (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, gavo dar vieną papildomą pranešimą, kad gaisras vyksta (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl iš (duomenys neskelbtini) kaimo grįžo atgal ir vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Į gaisrą nuvyko du skyriai: pirmas, kuriam vadovavo nukentėjusysis, ir kuriame buvo keturi ugniagesiai, ir antras, kuriame buvo du ugniagesiai. Į (duomenys neskelbtini) kaimą atvyko 22.38 val. Nukentėjusysis iš karto išlipo iš automobilio, bandė eiti link gaisravietės, nes ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Ten jau buvo susirinkę labai daug žmonių. Prie jo pradėjo artintis trys agresyvūs žmonės, pradėjo ant jos garsiai šaukti „kur tu kurva buvai 43 minutes“ ir jis iš karto gavo du smūgius į galvą. Kaip paskui paaiškėjo, tai buvo J. P.. Po smūgių į galvos sritį, jis pasišalino iš įvykio vietos ir skambino į bendrąjį pagalbos centrą, kad būtų iškviesta policija dėl panaudoto smurto. Jam pasidarė labai bloga, pradėjo galva svaigti ir jis atsirėmė į gaisrinės automobilį. Po kiek laiko prie jo prisiartino dar trys žmonės ir jie nukentėjusįjį apkaltino, kodėl jis kvietė policijos pareigūnus, klausė kodėl jis neina gesinti gaisro. Tada jam buvo suduoti trys smūgiai. Kai po tų smūgių jis pradėjo po truputį atsigauti, pastebėjo, kad stovi greitoji medicinos pagalba, kuri buvo įvykio vietoje dar iki atvykstant gaisrininkams, ir kreipėsi dėl medicinos pagalbos suteikimo. Suteikus medicininę pagalbą vietoje, nukentėjusysis buvo išvežtas į Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyrių, o po to į Tauragės ligoninę. Gydymas ir nedarbingumas tęsėsi iki rugsėjo 17 d. Dėl paskutinių trijų suduotų smūgių fizinio skausmo jis nejautė ir nereiškia pretenzijų, o pirmieji du smūgiai buvo ypatingai skaudūs. Kolegos nematė smūgių sudavimo. Į žmonos „Facebook“ iš E. L. gavo trijų brolių P. nuotraukas ir iš jų atpažino J. P. – atitiko šviesūs plaukai ir veido bruožai. Buvo suteikta informacija, kam priklauso pastatai. Viską pateikė E. L., kuris yra savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas. J. P. atpažino iš veido bruožų, o juos įsiminė, kai buvo suduoti smūgiai, kadangi tuo metu J. P. stovėjo tiesiai prieš nukentėjusįjį. Prašė tenkinti civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo priteisti 3712 Eur sumą. Nukentėjusiojo teigimu, jo patirtą neturtinę žalą jis vertina 3000 Eur suma, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, šeimoje buvo sunki padėtis, gydėsi, vartojo vaistus, finansiškai buvo sunku. Po įvykio prašė jį perkelti į žemesnes pareigas, nes tas įvykis jį labai sukrėtė. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad pirmas smūgis buvo suduotas į smilkinį, o antras – aukščiau, tos vietos šalmas neuždengia. Mušusį asmenį sulaikė pašaliniai asmenys, kurie buvo kartu priėję, prilaikė, kad daugiau veiksmų nesiimtų. Paaiškino, kad jam pasidarė bloga, nusiėmė šalmą, atsirėmė į gaisrinės automobilį galva ir tada iš nugaros tamsoje pripuolė trys asmenys. Jie sakė „ko tu kurva neini gesinti, o dar policiją kvieti“. Jie buvo pikti, kad nukentėjusysis iškvietė policiją. Nurodė, kad kai atvyko į įvykio vietą, J. P. pasakė keiksmažodžius. Pirmas smūgis buvo 6-7 balų, toks momentinis, labai skaudus. Paaiškino, kad skaitymui užsideda akinius, o įvykio vietoje neturėjo akinių, nes į tolį gerai mato. Įvykio metu kaltinamasis nuo jo nebuvo nei pusės metro atstumu, tuo momentu ten buvo šviesu. Nurodė, kad atsimena tyrimo metu duotus savo parodymus, jam atrodė, kad kaltinamasis buvo stambaus kūno sudėjimo. Atsakinėdamas į klausimus papildomai paaiškino, kad nuėjo nuo automobilio gal 5 metrus ir jį pasitiko agresyvūs žmonės, sudavė ranka į dešinę galvos sritį, kaltininkas stovėjo daugiau iš kairės pusės. Jis nesigynė nei po pirmo, nei po antro smūgio, tik pradėjo šalintis ir per radijo stotį šaukė, kad iškviestų policiją. Priėjo prie gaisrinės automobilio, nusiėmė šalmą, atsirėmė į automobilį ir jam sudavė tris nežymius smūgius iš nugaros į pakaušį. Kas smūgiavo nematė, nes buvo tamsu. Kaltininko gaisravietėje nematė. Pamatė medicinos pagalbos automobilį, todėl prie jų priėjo, pasakė, kad prieš jį buvo panaudota fizinė jėga ir jie suteikė medicininę pagalbą. Tuo metu nematė kaltinamojo. Su kaltinamuoju nekalbėjo. Negali pasakyti ar apklausos metu jam siūlė vykti į ekspertizę; įvykio metu buvo tikrintas jo blaivumas. Jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, pradėjo svaigti galva dėl pirmų dviejų smūgių. Įsidėmėjo kaltinamojo veido bruožus, todėl atpažino jį iš nuotraukų. Įvykio vietoje pareigūnai neklausė kas taip galėjo padaryti. Pirminiai parodymai buvo duoti paveiktam streso. Nedarbingumo laikotarpiu buvo gulimas rėžimas, važinėjo tik vaistus susileisti, su kolegomis nesusitikinėjo, pas tyrėją nebuvo. Iki įvykio turėjo problemų dėl aukšto kraujo spaudimo, rytais vartojo vaistus.

Papildomos apklausos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. G. nurodė, kad policijos pareigūnai jam iš viso neuždavė jokių klausimų. Jie patikrino neblaivumą ir daugiau jokių klausimų nebuvo užduota, nei kas sumušė, nei kaip nukentėjusysis jaučiasi. Kai greitosios pagalbos automobilyje buvo tikrinamas jo neblaivumas, buvo tik vienas pareigūnas šalia, o kaltinamojo nematė ir su juo nebendravo. Atvykus į gaisro vietą, buvo trys asmenys ir ketvirtas sudavė. Iš tų trijų įsiminė, kad vienas buvo labai jaunas, antras jaunas, o trečias gal iki 50 metų. Antrą kartą buvo priėję trys žmonės. Jis stovėjo atsirėmęs į automobilį atsirėmęs ir jam iš nugaros sudavė tris smūgius į galvą. Kai jis atvyko į gaisro vietą, policijos pareigūnų ekipažo nematė, buvo tik greitosios pagalbos automobilis. Po smurto pavartojimo per Bendrąjį pagalbos centrą prašė, kad iškviestų policiją. Nurodė, kad į petį smūgio negavo. Praėjo pusantrų metų ir tiksliai atsakyti negali kaip gavo smūgį kumščiu į galvą, nematė, kuria ranka galėjo jam suduoti, viskas įvyko labai greitai. Yra įsitikinęs, kad jį sumušė J. P., nes įsiminė jo veidą. Paaiškino, kad jam buvo suleisti vaistai nuo skausmo. Ramybės būsenoje jo spaudimas yra 140, o po įvykio buvo 210. Jam sudavė į dešinę pusę, patyrė fizinį skausmą. Įvykio metu kaltinamasis elgėsi agresyviai. Po įvykio buvo galvos svaigimas ir tai truko 2-3 mėnesius, o dar po to 2 savaites gėrė vaistus nuo galvos skausmo. Nurodė, kad nėra konfliktiškas asmuo, darbe nėra gavęs jokių nuobaudų, yra tik skatintas, jam nėra buvę iškelta bylų, neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, neprašė iš jo 10 000 Eur. Nurodė, kad iš Bendrojo pagalbos centro buvo gauta klaidinga informacija, kad (duomenys neskelbtini) kaime dega, todėl užtruko atvykimas į gaisro vietą. Jis vadovavo gaisre, o visą iškvietimą koordinavo Bendrasis pagalbos centras, buvo duota klaidinga informacija. Po kiek laiko buvo gauta papildoma informacija, kad dega (duomenys neskelbtini) kaime, kai jau buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytoja V. N. parodė, kad kaltinamąjį yra galbūt mačiusi, o nukentėjusiojo nepažįsta. Parodė, kad jai draugė paskambino dėl gaisro. Nuvažiavo, sustojo šalikelėje, nuėjo per pievelę arčiau. Jos dukros vyras padėjo gaisrininkams, ji pati nieko nematė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 128-129), liudytoja patvirtino, kad parodymai yra teisingi ir teismas gali jais remtis, o dabar ji jau nebeatsimenanti. Nurodė, kad greitosios pagalbos vairuotojas, kuris stovėjo šalia, pasakė, kad vieną gaisrininką „iškirto“, o ji matė tik patį gaisrą, „iškirsto“ gaisrininko nematė. Atsakydama į klausimus nurodė, kad gal pusvalandį ten išbuvo, iš toli matėsi didelė liepsna. Kai atvyko triukšmų, keiksmažodžių negirdėjo.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas E. R. parodė, kad dirba Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Pajūrio ugniagesių komandos skyrininku, tą dieną dirbo Pajūrio gaisrinėje. Buvo gautas iškvietimas, kad gaisras yra (duomenys neskelbtini) kaime. Išvykus už vartų, buvo patikslintas adresas, kad gaisras yra (duomenys neskelbtini) kaime. Atvykus į gaisrą, jau buvo atvykusios abi gaisrinės mašinos iš Šilalės. Liudytojas tuo metu budėjo vienas. Išlipus iš automobilio prie jo pribėgo kaltinamasis, kuris kibo į atlapus, šaukė „kur buvai, girtas atvažiavai“. Paskui pribėgo kitas žmogus, kuris pasakė kaltinamajam, kad mašina yra iš Pajūrio, iš toliau. Kaltinamasis tada atsitraukė ir viskas nurimo. Gaisro metu labai vėlai pradėjo sklisti kalbos, kad nebėra pamainos vado, nėra kam vadovauti gaisrui, kad įvyko konfliktas. Vietiniai žmonės pradėjo kalbėti. Jis pats konflikto nematė, tik girdėjo iš kitų kalbų, kad nebėra kam vadovauti gaisrui, kad įvyko kažkoks konfliktas. Parodė, kad tą vakarą V. G. nematė, bet jam buvo žinoma, kad jis tą vakarą buvo pamainos vadas. Kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai, visą vakarą kalbėjo, kad visi bus atleisti iš darbų. Nukentėjusįjį pažįsta gal 10 metų, tačiau retai su juo susitinka, o J. P. žino iš matymo.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas S. L. parodė, kad yra matęs ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį. Dirba Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio ugniagesių gelbėtojų komandoje ugniagesiu gelbėtoju. Gaisro metu buvo iškviestas kaip savanoris. Buvo namuose ir gavo iškvietimą važiuoti į gaisrą (duomenys neskelbtini) kaime kaip savanoris, po to perskambino ir patikslino, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvažiavo į gaisrą ir ten pamatė dvi gaisrines iš Šilalės, padėjo gaisrininkams gesinti gaisrą. Ten buvo daug žmonių, kurie šaukė, rėkė. Nukentėjusiojo iš viso nematė gaisre. Po įvykio girdėjo kalbas, tačiau konflikto nematė, iš kitų kolegų girdėjo, kad G. buvo sumuštas. Gaisro metu kaltinamasis filmavo ir sakė, kad gaisrininkai girti, pavėlavo, o jis viską filmuoja. Parodė, kad jo parodymai, duoti rugpjūčio 24 d., yra teisingi. Po įvykio su G. nekalbėjo. Gaisro metu pareigūnai jo girtumo netikrino, o kitų tikrino – tai žino iš kalbų. Su kaltinamojo broliu S. bendravo, nes yra pažįstami, tačiau apie muštynes nekalbėjo.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas M. L. parodė, kad kaltinamąjį matė įvykio vietoje, o nukentėjusįjį – gaisrinėje. Paaiškino, kad išėjo į kiemą ir išgirdo, kad dega šiferis – „šaudo“. Pamatė pravažiuojančias gaisrines, su tėvu E. L. sėdo į mašiną ir važiavo iš jų paskos. Tėvas dirba Šilalės rajono priešgaisrinėje tarnyboje viršininku. Važiavo link (duomenys neskelbtini), nes per raciją išgirdo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime dega. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir fone matėsi pašvaistė, kad dega. Per raciją išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra gaisras, o ne (duomenys neskelbtini) kaime. Gaisrinės apsisuko ir jie važiavo iš jų paskos į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuėjo į įvykio vietą. Išgirdo per raciją, kad panaudotas smurtas ir kad reikia kviesti policiją. Įvykio vietoje filmavo su telefonu. Kaltinamasis šaukė tėvui, kad gaisrininkai girti, kad visus reikia atleisti iš darbo. Dar buvo atvažiavusi gaisrinė iš Pajūrio. Prie namo sėdėjo moteris ir ji tėvui pasakė, kad G. išvežė greitoji. Filmuotą įrašą pateikė policijai. Atsimena, kad kaltinamasis buvo juodais marškiniais, tamsiai apsirengęs. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 190-191), M. L. patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Nurodė, kad ne kaltinamasis padėjo gaisrą gesinti, ne jis šaukė, kad jau prisidirbom, jis nebuvo agresyvus. Kaltinamasis buvo apsirengęs juodais marškiniais. Vėliau kaltinamasis skambino tėvui ir sakė, kad iš darbo atleis. Gaisravietėje buvo ilgai, iki 2-3 valandos. Prieš išvažiuojant matė tą žmogų, kuris kalbėjo per televiziją, kiek žino jis yra P. giminaitis. Jis padėjo gesinti gaisrą, jis buvo stambaus kūno sudėjimo ir liudytojas jį matė įvykio vietoje. Jam buvo gal 40-50 metų, tamsių plaukų, aukšto ūgio, aukštesnis už liudytoją (liudytojo ūgis yra 185 cm). Matė, kad gaisravietėje buvo policijos pareigūnai, nematė ar jie tikrino kieno nors girtumą. G. prie policijos ir greitosios pagalbos automobilių nematė, jis pats ten nebuvo priėjęs. Nežino ar dar turi kokių įrašų. Prieš pateikiant policijai įrašą, tėtis jį matė. Nematė kas sudavė smūgius nukentėjusiajam. Įraše girdisi stambaus žmogaus balsas, kuris kalbėjo per televiziją. Nemano, kad įrašas buvo iškarpytas. Girdėjo, kad tėtis ugniagesių klausė dėl G., sakė, kad jį sumušė. Kai liudytojas filmavo, tuo metu kaltinamojo šalia nebuvo. Per „Facebook“ tėtis ir jis ieškojo kaltinamojo P.. Žino, kad P. priklauso tas ūkinis pastatas. Maždaug per savaitę abu su tėvu surado P.. Jis neatrinkinėjo P., su tėvu diskutavo. Su G. jis nebendravo, bendravo tėvas. Kitą dieną per televizorių rodė tą stambų žmogų. Stambaus žmogaus nerado „Facebook“. Per raciją išgirdo, kad sodyba priklauso P..

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas E. L. nurodė, kad dirba Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininku ir parodė, jog iš matymo pažįsta kaltinamąjį, o nukentėjusysis yra kolega. Kieme išgirdo, kad vyksta gaisras, sproginėja šiferis. Buvo namuose sūnus, įsijungė raciją ir išgirdo, kad yra iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Priekyje važiavo du gaisrinės automobiliai, o jis važiavo iš jų paskos. Kelyje atėjo patikslinimas, kad gaisras yra (duomenys neskelbtini) kaime. Visi pradėjo apsisukinėti už (duomenys neskelbtini) kaimo, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atvažiavo su sūnumi M. L.. Esant arti gaisravietės, išgirdo per radijo ryšį, kad ugniagesys šaukiasi pagalbos, jog jis yra užpultas, panaudotas smurtas. Pasistatė automobilį ir nuėjo į gaisrą. Nuėjo prie antro skyriaus. Nežinojo kieno dega sodyba. Tą pačią naktį sužinojo, kam priklauso sodyba. Būnant gaisravietėje, prie jo priėjo kaltinamasis ir kalbėjo pakeltu tonu, buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo grasinti, kad jis ir visi ugniagesiai bus atleisti iš darbo, jog yra filmuojama, yra visi girti ir bus tikrinamas visų girtumas. Pradėjo klausinėti automobilių ir siurblių techninių charakteristikų, todėl liudytojas jam trumpai paaiškino. Porą kartų arti jis priėjo, tačiau smurto nevartojo. Paskui priėjo kaltinamojo vienas brolis ir dar kitas, tik neatsimena, ką jie sakė, tačiau negrasino. Gaisravietėje sužinojo, kad prieš pamainos vadą G. buvo panaudotas fizinis smurtas. Matė, kad stovėjo greitosios pagalbos automobilis. Visi kalbėjo apie smurtą gaisravietėje. Tą vakarą iš viso nematė G.. Po įvykio nukentėjusiajam nusiuntė kaltinamojo ir jo dviejų brolių nuotraukas, kurias gavo viešoje erdvėje. Iš matymo juos visus pažinojo, todėl juos visus rado turbūt „Facebook“. Ieškojo P., nes žinojo jų pavardes. Surado tris P. ir nusiuntė G.. Nukentėjusysis neprašė atsiųsti nuotraukų. Sūnus padarė vaizdo ir garso įrašą ir jį persiuntė liudytojui, o paskui perdavė policijai. Po to buvo sutikęs nukentėjusįjį. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nukentėjusysis pasakė ar parašė, jog iš nuotraukų atpažino J. P.. J. P. jam skambino du kartus po įvykio į tarnybinį telefoną, jis prisistatė ir buvo grasinimai, kad visi atleisti bus dėl to, jog gaisrininkai ilgai važiavo. Pirmas skambutis buvo po savaitės ar dešimt dienų po įvykio, o antras skambutis buvo vėliau. Nukentėjusysis G. tikrai buvo sumuštas. Kai atvyko į gaisravietę, matė policijos, greitosios pagalbos automobilius, tačiau prie jų priėjęs nebuvo. Pareigūnai jo girtumo netikrino. K. P. yra ugniagesys, tačiau jis dirba kitoje tarnyboje, jis buvo įvykio vietoje. Gal 4-5 val. išvyko iš gaisravietės. Kaltinamasis buvo gaisravietėje apie pusvalandį, gaisravietėje buvo apie 30 žmonių. Sūnus gal kitą dieną persiuntė vaizdo medžiagą, kurią perdavė policijai. Neatsimena ar vaizdo medžiagą persiuntė nukentėjusiajam.

2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas G. G. paaiškino, kad dirba Šilalės priešgaisrinėje tarnyboje ugniagesiu gelbėtoju. Vakare gavo pranešimą, tyrime nurodė laiką. Gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) kaimą, po to patikslino, kad gaisras yra (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvykus pamatė, kad dega ūkinis pastatas, pradėjo gesinti. Sodyba priklausė S. P.. Pažįsta kaltinamąjį, gyvena tame pačiame kaime. Buvo ten ir kaltinamasis, tačiau liudytojas su juo nekalbėjo. Vairavo T.. Jis jokio konflikto nematė. Komandą sudarė V., G., liudytojas ir T.. Ką darė G., jis nematė. Taip pat nematė kur buvo J. P.. P. buvo pikti, kad gaisrininkai per ilgai važiavo, sakė, kad Šilalė čia pat, kaimas čia pat. Ar grasino atleisti iš darbo, nepamena. Šaukė garsiai, J. P. jam nieko nedarė, šaukė. Apie smurtą jam pasakė T.. Pasakė, kad pamainos vadas buvo sumuštas, sakė, jog jis į galvą gavo. Kiek gavo smūgių nežino. Su kaltinamuoju ar jo broliu po įvykio nekalbėjo. Šalmus turėjo, G. irgi buvo su šalmu. Po įvykio G. buvo nedarbingume, apie įvykį su juo nekalbėjo. Apie konfliktą sužinojo apie 24 val., kai važiavo įsipilti vandens. Trys P. buvo – V., J. ir S.. Šalmai yra pakeisti kitais šalmais, ar jie nurašyti nežino. Šalmai reguliuojasi dydžiu, pagal galvos dydį. G. buvo su šalmu, ar buvo taisyklingai užsidėjęs šalmą, negali pasakyti; šalmas turi dengti smilkinius.

2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas S. P. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. mirė tėvas, todėl buvo šermenyse, kai paskambino kaimynas ir pranešė, kad dega namai. Liudytojas ūkiniame pastate turėjo šieno, šiaudų. Grįžo namo. Pirma atvyko greitoji, pradėjo savo jėgomis gesinti, gaisrinės dar nebuvo. Tada atvyko gaisrinė, pradėjo gesinti. Liudytojui pasidarė bloga – jis serga cukriniu diabetu. Iš viso buvo trys ar keturios gaisrinės. Muštynių jokių nebuvo, jis nieko nematė. Kai jį nuvedė prie greitosios, ten gulėjo ugniagesys, kalbėjosi telefonu. Pagalvojo gal tam gaisrininkui kas užkrito. Gaisrininko paklausė kas nutiko, jis gulėjo ant žemės, kalbėjosi telefonu, šalmas buvo nuimtas. Jam susidarė toks įspūdis, kad jis blogas aktorius, nes jei būtų sumuštas, tai taip ramiai nesielgtų. Apie ką jis kalbėjo telefonu, negirdėjo. Paklausė kas nutiko, jis neatsakė nieko, iš žmonių kažkas pasakė, kad jį sumušė, bet jokių žymių nesimatė. Nebuvo jokio ledo jam uždėta. Brolis nieko nedarė ir nieko nemušė. Nurodė, kad jis turi tris brolius (V., J. ir V.) ir jie visi keturi buvo gaisre. Kur kuris buvo negalėjo pasakyti, kadangi visi buvo pasimetę. Reikėjo šiaudus iš ūkinio išvežti, pats vežė tuos šiaudus. Nematė kada atvyko policija, paskui matė vaikščiojančius policininkus. Ar dar tebebuvo gaisrininkas, nežino.

2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas K. T. nurodė, kad dirba priešgaisrinėje tarnyboje vairuotoju. Parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. (tuo metu G. buvo pamainos vadas) gavo iškvietimą, tačiau adresas buvo netikslus. Kai gavo tikslų adresą, nuvyko į įvykio vietą. Nurodė, kad S. P. pažįsta; įvykio vietoje buvo ir kiti S. P. broliai. Buvo nepasitenkinimas, kad gaisrininkai per ilgai važiavo. Jis įjungė siurblį vandeniui, daugiau nieko nematė. Paskui priėjo greitosios vairuotojas ir pasakė, kad vieną iš jų sumušė. Vienas dar buvo priėjęs, sako „dar mažai gavai“. Tas priėjęs asmuo buvo stambus, aukštas, to žmogaus neatpažintų. Jis pasakė, kad liudytoją sumaišė su kitu asmeniu. Po to jie išvažiavo dar vandens, dirbo. G. matė, kai grįžo vandens prie gaisrinės. J. P. matė, jis liudytojui nieko nesakė, o gal ir pasakė, kad per ilgai važiavo. Buvo su šalmais. Parodė, kad G. sumušimo nematė, kad būtų kruvinas irgi nematė. Jis G. pamatė, kai parvažiavo vandens. Paaiškino, kad šalmas yra su reguliatoriumi, smilkinius turi dengti. G. buvo su šalmu. G. yra emocionalus, konfliktiškas žmogus, yra buvę konfliktų tarp kolegų iki susistumdymo. Yra buvę konfliktų tarp G. ir Ž.. Žino, kad G. turi padidintą kraujospūdį.

2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas D. V. nurodė, kad dirba Šilalės priešgaisrinėje tarnyboje ugniagesiu gelbėtoju. Įvykio metu važiavo jis, G., T., G.. Važiavo į (duomenys neskelbtini), o kai po to patikslino adresą, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis sėdėjo už G.. Buvo žmonių, savininkai, tarp jų ir kaltinamasis. Liudytojas nieko negirdėjo, nes ėjo ištiesti žarnas. Kur buvo G., nematė. Įvykio nematė, sužinojo iš T. kai nuvažiavo vandens – sakė, kad yra sumuštas kolega. Po įvykio G. nematė, apie įvykį nekalbėjo. Kaltinamojo nepažįsta. Buvo su šalmais, pažiūrėjęs į rodomą nuotrauką patvirtino, kad tai tas pats šalmas. V. G. buvo su šalmu, šalmas turi dengti smilkinius; šalmo dydis reguliuojasi; dar yra pošalmis; dirželis yra uždėtas, turi reguliuotis. Policija buvo, tikrino liudytojo blaivumą. Tikrino blaivumą ir G., ir T.. G. nebuvo. Kur yra nurašyti šalmai nežino, matė prieš mėnesį. G., T. ir jam tikrino blaivumą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. D. nurodė, kad yra Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji vykdė nukentėjusiojo papildomą apklausą ir apžiūrą bei pabaigė ikiteisminį tyrimą – atliko supažindinimus. Nurodė, kad šalmo, kurį tyrėjos prašymu pateikė nukentėjusysis, apžiūroje dalyvavo ir V. G.. Šalmo apžiūros tikslas – apžiūrėti ar užsidėjus šalmą yra smūgio sudavimo į smilkinį galimybė. Nukentėjusysis tyrėjos paprašytas užsidėjo šalmą ir, kiek pamena, užsidėdamas šalmą V. G. šalmo dydžio nesireguliavo. Nurodė, kad atstumo tarp šalmo ir smilkinio nematavo. Pagarsinus daiktų apžiūros protokole nurodytą veiksmų eigą ir parodžius protokolo priedą fotolentelę (t. 1, b. l. 103), liudytoja nurodė, kad jeigu eigoje nėra užfiksuotas minėtas atstumas, vadinasi, jis ir nebuvo matuotas. Kiek pamena, smūgis į smilkinį nukentėjusiajam buvo suduotas kumščiu, tačiau kaltinamojo kumštis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išmatuotas. Tyrėjos asmenine nuomone, fiziškai įmanoma kumščiu suduoti į tą vietą, į kurią nurodė nukentėjusysis. Kuomet atlikinėjo papildomą nukentėjusiojo apklausą, jai nekilo abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų, susijusių su smūgio, suduoto jam į galvą, patikimumo. Jos vykdytos apklausos metu V. G. galvos skausmu nesiskundė, nes apklausa buvo vykdoma praėjus daugiau nei pusę metų nuo įvykio.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo nepažįsta. Nurodė, kad buvo iškviesti į gaisrą. Atvažiavo pirmieji, gaisrinės dar nebuvo. Dispečerei per radijo ryšį pranešė, kad atsiųstų gaisrininkus. Tuomet atsiraukė į atokią vietą, sustojo ir laukė. Atvažiavo gaisrinė. Po to jis nuėjo prie gaisrinės vairuotojo ir jie bendravo. Atėjo kažkoks žmogus ir pasakė, kad prie jų mašinos guli gaisrininkas. Nuėjęs pamatė, kad iš tikrųjų prie mašinos guli gaisrininkas. Į klausimą kas nutiko, gaisrininkas atsakė, kad jį sumušė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymų dalį (t. 1, b. l. 178-179), kuriuose liudytojas parodė, kad išlipus iš greitosios pagalbos automobilio matė, kaip prie gaisrininkų automobilio įvyko susistumdymas, liudytojas A. R. nurodė, kad nieko jis nematė. Pasak liudytojo, visi sakė, kad kažkas įvyko, bet paties apsistumdymo jis nematė. Smūgių taip pat jokių nematė. Parodė, jog priėjęs prie gulinčio gaisrininko matė, kad jis tik gulėjo ir sakė, jog jį sumušė – nedejavo. Jį apžiūrėjo jo kolegė. Apžiūros, kuri buvo jo kolegės atlikta greitosios pagalbos automobilyje, jis nematė. Gulintis ant žemės gaisrininkas buvo su šalmu ant galvos. Vizualiai sužalojimų nematė. Nukentėjusysis sakė, kad gavo smūgių, o kokių smūgių liudytojas nežino. Po to patikslino, kad nukentėjusysis sakė, jog smūgiai buvo į galvą. Prokurorui pastebėjus, jog byloje apklausa liudytoja nurodė, kad būtent liudytojas A. R. jai sakęs, jog gaisrininką, išlipusį iš gaisrinės, iškirto, A. R. nurodė, kad taip nesakė. Kaltinamojo gaisro vietoje jis nematė. Į klausimą ar įvyko vietoje buvo kažkoks šurmulys, liudytojas atsakė nežinantis. Nurodė negirdėjęs jokių nepasitenkinimo šūksnių. Papildomai pažymėjo, kad paramedikų automobilis buvo pastatytas atokiau nuo gaisro ir to epizodo, kai atvyko gaisrininkai, jis nematė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jo parodymai yra teisingi. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus A. R. parodymus (t. 1, b. l. 178-179), kuriuose jis parodė, kad matė kažkokį šurmulį / apsistumdymą, ir paklausus, kodėl teisminio nagrinėjimo metu liudytojas nurodo jau to nematęs, A. R. atsakė, kad buvo taip, kaip užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu. Po to liudytojas nurodė, kad kiek pamena, jis išlipęs iš greitosios pagalbos automobilio, iškart nuėjo pas gaisrininką už mašinos, todėl gal ir galėjo nematyti susistumdymo. Paaiškino, kad gaisrininkas pats įlipo į greitosios pagalbos automobilį, jis nebuvo įkeltas. Kokius veiksmus atliko jo kolegė paramedikė greitosios pagalbos automobilyje, jis nematė. Matė, kad įvykio vietoje buvo ir policijos pareigūnai, kurie buvo priėję ir prie greitosios pagalbos automobilio – pradarė duris, pažiūrėjo, tikriausiai kalbėjo. Nežino ar policijos pareigūnai nustatinėjo nukentėjusiojo neblaivumą. Vėliau liudytojas nurodė, kad matė apsistumdymą ir paaiškino, jog išlipo iš greitosios pagalbos automobilio, ėjo link gaisrinės ir ten prie gaisrinės buvo šurmulys. Kas dalyvavo šurmulyje jis nematė, nes buvo toli. Buvo tamsu, visi judėjo. Nematė kiek žmonių šurmuliavo, bet ten buvo suaugusieji, o ne vaikai. Daug žmonių buvo, bet konkrečiai jis nieko nematė. Kažkoks žmogus pasakė, kad sumušė gaisrininką. Vėliau patikslino, kad matė šurmulį, o ne apsistumdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. P. nurodė, kad 11 metų dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak liudytojos, ji ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir prašo jais vadovautis, nes šiuo metu tiksliai visko neprisimena. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus (t.1, b. l. 181-182), liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Parodė, kad įvykio nematė, šurmulio jokio negirdėjo. Gaisrininkas prie jos priėjo ir pasakė, kad jam reikalinga pagalba. Buvo tamsu, įžvelgti kažką buvo sunku. Gaisrininkas skundėsi, kad jam silpna, jį sumušė, sakė, jog sumušė į smilkinį. Ji liepė jam atsigulti ant žemės. Šalmą nuėmė nukentėjusiajam, kai jis buvo greitosios pagalbos automobilyje. Nuėmus šalmą išoriškai sumušimo žymių (žaizdų, mėlynių) nebuvo matyti. Gaisrininkui išmatavo visus parametrus (kraujo spaudimą, kuris buvo žymiai padidėjęs, pulsą, seturaciją, kuri buvo normali), davė vaistų nuo kraujospūdžio ir transportavo į gydymo įstaigą, padėjo jam išlipti iš automobilio. Nukentėjusysis nesakė, kas jį sumušė ir kiek smūgių sudavė. Kai nukentėjusysis gulėjo greitosios medicinos pagalbos automobilyje, kiti asmenys nebuvo priėję. Nukentėjusysis neprašė iškviesti policijos pareigūnų. Nurodė, kad neprisimena, jog nukentėjusysis jai sakė, kad turi aukštą kraujospūdį. Liudytoja patvirtino, kad įvykio vietoje kaltinamojo nematė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja B. E. parodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini), o anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį žino iš ikiteisminio tyrimo, kurio metu ji atliko dalį veiksmų. Ikiteisminio tyrimo ji neužbaigė, nes išėjo iš darbo. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko papildomas nukentėjusiojo apklausas. Asmens parodymų atpažinimui asmenis parinko pati. Pakvietė du brolius (kaltinamąjį ir jo brolį V.) ir svetimą žmogų. Asmenis rinko atsižvelgdama, kad jie būtų vizualiai panašūs, panašaus amžiaus, panašių veido bruožų. Pagarsinus nukentėjusiojo papildomos apklausos, vykusios 2021 m. rugpjūčio 25 d. parodymų dalį (t. 1, b. l. 37-39), kuriuose V. G. nurodė, kad tą vyrą įsidėmėjo – jis buvo apie 50 metų, šviesiais plaukais, stambaus kūno sudėjimo ir paklausus, kodėl asmens parodymų atpažinimui nebuvo ieškomi būtent tokie asmenys, liudytoja nurodė, kad asmenis parinko panašius į kaltinamąjį, nes V. G. nurodė, kad jį sumušė būtent J. P.. Asmens parodymų atpažinimas buvo atliktas iš esmės tam, kad būtų galima užtvirtinti nukentėjusiojo parodymus dėl jį sumušusio asmens. Kadangi įvykio vietoje buvo ne vienas P., liudytoja manė, kad galbūt nukentėjusysis galėjo apsirikti atpažindamas jį sumušusį asmenį, todėl atpažinimui pakvietė kaltinamojo brolį V.. Pasak liudytojos, kūno sudėjimas, t. y. ar jis stambus, ar vidutinis yra subjektyvus dalykas ir žmonės gali skirtingai šį požymį vertinti. Kiek pamena, rašydamas pareiškimą nukentėjusysis neįvardino kas jį sumušė, o papildomos apklausos metu jis jau nurodė konkretų asmenį. Parodė, kad apžiūrėjo J. P., V. P., S. P. rankas – ant jų nusikaltimo pėdsakų nebuvo rasta. V. yra panašaus kūno sudėjimo su J., o S. yra stambesnio kūno sudėjimo. V. ir J. P. yra panašaus ūgio, abu šviesių plaukų. Kaltinimai J. P. buvo pareikšti todėl, kadangi nukentėjusysis jį įvardino kaip asmenį, sumušusį jį. Atpažinimo metu nukentėjusysis užtikrintai parodė į J. P.. Į bylą buvo pateiktas vaizdo įrašas iš nukentėjusiojo telefono, bet tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, esantys tame vaizdo įraše. Kiek pamena, įrašą padaręs asmuo buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir jis parodė, kad vaizdo įraše kalbantis vyras yra S. P.. Vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas, nes buvo pateiktas nukentėjusiojo. Nepamena kodėl neapklausė policijos pareigūnų, kurie buvo atvykę į įvykio vietą. Nurodė, kad nukentėjusįjį apklausinėjo ir jo nedarbingumo metu. Tuo metu ant smilkinio jokių sužalojimų ji nematė. Klausimų kodėl toks ilgas nedarbingumo laikas, jai nekilo – nukentėjusysis labai skundėsi galvos skausmu, jam buvo sunku sėdėti. Galvos skausmu skundėsi visų apklausų metu. Duomenų apie V. G. ligas (kraujospūdį) nebuvo užsiklausta; apie šią ligą nukentėjusysis nebuvo sakęs. Pas specialistus vykti dėl medicininės apžiūros nukentėjusysis atsisakė vykti, nes tuo metu dar gydėsi ir sutiko, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatytas iš medicininių dokumentų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. nurodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje tyrėju. Parodė, kad kaltinamąjį J. P. pažįsta iš matymo. Paaiškino, kad gavo pranešimą, jog dega ūkinis pastatas ir įtaria padegimą. Nuvažiavo į vietą ir apžiūrėjo. Ten buvo daug žmonių. Būnant gaisro vietoje, gavo dar antrą pranešimą, kad galbūt yra sumuštas į gaisrą atvykęs gaisrininkas. Nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio, nukentėjusiojo paklausė kas nutiko, kas galėjo sumušti, tačiau jis nieko nenurodė. Nukentėjusįjį apklausė greitosios pagalbos automobilyje, buvo šalia automobilio. Nukentėjusysis nurodė, kad jis išlipo iš automobilio, kažkas pripuolė ir sumušė, o kas galėjo jį sumušti tuo metu nenurodė, nenurodė tiesioginio žmogus, kurį būtų galima apklausti. Nukentėjusiajam neblaivumą tikrino greitosios pagalbos automobilyje. Ši informacija turėtų būti matoma kūno kamerų įrašuose. Atrodo, kad ir kaltinamasis kartu buvo priėjęs. Matė šalia greitosios pagalbos automobilio kaltinamąjį, nes kartu priėjo. Kaltinamasis įtarė, jog į gaisrą atvykęs gaisrininkas yra galbūt neblaivus, todėl pageidavo, kad jam būtų nustatytas girtumas. Kaltinamasis patikrinimo metu buvo netoli ir jam parodė alkotesterio parodymus, t. y., kad buvo nuliai. Kaltinamasis įsitikino, kad nukentėjusysis yra blaivus. Dar bandė kažko pasiklausti ar ką nors matė, tačiau niekas nieko nematė, todėl nieko neapsiklausė. Kaltinamasis norėjo, kad būtų patikrintas pirmos brigados gaisrininkų blaivumas, kuri atvyko į gaisrą. Palaukė, kol atvažiavo papildoma brigada gesinti gaisro, ir kolega nuėjo kartu su kaltinamuoju. Kolega patikrino kitų gaisrininkų blaivumą, kurių kaltinamasis pageidavo. Išsikvietė ekspertą, kuris apžiūrėjo įvykio vietą dėl gaisro, o policijos pareigūnai įvykio vietoje daugiau nieko nebedarė. Nurodė, kad gaisro vietoje jau buvo gal 10 minučių, kai gavo antrą pranešimą dėl nukentėjusiojo sumušimo. Kai atvyko į gaisro vietą, jau buvo greitosios pagalbos automobilis. Nurodė, kad nukentėjusysis sakė, jog gavo smūgį į galvą ir nuvirto, nieko nematė ir nieko negali pasakyti kas jam galėjo tai padaryti. Nukentėjusysis neapibūdino žmogaus, kuris jam trenkė, tik sakė, kad išlipo iš automobilio ir iš nugaros jam trenkė, pajuto smūgį. Neapibūdino to žmogaus dėl to, kad nematė. Išorinių sumušimo žymių ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo; medikė sakė, kad nukentėjusiajam yra pakilęs didelis spaudimas. Kaltinamasis buvo labai nepatenkintas gaisrininkų darbu, reiškė labai dideles pretenzijas, greičiausiai dėl to, kad jie pavėlavo į gaisrą, jis nebuvo toks agresyvus – jis garsiai reiškė savo nepasitenkinimą, tačiau nešaukė. Kaltinamasis vaikščiojo paskui policijos pareigūnus. Jis šalia buvo nuo pat policijos pareigūnų atvykimo į gaisravietę pradžios. Negali pasakyti ar nukentėjusysis matė kaltinamąjį prie greitosios pagalbos automobilio. Neatsimena ar tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo koks pokalbis tikrinant girtumą. Įvykio vietoje užsirašinėjo į užrašų knygelę duomenis: kam priklauso pastatas, pasiėmė iš kaltinamojo brolio S. duomenis. Užrašų knygutėje užsirašė kaltinamojo brolių pavardes, kaip liudytojų, gal jie kažką matė, jų vardų ir pavardžių nepamena. Paties kaltinamojo girtumo netikrino, nes nebuvo aktualu, nebuvo nurodyta. Kaltinamasis buvo prie pat priėjęs ir sunku pasakyti apie neblaivumą, aiškaus alkoholio kvapo iš kaltinamojo nejautė. Paaiškino, kad jam nekėlė įtarimų nukentėjusiojo elgesys dėl to, ar prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, ar kad jis buvo sumuštas – atrodė, kad kažkas jam buvo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. R. nurodė esanti kaltinamojo J. P. antros kartos pusseserė. Parodė, kad tą dieną, kai įvyko gaisras, ji buvo atvykusi į J. P. tėvo šermenis. Nuvykusi į gaisravietę matė, kad iš pradžių atvažiavo greitoji pagalba, o paskui gal už 15-18 minučių atvažiavo pirma gaisrininkų mašina. Ji buvo toli nuo gaisro židinio. Norėjo padėti, bet jai buvo pasakyta nesikišti. Į gaisravietę ji atvežė ir S. P.. Atsakydama į klausimus nurodė, kad nematė momento kada buvo sumuštas gaisrininkas. Kadangi ji yra medikė, pamačiusi greitosios pagalbos automobilį, nuėjo pažiūrėti kas nutiko. Matė, kad prie greitosios pagalbos automobilio gulėjo gaisrininkas, šalia buvo greitosios pagalbos darbuotoja ir vairuotojas. Gaisrininkas rodė, kad jam sutrenkta, kažkaip į dešinę pusę. Jis buvo su kapišonu, su savo apranga ir gulėjo ant žemės. Jis buvo sąmoningas, kalbėjo. Išorinių smurto žymių ant jo veido, kraujo žymių nematė. Nuo jo buvo per pusantro metro. Kai priėjo prie gaisrininko, jis pasakė, kad jam trenkė, parodė į dešinę pusę, rodė galvos dešinę pusę, bet jis buvo su šalmu. Jis nesakė nei kas trenkė, nei kokiomis aplinkybėmis. Vėliau atvyko ir policijos pareigūnai. Gaisravietėje buvo visi P.: J. P., S. P.. Su V. P. gaisravietėje nebendravo, tik jį parvežė atgal į laidojimo namus. Į laidojimo namus grįžo, nes dukra kvietė greičiau parvažiuoti, visi buvo pavargę. Visi broliai P. buvo pervargę ir išsekę. Su V. P. neteko bendrauti dėl konflikto, jis jai nieko nesakė, kai jį išsivežė. Su J. P. nekalbėjo nei gaisravietėje, nei kitą dieną, nes ne tas man rūpėjo, buvo stresas. Nepamena kas priėjo ir prašė parvežti V. P.. Gaisravietėje buvo triukšmas, keiksmažodžiai. V., V. P. nešė vandenį. Policijos pareigūnų nematė prie gaisrininko.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. nurodė esantis J. P. brolis. Parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo gaisras jo tėvų sodyboje. Atvyko kelios gaisrininkų brigados gesinti gaisro. Vienai iš ugniagesių brigadai buvo tariamai suduotas smūgis. Stovėjo sodybos kieme, kai atvyko ugniagesiai. Jie sustojo priekiu. Liudytojas su broliais buvo kairėje ugniagesių mašinos pusėje, t. y. vairuotojo pusėje. Iš jos išlipo ugniagesiai ir žiūrėjo į gaisravietę. Vieni ugniagesiai kažką darė prie mašinos, o vienas stovėjo ar radijo ryšiu kalbėjo, ar panašiai. Liudytojas su broliais priėjo ir sakė, kad gesintų gaisrą, o ne stovėtų ir žiūrėtų į gaisravietę. Gaisrininkas kažką piktai atsakė, kad nevadovauti ar panašiai. Brolis V. jį pastūmė, o kitas brolis J. V. nuo gaisrininko nustūmė ir broliai atsitraukė. Gaisrininkai toliau darbavosi prie gaisravietės, o tas ugniagesys toliau kalbėjo radijo ryšiu ar telefonu. Vėliau atvažiavo pareigūnai. Liudytojas iš esmės pats pirmas atvyko į gaisravietę, aplinkui buvo daug žmonių, buvo didelis triukšmas. Brolis J. P. į gaisravietę atvyko po liudytojo, jis garsiai kalbėjo, šaukė, bet agresyvių veiksmų nesiėmė, nes jis nėra konfliktiškas žmogus. Aplinkui buvo daug nepatenkintų žmonių, nes gaisrininkai vėlavo į gaisravietę. Ugniagesio pastūmimo metu liudytojas buvo šalia per vieną-du žingsnius. Vėliau buvo su broliais gaisravietėje netoli gaisrinės mašinos, kieme 20 metrų atstumu, su pareigūnais bendravo, vaikščiojo. Kažką girdėjo, kad gaisrininkas blogai pasijuto gaisro gesinimo metu, tik dėl ko jis pasijuto blogai, neaišku. Paskui, po kelių dienų sužinojo, kad gaisrininkas yra sumuštas, kad iškelta baudžiamoji byla. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, kad prie gaisrinės mašinos priėjo jis, brolis J. ir brolis V.. V. P. gaisrininką stumtelėjo į kairį petį. J. P. atstūmė brolį V. nuo gaisrininko, patraukė, atskyrė. J. P. jokio smurto nenaudojo prieš gaisrininką, nesmurtavo. Liudytojas buvo šalia, per žingsnį ar du. Vėliau nematė to ugniagesio, nes ten buvo daug ugniagesių ir visi jie buvo su uniformomis. V. P. išvežė, tik nežino dėl ko. Negali pasakyti ar jį išvežė iki atvykstant policijos pareigūnams. Ar V. P. buvo išgėręs negali pasakyti. Mano, kad nepagrįstai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš J. P., nes jis nepagrįstai apkaltintas. Nurodė, kad J. P. tikrai jokių smūgių į galvą ugniagesiui nesudavė. Paaiškino, kad nesutiko parodymų duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes nepasitikti ikiteisminio tyrimo institucijomis, todėl apklausos protokole nurodė, kad parodymus duos teismo metu. Negali pasakyti, kad nepertraukiamai visą laiką matė, ką veikė J. P., bet didžiąją laiko dalį matė. Pažymėjo, kad brolis V. nesudavė ranka gaisrininkui į petį, o jį pastūmė. Tikriausiai su dešine ranka pastūmė į kairį petį. Po pastūmimo gaisrininkas nenukrito. Jis buvo su šalmu. J. P. juos išskyrė, kad neįvyktų kažkoks konfliktas. V. nuo gaisrininko buvo per rankos atstumą, kai jį stūmė. Nematė brolio V. bėgimo prie gaisrininko. Jie trys prie gaisrininko priėjo ir brolis V. iš metro atstumo gaisrininką pastūmė. Po pastūmimo gaisrininkas kalbėjosi telefonu ar radijo ryšiu, vėliau visi broliai pasitraukė nuo ugniagesių. Po pastūmimo buvo su dviem broliais kartu, iki kol atvažiavo policijos pareigūnai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, brolis J. daugiau su jais bendravo. Atvyko du pareigūnai. J. P. su pareigūnais daug kur kalbėjo. Jis buvo priėjęs prie pareigūno, kuris buvo pažįstamas, tai M. S.. Nematė, kad J. P. kalbėtų su medicinos darbuotojais.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. V. nurodė pažįstantis J. P. tiek, kiek pažįsta ir kitus kaimo gyventojus. Parodė, kad tą dieną grįždamas iš darbo su sunkvežimiu tamsoje pamatė didelę pašvaistę. Parvažiavęs į namus ir pamatęs, kad kitoje kaimo pusėje toliau dega, lengvuoju automobiliu nuvyko į gaisravietę. Ten buvo labai daug žmonių. Nuėjo arčiau gaisro pažiūrėti kas vyksta. Jau degė atvira liepsna. Buvo policijos mašina, gaisrinė. Pamatė kaip J. P. įėjęs su rankomis skyrė. Dar pastovėjo ir išvažiavo namo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad buvo susistumdymas. Atpažino J. P.. Jis su rankomis išskyrė vieną gaisrininkų uniforma, o kitą civiliais rūbais apsirengusį. Gaisrininkas buvo su šalmu, o kas buvo kitas žmogus negali pasakyti. Pamatė, kad J. P. stovėdamas nuėjo arčiau, atstūmė. Tada išvažiavo. Įvykį stebėjo gal iš 20 metrų atstumo. Gaisrininkas stovėjo už gaisrinės automobilio kelių metrų atstumu. Pamatė, kad jie susiėjo ir J. P. atstūmė. Matė, kad vyksta konfliktas ir J. P. juos išskyrė. Gaisrininkas lyg nuėjo link mašinos po išskyrimo. V. P., V. P. pažįsta. Buvo tamsu, tik nuo gaisro pašvaistės matėsi. Matė, kad J. P. išskyrė asmenis, tačiau nematė, ką veikė J. P. iki asmenų išskyrimo. Nežiūrėjo ką J. P. veikė po asmenų išskyrimo. Nurodė, kad jo niekas neklausė apie tą incidentą, todėl niekam anksčiau ir nepasakojo. Vėliau jo P. paklausė ar jis buvo gaisre. Pasakė, kad buvo užvažiavęs. Klausė ar liudytojas matė kas ten įvyko. Pasakė, kad matė ir kad ten nieko nebuvo. Aiškino, kad įvykio metu matė ir J. P., ir kaip jis išskyrė. J. buvo su kostiumu apsirengęs. Kaip kitas asmuo buvo apsirengęs nežino. Gaisrininkas buvo su šalmu. J. P. pažįsta iš eisenos. Matė, kad kažkoks žmogus priėjo pakėlęs dvi rankas ir stūmė gaisrininką. Matė, kad gaisrininkas su tuo žmogumi susikibo. Buvo susistumdymas. J. P. iš 2-3 metrų priėjęs juos atskyrė. Nepamena ar šalia J. buvo dar žmogus. Gaisrininkas su tuo žmogumi buvo susikabinę, bet to tiksliai nematė, tik pamatė, kad J. atitraukė juos vieną nuo kito, gaisrininko ir to žmogaus įvardinti negalėtų. J. P. atpažino iš eisenos. Kai atsitraukė, įsitikino, kad tai tikrai buvo J. P..

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. J. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Parodė, kad į su vyru atvyko į gaisravietę pažiūrėti – pasidomėti kas vyksta. Kai jie atvyko į vietą, gaisrinių dar nebuvo, buvo tik policija. Gaisrininkai atvyko pavėlavę ir visi žmonės dėl to pyko. Minia buvo nepatenkinta, nes matė, kad viskas baigia sudegti, o gaisrininkų, kurių darbo vieta yra vos už poros kilometrų, vis nėra. Gaisravietėje jokio konflikto nematė. Mano, kad gaisrininko niekas sumušti negalėjo, nes nebuvo jokio konflikto. Kai minioje ėmė sklisti žinios, kad buvo sumuštas gaisrininkas, ji nustebo, nes jokio konflikto nebuvo. Kaltinamąjį gaisre matė, tačiau nepamena ar su juo kalbėjosi.

Iš 2021 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 22 val. 35 min., V. G. atvykus pagal gautą pranešimą dėl gaisro į (duomenys neskelbtini) esančią gaisravietę, jam vienas asmuo trenkė du kartus į galvos sritį, po to paėjus už ugniagesių automobilio prie jo priėjo keli asmenys, iš kurių vienas trenkė tris kartus į galvos sritį. Dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1-8).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. G. pateikia mobilaus ryšio telefoną, kuriame yra vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 45-46).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas V. G. pateiktas vaizdo įrašas „reCeived_279655097305254mp4“, įrašo trukmė 50 s. (t. 1, b. l. 50-52). Įraše matosi: tamsu, dega pastatas, netoliese stovi nemažai asmenų, kai kurie iš jų vaikšto.

Girdisi vyriškas balsas: palauk, palauk.

Girdisi triukšmas nesuprantami žodžiai.

Moteriškas balsas: girts, girts yra.

Vyriškas balsas: pats apvirta ir mums dabar prikaišioti nor.

Moteriškas balsas: girts (kalba nesuprantama).

Vyriškas balsas: kas čia buvo?

Vyriškas balsas- -dabar atvažiuos policija visi (kalba nesuprantama) reikalų.

Vyriškas balsas: kurva ( kalba nesuprantama)

Vyriškas balsas: tylėkit bledi.

Vyriškas balsas: gaisrininkas apvirto.

Vyriškas balsas: kur jau be sąmonės gul dirvone, gul be sąmonės ble prisdirba, pažiūrėk prie trobos.

Iš 2021 m. gruodžio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1330/2021(03) matyti, kad remiantis pateiktų V. G. medicininių dokumentų specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis, V. G. mechaninių sužalojimų nenustatyta; nesant sužalojimų, nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 73-74).

Iš Asmens parodymų atpažinti protokolo ir jo priedo foto lentelės (1 t. b. l. 87-92) matyti, kad V. G. atpažįsta jį sumušusį asmenį, t. y. J. P., kuris jam sudavė smūgius į smilkinį. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų (t. 1, b. l. 87-92).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. G. pateikia šalmą, su kuriuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. vyko į gaisro vietą, kur buvo sumuštas (t. 1, b. l. 93-94).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo foto lentelės (1. t., b. l. 100-104) matyti, kad apžiūrėtas V. G. pateiktas šalmas. Šalmas išmatuotas, užsidėjus V. G. šalmą ant galvos, matosi, kad šalmas smilkinio nedengia (t. 1, b. l. 96-98).

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. rugsėjo 8 d. rašo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. į gaisrą vykusios pirmo skyriaus automobilinės cisternos „Renault Midlum 240.14“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) įrengtas vaizdo registratorius nesuveikė ir nefiksavo vykimo į gaisrą. Antro skyriaus automobilinėje cisternoje „Iveco Traker“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) įrengtame vaizdo registratoriuje įvykio nėra užfiksuota, nes ši automobilinė cisterna gaisro gesinimo metu buvo pastatyta iš kitos degusio pastato pusės (t. 2, b. l. 42-43).

Iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad iš abiejų pusių buvo apžiūrėtos J. P. rankos, jų plaštakos. Ant jų jokių sužalojimų neužfiksuota (t. 2, b. l. 61-66).

Iš kaltinamojo pateiktų iškarpų iš interneto tinklapių matyti, kad spaudoje aprašant įvykį buvo nurodyta, jog Šilalės rajone gesinti atskubėjusios gelbėtojus pasitiko agresyviai nusiteikę asmenys. Jie prieš vieną ugniagesį panaudojo fizinę jėgą – gelbėtojas sulaukė smūgių kumščiais papliūpos. Portaluose nurodyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nukentėjęs ugniagesys paaiškino, kad prie jo priėję nepažįstami asmenys pradėjo smurtauti. Fizinis smurtas buvo panaudotas iš karto, vos atvykus į gaisravietę. Iki pareigūnų atvykimo smurtavę asmenys iš įvykio vietos pasišalino (t. 3, b. l. 53-59).

Iš 2022 m. birželio 7 d. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus rašto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) k. meteorologiniai stebėjimai nevykdomi. Vietovei artimiausios Laukuvos meteorologijos stoties duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 20 d. 22 val. ir 23 val. debesuotumas buvo 10 balų (10 balų – pilnai aptrauktas debesimis); 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuo 22 val. 30 min. iki 22 val. 39 min. lijo (t. 3, b. l. 36).

Iš įvykio kortelės matyti, kad Bendrajame pagalbos centre užfiksuoti įvykiai, vykę nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. 22 val. 33 min. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. 06 val. 49 min. (t. 3, b. l. 67-68).

Iš 2022 m. gegužės 3 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rašto nustatyta, kad rašte nurodyti ugniagesių šalmai pripažinti nereikalingais arba netinkamais naudotis. Pažymėta, kad perduodamo turto būklė perdavimo metu gera (t. 3, b. l. 90).

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. kovo 10 d. rašto matyti, kad nėra galimybės pateikti gaisravietėje buvusių policijos pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų įrašų, nes vaizdo įrašai saugomi tik pusę metų (t. 4, b. l. 78).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2022 m. gegužės 18 d. Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0029-22 nustatyta, kad ekspertas, atlikęs jam pateiktų duomenų analizę, padarė šias išvadas: 1. Tikėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 22.35 val. (duomenys neskelbtini) k., esančios sodybos kieme, prie gaisrinės automobilio V. G. sudavus 2 kartus kumščiu į dešinę galvos pusę, jis patyrė fizinį skausmą, nes medicinos dokumentuose konstatuota objektyvus paciento būklės vertinime, kad skausmas 4 balai, buvo suleisti vaistai nuo skausmo, bei klinikinė diagnozė yra galvos sumušimas; 2. 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 22.35 val. (duomenys neskelbtini) k., esančios sodybos kieme, prie gaisrinės automobilio V. G. sudavus 2 kartus kumščiu į dešinę galvos pusę, (V. G.) galvoje nebūtinai turėjo likti mechaninių sužalojimų (t. 4, b. l. 96-100).

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant šį straipsnį, BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju J. P. kaltinamas tuo, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 22 val. 35 val. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, prie gaisrinės automobilio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė du kartus V. G. į dešinę galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam V. G. fizinį skausmą.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. BPK tiesioginių ir netiesioginių (išvestinių) įrodymų vertinimui nenustato skirtingų reikalavimų ar pagrindų ir nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Vertinant įrodymus svarbu įsitikinti, ar jie patikimi. Įrodymų patikimumas nustatomas analizuojant jų gavimo tvarką ir lyginant juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-67-699/2018, 2K-99-895/2019 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-65-648/2016 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).

Įvertinus surinktus baudžiamojoje byloje duomenis, pažymėtina, kad šiuo atveju kaltinimas grindžiamas iš esmės nukentėjusiojo parodymais. Todėl remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir paminėta kasacinio teismo praktika, esminis dėmesys skirtinas nukentėjusiojo V. G. parodymų patikimumui įvertinti juos patikrinant ir palyginant, sugretinant su kitais byloje surinktais įrodymais.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas akcentavo, kad ir nukentėjusiojo parodymai, ir kiti byloje surinkti įrodymai nepatvirtina nei pačios nusikalstamos veikos fakto – smūgių nukentėjusiajam sudavimo, nei kad smūgius sudavė būtent kaltinamasis. Teismo vertinimu, nusikalstamos veikos faktui patvirtinti, priešingai nei teigė gynyba, byloje surinktų įrodymų pakanka. Tokia teismo išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis V. G. 2021 m. rugpjūčio 21 d., 3 val. 35 min., t. y. po įvykio praėjus 4 valandoms, pareiškime nurodė, kad apie 22.35 val., atvykus į gaisravietę (duomenys neskelbtini) gaisravietę, prie jo priėjo trys agresyviai nusiteikę asmenys, kurie pareiškė pretenzijas, jog ilgai buvo važiuojama į gaisravietę. Priekyje buvęs vienas iš šių trijų asmenų jam kumščiu du kartus trenkė į galvos sritį. Tuo pačiu momentu kitas asmuo šaukė, kad „pas mus namie pagrabas“. Po šių dviejų smūgių V. G. atsitraukė, nuėjo už gaisrinės automobilio ir radijo ryšiu paprašė iškviesti policiją. Jam pradėjo svaigti galva, darytis bloga, todėl atsirėmė į automobilį. Taip jam stovint prie automobilio, vėl priėjo keli asmenys, reikšdami pretenzijas, kad jis skundžiasi policijai ir liepdami eiti gesint i gaisro. Iškart po to vienas iš jų vėl trenkė jam kumščiu tris kartus į galvos sritį. Nei vieno iš jį užpuolusiu asmenų V. G. nepažinojo, tačiau nurodė, kad pirmasis vyriškis, kuris sudavė 2 smūgius, buvo apie 50 metų amžiaus, 175 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, galėjo būti šviesių plaukų. Kuris iš vyriškių vėliau jam sudavė 3 smūgius, nežino.

2021 m. rugpjūčio 25 d. nukentėjusysis V. G. buvo apklaustas papildomai. Patvirtinęs anksčiau duotus parodymus, nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio, su pažįstamų pagalba išsiaiškino, kad pirmuosius du smūgius jam sudavęs vyriškis yra J. P.. Jo suduoti smūgiai buvo labai stiprūs ir jis iškart pajuto fizinį skausmą. Nors buvo su šalmu, tačiau smūgiai kliuvo į veidą. Minimų dviejų smūgių sudavimo momentu jo kolegos gaisrininkai buvo prie automobilio galo, vyniojo žarnas ir įvykio nematė. Tačiau smūgius tikrai turėjo matyti kiti šalia buvę asmenys, jie dar sulaikė J. P., kad jis baigtų muštis. Nukentėjusysis patvirtino, kad vėliau suduotieji trys smūgiai buvo silpni, skausmo jam nesukėlė. Apsvaigimą pajuto būtent po pirmųjų dviejų smūgių.

2021 m. rugsėjo 6 d. nukentėjusysis V. G. buvo vėl papildomai apklaustas. Nurodė, kad J. P. nepažinojo, bet įvykio metu įsidėmėjo jo bruožus. Po to padedant E. L., t. y. pastarajam iš socialinio tinklapio „Facebook“ atsiuntus trijų P. fotonuotraukas, tarp jų atpažino jam pirmuosius du smūgius sudavusį J. P.. Taip pat patikslino, kad pirmasis smūgis jam buvo suduotas į dešinio smilkinio sritį, antrą – kiek žemiau.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. G. parodė, atvykęs į gaisravietę jis iš karto išlipo iš automobilio, bandė eiti link gaisravietės, nes ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Ten jau buvo susirinkę labai daug žmonių. Prie jo pradėjo artintis trys agresyvūs žmonės, pradėjo ant jos garsiai šaukti „kur tu kurva buvai 43 minutes“ ir jis iš karto gavo du smūgius į galvą. Kaip paskui paaiškėjo, tai buvo J. P.. Pirmas smūgis buvo 6-7 balų, toks momentinis, labai skaudus. Po smūgių į galvos sritį, jis pasišalino iš įvykio vietos ir skambino į bendrąjį pagalbos centrą, kad būtų iškviesta policija dėl panaudoto smurto. Jam pasidarė labai bloga, pradėjo galva svaigti ir jis atsirėmė į gaisrinės automobilį. Po kiek laiko prie jo prisiartino dar trys žmonės ir jie nukentėjusįjį apkaltino, kodėl jis kvietė policijos pareigūnus, klausė kodėl jis neina gesinti gaisro. Tada jam buvo suduoti trys smūgiai. Kai po tų smūgių jis pradėjo po truputį atsigauti, pastebėjo, kad stovi greitoji medicinos pagalba, kuri buvo įvykio vietoje dar iki atvykstant gaisrininkams, ir kreipėsi dėl medicinos pagalbos suteikimo. Suteikus medicininę pagalbą vietoje, nukentėjusysis buvo išvežtas į Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyrių. Paaiškino, kad į žmonos „Facebook“ iš E. L. gavo P. trijų brolių nuotraukas ir iš jų atpažino J. P. – atitiko šviesūs plaukai ir veido bruožai.

Papildomos apklausos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. G. nurodė, kad atvykus į gaisro vietą, buvo trys asmenys ir ketvirtas sudavė. Iš tų trijų įsiminė, kad vienas buvo labai jaunas, antras jaunas, o trečias gal iki 50 metų. Antrą kartą buvo priėję trys žmonės. Jis stovėjo atsirėmęs į automobilį atsirėmęs ir jam iš nugaros sudavė tris smūgius į galvą. Kai jis atvyko į gaisro vietą, policijos pareigūnų ekipažo nematė, buvo tik greitosios pagalbos automobilis. Po smurto pavartojimo per Bendrąjį pagalbos centrą prašė, kad iškviestų policiją. Nurodė, kad į petį smūgio negavo. Praėjo pusantrų metų ir tiksliai atsakyti negali kaip gavo smūgį kumščiu į galvą, nematė, kuria ranka galėjo jam suduoti, nes viskas įvyko labai greitai. Jam sudavė į dešinę pusę, patyrė fizinį skausmą.

Pažymėtina, kad asmuo, kiekvieną kartą duodamas parodymus, gali atsiminti naujas detales ir savo duodamus parodymus papildyti ar patikslinti. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai).

Taigi kaip matyti iš to, kas nurodyta, šiuo atveju nukentėjusiojo parodymai dėl jam suduotų dviejų smūgių į galvos sritį yra nuoseklūs, neprieštaringi ir nekito tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad tam tikras detales nukentėjusysis patikslino, savaime nesuponuoja išvados dėl jo parodymų apie patirtą smurtą nepatikimumo. Teismo vertinimu, V. G. parodymus dėl prieš jį pavartoto smurto patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas E. L. pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. rugpjūčio 24 d.) parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 22.25 val. išgirdęs gaisrinės sirenas, įsijungė radijo ryšio stotelę ir išgirdo, jog kilo gaisras (duomenys neskelbtini) kaime. Automobiliu važiavo į gaisravietę ir dar jos neprivažiavęs, radijo ryšiu išgirdo, kad sumuštas gaisrininkas. Teisiamajame posėdyje liudytojas E. L. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kurias nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai nurodė, kad būnant gaisravietėje sužinojo, kad prieš pamainos vadą G. buvo panaudotas fizinis smurtas. Nurodė, kad visi kalbėjo apie smurtą gaisravietėje.

Liudytojas M. L. parodė, kad į gaisravietę važiavo kartu su tėvu E. L.. Per radijo ryšį išgirdo, kad sumuštas gaisrininkas. Gaisravietę filmavo telefonu, matė agresyviai nusiteikusį žilais plaukais vyriškį, kuris grasino gaisrininkus atleisti iš darbo. Teisiamojo posėdžio metu M. L. parodė, kad kaltinamąjį matė įvykio vietoje, o nukentėjusįjį – gaisrinėje. Paaiškino, kad per raciją išgirdo, jog panaudotas smurtas ir kad reikia kviesti policiją. Įvykio vietoje filmavo su telefonu. Prie namo sėdėjo moteris ir ji tėvui pasakė, kad G. išvežė greitoji, kad jam paskambintų pasidomėti. Girdėjo, kad tėtis ugniagesių klausė dėl G., sakė, jog jį sumušė.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas ugniagesys K. T. nurodė nematęs jokio konflikto, tačiau nurodė, kad jam būnant prie kabinos, aukštas, stambus, pražilęs vyras pasakė „mažai gavai, tu čia daugiau nedirbsi“. Liudytojas nurodė, kad tam asmeniui pasakęs, jog jis kažką supainiojęs, nes K. T. nieko nuo nieko negavęs.

Liudytojas ugniagesys S. L. parodė, kad konflikto nematęs ir tik po įvykio iš kitų kolegų girdėjo, kad G. buvo sumuštas.

Liudytoja V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė važiavusi automobiliu pro gaisravietę ir stabtelėjusi pažiūrėti kas vyksta. Ji nurodė, kad greitosios pagalbos vairuotojas įvykio vietoje jai sakė, jog vienas gaisrininkas buvo sumuštas. Analogiškus parodymus minėta liudytoja patvirtino ir duodama parodymus teisme.

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė matęs, kad prie ugniagesių buvo gana nemažai pašalinių asmenų, įvyko apsistumdymas, bet jis greitai baigėsi. Jam būnant prie ugniagesių automobilio, kažkas priėjo ir pasakė, kad šalia greitosios medicinos pagalbos automobilio guli ugniagesys. Ugniagesį apžiūrėjo V. P., jis su juo nebendravo. Duodamas parodymus teisme A. R. parodymus šiek tiek pakeitė ir iš pradžių aiškino, kad matė apsistumdymą ir paaiškino, jog išlipo iš greitosios pagalbos automobilio ir ėjo link gaisrinės ir ten prie gaisrinės buvo šurmulys. Kas dalyvavo šurmulyje jis nematė, nes buvo toli. Buvo tamsu, visi judėjo. Nematė kiek žmonių šurmuliavo, bet ten buvo suaugusieji, o ne vaikai. Daug žmonių buvo, bet konkrečiai jis nieko nematė. Kažkoks žmogus pasakė, kad sumušė gaisrininką. Vėliau patikslino, kad matė šurmulį, o ne apsistumdymą. Liudytojas taip pat patvirtino, kad nukentėjusysis jam sakė, jog gavo smūgių.

Liudytoja slaugytoja V. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė analogiškus parodymus. Ji parodė, kad paties sumušimo nematė, tačiau nukentėjusysis V. G., kuris pats atėjo prie greitosios pagalbos automobilio, įvykio vietoje skundėsi galvos svaigimu, o ji liepusi jam atsigulti ant žemės. V. G. dar rodė smilkinį, į kurį patyrė smūgius. V. P. sužalojimų nepastebėjo, tačiau V. G. kraujospūdis buvo aukštas, širdies ritmas dažnas. Nuėmus šalmą ant V. G. išoriškai sumušimo žymių (žaizdų, mėlynių) nebuvo matyti. Gaisrininkui išmatavo visus parametrus (kraujo spaudimą, kuris buvo žymiai padidėjęs, pulsą, seturaciją, kuri buvo normali), davė vaistų nuo kraujospūdžio ir transportavo į gydymo įstaigą ir padėjo jam išlipti iš automobilio. Nukentėjusysis jai nesakė, kas jį sumušė ir kiek smūgių sudavė.

Liudytoja R. R. parodė, kad įvykio metu matė gulinti gaisrininką, kuris rodė, kad jam sutrenkta galva į dešinę pusę.

Policijos pareigūnas M. S. parodė, jog įvykio vietoje jam nukentėjusysis sakė, kad gavo smūgį į galvą ir nuvirto, nieko nematė ir nieko negali pasakyti kas jam galėjo tai padaryti. Išorinių sumušimo žymių ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo; medikė sakė, kad nukentėjusiajam yra pakilęs didelis spaudimas. Pasak pareigūno, jam nekėlė įtarimų nukentėjusiojo elgesys dėl to, kad prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, kad jis buvo sumuštas, atrodė, kad kažkas jam buvo.

Taigi iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad nors paties įvykio jie nematė, tačiau visiems buvo žinoma, kad prieš V. G. buvo pavartotas fizinis smurtas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog nukentėjusysis policijos pareigūnui įvykio vietoje nurodė, kad jis išlipo iš automobilio ir iš nugaros jam trenkė, pajuto smūgį, o apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose teigė, jog smūgius gavo iš priekio, savaime nelemia išvados dėl nukentėjusiojo parodymų dėl smūgių jam sudavimo nepatikimumo. Kaip teisingai pastebėjo nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas, nukentėjusiajam greitosios pagalbos automobilyje buvo nustatytas itin aukštas kraujospūdis (209/136) ir padidintas pulsas (148 k/min). Taigi ši nukentėjusiojo sveikatos būklė ir patirtas stresas galėjo lemti tam tikrus įvykio detalių netikslumus pasakojant įvykio aplinkybes V. G. būnant greitosios medicinos pagalbos automobilyje.

Nukentėjusiojo parodymus, kad iškart po prieš jį pavartoto smurto, jis skambino policijai, patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno M. S. parodymai, jog jam būnant gaisro vietoje, buvo gautas pranešimas, kad yra galbūt sumuštas į gaisrą atvykęs gaisrininkas.

Iš byloje esančios įvykio Nr. 2111020999 kortelės matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. 22 val. 40 min. gauta informacija, jog buvo panaudota fizinė jėga, reikalinga policija; 23 val. 7 min. pamainos vadas išvežtas į ligoninę.

Nors bylos nagrinėjimo metu gynyba akcentavo, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam faktą, kadangi ekspertizę atlikęs ekspertas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog mechaninių sužalojimų nenustatyta, o nesant sužalojimų, nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju J. P. yra kaltinamas fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimu, o ne sveikatos sutrikdymu.

Šiame kontekste pažymėtina, kad fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017 ir kt.).

Iš 2021 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados GI330/2021 (03) matyti, kad tiriamojoje dalyje detaliai aprašyti ekspertui pateikti medicininiai duomenys. Iš išvados tiriamosios dalies matyti, kad V. G. konstatuotas labai didelis kraujo spaudimas, labai dažnas širdies ritmas, 4 balų skausmas. Taip pat nurodyta ir klinikinė diagnozė – galvos sumušimas. Taigi V. G. medikams aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino jautęs skausmą ir jį apibūdino keturiais balais. Iš 2022 m. gegužės 18 d. Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0029-22 nustatyta, kad ekspertas, atlikęs jam pateiktų duomenų analizę, padarė šias išvadas: 1. Tikėtina, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 22.35 val. (duomenys neskelbtini)k., esančios sodybos kieme, prie gaisrinės automobilio V. G. sudavus 2 kartus kumščiu į dešinę galvos pusę, jis patyrė fizinį skausmą, nes medicinos dokumentuose konstatuota objektyvus paciento būklės vertinime, kad skausmas 4 balai, buvo suleisti vaistai nuo skausmo, bei klinikinė diagnozė yra galvos sumušimas. Taigi iš byloje surinktų įrodymų ir nukentėjusiojo parodymų galima matyti, kad nukentėjusysis po jam suduotų smūgių ne tik pajuto fizinį skausmą, tačiau apie tai informavo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotoją – aiškiai jai įvardino ir skausmo lokaciją, ir skausmo stiprumą.

Taip pat šiuo atveju smūgių nukentėjusiajam sudavimo fakto nepaneigia ir aplinkybė, jog ant V. G. veido (smilkinio) nebuvo matyti jokių žymių. Iš 2022 m. gegužės 18 d. Teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0029-22 nustatyta, kad ekspertas, atlikęs jam pateiktų duomenų analizę, padarė išvadą, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. apie 22.35 val. (duomenys neskelbtini) k., esančios sodybos kieme, prie gaisrinės automobilio V. G. sudavus 2 kartus kumščiu į dešinę galvos pusę, (V. G.) galvoje nebūtinai turėjo likti mechaninių sužalojimų.

Aplinkybė, jog 2022 m. gegužės 18 d. Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0029-22 yra pateikta nukentėjusiojo iniciatyva, savaime nesuponuoja išvados, kad ji parengta neobjektyviai. Ekspertas P. P. yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, todėl nėra pagrindo jo parengtos išvados nepripažinti įrodymu (kasacinės nutartys 2K-55/2010, 2K-217/2010, 2K-584/2014, ir kt.). Eksperto P. P. išvada pripažintina konsultacine išvada, duota BPK 95-96 straipsnių pagrindu. Tokį išvados teisinį vertinimą numato ir kasacinis teismas, nutartyse 2K-521/2008, 2K-465/2010, 2K-337/2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, smūgių sudavimo V. G. faktą netiesiogiai patvirtina ir byloje pateiktas vaizdo įrašas, kurį filmavo M. L.. Iš filmuotos medžiagos galima matyti, kad girdimas vyriškas balsas sakantis, kad „kur jau be sąmonės gul dirvone, gul be sąmonės ble prisdirba“. Byloje nėra jokių duomenų apie kitus šio įvykio metu nukentėjusius asmenis, todėl galima spręsti, jog šioje filmuotoje medžiagoje kalbama būtent apie V. G..

Teismas taip pat nesutinka su gynybos versija, jog esant aplinkybei, kad V. G. konflikto metu dėvėjo šalmą, nebuvo objektyvios galimybės suduoti kumščiu smūgių į smilkinį. Nagrinėjamu atveju šalmas dar iki bylos perdavimo teismui buvo sunaikintas, todėl nebuvo galimybės atlikti eksperimentą ir patikrinti ar yra objektyviai įmanoma V. G. dėvint šalmą kumščiu suduoti jam į smilkinį. Tačiau iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo foto lentelės matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas V. G. pateiktas šalmas. Šalmas išmatuotas, užsidėjus V. G. šalmą ant galvos. Matyti, kad šalmas smilkinio nedengia. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytoja tyrėja S. D., nukentėjusysis tyrėjos paprašytas užsidėjo šalmą ir, kiek pamena, užsidėdamas šalmą V. G. šalmo dydžio nesireguliavo. Nors tyrėja patvirtino, kad kaltinamojo kumštis ir šalmu nedengiama smilkinio vieta nebuvo išmatuoti, tačiau jos manymu, fizikai yra įmanoma kumščiu suduoti į šalmu nedengiamą smilkinio sritį. Teisiamojo posėdžio metu gynėjas teigė, jog iš byloje esančios foto lentelės (1. t., b. l. 100-104), kurioje užfiksuotas V. G., dėvintis šalmą, matyti, kad šalmas uždėtas neteisingai, t. y. paliekant pernelyg daug vietos priekyje, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nelemia išvados, jog smūgiai V. G. negalėjo būti suduoti jam dėvint šalmą. Viena vertus, kaip jau minėta, tyrėja patvirtino, jog nukentėjusysis, dėdamasis šalmą, jo nesireguliavo, t. y. nesistengė padaryti šalmo laisvesnio. Kita vertus, negalima paneigti, jog būtent taip, t. y., kaip gynėjas teigia neteisingai, V. G. dėvėjo šalmą ir įvykio metu.

Kaltinamojo ir liudytojo V. P. parodymai, jog konflikto metu V. G. buvo tik pastumtas ranka į petį, tačiau jam nebuvo suduota smūgių į galvą, prieštarauja anksčiau nurodytiems įrodymams ir vertintini kaip siekis sumenkinti fizinio kontakto pobūdį. Tokį teismo vertinimą sustiprina ir liudytojo K. V. parodymai, kuriuose jis teigė matęs kaip kažkoks žmogus priėjo pakėlęs dvi rankas ir stūmė gaisrininką. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino matęs kaip gaisrininkas su tuo žmogumi susikibo. Pasak liudytojo K. V., buvo susistumdymas.

Taigi, teismo vertimu, anksčiau nurodyti ir aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 22 val. 35 val. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, prie gaisrinės automobilio, V. G. į dešinę galvos sritį buvo suduoti du smūgiai kumščiu. Dėl šių smūgių nukentėjusiajam V. G. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Taigi konstatavus, kad šioje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pakanka patvirtinti nusikalstamos veikos faktą, t. y. pripažinus, jog nukentėjusiajam V. G. buvo suduoti du smūgiai į dešinę galvos sritį, analizuotina ir vertintina ar byloje esančių įrodymų pakanka dėl minėtos nusikalstamos veikos kaltu pripažinti kaltinamąjį J. P..

Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barberà, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96, ir kt.).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis savo kaltės dėl V. G. sumušimo nepripažino nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad būnant laidojimo namuose brolis iš kaimyno gavo pranešimą, kad dega namai. Jiems nuvažiavus į vietą, viskas degė atvira liepsna. Stovėjo greitoji pagalba, buvo daug žmonių. Jis skambino ir kvietė gaisrinę, visi skambučiai yra užfiksuoti. Gaisrinė iš pradžių nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nors gaisras buvo kitoje vietoje. Kai atvažiavo gaisrinė, parėjo jo brolis V., jis ir dar kitas brolis V.. Iš gaisrinės automobilio išlipo G., atsistojo ir žiūrėjo. Parbėgo jo brolis V., kuris buvo šiek tiek išgėręs, dešine ranka trenkė G. į petį ir jam pasakė, „eik „pydare gesinti gaisro, ko stovi“. J. P. priėjo ir išskyrė brolį V. ir G.. Pasak kaltinamojo, šį epizodą matė ir kiti šalia stovėję žmonės – J., J., K. V., R. R..

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. (kaltinamojo brolis) parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo gaisras jo tėvų sodyboje. Jis stovėjo sodybos kieme, kai atvyko ugniagesiai. Liudytojas su broliais buvo kairėje ugniagesių mašinos pusėje, t. y. vairuotojo pusėje. Iš jos išlipo ugniagesiai ir žiūrėjo į gaisravietę. Vieni ugniagesiai kažką darė prie mašinos, o vienas stovėjo ar radijo ryšiu kalbėjo, ar panašiai. Liudytojas su broliais priėjo ir sakė, kad gesintų gaisrą, o ne stovėtų ir žiūrėtų į gaisravietę. Gaisrininkas kažką piktai atsakė, kad nevadovauti ar panašiai. Brolis V. jį pastūmė, o kitas brolis J. V. nuo gaisrininko nustūmė ir broliai atsitraukė. Pažymėjo, kad brolis V. nesudavė ranka gaisrininkui į petį, o jį pastūmė. Tikriausiai su dešine ranka pastūmė į kairį petį. Po pastūmimo gaisrininkas nenukrito. Jis buvo su šalmu. J. P. juos išskyrė, kad neįvyktų kažkoks konfliktas. V. nuo gaisrininko buvo per rankos atstumą, kai jį stūmė. Nematė brolio V. bėgimo prie gaisrininko. Po to gaisrininkai toliau darbavosi prie gaisravietės, o tas ugniagesys toliau kalbėjo radijo ryšiu ar telefonu. Vėliau atvažiavo pareigūnai. Ugniagesio pastūmimo metu liudytojas buvo šalia per vieną-du žingsnius. Vėliau buvo su broliais gaisravietėje netoli gaisrinės mašinos, kieme 20 metrų atstumu, su pareigūnais bendravo, vaikščiojo. Kažką girdėjo, kad gaisrininkas blogai pasijuto gaisro gesinimo metu, tik dėl ko jis pasijuto blogai, neaišku. Paskui, po kelių dienų sužinojo, kad gaisrininkas yra sumuštas, buvo iškelta baudžiamoji byla. Paaiškino, kad nesutiko parodymų duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes nepasitikti ikiteisminio tyrimo institucijomis.

Liudytojas K. V. nurodė pažįstantis J. P. tiek, kiek pažįsta ir kitus kaimo gyventojus. Parodė, kad tą dieną grįždamas iš darbo su sunkvežimiu tamsoje pamatė didelę pašvaistę. Parvažiavęs į namus ir pamatęs, kad kitoje kaimo pusėje toliau dega, lengvuoju automobiliu nuvyko į gaisravietę. Ten buvo labai daug žmonių. Nuėjo arčiau gaisro pažiūrėti kas vyksta. Jau degė atvira liepsna. Buvo policijos mašina, gaisrinė. Pamatė kaip J. P. įėjęs su rankomis skyrė. Dar pastovėjo ir išvažiavo namo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad buvo susistumdymas. Atpažino J. P.. Jis su rankomis išskyrė vieną gaisrininkų uniforma, o kitą civiliais rūbais apsirengusį. Gaisrininkas buvo su šalmu, o kas buvo kitas žmogus negali pasakyti. Pamatė, kad J. P. stovėdamas nuėjo arčiau, atstūmė. Tada išvažiavo. Įvykį stebėjo gal iš 20 metrų atstumo. Gaisrininkas stovėjo už gaisrinės automobilio kelių metrų atstumu. Pamatė, kad jie susiėjo ir J. P. atstūmė. Matė, kad vyksta konfliktas ir J. P. juos išskyrė. Gaisrininkas lyg nuėjo link mašinos po išskyrimo. V. P., V. P. pažįsta. Buvo tamsu, tik nuo gaisro pašvaistės matėsi. Matė, kad J. P. išskyrė asmenis, tačiau nematė, ką veikė J. P. iki asmenų išskyrimo. Nežiūrėjo ką J. P. veikė po asmenų išskyrimo. Aiškino, kad įvykio metu matė ir J. P., ir kaip jis išskyrė. J. buvo su kostiumu apsirengęs. Kaip kitas asmuo buvo apsirengęs nežino. Gaisrininkas buvo su šalmu. J. P. pažįsta iš eisenos. Matė, kad kažkoks žmogus priėjo pakėlęs dvi rankas ir stūmė gaisrininką. Matė, kad gaisrininkas su tuo žmogumi susikibo. Buvo susistumdymas. J. P. iš 2-3 metrų priėjęs juos atskyrė. Gaisrininkas su tuo žmogumi buvo susikabinę, bet to tiksliai nematė, tik pamatė, kad J. atitraukė juos vieną nuo kito, gaisrininko ir to žmogaus įvardinti negalėtų. J. P. atpažino iš eisenos, kai atitraukė, įsitikino, kad tai tikrai buvo J. P..

Taigi minėti liudytojai, tiesiogiai matę įvykį, nors ir šiek tiek skirtingai aiškina kito asmens ir V. G. kontaktą, t. y. V. P. nurodė matęs, kad jo brolis V. tikriausiai su dešine ranka pastūmė V. G. į kairį petį, o K. V. nurodė, kad buvo susistumdymas ir jis matė kaip gaisrininkas susikibo su žmogumi, tačiau nurodo tapačias aplinkybes, susijusias su J. P. veiksmais. Ir V. P., ir K. V. nurodė, kad J. P. tik išskyrė V. G. ir kitą asmenį. Tai, kad susikibusius asmenis atskyrė būtent J. P., o ne kitas asmuo, minėti liudyti patvirtino nedviprasmiškai ir neabejodami. K. V. apibūdino kaip buvo apsirengęs J. P. ir nurodė, be kita ko, atpažinęs jį iš eisenos.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog V. P. yra J. P. brolis, o K. V. pakviestas liudyti kaltinamojo iniciatyva, savaime nelemia išvados dėl minėtų asmenų parodymų nepatikimumo. Teismas nesutinka su nukentėjusiojo atstovo pastaba, jog šie liudytojai galėjo susitarti duoti palankius parodymus kaltinamojo naudai. Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, kaltinamasis duodamas parodymus nurodė, kad epizodą, kaip jis išskyrė nukentėjusįjį ir brolį V., matė ir kiti šalia stovėję žmonės – J., J., K. V. ir R. R.. Taigi kaltinamojo iniciatyva buvo pakviestos liudyti ir S. J. bei R. R., tačiau minėtos liudytojos jokių reikšmingų ir naudingų kaltinamajam parodymų nedavė. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad tiek liudytojas V. P., tiek K. V. parodymus davė prisiekę ir būdami įspėti už baudžiamąją atsakomybę nustačius, jog buvo duoti melagingi parodymai.

Nors teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis tvirtino neabejojantis dėl smūgius jam į galvos sritį sudavusio asmens tapatybės, t. y. nurodė esąs įsitikinęs, jog smūgius jam sudavė būtent J. P., teismas nusprendžia, kad byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą abejoti šiais V. G. parodymais.

Visų pirma, kaip jau minėta, tiesiogiai įvykę matę liudytojai V. P. ir K. V. nurodė, kad J. P. nesudavė smūgių nukentėjusiajam. Minėti liudytojai taip pat nurodė, kad V. P. pastūmė nukentėjusįjį iš nugaros. Tai, kad smūgiai V. G. buvo suduoti iš nugaros, pasak policijos pareigūno M. S., nukentėjusysis nurodė ir apklaustas jam būnant greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Tai yra, M. S. parodė, kad nukentėjusysis sakė, jog gavo smūgį į galvą ir nuvirto, nieko nematė ir nieko negali pasakyti kas jam galėjo tai padaryti. Pasak pareigūno, nukentėjusysis neapibūdino žmogaus, kuris jam trenkė, tik sakė, kad išlipo iš automobilio ir iš nugaros jam trenkė, pajuto smūgį.

Antra, kaip matyti iš bylos duomenų, iš karto po įvykio 2021 m. rugpjūčio 21 d., 3. val. 35 min., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei 4 valandoms po įvykio, V. G. pareiškime nurodė, kad prie jo priėjo trys agresyviai nusiteikę asmenys, kurie pareiškė pretenzijas, jog buvo ilgai važiuojama į gaisravietę. Priekyje buvęs vienas iš šių trijų asmuo jam kumščiu du kartus trenkė į galvos sritį. V. G. nurodė nei vieno iš jį užpuolusiu asmenų nepažinojęs, tačiau nurodė, kad vyriškis, kuris sudavė 2 smūgius, buvo apie 50 metų amžiaus, 175 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo, galėjo būti šviesių plaukų. Vėlesnės apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad pasinaudodamas pažįstamų žmonių pagalba „Facebook“ puslapyje surado brolių P. nuotraukas ir atpažino, kad J. P. sudavė nukentėjusiajam smūgius. Tai yra, V. G. paaiškino, jog į žmonos „Facebook“ iš E. L. gavo P. trijų brolių nuotraukas ir iš jų atpažino J. P. – atitiko šviesūs plaukai ir veido bruožai. Nuotraukas pateikė E. L., kuris yra savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai E. L. ir M. L.. Ikiteisminio tyrimo metu vykdant asmens parodymo atpažinti procedūrą, V. G. kaip prieš jį smurtavusį asmenį atpažino J. P.. Teismo vertinimu, esant aplinkybėms, jog dar iki atpažinimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje procedūros V. G. jau buvo suradęs J. P. nuotraukas ir žinojo kaip konkrečiai jis atrodo, pati atpažinimo procedūra ir jos rezultatai kelia abejonių. Tai yra V. G., kaip jau minėta, tiksliai žinojo kaip atrodo J. P., o ne atpažino jį iš ypatybių, kurias buvo nurodęs iškart po įvykio. Teismas taip pat pažymi ir atkreipia dėmesį, kad iš 2021 m. rugsėjo 14 d. asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad J. P. yra (duomenys neskelbtini) m. gimimo, 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, plaukai pražilę. V. P. yra (duomenys neskelbtini) m. gimimo, 187 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, pražilusiais plaukais. Tai yra ir V. P., ir J. P. yra panašaus amžiaus, to paties sudėjimo, o ūgiai skiriasi labai nežymiai. Liudytojas K. V., pasakodamas konflikto aplinkybes, paminėjo, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 22 val. 35 val. buvo tamsu, tik nuo gaisro pašvaistės matėsi. Iš 2022 m. birželio 7 d. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus rašto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) k. meteorologiniai stebėjimai nevykdomi. Vietovei artimiausios Laukuvos meteorologijos stoties duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 20 d. 22 val. ir 23 val. debesuotumas buvo 10 balų (10 balų – pilnai aptrauktas debesimis); 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuo 22 val. 30 min. iki 22 val. 39 min. lijo. Pastebėtina, kad duodamas parodymus teisme V. G., aiškindamas aplinkybes, susijusias su vėlesnių smūgių, dėl kurių niekam pretenzijų neturi jam sudavimu, nurodė, kad jam sudavusių asmenų nematė, nes buvo tamsu. Pažymėtina, kad smūgiai, dėl kurių pretenzijų nukentėjusysis neturi, pasak V. G., jam buvo suduoti netrukus po to, kai jis gavęs pirmuosius du smūgius pasišalino ir nuėjo prie gaisrinės automobilio, t. y. buvo praėjęs labai trumpas laiko tarpas. UAB „Ambulansas“ paramedikė V. P. duodama parodymus ir pasakodama epizodą, kaip ji priėjo prie greitosios medicinos pagalbos automobilio gulinčio nukentėjusiojo, nurodė, kad buvo tamsu ir buvo sunku kažką įžvelgti. Taigi esant aplinkybėms dėl buvusių oro ir matomumo sąlygų neatmestina, kad nukentėjusysis galėjo netiksliai įsidėmėti jam smūgius sudavusio asmens veido bruožus ir ypatybes.

Trečia, šioje byloje apklausti liudytojai policijos pareigūnas M. S., V. P., M. L., patvirtino, kad J. P. gaisravietėje buvo iš esmės visą laiką, t. y. ir po V. G. sumušimo. Menkai įtikima, kad asmuo, įvykdęs nusikalstamą veiką ir žinodamas, jog gaisravietėje esantis nukentėjusysis gali jį atpažinti, liktų įvykio vietoje. Ir ne tik liktų, tačiau vaikščiotų kartu su policijos pareigūnu ir kartu su juo prieitų prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, kuriame gulėjo nukentėjusysis. Nors nukentėjusysis teigė, kad jam būnant greitosios medicinos pagalbos automobilyje prie jo nebuvo priėjęs nukentėjusysis ir jis su policijos pareigūnu nekalbėjo, tačiau kaip matyti iš policijos pareigūno M. S. parodymų, pareigūnas buvo priėjęs prie greitosios pagalbos automobilio, kuriame tuo metu buvo nukentėjusysis, ir pareigūnas kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Kad policininkas buvo priėjęs prie greitosios medicinos pagalbos automobilio, patvirtino ir greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojas A. R.. Teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. parodė, kad jam būnant gaisro vietoje, gavo antrą pranešimą, kad yra galimai sumuštas į gaisrą atvykęs gaisrininkas. Nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio, nukentėjusiojo paklausė kas nutiko, kas galėjo sumušti, tačiau jis nieko nenurodė. Nukentėjusįjį apklausė greitosios pagalbos automobilyje, buvo šalia automobilio. Nukentėjusysis nurodė, kad jis išlipo iš automobilio ir kažkas pripuolė ir sumušė, o kas galėjo jį sumušti tuo metu nenurodė, nenurodė tiesioginio žmogus, kurį būtų galima apklausti. Nukentėjusiajam neblaivumą tikrino greitosios pagalbos automobilyje. Pasak M. S., atrodo, kad ir kaltinamasis kartu buvo priėjęs ir matė. M. S. nurodė, kad matė šalia greitosios medicinos pagalbos automobilio kaltinamąjį, nes kartu priėjo. Kaip jau minėta, nors nukentėjusysis neigė būdamas greitosios medicinos pagalbos automobilyje kalbėjęs su policijos pareigūnu, tačiau, teismo vertinimu, esant aplinkybėms, jog būtent greitosios medicinos pagalbos automobilyje M. S. tikrino V. G. neblaivumą, menkai įtikima, kad ši procedūra būtų vykdyta nebendraujant pareigūnui ir nukentėjusiajam. Aplinkybė, jog V. G. teigia nematęs šalia policijos pareigūno stovinčio kaltinamojo, savaime nereiškia, kad kaltinamojo šalia nebuvo. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūno parodymais, kadangi nėra nustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą šiuos pareigūno parodymus vertinti kaip nepatikimus ar abejotinus. Policijos pareigūno nurodytomis aplinkybėmis įsitikinti apžiūrint „Body“ kamerų įrašus, nėra galimybių, nes ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnai, reagavę į įvykį, nebuvo apklausti, taip pat nebuvo gauti ir „Body“ kamerų įrašai, kurie saugomi tik pusę metų. Tiek kaltinamasis, tiek policijos pareigūnas M. S. analogiškai aiškino priežastis, kodėl kaltinamasis vaikščiojo paskui policijos pareigūną. J. P. nurodė, kad jis buvo suirzęs ir piktas dėl to, kad ugniagesiai vėlavo atvykti gesinti gaisrą. Dėl aplinkybių, jog gaisrininkai vėlavo atvykti į gaisravietę, byloje nėra ginčo – bylos duomenys patvirtina, kad iš pradžių gaisrininkai nuvyko į kitą vietą, kadangi gavo klaidingą gaisro vietos adresą. Aplinkybės, jog gaisrininkams nebuvo perduotas teisingas gaisro vietos adresas, kaltinamajam nebuvo žinomos, todėl jis buvo įsitikinęs, jog gaisrininkai vėlavo dėl to, kad yra neblaivūs. Todėl prašė policijos pareigūnų patikrinti visų į gaisrą atvykusių gaisrininkų neblaivumą. Kad įsitikintų ar gaisrininkai yra neblaivūs, J. P. vaikščiojo kartu su policijos pareigūnu. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas M. S.. Tai yra, M. S. parodė, kad kaltinamasis buvo labai nepatenkintas gaisrininkų darbu, reiškė labai dideles pretenzijas, greičiausiai dėl to, kad jie pavėlavo į gaisrą, bet jis nebuvo toks agresyvus – jis garsiai reiškė savo nepasitenkinimą, tačiau nešaukė. Pasak pareigūno, kaltinamasis vaikščiojo paskui policijos pareigūnus, jis šalia buvo nuo pat policijos pareigūnų atvykimo į gaisravietę pradžios.

Žemesnės instancijos teismas

Ketvirta, aplinkybę, jog ne J. P. sudavė smūgius nukentėjusiajam netiesiogiai patvirtina ir liudytojo priešgaisrinėje tarnybos vairuotojo K. T. parodymai. Liudytojas parodė, kad prie jo buvo priėjęs vienas asmuo ir pasakė „dar mažai gavai“. Pasak liudytojo, priėjęs asmuo buvo stambus, aukštas, to žmogaus neatpažintų. K. T. jam pasakė, kad asmuo apsipažino. Taigi asmuo, sumaišęs K. T. su nukentėjusiuoju, ir pasakęs, kad jis mažai gavo, nebuvo J. P..

Penkta, taip pat paminėta, kad liudytojas M. L., filmavęs įvykio vietoje ir užfiksavęs asmenis, sakančius „kur jau be sąmonės gul dirvone, gul be sąmonės ble prisdirba, pažiūrėk prie trobos”, patvirtino, kad ne J. P. šaukė, kad jau prisidirbom. M. L. teigimu, J. P. nebuvo agresyvus. Taip pat nurodė, kad jam filmuojant šalia kaltinamojo nebuvo.

Šešta, teismo vertinimu, kaltinamojo emocijų ir nepasitenkinimo aiškus reiškimas gaisro vietoje savaime neleidžia daryti išvados dėl jo polinkio į smurtą. Visų pirma, kaip jau minėta, kaltinamojo nepasitenkinimas turėjo realų pagrindą – gaisrininkai vėlavo atvykti gesinti kaltinamajam ne tik materialia, tačiau ir emocine prasme brangaus turto. Gaisrininkų vėlavimo priežastys įvykio metu nebuvo žinomos, todėl jo manymu, toks delsimas galėjo būti įtakotas tik neatsakingo gaisrininkų elgesio ir / ar neblaivumo. Todėl J. P. emocijos buvo reiškiamos garsiai ir aiškiai. Tačiau šios aplinkybės nereiškia, jog asmuo vartojo / galėjo vartoti smurtą. Kaip nurodė kaltinamasis, ir šias aplinkybes patvirtino policijos pareigūnas, aplinkybes, kodėl gaisrininkai vėlavo atvykti į gaisro vietą, J. P. aiškinosi padedamas policijos pareigūnų, t. y. vaikščiojo iš paskos siekdamas įsitikinti alkotesterio parodymais. Kad kaltinamasis buvo nepatenkintas gaisrininkų darbu, tačiau nebuvo agresyvus, patvirtino tiek pareigūnas M. S., tiek liudytojas M. L..

Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra nurodęs, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Šiuo atveju byloje surinktų ir anksčiau nuosprendyje minėtų įrodymų analizė suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai apie būtent J. P. suduotus smūgius jam į smilkinį nėra pakankami konstatuoti šį faktą.

Nurodytų ir aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad byloje nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad būtent kaltinamasis 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 22 val. 35 val. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme, prie gaisrinės automobilio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė du kartus V. G. į dešinę galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajam V. G. fizinį skausmą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nenustačius akivaizdžių kaltinamojo kaltę dėl nurodytų veiksmų patvirtinančių įrodymų, remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pačios nusikalstamos veikos egzistavimas, t. y. smūgių V. G. sudavimas į galvos sritį, nagrinėjamoje byloje nekelia abejonių, tačiau baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuotam kaltinimui nepasitvirtinus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžiui įsiteisėjus baudžiamoji byla perduotina prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (asmenis) (BPK 303 straipsnio 6 dalis).

IV. Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 181,06 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 4-8).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateiktu civiliniu ieškiniu iš kaltinamojo prašo priteisti 1165,61 Eur turtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 18-33).

Nukentėjusysis V. G. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 712,59 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 2, b. l. 168-183).

BPK 115 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas), arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir atsižvelgiant į tai, kad J. P. šiuo teismo nuosprendžiu yra išteisinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, konstatavus, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo V. G., civilinių ieškovių Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai atmetami.

Dėl proceso išlaidų

Kaltinamojo gynėjas prašė iš valstybės J. P., esant BPK 106 straipsnio 3 dalyje numatytam pagrindui, priteisti proceso išlaidas už išteisintajam suteiktas teisines paslaugas, iš viso 7300 Eur. Šios išlaidos pagrįstos išrašytų sąskaitų pagrindu atliktais mokėjimais patvirtinančiais pinigų priėmimo kvitais ir mokėjimo nurodymais (t. 4, b. l. 148-174).

BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas konkrečių aplinkybių, į kurias teismai spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį) turi atsižvelgti, nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-225-303/2019), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

Šiuo nuosprendžiu kaltinamasis J. P. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis, realizuodamas savo teisę turėti gynėją, sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu M. K., kuris jį gynė ikiteisminio tyrimo metu, ir su advokatu M. G., kuris J. P. gynė teisminio nagrinėjimo metu, bendros išlaidos gynėjų paslaugoms sumokėti – 7300 Eur. Pažymėtina, kad dalis išlaidų (2000 Eur) yra patirtos ikiteisminio tyrimo, kuris, nors buvo atliekama daug procesinių veiksmų, netruko nepagrįstai ilgai (ikiteisminis tyrimas truko nuo 2021 m. rugpjūčio 21 d. iki 2022 m. kovo 9 d.). O taip pat kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu gynybos paslaugos apėmė dalyvavimą tik keliuose procesiniuose veiksmuose (apklausoje, asmens parodymo atpažinti procedūroje). Iš byloje pateikto 2021 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymo Nr. 1475 nėra galimybės nustatyti ar išteisintajam ikiteisminio tyrimo metu būtų teiktos ir kitos, anksčiau nepaminėtos teisinės paslaugos, t. y. patarimai, konsultacijos ir pan. Pastebėtina, kad byloje nėra pateikta sąskaita ir / ar detalizacija už minėtas suteiktas paslaugas. Todėl remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, 2000 Eur išlaidos už J. P. ikiteisminio tyrimo metu suteiktas teisines paslaugas mažintinos iki 1000 Eur. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko septyni teisiamieji posėdžiai, iš kurių šešiuose buvo atliekamas įrodymų tyrimas, išklausytos baigiamosios kalbos, atsikirtimai, kaltinamojo paskutinis žodis. Byla nėra itin sudėtinga, jos apimtis nedidelė (iš viso 4 tomai), nagrinėta viena nusikalstama veika, tačiau byloje dalyvavo daug proceso dalyvių, įrodymų tyrimas iš esmės nemažos apimties (apklausti kaltinamasis, nukentėjusysis, 20 liudytojų). Pabrėžtina, jog gynėjas aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, uždavinėjo klausimus, teikė prašymus, taip pat rinko ir teikė naujus įrodymus, paruošė motyvuotą baigiamąją kalbą. Pastebėtina, kad ir kaltinamasis, ir jo gynėjas kliūčių bylos nagrinėjimui nesudarė, prašymų, kuriuos teismas būtų pripažinęs kaip perteklinius, nereiškė. Todėl, teismo nuomone, įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į protingumo ir sąžiningumo principus, tikslinga 5300 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo teisme metu, laikyti pagrįstomis ir būtinomis.

Nors dalį išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų teikimu, advokatams apmokėjo ne J. P., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ (UAB „(duomenys neskelbtini) advokatui M. K. sumokėjo 2000 Eur sumą (t. 4, b. l. 150), o advokatui Egidijui Giedraičiui – 300 Eur sumą (t. 4, b. l. 154)), teismo vertinimu, tai nepaneigia galimybės šių išlaidų priteisti kaltinamajam. Pastebėtina, kad kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu qui fact per alium, facit per se, (tas, kas veikia per kitą, veikia pats) laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009, 2015 m. balandžio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015, 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021). Nors šis išaiškinimas pateiktas nagrinėjant civilines bylas, spęstina, kad analogišku principu turi būti vadovaujamasi ir sprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamosiose bylose.

Taigi pripažinus, kad šioje byloje būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su teisinių paslaugų J. P. teikimu, gali būti pripažįstama 6300 Eur (1000 Eur + 5300 Eur) suma, šios išlaidos ir priteistinos kaltinamajam iš valstybės.

Kadangi vadovaujantis 2022 m. balandžio 27 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 429, patvirtinto „Prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašo“ 2.1 papunkčiu, prašymus dėl priteistų išlaidų atlyginimo nagrinėja ir išlaidas atlygina Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, todėl šios išlaidos priteistinos iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros.

Dėl kitų klausimų

Kardomųjų priemonių kaltinamajam nebuvo paskirta. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra. Byloje esanti kompaktinio disko laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

J. P. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 6 dalimi, nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kad šis imtųsi priemonių nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (asmenis).

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį dėl 712,59 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. P. atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 181,06 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. P. atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį dėl 1165,61 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš J. P. atmesti.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išteisintajam J. P. 6300 Eur už patirtas proceso išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Byloje esančią kompaktinio disko laikmeną, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Jurga Jasmontienė