Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad būnant laidojimo namuose brolis iš kaimyno gavo pranešimą, kad dega namai. Jiems nuvažiavus į vietą, viskas degė atvira liepsna. Stovėjo greitoji pagalba, buvo daug žmonių. Jis skambino ir kvietė gaisrinę, visi skambučiai yra užfiksuoti. Gaisrinė iš pradžių nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, nors gaisras buvo kitoje vietoje. Kai atvažiavo gaisrinė, parėjo jo brolis V., jis ir dar kitas brolis V.. Iš gaisrinės išlipo G., atsistojo ir žiūri. Parbėgo jo brolis V., kuris buvo šiek tiek išgėręs, dešine ranka trenkė G. į petį ir jam pasakė, „eik „pydare gesinti gaisro, ko stovi“. V. tikrai negalėjo pataikyti G. į galvą, nes šį epizodą aiškiai matė pats kaltinamasis, kuris juos ir išskyrė, tai matė ir kitas brolis. G. po smūgio nenuvirto, o pasiėmė raciją ir skambino, kvietė policiją, kurią tuo metu kvietė ir kaltinamasis. Šį epizodą matė ir kiti šalia stovėję žmonės – J., J., kurie yra iš (duomenys neskelbtini), K. V., kuris yra iš (duomenys neskelbtini), R. R., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Jeigu ikiteisminis tyrimas būtų atliktas tinkamai, jau tuomet būtų paaiškėję, kad kaltinamasis nėra kaltas. Vėliau atvažiavo gaisrininkas iš Pajūrio gaisrinės, bet jam niekas nieko nedarė. Po to kaltinamasis kvietė policiją, kad atvažiuotų, nes kilo įtarimų dėl G. blaivumo. Kaltinamojo teigimu, įtarimų dėl gaisrininkų neblaivumo kilo todėl, kad labai aiškiai matėsi kurioje vietoje yra gaisras, o gaisrininkai nuvažiavo visai į kitą vietą. Atvažiavo antras policijos ekipažas ir patikrino gaisrininkų neblaivumus. Kaltinamasis neatstojo nuo policininkų, kol jie nepatikrino visų Šilalės gaisrininkų blaivumus. Mano, kad nukentėjusysis susimokė su L. pasipelnyti, nes visi kalbėjo, kad V. G. be 10 000 Eur neatleis. Paaiškino, kad kartu su policijos pareigūnais ėjo prie greitosios pagalbos automobilio. G. gulėjo greitosios pagalbos automobilyje, medikė neleido iš pradžių tikrinti jam girtumo. Po maždaug 10 minučių, patikrinus G. neblaivumą, paaiškėjo, kad jis yra blaivus. Prie greitosios pagalbos automobilio stovėjo ir bendravo su nukentėjusiuoju, jam sakė „pūsi į alkotesterį ir pasitikrinsi blaivumą“. Nukentėjusysis matė kaltinamąjį, tačiau pareigūnams neparodė ir nepasakė, kad tai kaltinamasis jį sumušė. Mano, jog nukentėjusiojo nedarbingumai gauti nesąžiningai. Įvykio vietoje kaltinamasis pasakė, kad visi gaisrininkai išeis iš darbo, nes jie traukė kanalizaciją 30 minučių, nebuvo tinkamai pasiruošę gesinti gaisro. Degė kaltinamojo tėviškė, todėl jis buvo labai emocingas, piktas, tačiau nesimušė. Po gaisro skambino ir L., ir K., nes ketino paduoti gaisrininkus į teismą dėl netinkamai gesinto gaisro. Vėliau minties bylinėtis atsisakė, nes toks buvo priešmirtinis motinos noras. J. P. paaiškino, kad jis nuolat šaukia – toks jo charakteris, tačiau tai nereiškia, kad jis vartoja smurtą. Parodė, kad klausėsi byloje esančio garso įrašo ir nurodė, jog tame įraše nėra užfiksuota jo balso ir jis nežino, kas ten šaukia. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), jo atlyginimas yra apie (duomenys neskelbtini) Eur, kurių jam visiškai pakanka, nes dar gauna ir pensiją. Žmonos vardu yra (duomenys neskelbtini). Atsakinėdamas į klausimus, J. P. aiškino, kad kiti gaisrininkai dirbo savo darbą, o G. stovėjo išsižiojęs ir žiūrėjo į gaisrą, dėl to kaltinamasis buvo įsiutęs. Įvykio vietoje policijos pareigūnai užsirašė kaltinamojo brolio V. pavardę, vardą, tik nežino kodėl. Nurodė, kad V. P. atrodo panašiai kaip kaltinamasis – panašaus ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, nors gal kiek ir stambesnis, šviesių plaukų.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) nukentėjusysis V. G. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, pirmą kartą jį matė įvykio metu. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. vykdė pareigas Šilalės priešgaisrinėje tarnyboje, atliko pamainos vado funkcijas. Apie 22.23 val. gavo iškvietimą į gaisrą (duomenys neskelbtini) kaime. Vykdami į gaisrą gavo papildomą pranešimą, kad galbūt gaisras vyksta (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kai nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, gavo dar vieną papildomą pranešimą, kad gaisras vyksta (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl iš (duomenys neskelbtini) kaimo grįžo atgal ir vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą. Į gaisrą nuvyko du skyriai: pirmas, kuriam vadovavo nukentėjusysis, ir kuriame buvo keturi ugniagesiai, ir antras, kuriame buvo du ugniagesiai. Į (duomenys neskelbtini) kaimą atvyko 22.38 val. Nukentėjusysis iš karto išlipo iš automobilio, bandė eiti link gaisravietės, nes ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Ten jau buvo susirinkę labai daug žmonių. Prie jo pradėjo artintis trys agresyvūs žmonės, pradėjo ant jos garsiai šaukti „kur tu kurva buvai 43 minutes“ ir jis iš karto gavo du smūgius į galvą. Kaip paskui paaiškėjo, tai buvo J. P.. Po smūgių į galvos sritį, jis pasišalino iš įvykio vietos ir skambino į bendrąjį pagalbos centrą, kad būtų iškviesta policija dėl panaudoto smurto. Jam pasidarė labai bloga, pradėjo galva svaigti ir jis atsirėmė į gaisrinės automobilį. Po kiek laiko prie jo prisiartino dar trys žmonės ir jie nukentėjusįjį apkaltino, kodėl jis kvietė policijos pareigūnus, klausė kodėl jis neina gesinti gaisro. Tada jam buvo suduoti trys smūgiai. Kai po tų smūgių jis pradėjo po truputį atsigauti, pastebėjo, kad stovi greitoji medicinos pagalba, kuri buvo įvykio vietoje dar iki atvykstant gaisrininkams, ir kreipėsi dėl medicinos pagalbos suteikimo. Suteikus medicininę pagalbą vietoje, nukentėjusysis buvo išvežtas į Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyrių, o po to į Tauragės ligoninę. Gydymas ir nedarbingumas tęsėsi iki rugsėjo 17 d. Dėl paskutinių trijų suduotų smūgių fizinio skausmo jis nejautė ir nereiškia pretenzijų, o pirmieji du smūgiai buvo ypatingai skaudūs. Kolegos nematė smūgių sudavimo. Į žmonos „Facebook“ iš E. L. gavo trijų brolių P. nuotraukas ir iš jų atpažino J. P. – atitiko šviesūs plaukai ir veido bruožai. Buvo suteikta informacija, kam priklauso pastatai. Viską pateikė E. L., kuris yra savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas. J. P. atpažino iš veido bruožų, o juos įsiminė, kai buvo suduoti smūgiai, kadangi tuo metu J. P. stovėjo tiesiai prieš nukentėjusįjį. Prašė tenkinti civilinį ieškinį ir iš kaltinamojo priteisti 3712 Eur sumą. Nukentėjusiojo teigimu, jo patirtą neturtinę žalą jis vertina 3000 Eur suma, nes jam buvo sukeltas fizinis skausmas, šeimoje buvo sunki padėtis, gydėsi, vartojo vaistus, finansiškai buvo sunku. Po įvykio prašė jį perkelti į žemesnes pareigas, nes tas įvykis jį labai sukrėtė. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad pirmas smūgis buvo suduotas į smilkinį, o antras – aukščiau, tos vietos šalmas neuždengia. Mušusį asmenį sulaikė pašaliniai asmenys, kurie buvo kartu priėję, prilaikė, kad daugiau veiksmų nesiimtų. Paaiškino, kad jam pasidarė bloga, nusiėmė šalmą, atsirėmė į gaisrinės automobilį galva ir tada iš nugaros tamsoje pripuolė trys asmenys. Jie sakė „ko tu kurva neini gesinti, o dar policiją kvieti“. Jie buvo pikti, kad nukentėjusysis iškvietė policiją. Nurodė, kad kai atvyko į įvykio vietą, J. P. pasakė keiksmažodžius. Pirmas smūgis buvo 6-7 balų, toks momentinis, labai skaudus. Paaiškino, kad skaitymui užsideda akinius, o įvykio vietoje neturėjo akinių, nes į tolį gerai mato. Įvykio metu kaltinamasis nuo jo nebuvo nei pusės metro atstumu, tuo momentu ten buvo šviesu. Nurodė, kad atsimena tyrimo metu duotus savo parodymus, jam atrodė, kad kaltinamasis buvo stambaus kūno sudėjimo. Atsakinėdamas į klausimus papildomai paaiškino, kad nuėjo nuo automobilio gal 5 metrus ir jį pasitiko agresyvūs žmonės, sudavė ranka į dešinę galvos sritį, kaltininkas stovėjo daugiau iš kairės pusės. Jis nesigynė nei po pirmo, nei po antro smūgio, tik pradėjo šalintis ir per radijo stotį šaukė, kad iškviestų policiją. Priėjo prie gaisrinės automobilio, nusiėmė šalmą, atsirėmė į automobilį ir jam sudavė tris nežymius smūgius iš nugaros į pakaušį. Kas smūgiavo nematė, nes buvo tamsu. Kaltininko gaisravietėje nematė. Pamatė medicinos pagalbos automobilį, todėl prie jų priėjo, pasakė, kad prieš jį buvo panaudota fizinė jėga ir jie suteikė medicininę pagalbą. Tuo metu nematė kaltinamojo. Su kaltinamuoju nekalbėjo. Negali pasakyti ar apklausos metu jam siūlė vykti į ekspertizę; įvykio metu buvo tikrintas jo blaivumas. Jam buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, pradėjo svaigti galva dėl pirmų dviejų smūgių. Įsidėmėjo kaltinamojo veido bruožus, todėl atpažino jį iš nuotraukų. Įvykio vietoje pareigūnai neklausė kas taip galėjo padaryti. Pirminiai parodymai buvo duoti paveiktam streso. Nedarbingumo laikotarpiu buvo gulimas rėžimas, važinėjo tik vaistus susileisti, su kolegomis nesusitikinėjo, pas tyrėją nebuvo. Iki įvykio turėjo problemų dėl aukšto kraujo spaudimo, rytais vartojo vaistus.

Papildomos apklausos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. G. nurodė, kad policijos pareigūnai jam iš viso neuždavė jokių klausimų. Jie patikrino neblaivumą ir daugiau jokių klausimų nebuvo užduota, nei kas sumušė, nei kaip nukentėjusysis jaučiasi. Kai greitosios pagalbos automobilyje buvo tikrinamas jo neblaivumas, buvo tik vienas pareigūnas šalia, o kaltinamojo nematė ir su juo nebendravo. Atvykus į gaisro vietą, buvo trys asmenys ir ketvirtas sudavė. Iš tų trijų įsiminė, kad vienas buvo labai jaunas, antras jaunas, o trečias gal iki 50 metų. Antrą kartą buvo priėję trys žmonės. Jis stovėjo atsirėmęs į automobilį atsirėmęs ir jam iš nugaros sudavė tris smūgius į galvą. Kai jis atvyko į gaisro vietą, policijos pareigūnų ekipažo nematė, buvo tik greitosios pagalbos automobilis. Po smurto pavartojimo per Bendrąjį pagalbos centrą prašė, kad iškviestų policiją. Nurodė, kad į petį smūgio negavo. Praėjo pusantrų metų ir tiksliai atsakyti negali kaip gavo smūgį kumščiu į galvą, nematė, kuria ranka galėjo jam suduoti, viskas įvyko labai greitai. Yra įsitikinęs, kad jį sumušė J. P., nes įsiminė jo veidą. Paaiškino, kad jam buvo suleisti vaistai nuo skausmo. Ramybės būsenoje jo spaudimas yra 140, o po įvykio buvo 210. Jam sudavė į dešinę pusę, patyrė fizinį skausmą. Įvykio metu kaltinamasis elgėsi agresyviai. Po įvykio buvo galvos svaigimas ir tai truko 2-3 mėnesius, o dar po to 2 savaites gėrė vaistus nuo galvos skausmo. Nurodė, kad nėra konfliktiškas asmuo, darbe nėra gavęs jokių nuobaudų, yra tik skatintas, jam nėra buvę iškelta bylų, neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį, neprašė iš jo 10 000 Eur. Nurodė, kad iš Bendrojo pagalbos centro buvo gauta klaidinga informacija, kad (duomenys neskelbtini) kaime dega, todėl užtruko atvykimas į gaisro vietą. Jis vadovavo gaisre, o visą iškvietimą koordinavo Bendrasis pagalbos centras, buvo duota klaidinga informacija. Po kiek laiko buvo gauta papildoma informacija, kad dega (duomenys neskelbtini) kaime, kai jau buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini) kaimą.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytoja V. N. parodė, kad kaltinamąjį yra galbūt mačiusi, o nukentėjusiojo nepažįsta. Parodė, kad jai draugė paskambino dėl gaisro. Nuvažiavo, sustojo šalikelėje, nuėjo per pievelę arčiau. Jos dukros vyras padėjo gaisrininkams, ji pati nieko nematė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 128-129), liudytoja patvirtino, kad parodymai yra teisingi ir teismas gali jais remtis, o dabar ji jau nebeatsimenanti. Nurodė, kad greitosios pagalbos vairuotojas, kuris stovėjo šalia, pasakė, kad vieną gaisrininką „iškirto“, o ji matė tik patį gaisrą, „iškirsto“ gaisrininko nematė. Atsakydama į klausimus nurodė, kad gal pusvalandį ten išbuvo, iš toli matėsi didelė liepsna. Kai atvyko triukšmų, keiksmažodžių negirdėjo.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas E. R. parodė, kad dirba Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos Pajūrio ugniagesių komandos skyrininku, tą dieną dirbo Pajūrio gaisrinėje. Buvo gautas iškvietimas, kad gaisras yra (duomenys neskelbtini) kaime. Išvykus už vartų, buvo patikslintas adresas, kad gaisras yra (duomenys neskelbtini) kaime. Atvykus į gaisrą, jau buvo atvykusios abi gaisrinės mašinos iš Šilalės. Liudytojas tuo metu budėjo vienas. Išlipus iš automobilio prie jo pribėgo kaltinamasis, kuris kibo į atlapus, šaukė „kur buvai, girtas atvažiavai“. Paskui pribėgo kitas žmogus, kuris pasakė kaltinamajam, kad mašina yra iš Pajūrio, iš toliau. Kaltinamasis tada atsitraukė ir viskas nurimo. Gaisro metu labai vėlai pradėjo sklisti kalbos, kad nebėra pamainos vado, nėra kam vadovauti gaisrui, kad įvyko konfliktas. Vietiniai žmonės pradėjo kalbėti. Jis pats konflikto nematė, tik girdėjo iš kitų kalbų, kad nebėra kam vadovauti gaisrui, kad įvyko kažkoks konfliktas. Parodė, kad tą vakarą V. G. nematė, bet jam buvo žinoma, kad jis tą vakarą buvo pamainos vadas. Kaltinamasis buvo nusiteikęs agresyviai, visą vakarą kalbėjo, kad visi bus atleisti iš darbų. Nukentėjusįjį pažįsta gal 10 metų, tačiau retai su juo susitinka, o J. P. žino iš matymo.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas S. L. parodė, kad yra matęs ir kaltinamąjį, ir nukentėjusįjį. Dirba Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio ugniagesių gelbėtojų komandoje ugniagesiu gelbėtoju. Gaisro metu buvo iškviestas kaip savanoris. Buvo namuose ir gavo iškvietimą važiuoti į gaisrą (duomenys neskelbtini) kaime kaip savanoris, po to perskambino ir patikslino, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuvažiavo į gaisrą ir ten pamatė dvi gaisrines iš Šilalės, padėjo gaisrininkams gesinti gaisrą. Ten buvo daug žmonių, kurie šaukė, rėkė. Nukentėjusiojo iš viso nematė gaisre. Po įvykio girdėjo kalbas, tačiau konflikto nematė, iš kitų kolegų girdėjo, kad G. buvo sumuštas. Gaisro metu kaltinamasis filmavo ir sakė, kad gaisrininkai girti, pavėlavo, o jis viską filmuoja. Parodė, kad jo parodymai, duoti rugpjūčio 24 d., yra teisingi. Po įvykio su G. nekalbėjo. Gaisro metu pareigūnai jo girtumo netikrino, o kitų tikrino – tai žino iš kalbų. Su kaltinamojo broliu S. bendravo, nes yra pažįstami, tačiau apie muštynes nekalbėjo.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas M. L. parodė, kad kaltinamąjį matė įvykio vietoje, o nukentėjusįjį – gaisrinėje. Paaiškino, kad išėjo į kiemą ir išgirdo, kad dega šiferis – „šaudo“. Pamatė pravažiuojančias gaisrines, su tėvu E. L. sėdo į mašiną ir važiavo iš jų paskos. Tėvas dirba Šilalės rajono priešgaisrinėje tarnyboje viršininku. Važiavo link (duomenys neskelbtini), nes per raciją išgirdo iškvietimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime dega. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir fone matėsi pašvaistė, kad dega. Per raciją išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra gaisras, o ne (duomenys neskelbtini) kaime. Gaisrinės apsisuko ir jie važiavo iš jų paskos į (duomenys neskelbtini) kaimą. Nuėjo į įvykio vietą. Išgirdo per raciją, kad panaudotas smurtas ir kad reikia kviesti policiją. Įvykio vietoje filmavo su telefonu. Kaltinamasis šaukė tėvui, kad gaisrininkai girti, kad visus reikia atleisti iš darbo. Dar buvo atvažiavusi gaisrinė iš Pajūrio. Prie namo sėdėjo moteris ir ji tėvui pasakė, kad G. išvežė greitoji. Filmuotą įrašą pateikė policijai. Atsimena, kad kaltinamasis buvo juodais marškiniais, tamsiai apsirengęs. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 190-191), M. L. patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Nurodė, kad ne kaltinamasis padėjo gaisrą gesinti, ne jis šaukė, kad jau prisidirbom, jis nebuvo agresyvus. Kaltinamasis buvo apsirengęs juodais marškiniais. Vėliau kaltinamasis skambino tėvui ir sakė, kad iš darbo atleis. Gaisravietėje buvo ilgai, iki 2-3 valandos. Prieš išvažiuojant matė tą žmogų, kuris kalbėjo per televiziją, kiek žino jis yra P. giminaitis. Jis padėjo gesinti gaisrą, jis buvo stambaus kūno sudėjimo ir liudytojas jį matė įvykio vietoje. Jam buvo gal 40-50 metų, tamsių plaukų, aukšto ūgio, aukštesnis už liudytoją (liudytojo ūgis yra 185 cm). Matė, kad gaisravietėje buvo policijos pareigūnai, nematė ar jie tikrino kieno nors girtumą. G. prie policijos ir greitosios pagalbos automobilių nematė, jis pats ten nebuvo priėjęs. Nežino ar dar turi kokių įrašų. Prieš pateikiant policijai įrašą, tėtis jį matė. Nematė kas sudavė smūgius nukentėjusiajam. Įraše girdisi stambaus žmogaus balsas, kuris kalbėjo per televiziją. Nemano, kad įrašas buvo iškarpytas. Girdėjo, kad tėtis ugniagesių klausė dėl G., sakė, kad jį sumušė. Kai liudytojas filmavo, tuo metu kaltinamojo šalia nebuvo. Per „Facebook“ tėtis ir jis ieškojo kaltinamojo P.. Žino, kad P. priklauso tas ūkinis pastatas. Maždaug per savaitę abu su tėvu surado P.. Jis neatrinkinėjo P., su tėvu diskutavo. Su G. jis nebendravo, bendravo tėvas. Kitą dieną per televizorių rodė tą stambų žmogų. Stambaus žmogaus nerado „Facebook“. Per raciją išgirdo, kad sodyba priklauso P..

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas E. L. nurodė, kad dirba Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininku ir parodė, jog iš matymo pažįsta kaltinamąjį, o nukentėjusysis yra kolega. Kieme išgirdo, kad vyksta gaisras, sproginėja šiferis. Buvo namuose sūnus, įsijungė raciją ir išgirdo, kad yra iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą. Priekyje važiavo du gaisrinės automobiliai, o jis važiavo iš jų paskos. Kelyje atėjo patikslinimas, kad gaisras yra (duomenys neskelbtini) kaime. Visi pradėjo apsisukinėti už (duomenys neskelbtini) kaimo, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Atvažiavo su sūnumi M. L.. Esant arti gaisravietės, išgirdo per radijo ryšį, kad ugniagesys šaukiasi pagalbos, jog jis yra užpultas, panaudotas smurtas. Pasistatė automobilį ir nuėjo į gaisrą. Nuėjo prie antro skyriaus. Nežinojo kieno dega sodyba. Tą pačią naktį sužinojo, kam priklauso sodyba. Būnant gaisravietėje, prie jo priėjo kaltinamasis ir kalbėjo pakeltu tonu, buvo agresyviai nusiteikęs, pradėjo grasinti, kad jis ir visi ugniagesiai bus atleisti iš darbo, jog yra filmuojama, yra visi girti ir bus tikrinamas visų girtumas. Pradėjo klausinėti automobilių ir siurblių techninių charakteristikų, todėl liudytojas jam trumpai paaiškino. Porą kartų arti jis priėjo, tačiau smurto nevartojo. Paskui priėjo kaltinamojo vienas brolis ir dar kitas, tik neatsimena, ką jie sakė, tačiau negrasino. Gaisravietėje sužinojo, kad prieš pamainos vadą G. buvo panaudotas fizinis smurtas. Matė, kad stovėjo greitosios pagalbos automobilis. Visi kalbėjo apie smurtą gaisravietėje. Tą vakarą iš viso nematė G.. Po įvykio nukentėjusiajam nusiuntė kaltinamojo ir jo dviejų brolių nuotraukas, kurias gavo viešoje erdvėje. Iš matymo juos visus pažinojo, todėl juos visus rado turbūt „Facebook“. Ieškojo P., nes žinojo jų pavardes. Surado tris P. ir nusiuntė G.. Nukentėjusysis neprašė atsiųsti nuotraukų. Sūnus padarė vaizdo ir garso įrašą ir jį persiuntė liudytojui, o paskui perdavė policijai. Po to buvo sutikęs nukentėjusįjį. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nukentėjusysis pasakė ar parašė, jog iš nuotraukų atpažino J. P.. J. P. jam skambino du kartus po įvykio į tarnybinį telefoną, jis prisistatė ir buvo grasinimai, kad visi atleisti bus dėl to, jog gaisrininkai ilgai važiavo. Pirmas skambutis buvo po savaitės ar dešimt dienų po įvykio, o antras skambutis buvo vėliau. Nukentėjusysis G. tikrai buvo sumuštas. Kai atvyko į gaisravietę, matė policijos, greitosios pagalbos automobilius, tačiau prie jų priėjęs nebuvo. Pareigūnai jo girtumo netikrino. K. P. yra ugniagesys, tačiau jis dirba kitoje tarnyboje, jis buvo įvykio vietoje. Gal 4-5 val. išvyko iš gaisravietės. Kaltinamasis buvo gaisravietėje apie pusvalandį, gaisravietėje buvo apie 30 žmonių. Sūnus gal kitą dieną persiuntė vaizdo medžiagą, kurią perdavė policijai. Neatsimena ar vaizdo medžiagą persiuntė nukentėjusiajam.

2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas G. G. paaiškino, kad dirba Šilalės priešgaisrinėje tarnyboje ugniagesiu gelbėtoju. Vakare gavo pranešimą, tyrime nurodė laiką. Gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini) kaimą, po to patikslino, kad gaisras yra (duomenys neskelbtini) kaime. Nuvykus pamatė, kad dega ūkinis pastatas, pradėjo gesinti. Sodyba priklausė S. P.. Pažįsta kaltinamąjį, gyvena tame pačiame kaime. Buvo ten ir kaltinamasis, tačiau liudytojas su juo nekalbėjo. Vairavo T.. Jis jokio konflikto nematė. Komandą sudarė V., G., liudytojas ir T.. Ką darė G., jis nematė. Taip pat nematė kur buvo J. P.. P. buvo pikti, kad gaisrininkai per ilgai važiavo, sakė, kad Šilalė čia pat, kaimas čia pat. Ar grasino atleisti iš darbo, nepamena. Šaukė garsiai, J. P. jam nieko nedarė, šaukė. Apie smurtą jam pasakė T.. Pasakė, kad pamainos vadas buvo sumuštas, sakė, jog jis į galvą gavo. Kiek gavo smūgių nežino. Su kaltinamuoju ar jo broliu po įvykio nekalbėjo. Šalmus turėjo, G. irgi buvo su šalmu. Po įvykio G. buvo nedarbingume, apie įvykį su juo nekalbėjo. Apie konfliktą sužinojo apie 24 val., kai važiavo įsipilti vandens. Trys P. buvo – V., J. ir S.. Šalmai yra pakeisti kitais šalmais, ar jie nurašyti nežino. Šalmai reguliuojasi dydžiu, pagal galvos dydį. G. buvo su šalmu, ar buvo taisyklingai užsidėjęs šalmą, negali pasakyti; šalmas turi dengti smilkinius.

2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas S. P. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. mirė tėvas, todėl buvo šermenyse, kai paskambino kaimynas ir pranešė, kad dega namai. Liudytojas ūkiniame pastate turėjo šieno, šiaudų. Grįžo namo. Pirma atvyko greitoji, pradėjo savo jėgomis gesinti, gaisrinės dar nebuvo. Tada atvyko gaisrinė, pradėjo gesinti. Liudytojui pasidarė bloga – jis serga cukriniu diabetu. Iš viso buvo trys ar keturios gaisrinės. Muštynių jokių nebuvo, jis nieko nematė. Kai jį nuvedė prie greitosios, ten gulėjo ugniagesys, kalbėjosi telefonu. Pagalvojo gal tam gaisrininkui kas užkrito. Gaisrininko paklausė kas nutiko, jis gulėjo ant žemės, kalbėjosi telefonu, šalmas buvo nuimtas. Jam susidarė toks įspūdis, kad jis blogas aktorius, nes jei būtų sumuštas, tai taip ramiai nesielgtų. Apie ką jis kalbėjo telefonu, negirdėjo. Paklausė kas nutiko, jis neatsakė nieko, iš žmonių kažkas pasakė, kad jį sumušė, bet jokių žymių nesimatė. Nebuvo jokio ledo jam uždėta. Brolis nieko nedarė ir nieko nemušė. Nurodė, kad jis turi tris brolius (V., J. ir V.) ir jie visi keturi buvo gaisre. Kur kuris buvo negalėjo pasakyti, kadangi visi buvo pasimetę. Reikėjo šiaudus iš ūkinio išvežti, pats vežė tuos šiaudus. Nematė kada atvyko policija, paskui matė vaikščiojančius policininkus. Ar dar tebebuvo gaisrininkas, nežino.

2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas K. T. nurodė, kad dirba priešgaisrinėje tarnyboje vairuotoju. Parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. (tuo metu G. buvo pamainos vadas) gavo iškvietimą, tačiau adresas buvo netikslus. Kai gavo tikslų adresą, nuvyko į įvykio vietą. Nurodė, kad S. P. pažįsta; įvykio vietoje buvo ir kiti S. P. broliai. Buvo nepasitenkinimas, kad gaisrininkai per ilgai važiavo. Jis įjungė siurblį vandeniui, daugiau nieko nematė. Paskui priėjo greitosios vairuotojas ir pasakė, kad vieną iš jų sumušė. Vienas dar buvo priėjęs, sako „dar mažai gavai“. Tas priėjęs asmuo buvo stambus, aukštas, to žmogaus neatpažintų. Jis pasakė, kad liudytoją sumaišė su kitu asmeniu. Po to jie išvažiavo dar vandens, dirbo. G. matė, kai grįžo vandens prie gaisrinės. J. P. matė, jis liudytojui nieko nesakė, o gal ir pasakė, kad per ilgai važiavo. Buvo su šalmais. Parodė, kad G. sumušimo nematė, kad būtų kruvinas irgi nematė. Jis G. pamatė, kai parvažiavo vandens. Paaiškino, kad šalmas yra su reguliatoriumi, smilkinius turi dengti. G. buvo su šalmu. G. yra emocionalus, konfliktiškas žmogus, yra buvę konfliktų tarp kolegų iki susistumdymo. Yra buvę konfliktų tarp G. ir Ž.. Žino, kad G. turi padidintą kraujospūdį.

2022 m. rugsėjo 7 d. teisiamajame posėdyje (parodymai ištirti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalimi ir 290 straipsniu) liudytojas D. V. nurodė, kad dirba Šilalės priešgaisrinėje tarnyboje ugniagesiu gelbėtoju. Įvykio metu važiavo jis, G., T., G.. Važiavo į (duomenys neskelbtini), o kai po to patikslino adresą, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis sėdėjo už G.. Buvo žmonių, savininkai, tarp jų ir kaltinamasis. Liudytojas nieko negirdėjo, nes ėjo ištiesti žarnas. Kur buvo G., nematė. Įvykio nematė, sužinojo iš T. kai nuvažiavo vandens – sakė, kad yra sumuštas kolega. Po įvykio G. nematė, apie įvykį nekalbėjo. Kaltinamojo nepažįsta. Buvo su šalmais, pažiūrėjęs į rodomą nuotrauką patvirtino, kad tai tas pats šalmas. V. G. buvo su šalmu, šalmas turi dengti smilkinius; šalmo dydis reguliuojasi; dar yra pošalmis; dirželis yra uždėtas, turi reguliuotis. Policija buvo, tikrino liudytojo blaivumą. Tikrino blaivumą ir G., ir T.. G. nebuvo. Kur yra nurašyti šalmai nežino, matė prieš mėnesį. G., T. ir jam tikrino blaivumą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. D. nurodė, kad yra Tauragės vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji vykdė nukentėjusiojo papildomą apklausą ir apžiūrą bei pabaigė ikiteisminį tyrimą – atliko supažindinimus. Nurodė, kad šalmo, kurį tyrėjos prašymu pateikė nukentėjusysis, apžiūroje dalyvavo ir V. G.. Šalmo apžiūros tikslas – apžiūrėti ar užsidėjus šalmą yra smūgio sudavimo į smilkinį galimybė. Nukentėjusysis tyrėjos paprašytas užsidėjo šalmą ir, kiek pamena, užsidėdamas šalmą V. G. šalmo dydžio nesireguliavo. Nurodė, kad atstumo tarp šalmo ir smilkinio nematavo. Pagarsinus daiktų apžiūros protokole nurodytą veiksmų eigą ir parodžius protokolo priedą fotolentelę (t. 1, b. l. 103), liudytoja nurodė, kad jeigu eigoje nėra užfiksuotas minėtas atstumas, vadinasi, jis ir nebuvo matuotas. Kiek pamena, smūgis į smilkinį nukentėjusiajam buvo suduotas kumščiu, tačiau kaltinamojo kumštis ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išmatuotas. Tyrėjos asmenine nuomone, fiziškai įmanoma kumščiu suduoti į tą vietą, į kurią nurodė nukentėjusysis. Kuomet atlikinėjo papildomą nukentėjusiojo apklausą, jai nekilo abejonių dėl nukentėjusiojo parodymų, susijusių su smūgio, suduoto jam į galvą, patikimumo. Jos vykdytos apklausos metu V. G. galvos skausmu nesiskundė, nes apklausa buvo vykdoma praėjus daugiau nei pusę metų nuo įvykio.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. R. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo nepažįsta. Nurodė, kad buvo iškviesti į gaisrą. Atvažiavo pirmieji, gaisrinės dar nebuvo. Dispečerei per radijo ryšį pranešė, kad atsiųstų gaisrininkus. Tuomet atsiraukė į atokią vietą, sustojo ir laukė. Atvažiavo gaisrinė. Po to jis nuėjo prie gaisrinės vairuotojo ir jie bendravo. Atėjo kažkoks žmogus ir pasakė, kad prie jų mašinos guli gaisrininkas. Nuėjęs pamatė, kad iš tikrųjų prie mašinos guli gaisrininkas. Į klausimą kas nutiko, gaisrininkas atsakė, kad jį sumušė. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymų dalį (t. 1, b. l. 178-179), kuriuose liudytojas parodė, kad išlipus iš greitosios pagalbos automobilio matė, kaip prie gaisrininkų automobilio įvyko susistumdymas, liudytojas A. R. nurodė, kad nieko jis nematė. Pasak liudytojo, visi sakė, kad kažkas įvyko, bet paties apsistumdymo jis nematė. Smūgių taip pat jokių nematė. Parodė, jog priėjęs prie gulinčio gaisrininko matė, kad jis tik gulėjo ir sakė, jog jį sumušė – nedejavo. Jį apžiūrėjo jo kolegė. Apžiūros, kuri buvo jo kolegės atlikta greitosios pagalbos automobilyje, jis nematė. Gulintis ant žemės gaisrininkas buvo su šalmu ant galvos. Vizualiai sužalojimų nematė. Nukentėjusysis sakė, kad gavo smūgių, o kokių smūgių liudytojas nežino. Po to patikslino, kad nukentėjusysis sakė, jog smūgiai buvo į galvą. Prokurorui pastebėjus, jog byloje apklausa liudytoja nurodė, kad būtent liudytojas A. R. jai sakęs, jog gaisrininką, išlipusį iš gaisrinės, iškirto, A. R. nurodė, kad taip nesakė. Kaltinamojo gaisro vietoje jis nematė. Į klausimą ar įvyko vietoje buvo kažkoks šurmulys, liudytojas atsakė nežinantis. Nurodė negirdėjęs jokių nepasitenkinimo šūksnių. Papildomai pažymėjo, kad paramedikų automobilis buvo pastatytas atokiau nuo gaisro ir to epizodo, kai atvyko gaisrininkai, jis nematė. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti jo parodymai yra teisingi. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus A. R. parodymus (t. 1, b. l. 178-179), kuriuose jis parodė, kad matė kažkokį šurmulį / apsistumdymą, ir paklausus, kodėl teisminio nagrinėjimo metu liudytojas nurodo jau to nematęs, A. R. atsakė, kad buvo taip, kaip užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu. Po to liudytojas nurodė, kad kiek pamena, jis išlipęs iš greitosios pagalbos automobilio, iškart nuėjo pas gaisrininką už mašinos, todėl gal ir galėjo nematyti susistumdymo. Paaiškino, kad gaisrininkas pats įlipo į greitosios pagalbos automobilį, jis nebuvo įkeltas. Kokius veiksmus atliko jo kolegė paramedikė greitosios pagalbos automobilyje, jis nematė. Matė, kad įvykio vietoje buvo ir policijos pareigūnai, kurie buvo priėję ir prie greitosios pagalbos automobilio – pradarė duris, pažiūrėjo, tikriausiai kalbėjo. Nežino ar policijos pareigūnai nustatinėjo nukentėjusiojo neblaivumą. Vėliau liudytojas nurodė, kad matė apsistumdymą ir paaiškino, jog išlipo iš greitosios pagalbos automobilio, ėjo link gaisrinės ir ten prie gaisrinės buvo šurmulys. Kas dalyvavo šurmulyje jis nematė, nes buvo toli. Buvo tamsu, visi judėjo. Nematė kiek žmonių šurmuliavo, bet ten buvo suaugusieji, o ne vaikai. Daug žmonių buvo, bet konkrečiai jis nieko nematė. Kažkoks žmogus pasakė, kad sumušė gaisrininką. Vėliau patikslino, kad matė šurmulį, o ne apsistumdymą.

Teisiamajame posėdyje liudytoja B. E. parodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini), o anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį žino iš ikiteisminio tyrimo, kurio metu ji atliko dalį veiksmų. Ikiteisminio tyrimo ji neužbaigė, nes išėjo iš darbo. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko papildomas nukentėjusiojo apklausas. Asmens parodymų atpažinimui asmenis parinko pati. Pakvietė du brolius (kaltinamąjį ir jo brolį V.) ir svetimą žmogų. Asmenis rinko atsižvelgdama, kad jie būtų vizualiai panašūs, panašaus amžiaus, panašių veido bruožų. Pagarsinus nukentėjusiojo papildomos apklausos, vykusios 2021 m. rugpjūčio 25 d. parodymų dalį (t. 1, b. l. 37-39), kuriuose V. G. nurodė, kad tą vyrą įsidėmėjo – jis buvo apie 50 metų, šviesiais plaukais, stambaus kūno sudėjimo ir paklausus, kodėl asmens parodymų atpažinimui nebuvo ieškomi būtent tokie asmenys, liudytoja nurodė, kad asmenis parinko panašius į kaltinamąjį, nes V. G. nurodė, kad jį sumušė būtent J. P.. Asmens parodymų atpažinimas buvo atliktas iš esmės tam, kad būtų galima užtvirtinti nukentėjusiojo parodymus dėl jį sumušusio asmens. Kadangi įvykio vietoje buvo ne vienas P., liudytoja manė, kad galbūt nukentėjusysis galėjo apsirikti atpažindamas jį sumušusį asmenį, todėl atpažinimui pakvietė kaltinamojo brolį V.. Pasak liudytojos, kūno sudėjimas, t. y. ar jis stambus, ar vidutinis yra subjektyvus dalykas ir žmonės gali skirtingai šį požymį vertinti. Kiek pamena, rašydamas pareiškimą nukentėjusysis neįvardino kas jį sumušė, o papildomos apklausos metu jis jau nurodė konkretų asmenį. Parodė, kad apžiūrėjo J. P., V. P., S. P. rankas – ant jų nusikaltimo pėdsakų nebuvo rasta. V. yra panašaus kūno sudėjimo su J., o S. yra stambesnio kūno sudėjimo. V. ir J. P. yra panašaus ūgio, abu šviesių plaukų. Kaltinimai J. P. buvo pareikšti todėl, kadangi nukentėjusysis jį įvardino kaip asmenį, sumušusį jį. Atpažinimo metu nukentėjusysis užtikrintai parodė į J. P.. Į bylą buvo pateiktas vaizdo įrašas iš nukentėjusiojo telefono, bet tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, esantys tame vaizdo įraše. Kiek pamena, įrašą padaręs asmuo buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir jis parodė, kad vaizdo įraše kalbantis vyras yra S. P.. Vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas, nes buvo pateiktas nukentėjusiojo. Nepamena kodėl neapklausė policijos pareigūnų, kurie buvo atvykę į įvykio vietą. Nurodė, kad nukentėjusįjį apklausinėjo ir jo nedarbingumo metu. Tuo metu ant smilkinio jokių sužalojimų ji nematė. Klausimų kodėl toks ilgas nedarbingumo laikas, jai nekilo – nukentėjusysis labai skundėsi galvos skausmu, jam buvo sunku sėdėti. Galvos skausmu skundėsi visų apklausų metu. Duomenų apie V. G. ligas (kraujospūdį) nebuvo užsiklausta; apie šią ligą nukentėjusysis nebuvo sakęs. Pas specialistus vykti dėl medicininės apžiūros nukentėjusysis atsisakė vykti, nes tuo metu dar gydėsi ir sutiko, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatytas iš medicininių dokumentų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. S. nurodė, kad dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate reagavimo skyriuje tyrėju. Parodė, kad kaltinamąjį J. P. pažįsta iš matymo. Paaiškino, kad gavo pranešimą, jog dega ūkinis pastatas ir įtaria padegimą. Nuvažiavo į vietą ir apžiūrėjo. Ten buvo daug žmonių. Būnant gaisro vietoje, gavo dar antrą pranešimą, kad galbūt yra sumuštas į gaisrą atvykęs gaisrininkas. Nuėjo iki greitosios pagalbos automobilio, nukentėjusiojo paklausė kas nutiko, kas galėjo sumušti, tačiau jis nieko nenurodė. Nukentėjusįjį apklausė greitosios pagalbos automobilyje, buvo šalia automobilio. Nukentėjusysis nurodė, kad jis išlipo iš automobilio, kažkas pripuolė ir sumušė, o kas galėjo jį sumušti tuo metu nenurodė, nenurodė tiesioginio žmogus, kurį būtų galima apklausti. Nukentėjusiajam neblaivumą tikrino greitosios pagalbos automobilyje. Ši informacija turėtų būti matoma kūno kamerų įrašuose. Atrodo, kad ir kaltinamasis kartu buvo priėjęs. Matė šalia greitosios pagalbos automobilio kaltinamąjį, nes kartu priėjo. Kaltinamasis įtarė, jog į gaisrą atvykęs gaisrininkas yra galbūt neblaivus, todėl pageidavo, kad jam būtų nustatytas girtumas. Kaltinamasis patikrinimo metu buvo netoli ir jam parodė alkotesterio parodymus, t. y., kad buvo nuliai. Kaltinamasis įsitikino, kad nukentėjusysis yra blaivus. Dar bandė kažko pasiklausti ar ką nors matė, tačiau niekas nieko nematė, todėl nieko neapsiklausė. Kaltinamasis norėjo, kad būtų patikrintas pirmos brigados gaisrininkų blaivumas, kuri atvyko į gaisrą. Palaukė, kol atvažiavo papildoma brigada gesinti gaisro, ir kolega nuėjo kartu su kaltinamuoju. Kolega patikrino kitų gaisrininkų blaivumą, kurių kaltinamasis pageidavo. Išsikvietė ekspertą, kuris apžiūrėjo įvykio vietą dėl gaisro, o policijos pareigūnai įvykio vietoje daugiau nieko nebedarė. Nurodė, kad gaisro vietoje jau buvo gal 10 minučių, kai gavo antrą pranešimą dėl nukentėjusiojo sumušimo. Kai atvyko į gaisro vietą, jau buvo greitosios pagalbos automobilis. Nurodė, kad nukentėjusysis sakė, jog gavo smūgį į galvą ir nuvirto, nieko nematė ir nieko negali pasakyti kas jam galėjo tai padaryti. Nukentėjusysis neapibūdino žmogaus, kuris jam trenkė, tik sakė, kad išlipo iš automobilio ir iš nugaros jam trenkė, pajuto smūgį. Neapibūdino to žmogaus dėl to, kad nematė. Išorinių sumušimo žymių ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo; medikė sakė, kad nukentėjusiajam yra pakilęs didelis spaudimas. Kaltinamasis buvo labai nepatenkintas gaisrininkų darbu, reiškė labai dideles pretenzijas, greičiausiai dėl to, kad jie pavėlavo į gaisrą, jis nebuvo toks agresyvus – jis garsiai reiškė savo nepasitenkinimą, tačiau nešaukė. Kaltinamasis vaikščiojo paskui policijos pareigūnus. Jis šalia buvo nuo pat policijos pareigūnų atvykimo į gaisravietę pradžios. Negali pasakyti ar nukentėjusysis matė kaltinamąjį prie greitosios pagalbos automobilio. Neatsimena ar tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo buvo koks pokalbis tikrinant girtumą. Įvykio vietoje užsirašinėjo į užrašų knygelę duomenis: kam priklauso pastatas, pasiėmė iš kaltinamojo brolio S. duomenis. Užrašų knygutėje užsirašė kaltinamojo brolių pavardes, kaip liudytojų, gal jie kažką matė, jų vardų ir pavardžių nepamena. Paties kaltinamojo girtumo netikrino, nes nebuvo aktualu, nebuvo nurodyta. Kaltinamasis buvo prie pat priėjęs ir sunku pasakyti apie neblaivumą, aiškaus alkoholio kvapo iš kaltinamojo nejautė. Paaiškino, kad jam nekėlė įtarimų nukentėjusiojo elgesys dėl to, ar prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, ar kad jis buvo sumuštas – atrodė, kad kažkas jam buvo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. R. nurodė esanti kaltinamojo J. P. antros kartos pusseserė. Parodė, kad tą dieną, kai įvyko gaisras, ji buvo atvykusi į J. P. tėvo šermenis. Nuvykusi į gaisravietę matė, kad iš pradžių atvažiavo greitoji pagalba, o paskui gal už 15-18 minučių atvažiavo pirma gaisrininkų mašina. Ji buvo toli nuo gaisro židinio. Norėjo padėti, bet jai buvo pasakyta nesikišti. Į gaisravietę ji atvežė ir S. P.. Atsakydama į klausimus nurodė, kad nematė momento kada buvo sumuštas gaisrininkas. Kadangi ji yra medikė, pamačiusi greitosios pagalbos automobilį, nuėjo pažiūrėti kas nutiko. Matė, kad prie greitosios pagalbos automobilio gulėjo gaisrininkas, šalia buvo greitosios pagalbos darbuotoja ir vairuotojas. Gaisrininkas rodė, kad jam sutrenkta, kažkaip į dešinę pusę. Jis buvo su kapišonu, su savo apranga ir gulėjo ant žemės. Jis buvo sąmoningas, kalbėjo. Išorinių smurto žymių ant jo veido, kraujo žymių nematė. Nuo jo buvo per pusantro metro. Kai priėjo prie gaisrininko, jis pasakė, kad jam trenkė, parodė į dešinę pusę, rodė galvos dešinę pusę, bet jis buvo su šalmu. Jis nesakė nei kas trenkė, nei kokiomis aplinkybėmis. Vėliau atvyko ir policijos pareigūnai. Gaisravietėje buvo visi P.: J. P., S. P.. Su V. P. gaisravietėje nebendravo, tik jį parvežė atgal į laidojimo namus. Į laidojimo namus grįžo, nes dukra kvietė greičiau parvažiuoti, visi buvo pavargę. Visi broliai P. buvo pervargę ir išsekę. Su V. P. neteko bendrauti dėl konflikto, jis jai nieko nesakė, kai jį išsivežė. Su J. P. nekalbėjo nei gaisravietėje, nei kitą dieną, nes ne tas man rūpėjo, buvo stresas. Nepamena kas priėjo ir prašė parvežti V. P.. Gaisravietėje buvo triukšmas, keiksmažodžiai. V., V. P. nešė vandenį. Policijos pareigūnų nematė prie gaisrininko.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. nurodė esantis J. P. brolis. Parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. buvo gaisras jo tėvų sodyboje. Atvyko kelios gaisrininkų brigados gesinti gaisro. Vienai iš ugniagesių brigadai buvo tariamai suduotas smūgis. Stovėjo sodybos kieme, kai atvyko ugniagesiai. Jie sustojo priekiu. Liudytojas su broliais buvo kairėje ugniagesių mašinos pusėje, t. y. vairuotojo pusėje. Iš jos išlipo ugniagesiai ir žiūrėjo į gaisravietę. Vieni ugniagesiai kažką darė prie mašinos, o vienas stovėjo ar radijo ryšiu kalbėjo, ar panašiai. Liudytojas su broliais priėjo ir sakė, kad gesintų gaisrą, o ne stovėtų ir žiūrėtų į gaisravietę. Gaisrininkas kažką piktai atsakė, kad nevadovauti ar panašiai. Brolis V. jį pastūmė, o kitas brolis J. V. nuo gaisrininko nustūmė ir broliai atsitraukė. Gaisrininkai toliau darbavosi prie gaisravietės, o tas ugniagesys toliau kalbėjo radijo ryšiu ar telefonu. Vėliau atvažiavo pareigūnai. Liudytojas iš esmės pats pirmas atvyko į gaisravietę, aplinkui buvo daug žmonių, buvo didelis triukšmas. Brolis J. P. į gaisravietę atvyko po liudytojo, jis garsiai kalbėjo, šaukė, bet agresyvių veiksmų nesiėmė, nes jis nėra konfliktiškas žmogus. Aplinkui buvo daug nepatenkintų žmonių, nes gaisrininkai vėlavo į gaisravietę. Ugniagesio pastūmimo metu liudytojas buvo šalia per vieną-du žingsnius. Vėliau buvo su broliais gaisravietėje netoli gaisrinės mašinos, kieme 20 metrų atstumu, su pareigūnais bendravo, vaikščiojo. Kažką girdėjo, kad gaisrininkas blogai pasijuto gaisro gesinimo metu, tik dėl ko jis pasijuto blogai, neaišku. Paskui, po kelių dienų sužinojo, kad gaisrininkas yra sumuštas, kad iškelta baudžiamoji byla. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, kad prie gaisrinės mašinos priėjo jis, brolis J. ir brolis V.. V. P. gaisrininką stumtelėjo į kairį petį. J. P. atstūmė brolį V. nuo gaisrininko, patraukė, atskyrė. J. P. jokio smurto nenaudojo prieš gaisrininką, nesmurtavo. Liudytojas buvo šalia, per žingsnį ar du. Vėliau nematė to ugniagesio, nes ten buvo daug ugniagesių ir visi jie buvo su uniformomis. V. P. išvežė, tik nežino dėl ko. Negali pasakyti ar jį išvežė iki atvykstant policijos pareigūnams. Ar V. P. buvo išgėręs negali pasakyti. Mano, kad nepagrįstai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas prieš J. P., nes jis nepagrįstai apkaltintas. Nurodė, kad J. P. tikrai jokių smūgių į galvą ugniagesiui nesudavė. Paaiškino, kad nesutiko parodymų duoti ikiteisminio tyrimo metu, nes nepasitikti ikiteisminio tyrimo institucijomis, todėl apklausos protokole nurodė, kad parodymus duos teismo metu. Negali pasakyti, kad nepertraukiamai visą laiką matė, ką veikė J. P., bet didžiąją laiko dalį matė. Pažymėjo, kad brolis V. nesudavė ranka gaisrininkui į petį, o jį pastūmė. Tikriausiai su dešine ranka pastūmė į kairį petį. Po pastūmimo gaisrininkas nenukrito. Jis buvo su šalmu. J. P. juos išskyrė, kad neįvyktų kažkoks konfliktas. V. nuo gaisrininko buvo per rankos atstumą, kai jį stūmė. Nematė brolio V. bėgimo prie gaisrininko. Jie trys prie gaisrininko priėjo ir brolis V. iš metro atstumo gaisrininką pastūmė. Po pastūmimo gaisrininkas kalbėjosi telefonu ar radijo ryšiu, vėliau visi broliai pasitraukė nuo ugniagesių. Po pastūmimo buvo su dviem broliais kartu, iki kol atvažiavo policijos pareigūnai. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, brolis J. daugiau su jais bendravo. Atvyko du pareigūnai. J. P. su pareigūnais daug kur kalbėjo. Jis buvo priėjęs prie pareigūno, kuris buvo pažįstamas, tai M. S.. Nematė, kad J. P. kalbėtų su medicinos darbuotojais.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. V. nurodė pažįstantis J. P. tiek, kiek pažįsta ir kitus kaimo gyventojus. Parodė, kad tą dieną grįždamas iš darbo su sunkvežimiu tamsoje pamatė didelę pašvaistę. Parvažiavęs į namus ir pamatęs, kad kitoje kaimo pusėje toliau dega, lengvuoju automobiliu nuvyko į gaisravietę. Ten buvo labai daug žmonių. Nuėjo arčiau gaisro pažiūrėti kas vyksta. Jau degė atvira liepsna. Buvo policijos mašina, gaisrinė. Pamatė kaip J. P. įėjęs su rankomis skyrė. Dar pastovėjo ir išvažiavo namo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad buvo susistumdymas. Atpažino J. P.. Jis su rankomis išskyrė vieną gaisrininkų uniforma, o kitą civiliais rūbais apsirengusį. Gaisrininkas buvo su šalmu, o kas buvo kitas žmogus negali pasakyti. Pamatė, kad J. P. stovėdamas nuėjo arčiau, atstūmė. Tada išvažiavo. Įvykį stebėjo gal iš 20 metrų atstumo. Gaisrininkas stovėjo už gaisrinės automobilio kelių metrų atstumu. Pamatė, kad jie susiėjo ir J. P. atstūmė. Matė, kad vyksta konfliktas ir J. P. juos išskyrė. Gaisrininkas lyg nuėjo link mašinos po išskyrimo. V. P., V. P. pažįsta. Buvo tamsu, tik nuo gaisro pašvaistės matėsi. Matė, kad J. P. išskyrė asmenis, tačiau nematė, ką veikė J. P. iki asmenų išskyrimo. Nežiūrėjo ką J. P. veikė po asmenų išskyrimo. Nurodė, kad jo niekas neklausė apie tą incidentą, todėl niekam anksčiau ir nepasakojo. Vėliau jo P. paklausė ar jis buvo gaisre. Pasakė, kad buvo užvažiavęs. Klausė ar liudytojas matė kas ten įvyko. Pasakė, kad matė ir kad ten nieko nebuvo. Aiškino, kad įvykio metu matė ir J. P., ir kaip jis išskyrė. J. buvo su kostiumu apsirengęs. Kaip kitas asmuo buvo apsirengęs nežino. Gaisrininkas buvo su šalmu. J. P. pažįsta iš eisenos. Matė, kad kažkoks žmogus priėjo pakėlęs dvi rankas ir stūmė gaisrininką. Matė, kad gaisrininkas su tuo žmogumi susikibo. Buvo susistumdymas. J. P. iš 2-3 metrų priėjęs juos atskyrė. Nepamena ar šalia J. buvo dar žmogus. Gaisrininkas su tuo žmogumi buvo susikabinę, bet to tiksliai nematė, tik pamatė, kad J. atitraukė juos vieną nuo kito, gaisrininko ir to žmogaus įvardinti negalėtų. J. P. atpažino iš eisenos. Kai atsitraukė, įsitikino, kad tai tikrai buvo J. P..

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. J. nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Parodė, kad į su vyru atvyko į gaisravietę pažiūrėti – pasidomėti kas vyksta. Kai jie atvyko į vietą, gaisrinių dar nebuvo, buvo tik policija. Gaisrininkai atvyko pavėlavę ir visi žmonės dėl to pyko. Minia buvo nepatenkinta, nes matė, kad viskas baigia sudegti, o gaisrininkų, kurių darbo vieta yra vos už poros kilometrų, vis nėra. Gaisravietėje jokio konflikto nematė. Mano, kad gaisrininko niekas sumušti negalėjo, nes nebuvo jokio konflikto. Kai minioje ėmė sklisti žinios, kad buvo sumuštas gaisrininkas, ji nustebo, nes jokio konflikto nebuvo. Kaltinamąjį gaisre matė, tačiau nepamena ar su juo kalbėjosi.

Iš 2021 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d., apie 22 val. 35 min., V. G. atvykus pagal gautą pranešimą dėl gaisro į (duomenys neskelbtini) esančią gaisravietę, jam vienas asmuo trenkė du kartus į galvos sritį, po to paėjus už ugniagesių automobilio prie jo priėjo keli asmenys, iš kurių vienas trenkė tris kartus į galvos sritį. Dėl suduotų smūgių jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 1-8).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. G. pateikia mobilaus ryšio telefoną, kuriame yra vaizdo įrašas (t. 1, b. l. 45-46).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas V. G. pateiktas vaizdo įrašas „reCeived_279655097305254mp4“, įrašo trukmė 50 s. (t. 1, b. l. 50-52). Įraše matosi: tamsu, dega pastatas, netoliese stovi nemažai asmenų, kai kurie iš jų vaikšto.

Girdisi vyriškas balsas: palauk, palauk.

Girdisi triukšmas nesuprantami žodžiai.

Moteriškas balsas: girts, girts yra.

Vyriškas balsas: pats apvirta ir mums dabar prikaišioti nor.

Moteriškas balsas: girts (kalba nesuprantama).

Vyriškas balsas: kas čia buvo?

Vyriškas balsas- -dabar atvažiuos policija visi (kalba nesuprantama) reikalų.

Vyriškas balsas: kurva ( kalba nesuprantama)

Vyriškas balsas: tylėkit bledi.

Vyriškas balsas: gaisrininkas apvirto.

Vyriškas balsas: kur jau be sąmonės gul dirvone, gul be sąmonės ble prisdirba, pažiūrėk prie trobos.

Iš 2021 m. gruodžio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G1330/2021(03) matyti, kad remiantis pateiktų V. G. medicininių dokumentų specialistui nurodomų įvykio aplinkybių duomenimis, V. G. mechaninių sužalojimų nenustatyta; nesant sužalojimų, nėra pagrindo kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo masto (t. 1, b. l. 73-74).

Iš Asmens parodymų atpažinti protokolo ir jo priedo foto lentelės (1 t. b. l. 87-92) matyti, kad V. G. atpažįsta jį sumušusį asmenį, t. y. J. P., kuris jam sudavė smūgius į smilkinį. Asmenį atpažįsta iš veido bruožų (t. 1, b. l. 87-92).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. G. pateikia šalmą, su kuriuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. vyko į gaisro vietą, kur buvo sumuštas (t. 1, b. l. 93-94).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo foto lentelės (1. t., b. l. 100-104) matyti, kad apžiūrėtas V. G. pateiktas šalmas. Šalmas išmatuotas, užsidėjus V. G. šalmą ant galvos, matosi, kad šalmas smilkinio nedengia (t. 1, b. l. 96-98).

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. rugsėjo 8 d. rašo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 20 d. į gaisrą vykusios pirmo skyriaus automobilinės cisternos „Renault Midlum 240.14“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) įrengtas vaizdo registratorius nesuveikė ir nefiksavo vykimo į gaisrą. Antro skyriaus automobilinėje cisternoje „Iveco Traker“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) įrengtame vaizdo registratoriuje įvykio nėra užfiksuota, nes ši automobilinė cisterna gaisro gesinimo metu buvo pastatyta iš kitos degusio pastato pusės (t. 2, b. l. 42-43).

Iš 2021 m. rugpjūčio 27 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad iš abiejų pusių buvo apžiūrėtos J. P. rankos, jų plaštakos. Ant jų jokių sužalojimų neužfiksuota (t. 2, b. l. 61-66).

Iš kaltinamojo pateiktų iškarpų iš interneto tinklapių matyti, kad spaudoje aprašant įvykį buvo nurodyta, jog Šilalės rajone gesinti atskubėjusios gelbėtojus pasitiko agresyviai nusiteikę asmenys. Jie prieš vieną ugniagesį panaudojo fizinę jėgą – gelbėtojas sulaukė smūgių kumščiais papliūpos. Portaluose nurodyta, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nukentėjęs ugniagesys paaiškino, kad prie jo priėję nepažįstami asmenys pradėjo smurtauti. Fizinis smurtas buvo panaudotas iš karto, vos atvykus į gaisravietę. Iki pareigūnų atvykimo smurtavę asmenys iš įvykio vietos pasišalino (t. 3, b. l. 53-59).

Iš 2022 m. birželio 7 d. Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus rašto nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) k. meteorologiniai stebėjimai nevykdomi. Vietovei artimiausios Laukuvos meteorologijos stoties duomenimis, 2021 m. rugpjūčio 20 d. 22 val. ir 23 val. debesuotumas buvo 10 balų (10 balų – pilnai aptrauktas debesimis); 2021 m. rugpjūčio 20 d. nuo 22 val. 30 min. iki 22 val. 39 min. lijo (t. 3, b. l. 36).

Iš įvykio kortelės matyti, kad Bendrajame pagalbos centre užfiksuoti įvykiai, vykę nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. 22 val. 33 min. iki 2021 m. rugpjūčio 21 d. 06 val. 49 min. (t. 3, b. l. 67-68).

Iš 2022 m. gegužės 3 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rašto nustatyta, kad rašte nurodyti ugniagesių šalmai pripažinti nereikalingais arba netinkamais naudotis. Pažymėta, kad perduodamo turto būklė perdavimo metu gera (t. 3, b. l. 90).

Iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. kovo 10 d. rašto matyti, kad nėra galimybės pateikti gaisravietėje buvusių policijos pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų įrašų, nes vaizdo įrašai saugomi tik pusę metų (t. 4, b. l. 78).

2021 m. rugsėjo 6 d. nukentėjusysis V. G. buvo vėl papildomai apklaustas. Nurodė, kad J. P. nepažinojo, bet įvykio metu įsidėmėjo jo bruožus. Po to padedant E. L., t. y. pastarajam iš socialinio tinklapio „Facebook“ atsiuntus trijų P. fotonuotraukas, tarp jų atpažino jam pirmuosius du smūgius sudavusį J. P.. Taip pat patikslino, kad pirmasis smūgis jam buvo suduotas į dešinio smilkinio sritį, antrą – kiek žemiau.

2022 m. liepos 5 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. G. parodė, atvykęs į gaisravietę jis iš karto išlipo iš automobilio, bandė eiti link gaisravietės, nes ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Ten jau buvo susirinkę labai daug žmonių. Prie jo pradėjo artintis trys agresyvūs žmonės, pradėjo ant jos garsiai šaukti „kur tu kurva buvai 43 minutes“ ir jis iš karto gavo du smūgius į galvą. Kaip paskui paaiškėjo, tai buvo J. P.. Pirmas smūgis buvo 6-7 balų, toks momentinis, labai skaudus. Po smūgių į galvos sritį, jis pasišalino iš įvykio vietos ir skambino į bendrąjį pagalbos centrą, kad būtų iškviesta policija dėl panaudoto smurto. Jam pasidarė labai bloga, pradėjo galva svaigti ir jis atsirėmė į gaisrinės automobilį. Po kiek laiko prie jo prisiartino dar trys žmonės ir jie nukentėjusįjį apkaltino, kodėl jis kvietė policijos pareigūnus, klausė kodėl jis neina gesinti gaisro. Tada jam buvo suduoti trys smūgiai. Kai po tų smūgių jis pradėjo po truputį atsigauti, pastebėjo, kad stovi greitoji medicinos pagalba, kuri buvo įvykio vietoje dar iki atvykstant gaisrininkams, ir kreipėsi dėl medicinos pagalbos suteikimo. Suteikus medicininę pagalbą vietoje, nukentėjusysis buvo išvežtas į Šilalės rajono ligoninės priėmimo skyrių. Paaiškino, kad į žmonos „Facebook“ iš E. L. gavo P. trijų brolių nuotraukas ir iš jų atpažino J. P. – atitiko šviesūs plaukai ir veido bruožai.

Papildomos apklausos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. G. nurodė, kad atvykus į gaisro vietą, buvo trys asmenys ir ketvirtas sudavė. Iš tų trijų įsiminė, kad vienas buvo labai jaunas, antras jaunas, o trečias gal iki 50 metų. Antrą kartą buvo priėję trys žmonės. Jis stovėjo atsirėmęs į automobilį atsirėmęs ir jam iš nugaros sudavė tris smūgius į galvą. Kai jis atvyko į gaisro vietą, policijos pareigūnų ekipažo nematė, buvo tik greitosios pagalbos automobilis. Po smurto pavartojimo per Bendrąjį pagalbos centrą prašė, kad iškviestų policiją. Nurodė, kad į petį smūgio negavo. Praėjo pusantrų metų ir tiksliai atsakyti negali kaip gavo smūgį kumščiu į galvą, nematė, kuria ranka galėjo jam suduoti, nes viskas įvyko labai greitai. Jam sudavė į dešinę pusę, patyrė fizinį skausmą.

Liudytoja R. R. parodė, kad įvykio metu matė gulinti gaisrininką, kuris rodė, kad jam sutrenkta galva į dešinę pusę.

Policijos pareigūnas M. S. parodė, jog įvykio vietoje jam nukentėjusysis sakė, kad gavo smūgį į galvą ir nuvirto, nieko nematė ir nieko negali pasakyti kas jam galėjo tai padaryti. Išorinių sumušimo žymių ant nukentėjusiojo veido nepastebėjo; medikė sakė, kad nukentėjusiajam yra pakilęs didelis spaudimas. Pasak pareigūno, jam nekėlė įtarimų nukentėjusiojo elgesys dėl to, kad prieš jį buvo pavartotas fizinis smurtas, kad jis buvo sumuštas, atrodė, kad kažkas jam buvo.

Taigi iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad nors paties įvykio jie nematė, tačiau visiems buvo žinoma, kad prieš V. G. buvo pavartotas fizinis smurtas.

Nukentėjusiojo parodymus, kad iškart po prieš jį pavartoto smurto, jis skambino policijai, patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno M. S. parodymai, jog jam būnant gaisro vietoje, buvo gautas pranešimas, kad yra galbūt sumuštas į gaisrą atvykęs gaisrininkas.