- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-216-232/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34540-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“, AAS BTA Baltic Insurance Company
- Ieškovas
- UAB „Autodata“
- Trečiasis asmuo
- I. B.
- Kategorijos
- 2.6.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autodata“ ieškinį atsakovui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo I. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Autodata“ (toliau – ir ieškovas) ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per Lietuvos filialą (toliau – atsakovas) 9 320,93 Eur žalos atlyginimo, 400 Eur išlaidų, patirtų ekspertizei atlikti, 6 procentų procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, jog trečiojo asmens I. B. (toliau – ir trečiasis asmuo arba VW vairuotoja) vairuojama transporto priemonė VW Golf išvažiavo iš šalutinio kelio ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusia ieškovo transporto priemone JEEP Grand Cherokee. Sutiko su atsakovo paskaičiavimu, jog JEEP automobiliui padaryta 9 320,93 Eur žala. Paaiškino, kad atsakovas, remdamasis UAB „Impulsana“ 2019-03-27 Eksperto išvada Nr. MV 2019-11 (toliau – Impulsana išvada), atsisakė mokėti draudiminę išmoką argumentuodamas tuo, jog ieškovo vairuotojo, vairavusio JEEP, veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini bei buvo priežastimi eismo įvykiui kilti. Teigė, kad ekspertas E. I. atliko pakartotinę eismo įvykių aplinkybių tyrimą bei 2019-07-16 pateikė išvadą Nr. SPI-04 (19) (toliau – E. I. išvada), kurioje patvirtinta, kad techniniu požiūriu nepriimtini buvo trečiojo asmens, vairavusio VW, veiksmai, dėl kurių ir kilo eismo įvykis. Neabejotinų ieškovo vairuotojo nepriimtinų veiksmų ekspertas nenustatė. Išvadose specialistai skirtingai vertino JEEP vairuotojo reakcijos laikus ir to pasėkoje skirtingai traktavo ieškovo vairuotojo technines galimybes išvengti eismo įvykio. Atsakovo samdytas ekspertas vertino reakcijos laiką 0,6 s, o ieškovo – 1,0 s ir iki 1,2 s. Atsakovo ekspertas neatsižvelgė į aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko ne pėsčiųjų perėjoje, o sankryžoje, kurioje ieškovo vairuotojas turėjo pirmumo teisę ir mažiau galėjo prognozuoti kliūties atsiradimą, nei stebint galimą kliūtį perėjoje. Tokiu atveju ieškovo vairuotojas savalaikiai reaguodamas ir efektyviai stabdydamas neturėjo techninės galimybės sustabdyti JEEP ir išvengti eismo įvykio. Abejose išvadose vienodai pripažįstama, kad VW vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Tarp VW vairuotojos neteisėtų veiksmų (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimo) ir kilusių pasekmių (JEEP padarytos žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovas, kaip draudikas, privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas AAS BTA Baltic Insurance Company, veikianti per Lietuvos filialą, atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, jog tarp šalių kilo ginčas, ar įvykis yra draudžiamasis. Atsakovas, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, kreipėsi į kvalifikuotą specialistą, kuris nustatė, jog pagal abiejų automobilių sugadinimų pobūdį, abu automobiliai galėjo susidurti daugiau statmenose padėtyse. Pagal specialisto skaičiavimus, JEEP vairuotojas turėjo apie 2 sekundes iki susidūrimo, todėl jei būtų savalaikiai sureagavęs ir pradėjęs efektyviai stabdyti, tai po vairuotojo reakcijos laiko, automobilis JEEP būtų stabdomas 0,9 s. Remdamasis šiais duomenimis paskaičiavo, jog JEEP važiavo apie 65 km/h greičiu. Kontakto metu JEEP greitis buvo apie 43 km/h, o VW apie 11 km/h. Judant tokiais greičiais, galėjo susidaryti po eismo įvykio likę sugadinimai. Pažymėjo, kad VW vairuotojos veiksmai išvažiuojant iš šalutinio kelio techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu. Automobilio JEEP vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti iš šalutinio kelio įvažiuojantį VW ir savalaikiai sureagavus bei efektyviai stabdant, galėjo išvengti susidūrimo. JEEP vairuotojas arba važiuodamas viršijo leistiną greitį ir dėl to sustabdė iki 43 km/h arba nemažino greičio. Techniniu požiūriu JEEP vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiais, jog JEEP vairuotojas turėjo tik 1,2 s sureaguoti, nes toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, yra ribotas matomumas, todėl vairuotojas privalėjo būti ypač atidus. JEEP vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti iš šalutinio kelio įvažiuojantį VW bei savalaikiai sureaguodamas ir stabdydamas galėjo išvengti eismo įvykio. Tačiau JEEP vairuotojas nemažino greičio arba važiavo jį viršydamas, todėl automobiliui JEEP judant 43 km/h greičiu įvyko eismo įvykis. Techniniu požiūriu JEEP vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis. Atsakovo teigimu, nėra priežastinio ryšio tarp VW valdytojos, kuri buvo apsidraudusi pas atsakovą, veiksmų ir transporto priemonei JEEP padarytos žalos, todėl nėra pagrindo mokėti draudimo išmoką.
5. Trečiasis asmuo I. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog sustojo prie ženklo STOP ir labai lėtai važiavo. Šalikelėje iš dešinės pusės stovėjo automobiliai, todėl buvo blogas matomumas, tačiau ji įvažiavo labai lėtai. Pravažiavus pusę sankryžos pajuto smūgį į galinį ratą ir automobilį apsuko 180 laipsnių kampu. Trečiojo asmens teigimu ieškovo vairuotojo greitis buvo didesnis, nebuvo stabdoma ir jis nespėjo išvengti susidūrimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 9 320,93 Eur žalos atlyginimo, 400 Eur išlaidų susijusių su civilinė atsakomybės ir žalos įvertinimu, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo 9 320,93 Eur priteistos sumos už laikotarpį nuo 2019-11-19 civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 245,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui 77,57 Eur nepanaudotą užstato dalį. Priteisė iš atsakovo 33,08 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
7. Teismas nustatė, kad eismo įvykio metu ieškovo atstovui važiuojant pagrindiniu keliu transporto priemone JEEP iš šalutinio kelio išvažiavo trečiojo asmens vairuojamas VW, į kurį atsitrenkė ieškovo automobilis. Atsakovas yra trečiojo asmens civilinės atsakomybės draudikas, apdraudęs VW transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
8. Teismas padarė išvadą, kad VW vairuotoja turėjo KET nustatytą pareigą sustoti prieš nereguliuojamą nelygiareikšmę sankryžą ir duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. JEEP vairuotojas turėjo pareigą ypač atidžiai stebėti pėsčiųjų perėją ir prieigas prie jos, tačiau neturėjo pareigos praleisti iš šalutinio kelio išvažiuojančios transporto priemonės, turėjo pirmumo teisę kirsti sankryžą.
9. Nurodė, kad Impulsana išvadose pateikta tokia galutinė išvada, kad eismo įvykio kilimą, jei automobilio VW vairuotoja buvo sustojusi prieš įvažiuojant į sankryžą su pagrindiniu keliu, sąlygojo automobilio VW vairuotojos techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – išvažiuojant iš šalutinio kelio į sankirtą su pagrindiniu keliu, susidūrė su šiuo keliu važiavusiu automobiliu JEEP; automobilio JEEP vairuotojo techniniu požiūriu buvo nepriimtini veiksmai – turėdamas objektyvią galimybę matyti iš šalutinio kelio įvažiuojantį automobilį VW bei savalaikiai sureagavus ir efektyviai stabdant išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, nemažino vairuojamo automobilio greičio, arba važiavo viršijant leistiną greitį, dėl to sugebėjo sumažinti automobilio greitį tik iki nustatyto 43 km/h greičio. Teismas pažymėjo, kad Impulsana išvada remiasi prielaida, kad automobilio VW vairuotoja prieš įvažiuojant į sankryžą buvo sustojusi, kaip to reikalauja kelio ženklas STOP, kad buvo sustojusi prie kelio ženklinimo STOP linijos, o ne prie STOP ženklo, kad kitos transporto priemonės, pastatytos prie perėjos, buvo pastatytos pagal taisyklėse leidžiamą atstumą.
10. Pažymėjo, kad esminis skirtumas tarp Impulsana išvadų ir E. I. išvadų yra JEEP vairuotojo reakcijos laikas. Impulsana išvadose imamas 0,6 s standartinis vairuotojo reakcijos laikas, įvertinus, kad JEEP vairuotojas artėjo link pėsčiųjų perėjos ir turėjo būti atidesnis. E. I. išvadoje nurodomas reakcijos laikas 1,0 – 1,2 s. Teismas sutiko su E. I. išvadoje pateikta argumentacija, kad Impulsana išvadoje pateikiamas standartinis reakcijos laikas įvykiams perėjoje nėra parinktas tinkamai, nes eismo įvykis įvyko ne pėsčiųjų perėjoje, o už jos – sankryžoje. JEEP vairuotojas privalėjo būti atidesnis ir stebėti dvi perėjas – perėją prieš sankryžą ir už jos bei negalėjo tikėtis, jog iš šalutinio kelio išvairuojanti transporto priemonė, pažeis kelių eismo taisykles, neduodama kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam JEEP. VW, neturinčio judėjimo pirmumo teisės, įvažiavimas į sankryžą važiuojančiam pagrindiniu keliu JEEP vairuotojui yra mažiau tikėtinas, nei galimas pėsčiųjų pasirodymas pėsčiųjų perėjose, kur JEEP vairuotojas turėjo pareigą praleisti pėsčiuosius. JEEP vairuotojui vien dėmesio perkėlimas nuo pėsčiųjų perėjos prie netikėtos kliūties sankryžoje sudarė papildomą laiko tarpą. Be to, vien automobilio VW pasirodymas šalutiniame kelyje nėra pagrindas JEEP vairuotojui pradėti staigiai stabdyti, nes VW vairuotoja galėjo sukti į dešinę, taip nesudarydama JEEP automobiliui kliūties arba sustoti, todėl JEEP vairuotojo reakcijos laikas galėjo būti dar didesnis JEEP vairuotojui bandant suvokti kaip elgsis VW automobilis. VW automobilis turėjo daug daugiau įvažiuoti į pagrindinį kelią, kol JEEP vairuotojas turėjo suvokti, jog VW kerta sankryžą, o ne suka į dešinę ar stabdo. Šioms aplinkybėms įvertinti ir tinkamai sureaguoti JEEP vairuotojui reikėjo daugiau, nei 0,6 s reagavimo laiko, kuris standartiškai imamas skaičiuojant eismo įvykius įvykusius pėsčiųjų perėjoje. Specialistas išvadoje skaičiavo, jog bendras JEEP vairuotojo reakcijos laikas, esant aptartoms aplinkybėms, buvo 1,0 – 1,2 s. Teismas sutiko su tokiu vertinimu, nes jis sąlygotas ne standartinės reikšmės, paprastai taikomos eismo įvykiams perėjoje, bet nustatytas atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir yra argumentuotai pagrįstas.
11. Remiantis E. I. išvada, teismas nustatė, kad STOP ženklas stovi per 8,1 m nuo kelių sankirtos. Kelio žymėjimas – linija STOP yra per 1,5 m nuo kelių sankirtos. Pažymėjo, kad VW automobilis pradėjo kelti grėsmę JEEP vairuotojui ne tuomet, kai tik pasimatė iš už stovinčio automobilio, o kai paaiškėjo, jog jis nesuka į dešinę, nestabdo, bet kerta sankryžą, todėl Impulsana išvadoje nurodytas atstumas, kai JEEP vairuotojas galėjo sureaguoti ir imtis veiksmų, buvo mažesnis – apie 26,2 m. Tokiu atveju ekspertas E. I. paskaičiavo, jog JEEP vairuotojas neturėjo techninių galimybių sustabdyti savo transporto priemonės jei VW vairuotoja nebuvo sustojusi prie STOP linijos. Jei VW vairuotoja buvo sustojusi prie STOP linijos, tai, pagal turimus duomenis, eksperto E. I. vertinimu, JEEP vairuotojas galėjo turėti arba neturėti galimybės išvengti eismo įvykio, t. y. jo veiksmai galėjo būti ar nebūti priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog E. I. išvada, skirtingai, nei Impulsana išvada, padaryta tiesiogiai apžiūrėjus įvykio vietą ir įvertinus faktinę situaciją, o ne tik remiantis fotonuotraukomis.
12. Nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti mišrią kaltę, t. y. nepakanka duomenų teigti, jog dėl eismo įvykio iš dalies yra kaltas ir JEEP vairuotojas.
13. Atkreipė dėmesį, kad Impulsana išvados dėl JEEP vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtinų veiksmų – savalaikio nesureagavimo ir neefektyvaus stabdymo siekiant išvengti eismo įvykio nelaikytini patikimais, nes remiasi dideliu prielaidų kiekiu ir jo tikimybė yra sąlyginai maža. Impulsana išvada grindžiama prielaida, jog VW automobilis sustojo prie STOP kelio linijos, nors byloje objektyvių duomenų apie tai nėra. Priešingai, VW vairuotojos teigimu ji buvo sustojusi prie kelio ženklo STOP, o ne prie linijos. Byloje nėra duomenų kaip faktiškai buvo išsidėsčiusios priparkuotos transporto priemonės prieš pėsčiųjų perėją, todėl nėra galimybės nustatyti tikslaus kampo ir atstumo, nuo kur JEEP vairuotojas turėjo galimybę pastebėti VW automobilį. Pažymėjo, jog Impulsana išvadoje daroma prielaida, jog priparkuoti automobiliai buvo KET leidžiamu atstumu nuo perėjos, nors VW vairuotoja nurodė, kad dešinėje pusėje priparkuoti automobiliai jai užstojo matomumą. Impulsana savo išvadose netinkamai nurodytas JEEP vairuotojo reakcijos laikas. Impulsana savo išvadose netinkamai paskaičiavo JEEP vairuotojo atstumą iki sankryžos, nes neįvertino, kurioje vietoje JEEP vairuotojas galėjo būti tuo momentu, kai paaiškėjo, jog VW vairuotoja nesuka į dešinę, nestabdo, o kerta sankryžą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis Impulsana išvadomis tiek, kiek tai susiję su JEEP vairuotojo kalte.
14. Nurodė, kad VW vairuotoja, sankryžoje privalėjo vadovautis dviem kelio ženklais – duoti kelią ir STOP. Šie ženklai įpareigojo VW vairuotoją įvažiuoti į sankryžą tik nesant transporto priemonių važiuojančių pagrindiniu keliu. Įvažiavimas į nelygiareikšmę sankryžą yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – įvykusiu eismo įvykiu. JEEP vairuotojo veiksmai – savalaikė reakcija ir stabdymas yra tik galimybė siekti išvengti eismo įvykio kilimo ar sumažinti eismo įvykio pasekmes, tačiau nėra paties eismo įvykio kilimo tiesioginė priežastis. Jei VW vairuotoja nebūtų pažeidusi KET ir neįvažiavusi į sankryžą pagrindiniu keliu važiuojant automobiliui JEEP, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nepriklausomai nuo JEEP vairuotojo veiksmų. Tarp JEEP vairuotojo veiksmų ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes VW neįvažiavus į sankryžą iš šalutinio kelio, joks eismo įvykis nebūtų kilęs. Teismas padarė išvadą, kad eismo įvykis kilo būtent dėl VW vairuotojos padaryto teisės aktų pažeidimų ir tarp jos neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos taip pat yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nurodė, kad yra nustatytos visos VW vairuotojos civilinės atsakomybės sąlygos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atsakovas AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiantis per Lietuvos filialą, apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodė, kad Impulsana išvadoje, atlikus eismo įvykio modeliavimą, nustatyta, jog susidūrimo metu JEEP greitis buvo apie 43 km/h, VW – apie 11 km/h. Priklausomai nuo VW pagreičio, ieškovo JEEP vairuotojas galėjo turėti 3,3 s arba 2 s nuo pastebėjimo momento iki susidūrimo. Remiantis turimais duomenis Impulsana paskaičiavo, jog JEEP vairuotojas, savalaikiai pastebėjęs įvažiuojantį VW, turėjo pakankamą kelią ir laiką sustabdyti JEEP ir išvengti eismo įvykio. Impulsana išvadose pateikta tokia galutinė išvada, kad eismo įvykio kilimą, jei automobilio VW vairuotoja buvo sustojusi prieš įvažiuojant į sankryžą su pagrindiniu keliu, sąlygojo: automobilio VW vairuotojos techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – išvažiuojant iš šalutinio kelio į sankirtą su pagrindiniu keliu, susidūrė su šiuo keliu važiavusiu automobiliu JEEP; automobilio JEEP vairuotojo techniniu požiūriu buvo nepriimtini veiksmai – turėdamas objektyvią galimybę matyti iš šalutinio kelio įvažiuojantį automobilį VW bei savalaikiai sureagavus ir efektyviai stabdant išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, nemažino vairuojamo automobilio greičio, arba važiavo viršijant leistiną greitį, dėl to sugebėjo sumažinti automobilio greitį tik iki nustatyto 43 km/h greičio.
Atsiliepimas
17. Atsakovas nesutiko su teismo pozicija, kad jog Impulsana išvada remiasi prielaidomis: jei automobilio VW vairuotoja prieš įvažiuojant į sankryžą buvo sustojusi, kaip to reikalauja kelio ženklas STOP; jog buvo sustojusi prie kelio ženklinimo STOP linijos, o ne STOP ženklo, jog kitos transporto priemonės, pastatytos prie perėjos buvo pagal taisyklėse leidžiamą atstumą ir matomumą.
18. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog sustojo prie ženklo STOP ir labai lėtai važiavo. Šalikelėje iš dešinės pusės stovėjo automobiliai, todėl buvo blogas matomumas, tačiau ji įvažiavo labai lėtai. Pravažiavus pusę sankryžos pajuto smūgį į galinį ratą ir automobilį apsuko 180 laipsnių kampu. Trečiojo asmens teigimu, ieškovo vairuotojo greitis buvo didesnis, nebuvo stabdoma ir JEEP vairuotojas nespėjo sustabdyti. Todėl teigti, kad Impulsana išvadose remiamasi prielaidomis nėra pagrindo. Trečiasis asmuo nėra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai nuoseklūs ir išsamūs. Kelių eismo taisyklės nenurodo tiksliai ar (ir) prie STOP ženklo ar ir prie STOP juostos būtina sustoti.
19. Atsakovas nesutiko, su teismo teiginiais, jog JEEP vairuotojas turėjo tik 1,2 s sureaguoti, kadangi toje vietoje yra pėsčiųjų perėja, yra ribotas matomumas, todėl vairuotojas privalėjo būti ypač atidus. JEEP vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti iš šalutinio kelio įvažiuojantį VW bei savalaikiai sureaguodamas ir stabdydamas galėjo išvengti eismo įvykio. Tačiau JEEP vairuotojas nemažino greičio arba važiavo jį viršydamas, todėl automobiliui JEEP judant 43 km/h greičiu įvyko eismo įvykis. Techniniu požiūriu JEEP vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis. Tokiais savo veiksmais JEEP vairuotojas pažeidė KET 30 punktą.
20. Atkreipė dėmesį, kad autoįvykis įvyko beveik VW kirtus sankryžą. Važiuojamosios kelio dalies, kuria važiavo JEEP plotis 7,00 m, o automobilio VW įveiktas atstumas nuo vietos, kur kilo objektyvi grėsmė eismo saugumui, iki vietos, kur įvyko susidūrimas 6,7 m. JEEP vairuotojas turėjo visas galimybes sureaguoti ir savalaikiai stabdant išvengti įvykio.
Šalies argumentai
21. E. I. išvadoje nurodyta, kad pagal abiejų vairuotojų skirtingai nurodomas eismo įvykio kilimo aplinkybes atliktų techninių analizių rezultatai yra prieštaringi ir techniniu požiūriu neleidžia vienareikšmiškai įvertinti automobilio JEEP vairuotojo veiksmų. E. I. išvadoje taip pat nurodyta, kad jei VW vairuotoja buvo sustojusi, tai priklausomai nuo po to sekusio automobilio VW įsibėgėjimo intensyvumo, galimo stabdymo ir kitų judėjimo sankryža parametrų, automobilio JEEP vairuotojas galėjo turėti techninę galimybę išvengti eismo įvykio.
22. Pažymėjo, kad teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, trečiojo asmens paaiškinimų, vadovavosi JEEP vairuotojo duotais paaiškinimais, kuris akivaizdžiai suinteresuotas teigiama bylos baigtimi ir draudimo išmokos prisiteisimu, pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
Atsiliepimas
23. Ieškovas UAB „Autodata“ atsiliepimu prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
24. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio VW vairuotojos kaltės, kurios vairuojamas automobilis VW įvažiuojant į sankryžą iš šalutinio kelio susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu JEEP.
25. Pažymėjo, kad tiek ekspertai, tiek eismo įvykio dalyviai vieningai pripažįsta, jog automobilio VW vairuotoja pažeidė KET 154 punktą – nepraleido automobilio JEEP važiuojančio pagrindiniu keliu. Atkreipė dėmesį, kad po eismo įvykio trečiasis asmuo užpildė eismo įvykio deklaraciją ir pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. Pažymėjo, kad trečiojo asmens naujus rašytiniu paaiškinimus, su pakeista pozicija pateikė ne trečiasis asmuo, o atsakovas. Atkreipė dėmesį, kad abejose ekspertų išvadose vieningai pripažįstama, kad automobilio VW vairuotojos veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, skirtingai vertinamas tik automobilio JEEP vairuotojo elgesys ir elgesio santykis su eismo įvykiu.
26. Teigė, kad Impulsana išvados dėl automobilio JEEP vairuotojo veiksmų yra neteisingos ir remiasi klaidinančia paties atsakovo ekspertui pateikta informacija bei neteisingu, tik hipotetiniais pasvarstymais grįstu įvykio vietos vertinimu, todėl nesudaro pagrindo jomis vadovautis.
27. E. I. išvadoje konstatuojama, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo automobilio VW vairuotojos veiksmai – iš šalutinio kelio įvažiavusi į nelygiareikšmių kelių sankryžą nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio JEEP ir su juo susidūrė, jeigu automobilio VW vairuotoja važiavo per sankryžą nesustojusi prieš „Stop“ liniją, tai tokiu atveju automobilio JEEP vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu nebuvo priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu eismo įvykio kilimu; jeigu automobilio VW vairuotoja prieš įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą buvo sustojusi prieš „Stop“ liniją, tokiu atveju iš turimų duomenų techniniu požiūriu negalima nustatyti, ar automobilio JEEP vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu eismo įvykio kilimu. Taigi, automobilio JEEP vairuotojo neteisėti veiksmai šioje byloje neįrodyti.
28. Pagal pačios VW vairuotojos paaiškinimus, duotus draudimo bendrovei, yra pagrindas vertinti, kad vairuotoja buvo sustojusi tik prieš ženklą STOP (kuris yra toliau nuo sankryžos), bet ne prieš STOP liniją. Skirtumas tarp jų ~7,6 m todėl sankryžą VW vairuotoja kirto neįsitikinusi, ar gatve nejuda joks eismas ir ar pagrindiniu keliu neatvažiuoja automobilis. Automobilio JEEP vairuotojas neturėjo galimybės savalaikiai reaguoti ir stabdyti. Ekspertas E. I., įvertinęs situaciją, kai automobilio VW vairuotoja nestabdžiusi ties STOP linija įvažiavo į sankirtą, nurodė, kad automobilio JEEP vairuotojas, kilus objektyviai grėsmei eismo saugumui, net ir savalaikiai stabdydamas neturėjo techninės galimybės sustabdyti vairuojamos transporto priemonės iki buvusios susidūrimo vietos ir išvengti buvusio eismo įvykio kilimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
30. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. 2019-02-13 (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trečiojo asmens vairuojamas VW ir ieškovo atstovo vairuojamas JEEP. Eismo įvykis įvyko nelygiareikšmių kelių sankryžoje – ieškovo atstovas važiavo pagrindiniu keliu, o VW išvažiavo iš šalutinio kelio. Dėl eismo įvykio JEEP automobiliui buvo padaryta 9 302,93 Eur turtinė žala. Atsakovas yra apdraudęs VW automobilį privalomos civilines atsakomybes draudimu.
31. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.987 straipsnyje reglamentuota, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
33. Draudžiamasis eismo įvykis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) prasme vertintinas kaip eismo įvykis, kai transporto priemonės valdytojui (už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę) dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016, 32, 34 punktai).
34. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis turi sudaryti visi transporto priemonių valdytojai. Šios draudimo apsaugos nauda pasireiškia tuo, kad nukentėjęs trečiasis asmuo, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, visada gaus žalos atlyginimą, o už žalos padarymą atsakingas asmuo išvengs finansinių nuostolių, susijusių su šios žalos atlyginimu, tačiau jam pačiam jo patirtų eismo įvykio metu nuostolių jo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas nekompensuos. Vadinasi, vienas iš eismo įvykio dalyvių, kuris pripažįstamas kaltu, paprastai visada patirs tam tikrą nekompensuojamą žalą, susijusią su jo valdoma transporto priemone. Tačiau nukentėjęs trečiasis asmuo neturėtų būti priklausomas nuo kito eismo įvykio dalyvio turtinės padėties ir galimybių kompensuoti jo padarytą žalą, nes ją atlyginti turi transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2019).
35. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas įrodinėja, kad už eismo įvykį buvo atsakingas ir ieškovo transporto priemonės JEEP vairuotojas.
36. Impulsana išvadoje nurodyta, kad eismo įvykio kilimą, jei automobilio VW vairuotoja buvo sustojusi prieš įvažiuojant į sankryžą su pagrindiniu keliu, sąlygojo: automobilio VW vairuotojos techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – išvažiuojant iš šalutinio kelio į sankirtą su pagrindiniu keliu, susidūrė su šiuo keliu važiavusiu automobiliu JEEP; automobilio JEEP vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – turėdamas objektyvią galimybę matyti iš šalutinio kelio įvažiuojantį automobilį VW bei savalaikiai sureagavus ir efektyviai stabdant išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, nemažino vairuojamo automobilio greičio, arba važiavo viršijant leistiną greitį, dėl to sugebėjo sumažinti automobilio greitį tik iki nustatyto 43 km/h greičio.
37. E. I. išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu eismo įvykio kilimu buvo VW vairuotojos veiksmai – įvažiavimas į nelygiareikšmių kelių sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Taip pat nurodyta, kad jei VW vairuotoja važiavo per sankryžą nesustojusi prieš STOP liniją, tai tokiu atveju JEEP vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Jei VW vairuotoja prieš įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą buvo sustojusi prieš STOP liniją, tokiu atveju iš pateiktos medžiagos techniniu požiūriu negalima nustatyti, ar JEEP vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.
38. Taigi abiejuose išvadose ekspertai sutarė, kad tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu eismo įvykio kilimu buvo VW vairuotojos veiksmai – įvažiavimas į nelygiareikšmių kelių sankryžą, kur VW vairuotoja nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Ekspertai savo išvadose iš esmės skirtingai vertina JEEP vairuotojo galėjimą išvengti susidūrimo su VW automobiliu.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad Impulsana ekspertas nebuvo įvykio vietoje ir išvadas darė tik pagal jam pateiktą medžiagą, pvz. Impulsana išvadoje nebuvo pažymėta ženklo STOP vieta, nors šis ženklas minimas eismo įvykio dalyvių paaiškinimuose. Skirtingai, nei Impulsana išvada, E. I. išvada buvo padaryta tiesiogiai apžiūrėjus įvykio vietą ir įvertinus faktinę situaciją.
40. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad Impulsana išvadoje pateikiamas 0,6 s standartinis reakcijos laikas įvykiams perėjoje nėra parinktas tinkamai, nes eismo įvykis įvyko ne pėsčiųjų perėjoje, o už jos ribų – sankryžoje. JEEP vairuotojas negalėjo tikėtis, jog iš šalutinio kelio išvažiuojanti transporto priemonė neduos jam kelio. Automobilio VW pasirodymas šalutiniame kelyje nėra pagrindas JEEP vairuotojui pradėti staigiai stabdyti, nes VW vairuotoja galėjo sukti į dešinę, taip nesudarydama JEEP automobiliui kliūties arba sustoti, siekiant praleisti JEEP. E. I. išvadoje pagrįstai atsižvelgta į aplinkybę, kad eismo įvykis įvyko ne pėsčiųjų perėjoje, o nelygiareikšmių kelių sankryžoje, todėl tokiu atveju pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas į sankryžą iš šalutinio kelio įvažiavusį ir kliūtį sudariusį automobilį gali reaguoti per didesnį, iki 1,0 s laiko tarpą.
41. Impulsana išvadoje automobilio JEEP vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtinus veiksmus ekspertas sąlygojo su aplinkybe, kad VW vairuotoja buvo sustojusi prieš įvažiuojant į sankryžą su pagrindiniu keliu. Impulsana ekspertas skaičiavimus atliko ir išvadą padarė remiantis prielaida, kad VW vairuotoja buvo sustojusi prie kelio ženklinimo STOP linijos, kad kitos transporto priemonės buvo pastatytos pagal taisyklėse leidžiamą 5 metrų atstumą nuo perėjos (Impulsana išvadų 2.6 punktas), į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad VW vairuotoja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad buvo sustojusi prie STOP ženklo, o ne STOP linijos, todėl tikėtina, jog prie STOP linijos VW vairuotoja nebuvo sustojusi. Remiantis E. I. išvada, STOP ženklas stovi per 8,1 m nuo kelių sankirtos, o linija STOP yra per 1,5 m nuo kelių sankirtos. Taigi sutiktina su ieškovo argumentais, jog nustatytos aplinkybes turėtų keisti Impulsana išvadoje nurodytus skaičiavimus.
42. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Impulsana išvados dėl JEEP vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtinų veiksmų – savalaikio nesureagavimo ir neefektyvaus stabdymo siekiant išvengti eismo įvykio, nelaikytini patikimais, nes remiasi dideliu prielaidų kiekiu, bei pagrįstai nesivadovavo Impulsana išvadomis, kiek tai susiję su JEEP vairuotojo kalte. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad JEEP vairuotojo veiksmai – savalaikė reakcija ir stabdymas yra tik galimybė siekti išvengti eismo įvykio kilimo ar sumažinti eismo įvykio pasekmes, tačiau nėra paties eismo įvykio kilimo tiesioginė priežastis. Jei VW vairuotoja nebūtų pažeidusi KET ir neįvažiavusi į sankryžą pagrindiniu keliu važiuojant automobiliui JEEP, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nepriklausomai nuo JEEP vairuotojo veiksmų.
43. Nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl neteisėtų veiksmų kilęs eismo įvykis ir atsiradusi žala yra tiesioginė VW vairuotojos, kurios automobilį buvo apdraudęs atsakovas, neteisėtų veiksmų pasekmė, o ne JEEP vairuotojo neteisėtų veiksmų pasekmė.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik byloje esančiais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
46. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
47. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
48. Apeliacinį skunda atmetus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos, apeliacinėje instancijoje surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sudarančios 887,54 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 300665654, ieškovui UAB „Autodata“, juridinio asmens kodas 301238737, 887,54 Eur bylinėjimosi išlaidų.