Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ ieškinį atsakovui AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančiai per Lietuvos filialą, dalyvaujant trečiajam asmeniui I. B., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindo santrauka

3. Ieškovas sutiko su atsakovo paskaičiavimu, jog JEEP automobiliui padaryta 9 320,93 EUR žala.

4. Atsakovas, remdamasis UAB „Impulsana“ 2019 m. kovo 27 d. Eksperto išvada Nr. MV 2019-11 (toliau tekste – Impulsana išvada), atsisakė mokėti draudiminę išmoką argumentuodamas tuo, jog ieškovo vairuotojo, vairavusio JEEP, veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini, kurie ir buvo priežastimi eismo įvykiui kilti.

5. Ieškovas pasamdė teismo ekspertą Eugenijų Ivanovą, kad atliktų pakartotinę eismo įvykių aplinkybių tyrimą. Ekspertas E. Ivanovas 2019 m. liepos 16 d. pateikė išvadą Nr. SPI-04 (19) (toliau tekste – Specialisto išvada), kurioje patvirtinta, kad techniniu požiūriu nepriimtini buvo trečiojo asmens, vairavusio VW GOLF, veiksmai, dėl kurių ir kilo eismo įvykis. Neabejotinų ieškovo vairuotojo nepriimtinų veiksmų ekspertas nenustatė.

6. Išvadose specialistai skirtingai vertino JEEP vairuotojo reakcijos laikus ir to pasėkoje skirtingai traktavo ieškovo vairuotoj technines galimybes išvengti eismo įvykio. Atsakovo samdytas ekspertas vertino reakcijos laiką 0,6 s, o E. Ivanovas – 1,0 s ir iki 1,2 s. Pirmuoju atveju specialistas neatsižvelgė į aplinkybę, jog eismo įvykis įvyko ne pėsčiųjų perėjoje, o sankryžoje, todėl ieškovo vairuotojas turėjo pirmumo teisę ir mažiau galėjo prognozuoti kliūties atsiradimą, nei stebint galimą kliūtį perėjoje. Tokiu atveju ieškovo vairuotojas savalaikiai reaguodamas ir efektyviai stabdydamas neturėjo techninės galimybės sustabdyti JEEP ir išvengti eismo įvykio.

7. Ekspertas nustatė, jog tiesioginiame priežastiniame ryšyje yra VW GOLF vairuotojos veiksmai, o ne ieškovo vairuotojo veiksmai.

8. Abejose išvadose vienodai pripažįstama, kad VW GOLF vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.

9. Atsakovui atsisakius atlyginti žalą, ieškovas savo teises gina teismine tvarka. Dėl žalos dydžio ginčo byloje nėra. Tarp VW GOLF vairuotojos neteisėtų veiksmų (KET pažeidimo) ir kilusių pasekmių (JEEP padarytos žalos) yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl atsakovas, kaip draudikui, privalo atlyginti ieškovo patirtą žalą.

II. Atsakovo atsikirtimų santrauka

13. Įvykus eismo įvykiui draudėjui, naudos gavėjui ir nukentėjusiam asmeniui atsiranda pareiga pateikti draudikui turimus dokumentus ir informaciją apie eismo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuri būtina nustatant draudimo išmokos dydį, o draudikas turi pareigą ištirti eismo įvykio aplinkybes ir nuspręsti dėl išmokos mokėjimo.

14. Atsakovas, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, kreipėsi į kvalifikuotą specialistą, kuris nustatė, jog pagal abiejų automobilių sugadinimų pobūdį, abu automobiliai galėjo susidurti daugiau statmenose padėtyse. Pagal specialisto skaičiavimus, JEEP vairuotojas turėjo apie 2 sekundes iki susidūrimo, todėl jei būtų savalaikiai sureagavęs ir pradėjęs efektyviai stabdyti, tai po vairuotojo reakcijos laiko, automobilis JEEP būtų stabdomas 0,9 s. Remdamasis šiais duomenimis paskaičiavo, jog JEEP važiavo apie 65 km/h greičiu. Kontakto metu JEEP greitis buvo apie 43 km/h, o VW GOLF apie 11 km/h. Judant tokiais greičiais, galėjo susidaryti po eismo įvykio likę sugadinimai.

15. Trečiojo asmens I. B. veiksmai išvažiuojant iš šalutinio kelio techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su kilusiu eismo įvykiu.

16. Automobilio JEEP vairuotojo veiksmai – turėjo objektyvią galimybę pamatyti iš šalutinio kelio įvažiuojantį VW GOLF ir savalaikiai sureagavus bei efektyviai stabdant, galėjo išvengti susidūrimo. JEEP vairuotojas arba važiuodamas viršijo leistiną greitį ir dėl to sustabdė iki 43 km/h arba nemažino greičio. Techniniu požiūriu JEEP vairuotojo veiksmai buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

18. Esant nurodytoms įvykio aplinkybėms, atsakovo teigimu, nėra priežastinio ryšio tarp VW GOLF valdytojos, kuri buvo apsidraudusi pas atsakovą, veiksmų ir transporto priemonei JEEP padarytos žalos, todėl nėra pagrindo mokėti draudimo išmoką.

III. Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų santrauka

19. Tretysis asmuo I. B. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog sustojo prie ženklo STOP ir labai lėtai važiavo. Šalikelėje iš dešinės pusės stovėjo automobiliai, todėl buvo blogas matomumas, tačiau ji įvažiavo labai lėtai. Pravažiavus pusę sankryžos pajuto smūgį į galinį ratą ir automobilį apsuko 180 laipsnių kampu. Trečiojo asmens teigimu ieškovo vairuotojo greitis buvo didesnis, nebuvo stabdoma ir jis nespėjo sustabdyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Teismas konstatuoja:

20. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).

21. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

23. Teismas nustatė žemiau nurodytas aplinkybes.

24. Byloje nėra ginčo, jog buvo eismo įvykis, kurio metu ieškovo atstovui važiuojant pagrindiniu keliu transporto priemone JEEP iš šalutinio kelio išvažiavo trečiojo asmens vairuojamas VW GOLF ir ieškovo automobilis atsitrenkė į trečiojo asmens vairuojamą VW GOLF. Esminis byloje kylantis klausimas, ar techniniu požiūriu JEEP vairuotojo veiksmai buvo priimtini ar nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

25. Atsakovo teigimu, ieškovo atstovo JEEP vairuotojo veiksmai buvo techniniu požiūriu nepriimtini ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Ieškovo teigimu, VW GOLF vairuotojos veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

26. Byloje nėra duomenų, jog eismo įvykio vairuotojai iki šio įvykio būtų pažįstami ir/ar būtų siekę inscenizuoti eismo įvykį.

27. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas yra trečiojo asmens I. B. civilinės atsakomybės draudikas, apdraudęs VW GOLF transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

28. Eismo įvykis įvyko nelygiareikšmių kelių sankryžoje. Ginčo dėl to nėra.

29. VW GOLF šalutiniu keliu artėjant prie sankryžos su pagrindiniu keliu jo vairuotojos veiksmus reguliavo du kelio ženklai: kelio ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“ (vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu) ir Nr. 204 „STOP“ (draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra, – prieš kelio ženklą. Vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu). Kelių eismo taisyklių 154 punktas nustato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Taigi, VW GOLF vairuotoja turėjo Kelių eismo taisyklių nustatytą pareigą sustoti prieš nereguliuojamą nelygiareikšmę sankryžą ir duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.

30. JEEP vairuotojui artėjant prie sankryžos jo vairuotojo veiksmus reguliavo du kelio ženklai: kelio ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ (kelias, kuriam suteikta pirmenybė važiuoti per nereguliuojamas sankryžas) ir Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja (perėjimo per kelią vieta). Kelių eismo taisyklių 30 punktas nustato, jog Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Taigi, artėdamas prie sankryžos, kurioje įvyko eismo įvykis, JEEP vairuotojas turėjo pareigą ypač atidžiai stebėti pėsčiųjų perėją ir prieigas prie jos, tačiau neturėjo pareigos praleisti iš šalutinio kelio išvažiuojančios transporto priemonės, priešingai, turėjo pirmumo teisę kirsti sankryžą.

31. Nagrinėjant ginčą, teismas bylos aplinkybes vertina visų pirma atsižvelgdamas į vairuotojų pareigas, kurias nustatė jiems kelių eismo taisyklės.

32. Atsakovas savo teiginius grindžia UAB „Impulsana“ atlikta 2019 m. kovo 27 d. Eksperto išvada Nr. MV 2019-11 (1 t., p. 15-32; tekste – Impulsana išvada). Impulsana išvadoje, atlikus eismo įvykio modeliavimą, nustatyta, jog susidūrimo metu JEEP greitis buvo apie 43 km/h, VW GOLF – apie 11 km/h (Impulsana išvados 2.5 p.). Atsižvelgiant į tai, išvadoje nurodyta, jog priklausomai nuo VW GOLF pagreičio, ieškovo JEEP vairuotojas galėjo turėti 3.3 s arba 2 s nuo pastebėjimo momento iki susidūrimo Impulsana išvadų 2.6 punktas). Remiantis turimais duomenis, Impulsana ekspertas paskaičiavo, jog JEEP vairuotojas, savalaikiai pastebėjęs įvažiuojantį VW GOLF, turėjo pakankamą kelią ir laiką sustabdyti JEEP ir išvengti eismo įvykio. Impulsana išvadose pateikta tokia galutinė išvada, kad eismo įvykio kilimą, jei automobilio VW GOLF vairuotoja buvo sustojusi prieš įvažiuojant į sankryžą su pagrindiniu keliu, sąlygojo:

32.1. Automobilio VW GLOF vairuotojos techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – išvažiuojant iš šalutinio kelio į sankirtą su pagrindiniu keliu, susidūrė su šiuo keliu važiavusiu automobiliu JEEP.

32.2. Automobilio JEEP vairuotojo techniniu požiūriu buvo nepriimtini veiksmai – turėdamas objektyvią galimybę matyti iš šalutinio kelio įvažiuojantį automobilį VW GOLF bei savalaikiai sureagavus ir efektyviai stabdant išvengti susidūrimo su šiuo automobiliu, nemažino vairuojamo automobilio greičio, arba važiavo viršijant leistiną greitį, dėl to sugebėjo sumažinti automobilio greitį tik iki nustatyto 43 km/h greičio.

33. Pažymėtina, jog ši Impulsana išvada remiasi prielaida, kurią tiesiogiai nurodo ir išvadose – jei automobilio VW GOLF vairuotoja prieš įvažiuojant į sankryžą buvo sustojusi, kaip to reikalauja kelio ženklas STOP. Be to, remiasi prielaida, jog buvo sustojusi prie kelio ženklinimo STOP linijos, o ne STOP ženklo. Taip pat remiasi prielaida, jog kitos transporto priemonės, pastatytos prie perėjos buvo pagal taisyklėse leidžiamą atstumą ir matomumo skaičiavimai buvo atlikti remiantis šia prielaida.

34. Remdamasis šia Impulsana išvada, atsakovas 2019 m. spalio 11 d. raštu Nr. RESP-2019-410 (1 t., p. 33-34) atsisakė mokėti draudimo išmoką ieškovui argumentuodamas tuo, jog nenustatė VW GOLF valdytojos civilinės atsakomybės, o eismo įvykis kilo dėl JEEP vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtinų veiksmų.

35. Ieškovas kreipėsi į ekspertą E. Ivanovą dėl eismo įvykio aplinkybių vertinimo. E. Ivanovas pateikė 2019 m. liepos 16 d. Specialisto išvadą Nr. SPI-04 (19) (1 t., p. 45-55; toliau tekste – Specialisto išvada).

36. Iš Specialisto išvados 3-5 fotonuotraukų ir 6 brėžinio (1 t., p. 47-48) matyti, kad STOP ženklas stovi per 8,1 m nuo kelių sankirtos. Kelio žymėjimas – linija STOP yra per 1,5 m nuo kelių sankirtos. Specialistas išvadoje atliko skaičiavimus remdamasis prielaida, jei VW GOLF vairuotoja sustojo prie STOP ženklo ir, jei vairuotoja VW GOLF sustojo prie kelio ženklinimo STOP.

37. Esminis skirtumas tarp Impulsana išvadų ir Specialisto išvadų yra JEEP vairuotojo reakcijos laikas. Impulsana išvadose imamas 0,6 s standartinis vairuotojo reakcijos laikas, įvertinus, kad JEEP vairuotojas artėjo link pėsčiųjų perėjos ir turėjo būti atidesnis. Specialisto išvadoje nurodomas reakcijos laikas 1,0 – 1,2 s. Specialistas savo išvadoje ir teismo posėdžio metu argumentuotai pagrindė reakcijos laiko reikšmę – 1,0 – 1,2 s. Teismas sutinka su Specialisto išvadoje pateikta argumentacija, kad Impulsana išvadoje pateikiamas standartinis reakcijos laikas įvykiams perėjoje nėra parinktas tinkamai, nes eismo įvykis įvyko ne pėsčiųjų perėjoje, o už jos – sankryžoje. JEEP vairuotojas privalėjo būti atidesnis ir stebėti dvi perėjas – perėją prie sankryžą ir už jos bei negalėjo tikėtis, jog iš šalutinio kelio išvairuojanti transporto priemonė, pažeis kelių eismo taisykles, neduodama kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam JEEP. VW GOLF, neturinčio judėjimo pirmumo teisės, įvažiavimas į sankryžą važiuojančiam pagrindiniu keliu JEEP vairuotojui yra mažiau tikėtinas, nei galimas pėsčiųjų pasirodymas pėsčiųjų perėjose, kur JEEP vairuotojas turėjo pareigą praleisti pėsčiuosius. JEEP vairuotojui vien dėmesio perkėlimas nuo pėsčiųjų perėjos prie netikėtos kliūties sankryžoje sudarė papildomą laiko tarpą. Be to, vien automobilio VW GOLF pasirodymas šalutiniame kelyje nėra pagrindas JEEP vairuotojui pradėti staigiai stabdyti, nes VW GOLF vairuoja galėjo sukti į dešinę, taip nesudarydama JEEP automobiliui kliūties arba sustoti, todėl JEEP vairuotojo reakcijos laikas galėjo būti dar didesnis JEEP vairuotojui bandant suvokti kaip elgsis VW GOLF automobilis. VW GOLF automobilis turėjo daug daugiau įvažiuoti į pagrindinį kelią, kol JEEP vairuotojas turėjo suvokti, jog VW GOLF kerta sankryžą, o ne suka į dešinę ar stabdo. Akivaizdu, jog šioms aplinkybėms įvertinti ir tinkamai sureaguoti JEEP vairuotojui reikėjo daugiau, nei 0,6 s reagavimo laiko, kuris standartiškai imamas skaičiuojant eismo įvykius įvykusius pėsčiųjų perėjoje. Specialistas išvadoje skaičiavo, jog bendras JEEP vairuotojo reakcijos laikas, esant aptartoms aplinkybėms, buvo 1,0 - 1,2 s. Teismas sutinka su tokiu vertinimu, nes jis sąlygotas ne standartinės reikšmės, paprastai taikomos eismo įvykiams perėjoje, bet nustatytas atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir yra argumentuotai pagrįstas.

38. Teismas sutinka su Specialisto išvadoje pateikta argumentacija, jog Impulsana išvadoje netiksliai nustatyta JEEP vairuotojui kilusios grėsmės atsiradimo vieta. Sutiktina su Specialisto išvadoje esančia argumentacija, jog VW GOLF automobilis pradėjo kelti grėsmę JEEP vairuotojui ne tuomet, kai tik pasimatė iš už stovinčio automobilio, o kai paaiškėjo, jog jis nesuka į dešinę, nestabdo, bet kerta sankryžą, todėl Impulsana išvadoje nurodytas atstumas, kai JEEP vairuotojas galėjo sureaguoti ir imtis veiksmų, buvo mažesnis - apie 26,2 m. Tokiu atveju specialistas paskaičiavo, jog JEEP vairuotojas neturėjo techninių galimybių sustabdyti savo transporto priemonės jei VW GOLF vairuotoja nebuvo sustojusi prie STOP linijos. Jei VW GOLF vairuotoja buvo sustojusi prie STOP linijos, tai, pagal turimus duomenis, Specialisto vertinimu, JEEP vairuotojas galėjo turėti arba neturėti galimybės išvengti eismo įvykio, t. y. jo veiksmai galėjo būti ar nebūti priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu.

39. Savo paaiškinimuose tretysis asmuo – VW GOLF vairuotoja nurodė, jog buvo sustojusi prie STOP ženklo. Byloje nėra duomenų, jog tretysis asmuo STOP ženklu vadina ne faktiškai esantį kelio ženklą STOP, bet kelio žymėjimą. Atsižvelgiant į tai darytina labiausiai tikėtina išvada, jog VW GOLF vairuotoja sustojo prie šalikėle buvusio kelio ženklo STOP ir toliau atsargiai judėjo siekdama kirsti sankryžą.

40.1. JEEP vairuotojas artėdamas prie sankryžos pagrindiniu keliu ir pastebėjęs kliūtį - į sankryžą įvažiavusį VW GOLF, privalėjo stabdyti vairuojamą JEEP. VW GOLF vairuotoja, artėdama prie sankryžos su pagrindiniu keliu, privalėjo sustoti prieš važiuojamųjų dalių sankirtą esančią STOP liniją, duoti kelią pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms ir kirsti sankryžą tik įsitikinusi, kad prie sankryžos pagrindiniu keliu neartėja transporto priemonės, kurioms gali būti sukliudyta.

40.2. Techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu eismo įvykio kilimu buvo VW GOLF vairuotojos veiksmai – įvažiavimas į nelygiareikšmių kelių sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir su juo susidūrė.

40.3. Jei VW GOLF vairuotoja važiavo per sankryžą nesustojusi prieš STOP liniją, tai tokiu atveju JEEP vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu nebuvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

40.4. Jei VW GOLF vairuotoja prieš įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą buvo sustojusi prieš STOP liniją, tokiu atveju iš pateiktos medžiagos techniniu požiūriu negalima nustatyti, ar JEEP vairuotojo veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

41. Pažymėtina, jog Specialisto išvada, skirtingai, nei Impulsana išvada, padaryta tiesiogiai apžiūrėjus įvykio vietą ir įvertinus faktinę situaciją, o ne tik remiantis fotonuotraukomis.

42. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių nustatyti mišrią kaltę, t. y. nepakanka duomenų teigti, jog dėl eismo įvykio iš dalies yra kaltas ir JEEP vairuotojas. Impulsana išvadose nurodoma, jog JEEP vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti eismo įvykio, jei būtų važiavęs neviršydamas greičio ir savalaikiai sureagavęs ir pradėjęs stabdyti. Specialistas E. Ivanovas Specialisto išvadoje nurodė, jog jam nepakanka duomenų išvadai dėl JEEP vairuotojo veiksmų sąsajumo techniniu požiūriu su kilusiu eismo įvykiu, jei VW GOLF automobilis buvo sustojęs ties STOP linija. Impulsana išvados dėl JEEP vairuotojo techniniu požiūriu nepriimtinų veiksmų – savalaikio nesureagavimo ir neefektyvaus stabdymo siekiant išvengti eismo įvykio nelaikytini patikimais, nes remiasi dideliu prielaidų kiekiu ir jo tikimybė yra sąlyginai maža, todėl teismas daro išvadas remdamasis labiau tikėtinomis aplinkybėmis. Pirma, Impulsana išvada grindžiama prielaida, jog VW GOLF automobilis sustojo prie STOP kelio linijos, nors byloje objektyvių duomenų apie tai nėra. Priešingai, VW GOLF vairuotojas teigimu ji buvo sustojusi prie kelio ženklo STOP, o ne prie linijos Antra, byloje nėra duomenų kaip faktiškai buvo išsidėsčiusios priparkuotos transporto priemonės prieš pėsčiųjų perėją, todėl nėra galimybės nustatyti tikslaus kampo ir atstumų nuo kur JEEP vairuotojas turėjo galimybę pastebėti VW GOLF automobilį. Pažymėtina, jog Impulsana išvadoje daroma prielaida, jog priparkuoti automobiliai buvo Kelių eismo taisyklių leidžiamu atstumu nuo perėjos, nors VW GOLF vairuotoja nurodė, kad dešinėje pusėje priparkuoti automobiliai jai užstojo matomumą. Trečia, sprendime nustatyta, jog Impulsana savo išvadose netinkamai paėmė JEEP vairuotojo reakcijos laiką. Ketvirta, Impulsana savo išvadose netinkamai paskaičiuotas JEEP vairuotojo atstumas iki sankryžos, nes neįvertinta kurioje vietoje JEEP vairuotojas galėjo būti tuo momentu, kai paaiškėjo, jog VW GOLF vairuotoja nesuka į dešinę, nestabdo, o kerta sankryžą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo vadovautis Impulsana išvadomis tiek, kiek tai susiję su JEEP vairuotojo kalte.

43. Kaip minėta, VW GOLF vairuotoja, sankryžoje privalėjo vadovautis dviem kelio ženklais – duoti kelią ir STOP. Būtent šie ženklai įpareigojo VW GOLF vairuotoją įvažiuoti į sankryžą tik nesant transporto priemonių važiuojančių pagrindiniu keliu. Būtent šių kelių eismo taisyklių pažeidimas ir įvažiavimas į nelygiareikšmę sankryžą yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pasekmėmis – įvykusiu eismo įvykiu. JEEP vairuotojo veiksmai – savalaikė reakcija ir stabdymas yra tik galimybė siekti išvengti eismo įvykio kilimo ar sumažinti eismo įvykio pasekmes, tačiau nėra paties eismo įvykio kilimo tiesioginė priežastis. Jei VW GOLF vairuotoja nebūtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių ir neįvažiavusi į sankryžą pagrindiniu keliu važiuojant automobiliui JEEP, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nepriklausomai nuo JEEP vairuotojo veiksmų. Tarp JEEP vairuotojo veiksmų ir kilusių pasekmių nėra tiesioginio priežastinio ryšio, nes VW GOLF neįvažiavus į sankryžą iš šalutinio kelio, joks eismo įvykis nebūtų kilęs. Taigi, eismo įvykis kilo būtent dėl VW GOLF vairuotojos padaryto teisės aktų pažeidimų ir tarp jos neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos taip pat yra tiesioginis priežastinis ryšys.

44. Byloje nėra ginčo, jog JEEP automobiliui buvo padaryta 9 320,93 EUR žala, nes atsakovas pats paskaičiavo tokį žalos dydį (1 t., p. 61-66).

45. Taigi byloje yra nustatytos visos VW GOLF vairuotojos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), kurie pasireiškė kelių eismo taisyklių pažeidimu. Žala (CK 6.249 straipsnis), kuri pasireiškė sugadinant JEEP automobilį. Kaltė (CK 6.248 straipsnis), kuri pasireiškė neatsargiu elgesiu. Tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis), dėl neteisėtų veiksmų kilęs eismo įvykis ir atsiradusi žala yra tiesioginė neteisėtų veiksmų pasekmė.

46. Draudiminė išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka yra mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis, CK 6,987 straipsnis). Eismo įvykis įvyko ir žala ieškovui buvo padaryta dėl trečiojo asmens kaltės, tretysis asmuo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apsidraudęs pas atsakovą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 9 320,93 EUR žalos atlyginimui yra pagrįstas ir tenkintinas.

47. Ieškovas, sumokėdamas E. Ivanovui už Specialisto išvadą, patyrė 400 EUR (1 t., p. 35) išlaidų susijusių su civilinė atsakomybės ir žalos įvertinimu, kurios priteistinos ieškovui iš atsakovo (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

48. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 6 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str.).

49. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

51. Ieškovas sumokėjo 218,73 EUR žyminio mokesčio (1 t., p. 67). Ieškovas patyrė išlaidas advokato pagalbai apmokėti: 2 904 EUR (1 t., p. -). Bendros ieškovo bylinėjimosi išlaidos 3 122,73 EUR. Ieškinį patenkinus šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.

52. Ieškovas buvo sumokėjęs 200 EUR užstatą liudytojų kelionės išlaidoms užtikrinti. Eugenijus Ivanovas prašė atlyginti kelionės išlaidas 62,29 EUR ir 60,14 EUR, iš viso 122,43 EUR kelionės išlaidų (1 t., p. -). Permokėta 77,57 EUR suma grąžintina ieškovui, o likusi suma – 122,43 Eur priteistina ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Teismas patyrė 33,08 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstomos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka.

54. Šalims išaiškintina, kad pagal CPK 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjus teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese CPK 595 straipsnio tvarka.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui UAB „Autodata“ (kodas 301238737) iš atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per Lietuvos filialą (kodas 300665654), 9 320,93 EUR (devynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt euro ir 93 euro centus) žalos atlyginimo, 400 EUR (keturis šimtus euro) išlaidų susijusių su civilinė atsakomybės ir žalos įvertinimu, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 9 720,93 EUR (devynių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt euro ir 93 euro centų) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2019 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 245,16 EUR (tris tūkstančius du šimtus keturiasdešimt penkis euro ir 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui UAB „Autodata“ (kodas 301238737) nepanaudotą užstato dalį - 77,57 EUR (septyniasdešimt septynis euro ir 57 euro centus).

Priteisti iš atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per Lietuvos filialą (kodas 300665654), - 33,08 EUR (trisdešimt tris euro ir 8 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB LUMINOR banke Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.