Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei L. M. V.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Marijampolės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1. 2008 m. lapkričio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2009 m. rugpjūčio 18 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2. 2015 m. spalio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs 2016 m. liepos 15 d.);

3. 2014 m. gruodžio 2 d. Didžiojoje Britanijoje už vagystę 300 svarų sterlingų bauda;

4. 2015 vasario 23 d. Didžiojoje Britanijoje už vagystę 84 paromis laisvės atėmimo (teistumas neišnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (galiojusią iki 2019 m. balandžio 1 d.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. D. 2018 m. lapkričio 25 d. apie 18.15 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, kelio Vilnius - Prienai - Marijampolė 111 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,53 promilės etilo alkoholio).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, kurie pripažintini tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Bausmės skyrimas

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

Nagrinėjamojoje byloje teismas, skirdamas kaltinamajam P. D. bausmę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas transporto eismo saugumui. Kaltinamojo P. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, padarė vieną tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 97 straipsnio 1, 3 ir 8 dalys). Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 2 kartus Lietuvoje ir dar 2 kartus Didžiojoje Britanijoje, nors bausmę atlikęs, tačiau teistumai neišnykę ir nepanaikinti (1 t., b. l. 92-97) (BK 97 straipsnio 8 dalis). P. D. eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 82-91), nedirba (1 t., b. l. 80), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 81), narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 76), nurodo, kad su sugyventine turi du nepilnamečius vaikus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tėvystė nenustatyta ir neįregistruota (1 t., b. l. 77-79).

Vertinant kaltinamojo P. D. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad nors asmuo anksčiau nebuvo teistas už nusikaltimo transporto eismo saugumui padarymą, tačiau jis 4 kartus teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, jis per penkerius metus net 10 kartų buvo baustas administracine tvarka, skirtų nuobaudų neįvykdęs. Kaltinamasis, būdamas teistas, padarė šį tyčinį nusikaltimą, žinodamas apie skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pažeidė ją, dėl ko buvo skelbta jo tarptautinė paieška, kaip pats pripažino teisiamojo posėdžio metu, buvo išvykęs į užsienį dirbti, nors žinojo apie jo atžvilgiu vykstantį baudžiamąjį procesą, kas rodo, kaltinamojo P. D. antimoralines, antivisuomenines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad P. D. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, darytina išvada, kad šios nusikalstamos veikos padarymas nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas. Be to, nors yra viena lengvinanti atsakomybę aplinkybė (pripažįsta veiką ir gailisi), tačiau yra ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Jis nedirba ir nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Visų aptartų duomenų visuma itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokios bausmės rūšys (areštas ir terminuotas laisvės atėmimas) eilę kartų teistam ir administracine tvarka baustam asmeniui, yra adekvati, ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks P. D., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, tuo tarpu baudos bausmė, įvertinant kaltinamojo turtinę padėtį, tai kad jis nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, kaip pats nurodė turi du nepilnamečius vaikus, paskirtų administracinių baudų nemoka, yra netikslinga ir neatitinka bausmės paskirties tikslų.

Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią, sunkinančią ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad P. D. skirtina BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšys – laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (BK 50, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui esant tam tikroms įstatyme nustatytoms sąlygoms, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė, užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-326-303/2018 ir kt.).

Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis anksčiau buvo teistas keturis kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykusio teistumo būsenoje, baustas 10 kartų administracine tvarka, skirtos nuobaudos neįvykdytos, kaltinamojo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmė skirta tris kartus, tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė, kadangi ir toliau daro priešingas įstatymui veikas. Kaltinamasis teismo posėdžio metu gailėjosi, todėl tikėtina, kad kaltinamasis suvokė netinkamai pasielgęs ir atgailauja dėl savo poelgio, tačiau, įvertinant tai, kad tai jau ne pirma jo padaryta nusikalstama veika, kad jis teisiamas jau penktą kartą, darytina išvada, kad kaltinamasis, gailėdamasis, tuo pačiu suvokė gresiančias teisines pasekmes bei atsakomybės neišvengiamumą, todėl gailėjimusi siekia palengvinti savo padėtį. Be to, nors kaltinamasis nurodė, jog dirbo, tačiau pažymėtina, kad pagal byloje esančius objektyvius duomenis: Sodros išrašą - kaltinamojo dabartinis bedarbio statusas, Darbo biržos sistemos išrašą - darbo paieškos nutraukimas Užimtumo tarnyboje pačio asmens pageidavimu, tuo pačiu įvertinant tai, kad jis turi kaip nurodė teismo posėdžio metu du nepilnamečius vaikus, tačiau pagal bylos duomenis matyti, kad tėvystė nenustatyta, todėl šie duomenys nelaikytini proporcingu socialiniu ryšiu padarytam nusikaltimui, dėl kurio būtų galima atidėti bausmės vykdymą, kadangi turi būti visuma aplinkybių, rodančių tvirtą ryšį su socialine visuomene, kurios rodytų kaltinamojo moralinius dorovinius įsitikinimus ir teigiamų visuomenės normų pripažinimą. Be to, kaltinamasis anksčiau teistas keturis kartus, po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo, bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė ir neišnykus teistumui, vėlei nusikalto, juolab praeityje taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas, bausmės vykdymo atidėjimas jam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Iš to galima spręsti, kad P. D. yra asmenybė linkusi daryti nusikaltimus, todėl ir jo nauja padaryta nusikalstama veika nelaikytina atsitiktine. Naujos veikos padarymas yra dėsningas viso jo ankstesnio elgesio padarinys ir nors kaltinamojo padarytas nusikaltimas itin sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo pasekmių, o aptartų aplinkybių visuma rodo, jog P. D. linkęs pažeidinėti įstatymus, tai rodo kaltinamojo nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, todėl bausmės vykdymo atidėjimas akivaizdžiai nepakankama priemonė užtikrinti bausmės tikslus, o ypač sulaikyti jį nuo naujų teisės pažeidimų bei nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį bei pasiekti, kad daugiau nebenusikalstų. Visos šios aplinkybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, vieną atsakomybę sunkinančią ir vieną lengvinančią aplinkybę, neleidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad nors ir yra nustatytos formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą P. D. atžvilgiu, nėra. Nors P. D. pripažintas kaltu už nesunkaus nusikaltimo padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, kas formaliai atitinka BK 75 straipsnio normą, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ši teismo išvada atitinka ir teismų praktiką šiose bylose (žr., pvz., Kauno apygardos teismo nutartys bylose: Nr. 1A-504-634/2019, Nr. 1A-608-634/2019, Nr. 1A-588-813/2019, Nr. 1A-579-966/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-563-315/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad P. D. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, siekiant neapriboti kaltinamojo teisės dirbti ir išlaikyti kaip jis nurodė turimus nepilnamečius vaikus, bausmė skirtina atlikti atvirojoje kolonijoje (BK 50 straipsnio 3 dalis, BVK 62, 63, 90 straipsniai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo P. D. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę (jam nustatytas sunkus – 2,53 promilės, girtumo laipsnis), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jos nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Šio nusikaltimo KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, juolab neturinčio specialiosios teisės vairuoti. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinio nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, duomenų apie padarytą žalą byloje nėra, tačiau neteisėti P. D. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, taip pat turtui. P. D., neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones, savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, padarė šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, vairavo esant sunkiam girtumo laipsniui, todėl siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per teismo nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti P. D. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (žr. pvz. kasacinio teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016; 2010 m. birželio 23 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010 ir kt.). Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius P. D., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad asmuo nedirba, todėl teisė vairuoti nėra būtina darbui, tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas specialiosios teisės, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga P. D. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Pažymėtina, kad nors atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes P. D. nėra charakterizuojamas itin teigiamai, tačiau piktybiškų Kelių eismo taisyklių pažeidėju jo taip pat negalima laikyti. Tuo tarpu pagal teismų praktiką draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui įprastai skiriamas tais atvejais, kai asmuo sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kai dėl jo nusikalstamų veiksmų kyla sunkūs padariniai ir pan. (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 9 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-588-813/2019). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį, P. D. asmenybę, tai, kad jis nelinkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, į tai, kad sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta, sprendžia, kad uždraudimas naudotis (įgyti) teise vairuoti kelių transporto priemones maksimaliam įstatyme numatytam terminui, yra neproporcingas padarytam nusikaltimui, todėl P. D. nustatytinas draudimo naudotis (įgyti) teise vairuoti 2 metų terminas (įstatyme, galiojusiame iki 2019 m. balandžio 1 d., numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis). Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

BK 72 straipsnis numato, kad BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso E. R. (1 t., b. l. 17), kuris liudytojo apklausos metu nurodė, kad nežinojo, jog P. D. buvo girtas, kai jis jam leido vairuoti savo automobilį, šios aplinkybės nei ikiteisminiame tyrime nei bylos nagrinėjimo teisme metu paneigtos nebuvo. Taigi, nors vairuotas automobilis ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, dėl ko vairuotas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaltinamojo vairuoto automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Tačiau, kadangi transporto priemonė, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, ji turi ekonominę vertę (1 t., b. l. 18), nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima spręsti dėl kitiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo, nagrinėjamu atveju konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma be PVM – 711 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 2K-164-222/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 4 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-613-478/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-219-658/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis byloje Nr. 1A-370-312/2019, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-141-491/2019 ir kt.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, P. D. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 108-109).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 straipsniu, 304 straipsniu, 306 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti P. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (galiojusioje iki 2019 m. balandžio 1 d.), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu P. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę skirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, P. D. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 25 d. 20.00 val. iki 2018 m. lapkričio 26 d. 10.40 val. (1 parą), jį prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. D. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejiems metams uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. D. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 711 Eur (septynis šimtus vienuolika eurų 00 ct).

P. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: automobilį Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2018 m. gruodžio 12 d. pakvitavimu grąžintas savininkui E. R., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti jo žinioje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.