- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- 1A-613-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15600-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nuosprendis: pakeisti nuosprendį BPK 328 str. 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Svetlana Jurgaitienė, Darius Kantaravičius
- Advokatai
- Rimantas Bučma
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Svetlanos Jurgaitienės ir Dariaus Kantaravičiaus,
atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. J., jo gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai R. J., ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, T. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta išieškoti iš T. J. konfiskuotino automobilio FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 968 Eur (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus).
T. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2019 m. balandžio 17 d., apie 03.34 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį FIAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis A. A., patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu „Alcotester 6810“, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini) , nustatė 2,22 promilės girtumą.
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendyje konstatuota, kad kaltinimas T. J. pasitvirtino, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą ir įrodyta teismo ištirtų įrodymų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės T. J. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir prašo skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui pakeisti kita baudžiamojo poveikio priemone bei netaikyti jam konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.
3.1. Skunde nurodoma, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nėra privalomas ir priklauso nuo bylos aplinkybių ir kaltinamojo asmenybės įvertinimo.
3.2. Skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą, vertino, kad teisės vairuoti transporto priemonę turėjimas, kuris reikalingas įsidarbinant, nėra pagrindu netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau teismas nevertino ir kitų į bylą pateiktų duomenų, o būtent to, kad apeliantas turi mažametį vaiką – naujagimę E. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri gyvena kartu su motina V. G., gyvenančia (duomenys neskelbtini) miestelyje pas tėvus, o tuo tarpu apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste pas savo motiną R. J., nes jis yra paskutinio kurso studentas ir dar negauna pajamų atskiro būsto nuomai ar įsigijimui. Jis kasdien važinėja lankyti naujagimę dukrą, kuria rūpinasi, taip pat, esant reikalui, veža pas gydytojus ir kitus specialistus. Dėl šios priežasties teisės vairuoti transporto priemonę turėjimas jam yra būtinas. Kita vertus, teismas, vertindamas šios poveikio priemonės taikymą apelianto įsidarbinimo galimybių aspektu, tačiau nevertindamas faktinės jo šeimyninės padėties, netinkamai įvertino ir šios poveikio priemonės taikymo būtinybės jam įsidarbinti aspektu, t. y. kad negalėjimas įsidarbinti paveiks ne tik apeliantą, bet ir jo naujagimę dukrą, kurią turi išlaikyti, rūpintis jos materialine ir socialine gerove, kurią pilnai užtikrintų tik galimybė augti su abiem tėvais, dėl ko jam būtina gauti darbines pajamas ir iš jų pradžioje nuomotis, o vėliau galbūt įsigyti būstą, kuriame kartu su V. G. ir jų mažamete dukra galėtų gyventi. Apeliantas nurodo, kad pabaigęs mokslus, įsidarbinti pagal įgytą transporto priemonių inžinieriaus specialybę be teisės vairuoti transporto priemonę negalės ne tik Kaune esančiame autocentre „(duomenys neskelbtini)“, bet ir kitose panašiose įmonėse, kuriose pagal įgytą specialybę galėtų dirbti.
Šalies argumentai
3.3. Apeliantas skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, už kurią buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nuoširdžiai gailisi. Teisės pažeidimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė pirmą kartą. Veikos padarymą sąlygojo ne tikslas vairuoti transporto priemonę, o, pagal apelianto tuometinį kaip apsvaigusio asmens neadekvatų vertinimą, – siekis pamokyti vairuotoją, kad nepaliktų be priežiūros automobilio, tuo tarpu prasiblaivęs suvokė savo veikos pavojingumą ir galėjusias kilti pasekmes, padarė išvadas. Todėl prašo neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, o skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę, pavyzdžiui, nemokamus darbus, kas ne tik padėtų pasiekti baudžiamojo poveikio skyrimo tikslus, bet ir turėtų visuomeninę naudą. Tačiau jei, apeliacinės instancijos teismo nuomone, siekiamus tikslus galima pasiekti tik uždraudus vairuoti transporto priemones, prašo šios teisės atėmimo terminą sutrumpinti.
3.4. Teismas, taikydamas poveikio priemonę – konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, atsižvelgė į transporto priemonės balansinę vertę, kurią nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau balansinė turto vertė yra tik buhalterinė išraiška, taikytina mokesčių paskaičiavimo tikslu ir neatspindinti tikrosios turto vertės. Tuo tarpu, kaip patvirtina pridedami transporto priemonės vertės paieškos duomenys, transporto priemonės, su kuria padarė nusikalstamą veiką, vertė rinkoje be PVM yra 1777 Eur, todėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš jo turėtų būti sumažintas iki 1777 Eur.
3.5. Turto konfiskavimas, kaip ir kitos baudžiamojo poveikio priemonės, pagal BK 67 straipsnį turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-50-788/2018 nurodė, kad įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas be kitų aplinkybių vertina, ar turto konfiskavimas konkrečiu atveju atitinka viešojo intereso ir asmens teisių ribojimo pusiausvyrą, varžo asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas iš apelianto išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, šių aplinkybių nevertino ir šios nuosprendžio dalies niekaip nemotyvavo.
Šalies argumentai
3.6. Apeliantas skunde nurodo, kad yra paskutinio kurso studentas, nedirbantis, turi mažametį vaiką, su vaiko motina ir vaiku kartu negyvena dėl materialinių priežasčių. 2 968 Eur išieškojimas iš jo tik įklampintų jį į skolą, kurią ilgą laiką turėtų mokėti, ir negalėtų užtikrinti savo mažamečio vaiko finansinės gerovės, o pradėjus išieškojimą iš esmės nukentėtų jo kredito istorija, todėl pradėjęs dirbti negalėtų gauti kredito būstui įsigyti, dėl ko nukentėtų jo mažamečio vaiko interesai gyventi pilnavertėje šeimoje. Todėl mano, kad konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas suvaržytų jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl prašo apeliacinės instancijos teismo šios poveikio priemonės jo atžvilgiu netaikyti.
4. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. J. ir jo gynėjas advokatas Rimantas Bučma prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Edita Sangavičiūtė prašė apeliacinį skundą dalyje dėl konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos sumažinimo tenkinti, kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama T. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas be pagrindo uždraudė naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones ir netinkamai nurodė konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.
7. Apeliaciniame skunde atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. J. kelia jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones pagrįstumo klausimą, prašydamas panaikinti šią baudžiamojo poveikio priemonę arba jos terminą sutrumpinti.
8. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš BK 67 straipsnyje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje (ankstesnė įstatymo redakcija) numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010, Nr. 2K-353/2009 ir kt.).
9. Nagrinėjamu atveju T. J., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,22 promilės alkoholio, be kita ko, paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones vieniems metams šešiems mėnesiams. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone bei jos terminu ir prašydamas ją panaikinti arba sutrumpinti jos terminą, apeliaciniame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, susijusius su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu, kuriuos buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas šiuos argumentus išnagrinėjo ir priimtame nuosprendyje nurodė motyvus, kad tai, jog vienas iš įsidarbinimo galimybės kriterijų yra vairuotojo pažymėjimo turėjimas, nėra pagrindas netaikyti šios baudžiamosios poveikio priemonės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti T. J. argumentai, kad jis turi mažametę dukrą, kuri gyvena kartu su motina kitoje gyvenamojoje vietoje, jog jis kasdien važinėja lankyti dukrą, ja rūpinasi, taip pat, esant reikalui, veža pas gydytojus ir kitus specialistus, taip pat nesudaro teisinio pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, juolab, įvertinus tai, kad apelianto nusikalstamos veikos padarymo metu dukra jau buvo gimusi, ir jis turėjo numatyti dėl savo netinkamo elgesio galinčias kilti pasekmes.
10. Automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai yra šiurkštus KET pažeidimas, kuris kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl nusikalstamos veikos, numatytos anksčiau galiojusioje BK 281 straipsnio 7 dalyje, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusioje (2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1929) BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, siekiant užtikrinti šių nusikalstamų veikų prevenciją, paprastai kartu su bausme skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.
11. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas vienerių metų šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas nustatytas atsižvelgus į visas tokiam sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, iš jų į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei T. J. asmenybę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, jam nustatytą alkoholio kiekį kraujyje, paties T. J. asmenybę padarė motyvuotą išvadą, kad T. J. nustatytinas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, kurio trukmė yra ženkliai mažesnė, nei šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino vidurkis, yra tinkamas BK 41 straipsnyje nurodytiems bausmės tikslams pasiekti. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jam įsidarbinant ir užtikrinant savo mažametės dukters gerovę, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę, prieš padarydamas nusikalstamą veiką, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padarytos nusikalstamos veikos, riziką. Natūralu, jog paskyrus asmeniui baudžiamojo poveikio priemonę, asmuo patiria tam tikrus nepatogumus, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir T. J. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu ir nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Teismo nuomone, apeliantas privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisingumo principas bei teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra pažeista nebuvo.
13. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šioje byloje T. J. vienerių metų šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė, todėl panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones ar trumpinti šio draudimo terminą nėra teisinio pagrindo.
Dėl konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.
14. Apeliaciniame skunde atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. J. taip pat nesutinka su paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio vertės konfiskavimu. Taip pat apeliantas prašo sumažinti konfiskuotino turto vertės dydį ir nurodo, kad jis turėtų būtų nustatomas ne pagal įmonės balanse nurodytą turto vertę, o pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą.
15. BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais (t. y. ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu), gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp kurių numatytas ir turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis ir neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, sprendžia klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo.
16. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.) ir atitinka BK 72 straipsnyje numatyto konfiskuotino turto požymius. Turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes šiam klausimui išspręsti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad transporto priemonė, su kuria T. J. padarė nusikalstamą veiką, atitiko BK 72 straipsnio požymius, T. J. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,22 promilės girtumas, be to, byloje esanti informacija apie T. J. padarytus KET pažeidimus, susijusius su greičio viršijimu, necharakterizuoja nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto apelianto kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų imperatyvų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš kaltininko turi būti išieškota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, nes apelianto vairuojamas automobilis priklausė trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“.
18. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu byloje buvo vienintelis konfiskuotino automobilio vertę patvirtinantis dokumentas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašas iš ilgalaikio turto apie transporto priemonę (b. l. 31), kuriame nurodyta, jog automobilio likutinė balansinė vertė yra 2968,75 Eur. Tokią konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pirmosios instancijos teismas iš T. J. ir nusprendė išieškoti, tačiau kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad konfiskuotino turto vertė turėtų būti nustatoma ne pagal įmonės buhalterinius duomenis, bet pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, jei byloje nėra tikslesnės pažymos apie konfiskuotino turto vertę. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018 nurodyta, kad buhalterinės apskaitos vedimo klausimus reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose bei jų pildymą aiškinančiuose šaltiniuose likutinė turto vertė yra suprantama kaip suma, gauta iš nematerialiojo turto įsigijimo savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingumo laiką, pridėjus visus šio turto vertės padidėjimus ir atėmus visus jo sumažėjimus. Ši vertė yra reikšminga įmonės apskaitos kontekste ir dažnai yra įvardijama kaip buhalterinė vertė. Buhalterinė vertė – tai vertė, kuria turtas yra apskaitytas įmonės balanse. Kiekvienas įmonės turtas turi būti įtrauktas į finansinę įmonės apskaitą ir turėti buhalterinę vertę (jei nėra iš karto nurašomas į sąnaudas), kuri gali būti lygi nuliui, jei pagal apskaitos metodus turtas visiškai nusidėvėjęs. Taigi, buhalterinė vertė tiesiog parodo, kokia to turto vertė yra esamu momentu pagal įmonės finansinę apskaitą. Tuo tarpu rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri turėtų parodyti kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu.
19. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas suklydo, nustatydamas konfiskuotino turto vertę. Teisėjų kolegija, nustatydama konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančia VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ pažyma (b. l. 117), kurioje nurodyta, kad automobilio „Fiat Strada 1.3 JTD, gamybos metai – 2007, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris 1248 cm³, variklio galia 62 kW“ vidutinė kaina be PVM yra 1777 Eur. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog būtent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi būti išieškota iš T. J., todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą T. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. gegužės 28 d. nuosprendį pakeisti:
Pakeisti nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo ir iš T. J. išieškoti konfiskuotino automobilio „Fiat Strada 1.3 JTD“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę – 1 777 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus) valstybės naudai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.