- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-370-312/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60564-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Laureta Ulbienė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- G. P.
- Advokatai
- Domantas Skebas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Lauretos Ulbienės, Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, G. P. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. P., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos J. P. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerius metus šešis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 24 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai konfiskuota G. P. automobilio „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 2 200 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. P. nuteista už tai, kad ji vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio: 2018 m. gruodžio 23 d., 20.55 val., Vilniuje, Taikos g. 72, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Honda Jazz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,95 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, G. P. gynėjas advokatas Domantas Skebas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendį dalyje dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo ir konfiskuoti natūra automobilį „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso G. P. tėvams, kurie buvo suteikę pastarajai leidimą naudotis automobiliu pagal poreikį, t. y. sudarę žodinę panaudos sutartį. Tokiu atveju turi būti taikomos BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos, nes automobilio savininkai perdavė automobilį G. P. kaip savo šeimos nariui.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl automobilio „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės yra prieštaringos – teismas nurodo, kad automobilio vertė yra 2 200 Eur, tuo pačiu teigia, kad realiai šio automobilio vertė yra mažesnė, nes jis buvo apgadintas eismo įvykio metu. Tai reiškia, kad teismas konfiskavo didesnę pinigų sumą nei reali transporto priemonės vertė, kas yra neteisinga. Nepaisant to, kad automobilio vertė sumažėjo dėl G. P. kaltės, turto konfiskavimo instituto tikslas yra ne valstybei gauti kuo didesnę finansinę naudą, o atimti iš kaltininko nusikaltimo padarymo priemonę ir užtikrinti, kad kaltininkas negalėtų ja naudotis ateityje. Nagrinėjamu atveju, automobilis toliau lieka G. P. žinioje, todėl šie tikslai nebus pasiekti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
6. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
7. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad G. P. automobilį Honda Jazz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį jos tėvui V. P., tiesiogiai panaudojo darydama BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikaltimą, o automobilis, kaip nusikalstamos veikos priemonė, atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata (nustatančia, be kita ko, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą), nusprendė iš G. P. išieškoti minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamu atveju, turėtų būti taikomas BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas, numatantis, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Nuteistosios gynėjas netinkamai aiškina šią įstatymo nuostatą. BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas galėtų būti taikomas ir automobilis natūra konfiskuojamas, jei jis būtų priklausęs G. P. ir ji po nusikaltimo padarymo šią transporto priemonę būtų perleidusi savo tėvui (artimajam giminaičiui). Vis dėlto, nagrinėjamu atveju, faktinės bylos aplinkybės yra kitokios.
8. Taigi, nustačius, kad automobilis Honda Jazz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) negali būti konfiskuojamas, nes jis priklauso tretiesiems asmenims, turi būti išspręstas kilęs ginčas dėl to, kokia jo vertė (buvusi nusikaltimo padarymo metu ar esanti po jo padarymo) turi būti išieškota iš kaltininkės. Nagrinėjamu atveju, reikšminga yra tai, kad automobilio Honda Jazz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sugadinimas buvo G. P. nusikalstamos veikos padarinys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tai, jog dėl asmens nusikalstamo elgesio automobilis, t. y. nusikalstamos veikos priemonė (BK 72 straipsnio 2 dalis), buvo sugadintas, nesudaro pagrindo konfiskuotino turto (automobilio) vertę nustatyti pagal jo būklę po padaryto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Tokiu būdu, nuteistosios gynėjo argumentai dėl dabartinės transporto priemonės vertės (900 Eur) konfiskavimo prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai, todėl yra vertinami kritiškai.
9. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Kadangi, nagrinėjamu atveju, atlikti automobilio Honda Jazz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės iki eismo įvykio nustatymo objektyviai neįmanoma, nes ši transporto priemonė yra apgadinta, turi būti vadovaujamasi byloje esančiu VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išrašu. Jame nurodyta dvejopa tokios rūšies transporto priemonės vidutinė kaina – su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) ir be PVM. Pirmosios instancijos teismas valstybės naudai konfiskavo automobilio „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę su PVM, t. y. 2 200 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, automobilio vertės skaičiavimas, pridedant PVM, yra netinkamas.
10. Apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu, nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas. Prekės teikiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį. Akivaizdu, kad turto vertės konfiskavimo atveju nėra teikiamos jokios prekės ar paslaugos, kurios turėtų būti apmokestintos PVM. To paties įstatymo 14 straipsnis numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Konfiskavimo atveju nėra išrašoma sąskaita-faktūra. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnis yra skirtas prievolės skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomo registravimosi PVM mokėtoju tvarkai nustatyti. Jo 1 dalyje nustatyta, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Šio straipsnio reglamentavimas yra platesnis, tačiau jame nėra nuostatų, kad nagrinėjamu atveju, reikėtų mokėti PVM. Teismų praktikoje taip pat gausu atvejų, kai konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-271-628/2018, 2K-164-222/2019 ir kt.).
11. Kaip matyti iš aptarto teisinio reglamentavimo, šiuo atveju, nei G. P., nei automobilio savininkas nėra PVM mokėtojai, o nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimas nėra PVM objektas. Taigi, apylinkės teismas suklydo, skaičiuodamas konfiskuotino turto vertę su PVM, ir netinkamai išsprendė klausimą dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo. Šioje dalyje nuosprendis yra keičiamas. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, vadovaujasi minėta VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio „Honda Jazz 1.4 LS“ vidutinė kaina be PVM yra 1 819 Eur. Teismas sprendžia, jog būtent tokio dydžio suma, atitinkanti automobilio vertę veikos padarymo metu, turi būti konfiskuota iš G. P.. Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
G. P. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 21 d. nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino turto vertės dydžio pakeisti. Iš G. P. konfiskuoti automobilio „Honda Jazz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę – 1 819 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniolika eurų) valstybės naudai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.