Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos, Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės ,,Berčiūnai“ ir atsakovų M. V. B. bei A. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-37-940/2022 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės ,,Berčiūnai“ ieškinį atsakovams M. V. B., A. S., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. M., V. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl atlygintinų servitutų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

26. Susipažinusi su prašomais prijungti naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad šie įrodymai neturi esminės teisinės reikšmės ginčo išsprendimui, tokius įrodymus ieškovė galėjo pateikti anksčiau, kadangi byla teisme nagrinėjama nuo 2018 m., todėl atsisako juos priimti ir kartu su kitais byloje esančiais įrodymais nevertina.

Dėl ginčo esmės

31. Ieškovė 2015 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iš J. M. žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosavybės atkūrimo pastatytus ir registruotus statinius: 1) pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – pašarų virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) pastatą – elektros skydinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) pastatą – ventiliatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) pastatą – ventiliatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosavybės atkūrimo pastatytus ir registruotus statinius: 1) pastatą – vandens siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (vandens bokštą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

33. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), be ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, taip pat yra trečiojo asmens J. M. vardu įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – takas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - mėšlidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – mėšlidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

34. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad byloje kilo ginčas tarp dviejų konkuruojančias nuosavybės teises, t. y. žemės sklypo savininko nuosavybės teisę ir statinių, kurie stovi ant minėto žemės sklypo, savininko nuosavybės teisę, turinčių subjektų. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje susiklostė faktinė situacija, kai statiniai ant žemės sklypų ir žemės sklypai priklauso skirtingiems savininkams. Tuo pačiu, šios faktinės situacijos išskirtinumą lemia tai, kad ieškovė, nuosavybės teise turėdama statinius ant žemės sklypų, kurie jai nepriklauso nuosavybės teise, neturi teisės naudotis šiais žemės sklypais jokiu teisėtu pagrindu – nei nuomos, nei panaudos, nei kitais sutartiniais ar įstatyminiais pagrindais. Šalims nesutarus dėl ieškovės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir juose vykdyti ūkinę veiklą bei į juos patekti, t. y. iš esmės nepavykus sutarti dėl nuomos sutarties sąlygų, ieškovė galutiniu patikslintu ieškiniu prašė teismo sprendimu nustatyti servitutus atsakovams priklausantiems žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir kelio servitutus pagal R. R. parengtus 2018 m. birželio 22 d. ir 2021 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projektus, atsakovams priklausantiems žemės sklypams (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

35. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies – nustatė atitinkamos apimties ir turinio žemės sklypų servitutus atsakovams priklausantiems žemės sklypams esantiems (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), ant kurių stovi ieškovei priklausantys statiniai, priteisė atsakovams kompensaciją už servitutų nustatymą, tačiau reikalavimus dėl kelio servitutų nustatymo atmetė.

36. Apeliacinius skundus šioje byloje pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovai. Pastarieji mano, kad nepagrįstos yra teismo sprendimo dalys dėl servitutų nustatymo (nustatyti per didelės apimties servitutai) bei kompensacijos priteisimo (nustatyta per maža kompensacija). Ieškovė mano priešingai, tai yra, kad teismas nepagrįstai susiaurino ieškovės prašomų nustatyti servitutų turinį bei apimtį, nepagrįstai nenustatė kelio servitutų bei atsakovams priteisė per didelę kompensaciją.

Dėl servitutų nustatymo žemės sklypams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)

37. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

40. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nurodyta prieš tai, ieškovė yra statinių, kurie stovi ant kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų, savininkė (šios nutarties 27–32 punktai). Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė nustatyti servitutus visam žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) plotui. Pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės reikalavimą patenkino, su kuo apeliaciniame skunde nesutinka atsakovai, teigdami, kad ginčo žemės sklypai nėra visiškai užstatyti ieškovės statiniais, todėl servitutų nustatymas visam abiejų žemės sklypų plotui nėra teisingas ir pažeidžia atsakovų teisėtus interesus.

42. Nors apeliaciniame skunde atsakovai teigia, kad ginčo žemės sklypai nebuvo suformuoti pastatams ir statiniams eksploatuoti, o, pasak atsakovų, jie buvo suformuoti tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės, teisėjų kolegijos vertinimu, nuosavybės grąžinimą natūra reglamentavę teisės aktai aiškiai nustatė nuosavybės grąžinimo procedūras ir jų tikslus. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, 12 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad, jeigu grąžinamame natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turimiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), ir piliečiai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu projektuojami šiems pastatams eksploatuoti reikalingi žemės sklypai, nustatomi šių žemės sklypų plotai bei numatomi privažiuojamieji keliai. Taigi, kai ant žemės sklypo tuo metu buvo ne žemės savininkui priklausantys statiniai, pirmiau, buvo formuojamas žemės sklypas tų pastatų eksploatacijai, o po to atkuriamos nuosavybės teisės grąžinamo turto savininkui, ir tik vėliau žemės savininkas bei žemės naudotojas galėjo tartis dėl žemės sklypo tolesnio naudojimo.

43. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais servitutas gali būti nustatytas visam žemės sklypui, t. y. visam žemės sklypo plotui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu viešpataujantysis daiktas – statiniai – užima tokią dalį žemės sklypo, kad likusioji jo dalis negali būti normaliai pagal savo paskirtį naudojama, į tai turi būti atsižvelgiama ir gali būti nustatomas servitutas visam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013).

44. Skundžiamu teismo sprendimu konstatuota, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantiems statiniams tinkamai pagal jų tiesioginę paskirtį naudoti yra reikalingi visi žemės sklypai, t. y. visas žemės sklypų plotas, tokia teismo išvada yra pagrįsta ir motyvuota. Visų pirma, visų sklypų teritorija ieškovės statiniams yra reikalinga ir neskaidytina, t. y. vienas nuo kito neatskiriami statiniai, jų kompleksas, šią aplinkybę patvirtina tiek byloje esantys planai ir schemos, tiek orto- foto nuotraukos. Atsakovų argumentai, kad dalis žemės sklypo užstatyta trečiojo asmens statiniais, ar kad dalis žemės sklypo išnuomota kitam trečiajam asmeniui, nepaneigia viso žemės sklypų ploto reikalingumo ieškovės statinių tinkamam naudojimui pagal paskirtį, kadangi trečiajam asmeniui priklausantys statiniai yra skirti ieškovės statinių eksploatavimui ir yra viso ūkinio komplekso dalis, o dalis žemės sklypo išnuomota jau šios bylos nagrinėjimo metu ir trečiasis asmuo nurodė, jog iš esmės nenaudoja šios išnuomotos žemės sklypo dalies ir neturi į ją pretenzijų. Svarbia laikytina ir aplinkybė, kad būtent dėl viso žemės sklypų ploto nuomos šalys buvo pačios sutarusios dar 2014 m. žemės nuomos sutartimi, o prieš atkuriant nuosavybės teises 2007 m. valstybė buvusiam ginčo statinių savininkui taip pat išnuomojo viso ploto ginčo žemės sklypus ant jų esančių statinių eksploatavimui, kurie iki šios dienos yra išlikę, tai patvirtina viešuose registruose esantys duomenys. Be to, byloje nebuvo ginčo, kad atsakovai (vieno iš jų teisių palikėja) dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo procese, žinojo žemės sklypų užstatymo intensyvumą, žinojo kokio dydžio žemės sklypai skirti ant jų esančių statinių naudojimui, ir šiai aplinkybei neprieštaravo, ką rodo ir tolesni atsakovų veiksmai sudarinėjant žemės sklypų nuomos sutartis.

48. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nustatyti ieškovei, jos nurodytiems ir nenurodytiems asmenims neterminuotus servitutus 0,60 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir 1,58 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ieškovei šiuose sklypuose priklausantiems pastatams, statiniams, inžineriniams tinklams eksploatuoti, remontuoti, prie jų prieiti ir privažiuoti, atlikti (vykdyti) techninę priežiūrą, kitus veiksmus, susijusius su pastatų (statinių) savininko teisėmis naudotis pastatais (statiniais). Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovės argumentai, jog kiekvieną kartą norėdama rekonstruoti, statyti inžinerinius statinius, ar kapitaliai juos remontuoti, ji turės gauti žemė sklypų savininkų sutikimą, nesudaro objektyvaus pagrindo nustatyti servitutų turinį tokia apimtimi kokia prašo ieškovė, ir nors ieškovės siūlomi servitutai (jų turinys) ir atitinka objektyvaus būtinumo reikalavimą, bet prašomi nustatyti atsižvelgiant tik į pačios ieškovės norą, keičiant pastatų paskirtį, plėtoti ūkinę veiklą, o ne į siekį ieškoti geriausio balanso tarp skirtingų nuosavybės turėtojų interesų. Dėl leidimo statyti inžinerinius įrenginius teismas nurodė, kad ieškovė reikalavimų leisti įrengti konkretaus ploto ir (ar) pagal konkrečiomis koordinatėmis apibrėžtas aikšteles, privažiavimus, aikšteles žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nereiškė, todėl šį reikalavimą atmetė.

49. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad šiuo konkrečiu atveju teismas iš esmės neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo, kadangi esminis ieškovės tikslas – rekonstruoti statinius tam, kad būtų galima vykdyti kitą ūkinę veiklą, pakeisti statinių paskirtį. Be to, ieškovės teigimu, jai būtina statyti inžinerinius statinius. Todėl, pirmosios instancijos teismui neišsprendus kilusio ginčo, ieškovė pastatų rekonstrukcijos atlikimui, statinių paskirties keitimui, inžinierinių statinių statymui, turės prašyti atsakovų sutikimų, o atsakovai, akivaizdu, jų neduos.

50. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės teisės, taip pat ir jos apsaugos institutas visų pirma yra išplėtoti bei detalizuoti CK normose. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į sklypo viršutinį žemės sluoksnį bei žemėje esančias naudingąsias iškasenas tiek, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį (CK 4.40 straipsnio 3 dalis).

51. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civiliniams teisiniams santykiams būdingas skirtingų subjektinių interesų egzistavimas ir kartu yra neišvengiama konkurencija tarp tokių interesų, o teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų, kuriais, be kitų, grindžiami civiliniai teisiniai santykiai (CK 1.5 straipsnis), taikymas reikalauja užtikrinti, kad, konkuruojant dviem skirtingiems subjektiniams interesams, būtų pasiekta tinkama, protinga tokių interesų pusiausvyra (tiek, kiek tokios pusiausvyros užtikrinimas yra objektyviai įmanomas), kad vienas interesas nebūtų suabsoliutintas ir be pagrindo iškeltas virš kito konkuruojančio intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019, 25 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 35 punktas).

52. Būtent tokia konkurencija atsiranda esant reikalavimui nustatyti servitutą ir tokiu atveju būtina suderinti ginčo šalių interesus, ką, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, ir atliko pirmosios instancijos teismas – suteikęs teisę naudoti atsakovų žemės sklypus ieškovės pastatų, statinių, inžineriniams tinklų eksploatavimui, remontui, privažiavimui ir priėjimui prie jų, techninės priežiūros atlikimui (vykdymui), kitiems veiksmams, susijusiems su pastatų (statinių) savininko teisėmis naudotis pastatais (statiniais), netenkino ieškovės reikalavimo dėl naudojimosi žemės sklypais atliekant statinių rekonstrukciją ir inžinerinių įrenginių statybą be atsakovų sutikimo.

53. Servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį; servitutu nenustatomos teisės, susijusios su viešpataujančiojo daikto valdymu ar disponavimu; servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo. Viešpataujančiojo daikto savininkui negali būti suteikiamos teisės, neatitinkančios šių kriterijų, tokių teisių suteikimas prieštarautų interesų derinimo ir proporcingumo principams ir reikštų nepagrįstą tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymą. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.).

54. Šioje byloje pareikštais reikalavimais ieškovė, be kita ko, prašo nustatyti servitutą, į kurio turinį būtų įtrauktas neapibrėžtas leidimas be atsakovų sutikimo atlikti jų žemėje esančių statinių rekonstrukciją.

55. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje yra aktualus ir statybos teisinių santykių reguliavimas, nes būtent Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 85 dalis) bei kiti statybos teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai klausimo, ar yra pagrindas leisti atlikti statybos darbus, išsprendimą priskiria juose nurodytos(-ų) institucijos(-jų), kuri (-ios) atlieka projekto vertinimą ir priima sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento (ne)išdavimo, kompetencijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovė, siekdama, kad pagal patikslintame ieškinyje suformuluotą reikalavimą būtų nustatytas neapibrėžto turinio žemės sklypų servitutas, iš esmės siekia nepagrįstai riboti atsakovų teises. Nors ieškovė prašydama teismo įtraukti į servituto turinį teisę atsakovų žemės sklypą naudoti jos statinių rekonstrukcijai be atsakovų sutikimo, pabrėžtina, kad tik būtent tokiu būdu (Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas) gali būti užtikrinta skirtingų interesų pusiausvyra, neginant išimtinai vien tik ieškovės interesų patogiau ir naudingiau naudoti statinius juos rekonstruojant, keičiant jų paskirtį, kuriuos ji gali ginti kreipdamasi į teismą su ieškiniu pripažinti jai teisę kreiptis į įgaliotą valstybės instituciją dėl statybą leidžiančio dokumento atlikti rekonstravimo darbus pagal ieškovės pateiktą atitinkamą projektą išdavimo, jei atsakovai, jos vertinimu, nepagrįstai atsisakytų duoti sutikimą dėl konkretaus rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo. Tokioje byloje teismas privalėtų vertinti ieškovės pateiktus jai nuosavybės teise priklausančių statinių rekonstravimo projektinius siūlymus ta apimtimi, su kuria žemės sklypų savininkai, atsisakydami duoti sutikimą, sietų savo teisių pažeidimus.

56. Ieškovė teigia, kad teismas skundžiame sprendime privalėjo remtis precedentine kasacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e-3K-3-295-686/2017, kadangi apeliantės ieškiniu pareikštas reikalavimas nustatyti atitinkamo turinio servitutą žemės sklypams iš esmės buvo toks pats, koks buvo nustatytas toje civilinėje byloje. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-696/2017 buvo paliktas galioti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas, kuriuo buvo nustatytas tokio turinio servitutas: pastatui eksploatuoti, remontuoti, rekonstruoti, perstatyti, atstatyti pastatą, prie jo prieiti ir privažiuoti, atlikti kitus veiksmus, susijusius su pastato savininko teisėmis naudotis pastatu. Tačiau nors ieškovės nurodytos bylos ir šios bylos dalis faktinių aplinkybių sutampa – buvo sprendžiama dėl servituto žemės sklypui, ant kurio stovi kitam subjektui priklausantys statiniai, pastatyti iki nuosavybės teisių atkūrimo, apimties nustatymo teisėtumo, tačiau ieškovės nurodytoje byloje nebuvo kilęs ginčas dėl paties servituto turinio, t. y. servitutu suteikiamų teisių, kasacinis teismas dėl to nepasisakė ir toje dalyje teismų praktikos neformavo, juo labiau kad atsakovė toje byloje jau turėjo išduotą ir galiojantį leidimą statyboms (rekonstrukcijai).

57. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu, teigdama, kad teismas nepagrįstai nevertino jos į bylą pateikto pastatų rekonstrukcijos ir paskirties keitimo projekto, tačiau, nagrinėjamu atveju, ieškovė teisme pareikštu ieškiniu nereiškė reikalavimo leisti atlikti rekonstrukcijos darbus pagal konkretų projektą ir neįrodinėjo, kad atsakovai jai neduoda sutikimo rekonstruoti ant jiems nuosavybės teise priklausančios žemės esančius ieškovės statinius pagal konkretų rekonstrukcijos projektą.

58. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-916/2016, 96 punktas). Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022, 26 punktas). Atsižvelgus į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teismui nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo pačiam savo iniciatyva keisti ieškinio dalyko ir tenkinti tokius ieškinio reikalavimus, kokių byloje ieškovė nereiškė, pvz. leisti ieškovei atlikti statinių rekonstrukciją pagal byloje esantį atitinkamą projektą.

59. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nesutinka ir su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl teismo sprendimo neįtraukti į servituto turinį ieškovės reikalavimų be atsakovų sutikimo įrengti statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), tinkamam eksploatavimui būtinus inžinerinius įrenginius (pvz. kelius, aikšteles ir pan.) ir tinklus; be atsakovų sutikimo įrengti statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), tinkamam eksploatavimui būtinus inžinerinius įrenginius (pvz. kelius, aikšteles, priešgaisrines kūdras ir pan.) ir tinklus. Nors kasacinis teismas ieškovės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2013 išaiškino, kad CK 4.113 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma (nustatant servitutą, gali būti nustatyta prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, kurie yra būtini servituto teisėms įgyvendinti) eliminuoja statytojui ant svetimos žemės priskirtinas pareigas statybas vykdyti tik gavus žemės savininko rašytinį sutikimą, minėtos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje atsakovas priešieškiniu reikalavimą leisti atsakovui ieškovo žemės sklype pastatyti statinius reiškė ne įtraukdamas jį į servituto turinį, bet kaip atskirą ieškinio reikalavimą, kurį suformulavo aiškiai ir konkrečiai, nurodydamas konkretų statinį, jo vietą sklype ir kitus duomenis, todėl teismai jį tenkino. Dėl tokio teisių gynimo būdo jau yra pasisakyta ir šios nutarties 55 punkte.

60. Todėl visiškai sutiktina su skundžiamo teismo sprendimo argumentais, kad ieškovė reikalavimų leisti įrengti konkretaus ploto ir (ar) pagal konkrečiomis koordinatėmis apibrėžtas aikšteles, privažiavimus, aikšteles žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nereiškė. Nors ieškovė ir teikė į bylą žemės sklypų aikštelių ir privažiavimų schemas, patikslinto ieškinio reikalavime nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl konkrečių aikštelių, kelių ar kūdrų įrengimo pagal konkretų projektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bendro pobūdžio leidimas statyti be žemės sklypų savininkų sutikimo, būtų neproporcingas ir pažeistų šalių lygiateisiškumo principą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors ieškovė tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde nurodo argumentus dėl privažiavimų ir aikštelių statybos, tačiau ieškinyje formulavo reikalavimą dėl leidimo be atsakovų sutikimo statyti inžinerinius įrenginius. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 punktą, inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai, o pagal 19 punktą, įrenginiai – tai mašinos, prietaisai, įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Todėl šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti tokio pareikšto ieškovės ieškinio reikalavimo ir leisti be atsakovų sutikimo jų žemės sklypuose statyti inžinerinius įrenginius.

61. Teisėjų kolegija atmeta ir atsakovų apeliacinio skundo argumentą, kad skundžiama teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra neaiški ir, galimai, interpretuotina per plačiai, kadangi civiliniame kodekse aiškiai nurodyta, jog servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės, o kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (nutarties 39 punktas).

62. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, ieškovės reikalavimo dėl servitutų žemės sklypams, ant kurių stovi ieškovės statiniai, nustatymo patenkinimas tokia apimtimi, t. y. nustačius tokį servituto turinį, kokio prašo ieškovė – leisti rekonstruoti, statyti inžinerinius statinius (ar įrenginius) be atsakovų sutikimo pažeistų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, būtų neproporcingai suvaržytos žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės ir apskritai paneigta pati nuosavybės teisės esmė, kadangi atsakovai iš esmės nebeturėtų jokios jiems priklausančių žemės sklypų valdymo ir naudojimo kontrolės. Priešingai, ieškovės teisėti interesai nustačius servitutus viso ploto žemės sklypams ir leidus ieškovei naudotis sklypais prižiūrint bei remontuojat jai priklausančius statinius, nebus pažeisti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo.

Dėl kelio servitutų sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)

63. Kelio servitutu gali būti nustatoma teisė naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir taku galvijams varyti (CK 4.117 straipsnis).

64. Ieškovė be prieš tai aptartų ieškinio reikalavimų patikslintu ieškiniu prašė nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) kelio servitutą bei įrengti jį be atsakovų sutikimo, kurio vieta žemės sklype bei išmatavimai yra pateikti matininko R. R. 2021 m. gruodžio 23 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte bei pažymėti simboliu „S”, suteikiant teisę šiuo kelio servitutu ieškovei ir jos nurodytiems bei nenurodytiems asmenims, kurie nori įvažiuoti ir išvažiuoti iš/prie ieškovei priklausančių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovei tam neprieštaraujant, eiti, važiuoti su transporto priemonėmis atsakovams priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kelio servitutą bei įrengti jį be atsakovų sutikimo, kurio vieta žemės sklype bei išmatavimai yra pateikti matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte bei pažymėti simboliais „S1” ir „S2“, suteikiant teisę šiuo kelio servitutu ieškovei ir jos nurodytiems bei nenurodytiems asmenims, ir ieškovei tam neprieštaraujant, eiti, važiuoti su transporto priemonėmis atsakovams priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

65. Šiuos savo reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad teritorijos dalis, esanti (duomenys neskelbtini), yra reikalinga norint išvažiuoti iš statinio (daržinės) bei pasiekti iš/įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) g. esantį pagrindinį kelią, t. y. ieškovė nori, kad transporto priemonės judėtų ratu aplink statinį – daržinę, dėl ko jai reikalinga naudoti dalį atsakovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ant kurio nestovi jokie ieškovės statiniai. Ieškovė taip pat teigė, kad neturi galimybės patekti prie dviejų statinių, o į statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patekimas yra įmanomas tik iš aikštelių įrengimo vietų, jokios kitos galimybės patekti ir naudotis statiniais nėra, taip pat ji teigė, kad aikštelė „S4“, pažymėta matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte, skirta statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tinkamam naudojimui, objektyviai netelpa žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dalis šios aikštelės patenka į kitą atsakovams priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Neįrengus aikštelės tokio dydžio, koks yra nurodytas matininko parengtuose projektuose, prie statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), privažiavę krovininiai automobiliai neturės galimybės fiziškai tinkamai manevruoti.

66. Pirmosios instancijos teismas atmetė abu ieškovės reikalavimus dėl kelio servitutų nustatymo, nurodydamas, kad nėra jokio faktinio pagrindo daryti išvadą, jog kelio servitutų nustatymas besiribojančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su žemės sklypais kuriuose yra ieškovei priklausantys statiniai, yra objektyviai būtinas, tam, kad būtų galima šiuo metu išspręsti patekimo į ieškovei priklausančius pastatus klausimą.

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės argumentus, atsakovų atsikirtimus bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, su pastaraisiais sutinka tik iš dalies.

68. Visų pirma, teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimu netenkinti ieškinio reikalavimo dėl kelio servituto nustatymo žemės sklype (duomenys neskelbtini). Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli. Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015).

69. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad poreikis naudotis atsakovų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi ieškovei kyla iš poreikio keisti savo ūkinės veiklos pobūdį ginčo statiniuose, pritaikyti juos patogesniam naudojimui, privažiavimus ir aikšteles įrengti taip, kad būtų patogiau važiuoti sunkiasvorėms transporto priemonėms. Teisėjų kolegijos vertinimu, žemės sklypui (duomenys neskelbtini), kurio visam plotui nustatytas servitutas ieškovės statinių naudojimui, esant tiesioginiam įvažiavimui tiek į žemės sklypą, tiek prie statinių nuo pagrindinio kelio, objektyvios būtinybės dar labiau apriboti atsakovų nuosavybės teisės ir nustatyti kelio servitutą kitam žemės sklypui, nėra, iš byloje esančių nuotraukų matyti kokio dydžio privažiavimas yra nuo kelio iki statinio (daržinės), pvz., elektroninės bylos priedo Nr. 2, 39–40 l., ir jis akivaizdžiai yra pakankamas statinio naudojimui. Nors ieškovė kelio servituto nustatymo būtinybę sieja su priešgaisriniais reikalavimais ir būtinybe turėti priėjimą prie žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančios kūdros, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovės argumentai taip pat sietini su siekiu atsakovų sąskaita patogiau naudotis statiniais, rekonstrukcijos būdu išplečiant jų panaudojimo galimybes, bet ne siekiant interesų pusiausvyros, kai rekonstrukcija iš esmės galėtų būti planuojama tokiu būdu (planuojamas statinių naudojimo intensyvumas ir jų paskirtis), kad nereikėtų papildomai riboti atsakovų nuosavybės teisių. Atsižvelgus į išdėstytą, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo teismo sprendimo argumentais dėl šios reikalavimų dalies, o apeliacinio skundo argumentus atmeta.

70. Atmesdamas ieškovės reikalavimą nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kelio servitutą bei įrengti jį be atsakovų sutikimo, kurio vieta žemės sklype bei išmatavimai yra pateikti matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte bei pažymėti simboliais „S1” ir „S2“, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žemės sklypas, kuriame yra ieškovei priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ribojasi su pagrindiniu keliu, patekimo į žemės sklype (duomenys neskelbtini) ieškovės esančius statinius išsprendžia ir 2007 m. vasario 26 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. Ž-868 nustatytas 6 m pločio kelio servitutas, todėl yra galimybė patekti į statinius ir nenustačius kelio servituto. Be to, teismas nurodė, kad teiginius, jog ieškovė neturi jokios objektyvios galimybės patekti į pastatus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (katilinė) (t. 8., b. l. 108), esančius (duomenys neskelbtini), paneigia atsakovų pateikti įrodymai dėl transporto priemonės judėjimo šiuo keliu (2021 m. lapkričio 4 d pateikta filmuota medžiaga), trečiojo asmens V. Ž. paaiškinimai bei liudytojos A. S. parodymai.

71. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad nors žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (katilinė), ribojasi su pagrindiniu keliu, tačiau patekti prie minėtų pastatų, transportu įvažiuojant iš pagrindinio kelio į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nėra jokios objektyvios galimybės. Teigia, kad pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (katilinė), yra visiškai priešingoje žemės sklypo (duomenys neskelbtini) vietoje ir nesiriboja su pagrindiniu keliu, todėl patekti prie šių pastatų iš pagrindinio kelio yra objektyviai neįmanoma. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, susijusius su šia ginčo teritorija, turi pagrindo spręsti, kad šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra iš dalies pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies reikalavimų bylą išnagrinėjo neįvertinęs visų byloje esančių duomenų bei ieškovės argumentų.

72. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015).

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus byloje esančius žemėlapių bei sklypų projektų duomenis apie atsakovams priklausančių sklypų bei ieškovei priklausančių statinių padėtį, nustatyta, kad privažiavimų prie statinių unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (katilinė) nėra. Tiek byloje ir viešoje erdvėje esančios orto foto nuotraukos, tiek šalių į bylą teikta vaizdinė medžiaga, tiek 2019 m. lapkričio 14 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad privažiavimo nuo kelio, kuris apribotas servitutu, juo labiau nuo pagrindinio kelio, prie statinio Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė) nėra. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad visus ieškovei priklausančius statinius, esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), galima pasiekti arba nuo pagrindinio kelio, arba nuo servitutinio kelio, tačiau tokio savo sprendimo iš esmės nemotyvavo, t. y. nenurodė kokiu būdu ieškovė turi galimybę, vykdydama ūkinę veiklą, privažiuoti prie statinio Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė). Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje liko neįvertinti duomenys apie žemės sklypuose iki nuosavybės teisių atkūrimo ir po jo buvusias galimybes pasiekti statinius unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė) ir unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (katilinė) (senasis 1995 m. situacijos schemoje pažymėtas kelias), kurių šiuo metu nelikę, taip pat pirmosios instancijos teismo nevertinti ir atsakovų teiginiai, kad prie statinių ieškovė galėtų privažiuoti per gretimą valstybinės žemės sklypą, kas iš esmės reiškia, kad atskirsdami į ieškinį ir patys atsakovai patvirtina, jog ieškovė neturi realios galimybės privažiuoti prie statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (katilinė).

74. Iš šių pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad teismas nevertino ir neanalizavo ieškovės servituto projekto visa apimtimi, kadangi visiškai nepasisakė dėl ieškovės prašomo nustatyti servituto turinio dėl deklaruojamo poreikio aikštelei, pažymėtai simboliu S2 matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios ieškinio reikalavimo dalies teismas padarė iš dalies nepagrįstas išvadas ir apsiribojo formaliu aplinkybių vertinimu dėl kelio servituto nustatymo ir tik iš dalies įvertino ieškovės argumentus bei atsakovų atsikirtimus. Be to, pirmosios instancijos teismui nusprendus tenkinti ieškovės reikalavimą dėl minėto kelio servituto nustatymo, turi būti sprendžiama ir dėl adekvačios kompensacijos atsakovams priteisimo, be kita ko, įvertinus ir tą aplinkybę, kad ieškovės prašomas kelio servitutas nėra žemės sklype, ant kurio stovi ieškovei priklausantys statiniai. Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės šioje dalyje dėl ko galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.

75. Nagrinėjamu atveju dėl tirtinų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo nevertintų įrodymų, bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl reikalavimo nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kelio servitutą bei įrengti jį be atsakovų sutikimo, kurio vieta žemės sklype bei išmatavimai yra pateikti matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte bei pažymėti simboliais „S1” ir „S2“, yra naikintina, nes nebuvo atskleista bylos esmė, neįvertinti bylai svarbūs įrodymai. Todėl ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl servitutų atlygintinumo

76. CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

77. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016, 31 punktas; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 47 punktas).

78. Nors tiek ieškovė, tiek atsakovai nesutinka su teismo sprendimu nustatyta kompensacija, pažymėtina, kad teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017, 36 punktas). Žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2020).

79. Nagrinėjamoje byloje skundžiamame sprendime teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio vertino tiek aktualią žemės sklypų vidutinę rinkos vertę, kurios atsakovai nepaneigė ir neįrodė (esant didesnei žemės sklypų rinkos vertei nei nustatyta valstybės įmonės Registrų centras), tiek su nagrinėjamos bylos ypatumais susijusias kitas aplinkybes: nuosavybės teisės į žemės sklypus atsakovams atkurtos jau esant pastatytiems statiniams, tačiau servitutai nustatyti visam dviejų žemės sklypų plotui, žemės sklypais atsakovai iš esmės niekada nesinaudojo, tačiau žemės savininkai turi prievolę mokėti mokesčius valstybei. Tuo pačiu įvertino tai, kad ieškovė pastatus įgijo žinodama apie tai, kad žemės sklypai nėra pastatų savininko nuosavybė, ir į tai, kad ieškovė yra žemės ūkio veiklą vykdantis ir pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, o servitutas yra nustatomas, siekiant užtikrinti jai, atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, esančių pastatų naudojimą ir eksploataciją.

80. Nagrinėjamu atveju matyti, kad teismas kompensacijos dydį nustatė atsižvelgęs tiek į ieškovų, tiek į atsakovų nurodytus kriterijus, kaip vieną iš kriterijų taikydamas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T-134 „Dėl metinio nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ žemės ūkio paskirties sklypams, kurių verčių zona 33.3 – 33.60, nustatytą žemės nuomos mokesčių tarifą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju buvo tinkamai įvertinta žemės bei statinių savininkų interesų pusiausvyra, todėl nėra pagrindo daryti priešingą išvadą dėl kompensacijos už servitutą dydžio, nei ją padarė pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

81. Į esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti atsakovų apeliacinio skundo argumentai (dėl neįgalioto vesti bylą asmens, dėl ieškinio dalies palikimo nenagrinėta, dėl trečiojo asmens neįtraukimo į bylą atsakovu, dėl žemės sklypų planų neteisėtumo) yra deklaratyvūs, teisiškai nepagrįsti, nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

82. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, t. y. nustatydamas atitinkamo turinio servitutus atsakovų žemės sklypams, ant kurių stovi ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai, atmesdamas vieną iš reikalavimų nustatyti kelio servitutą, priteisdamas kompensaciją už atlygintinius servitutus, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, šių sprendimo dalių panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Tačiau bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės dėl kelio servituto žemės sklype (duomenys neskelbtini) nustatymo, o civilinės bylos dalies negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, anksčiau aptartiems argumentams, yra pagrindas panaikinti šią Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį ir bylą dėl šios dalies grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

83. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Todėl panaikinus dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir dėl šios dalies grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.

84. Vis dėlto, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl teismo išvadų, jog apeliantės patirtos išlaidos už projektavimo darbus (UAB „Architektūros ir inžinerijos studija“ parengtus projektinius pasiūlymus) nėra būtinosios bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos išlaidos, susijusios su statinių rekonstrukcijos projektinių pasiūlymu parengimu, nėra susijusios priežastiniu ryšiu su šia konkrečia byla. Šioje nutartyje jau minėta, kad ieškovė nereiškė reikalavimo leisti atlikti rekonstrukciją pagal konkretų projektą (projektinius pasiūlymus, preliminarų projektą ir pan.), o šias už UAB „Architektūros ir inžinerijos studija“ parengtus projektinius pasiūlymus patirtas išlaidas ieškovė bet kokiu atveju būtų patyrusi, net ir esant atsakovų sutikimui, norėdama atlikti statinių rekonstrukciją ir paskirties keitimą (Statybos įstatymo 24, 27 straipsniai). Dėl šios priežasties apeliantės argumentai dėl išlaidų už parengtus projektinius pasiūlymus priteisimo atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimo dalis dėl reikalavimo „nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kelio servitutą bei įrengti jį be atsakovų sutikimo, kurio vieta žemės sklype bei išmatavimai yra pateikti matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte bei pažymėti simboliais „S1” ir „S2“, suteikiant teisę šiuo kelio servitutu ieškovei ir jos nurodytiems bei nenurodytiems asmenims, ir ieškovei tam neprieštaraujant, eiti, važiuoti su transporto priemonėmis atsakovams priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir bylą dėl šių dalių grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.