- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- e2-37-940/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04892-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Ieškovas
- žemės ūkio bendrovės ,,Berčiūnai“
- Atsakovas
- M. V. B., A. S., O. A.
- Advokatai
- Gediminas Usavičius, Saulius Kučys
dalyvaujant ieškovės žemės ūkio bendrovės ,,Berčiūnai“ atstovams O. P., K. P., advokato padėjėjui Gediminui Usavičiui,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovams Kęstučiui Chrapačui, Sigitui Šukiui,
išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Giedrei Misiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės ,,Berčiūnai“ ieškinį atsakovams M. V. B., A. S., tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. M., V. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl atlygintinų servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu 2022 m. vasario 11 d. ieškiniu prašo: 1) nustatyti atsakovams priklausančiam visam žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), servitutą, suteikiantį teisę ieškovei ir jos nurodytiems ir nenurodytiems asmenims, kurie nori patekti prie/į ieškovei nuosavybės teisės pagrindu priklausančius statinius ir ieškovei tam neprieštaraujant bei be atsakovų sutikimo atlikti/vykdyti ieškovei nuosavybės teisės pagrindu priklausančių statinių ir pastatų paprastojo, einamojo, kapitalinio remonto bei rekonstravimo darbus, taip pat be atsakovų sutikimo įrengti statinių, esančių žemės sklype, tinkamam eksploatavimui būtinus inžinerinius įrenginius (pvz. kelius, aikšteles ir pan.) ir tinklus; 2) nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kelio servitutą bei įrengti jį be atsakovų sutikimo, kurio vieta žemės sklype bei išmatavimai yra pateikti matininko R. R. 2021 m. gruodžio 23 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte bei pažymėti simboliu „S”, suteikiant teisę šiuo kelio servitutu ieškovei ir jos nurodytiems bei nenurodytiems asmenims, kurie nori įvažiuoti ir išvažiuoti iš/prie ieškovei priklausančių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškovei tam neprieštaraujant, eiti, važiuoti su transporto priemonėmis atsakovams priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) 3) nustatyti atsakovams priklausančiam visam žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), servitutą, suteikiantį teisę ieškovei ir jos nurodytiems ir nenurodytiems asmenims, kurie nori patekti prie/į ieškovei nuosavybės teisės pagrindu priklausančius statinius ir ieškovei tam neprieštaraujant bei be atsakovų sutikimo atlikti/vykdyti ieškovei nuosavybės teisės pagrindu priklausančių statinių ir pastatų paprastojo, einamojo, kapitalinio remonto bei rekonstravimo darbus, taip pat be atsakovų sutikimo įrengti statinių, esančių žemės sklype, tinkamam eksploatavimui būtinus inžinerinius įrenginius (pvz. kelius, aikšteles, priešgaisrines kūdras ir pan.) ir tinklus; 4) nustatyti atsakovams priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kelio servitutą bei įrengti jį be atsakovų sutikimo, kurio vieta žemės sklype bei išmatavimai yra pateikti matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte bei pažymėti simboliais „S1” ir „S2“, suteikiant teisę šiuo kelio servitutu ieškovei ir jos nurodytiems bei nenurodytiems asmenims, ir ieškovei tam neprieštaraujant, eiti, važiuoti su transporto priemonėmis atsakovams priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) priteisti iš ieškovės atsakovų naudai 21,35 Eur periodinę kompensaciją už naudojimąsi servitutais, nustatytais atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, mokamą kiekvieną mėnesį nuo teismo šioje civilinėje byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo dienos iki servituto pabaigos, perskaičiuojamą kasmet pagal valstybinės įmonės Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę; 6) priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje, atstovai teismo posėdyje nurodė, kad 1992 m. birželio 1 d. steigiamojo susirinkimo metu buvo įsteigta žemės ūkio bendrovė „Berčiūnai“. Juridinių asmenų registre ieškovė įregistruota 1992 m. rugpjūčio 10 d. Visas privatizuojamas turtas pasirašant pajus ieškovei perduotas 1992 m. lapkričio 17 d. turto perdavimo-priėmimo aktu, kuriuo taip pat ieškovei perduotas prekinių kiaulių (kiaulidės) kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini). Kiaulidžių komplekso statiniai įvairiu metu buvo parduoti ir/ar grąžinti už pajus pajininkams, tarp kurių buvo J. M.. Vėliau visus prekinių kiaulių (kiaulidės) komplekso statinius iš buvusių pajininkų ir A. V. J. nusipirko J. M., kuris tapo vieninteliu viso prekinių kiaulių (kiaulidės) komplekso statinių savininku dar prieš atsakovams įgyjant nuosavybės teisę į teritorijoje suformuotus žemės sklypus.
3. Žemės sklypai šioje teritorijoje suformuoti prieš nuosavybės teisių atkūrimą M. V. B. ir O. A., ir 2007 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. Ž5-62 naudoti ir valdyti perduoti tuometiniam statinių savininkui J. M.. Atkūrus nuosavybės teises į aktualius nagrinėjamai bylai žemės sklypus, šiais žemės sklypais toliau naudojosi ir juos valdė buvęs statinių savininkas J. M., o teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos 2007 m. kovo 29 d. sutartį Nr. Ž5-62 perėjo atsakovams.
4. Žemės ūkio bendrovė „Berčiūnai“ 2015 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš J. M. įsigijo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Prieš įsigydama statinius iš J. M. ieškovė su atsakovais 2014 m. sausio 2 d. sudarė trumpalaikę žemės nuomos sutartį, kuria išsinuomojo iš atsakovų žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) iki 2020 m. gruodžio 31 d.
5. 2015 m. lapkričio mėn. atlikus statinių apžiūrą, nustatyta, kad būtina atlikti eilę statybos darbų. Pradėjus vykdyti remonto darbus atsakovai nurodė nesutinkantys, kad be jų sutikimo ieškovė vykdytų bet kokią statybą atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, nors prieš tai buvo žodžiu išreiškę pritarimą. Ieškovei atsisakius įsigyti minėtus žemės sklypus už atsakovų reikalaujamą kainą, atsakovai nuo 2017 m. vasario 23 d. nutraukė su ieškove 2014 m. sausio 2 d. sudarytą žemės nuomos sutartį.
6. Atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarime pateiktą oficialią konstitucinę doktriną bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-686/2017, suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką civilinėse bylose dėl žemės servituto statiniams eksploatuoti žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės, dydžio, ieškovės nuomone, minimalus reikiamos teritorijos, reikalingos užtikrinti bent minimalų ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių eksploatavimui, dydis jau yra nustatytas žemės sklypų formavimo metu, todėl negali būti mažinamas.
7. Žemės sklypų formavimo metu nustatyta, kad iš 1,58 ha žemės sklypo ploto yra užstatyta 1,44 ha. Atsakovai šios civilinės bylos nagrinėjimo metu sugriovė dalį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvusių kiaulidžių kompleksui priklausiusių inžinerinių statinių, ir 2020 m. sausio 2 d. žemės sklypo nuomos sutartimi išnuomojo tą žemės sklypo 0,28026 ha dalį, kurioje buvo nugriauti inžineriniai statiniai, V. Ž.. Ieškovė 2022 m. vasario 10 d. gavo projektinius pasiūlymus, pagal kuriuos norint atlikti statinių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją, būtina įrengti atsakovų išnuomotoje žemės sklypo dalyje naują priešgaisrinę kūdrą. Todėl būtina servitutą nustatyti visam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi neįrengus priešgaisrinės kūdros, būtų neįmanoma atlikti statinių rekonstrukcijos. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis priešgaisrinės paskirties tvenkinys, yra per toli nuo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių statinių.
8. Ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 0,6000 ha, yra trys ieškovei priklausantys statiniai: daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (vandens bokštas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandens siurblinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų formavimo metu nustatyta, kad iš 0,6000 ha žemės sklypo ploto, 0,5400 ha yra užstatyta teritorija, t. y. 90 proc. atsakovams priklausančio žemės sklypo teritorijos yra užstatyta.
9. Faktinė statinio - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė yra tokia, kad dalis šio statinio yra nugriuvę. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog seniau statinyje - daržinėje buvo įsikūrusi A. – V. J. lentpjūvė. 1995 m. buvo atliktas teritorijų apie statinius planas, situacijos schema, kurioje A. – V. J. lentpjūvė pažymėta numeriu 6. Šio statinio teritorijai eksploatuoti buvo priskirta teritorija, situacijos schemoje pažymėta ABCDEFGH. Patekimas prie statinio iš dabartinės (duomenys neskelbtini) g. buvo užtikrintas keliu, kuris buvo tarp taškų FE. 1995 m. situacijos schemos turinys ir eksplikacija yra suderinta su įvairiomis valstybinėmis institucijomis, ir rodo, koks statinių tinkamam funkcionavimui reikalingas minimalus žemės plotas buvo tuo metu, kuomet daržinės statinys buvo intensyviai naudojamas.
10. Teritorijos dalis, esanti (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype matininko R. R. 2021 m. gruodžio 23 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte pažymėta ženklu „S“. Ši žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esanti teritorija yra reikalinga norint išvažiuoti iš statinio (daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pasiekti iš/įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) g. esantį pagrindinį kelią, į kurį patekimas yra iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. R. 2021 m. gruodžio 23 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte pažymėta ženklu „S1“.
11. Ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), stovi patikslinto ieškinio 2.1-2.11 punkte nurodyti ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai bei visi kiti inžineriniai statiniai, tokie kaip pvz. privažiavimo keliai, aikštelės, lietaus nuvedimo sistema ir pan. Ieškovė pažymėjo, kad žemės sklype esantys statiniai yra avarinės būklės, dauguma inžinerinių statinių yra užžėlę augaliniu sluoksniu. Žemės sklype esančius statinius ieškovė taip pat ketina naudoti žemės ūkio produkcijos sandėliavimui.
12. Patekimas į ieškovei nuosavybės teise priklausančius statinius, esančius žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), yra įmanomas naudojantis tik šiuo atsakovams priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Į statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė), (duomenys neskelbtini) (sandėlis), patekimas yra galimas iš (duomenys neskelbtini) g., iš kurios yra įrengtas įvažiavimas į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte aikštelė pažymėta simboliu „S3“ yra skirta statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamam naudojimui. Patekimas į šiuos statinius yra įmanomas tik iš aikštelių įrengimo vietų, jokios kitos galimybės patekti ir naudotis statiniais nėra.
13. Aikštelė „S4“, skirta statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamam naudojimui, objektyviai netelpa žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Dalis šios aikštelės patenka į kitą atsakovams priklausantį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Neįrengus aikštelės tokio dydžio, koks yra nurodytas matininko parengtuose projektuose, prie statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), privažiavę krovininiai automobiliai neturės galimybės fiziškai tinkamai manevruoti.
14. Prie kitų ieškovei nuosavybės teise priklausančių statinių, esančių žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) galima patekti pasinaudojus kitu atsakovams priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame 2007 m. vasario 26 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. Ž-868 yra nustatytas 6 m pločio kelio servitutas.
15. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad norėdama atlikti statinių, esančių atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose kapitalinį remontą ir/ar rekonstrukciją, kiekvieną kartą privalės gauti atsakovų sutikimą dėl numatomų statybos darbų. Nesant atsakovų rašytinio sutikimo, statyba žemės sklype yra negalima, todėl nustatant servitutus turi būti suteikta teisė atlikti šiuos darbus be žemės sklypų savininkų sutikimo.
Šalies argumentai
16. Ieškovės teigimu, prašomų servitutų nustatymo būtinybė atsirado nuosavybės teisių į žemę atkūrimo metu, kuomet pačių atsakovų pasirinkimu jiems buvo atkurta nuosavybės teisė į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais gamybiniais pastatais užstatytą žemę, todėl priteisiant kompensaciją iš ieškovės atsakovų naudai, ieškovės nuomone, turėtų būti kaip teisminiai precedentai taikomi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-636-706/2015, pateikti teisės normų, susijusių su servituto atlyginimo dydžiu, išaiškinimai, pagal kuriuos kompensacijos už naudojimąsi tokio pobūdžio servitutu dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kokio dydžio žemės nuomos mokestį privalėtų mokėti tokių pastatų savininkai žemės savininkui pagal šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį.
Motyvuojamoji dalis
17. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės už servitutų nustatymą priteistina tokio dydžio kompensacija: 21,35 Eur dydžio periodinė kompensacija, kurią ieškovė geranoriškai sutinka mokėti kas mėnesį. Ieškovė taip pat sutinka sumokėti atsakovams kompensaciją negautų pajamų forma dėl 2020 m. sausio 2 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutarties nutraukimo.
18. Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti jų turėtas atstovavimo išlaidas. Atsakovai, jų atstovai procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, jog žemės ūkio bendrovė „Berčiūnai“ visus pastatus ant atsakovams priklausančių žemės sklypų įsigijo 2015 m. lapkričio 12 d. Pažymėjo, kad žemė, kuriame suformuoti žemės sklypai, atsakovų šeimai priklauso nuo 1938 metų, tačiau sovietmečiu žemė buvo okupuota. Ieškovė pastatus įsigijo iš J. M. 2015 metais puikiai žinodama, kad žemė priklauso ne jam, ir kad norint keisti pastatų paskirtį ar vykdyti plėtrą privalės gauti žemės savininkų raštišką sutikimą.
19. Atsakovai nesutinka, kad šie žemės sklypai buvo suformuoti tinkamai eksploatuoti pastatus, kadangi dalis žemės yra skirta ir kitai paskirčiai: kelių apsaugos zonos, elektros linijų apsaugos zonos, požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos, vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, medžiams ir krūmų želdiniams. Žemės sklypai buvo suformuoti ne pastatų aptarnavimui, o buvo grąžinti okupuotos žemės paveldėtojams. Atsakovai pabrėžė, jog Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. birželio 19 d. sprendimais jiems buvo sugrąžinta okupuota tėvų žemė ir grąžintos žemės sklypų valdytojų teisės.
20. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausančiais pastatais užstatytas plotas – 3521 kv. m, tai yra tik 22,28 proc., o žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 628 kv. m (10,47 proc.). Atsakovų žemės sklypų registrų išrašuose nurodytas užstatymo plotas neatspindi faktiškai užstatyto ieškovei priklausančių statinių ploto, kadangi į užstatymo plotą įeina vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos, elektros tinklų apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos.
21. Ieškovė pradėjo remontuoti statinius net neįsigijusi jų iš J. M. ir dėl jokių remonto darbų į atsakovus nesikreipė. Atsakovai pradėjo reikšti pretenzijas ir kreipėsi į statybos inspekciją tik tada, kai ieškovė negavusi atsakovų sutikimo pradėjo statyti naujus statinius ant jiems priklausančio žemės sklypo. Teismas pripažino neteisėtas statybas ir įpareigojo ieškovę per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo jėgomis ir lėšomis nugriauti savavališkai pastatytus statinius - grūdų džiovyklą bei grūdų išpylimo duobę, esančius atsakovams priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę (civilinės bylos Nr. e2A-266-252-2020). Atsakovai nuo 2017 m. vasario 23 d. nutraukė žemės nuomos sutartį dėl nelegalios statybos. Ieškovė niekada nesikreipė į atsakovus dėl žemės sklypų nuomos sutarties sudarymo bei iki šiol nepašalino visų neteisėtos statybos padarinių.
22. Atsakovai nesvarsto galimybės parduoti žemės sklypų, tačiau ieškovei nuolat teikia pasiūlymus sudaryti žemės nuomos sutartį. Ieškovė siūlymų sudaryti žemės nuomos sutartį net nesvarsto. Atsakovai tik siekia, kad bendrovė pašalintų nelegalios statybos padarinius ir išsinuomotų žemės sklypų dalis kurios reikalingos jos pastatams aptarnauti.
23. Atsakovų nuomone, ieškovės siekiamas nustatyti servitutas nėra būtinas, kadangi: 1) ieškovė gali normaliomis sąnaudomis naudotis jai priklausančiais statiniais (statiniais intensyviai naudojamasi ir šiuo metu); 2) pagal pateiktus servitutų projektus matyti, kad ieškovė siekia naudotis svetimais sklypais, kad jai taip yra naudingiau ar patogiau (nauji keliai ir aikštelės planuojamos ne tik sklypuose kuriuose stovi bendrovės pastatai, bet ir gretimuose); 3) ieškovė, kreipdamasi dėl servitutų nustatymo, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra išnaudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybės patekti prie jai priklausančių pastatų, įrodyti, kad esamas kelio servitutas neužtikrina patekimo prie pastatų ir kiti, atsakovų siūlomi variantai (žemės nuoma, servituto nustatymas ne per atsakovų sklypus) dėl objektyvių priežasčių yra netinkami.
24. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė intensyviai eksploatavo ir iki šiol eksploatuoja statinius nesinaudodama ta laisva žemės sklypo dalimi, kuri 2020 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartimi buvo išnuomota V. Ž..
25. Ieškovė, 2015 m. įsigydama statinius iš J. M., kuris nebuvo ir nėra žemės sklypo savininkas, ant kurio stovi ieškovei priklausantys statiniai, turėjo įvertinti tą faktą, kad daugiau nei užima pastatai žemės ji negalės gauti be savininkų sutikimo. Tuo labiau plėsti savo veiklą be žemės sklypo savininkų sutikimo, todėl 1995 m. situacijos schema vadovautis nėra jokio pagrindo.
26. Nuo 2015 m., ieškovė, įsigijusi statinius iš J. M., atsakovams netrukdant, sugebėjo statinį – daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstruoti (uždengti stogą), vykdyti nuolatinę priežiūrą ir intensyviai jį eksploatuoti. Be to, nauji statiniai (aikštelės ir privažiavimo kelio dalys) planuojami augančių ir įstatymo saugomų medžių vietoje. Matininkas R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projektą visiškai nesilaikydamas galiojančių įstatymų, nes aikštelė „S1“ (plotas 835 kv. m) ir privažiavimo kelias „S1“ (plotas 574 kv. m) pažeidžia esminius įstatymų punktus: saugotinus medžius, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą bei paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną.
27. Ieškovė šioje byloje siekia nustatyti servitutą visam sklypui ir daliai gretimo sklypo, kad ji galėtų be atsakovų žinios ir leidimo bei pažeidžiant įstatymus statyti naujus statinius, t. y. de facto užvaldyti atsakovams priklausančius žemės sklypus.
28. Atsakovai pažymi, kad jokių ieškovei priklausiančių pastatų žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nėra ir nebuvo. Be to, nei buvęs statinių savininkas J. M., nei ieškovė niekada nesinaudojo šiuo sklypu. Ieškovė naudojosi ir tebesinaudoja visais statiniais nepasinaudojus žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nauji statiniai planuojami augančių medžių vietoje bei šalia vandens telkinio, kuris nekilnojamojo turto registro (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis užima 0,0600 ha. Ieškovė planuodama įsirengti aikšteles ir privažiavimo kelius pažeidžia teisės aktų reikalavimus, neatsižvelgiama į žemės sklypuose esančius saugotinus medžius, nustatytas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas bei paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas.
29. Ieškovė 2015 metais įsigijo iš J. M. pastatus, kurių užstatymo plotas sklype sudaro 3521 kv. m, t. y. 22,28 procentai žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto. Kitas užstatytas ir bendrovei nepriklausantis plotas sudaro 68,86 procentus, t. y. servitutiniai keliai, vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos, elektros tinklų apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos, saugotini medžiai ir krūmai, kurių skersmuo didesnis kaip 30 cm.
30. Atsakovai pažymėjo, kad pagal STR 2.06.04:2014 apsisukimo aikštelės „S1“ minimalus plotas yra 114,5 kv. m. Ieškovė, pažeidžiant įstatymu numatytas specialias žemės naudojimo sąlygas, bando užgrobti atsakovų žemę susiprojektuodama 15,7 kartų didesnę aikštelę, nei numato STR 2.06.04:2014. Be to, minimaliai užimant atsakovų žemės sklypą, apsisukimui galima naudotis (ką iki šiol daro bendrovė sandėliuodama produkciją visuose statiniuose) (duomenys neskelbtini) gatve.
31. Per dideliu plotu suprojektuotos ir kitos aikštelės „S4“ (plotas 217 kv. m) bei „S3“ (1034 kv. m bei 865 kv. m). Remiantis žemės sklypo nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašu, vandens telkinys sklype užima 0,0200 ha. Aikštelė „S3“ (plotas 1034 kv. m) suprojektuota tiek pažeidžiant paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą, teik paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną. Kita sklype suprojektuota aikštelė „S3“ (plotas 865 kv. m) pažeidžiant ne tik paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą ir paviršinių vandens telkinių apsaugos zoną, bet joje yra saugotini medžiai, kurių skersmuo didesnis nei 30 cm. Be to, įrengiant suprojektuotą aikštelę pažymėtą simboliu „S4“ (plotas 214 kv. m) būtų sunaikinti teisėti kelio servitutai, kurie nustatyti 2007 m. vasario 26 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-868, užtikrinantys tinkamą pastatų eksploatavimą.
32. Ieškovė prie pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), privažiuoti gali pasinaudodama servitutiniu keliu, neįrengiant aikštelės gretimame sklype, kuriame yra gyvenamosios sodybos kiemas apsodintas medeliais.
33. Atsakovai taip pat nurodė, kad prie pastatų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuoti transporto priemonėms (traktoriumi su priekaba) nėra jokių kliūčių. R. R. 2018 m. birželio 22 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte nepažymėti augantys saugotini medžiai, ant kurių ieškovė projektuoja privažiavimo kelią plane pažymėtą simboliu „S1“ (plotas 145 kv. m). Įrengiant aikštelę būtų sunaikintas administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis). „Įrengimai“ plane pažymėtoje vietoje savavališkai pastatyti statiniai nugriauti, todėl nebėra jokio poreikio aikštelei pažymėtai simboliu „S2“ (plotas 306 kv. m) įrengti ir kaip nors suvaržyti atsakovų teisę į privatų žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nėra nei ieškovei, nei tretiesiems asmenims priklausančių statinių.
34. Atsakovai pabrėžia, jog 21,35 Eur dydžio kasmėnesinė kompensacija už naudojimąsi servitutais yra neadekvati kaina. 2020 m. sausio 2 d. su V. Ž. buvo sudaryta privačios žemės sklypo nuomos sutartis (išnuomota žemės sklypo dalis 0,28 ha ariamos žemės), nuomos mokestis – 300 Eur/ha per metus. Dar 2019 m. gruodžio 6 d. ieškovei buvo teiktas pasiūlymas dėl žemės nuomos sutarties sudarymo už kainą – 300 Eur/ha, tačiau ieškovė šio pasiūlymo nepriėmė. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas netaikytinas, kadangi ieškovė, prieš įsigyjant pastatus, 2014 m. sausio 2 d. sudarė su atsakovais trumpalaikę žemės nuomos sutartį.
35. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, atsiliepime, atstovai teismo posėdžio metu iš esmė ginčą prašo spręsti teismo nuožiūra. Patikrinus matininko R. R. parengtus žemės sklypų su pastatais ir privažiavimo keliais projektus, esminių neatitikimų, žemės sklypuose esančių statinių įbraižyme, nenustatyta.
36. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. Ž. nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 2 d. iš atsakovų nuomojasi dalį žemės sklypo (0,2803 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurią šiais metais suarė ir apsėjo. Išnuomota žemės sklypo dalimi naudojasi norėdamas patekti į greta jo panaudos sutarties pagrindu valdomą ir dirbamą atsakovams priklausantį žemės sklypą. Dėl ginčo sprendimo iš esmės nepasisakė, palieka spręsti teismo nuožiūra.
37. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. M., pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 1993 m. paveldėjo žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ pajų, kuris buvo grąžintas natūra. Bendrovė perdavė jam nuosavybėn tam tikrus buvusios kiaulidžių komplekso teritorijoje esančius pastatus. Vėliau iš ieškovės ir buvusių pajininkų įgijo visus buvusios kiaulidžių komplekso statinius bei tapo vieninteliu ginčo pastatų savininku. 2007 m. birželio mėn. sprendimais Panevėžio apskrities viršininkas atkūrė atsakovams nuosavybės teises į ginčo objektu esančius žemė sklypus. Prieš atkuriant nuosavybės teises atsakovams, buvo suformuoti žemės sklypai pastatų, esančių ant žemės sklypų, poreikiams tenkinti ir sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria jam, kaip pastatų savininkui, buvo išnuomoti visos apimties žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
38. Valstybinės žemės nuomos sutartis buvo vykdoma, naudojimasis žemės sklypais nebuvo apribotas, atsakovai jokių pretenzijų nei dėl žemės sklypų eksploatavimo, nei dėl žemės sklypuose vykdomų darbų niekada nereiškė. Žemės sklypuose buvo išvažinėti keliai, kurie buvo nuo seno naudojami. Atsakovų galimybės naudotis žemės sklypais objektyviai buvo bei yra smarkiai apribotos, kadangi žemės sklypai, kaip minėta, suformuoti eksploatuoti ant jų stovinčius gamybinius pastatus, todėl juose praktiškai nėra laisvos žemės. 2015 m. lapkričio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi dalį teritorijoje esančių pastatų pardavė žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“, kadangi atsakovai atsisakė juos įsigyti.
39. Išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) išvadoje nurodė, kad Inspekcijoje buvo gauti ir nagrinėti atsakovų skundai dėl ieškovės vykdomų nesuderintų su žemės sklypų savininkais statybos darbų žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).
40. Žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), savavališka statyba nebuvo nustatyta.
41. Išvadoje, atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą ieškovei nuosavybės teisės pagrindu priklausančių statinių rekonstravimo ir/ar paskirties keitimo atveju yra būtinas žemės sklypų savininkų sutikimas.
Teismas konstatuoja:
Dėl ieškinio reikalavimų palikimo nenagrinėtais
42. Atsakovai prašė palikti ieškinį nenagrinėtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Atsakovų nuomone advokato padėjėjas G. Usavičius nėra įgaliotas atstovauti ieškovę ir teikti bei pasirašyti procesinius dokumentus nagrinėjant šią bylą teisme, kadangi byloje pateiktą 2018 m. kovo 22 d. atstovavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir advokato padėjėjo Gedimino Usavičiaus, pasirašė ne ieškovės valdybos pirmininkė (direktorė) K. P., kas yra akivaizdžiai matyti palyginus parašus, o kitas asmuo (tikėtina O. P.).
43. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo nuostatos numato, kad atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai, jų padėjėjai, kurių teisės ir pareigos bei jų apimtys patvirtinami su klientu sudaryta atstovavimo sutartimi (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 57 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48, 49 straipsniai), kuri yra dviejų šalių susitarimas, pagal kurį viena šalis įsipareigoja kitos šalies vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.756 straipsnis).
44. Ieškovės atstovė K. P. (vadovė) teismo posėdžio metu patvirtino, kad palaiko ieškinio reikalavimus, tai atitinka ieškovės valią, taip pat patvirtino, kad advokato padėjėjas Gediminas Usavičius turi visus įgalinimus atstovauti ieškovės interesus nagrinėjamoje byloje.
45. Byloje nėra įstatymo nustatyta tvarka pateiktų duomenų apie tai, kad ieškovės atstovės K. P. parašas atstovavimo sutartyje yra suklastotas. Pati savaime aplinkybė, kad parašas vizualiai skiriasi, o K. P. teismo posėdžio metu nurodė nepamenanti atstovavimo sutarties pasirašymo aplinkybių, nėra pakankamas įrodymas tokiam faktui pagrįsti. Ieškovei neginčijant, kad jos interesus atstovauja advokato padėjėjas G. Usavičius, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad byla buvo vedama neįgalioto asmens ar byloje yra pateikti galimai suklastoti, neįgalioto asmens (advokato padėjėjo G. Usavičiaus) ruošti ir pasirašyti procesiniai dokumentai.
46. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti netinkamo ieškovės atstovavimo. Atsakovų prašymai palikti ieškinį nenagrinėtu ir taikyti CPK 300 straipsnį, atmestini.
47. Reikalavimas panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. Ž-868 atsakovams priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą, paliktinas nenagrinėtu, ieškovei atsiėmus šį reikalavimą, o atsakovams tam neprieštaraujant (CPK 139 straipsnis).
Faktinės bylos aplinkybės
48. Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. Ž-868 „Dėl žemės sklypų Panevėžio rajone patvirtinimo, servitutų nustatymo ir nuomos be aukciono“ buvo suformuoti žemės sklypai: 1) 0,60 ha žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurių 0,54 ha – užstatytos teritorijos, 0,06 ha – kitos žemės (medžių ir krūmų želdinių); 2) 1,58 ha žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), iš kurių 1,44 ha – užstatytos teritorijos, 0,01 ha – kelių, 0,02 ha – vandenų, 0,11 ha — kitos žemės (medžių ir krūmų želdinių). 1,58 ha žemės sklypui nustatyti kelio servitutai: 1) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) 6 m pločio keliu; 2) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis) 6 m pločio keliu, esančiu sklype Nr. 19-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kelio servitutai išviešinti ir yra įregistruoti viešajame registre.
49. 2007 m. kovo 29 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. Ž5-62 (toliau ir Nuomos sutartis) sprendimo 48 punkte nurodyti žemės sklypai buvo išnuomoti J. M.. Nuomos sutarties 2 punkte buvo numatyta, kad žemės sklypai išnuomojami iki žemė bus grąžinta savininkams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos, jeigu į šį žemės sklypą numatyta atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Išnuomojamų žemės sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio. Išnuomojamoje žemėje esančių statinių ir įrenginių naudojimosi sąlygos, statinių statybos, kelių tiesimo, pastatų paskirtis pasibaigus žemės nuomos terminui nustatomos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Nuomos sutarties 3, 4 punktai).
50. Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. birželio 19 d. sprendimais Nr. 21-106796-29017 ir Nr. 21-106797-29018 atsakovei V. M. B. ir O. A. (teisių ir pareigų perėmėjas atsakovas A. S.) buvo atkurtos nuosavybės teises į žemės sklypus: 1) 0,60 ha, žemės sklypą Nr. 19-1, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 0,49 ha, žemės sklypą Nr. 19-2, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 0,17 ha, žemės sklypą Nr. 19-3, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1,58 ha, žemės sklypą Nr. 19-4, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
51. Pagal sprendimų atkurti nuosavybės teises 6 punktus žemės savininkai (atsakovai) perėmė visas 2007 m. kovo 29 d. nuomos sutartyje nustatytas teises ir pareigas, tarp jų ir teises bei pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties 2 punkte nustatytų sąlygų. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovams atkūrus nuosavybės teises žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), toliau naudojosi trečiasis asmuo J. M., kuriam priklausančiais statiniais buvo užstatyti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimo metu.
52. Ieškovė 2015 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iš J. M. žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosavybės atkūrimo pastatytus ir registruotus statinius: 1) pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – pašarų virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) pastatą – elektros skydinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) pastatą – ventiliatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) pastatą – ventiliatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosavybės atkūrimo pastatytus ir registruotus statinius: 1) pastatą – vandens siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (vandens bokštą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
53. Dar iki statinių įsigijimo iš trečiojo asmens J. M., ieškovė su atsakovais 2014 m. sausio 2 d. sudarė trumpalaikę žemės nuomos sutartį, kuria iki 2020 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo iš atsakovų žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyje buvo numatyta, kad tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio veikla (sklypuose yra fermos pastatai). Ši nuomos sutartis viešajame registre buvo registruota 2015 m. rugpjūčio 14 d. Tarp šalių kilus nesutarimams dėl iš nuomotų žemės sklypų naudojimo ir jose ieškovės vykdomų statybos darbų 2016 m. lapkričio 23 d., atsakovų iniciatyva nuomos sutartis nuo 2017 m. vasario 23 d. buvo nutraukta. Nuomos sutartyje šalys buvo sutarusios dėl 350 Lt/ha (101 Eur/ha) nuomos mokesčio.
54. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat be ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, yra registruoti trečiojo asmens J. M. vardu kiti inžineriniai statiniai - takas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - mėšlidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - mėšlidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
55. 2020 m. sausio 2 d. atsakovai su trečiuoju asmeniu V. Ž. sudarė 79/158 dalies žemės sklypo (0,2803 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), terminuotą nuomos sutartį (iki 2025 m. sausio 2 d.), kuri yra registruota viešajame nekilnojamojo turto registre. Žemės nuomos kaina – 300 Eur/ha.
56. Bylos duomenimis ginčo objektu esantiems žemės sklypams teritorijų planavimo dokumentai rengti nebuvo. Žemės sklypai yra suprojektuoti, jų plotai ir ribos nustatyti ir patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektuose, patvirtintuose 2005 m. vasario 22 d. ir 2007 m. gegužės 29 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymais.
57. Nagrinėjamu atveju susiklostė tokia faktinė situacija, kai statiniai ant žemės sklypų ir žemės sklypai priklauso skirtingiems savininkams. Šalims nesutarus dėl ieškovės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir juose vykdyti ūkinę veiklą bei į juos patekti, ieškovė prašo teismo sprendimu nustatyti servitutus atsakovams priklausantiems žemės sklypams esantiems (duomenys neskelbtini), ir kelio servitutus pagal R. R. parengtus 2018 m. birželio 22 d. ir 2021 m. gruodžio 23 d. žemės sklypo su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projektus, atsakovams priklausantiems žemės sklypams (duomenys neskelbtini).
Dėl servitutų nustatymo žemės sklypams (duomenys neskelbtini)
58. Svetimo žemės sklypo naudojimas statiniams išdėstyti ir eksploatuoti reiškia žemės sklypo savininko teisių varžymą, nes svetimi daiktai trukdo žemės sklypo savininkui naudoti sklypą savo nuožiūra. Vienas iš žemės sklypo savininko nuosavybės teisės varžymo būdų yra servitutas. Tai – daiktinė teisė, pagal kurią servituto turėtojui suteikiamos konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės (CK 4.111, 4.112 straipsniai).
59. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi, šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis.
60. Šalys nei iki bylos nagrinėjimo teisme, nei jos nagrinėjimo teisme metu, nei teisminės mediacijos metu nesutarė kokiu teisiniu pagrindu ieškovė turėtų naudotis atsakovams nuosavybės teise priklausančia žeme. Tarp šalių kilęs nesutarimas tęsiasi nuo 2016 m. Ginčo šalys nesusitaria dėl naudojimosi svetimu daiktu apimties ir atlygintinumo, todėl nenustato naudojimosi teisės svetimu daiktu pagal sandorį. Bylos faktinės aplinkybės, pateikti įrodymai, šalių, jų atstovų paaiškinimai patvirtina, kad bendras susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į esamą faktinę situaciją ir skirtingo požiūrio į jos sprendimo būdą, todėl ginčas dėl servitutų nustatymo turi būti išspręstas teismo sprendimu.
61. Nagrinėjamoje byloje egzistuoja ir antroji esminė servituto nustatymo sąlyga – objektyvus būtinumas, kadangi ieškovei priklausančiais statiniais užstatyti atsakovams priklausantys žemės sklypai (duomenys neskelbtini), šiuo metu ieškovės yra naudojami be teisinio pagrindo.
62. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje (įstatymo 2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija Nr. IX-489) nurodyta, kad kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, personalinėms įmonėms nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai ir kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei, grąžinama natūra šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais; teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
63. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 18 punkte buvo numatyta, kad apskrities viršininkui priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesutaria kitaip; šių žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Jeigu grąžinamame natūra žemės sklype yra įsiterpusi žemė, kuri naudojama arba nuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, ir piliečiai šią žemę pageidauja susigrąžinti natūra, tuomet žemėtvarkos projekte atskiru žemės sklypu projektuojami šių pastatų eksploatacijai reikalingi žemės sklypai, nustatomi plotai bei numatomi prie jų privažiuojamieji keliai. Projekto autorius šiuos žemės sklypus paženklina vietoje dalyvaujant pastatų savininkams ir piliečiams, kuriems ši žemė bus grąžinama natūra (Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 12 punktas (redakcija aktuali iki 2012 m. sausio 1 d.)).
64. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos E. K., A. S., valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Panevėžio skyriaus darbuotojos, rengusios atsakovams atkurtos nuosavybės į žemės sklypus žemėtvarkos projektus, paaiškino, kad ginčo projektuojant ir nustatant žemės sklypų ribas tarp tuometinių pastatų savininko J. M. ir atsakovų nebuvo. Žemės sklypai buvo suformuoti pagal faktinę situaciją po pastatais. Pastatų servitutai nebuvo nustatomi. Problemos patekti į žemės sklypuose esančius pastatus nebuvo, nes abu žemės sklypai ribojasi su pagrindiniu keliu, o sklypų viduje judėjimui nebuvo taikomi apribojimai, kadangi sklypai suformuoti aptarnauti pastatus. Visi savininkai – tiek pastatų, tiek žemės sklypų, sutarė, ir pasirašė abrisuose bei žemės sklypų ribų paženklinimo aktuose. Projektuojant žemės sklypus buvo nustatytas ir įvertintas žemės sklypų užstatymas, kadastriniai duomenys, nustatytas kelio servitutas (tarnaujantis ir viešpataujantis) (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes taip pat patvirtina duomenys, esantys nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus byloje, bei liudytojo S. G. parodymai.
65. Byloje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu J. M. dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta iki nuosavybės teisių atkūrimo (sprendimai atkurti nuosavybės teises buvo priimti 2007 m. birželio 19 d., valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta – 2007 m. kovo 29 d.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą (sprendimo 62 – 63 punktai) konkretaus dydžio žemės sklypas jame esančių statinių savininkui nebuvo išnuomojamas be pakankamo pagrindo. Žemės sklypo plotas, reikalingas statiniams (statomiems ar pastatytiems) tinkamai eksploatuoti buvo individualiai nustatomas pagal teisės normų reikalavimus, todėl atsakovų argumentai, kad žemės sklypai nebuvo suformuoti pastatų aptarnavimui ir eksploatacijai yra teisiškai nepagrįsti (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
66. Darytina išvada, kad valstybinės žemės nuomotojas, prieš sudarydamas žemės nuomos sutartį, teisės aktuose įtvirtinta tvarka nustatė statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų dydį – 0,60 ha ir 1,58 ha, kurių atitinkamai užstatyta teritorija – 0,54 ha (90 proc.) ir 1,44 ha (94 proc.) (2007 m. vasario 26 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymas Nr. Ž-868). Byloje duomenų, kad atsakovai (jų įgalioti asmenys) būtų nesutikę su tokiu statiniais užstatytų žemės sklypų atkūrimu natūra, nėra.
67. Jeigu viešpataujantysis daiktas – statiniai – užima tokią dalį žemės sklypo, kad likusioji jo dalis negali būti normaliai pagal savo paskirtį naudojama, į tai turi būti atsižvelgiama ir gali būti nustatomas servitutas visam daiktui (CK 4.111 straipsnis).
68. Atsakovai byloje įrodinėjo, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra užstatytas 22,28 proc., o (duomenys neskelbtini) – 10,47 proc. (t. 10, b.l. 13). Teismas neturi pagrindo sutikti, kad šiuo atveju užstatyta teritorija yra tik faktinis plotas, kuriuos užima pastatai ir statiniai registruoti viešajame registre, kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą užstatytai teritorijai priskiriami kiemai, aplinkos elementai, aikštelės, teritorija reikalinga pastatų aptarnavimui.
69. Aplinkybės dėl ieškovės nurodomo žemės sklypų užstatymo byloje nėra paneigtos, duomenys įregistruoti nekilnojamo turto kadastro registre nėra pakeisti, ginčijami ar nuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Pastatai (duomenys neskelbtini), sudaro vientisą gamybinį objektą. Aplinkybė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) ieškovei priklausantys pastatai stovi atskirai ir yra nutolę vienas nuo kito, nesudaro pagrindo spręsti, kad jie nėra susiję. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės reikalavimu dėl servitutų nustatymo, įrodymų, kad šiuo metu esantis poreikis naudotis žemės sklypais, siekiant užtikrinti tinkamą juose išsidėsčiusių pastatų ir statinių naudojimą, jų priežiūrą yra iš esmės pasikeitęs nepateikė (sprendimo 66 punktas). Atsakovų pateikta privažiavimo prie pastatų, sklypų schema, pasiūlymas dėl nuomos sutarties sudarymo (t. 8, b. l. 108, 128-130), pateiktas faktinis pastatų ir statinių ploto apskaičiavimas, nėra pakankami ir tinkami įrodymai tokioms aplinkybėms pagrįsti (CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis).
70. Tai, kad pastatai, inžinieriai statiniai šiuo metu yra apirę, susidėvėję, apleisti ir ieškovė negali jais tinkamai naudotis, nepaneigia ieškovės turimos nuosavybės teisės ir jos turinio (CK 4.37 straipsnis). Ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai nėra atsakovams priklausančios žemės priklausiniai. Atsakovai bylos duomenimis atsisakė pirmumo teisės šiuos pastatus įsigyti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai ir statiniai būtų žuvę ar buvo pastatyti neteisėtai, kas sudarytų pagrindą teigti, jog servitutas dėl jų negali būti nustatytas (sprendimo 52 punktas). Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir tarp šalių sudarytos 2014 m. sausio 2 d. nuomos sutarties sąlygas (t. 2, b. l. 60-61), kuria buvo išnuomoti abu žemė sklypai esantys (duomenys neskelbtini), nurodant, kad jų paskirtis žemės ūkio veikla (sklype yra fermos pastatai), o atsakovai sutiko ir leido vykdyti žemės ūkio veiklą ir esančius fermos pastatus naudoti (eksploatuoti) pagal paskirtį. Aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra trečiajam asmeniui J. M. priklausantys inžineriniai statiniai (sprendimo 54 punktas), kurių paskirtis aptarnauti pagrindinius ieškovei priklausančius pastatus, bei tai, kad šiuo metu yra išnuomota dalis žemės sklypo (sprendimo 55 punktas) nepaneigia teismo nustatytų faktinių aplinkybių, dėl žemės sklypų suformavimo paskirties ir statiniams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų dydžio. Kai yra nustatytas statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypas, nėra pagrindo taikant CK 4.112 straipsnio 2 dalį konstatuoti, kad nėra galimybių tiksliai nustatyti servituto turinį ir laikyti, kad jis yra mažiausias (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-686/2017).
71. Konstitucinis Teismas 2013 m. spalio 9 d. nutarime konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija) nuostata, jog teisės ir pareigos pagal žemės nuomos sutartį pereina žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip, aiškintina atsižvelgiant į CK nuostatas, kuriomis reguliuojami inter alia su nuomos, kartu ir žemės nuomos, bei daiktinėmis teisėmis susiję santykiai.
72. CK 6.546 straipsnyje nurodyta, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas viešame registre. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis).
73. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies (2001 m. rugpjūčio 3 d. redakcija) ir CK 6.562 straipsnio 6 punkto teisinį reglamentavimą, taip pat nurodė, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta žemės savininko, kuriam atkurtos nuosavybės teisės į atitinkamą užstatytą žemę grąžinant ją natūra, ir jos nuomininko, kuriam nuosavybės teise priklauso šioje žemėje esantys pastatai ir statiniai, susitarimu, tačiau nustatant inter alia daiktines teises tam, kad būtų sudaryta galimybė naudotis žemės nuomos sutarties dalyku esančiu žemės sklypu ar jo dalimi (Konstitucinio Teismo 2013 m. spalio 9 d. nutarimas).
74. Ieškovė iš atsakovų dar iki pastatų įsigijimo, 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartimi išsinuomojo žemės sklypus pastatams eksploatuoti, kurie nuosavybės teise sutarties sudarymo metu priklausė trečiajam asmeniui J. M..
75. Byloje yra sprendžiamas žemės sklypų suvaržymo klausimas nutraukus 2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutartį, tam, kad ieškovei būtų sudaryta galimybė naudotis žemės nuomos sutarties dalyku buvusiais žemės sklypais ar jų dalimis. Vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatomis ieškovė įgijo teisę naudotis atitinkamomis žemės sklypų dalimis tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamųjų daiktų pardavėjas, tai yra J. M., kadangi žemės sklypo savininkų (atsakovų) teisių ir pareigų turinys savaime nepasikeitė, pasikeitus pastatų savininkui, kuriais yra užstatyti atsakovų žemės sklypai.
76. Teismui pateikti duomenys (nuotraukos, UAB „SDG“ parengtas pastatų apžiūros aktas, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos faktinių aplinkybių patikrinimo aktas), šalių paaiškinimai, liudytojos V. M. parodymai patvirtina, kad pastatų, statinių, inžinerinių tinklų būklė nėra gera. Nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Teisės aktai nustato savininkų pareigas tinkamai prižiūrėti statinį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnis, 47 straipsnis), todėl darytina išvada, jog pastatų priežiūrai ir jų eksploatavimui servitutai yra būtini.
77. Sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui (nagrinėjamu atveju ieškovei) kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens (atsakovų) teisių sąskaita, todėl ieškovės argumentai, kad kiekvieną kartą norėdama rekonstruoti, statyti inžinerinius statinius, ar kapitaliai juos remontuos turės gauti žemė sklypus savininkų sutikimą, nesudaro objektyvaus pagrindo nustatyti servitutų turinį tokia apimtimi kokia prašo ieškovė. Niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats jų turi. Valstybinėje žemės nuomos sutartyje buvo numatyta, kad išnuomojamoje žemėje esančių statinių ir įrenginių naudojimosi sąlygos, statinių statybos, kelių tiesimo, pastatų paskirtis pasibaigus žemės nuomos terminui nustatomos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Nuomos sutarties 3, 4 punktai).
78. Byloje nėra duomenų, kad ieškovei būtų išduotos projektavimo sąlygos, statybos leidimas. Ieškovės byloje pateikti 2022 m. vasario 10 d. projektiniai pasiūlymai dėl ieškovei ir trečiajam asmeniui J. M. priklausančių statinių rekonstrukcijos yra statinio ar statinio dalies architektūros ir kitų pagrindinių sprendimų idėja (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 45 punktas), parengta atsižvelgiant tik į ieškovės poreikius keisti statinių paskirtį iš kitos fermų (pastatai gyvuliams auginti (kiaulidės ir kita)) į kitos ūkio paskirties (žemės ūkiui tvarkyti skirti pastatai (svirnai, angarai, garažai ir kita)), vykdyti sandėliavimo veiklą, ką patvirtino ir liudytojų matininko R. R., P. G., techninio projektuotojo, parodymai.
79. Ieškovės siūlomi servitutai (jų turinys) nors ir atitinka objektyvaus būtinumo reikalavimą, bet prašomi nustatyti atsižvelgiant tik į pačios ieškovės norą, keičiant pastatų paskirtį, plėtoti ūkinę veiklą, o ne į siekį ieškoti geriausio balanso tarp skirtingų nuosavybės turėtojų interesų.
80. Iš matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekto ir ieškovės atstovų paaiškinimų nustatyta, kad patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ieškovė numato per atsakovams priklausantį žemė sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal R. R. 2021 m. gruodžio 23 d. parengtą žemės sklypo su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projektą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (pateiktas kartu su 2021 m. gruodžio 23 d. patikslintu ieškiniu), kuriame anot ieškovės anksčiau buvo kelias. Prie statinio – daržinės įvažiavimo ir išvažiavimo vartų numatomos aikštelės (iki 9 m ilgio). Privažiavimo kelio bei aikštelių prie įvažiavimo ir išvažiavimo į statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) išdėstymas žemės sklypo teritorijoje matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte, pažymėtas simboliu „S1“ su posūkių taškais 1, 2, 50, 19, 18, 20, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, o automobilių aikštelė projekte taip pat pažymėta simboliu „S1“ su posūkių taškais 51, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 52. Statinio aptarnavimui ir priežiūrai reikalinga teritorija matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte yra pažymėta simboliu „S2“ su posūkių taškais 51, 50, 19, 20, 10, 9, 52. Likusi teritorijos dalis skirta statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuolatinei priežiūrai vykdyti, patenka į aikštelės projekte pažymėtos simboliu „S1“plotą.
81. Privažiavimui prie kiemo statinių (vandens bokšto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandens siurblinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandens gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatacijai yra numatytas kelias aplink abu statinius. Teritorija, skirta statinių (vandens bokšto ir vandens siurblinės) eksploatacijai pažymėta „S3“.
82. Iš matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekto matyti, jog patekimas į statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), yra numatomas įrengus privažiavimo aikšteles („S1“ ir „S4“) ir keliu, pažymėtu „ S3“. Aikštelės „S4“ dalis patenka į kitą atsakovams priklausantį žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir yra pažymėta simboliu „S2“ su posūkių taškais 14, 16, 17, 13. Šiame sklype numatoma įrengti du privažiavimo kelius. Vienas privažiavimo kelias yra pažymėtas simboliu „S2“, o kitas „S1“.
83. Taigi, iš byloje pateiktų ieškovės procesinių dokumentų, matininko R. R. parengtų 2018 m. birželio 22 d., 2021 m. gruodžio 23 d. žemės sklypų su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projektų, matyti, kad aikštelės, pravažiavimo keliai projektuojami ir transporto priemonių judėjimas planuojamas ratu, bendrai per keturis greta esančius atsakovams priklausančius žemės sklypus. Tai yra, ne tik tuose sklypuose, kuriuose yra ieškovei priklausantys statiniai. Ieškovė reikalavimų leisti įrengti konkretaus ploto ir (ar) pagal konkrečiomis koordinatėmis apibrėžtas aikšteles, privažiavimus, aikšteles žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), nereiškė. Įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pagrįstai konstatuoti, kad ieškovei norint eksploatuoti pastatus pagal jų paskirtį yra objektyviai būtina naudotis ir greta (duomenys neskelbtini), esančiais atsakovams nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, byloje nepateikta. Ieškovės teiginiai, kad ji neplanuoja vykdyti gyvulininkystės veiklos, kas atitiktų dabartinę pastatų paskirtį, nesudaro pagrindo spręsti priešingai ir nepaneigia, kad galimi kiti alternatyvūs privažiavimo prie pastatų ir transporto priemonių judėjimo būdai, kurie nebuvo įvertinti, užtikrinantys ieškovei normalias sąlygas naudotis pastatais pagal paskirtį.
84. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga, jog, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, todėl nagrinėjamu atveju tarnaujančiajam daiktui nustatytini tokios apimties suvaržymai, kurie užtikrintų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumą bei viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę netrukdomai naudotis daiktu.
85. Vadovaujantis išdėstytu ieškovės reikalavimai dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), tenkintini iš dalies, nustatant ieškovei ir jos nurodytiems ir nenurodytiems asmenims neterminuotus servitutus 0,60 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir 1,58 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ieškovei šiuose sklypuose priklausantiems pastatams, statiniams, inžineriniams tinklams eksploatuoti, remontuoti, prie jų prieiti ir privažiuoti, atlikti (vykdyti) techninę priežiūrą, kitus veiksmus, susijusius su pastatų (statinių) savininko teisėmis naudotis pastatais (statiniais) (CK 4.112 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
86. Atsakovų teiginiai dėl žemės sklypuos augančių saugotinų medžių ir apsaugos zonų yra deklaratyvūs, todėl atmestini. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad būtų kreiptasi į atitinkamas institucijas dėl medžių kirtimo ir yra gautas neigiamas sprendimas. Pažymėtina, kad servituto nustatymas nepaneigia žemės sklypams taikomų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nes tai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas ir neatima iš tarnaujančio daikto savininko (atsakovų) daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui (CK 4.112 straipsnio 4 dalis).
Dėl kelio servitutų sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)
87. Byloje nėra jokio faktinio pagrindo daryti išvadą, kad kelio servitutų nustatymas besiribojančiuose žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), su žemės sklypais kuriuose yra ieškovei priklausantys statiniai, yra objektyviai būtinas, tam, kad būtų galima šiuo metu išspręsti patekimo į ieškovei priklausančius pastatus klausimą. Kaip jau minėta, kelio servitutų, naujų inžinerinių statinių, aikštelių, privažiavimų įrengimą ieškovė iš esmės grindžia norima plėsti ūkine veikla, pastatų paskirties keitimu ir būsimu tokiai veiklai reikalingu sunkiasvorių transporto priemonių eismo srautu.
88. Nagrinėjamu atveju abu sklypai, kuriuose yra ieškovei priklausantys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ribojasi su pagrindiniu keliu, todėl yra galimybė patekti į statinius ir nenustačius kelių servitutų žemės sklypams (duomenys neskelbtini). Patekimo į žemės sklype (duomenys neskelbtini) ieškovės esančius statinius išsprendžia ir 2007 m. vasario 26 d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. Ž-868 nustatytas 6 m pločio kelio servitutas.
89. Ieškovės teiginius, kad neturi jokios objektyvios galimybės patekti į pastatus, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (katilinė) (t. 8., b. l. 108), esančius (duomenys neskelbtini), o esamas pravažiavimams (antstolio Egidijaus Smagurausko 2019 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių protokole fiksuota, kad nuo pastato – malūnas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) sienos iki kelio bordiūro kelio plotis yra apie 3 m 89 cm., o kelio vietoje, kurioje yra inžinerinis statinys ir medis nuo pastato – malūno sienos iki kelio bordiūro kelio plotis yra apie 3 m 83 cm.) nėra pakankamas, paneigia atsakovų pateikti įrodymai dėl transporto priemonės judėjimo šiuo keliu (2021 m. lapkričio 4 d pateikta filmuota medžiaga), trečiojo asmens V. Ž. paaiškinimai bei liudytojos A. S. parodymai (sprendimo 64 punktas).
90. Ieškovė teikė 1995-2016 m. ortografines nuotraukas, kuriomis įrodinėjo aplinkybes, kad patekimui į pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo naudojamas senasis kelias, esantis atsakovams priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kurį anot ieškovės atsakovai vėliau sunaikino. Vien tik tai, kad pateiktose ortografinėse nuotraukose yra matyti išvažinėtas laukų keliukas atsakovams priklausančiame žemės sklype, kuriame ieškovės teigimu buvo senasis 1995 m. situacijos schemoje (t. 1, b. l. 108) pažymėtas kelias (punktyrinė linija), savaime nereiškia, kad prie ieškovės nurodomų pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (katilinė), esančių (duomenys neskelbtini), turėjo būti patenkama kaip teigia ieškovė, šiuo keliu.
91. Pažymėtina, kad nei žemės sklypų abrisuose, nei Panevėžio apskrities viršininko sprendimuose ir įsakymuose, kuriais buvo suformuoti sklypai ir atkurtos nuosavybės teisės atsakovams į ginčo objektu esančius žemės sklypus, nėra nieko pasisakyta apie kelių, galimai esančių kituose atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, naudojimą norint patekti į ieškovės nurodytus pastatus, esančius žemės sklypuose (duomenys neskelbtini). Tokių aplinkybių nepatvirtino ir liudytoja A. S.. 1995 m. situacijos schema parodo tik formalųjį kelio planą, tačiau tai nėra objektyvus įrodymas šios bylos kontekste, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovei objektyviai būtina suteikti kelio servitutus privažiavimui prie pastatų, kai patekimo galimybė į pastatus, esančius sklype (duomenys neskelbtini) nėra apribota.
92. Šiuo atveju ieškovės prašomų kelių servitutų nustatymas reikštų nepagrįstą kitų savininkų – atsakovų nuosavybės teisės ribojimą ir neatitinka tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Ieškovės reikalavimai dėl kelio servitutų nustatymo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) atmestini (CPK 185 straipsnis, CK 4.117 straipsnis).
Dėl servitutų atlygintinumo
93. CK 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiškinama kaip dvi savarankiškos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą. Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo. Konkretūs nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirą tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimą. Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu.
94. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020, 47 punktas).
95. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovės nurodomose bylose Nr. 3K-3-86/2015 ir Nr. 3K-3-636-706/2015 aiškindamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 punkto nuostatas yra nurodęs, jog kompensacijos dydis turi būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kokio dydžio žemės nuomos mokestį privalėtų mokėti pagal galiojančias Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 punkto nuostatas tokių pastatų savininkai žemės savininkui (valstybei).
96. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad žemės sklypai yra priskiriami 33.49 verčių zonai. Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T-134 „Dėl metinio nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų nustatymo“ žemės ūkio paskirties sklypams, kurių verčių zona 33.3 – 33.60, yra nustatytas 0,3 procento žemės nuomos mokesčių tarifas. Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 5 640 Eur, o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 1 800 Eur. Objektyvių ir aktualių įrodymų paneigiančių valstybės įmonės Registrų centras nustatytą vidutinę žemė sklypų rinkos vertę byloje nepateikta.
97. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 punkto nuostatose (straipsnio redakcija galiojanti nuo 2015 m. spalio 1 d.) yra įtvirtinta, kad kompensacija nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, reikalingą šių pastatų ir statinių eksploatacijai, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra šis žemės sklypas, teritorijoje, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria kitaip.
Žemesnės instancijos teismas
98. Ieškovė už servitutų nustatymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 punktu ir Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. T-134, prašė priteisti 21,35 Eur dydžio periodinę kompensaciją (0,3 proc. x vidutinė žemės rinkos vertė), mokamą kas mėnesį.
99. Teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių, todėl kompensacija už nustatytus servitutus nustatoma atsižvelgiant į šios konkrečios bylos faktines aplinkybes ir ypatumus, formuojamą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą (sprendimo 94 - 95, 97 punktai).
100. Servitutai yra nustatomi visam dviejų žemės sklypų plotui. Žemės sklypais atsakovai iš esmės niekada nesinaudojo (išskyrus trečiajam asmeniui V. Ž. išnuomotą žemės sklypo dalį). Ieškovė pastatus įgijo žinodama apie tai, kad žemės sklypai nėra pastatų savininko nuosavybė. Ieškovė yra žemės ūkio veiklą vykdantis ir pelno siekiantis privatus juridinis asmuo, o servitutas yra nustatomas, siekiant užtikrinti jai, atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose, esančių pastatų naudojimą ir eksploataciją. Atžvelgtina į tai, kad žemės savininkai turi prievolę mokėti mokesčius valstybei, žemės sklypų rinkos vertę, tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo metu jau buvo žinomos ir egzistavo aplinkybės dėl žemės sklypų užstatymo ir pastatų (fermų), pastatytų iki nuosavybės atkūrimo, priklausymo kitam asmeniui.
101. Vadovaujantis išdėstytu, atsakovams iš ieškovės už servitutų nustatymą priteistina 0,5 procento dydžio (šiuo metu tai būtų 37,20 Eur (5640 + 1800) x0,5 proc.)), nustatytos valstybės įmonės Registrų centras masinio vertinimo būdu vidutinės žemės sklypų rinkos vertės, periodinė kompensacija už naudojimąsi servitutu, mokamą kiekvieną mėnesį iki servitutų pabaigos, mokestį kasmet perskaičiuojant pagal valstybės įmonės Registrų centras nustatytą turto vidutinę rinkos vertę (CK 4.129 straipsnis, CPK 185 straipsnis).
102. Atsakovų argumentai, kad šiuo metu pagal rinkos kainas, įvertinus 5 proc. pelną iš žemės ūkio veiklos, kompensacija turėtų būti ne mažesnė nei 32,25 Eur už vieną arą yra atmestini, kadangi byloje yra sprendžiama dėl kompensacijos dydžio už servitutų nustatymą žemės sklypams, kurie buvo suformuoti nuosavybės atkūrimo procese pastatų, priklausančių kitam asmeniui, eksploatacijai (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 punktas). Pažymėtina, kad atsakovams nėra paneigta galimybė atskira įstatymo numatyta tvarka kreiptis dėl nustatyto servituto nuostolių atlyginimo (pvz. nuomos sutarties nutraukimo ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
103. Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus iš dalies (30 proc.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
104. Teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1– 10 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-313/2017).
105. Ieškovė byloje sumokėjo 256,00 Eur žyminį mokestį (90 Eur už ieškinį, 38 Eur už atskirąjį skundą, 38,00 Eur už laikinąsias apsaugos priemones ir 90 Eur už apeliacinį skundą). Ieškovė byloje pateikė duomenis apie patirtas 8 230,66 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios, įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Ieškovė taip pat patyrė kitų išlaidų, t. y. 388,41 Eur išlaidas už inžinerines paslaugas UAB „SDG“, 1 000,00 Eur išlaidas už valstybės įmonės Registrų centras paslaugas, 600,00 Eur išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 4,35 Eur komisinius mokesčius už banko pavedimus.
106. Ieškovės atstovas taip pat pateikė duomenis apie patirtas 15 125,00 Eur išlaidas už projektavimo darbus (Architektūros ir inžinerijos studijos, UAB parengtus projektinius pasiūlymus), kurias prašo priteisti iš atsakovų. Teismo vertinimu, įvertinus ginčo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, šios išlaidos nelaikytinos būtinosiomis bylinėjimosi išlaidomis nagrinėjamoje byloje, todėl pripažintinos perteklinėmis (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, nagrinėjamoje byloje ieškovės būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis pripažintina: 256,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 8 230,66 Eur atstovavimo išlaidų ir 1 992,76 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų, iš viso 10 479,42 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus 30 proc., ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 3143,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno atsakovo po 1571,91 Eur (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).
107. Atsakovai byloje pateikė duomenis apie patirtas 3 650,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidas, kurios, įvertinus bylos pobūdį, apimtį, procesinių dokumentų kiekį, laikytinos protingomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams (70 proc.), iš ieškovės atsakovams lygiomis dalimis priteistinos 2555 Eur atstovavimo išlaidos, kiekvienam atsakovui po 1277,50 Eur (CPK 93 straipsnis).
108. Atlikus įskaitymą ieškovei iš kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis priteisina po 294,41 Eur bylinėjimosi išlaidų.
109. Ieškovei grąžintinas 2022 m. sausio 31 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 14668 sumokėtas 150,00 Eur dydžio avansas į teismo depozitinę sąskaitą bylinėjimosi išlaidoms už liudytojų iškvietimą padengti (CPK 90 straipsnis).
110. Atsakovei M. V. B. grąžintinas 2022 m. sausio 31 d. Luminor Bank AS lėšų pervedimo nurodymu Nr. 197 sumokėtas 50,00 Eur dydžio avansas į teismo depozitinę sąskaitą bylinėjimosi išlaidoms už liudytojo R. R. iškvietimą padengti (CPK 90 straipsnis).
111. Proporcingai atmestiems (70 proc.) ir patenkintiems (30 proc.) ieškinio reikalavimams priteistinos 93,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei. Iš ieškovės – 65,18 Eur, o iš atsakovų lygiomis dalimis – 27,92 Eur (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“, kodas 168536660, ir jos nurodytiems ir nenurodytiems asmenims neterminuotą servitutą atsakovams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam 0,60 ha žemės sklypui, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovei žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“, kodas 168536660, priklausantiems šiame sklype esantiems pastatams, statiniams, inžineriniams tinklams eksploatuoti, remontuoti, atlikti (vykdyti) techninę priežiūrą, kitus veiksmus, susijusius su pastatų (statinių) savininko teisėmis naudotis pastatais (statiniais), prie jų prieiti ir privažiuoti.
Nustatyti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“, kodas 168536660, ir jos nurodytiems ir nenurodytiems asmenims, neterminuotą servitutą atsakovams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiam 1,58 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovei žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“, kodas 168536660, priklausantiems šiame sklype esantiems pastatams, statiniams, inžineriniams tinklams eksploatuoti, remontuoti, atlikti (vykdyti) techninę priežiūrą, kitus veiksmus, susijusius su pastatų (statinių) savininko teisėmis naudotis pastatais (statiniais), prie jų prieiti ir privažiuoti.
Priteisti iš ieškovės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“, kodas 168536660, atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 0,5 procentų dydžio nustatytos valstybės įmonės Registrų centras masinio vertinimo būdu vidutinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rinkos vertės, periodinę kompensaciją už naudojimąsi servitutu, mokamą kiekvieną mėnesį iki servitutų pabaigos, mokestį kasmet perskaičiuojant pagal valstybės įmonės Registrų centras nustatytą turto vidutinę rinkos vertę.
Ieškovės reikalavimą panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. Ž-868 atsakovams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytą kelio servitutą, palikti nenagrinėtu.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“, kodas 168536660, iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. B, asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 294,41 Eur (du šimtus devyniasdešimt keturis eurus ir 41 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“, kodas 168536660, 65,18 Eur (šešiasdešimt penkis eurus ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5662.
Priteisti iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 13,96 Eur (trylika eurų ir 96 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5662.
Grąžinti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“, kodas 168536660, 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio avansą sumokėtą į teismo depozitinę.
Grąžinti atsakovei M. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) dydžio avansą sumokėtą į teismo depozitinę.
Sprendimas gali būti skundžiamas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.