Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Simonaitienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės ,,Berčiūnai“ ieškinį atsakovams M. V. B., A. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. M., V. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl atlygintinų servitutų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. birželio 19 d. sprendimais Nr. 21-106796-29017 ir Nr. 21-106797-29018 atsakovei V.M. B. ir O. A. (teisių ir pareigų perėmėjas atsakovas A. S.) buvo atkurtos nuosavybės teises į žemės sklypus: 1) 0,60 ha, žemės sklypą Nr. 19-1, esantį (duomenys neskelbtini); 2) 0,49 ha, žemės sklypą Nr. 19-2, esantį (duomenys neskelbtini); 3) 0,17 ha, žemės sklypą Nr. 19-3, (duomenys neskelbtini); 4) 1,58 ha, žemės sklypą Nr. 19-4, esantį (duomenys neskelbtini).

26. Pagal sprendimų atkurti nuosavybės teises 6 punktus, žemės savininkai (atsakovai) perėmė visas 2007 m. kovo 29 d. nuomos sutartyje nustatytas teises ir pareigas, tarp jų ir teises bei pareigas, kylančias iš Nuomos sutarties 2 punkte nustatytų sąlygų. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovams atkūrus nuosavybės teises, žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini) toliau naudojosi trečiasis asmuo J. M., kuriam priklausančiais statiniais buvo užstatyti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimo metu.

27. Ieškovė 2015 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iš J. M. žemės sklype(duomenys neskelbtini) , iki nuosavybės atkūrimo pastatytus ir registruotus statinius: 1) pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pastatą – malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3) pastatą – malūną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) pastatą – katilinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5) pastatą – pašarų virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 6) pastatą – elektros skydinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).; 8) pastatą – ventiliatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) pastatą – ventiliatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 10) pastatą – kiaulidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 11) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir žemės sklype(duomenys neskelbtini), iki nuosavybės atkūrimo pastatytus ir registruotus statinius: 1) pastatą – vandens siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (vandens bokštą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3) pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

28. Dar iki statinių įsigijimo iš trečiojo asmens J. M., ieškovė su atsakovais 2014 m. sausio 2 d. sudarė trumpalaikę žemės nuomos sutartį, kuria iki 2020 m. gruodžio 31 d. išsinuomojo iš atsakovų žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartyje buvo numatyta, kad tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio veikla (sklypuose yra fermos pastatai). Ši nuomos sutartis viešajame registre buvo registruota 2015 m. rugpjūčio 14 d. Tarp šalių kilus nesutarimams dėl iš nuomotų žemės sklypų naudojimo ir juose ieškovės vykdomų statybos darbų, 2016 m. lapkričio 23 d. atsakovų iniciatyva nuomos sutartis nuo 2017 m. vasario 23 d. buvo nutraukta. Nuomos sutartyje šalys buvo sutarusios dėl 350 Lt/ha (101 Eur/ha) nuomos mokesčio.

29. Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) be ieškovei nuosavybės teise priklausančių pastatų, taip pat yra trečiojo asmens J. M. vardu įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – takas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - mėšlidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – mėšlidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

30. 2022 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu nustatytas neterminuotas servitutas atsakovams A. S. ir M. V. B. priklausančiam 1,58 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ieškovei žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“ priklausantiems šiame sklype esantiems pastatams, statiniams, inžineriniams tinklams eksploatuoti, remontuoti, atlikti (vykdyti) techninę priežiūrą, kitus veiksmus, susijusius su pastatų (statinių) savininko teisėmis naudotis pastatais (statiniais), prie jų prieiti ir privažiuoti. Taip pat galioja ir kelio servitutas nustatytas Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. Ž-868 „Dėl žemės sklypų Panevėžio rajone patvirtinimo, servitutų nustatymo ir nuomos be aukciono“ buvo suformuoti žemės sklypai: 1) 0,60 ha žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypas, esantis(duomenys neskelbtini) iš kurių 0,54 ha – užstatytos teritorijos, 0,06 ha – kitos žemės (medžių ir krūmų želdinių); 2) 1,58 ha žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) iš kurių 1,44 ha – užstatytos teritorijos, 0,01 ha – kelių, 0,02 ha – vandenų, 0,11 ha — kitos žemės (medžių ir krūmų želdinių). 1,58 ha žemės sklypui nustatyti kelio servitutai: 1) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) 6 m pločio keliu; 2) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis) 6 m pločio keliu, esančiu sklype Nr. 19-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kelio servitutai išviešinti ir yra įregistruoti viešajame registre. Jų išdėstymas pavaizduotas teismo išsireikalautoje nuosavybės teisės į žemė, mišką, vandens telkinius atkurti byloje, 131 lapas, kur šis servitutas yra įvardintas kaip „6s“.

31. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015).

32. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas).

33. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas priverstinai (teismo sprendimu) gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų; servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, kad nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

34. Teismas, spręsdamas klausimą dėl servituto nustatymo tikslingumo, turi nustatyti ir įvertinti, ar servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, taip pat ar nėra kitų būdų prašančiojo nustatyti servitutą teisei naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju daiktui įgyvendinti, be to, ar servituto nustatymas nelems didesnio patogumo, o ne objektyviai pagrįstos galimybės naudotis daiktu pagal paskirtį tarnaujančiojo daikto savininkui suteikimo. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad, priverstinai (teismų sprendimu) nustatant servitutą, turi būti siekiama viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros.

35. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei, reikalaujančiai servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas servituto nustatymo būtinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

36. Ieškovė kelio servituto būtinumą grindė argumentais, kad iki pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidė) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (katilinė) ieškovė neturi jokio privažiavimo, nes prieš šių pastatų negalinti patekti nei nuo pagrindinio kelio iš (duomenys neskelbtini) g., nei naudodamasi Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. vasario 26 d. įsakymu nustatytu servitutu (žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini)), palei pastato malūno sieną einančia asfaltuota danga naudotis ieškovė galinti tik labai ribotai, nes negalinti prie pastatų privažiuoti sunkiasvore technika, o pirmosios instancijos teismo nurodytas privažiavimas per pievą ieškovei visiškai netinkamas, nes tokiu paviršiumi negali važiuoti jokia sunkiasvorė technika ar keltuvai. Ieškovė taip pat argumentuoja, kad Panevėžio apygardos teismas 2022 m. lapkričio 30 d. nutartyje, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nutarties 73 pastraipoje aiškiai konstatavo, kad privažiavimų prie nurodytų statinių nėra, o naujų aplinkybių, galimai pagrindžiančių privažiavimo galimumą, nagrinėjant bylą iš naujo pirmoje instancijoje byloje nenustatyta.

37. Pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėdamas iš naujo, skundžiamame sprendime konstatavo, kad prie ginčo pastatų ieškovė galinti patekti tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) gatvės, žemės sklypo ruožu važiuojant palei pastatus (pagal L. D. parengtą 2023 m. sausio 4 d. žemės sklypų su pastatais schemą). Be to, įsiteisėjusiu 2022 m. gegužės 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu nustatytas neterminuotas servitutas atsakovams A. S. ir M. V. B. priklausančiam 1,58 ha žemės sklypui (duomenys neskelbtini) ieškovei žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“ priklausantiems šiame sklype esantiems pastatams, statiniams, inžineriniams tinklams eksploatuoti, remontuoti, atlikti (vykdyti) techninę priežiūrą, kitus veiksmus, susijusius su pastatų (statinių) savininko teisėmis naudotis pastatais (statiniais), prie jų prieiti ir privažiuoti. Taip pat galioja ir kelio servitutas nustatytas Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. Ž-868 „Dėl žemės sklypų Panevėžio rajone patvirtinimo, servitutų nustatymo ir nuomos be aukciono“ buvo suformuoti žemės sklypai: 1) 0,60 ha žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., iš kurių 0,54 ha – užstatytos teritorijos, 0,06 ha – kitos žemės (medžių ir krūmų želdinių); 2) 1,58 ha žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) iš kurių 1,44 ha – užstatytos teritorijos, 0,01 ha – kelių, 0,02 ha – vandenų, 0,11 ha — kitos žemės (medžių ir krūmų želdinių). 1,58 ha žemės sklypui nustatyti kelio servitutai: 1) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis) 6 m pločio keliu; 2) kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (viešpataujantis) 6 m pločio keliu, esančiu sklype Nr. 19-3 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kelio servitutai išviešinti ir yra įregistruoti viešajame registre. Jų išdėstymas pavaizduotas teismo išsireikalautoje nuosavybės teisės į žemė, mišką, vandens telkinius atkurti byloje, 131 lapas, kur šis servitutas yra įvardintas kaip „6s“.

38. Apeliacinės instancijos teismas su šia teismo išvada sutinka. Iš byloje esančių atsakovų pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad nurodytu keliu traktorius su priekaba gali patekti prie ginčo statinių važiuojant servituto keliu (patvirtintu Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. vasario 26 d. įsakymu) ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš esmės neginčijo aplinkybių, kad šiuo metu ji galinti patekti prie pastatų mažesnėms transporto priemonėmis, tačiau apeliaciniame skunde argumentuoja, kad einantis kelias/nuogrinda bei pievos dalis nėra pritaikytas nei sunkiasvorių, nei sunkius krovinius gabenančių mažų gabaritų transporto priemonių judėjimui, nei jokiam kitam intensyviam transporto priemonių judėjimui.

39. Tai reiškia, kad šiuo metu ieškovė iš esmės turi galimybę patekti prie ginčo pastatų, o ieškinio reikalavimais prašomas kelio servitutas ieškovei reikalingas, kad ji galėtų patogiau vykdyti ūkinę veiklą, t.y. kad kelias būtų tinkamas bet kokio tipo transporto priemonėms, kurių ieškovei ateityje gali prireikti. Bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ieškovė pati patvirtino galinti patekti į kiaulidę ir katilinę mažesniu transportu.

40. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita .

41. Apeliantės argumentai, kad ji siekia įgyti galimybę tinkamai, saugiai eksploatuoti ginčo pastatus, o ne tiesiog prie jų privažiuoti/pasiekti, atmestini, nes ieškinio reikalavimais ieškovė siekia būtent kelio servituto, t.y. patekti prie ginčo pastatų. O pastatų priežiūrai ir kitiems su tuo susijusiems veiksmams yra nustatytas servitutas atsakovams priklausančiam 1,58 ha žemės sklypui, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės apeliacinio skundo dalis, kurioje keliamas klausimas kokiu būdu, kitomis nei sunkiasvorėmis transporto priemonėmis prie kiaulidės privežti planuojamus įrengti pastato vartus, atmestina kaip deklaratyvūs svarstymai, nes nėra jokių duomenų apie tų vartų montavimo bei atgabenimo techninius parametrus. Be to, vienkartinis ieškovės poreikis galimai didesnių gabaritų kroviniui gabenti, ar prielaidos apie ateityje kilsiančias pastatų priežiūros problemas, negali būti savarankišku pagrindu nuolatinio neterminuoto kelio servituto per atsakovų žemės sklypą nustatymui. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad pastatų priežiūrai ir saugumo užtikrinimui bus reikalingos išimtinai tik sunkiasvorės transporto priemonės.

43. Be to ieškovė ieškinyje pati nurodė, kad matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. žemės sklypo su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte suprojektuotas kelias skiriasi nuo 1995 m. parengtame teritorijų apie pastatus plane pavaizduoto kelio vietai bei visoms ortografinėms fotonuotraukoms, t.y. ieškovė siekia nustatyti kelio servitutą kitoje vietoje nei jis buvo naudojamas seniau. Ieškovės nuomone, matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte nurodytas privažiavimo kelias, pažymėtas simboliu „S1“, mažiausia apimtimi varžys atsakovų nuosavybės teisę į žemės sklypą. Tuo atveju, jeigu atsakovai prieštarautų ieškovės siūlomam variantui ir reikalautų nustatyti kelio servitutą toje pačioje vietoje, kurioje jau daugiau nei 20 m. buvo kelias, ieškovė tam neprieštarautų. Iš ortografinių nuotraukų matyti, kad ieškovės prašomas servitutas, pažymėtas simboliu S1 neatitinka jokio kelio ar tako ruožo ir eina per žalią plotą, nėra duomenų, kad simboliu S1 pažymėtas ieškovės pageidaujamas kelias būtų kokybiškesnis ir tinkamesnis transportui. Tai reiškia, kad nors ieškovės dalis argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyto privažiavimo prie ginčo pastatų, grindžiami žemės grunto netinkamumu važiuoti sunkiasvorėms mašinoms, argumentais dėl žolės išvažinėjimo, tačiau pačios ieškovės prašomas kelio servitutas, pažymėtas simboliu S1, iš esmės šiuo metu irgi nėra tinkamas ieškovės nurodyto transporto naudojimui ir reikalaus žaliojo ploto išvažinėjimo.

44. Netenkinus ieškovės reikalavimo dėl simboliais S1 ir S2 pažymėtų privažiavimų, ieškovė išreiškė pageidavimą nustatyti kelio servitutą toje pačioje vietoje, kurioje daugiau nei prieš 20 metų buvo kelias. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktas ortografines nuotraukas, iš kurių sprendė apie galimai kažkuriuo senesniu periodu egzistavusį kelią, tačiau nesant jokių duomenų, kad „senasis“ kelias būtų naudojamas ir dabar ar pastaruoju laikotarpiu, taip pat nesant duomenų apie tokio kelio servituto nustatymą ar įregistravimą, pirmosios instancijos teismui nustačius ieškovės poreikius užtikrinantį privažiavimą prie ginčo pastatų, nėra jokio pagrindo spręsti dėl kelio servituto nustatymo „senuoju keliu“ per atsakovams priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Tokio servituto nustatymas lemtų atsakovų nuosavybės teisių suvaržymą ženkliai didesne nei būtina apimtimi, tad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl „senojo kelio“ egzistavimo ir servituto nustatymo šiuo keliu atmestini, nesant būtinumo tokios apimties servituto nustatymui.

45. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu prieštarauja apeliacinės instancijos teismo išvadoms, nepagrįsti, nes nors apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo ir nurodė, kad privažiavimo prie ginčo statinių nėra, tačiau buvo nurodyta išaiškinti, kaip ieškovė turi galimybę, vykdydama ūkinę veiklą, patekti prie statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiaulidės) ir įvertinti galimybes prie statinių privažiuoti per senąjį kelią. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, aiškiai nurodė, kokiu būdu ieškovė galinti patekti prie ginčo pastatų, ir teisėjų kolegija su šiomis išvadomis sutinka.

46. Ieškovė taip pat nurodo, kad teismas nesivadovavo antstolio E. S. 2019 m. lapkričio 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimu, iš kurių matyti, kad palei malūno pastatą link pašarų virtuvės vartų einančio kelio/nuogrindos plotas nėra 4,27 m, kaip nurodyta teismo sprendime nurodoma (sprendimo 23 pastraipa).

47. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas pravažiuojamo žemės sklypo ruožo palei pastatus pločio maksimalią ribą vertino pagal atsakovų pateiktą L. D. parengtą 2023 m. sausio 4 d. žemės sklypų su pastatais schemą, o žemiausią (4 m) pagal ieškovų matavimus. Aptariamame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad kelio vingyje (posūkyje) į dešinę pusę nuo pastato - malūno sienos iki kelio bordiūro kelio plotis yra apie 3 m. 89 cm; Kelio vietoje, kurioje yra inžinerinis statinys ir medis nuo pastato - malūno sienos iki kelio bordiūro kelio plotis yra apie 3 m 83 cm; šalia pastato – pašarų virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), durų kelio plotis nuo pastato - malūno sienos iki kelio bordiūro yra apie 3 m 66 cm. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie matavimai yra nurodyti apytiksliais skaičiais, todėl šiais duomenimis negalima remtis sprendžiant dėl tikslaus pravažiavimo pločio. Be to, kaip jau minėta, atitinkamas kelio plotis, ieškovei reikalingas būtent sunkiasvorių transporto priemonių pravažiavimui, o byloje esant duomenims, kad ieškovė gali prie ginčo pastatų patekti mažesnėmis transporto priemonėmis, esant vaizdo įrašams, kad faktiškai transporto priemonės gali prie pastatų patekti teismo nurodytu keliu, padarius išvadą, kad specifinių sunkiasvorių transporto priemonių naudojimo poreikis yra nulemtas ieškovės siekio turėti būtent jai patogiausią privažiavimą, ir net ir nustačius, kad sunkiasvorei transporto priemonei nurodytu pravažiavimu manevruoti sunkiau, pravažiavimo pločio matavimų minimalūs nuokrypiai neturi esminės reikšmės.

48. Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, dėl kokių konkrečių priežasčių yra netenkinamas ieškinio reikalavimas nustatyti kelio servitutą matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. parengto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių projekte bei pažymėtu simboliu „S2“, kuris iš esmės yra skirtas automobilių manevravimui toje sklypo dalyje, jų prasilenkimui ir apsisukimui ir patekimui į malūno pastatą pro vartus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skundžiamo sprendimo 20 pastraipoje, teismas bendrai vertino tiek S1 tiek S2 simboliais pažymėtus aikštelių ir privažiavimo kelių projektus ir pasisakė, kad toks ieškovės reikalavimas netenkintinas nesant servituto būtinumo, nes juo ieškovė tik siekia palengvinti patekimą iki jai priklausančių pastatų.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovai byloje įrodė, kad yra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovei priklausančių nekilnojamųjų daiktų naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ir byloje nėra pagrindo dar labiau apriboti atsakovų nuosavybės teises ir interesus, nustatant ieškovės prašomą kelio servitutą, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią ieškovės ieškinio dalį atmetė.

50. Kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip teisiškai reikšmingi ir neturintys įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija papildomai dėl jų nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nurodo, kad teismas neskirstė apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, taip pat teigiama, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė patyrė ne 8230,66 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, o 29903,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 346 Eur žyminio mokesčio, 12380,66 Eur atstovavimo ir 17176,76 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų. Apeliantės nuomone, civilinėje byloje be pagrindo į bylinėjimosi išlaidas nėra įtrauktos apelianto patirtos išlaidos už projektavimo darbus.

52. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

53. Visų pirma atmesti apeliacinio skundo argumentai, kad civilinėje byloje be pagrindo į bylinėjimosi išlaidas nėra įtrauktos apelianto patirtos išlaidos už projektavimo darbus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad dėl šių išlaidų buvo pasisakyta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-530-739/2022 (84 pastraipa), kurioje konstatuota, kad šios išlaidos nėra būtinosios bylinėjimosi išlaidos ir nesusijusios priežastiniu ryšiu su šia konkrečia byla. Kadangi šių išlaidų klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo nutartimi, šis klausimas pakartotinai nespręstinas.

54. Kasacinis teismas išaiškino, kad šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui tik išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 10 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16, 17 punktai; 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019, 16 punktas).

56. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylose dėl servituto nustatymo sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir formaliai taikant CPK įtvirtintą „pralaimėjęs moka“ principą galima situacija, kai yra tenkinamas ieškovo reikalavimas nustatyti servitutą ir tarnaujančiojo daikto savininkui (atsakovui) priteisiama kompensacija, tačiau pastarasis, įpareigotas atlyginti bylą laimėjusio viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) atstovavimo išlaidas, pagal galutinį bylos rezultatą praranda visą ar didžiąją dalį jam priteistos kompensacijos. Nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra, kuri pasiekiama, be kita ko, atlygintinumu. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas pagal „pralaimėjęs moka“ principą, gali būti paneigta tarnaujančiojo daikto savininko teisė į nuosavybę, pažeistas atlygintinumo už nustatomą servitutą principas. Todėl bylose dėl servituto nustatymo, taikant viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis), gali būti pagrindas nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo.

57. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į bylų dėl servituto nustatymo specifiką darytina išvada, jog viešpataujančiojo daikto savininko (ieškovo) poreikis nustatyti servitutą tarnaujančiajame daikte ir šio daikto savininko (atsakovo) teisė gauti atlyginimą už servitutą yra abiejų daiktų savininkų interesai, kurių pusiausvyros yra siekiama tokio pobūdžio byloje. Ieškovo pareiga reikšti reikalavimą priteisti iš jo atsakovui kompensaciją už servitutą ir teismo pareiga nustatyti kompensacijos dydį lemia išvadą, kad bylose dėl servituto nustatymo ieškinio reikalavimas nustatyti ieškovo naudai tarnaujančiajame daikte servitutą yra pagrindinis neturtinio pobūdžio reikalavimas, o kitas reikalavimas – priteisti atsakovui kompensaciją už servitutą – yra turtinis reikalavimas, išvestinis iš pirmojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022). Tai reiškia, kad ieškinio reikalavimų patenkinimo proporcija vertintina atsižvelgiant tik į pagrindinių reikalavimų dėl servitutų nustatymo patenkinimo rezultatą.

60. Ieškovės apeliacinio skundo 80 pastraipos argumentai, kad apeliantė civilinėje byloje Nr. e2-37-940/2022 iš viso patyrė 25604,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovė į šias išlaidas įtraukė 15125 Eur išlaidas už projektavimo darbus, dėl kurių nepriteisimo pagrindų jau pasisakyta.

61. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-460-1137/2023 ieškovė taip papildomai patyrė 850 Eur bylinėjimosi išlaidas – pirmosios instancijos teismas dėl šių išlaidų paskirstymo pasisakė sprendimo 37-39 pastraipose ir jas pagrįstai paskirstė pagal ieškinio reikalavimų patenkinimo proporciją.

62. Vis dėl to nors pirmosios instancijos teismas visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant ir civilinėje byloje Nr. e2-460-1137/2023) paskirstė pagal galutinio viso ginčo išsprendimo rezultatą (30 proc. visų ieškiniu pateiktų ir patenkintų ieškovės reikalavimų), atsakovų patirtas 1839 Eur išlaidas (vertinant kartu su papildomu sprendimu priteistas išlaidas) civilinėje byloje Nr. e2-460-1137/2023 teismas išsprendė vertindamas, kad nagrinėjant bylą iš naujo ieškovės reikalavimas atmestas 100 proc.

63. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios išlaidos atsakovams taip pat turėjo būti priteistos taip pat atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą, t.y. priteisiant jiems 70 proc. atsakovų patirtų išlaidų (3650 Eur+1839,20 Eur*70proc.), iš viso priteisiant 3842,44 Eur. Šios išlaidos apskaičiuotos įvertinus ir 2023 m. vasario 22 d. papildomu teismo sprendimu priteistas atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

64. Skundžiamu sprendimu teismas taip pat matė pagrindą nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principo, nes atsakovai netektų didelės dalies jiems teismo priteistos kompensacijos už ieškovės naudai nustatytą servitutą ir atitinkamai jų nuosavybės teisės suvaržymą ir ieškovei priteisė mažesnes nei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1500 Eur. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutinka.

65. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-611/2022 rėmėsi kaip precedentu. Pirmosios instancijos teismas šia kasacinio teismo nutartimi rėmėsi pagrįstai, nes šioje nutartyje pateikti išaiškinimai dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžiant ginčus dėl servituto nustatymo, taikytini bendrai tokio pobūdžio bylose, o ne specifiškai tik sprendžiant ginčus tarp dviejų žemės sklypų savininkų.

66. Kaip ir nurodė pati apeliantė, teismas neturi pareigos visuomet tokio pobūdžio bylose nukrypti nuo „pralaimėjęs moka“ principo, tačiau teismui suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl tokio pagrindo egzistavimo konkrečioje byloje, ką ir darė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentai, kad ieškinys pateiktas ir ginčas teisme vyko tik dėl atsakovų kaltės, neturi reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, netaikė CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Vien tai, kad ieškovė ir atsakovai ginčą nagrinėjo teisme, nereiškia, kad šalys buvo nesąžiningos, byloje nėra nustatyta aplinkybių, kad kuri nors iš šalių piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.

67. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 18 d. sprendimu priteistos periodinės kompensacijos už naudojimąsi servitutais dydį (0,5 proc. dydžio nustatytos VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu vidutinės žemės sklypų ((duomenys neskelbtini))) rinkos vertės) ir ieškovei iš atsakovų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai netektų didelės dalies jiems priteistos kompensacijos už jų nuosavybės teisių suvaržymą ir ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis sumažintas pagrįstai.

68. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidas, bylą antrą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka. Iš skundžiamo teismo sprendimo (41 pastraipa) matyti, kad teismas vertino, kad atsakovų apeliacinis skundas buvo patenkintas 25 proc., todėl atsakovams proporcingai patenkintų reikalavimų apeliacinėje instancijoje apimčiai, iš ieškovės priteista 187,50 Eur atsakovų patirtos apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidos.

69. Nagrinėjant bylą antrą kartą apeliacinės instancijos teisme ieškovė pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo parengimą patyrė 2000 Eur išlaidų, o už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą patyrė 1300 Eur išlaidų, 90 Eur žyminio mokesčio išlaidų- iš viso 3390 Eur. Atsakovai pateikė duomenis apie patirtas 500 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 250 Eur išlaidas už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą ir 125 Eur žyminio mokesčio (iš viso 875 Eur) ir šios sumos įtrauktinos į bendrą visų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų mąstą.

70. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visos procese šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, t.y. net ir vertinant kad konkrečioje procesinėje stadijoje buvo priimtas vienai iš šalių palankus prašomas rezultatas, galutinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo balansas nustatomas pagal galutinį bylos rezultatą. Tai reiškia, kad, konstatavus jog ieškovės ieškinys galutiniam rezultate patenkintas 30 proc., ieškovei turėtų būti priteistina 30 proc. visų jos patirtų išlaidų (įskaitant ir antrosios apeliacinės instancijos išlaidas). Tad papildomai ieškovei turėjo būti priteista 1017 Eur antrosios apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų (30 proc.), o atsakovams – 612,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (70 proc.).

71. Pirmosios instancijos teismui nustačius ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį – 1500 Eur, ir nustačius, kad atsakovams priteistina 3842,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (šios nutarties 63 pastraipa), papildomai ieškovei priteistina 1017 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacine tvarka (iš viso ieškovei priteisiant 2517 Eur), o atsakovams papildomai turėtų būti priteistina 612,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (iš viso atsakovams priteisiant 4454,94 Eur). Pakartotinai pažymėtina, kad šios atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos paskaičiuotos įvertinus ir 2023 m. vasario 22 d. papildomu sprendimu priteistas sumas.

72. Tad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, pakeičiant šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.

Dėl procesinės bylos baigties

73. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai sprendė klausimą dėl reikalavimų nustatyti kelio servitutus, tačiau netinkamai paskirstė byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo dalį, todėl apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

74. Atsakovai pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 2000 Eur išlaidas (kiekvienas iš atsakovų sumokėjo po 1000 Eur) . Ieškovė pateikė duomenis, kad patyrė 2500 Eur išlaidų už apeliacinio skundo parengimą ir 107 Eur už žyminį mokestį.

75. Konstatuotina, kad ieškovė apeliaciniu skundu reiškė du reikalavimus, iš kurių pagrindinis reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo yra atmestas. Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo tenkintinas iš dalies: ieškovė prašė paskirstyti pagal bylos rezultatus 29903,42 Eur jos patirtas išlaidas, o galutiniam rezultate paskirstytos 9080,66 Eur išlaidos ir 3300 Eur ieškovės patirtos išlaidos (iš viso paskirstant 12380,66 Eur,), priteisiant ieškovei 30 proc. šių išlaidų, taip pat jas sumažinant, įvertinus atsakovams priteistinos kompensacijos už naudojimąsi servitutais dydį. Taip pat netenkinta ieškovės apeliacinio skundo dalis, kuria ieškovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijos.

76. Galutiniam rezultate vertintina, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 10 proc., t.y. iš dalies pakeičiant sprendimo dalį dėl šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Į tai atsižvelgiant, ieškovei iš atsakovų priteistina 10 proc. šios apeliacinės instancijos išlaidų, 260,70 Eur, o atsakovams priteisiant 90 proc. apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų – 1800 Eur. Sudengus šias sumas, atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovės priteistina 1539,30 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 22 d. d. papildomą sprendimą pakeisti bylinėjimosi išlaidų dalyje ir jas priteisti sekančiai:

Priteisti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Berčiūnai“, kodas 168536660, lygiomis dalimis iš atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2517 eurų (du tūkstančius penkis šimtus septyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“, kodas 168536660, atsakovams A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4454,94 eurų (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 44 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“, juridinio asmens kodas 168536660, atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 769,65 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 65 centus) apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“, juridinio asmens kodas 168536660, atsakovei M. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 769,65 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 65 centus) apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.