- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-04
- Bylos Nr.
- e2A-471-755/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04892-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- ŽŪB „Berčiūnai“
- Atsakovas
- M. V. B., O. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Berčiūnai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ŽŪB „Berčiūnai“ ieškinį atsakovėms M. V. B., O. A., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui J. M. dėl atlygintinų servitutų nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ŽŪB ,,Berčiūnai“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama nustatyti atsakovėms M. V. B. ir O. A. priklausantiems žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini)bei (duomenys neskelbtini), viso žemės sklypo servitutus, o žemės sklypuose esančiuose (duomenys neskelbtini), kelio servitutus; priteisti iš ieškovės atsakovių M. V. B. ir O. A. naudai 28,10 Eur periodinę kompensaciją už naudojimąsi servitutais, nustatytais atsakovėms priklausančiuose žemės sklypuose, mokamą kiekvieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki servitutų pabaigos, perskaičiuojamą kasmet pagal Valstybinės įmonės Registrų centro nustatytą turto vidutinę rinkos vertę; panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. Ž-868 atsakovėms M. V. B. ir O. A. priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nustatytą kelio servitutą; 4) priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovėms priklausančiuose žemės sklypuose yra ieškovės statiniai. Atsakovės piktnaudžiaudamos savo nuosavybės teise į žemės sklypus ieškovei trukdo jais naudotis, esamas kelio servitutas neužtikrina patekimo prie visų ieškovei priklausančių pastatų, todėl ieškovė prašo nustatyti atlygintinus servitutus į atsakovių nuosavybės teisės pagrindu valdomus žemės sklypus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir valstybei.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Panevėžio apskrities viršininkas 1998 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 21-46862-11743 ir 2007 m. birželio 19 d. sprendimais Nr. 21-106796-29017 ir Nr. 21-106797-29018 atkūrė atsakovėms nuosavybės teises į šiuos žemės sklypus: 2,7606 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 0,60 ha ploto žemės sklypą Nr. 19-1, esantį (duomenys neskelbtini); 0,49 ha ploto žemės sklypą Nr. 19-2, esantį (duomenys neskelbtini) ; 0,17 ha ploto žemės sklypą Nr. 19-3, esantį (duomenys neskelbtini). (t. 1, b .l. 19-23). Ant šių žemės sklypų buvo Panevėžio rajone veikusio buvusio M. M. kolūkio kiaulidžių kompleksas, kurį trečiasis asmuo J. M. įgijo už pajus. Minėtus pastatus ieškovė 2015 m. lapkričio 12 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš trečiojo asmens J. M. (t. 1, b. l. 30-55). Patekimas į statinius, jų naudojimas ir eksploatavimas buvo užtikrinamas žemės sklypų nuomos sutarčių pagrindais.
5. 2007 m. kovo 29 d. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir trečiasis asmuo J. M. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartis iki žemė bus grąžinta savininkams (t. 1, b. l. 56-57). Panevėžio apskrities viršininkas 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. Ž-868 atsakovėms priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nustatė kelio servitutą – teisę važiuoti transporto priemonėmis 6 m pločio keliu (t. 1, b. l. 99-100). J. M. pardavus ieškovei jam priklausančius statinius, ieškovė su atsakovėmis 2014 m. sausio 2 d. sudarė trumpalaikę žemės nuomos sutartį, kuria ieškovė išsinuomojo iš atsakovių žemės sklypus (t. 1, b. l. 59). Santykiams tarp šalių pablogėjus, atsakovės nuo 2017 m. vasario 23 d. nutraukė 2014 m. sausio 2 d. sudarytą trumpalaikę žemės nuomos sutartį.
6. Pagal byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad patekimas prie ieškovei priklausančio pastato – malūno nėra apsunkintas. Ieškovės pateikti matininko R. R. 2018 m. birželio 22 d. projektai, pagal kuriuos prašoma nustatyti neterminuotus servitutus atsakovėms priklausantiems žemės sklypams, buvo parengti negavus žemės savininkių, t.y. atsakovių sutikimo ir apie tai neinformavus VĮ Registrų centras matininko (t. 4, b. l. 138-139). Todėl padarė išvadą, kad šie projektai negali būti pripažinti tinkamais ir jų pagrindu teismas negali nustatyti servitutų.
7. Netenkinus reikalavimo nustatyti neterminuotų servitutų, teismas atmetė ieškovės reikalavimą panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. Ž-868 dėl atsakovėms priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nustatyto kelio servituto bei kitus su servitutų nustatymu susijusius ieškovės reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovė ŽŪB ,,Berčiūnai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės 2019 m. birželio 20 d. patikslintą ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
9. Nurodė, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nenagrinėjo ir neatskleidė ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir nurodytų argumentų, susijusių su reikalavimais nustatyti servitutus. Teismo sprendime nurodęs, kad patekimas prie ieškovei priklausančio malūno pastato neapsunkintas, teismas visiškai nepasisakė dėl kitų ieškovės reikalavimų, nesvarstė servitutų nustatymo sąlygų - neanalizavo ieškovės galimybių naudotis, eksploatuoti, tinkamai prižiūrėti ir rūpintis kitais jai priklausančiais statiniais. Nurodė, kad iš viso ieškovei priklauso 14 statinių ,esančių atsakovių žemės sklypuose.
Žemesnės instancijos teismas
10. Didžioji dauguma ieškovei priklausančių statinių ( 11 statinių) yra (duomenys neskelbtini) Ieškovė į jai priklausančius pastatus patekdavo keliais būdais, tačiau atsakovėms nutraukus nuomos sutartį, ieškovė į savo statinius negali patekti.
11. Kiti ieškovei priklausantys statiniai yra (duomenys neskelbtini)Dalis pastatų yra sugriuvę arba blogos būklės, todėl prašomas nustatyti servitutas ne tik užtikrintų ieškovei patekimą prie statinių bet ir leistų be atsakovių sutikimo rūpintis bei prižiūrėti juos. Ieškovė į dalį savo pastatų negali apskritai patekti, nes neturi teisinio pagrindo naudotis sklypu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad byloje nėra nustatyta kitų būdų, kurie suteiktų galimybę ieškovei eksploatuoti jai priklausančius statinius.
12. Ieškovė, nerasdama bendro sutarimo su atsakovėmis bei ruošdamasi teikti ieškinį teismui dėl atlygintinių servitutų nustatymo, kreipėsi į VĮ Registrų centras prašydama parengti atsakovėms priklausančių žemės sklypų su pastatais, aikštelių ir privažiavimo kelių servitutų projektus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pateikti projektai yra gauti neteisėtai ir negali būti bylos faktinių aplinkybių nustatymo šaltinis.
Šalies argumentai
13. Ieškovė prašė teismo nustatyti dviem atsakovėms priklausantiems žemės sklypams ((duomenys neskelbtini)bei ((duomenys neskelbtini)) servitutus, nes ieškovei priklausantys pastatai užima beveik visą žemės sklypo plotą, todėl norint tinkamai naudoti pastatus pagal paskirtį, reikalingas visas žemės sklypas. Žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuoti ant žemės sklypo esančių pastatų ir statinių tinkamam eksploatavimui užtikrinti. Atsakovės tai žinojo ir su tuo sutiko. Valstybė, prieš atkurdama nuosavybės teises atsakovėms, buvo sudariusi valstybinės žemės nuomos sutartį su tuometiniu pastatų savininku J. M. pastatams eksploatuoti. Ieškovė prieš įsigydama pastatus iš J. M. sudarė su atsakovėmis trumpalaikę žemės nuomos sutartį, kuria išsinuomojo abu žemės sklypus. Nutraukus žemės sutartis, ieškovė nebeturi galimybės nei pateikti, nei galimybės rūpintis savo pastatais (atlikti jų remonto be atsakovių sutikimo). Taip ieškovė priversta, pažeidinėdama atsakovių teises, neatlygintinai naudotis žemės sklypais, o tai gilina konfliktus tarp šalių.
14. Nurodo, kad ieškovės pateikti matininko R. R. projektai yra reikšmingi bylai, juose yra pateikiamos prašomo servituto posūkio koordinatės. Teismas nepagrįstai projektus pripažino netinkamais. Mano, kad teismas be teisinio pagrindo, nusprendė, kad ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, kad ji gavo atsakovių sutikimą atlikti matavimo ir projektavimo darbus, kuriuos ir atliko matininkas.
15. Ieškovė prašė nustatyti servitutus žemės sklypams (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) ne pateikto projekto pagrindu, o faktinių aplinkybių pagrindu, nes ant jų stovi ieškovei priklausantys statiniai. Ieškovė pateikė įrodymus, kad statinių savininkė (ieškovė) nesumažino žemės sklypų naudojimo intensyvumo, lyginant su prieš tai sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartimi ir žemės sklypo naudojimo intensyvumu.
16. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) reikalinga nustatyti kelio servitutą, nes esant nedideliam atstumui nuo statinio iki žemės sklypo ribos, nėra objektyvios galimybės įrengti aikštelę ir išvažiavimą, kuris nepatektų į žemės sklypą. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra statiniai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), todėl siekiant užtikrinti tinkamą jų naudojimą, reikalinga nustatyti kelio servitutą pagal ieškovės pateiktą matininko projektą.
17. Apeliantės nuomone, kadangi servitutų nustatymo būtinybė atsirado nuosavybės teisių į žemę atkūrimo metu, kompensacijos už naudojimąsi tokiu servitutu dydis turėtų būti nustatomas tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas už žemės plotą, reikalingą šių statinių eksploatacijai, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra šis žemės sklypas teritorijoje. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovėms turėtų būti priteista 28,10 Eur dydžio kas metai mokama periodinė kompensacija už naudojimąsi servitutais.
18. Žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2007 m. vasario 26 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-868 pagrindu yra nustatytas kelio servitutas. Ieškovė prašo nustatyti servitutą visam žemės sklypui, kurio apimtis ir turinys apima 2007 m. vasario 26 d. apskrities viršininko įsakymo Nr. Ž-868 pagrindu nustatyto kelio servituto apimtį ir turinį, todėl yra pagrindas jį panaikinti.
Atsiliepimas
19. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad apelianto reikalavimai yra nepagrįsti, nes teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės jį prašo atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad jai priklauso 14 statinių. Ieškovė savavališkai pastatė grūdų džiovyklą su grūdų išpylimo duobe, kurią Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomaisiais nurodymais buvo įpareigota iki 2018 m. balandžio 16 d. nugriauti. To nebuvo padaryta.
22. Ieškovė savavališkai naudojosi atsakovėms priklausančiais sklypais: neteisėtai įrenginėja įvairias aikšteles, privažiavimo kelius. Atsakovės pateikti įrodymai (judėjimo schema) patvirtina, kad ieškovė gali patekti prie visų jai priklausančių statinių.
23. Ieškovės pateikti matininko R. R. žemės sklypo projektai padaryti vien ieškovės interesais, neatsižvelgiant į atsakovių interesus, su jomis nederinti. Vienintelis teisingas servituto projektas yra nustatytas Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. birželio 19 d. sprendimais Nr. 21-106796-29017 ir Nr. 21-106797-29018, kuriais prie žemės sklype esančių pastatų nustatyti servitutai.
24. Servitutų nustatymui 1995 m. buvo parengti teritorijų apie pastatus planas, situacijos schema, kurie įtakos neturėjo, nes žemės grąžinimas vyko po jo sudarymo, schema buvo sudaroma tik vykdant pastatų privatizaciją. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė turi pakankamai platų privažiavimą prie statinio (daržinės) ir naudoja statinį, vykdo ūkinę veiklą, sandėliuoja šieną.
Šalies argumentai
25. Ieškovė žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prašo užstatyti naujais statiniais (aikštelėmis), kurių bendras plotas sudaro 3916 kv. m., t. y. netgi 395 kv. m. daugiau negu šiuo metu yra užstatytas žemės sklypas ieškovei priklausančiais statiniais. Šios naujai prašomos įsirengti aikštelės visiškai nesusijusios su pastatų, esančių žemės sklype, aptarnavimu ar privažiavimu. Atsakovių nuomone, ieškovė nepagrindė būtinumo statyti naujus statinius.
26. Pažymi, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi atsakovėms priklausanti gyvenamoji sodyba, sutvarkytas ir prižiūrimas namų kiemas apsodintas dekoratyviniais augalais. Ieškovėms grąžinant žemę, šiame sklype kelio servitutai nebuvo numatyti. Šis reikalavimas yra nesusijęs su privažiavimu prie pastatų ir yra pareikštas tik dėl ieškovės patogumo.
27. Nurodo, kad atsakovės ir dabar sutiktų nuomoti žemę už rinkos kainą, kai tik ieškovė pašalins visus pažeidimus dėl kurių buvo nutraukta ankstesnė žemės nuomos sutartis.
28. Ieškovė ŽŪB „Berčiūnai“ už prašomus naujai nustatyti servitutus siūlo mokėti 28,10 Eur metinį mokestį vadovaudamasi norminiais aktais, kurie reglamentuoja valstybinės žemės nuomos kainas, o šiuo atveju žemė yra privati. 2019 m. gruodžio 6 d. atsakovių atstovas advokatas nusiuntė pasiūlymą ŽŪB „Berčiūnai“ atstovui advokato padėjėjui dėl žemės nuomos sutarties sudarymo už kainą – 300 Eur/1 ha, tačiau ŽŪB „Berčiūnai“ pasiūlymo nepriėmė. Atsakovės pateikė įrodymus, kad šiai dienai tokia yra žemės rinkos nuomos kaina.
29. Nurodo, kad servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu, jis gali būti panaikintas Tarnybos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, tik atitinkamai esant viešpataujančiojo daikto savininko raštu įformintam atsisakymui ir/arba tarnaujančiojo daikto ir viešpataujančiojo daikto savininkų tarpusavio susitarimui. Todėl ieškovė privalėjo pirmiausia pasiūlyti atsakovėms panaikinti seną servitutą ir nustatyti naują. Ieškovė nesikreipė į atsakoves dėl šių veiksmų atlikimo sutikimo, todėl negalėjo kreiptis į teismą su tokiu ieškinio reikalavimu.
30. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, mano, kad ieškovės ŽŪB „Berčiūnai“ reikalavimas nustatyti naujus servitutus remiasi ne būtinumu, o dėl ieškovės patogumo. Savavališkai be žemės sklypo savininkių sutikimo pasistačiusi nelegalių statinių, ieškovė siekia ne pašalinti pažeidimus, o juos priverstinai, prieš žemės savininkių valią įteisinti, todėl jai ir reikalingi papildomi servitutai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
32. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl servituto nustatymo ir kompensacijos dydžio už servituto nustatymą.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininkas 1998 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 21-46862-11743 ir 2007 m. birželio 19 d. sprendimais Nr. 21-106796-29017 ir Nr. 21-106797-29018 atkūrė atsakovėms nuosavybės teises į žemės sklypus: (duomenys neskelbtini).
34. Ant nurodytų žemės sklypų stovi ieškovei priklausantys statiniai - ant žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškovė įsigijo iš J. M.. Šiai dienai Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. Ž-868 atsakovėms priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti kelio servitutai: 103 - teisę važiuoti transporto priemonėmis 6 m pločio keliu, esančiu žemės sklype 19-3 (viešpataujantis daiktas), 203 - teisę važiuoti transporto priemonėmis 6 m. pločio keliais (tarnaujantis daiktas).
35. Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašė nustatyti atsakovių žemės sklypų servitutą ((duomenys neskelbtini)) ir kelio servitutus (duomenys neskelbtini), nes apeliantės teigimu, juos nustatyti tapo būtina dėl to, kad atsakovėms nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, į kuriuos 1998 m. birželio 17 d. ir 2007 m. birželio 19 d. atkurtos nuosavybės teisės, yra ieškovei priklausantys statiniai, pastatyti iki nuosavybės teisių atkūrimo. Žemės nuomos sutartis, sudaryta su atsakovėmis, nutraukta ir šalims dėl servituto susitarti nepavyko. Šalims nesutarus dėl ieškovės teisės naudotis jai nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir juose vykdyti ūkinę veiklą bei į juos patekti, ieškovė kreipėsi dėl servituto nustatymo teismo sprendimu.
36. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.
37. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-157/2009). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111 straipsnis), todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-210/2012). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Teismai, spręsdami dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, faktinių bylos aplinkybių pagrindu kiekvieną jų turi įvertinti pagal prieš tai nurodytus įstatyme įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2014).
38. Ieškovė, kreipdamasi dėl servitutų nustatymo, turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad yra išnaudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybės patekti prie jai priklausančių pastatų, įrodyti, kad esamas kelio servitutas neužtikrina patekimo prie pastatų ir kiti, atsakovių siūlomi variantai (žemės nuoma, servituto nustatymas ne per atsakovių sklypus) dėl objektyvių priežasčių yra netinkami.
39. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį dėl servitutų nustatymo, pasisakė tik dėl vieno ieškovei priklausančio statinio – malūno, padaręs išvadą, kad patekimas prie jo nėra apsunkintas (sklypas (duomenys neskelbtini), t.y. nenustatė žemės servituto būtinumo, tačiau nepasisakė dėl kitų ieškovės reikalavimų. Teismas neatliko aplinkybių vertinimo pagal įstatyme numatytus kriterijus - nenustatė esamos faktinės situacijos: esant ginčui tarp šalių, nenustatė kiek ieškovei priklausančių pastatų faktiškai stovi ant atsakovėms priklausančių žemės sklypų (ar tai nėra savavališkos statybos), netyrė jų būklės, nenustatė kiek ieškovei priklausantys pastatai užima atsakovėms priklausančio ploto ir ar nenustačius servituto ieškovė objektyviai neturi galimybės normaliomis sąlygomis naudoti pagal paskirtį savo nuosavybę, vykdyti statinių priežiūros darbus ir nėra jokio kito būdo įgyvendinti pastato savininkės interesus. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovėms nuosavybės teise priklausančioje žemėje administraciniu aktu buvo nustatytas 6 m pločio kelio servitutas (CK 4.119 straipsnis) patekti į ieškovei priklausantį daiktą. Šiai dienai daugelis ieškovei priklausančių statinių yra avarinės būklės, todėl teismas turėjo tirti ar negalima ieškovei priklausančių daiktų rekonstruoti taip, kad nereikėtų nustatyti naujų servitutų.
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Ieškovei priklausantys pastatai yra skirti vykdyti gyvulių auginimo veiklą. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad ji šios veiklos neketina vykdyti, o po remonto darbų statinius planuoja naudoti sandėliavimo tikslu. Nagrinėjamu atveju teismas netyrė ir sprendime nepasisakė dėl ieškovei priklausančių daiktų tikslinės paskirties ir galimos to svarbos servitutų nustatymui.
41. Ieškovė prašė nustatyti servitutą visam žemės sklypui esančiam (duomenys neskelbtini) Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais servitutas gali būti nustatytas visam žemės sklypui, t. y. visam žemės sklypo plotui. Jeigu viešpataujantysis daiktas – statiniai – užima tokią dalį žemės sklypo, kad likusioji jo dalis negali būti normaliai pagal savo paskirtį naudojama, į tai turi būti atsižvelgiama ir gali būti nustatomas servitutas visam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-390/2013). Tokiu atveju servitutu būtų suteikiama teisė naudotis tarnaujančiuoju žemės sklypu, o naudojimosi teisės turinį lemtų pastato naudojimo pagal paskirtį poreikiai (CK 4.112 straipsnio 3 dalis). Todėl, kaip minėta anksčiau, teismas turėtų išsiaiškinti kokį plotą užima statiniai ( šalys dėl to nurodo skirtingus duomenis, pasak apeliantės sklype (duomenys neskelbtini) apie 90 proc., (duomenys neskelbtini) apie 91 proc., pasak atsakovių, (duomenys neskelbtini) užstatyta apie 10-11 proc., (duomenys neskelbtini) apie 22 proc.) ir ar likusi žemės sklypo dalis negali būti naudojama pagal paskirtį.
42. Sprendžiant dėl konkrečių ieškovės prašomų suteikti teisių, teismas faktinių bylos aplinkybių pagrindu kiekvieną jų turėjo įvertinti pagal įstatyminius kriterijus: ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis ir tuomet spręsti kokia apimti tenkinti ar atmesti ieškovės reikalavimus. Tačiau to nebuvo padaryta, teismas ginčo esmę sudarančių aplinkybių tinkamai neištyrė ir neįvertino.
43. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pagal ieškovės pateiktą matininko R. R. projektą servitutai negali būti nustatomi, nes jis atliktas negavus atsakovių sutikimo matavimo ir projektavimo darbams ir jo nevertino. Su tokia išvada kolegija nesutinka. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindą sudaro, be kitų, servituto dydžio ir vietos aplinkybės – jo išmatavimai, konfigūracija, išsidėstymas ir kiti duomenys. Jie atvaizduojami plane (schemoje), kuris yra būtinoji ieškinio dalis (priedas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. spalio 12 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-347-695/2017). Teikiant ieškinį dėl servituto nustatymo, ieškovė turėjo pateikti ir planą (schemą), kuriame turi būti nurodyti servituto dydžio ir kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju, matininkas neatliko kadastro duomenų nustatymo darbų, todėl jam nebuvo būtina gauti gretimų sklypų savininkų (atsakovių) sutikimą, atlikti kelio servituto projektą (Kadastro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės pateiktą servitutų projektą pripažino netinkamu dėl jo formos ir rengimo procedūros ydingumo .
44. Ieškovei įrodžius objektyvų ir konkretų poreikį teismo sprendimu nustatyti prašomą servitutą, teismas turėtų spręsti servituto atlygintinumą klausimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, tai yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija pagal CK 4.129 straipsnį, jos dydį nustatant pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Ieškovė sutinka ir prašo nustatyti atlygintiną servitutą, tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, šalys nesutaria dėl kainos.
45. Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. Galimi atvejai, kai teisinga ir adekvati kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui prilyginama viso sklypo rinkos vertei. Tačiau tiek žemės sklypo vertė, tiek suvaržymų naudotis likusia sklypo dalimi būtent dėl servituto nustatymo faktas teismų turi būti nustatyti remiantis bylos duomenų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
46. Ieškovė, apskaičiuodama kompensaciją už servitutą vadovaujasi Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 8 sprendimu Nr. T-93 „Dėl metinio nuomos mokesčio už valstybine žemę tarifų nustatymo“. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog galimos kompensacijos dydį nustato teismas, o ne nurodytas aktas, todėl spręsdamas dėl kompensacijos dydžio teismas gali į ją atsižvelgti, bet neprivalo juo vadovautis. Turi būti nustatoma nuosavybės teisės apribojimui adekvati kompensacija, kitu atveju tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis būtų neproporcingai iškreipta, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
47. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes – jei byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, kad būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis Nr. 3K-3-121/2009). Apeliacinio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo (CPK 301 straipsnio 1 dalis).
48. Dėl aukščiau nurodytų neištirtų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, dėl naujų įrodymų ištyrimo būtinybės byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme tokia apimtimi neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl pirmosios instancijos teismo padarytų materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimų buvo neatskleista bylos esmė ir dėl to byla galimai išnagrinėta neteisingai, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
49. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas iš naujo turės spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Todėl naikinamas ir pirmosios instancijos teismo priimtas 2020 m. balandžio 2 d. papildomas sprendimas, kuriuo buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
ieškovės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies .
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. papildomą sprendimą.
Nutartis neskundžiama.