Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1674-775/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-08
Bylos Nr.
2A-1674-775/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-23397-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Šliumpienė
Ieškovas
D. Z.
Atsakovas
T. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1674-775/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-23397-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. ir atsakovės T. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Z. patikslintą ieškinį atsakovei T. K. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-555-752/2018, kuri buvo išnagrinėta pagal ieškovo D. Z. patikslintą ieškinį atsakovei T. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neterminuoto motinos valdžios ribojimo, bei pagal atsakovės T. K. patikslintą priešieškinį ieškovui D. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, laikino tėvo valdžios ribojimo, išvadą teikianti institucija - (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, nepilnamečio D. Z. gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu D. Z., priteisė iš T. K. išlaikymą sūnui D. Z. po 86,95 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2015 m. sausio 5 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 3 d., o nuo 2017 m. balandžio 4 d. priteisė po 170 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, D. Z. paskyrė lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, priteisė iš ieškovo D. Z. 2 446 Eur išlaikymo įsiskolinimą sūnui D. Z., nustatė, kad šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra atsakovė T. K., įpareigojo ieškovą ir atsakovę per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pradėti lankyti ir baigti tėvystės įgūdžių kursus, likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 19 d. papildomu sprendimu iš atsakovės T. K. ieškovui D. Z. priteisė 492,63 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės T. K. valstybei priteisė 61 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, 60,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, ir 347 Eur už ieškovui teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-200-896/2019, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nustatymo grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-7612-920/2019, nustatė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Z. tvarką.

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-212-324/2020, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. sprendimą pakeitė, pašalinant iš jo nustatytos atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos 1-me punkte numatytą įpareigojimą, pagal kurį atostogų terminui vaiko tėvas D. Z. privalo perduoti vaiko motinai T. K. (K.) vaiko asmeninius dokumentus be jokių apribojimų ar sąlygų. Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą. Bylos dalį pagal 2019 m. liepos 9 d., registracijos Nr. DOK-82232, pateiktą ir 2019 m. liepos 10 d. priimtą ieškovo ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-7612-920/2019 pagal abiejų šalių ieškinius dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 2019 m. liepos 9 d. ieškovas pateikė ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kurį teismas priėmė, tačiau įstatymo nustatyta tvarka neišsprendė.

Šalies argumentai

5. Patikslintu ieškiniu (reg. Nr. DOK-82232) ieškovas D. Z. prašė teismo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-555-752/2018, dalyje dėl D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo priteisimo ir priteisti iš atsakovės T. K. nepilnamečio sūnaus D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskirti D. Z. nepilnamečio sūnaus D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, priteisti valstybei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas atstovaujant ieškovą. Nurodė, kad D. Z., gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu, todėl atsakovė privalo teikti lėšas vaikui išlaikyti, kurių dydis turi atitikti vaiko amžių, išsivystymo lygį ir patenkinti jo turimus poreikius. Priteistas išlaikymas po 170 Eur, neatitinka vaiko poreikių. Tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus reglamentuoja įstatymas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo turtinei padėčiai, skirtas užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tam, kad nepilnametis D. Z. galėtų augti ir gyventi sąlygomis, kurios atitiktų jo poreikius, jo išlaikymui reikia bent jau 855 Eur per mėnesį. Nurodė, kad D. Z. yra sparčiai augantis ir besivystantis vaikas, todėl jam nuolat reikalinga atnaujinti aprangą, avalynę, apatinį trikotažą, jam reikalingos lavinimo priemonės, higienos prekės, papildai pagal jo sveikatos pobūdį, maistas, vaistai, gydymo paslaugos, visavertis ir parinktas maistas pagal jo specialius poreikius. D. Z. turi specialių poreikių pagal jam diagnozuotas ligas. Atsakovė vaiku nesirūpina visiškai, nors jos turtinė padėtis yra gera. Ieškovas pilnai dirbti ir užsidirbti negali dėl vaiko ligų, jam būtina nuolatinė priežiūra.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi, civilinę bylą pagal ieškovo D. Z. ieškinį atsakovei T. K. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius, skyrė nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, įpareigojo ieškovą iki posėdžio datos sutikslinti savo reikalavimą dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, įpareigojo atsakovę pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

7. Ieškovas 2021 m. vasario 15 d. (reg,. Nr. DOK-20412) teismui pateikė patikslintus reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovės vaiko motinos T. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki kol buvo nustatyta vaiko genetinė liga ir būtinas jos progresavimo valdymas, t. y. 2020 m. rugpjūčio mėn. nuo šios datos skaičiuojant 350 Eur mėnesiui, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vaikui buvo nustatyta reta genetinė liga, kurios valdymas reikalauja lėšų. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškovu, atsakovė privalo teikti lėšas vaikui išlaikyti, kurių dydis turi atitikti vaiko amžių, išsivystymo lygį ir patenkinti jo turimus poreikius. Priteistas išlaikymas po 170 Eur, neatitinka šiai dienai vaiko poreikių. Tam, kad vaikas galėtų augti ir gyventi sąlygomis, kurios atitiktų jo poreikius, jo išlaikymui reikia 900 Eur per mėnesį. Šią sumą sudaro: sanatorinis gydymas, kuris būtinas vaikui, vaikas buvo du metus kasmet po kartą – po 22 d. sanatoriniame gydyme. Gydančio specialisto išvadoje nurodyta, kad tokia ambulatorinė specialistų pagalba būtina, jos kaina yra 1 050 Eur. Metams reikia: sanatorijai 1 050 Eur (sanatorijos vaikui reikalingos dėl (duomenys neskelbtini)); reabilitacijos pas specialistus – kineziterapeutus, užsiėmimų kaina yra 20–30 Eur valandai, skaičiuojant pigiausia kaina, bus 86x20 = 1 720 Eur; vasaros stovykla kartą metuose, kainos nuo 180 iki 500 Eur, skaičiuojant optimaliai bus 240 Eur; transporto išlaidos metams: vaiką vežioti į sanatoriją, stovyklą, būrelius, reabilitacijoms pas kineziterapeutus, bus 200 Eur; transporto išlaidos metams miesto transportu – 10 mėn. po 13 Eur bus 130 Eur; gabių vaikų olimpiados metams (mokamos) vadovėlių – pratybų knygos, sąsiuviniai, mokslo priemonės, uniforma, kuprinė 20+50+50+80+50 viso 250 Eur, įvertinus priemones, kurios tarnauja kelis metus, tai bus 180 Eur; medicinos išlaidos metams: akiniai po vieną porą metams (iki šiol per du metus keitė tris kartus) 70 Eur. Viso metinės išlaidos yra 3 590 Eur. Dalinant jas mėnesiui yra 300 Eur. Kasmėnesinės išlaidos: vaiko gydanti ortodontė nustatė būtinybę, po dantų sąkandžio ir jų tiesinimo plokštelėmis, nuo po kelių metų (tai bus 2023 m. pradžia) naudoti breketų sistemas, kurios bus būtinos abiem žandikauliams (kaip ir dabar plokštelės), ir jų kaina su visais aptarnavimais yra (keramikinės – antros pagal pigumą) 2 000 Eur. Įvertinant tai jų reikės iki kol vaikas augs – t. y. iki ~20 m. 2 000 Eur dalina iš 86 mėnesių, bus po 23 Eur. Dar neskaičiuota, kad vėliau reikės kapų, o jų kaina 3 000 Eur; vaiko ortopediniai batai kompensuojami vieni pusei metų. Kitus tenka užsakyti už savo lėšas, todėl kad vaiko koja auga, o žieminių, vasarinių, demisezoninių reikia daugiau nei dviejų metams, tai bent vieną porą turi skaičiuoti, o jos kaina yra 100 Eur, tad mėnesine išraiška per 12 mėn. bus 8 Eur. Tad bendra suma su breketais bus 23+8 ~ 30 Eur; maistui 200 Eur (iš jų 80 Eur vien tik mokykloje), tad namų maistui skaičiuojant po 4 Eur dienai yra labai minimalu; rūbai 100 Eur; žaidimai, elektronika 40 Eur; techninis palaikymas – kompiuteriai, programos mokslams, (skaičiuojant kompiuterį 2 metams, planšetinį mokyklai, programas 1 000+200+200 bus 1 400 Eur dviem metams, tai mėnesiui bus 60 Eur; higiena, vaistai, papildai 20 Eur; būstas (už būsto nuomą ir patarnavimus) išlaidos yra mėnesiui 450 Eur. Vaikui skaičiuotina bent 100 Eur mėnesiui; vaiko sporto įranga – pradedant dviračiais, paspirtukais, ateityje motoroleriais, vertinant kad dviratis kainuoja apie 500 Eur, paspirtukai tiek pat, o ateities technika dar brangiau, tai skaičiuojant vien 500 Eur metams, bus mėnesiui 40 Eur, o su visomis kitomis sporto priemonėmis, kurios būtinos vaikui dėl jo ligos valdymo, tai bus mėnesiui 50 Eur. Iš viso: 300+30+200+100+40+60+20+100+50 = 900 Eur. Vaikui jau greitai (duomenys neskelbtini) metų. Jis yra sparčiai augantis ir besivystantis vaikas, todėl jam nuolat reikalinga atnaujinti aprangą, avalynę, apatinį trikotažą, jam reikalingos lavinimo priemonės. Taip pat, viskas greitai susidėvi. Kaip ir visuotinai žinoma yra reikalingos higienos prekės ir kt. Be to, augančiam vaikui reikalingi papildai ir pagal jo sveikatos pobūdį. Tačiau didžiausią vaiko poreikių dalį sudaro maistas, vaistai, gydymo paslaugos, kadangi vaikas yra augantis ir su spec. poreikiais, jam reikia visaverčio ir parinkto maisto. Vaikas serga šiomis diagnozuotomis ligomis: (duomenys neskelbtini). Visos patologijos sąlygotos (duomenys neskelbtini) sindromo. Taip pat sūnui kiekvieną dieną reikalingi įvairūs vitaminai ir papildai, kurie brangiai kainuoja. Sūnui rekomenduotinas sveikesnis ir pritaikytas maistas, kuris yra brangesnis. Atsakovės turtinė padėtis yra gera. Atsakovės pateikti dokumentai rodo, kad ji turi nuosavybės teise 2 kambarių butą daugiabutyje didmiestyje – (duomenys neskelbtini), turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (kas suteikia gyventi ir galimybę dirbti). Atsakovė gyvena ir jos deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), kur atlyginimai Lietuvoje didžiausi, todėl prašoma priteisti 300 Eur suma (nuo ieškinio padavimo dienos) per mėnesį, sūnaus išlaikymui iš atsakovės nėra per didelė, kadangi ieškovo dalis vaiko rūpinimosi atžvilgiu yra neginčytinai didesnė. Ieškovas pilnai dirbti ir uždirbti negali dėl vaiko ligų, nes būtina nuolatinė priežiūra, ir rūpinimasis. Vaikas yra ypatingai gabus. Ypatingai gabių vaikų programos dalyvis. Kas savaitę vyksta užsiėmimai, į kuriuos vaiką reikia nuolat vežioti, o tai kainuoja laiko ir pinigų. Atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, įgali, turinti informacinių, organizacinių sugebėjimų – nuolat dažnai skrenda į užsienio šalis, neturi kitų išlaikytinių, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašymas priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui išlaikyti yra logiškas ir būtinas užtikrinant būtinus vaiko poreikius. Atsakovė nuo pat 2015 metų tvirtino, kad gerai uždirba, teigė jog turi nuolatinį Lietuvos mastu gerai apmokamą darbą. Atsakovė tvirtino, kad būstas (duomenys neskelbtini) jai nekainuoja – nuomotis nereikia, jį nuomoja ir ją pilnai ilgą laiką išlaiko sugyventinis, kuris irgi gerai uždirba.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atsakovės atsiliepimą (reg. Nr. DOK-30013) ieškovas papildomai nurodė, kad atsakovė pati nesilaiko bendravimo tvarkos, nesirūpina vaiko sveikata. Duomenys apie vaiko dantų būklę yra pateikti byloje. Ieškovas su vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) kambarių bute. Atsakovė nuolat nepertraukiamai gaudavo leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Migracijos departamentui du kartus teikė duomenis apie skirtinguose bankuose laikomas dideles lėšas. Atsakovė byloje per posėdį Kauno apygardos teisme pati nurodė, kad dirba ir uždirba, ir įvardino sumas nuo 1 000 iki 1 500 Eur per mėnesį. Atsakovė pati nurodė, kad draugas yra jos sugyventinis, jog jie veda bendrą ūkį – tai yra kartu gyvena ir ruošiasi susituokti. Atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini), neturi asmenų, kuriais reikėtų rūpintis, būsto nuoma nekainuoja, yra išlaikoma sugyventinio, todėl turi visas sąlygas dirbti ir uždirbti. Nenoras net registruotis Užimtumo tarnyboje, rodo kad atsakovė randa geresnių veikų lėšoms generuoti, o jų tyčinis slėpimas parodo atsakovės tikrąjį veidą, ir tai kaip ypatingai kenkia vaikui. Atsakovę byloje atstovauja apmokamas advokatas.

9. Atsiliepimu į ieškovo patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad su patikslintu ieškovo ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti (reg. Nr. DOK-29116). Nurodė, jog ieškovas teigia, kad vaikui reikia sanatorijos, reabilitacijos, tačiau nuo atsakovės, vaiko motinos slepiami ne tik faktai dėl vaiko sveikatos, tačiau slepiamas ir pats vaikas. Ieškovas iš atsakovės paėmė visiškai sveiką vaiką, duomenų, kad vaikas turėtų kokių rimtų sveikatos sutrikimų nėra. Atsakovės nuomone, jei ieškovas negali tinkamai prižiūrėti vaiko ir jo sveikatos, vaiko gyvenamąją vietą reikia pakeisti, kad jis gyventų su savo motina. Reikalaujamos 300 Eur išlaikymo sumos ieškovas nepagrindė, nors ir nurodo, kad po kelių metų (tai bus 2023 metų pradžia) vaikui neva reikės breketų sistemos, tačiau pinigų už tai nori dabar, nors vaikui jų gal ir nereikės, jei jis bus tinkamai prižiūrimas. Ieškovas nurodė išlaidas būstui – vaikui 100 Eur į mėnesį, tačiau tai negali atitikti tikrovės, nes gyvena vieno kambario bute. Be to, sūnus galėtų gyventi su motina, tuomet nereikėtų skaičiuoti pinigų vaikui už išlaidas būstui. Sprendimų dėl vaiko reabilitacijos, sanatorijų ir kt., jei tam yra pagrindas ir būtinybė, ieškovas negali priimti pats vienas, neatsižvelgiant į motinos nuomonę. Teismas, priteisdamas išlaikymą 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo sprendimu, įvertino visas aplinkybes, po šio teismo sprendimo jokių pakeitimų neįvyko, todėl turi būti palikta teismo priteista vaiko išlaikymui suma. Po 2018 metų atsakovės materialinė padėtis nepagerėjo, o ieškovo nepablogėjo, atsakovei neleidžiama bendrauti su vaiku. Iš ieškovo patikslinto ieškinio neaišku, kokia yra sūnaus sveikatos būklė. Ieškovas nurodo, kad negali dirbti, nes jam reikia prižiūrėti vaiką, tačiau duomenų, kad vaikui reikalinga priežiūra, nepateikė. Atsakovės draugas neturi pareigos išlaikyti jos ir ieškovo sūnaus, kuris gyvena su ieškovu. Atsakovės draugas padeda atsakovei, nes jo nuomone, vyras turi rūpintis moterimi. Tokia atsakovės draugo pagalba suteikia jai galimybę teikti išlaikymą vaikui iki kol atsakovė susiras darbą. Atsakovė negali skirti vaiko išlaikymui daugiau negu jai priteista (t. y. 170 Eur), nes šiuo metu yra labai sunku susirasti oficialų apmokamą darbą.

10. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl patikslinto ieškinio dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo nurodė, kad, atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir faktus, t. y. pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius ir specialiuosius poreikius, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą, kad būtų padidintas išlaikymas nepilnamečiui sūnui, kadangi 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymo dydis gali patenkinti tik būtinuosius poreikius, o nepilnametis turi ir specialiųjų poreikių, todėl laikė, kad išlaikymo dydis turi būti didinamas. Nurodė, kad išlaikymo dydžio padidinimas turi atitikti protingus nepilnamečio vaiko poreikių būtinuosius ir specialiuosius poreikius, taip pat, didinant išlaikymo dydį, turi būti atsižvelgta į abiejų tėvų galimybes prisidėti prie padidėjusių sūnaus poreikių tenkinimo, į tėvų materialinę padėtį, pastangas teikti didesnį išlaikymą sūnui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-555-752/2018 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui šalių vaikui D. Z. ir priteisė iš atsakovės T. K. nepilnamečio vaiko D. Z. išlaikymui po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki 2020 m. rugpjūčio mėn., o nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. priteisė po 315 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą D. Z.. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Valstybei iš atsakovės T. K. priteisė 52 Eur žyminį mokestį ir 6,57 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

12. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-555-752/2018 nuspręsta nepilnamečio vaiko D. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 86,95 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2015 m. sausio 5 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 3 d., o nuo 2017 m. balandžio 4 d. priteisti po 170 Eur iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovą paskirti lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-212-324/2020 nutarė bylos dalį pagal 2019 m. liepos 9 d., registracijos Nr. DOK-82232, pateiktą ir 2019 m. liepos 10 d. priimtą ieškovo ieškinį dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Ieškovas byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki kol buvo nustatyta vaiko genetinė liga ir būtinas jos progresavimo valdymas, t. y. 2020 m. rugpjūčio mėn. nuo šios datos skaičiuojant 350 Eur mėnesiui, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad teismas savo nuožiūra gali priteisti ir didesnį išlaikymą vaikui 400 Eur ar 450 Eur, tačiau teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas yra išreikštas patikslintame ieškinyje.

13. Teismas nurodė, kad teismui patikrinus Sodros duomenis nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė kaip darbuotojai nėra registruoti. Ieškovas pateikė banko pažymas, kad atsakovė 2018–2019 metais turėjo piniginių lėšų sąskaitose. Ieškovas pateikė vaiko poreikių paskaičiavimą ir nurodė, kad vaikui per mėnesį reikia 900 Eur. Taip pat pateikė įrodymus, kad vaikas yra įtraukiamas į itin gabių mokinių ugdymo programą. Ieškovas pateikė vaikui skirtas padėkas ir diplomus dėl jo mokslo pasiekimų. Teismas nurodė, kad pateikta pažyma patvirtina, jog vaikas vasaros metu dalyvauja stovyklose. Iš pateiktų medicinos dokumentų išrašų teismas nustatė, kad vaikui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – (duomenys neskelbtini). Vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini). Vaikas nešioja dantų plokštelę, pažymėta, kad vėliau – gydymas breketų sistemomis. Taigi iš medicininių dokumentų teismas nustatė, kad vaikui reikalingas ortodontinis gydymas ir medicininiai dokumentai pagrindžia breketų būtinumą vaiko sveikatai. Vaikas pastoviai nešioja akinius. Akinių receptas, kvitai patvirtina, kad vaikui reikalingi ir yra gaminami, perkami akiniai. Pateiktame (duomenys neskelbtini) vaikų reabilitacijos sanatorijos rašte nurodyta, kad vaikui 2018–2020 metais atliktos gydymo paslaugos dėl vaiko ligų.

14. Teismas konstatavo, jog nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimo priėmimo, kuriuo iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas po 170 Eur, pasikeitė bendra ekonominė situacija, pragyvenimo lygis, vaiko amžius bei vaiko sveikatos būklė, vaiko poreikiai, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Teismas nurodė, kad atsakovė nepaneigė išaugusio vaiko poreikių fakto, iš esmės neginčijo konkrečių tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių vaikui reikalingą mažesnę išlaikymo sumą, nei prašė ieškovas.

Šalies argumentai

15. Spręsdamas dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad vaikui reikalinga ir yra išleidžiama ieškinyje nurodyta 900 Eur suma per mėnesį. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas lanko mokyklą, todėl nėra duomenų, kad vaikas turi tokius specialiuosius poreikius dėl kurių jam būtų reikalinga nuolatinė, nepertraukiama priežiūra namuose ar gydymo įstaigoje ir dėl to ieškovas neturėtų galimybės dirbti. Ieškovas nurodė, jog už vaiką gauna 120 Eur iš valstybės. Ieškovui tenka kasdienė vaiko išlaikymo našta, būsto nuoma. Minimalių vaiko poreikių įrodinėti nereikia. Teismas, įvertinęs visus pateiktus įrodymus ir aplinkybes, manė, kad vaiko poreikiai per mėnesį galėtų sudaryti 700 Eur. Teismas nurodė, kad atsakovė neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties. Atsakovė nurodė, kad pastoviai nedirba, gauna apie 400 Eur kas mėnesį, bet tai ne pastovios pajamos, oficialiai dirba (duomenys neskelbtini) nuotoliniu būdu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad moka priteistą išlaikymą vaikui. Ji nepaneigė, kad gyventi Lietuvoje jai padeda draugas. Atsakovė neneigė, kad (duomenys neskelbtini) turi butą. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovė šį butą gali nuomoti ir taip gauti papildomų pajamų, kurias galėtų skirti vaiko išlaikymui bei kad leidimas gyventi Lietuvoje netrukdo atsakovei įsidarbinti, dirbti Lietuvoje ir gauti pajamas. Teismas nurodė, kad atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, daugiau išlaikytinių neturi, nenurodė jokių savo sveikatos sutrikimų, todėl gali imtis realių veiksmų gaunamoms pajamoms padidinti.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvoje kiekvienam vaikui yra skiriama 70,00 Eur išmoka per mėnesį, nurodė, kad nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas šia suma (700 Eur - 70 Eur = 630 Eur), o šiuo metu vaiko tėvams tenka po 315 Eur (630 Eur / 2) išlaikymas vaikui per mėnesį.

17. Teismas, įvertinęs abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, gaunamas pajamas, šeimyninę padėtį bei nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat išvadą teikiančios institucijos pritarimą iš atsakovės priteisto išlaikymo dydžio pakeitimui, sprendė, kad ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies, pakeistinas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimas, ir priteistinas iš atsakovės išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 265 Eur (300 Eur - 35 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki kol buvo nustatyta vaiko genetinė liga ir būtinas jos progresavimo valdymas, t. y. 2020 m. rugpjūčio mėn. nuo šios datos skaičiuojant 315 Eur (350 Eur - 35 Eur) mėnesiui iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą.

18. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės valstybei priteistinas 52 Eur žyminis mokestis (315 Eur-170 Eur) x 12 x 3 proc.), nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas. Nustatęs, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei byloje sudarė 7,30 Eur, o patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, teismas sprendė, kad 6,57 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iš atsakovės.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

19. Apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK-88906) ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą panaikinti iš dalies. Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės T. K. nepilnamečio vaiko D. Z. išlaikymui po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki 2020 m. rugpjūčio mėn. Priimti dalyje naują sprendimą – nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. mokėti vaikui D. Z. po 400 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Taip pat ieškovas prašo prie bylos medžiagos prijungti naujus rašytinius įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, nes iš antstolės gauti tik 2021 m. birželio 23 d. Antstolė 2021 m. birželio 22 d. iš Migracijos departamento gavo atsakovės pateiktus departamentui banko išrašus. Tokie dokumentai departamentui teikiami norint gauti/tęsti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje yra reikalavimas pateikti įrodymus apie lėšų turėjimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė disponuoja didelėmis lėšomis – iš (duomenys neskelbtini) banke esančios vienos sąskaitos nuimtos 3 100 Eur lėšos, kitoje sąskaitoje atsakovė turi 1 737 Eur. (duomenys neskelbtini) banke turi 9 850 Eur. Nurodo, kad naujai pateikti įrodymai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, jog ji neturi lėšų. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės po 400 Eur kasmėnesinių išmokų vaikui nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, teismas nepagrįstai iš teismo nustatytos vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos 700 Eur sumos atėmė 70 Eur valstybės per mėnesį skiriamą 70 Eur sumą. Nurodo, kad tai yra valstybės visiems vaikams skiriama pinigų suma, nepriklausomai nuo tėvų pajamų ir vaikų poreikių. Apeliantas teismui yra pateikęs duomenis apie būsto kainų kilimą. Kadangi vaikas neturi savo būsto, yra būtinybė tam kaupti lėšas.

1.2. Ieškovas žodžiu buvo nurodęs, kad vaikui priteistina išlaikymo suma galėtų būti 400 Eur. Atsižvelgiant į dabartinius ekstremalius kainų pokyčius, numatomą minimalų atlyginimą 700 Eur, specialius vaiko poreikius dėl sveikatos, mokslo galimybes bei gautus duomenis iš Migracijos departamento apie atsakovės turimas lėšas, atsakovė vaikui galėtų mokėti tokią sumą. Nurodo, kad oficiali vaiko išlaikymo lėšų skaičiuoklė, sudėjus visus dedamuosius, kurie įrodyti teisme, rodo, kad atsakovė vaikui turėtų mokėti 450 Eur, bet buvo prašoma mažiau. Tačiau skaičiuoklėje nebuvo įtraukiami naujai gauti duomenys apie atsakovės turimas lėšas. Mano, jog būtina įvertinti aplinkybes, kad atsakovė melavo apie turimas lėšas.

20. Apeliaciniu skundu (reg. Nr. DOK – 90660) atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą arba iš naujo išnagrinėti bylą ir įpareigoti ieškovą pateikti tinkamą ieškinį. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatų, nenustatė esminių bylos aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nepareikalavo tinkamų įrodymų dėl vaiko poreikių, šalių materialinės padėties, nepagrįstai pakeitė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą.

2.2. Teismas negalėjo nežinoti, kad pablogėjo atsakovės turtinė padėtis. Apie tai buvo kalbama nagrinėjant bylą. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovė Lietuvoje gyvena neilgai, šioje šalyje liko dėl sūnaus, o kadangi gerai nemoka Lietuvių kalbos, yra apribotos jos galimybės susirasti gerai apmokamą darbą. Tuo tarpu ieškovas nevykdo teismo nustatytos atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, draudžia jai bendrauti su vaiku. Siekdamas, kad vaikas gyventų Lietuvoje, ieškovas turėjo įvertinti savo galimybes dėl tinkamo vaiko išlaikymo.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Teismas nustatė, kad vaiko poreikiai 2018-2020 metais išaugo dėl gydymo paslaugų, susijusių su vaiko ligomis, išlaidų, tačiau nenustatė ar tokių išlaidų buvo, ar už paslaugas buvo sumokėta, o jei buvo sumokėta tai kiek, ar už paslaugas buvo apmokėta iš valstybinio privalomojo sveikatos draudimo. Byloje nebuvo pateikti įrodymai dėl išlaidų. Tuo tarpu teismas, būdamas aktyvus tokiose bylose, turėjo tiksliai nustatyti nuo kada ir dėl kokios priežasties pasikeitė vaiko poreikiai, kiek išlaidų tam reikia, ar šias išlaidas turi padengti tėvai, ar jos dengiamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Ieškovo pateiktose medicininėse pažymose nėra duomenų dėl vaiko sveikatos pablogėjimo, būtinumo vaiką slaugyti, daryti operacijas ar taikyti kitas gydymo priemones.

2.4. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovė nepaneigė išaugusių vaiko poreikių, neginčijo išlaidų dydžio. Atsakovė, negalėdama pamatyti vaiko, reikalavo, kad ieškovas pateiktų duomenis apie vaiko sveikatą, prašė kad teismas užklaustų ar vaikui reikalingi specialieji poreikiai, kuriuos įstatymo nustatyta tvarka nustato atitinkama institucija. Tačiau šie atsakovės reikalavimai buvo atmesti.

2.5. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovė privalo įrodinėti aplinkybes dėl vaiko poreikių. Pagrįsti vaiko poreikius atsakovei yra apsunkintos galimybės, nes jai neleidžiama bendrauti su vaiku.

2.6. Bylą teismas nagrinėjo pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį patikslintą ieškinį, kas apsunkinto atsakovės galimybes gintis.

2.7. Vertindamas aplinkybes dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo dėl gabumų teismas turėjo atsižvelgti į protingus vaiko poreikius. Apie vaiko gabumus buvo žinoma bylą nagrinėjant anksčiau. Tuo tarpu ieškovas nepateikė patiriamas papildomas išlaidas, susijusias su vaiko gabumais, pagrindžiančių įrodymų.

2.8. Teismas nenustatinėjo dėl kokių priežasčių ieškovas nedirba ir iš kokių pajamų ar lėšų gyvena, priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino, kad ieškovas, būdamas sveikas, jauno amžiaus, turintis paklausią specialybę, nedirba.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-94773) ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Apeliaciniame skunde nurodytas klaidingas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Taip pat pateikiama klaidinanti informacija.

Šalies argumentai

3.2. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad patikslintas ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, tačiau šių aplinkybių bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji nenurodė.

3.3. Nors apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismas negalėjo nežinoti, jog jos turtinė padėtis pablogėjo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės materialinė padėtis tik gerėja. Byloje buvo pateikti duomenys apie atsakovės sąskaitose 2018 ir 2019 metais esančias 4 800 Eur ir 9 000 Eur lėšas. Gauti nauji duomenys apie dar keliuose bankuose atsakovės turimas lėšas – 3 100 Eur, 1 737 Eur, 9 850 Eur. Be to, byloje yra duomenys, kad atsakovė dažnai skraido 2-3 dienoms. Atsakovę byloje atstovauja advokatė. Atsakovė nuosavybės teise turi (duomenys neskelbtini) kambarių butą (duomenys neskelbtini). Lietuvoje atsakovė pastoviai gyvena jau septintus metus.

3.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas pažeidžia nustatytą atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Pati atsakovė nevykdo bendravimo su vaiku tvarkos, juo nesidomi, neteikia išlaikymo.

3.5. Nepagrįstas apeliantės apeliacinio skundo teiginys, jog ji nemoka lietuvių kalbos, todėl neranda darbo Lietuvoje. Dar 2015 metais ji teismui nurodė, kad mokosi lietuvių kalbą, Lietuvoje su pertraukomis gyvena nuo 2007 metų, o nuo 2015 metų gyvena pastoviai. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nesiregistruoja užimtumo tarnyboje, nes mažai moka. Gyvena draugo, kuris ją išlaiko, būste.

22. Atsakovė atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24. Ieškovas apeliacinėje instancijoje pateikė naujus įrodymus apie 2020–2021 metais atsakovės turėtas bankuose pinigines lėšas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Kadangi nauji įrodymai gauti po bylos išnagrinėjimo, byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečio vaiko interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes, ieškovo pateiktus įrodymus priima ir prijungia prie bylos.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

25. Atsakovė prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė jokių prašymo nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvų nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantė ir jos atstovė dalyvavo, joms buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, apeliantė neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, netenkina apeliantės prašymo.

27. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui padidinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

28. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-555-752/2018 nustatytą išlaikymo dydį nepilnamečiui šalių vaikui D. Z. ir priteisė iš atsakovės T. K. nepilnamečio vaiko D. Z. išlaikymui po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki 2020 m. rugpjūčio mėn., o nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. priteisė po 315 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas nustatė, kad vaiko poreikiams reikalinga 630 Eur suma (atėmus 70 Eur vaiko išmoką) ir įvertinęs šalių turtinę padėtį, sprendė, kad išlaikymą tėvai turi teikti lygiomis dalimis.

Dėl ieškovo D. Z. apeliacinio skundo

29. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas žodžiu buvo nurodęs, jog vaikui priteistina išlaikymo suma galėtų būti 400 Eur ir atsakovė tokią sumą vaikui galėtų mokėti. Nurodė, jog būtina įvertinti aplinkybes, kad atsakovė melavo apie turimas lėšas. Naujai pateikti įrodymai paneigia atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji neturi lėšų, todėl iš atsakovės vaikui turėjo būti priteistas 400 Eur išlaikymas.

30. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių pareiga. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009).

31. Ieškovas byloje patikslintu ieškiniu (2021 m. vasario 15 d. reg. Nr. DOK-20412) prašė iš atsakovės T. K. nepilnamečio vaiko D. Z. išlaikymui priteisti 300 Eur išlaikymą iki 2020 m. rugpjūčio mėn., o nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. – po 350 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teikdamas tokį ieškinį, ieškovas pats nusprendė, ko jis reikalauja teismo ir kokiomis aplinkybėmis bei jas patvirtinančiais įrodymais savo reikalavimą grindžia, kad pasiektų palankų rezultatą. Teismas šį ieškinį priėmė ir pagal jį išnagrinėjo bylą. Jei ieškovas norėjo keisti, t. y. didinti ieškinio reikalavimą, jis vadovaudamasis CPK 141 straipsniu, turėjo teismui pateikti rašytinį pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo. Ieškovas CPK nustatyta tvarka reiškiamo reikalavimo nepatikslino, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą išnagrinėjo ne pagal žodžiu keičiamą reikalavimą, o pagal 2021 m. vasario 15 d. pateiktą ieškinį (12 t., b. l. 112–117). CPK 312 straipsnis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nustačius, kad reikalavimas priteisti iš atsakovės 400 Eur išlaikymą įstatymų nustatyta tvarka ieškovo nebuvo keliamas ir vertinamas pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK įtvirtintą ribotą apeliaciją, tokio reikalavimo nevertina ir dėl jo nepasisako.

32. Apeliantas nesutinka, kad teismas, spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, nepagrįstai iš nustatytos vaiko poreikiams per mėnesį reikalingos 700 Eur sumos atėmė 70 Eur valstybės per mėnesį skiriamą 70 Eur sumą. Nurodo, jog tai yra valstybės visiems vaikams skiriama pinigų suma, nepriklausomai nuo tėvų pajamų ir vaikų poreikių.

33. Toks apeliacinio skundo argumentas taip pat yra nepagrįstas. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 70 Eur. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui nusprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo praktika, pagrįstai priteistino išlaikymo sumą sumažino pagal įstatymą šalių sūnui mokama 70 Eur dydžio išmoka.

34. Apeliantas byloje neprašė nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, apeliaciniame skunde ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų 630 Eur vaiko poreikių dydžio, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės pusę vaiko poreikiams tenkinti reikalingos išlaikymo sumos.

Dėl atsakovės T. K. apeliacinio skundo

35. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad ieškovas neįrodė padidėjusių vaiko poreikių bei atsakovo patiriamų papildomų išlaidų dėl vaiko sveikatos ir gabumų, o teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog atsakovės turtinė padėtis yra pablogėjusi.

36. Formuodamas teismų praktiką, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Išlaikymo dydis gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

37. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo padidinti išlaikymo dydį ne dėl pasikeitusios atsakovės turtinės padėties, o dėl padidėjusių vaiko poreikių. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

38. Priimant 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3351-752/2017, vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai, jis lankė mokyklą, mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje, lankė papildomo ugdymo būrelius. Minėtame sprendime teismas nurodė, kad ieškovui brangiai kainuoja ir vaiko gydymas (jam atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos), reikalingi tyrimai (duomenys neskelbtini), kuriuos atlieka pas privačius gydytojus. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad vaikas turi sveikatos problemų, sparčiai auga, lanko mokyklą ir papildomo ugdymo būrelius, padarė išvadą, kad ieškovo nurodyta 400 Eur dydžio išlaikymo vertė laikytina realia ir pagrįsta.

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2018 metų praėjo keli metai, vaikas sparčiai auga, yra labai gabus, turi specialių sveikatos poreikių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Individualūs vaiko poreikiai, o nagrinėjamu atveju, specialūs vaiko poreikiai, kylantys dėl jo ligų, sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį, kuris paprastai yra didesnis už išlaikymą būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Nuo 2021 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 642 Eur, atskaičius mokesčius – 468,41 Eur. Pusė šios sumos sudaro 234 Eur ir ieškovas jos neprivalo įrodinėti. Ieškovas privalo įrodyti viršijančią būtinuosius vaiko poreikius 81 Eur sumą (315 Eur – 234 Eur = 81 Eur). Nustatyta, kad po 2018 metų teismo sprendimo priėmimo vaikui atsirado specialieji sveikatos poreikiai dėl naujai nustatytų ligų, ieškovo padėtis pasunkėjo, kadangi jis turi skirti vaikui daugiau finansinių ir laiko resursų. Vaikui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – specialus patikrinimas dėl įgimtų formavimosi ydų, deformacijų ir (duomenys neskelbtini). Vaikui nustatyta (duomenys neskelbtini). Vaikui rekomenduojama tęsti reabilitacinį gydymą. Vaikas nešioja dantų plokštelę, pažymėta, kad vėliau – gydymas breketų sistemomis. Taigi iš medicininių dokumentų nustatyta, kad vaikui reikalingas ortodontinis gydymas ir medicininiai dokumentai pagrindžia breketų būtinumą vaiko sveikatai. Vaikas pastoviai nešioja akinius. Akinių receptas, kvitai patvirtina, kad vaikui reikalingi ir yra gaminami, perkami akiniai. Pateiktame (duomenys neskelbtini) vaikų reabilitacijos sanatorijos rašte nurodyta, kad vaikui 2018–2020 metais atliktos gydymo paslaugos dėl vaiko ligų. Vaikas yra (duomenys neskelbtini) programos dalyvis. Kaip nurodo ieškovas, kas savaitę vyksta užsiėmimai, į kuriuos vaiką reikia nuolat vežioti, o tai taip pat kainuoja. Turimas išlaidas vaiko sveikatai ir kitiems jo poreikiams tenkinti ieškovas detaliai nurodė savo patikslintame ieškinyje (12 t., b. l. 113–114). Pažymėtina, kad vaiko poreikių mastas ir jų patenkinimui būtina išlaikymo suma gali būti įrodinėjami įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju ieškovas vaiko poreikius ir jų tenkinimui būtiną vaiko išlaikymo dydį įrodinėjo tiek savo paaiškinimais, tiek vaiko poreikių paskaičiavimais, taip pat įvairiais mokėjimo dokumentais, medicininių dokumentų išrašais (10 t., b. l. 95–99, 11 t., b. l. 140–146, 12 t., b. l. 96–99). Akivaizdu, kad tokio vaiko auginimas ir priežiūra reikalauja daugiau pastangų ir išlaidų, negu būtų visai sveiko vaiko atveju. Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų ir pateikti jas patvirtinančių įrodymų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Nustatytų ligų gydymui ir vaiko gabumų lavinimui yra reikalingos lėšos, kurios ieškovo nurodomos pakankamai protingos, nėra per didelės, todėl laikytinos įrodytomis ir pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl vaikui būtinos išlaikymo apimties pripažintinos pagrįstomis. Atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymas vaikui yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį (iki jo pilnametystės), todėl turi būti įvertinami jo poreikiai ne tik šiuo momentu, bet ir į ateitį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytas šalių nepilnamečio sūnaus poreikių dydis (bendra 630 Eur per mėnesį suma) yra būtinas užtikrinti tinkamas vaikui vystytis sąlygas, o atsakovė niekaip nepaneigė išaugusių vaiko poreikių fakto ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, skaičiavimų, kad vaikui per mėnesį užtektų mažesnės nei 630 Eur pinigų sumos (CPK 178 straipsnis).

40. Vertindamas atsakovės turtinę padėtį Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-555-752/2018 nurodė, kad pateikdama priešieškinį, atsakovė teigė, jog jos turtinė padėtis geresnė, nei ieškovo, kad ji turi nekilnojamojo turto, uždirba apie 500 Eur per mėnesį. Tik vėliau nurodė, kad jokių pajamų neturi, gyvena iš santaupų, dar padeda tėvai. Vėliau teigė, kad dirba, bet nelegaliai ir gauna apie 300 Eur. Byloje taip pat yra pateikti duomenys, kad atsakovė nuo 2017 m gegužės 4 d. dirba (duomenys neskelbtini), jos vidutinis atlyginimas per mėnesį sudaro 15 500 (duomenys neskelbtini).

41. Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sodros duomenimis atsakovė kaip darbuotoja nėra registruota. Teisme atsakovė nurodė, kad pastoviai nedirba, gauna apie 400 Eur kas mėnesį, bet tai ne pastovios pajamos, oficialiai dirba (duomenys neskelbtini) nuotoliniu būdu. Atsakovė neginčijo aplinkybių, kad jai gyventi Lietuvoje padeda draugas. Atsakovė neneigė, kad (duomenys neskelbtini) turi butą, kuris, jos teigimu, skirtas vaikui, tačiau sutiktina su ieškovu, kad atsakovė šį butą gali nuomoti ir taip gauti papildomų pajamų, kurias galėtų skirti vaiko išlaikymui. Nustatyta, kad atsakovė yra jauna, darbingo amžiaus, daugiau išlaikytinių neturi, nenurodė jokių savo sveikatos sutrikimų. Leidimas gyventi Lietuvoje netrukdo atsakovei įsidarbinti, dirbti Lietuvoje ir gauti pajamas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų registruota Užimtumo tarnyboje, taip pat nėra duomenų, kad ji būtų bandžiusi Lietuvoje ieškoti darbo, tačiau tai jai būtų nepavykę. Byloje yra pateiktos banko pažymos, kad atsakovė 2018–2019 metais savo sąskaitose turėjo nemažas sumas piniginių lėšų (12 t., b. l. 121–124). Atsakovas prie apeliacinio skundo papildomai pateikė dar dvi pažymas apie atsakovės turėtas lėšas bankuose 2020–2021 metais. Pažymas apie atsakovės lėšas bankuose teikė ne pati atsakovė, o ieškovas, atsakovė proceso metu nesistengė vykdyti savo įrodinėjimo pareigos ir neteikė išsamių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, turimas santaupas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė neatskleidė savo tikrosios finansinės padėties, o tokiais atvejais visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovė yra pajėgi mokėti vaikui 315 Eur išlaikymą. Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovė iki šiol teikia nepilną 2018 m. rugsėjo 10 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą sūnui, 2020 m. vasario 1 d. išlaikymo įsiskolinimas buvo 6 410,83 Eur (11 t., b. l. 78–79). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, priteisiant vaikui išlaikymą iš tėvo, nevykdančio pareigos išlaikyti savo vaiką, atsižvelgtina ir į tai, jog tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros bei išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovė nesirūpina kasdieniais vaiko poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui, tobulinimuisi ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį.

42. Nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra pablogėjusi, ji turi galimybes teikti savo nepilnamečiui sūnui 315 Eur išlaikymą, šis išlaikymo dydis atitiks nepilnamečio sūnaus geriausius interesus ir nepažeis ieškovo bei atsakovės interesų pusiausvyros (CPK 178, 185 straipsniai).

43. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nustatęs padidėjusius šalių sūnaus poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį ir pagrįstai padidino išlaikymą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, todėl teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė