Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovo D. Z. patikslintą ieškinį atsakovei T. K. (K.) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neterminuoto motinos valdžios ribojimo, bei pagal atsakovės T. K. (K.) patikslintą priešieškinį ieškovui D. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, laikino tėvo valdžios ribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, teismo iniciatyva išnagrinėjo atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo D. Z. (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovei T. K. (K.) (toliau – ir atsakovė) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neterminuoto motinos valdžios ribojimo, bei pagal atsakovės T. K. (K.) patikslintą priešieškinį ieškovui D. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, laikino tėvo valdžios ribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir institucija). Teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 10 d. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus 2019 m. vasario 12 d. nutartimi grąžino bylą dalyje dėl bendravimo tvarkos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nurodomą aplinkybę, ieškovui ir atsakovei buvo pasiūlyta pateikti teismui siūlomas/galimas atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkas.

- T. K. (K.) be D. Z. dalyvavimo, su nepilnamečiu sūnumi praleidžia kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę nuo penktadienio 17.00 val. pasiimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos, ir grąžindama vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 21:00 val.

- T. K. (K.) be D. Z. dalyvavimo, su nepilnamečiu vaiku - sūnumi, praleidžia kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės antradienį ir ketvirtadienį, pasiimdama sūnų 15:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos ir grąžindama sūnų tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 21:00 val.

- T. K. (K.) be D. Z. dalyvavimo, turi teisę kiekvienais metais su nepilnamečiu sūnumi praleisti 1/2 vaiko švietimo įstaigoje nustatytų vasaros atostogų laiko, tačiau šis terminas negali būti mažesnis kaip 28 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų metu, iš kurių vieną kartą nepertraukiamai truktų 14 kalendorinių dienų laikotarpį. Apie savo atostogas T. K. (K.) informuoja vaiko tėvą D. Z. el. paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 savaites. Šiam atostogų terminui vaiko tėvas D. Z. privalo perduoti vaiko motinai T. K. (K.) vaiko asmeninius dokumentus be jokių apribojimų ar sąlygų, ir negali trukdyti motinos ir vaiko poilsiui kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip ir už Lietuvos Respublikos ribų.

- T. K. (K.) bendrauja su nepilnamečiu sūnumi ryšio priemonėmis, o ieškovas turi pareigą užtikrinti ryšio priemones sūnaus susisiekimui ir bendravimui su atsakove. Taip pat, ryšio priemonės naudojamos bendravimui ir tada kai vaiko motinos T. K. (K.) nebus Lietuvos Respublikos teritorijoje.

- T. K. (K.) be D. Z. dalyvavimo, bendrauja su sūnumi šiomis valstybinių ir asmeninių švenčių dienomis:

- nuo gruodžio mėn. 23 d. iki gruodžio mėn. 25 d. neporiniais metais (2019 m., 2021 ir t.t.) pasiimant vaiką nuo 17:00 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21:00 val.

- nuo gruodžio mėn. 31 d. iki sausio mėn. 1 d. neporiniais metais (2019 m., 2021 m. ir t.t.) pasiimant vaiką nuo 17:00 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21:00 val.;

- Šv. Velykų išvakares ir pirmąją dieną - poriniais metais, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 21:00 val.; Šv. Velykų antrąją dieną - neporiniais metais, pasiimant vaiką iš sutartos vietos nuo 11:00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 21:00 val.;

- T. K. (K.) gimtadienį – (duomenys neskelbtini) (nuo 17.00 val. iki kitos dienos 21.00 val.), nepriklausomai nuo kitų nustatytų bendravimo dienų, jeigu motinos gimimo diena sutampa su darbo diena, tai vaikas pasiimamas iš švietimo įstaigos (arba iš kitos vietos, kur tuo metu bus vaikas) ir grąžinamas į švietimo įstaigą kitą dieną;

- Motinos dieną - pirmą gegužės mėnesio sekmadienį, vaikas D. Z. praleidžia su T. K. (K.) nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko; - Tėvo dieną - pirmą birželio mėnesio sekmadienį, vaikas D. Z. praleidžia su D. Z., nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko.

- Nepilnamečio vaiko D. Z. gimimo dieną neporiniais metais sūnaus gimtadienio dieną atsakovė T. K. (K.) praleidžia su sūnumi, paimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos (arba iš kitos vietos, kur tuo metu bus vaikas) nuo 17 :00 val. (gali būti ir vėliau) ir grąžindama vaiką tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 21:30 val.;

- Nepilnamečio vaiko D. Z. gimimo dieną poriniais metais motina T. K. (K.) su sūnumi praleidžia pirmą nedarbo dieną po sūnaus gimtadienio paimant sūnų iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 21:30 val.;

- sūnui D. Z. lankant švietimo įstaigą, atsakovė T. K. (K.) kartu su sūnumi praleidžia mokymosi įstaigų patvirtintas atostogos sekančiai:

- poriniais metais rudens atostogas bei pirmąją žiemos atostogų savaitę, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val., ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 20:30 val.;

- neporiniais metais pavasario atostogas bei žiemos atostogų antrą savaitę, paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val., ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 20:30 val.;

- atsakovė privalo užtikrinti, kad per atsakovei nustatytas bendravimo dienas, D. Z., dalyvautų mokymo/lavinimo/įstaigų veikloje;

- vaiko sveikatos būklės sutrikimų (ligos) atveju, gydant vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje, vaiko motina T. K. (K.), nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti sūnų tiek jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, tiek sveikatos priežiūros įstaigoje. D. Z. privalo informuoti T. K. (K.) apie bet kokius sūnaus sveikatos sutrikimus (susirgimus) nedelsiant;

- šalys apie objektyvias aplinkybes, trukdančias tinkamai vykdyti sutartą bendravimo su vaiku tvarką, privalo informuoti viena kitą nepagrįstai nedelsdamos.

- T. K. (K.), kai išvyksta iš Lietuvos Respublikos ir pagal nustatytą tvarką nebus vykdomas bendravimas su vaiku, privalo apie savo negalėjimą dalyvauti bendravime su vaiku, informuoti vaiko tėvą D. Z.. Neįvykęs bendravimas su vaiku dėl T. K. (K.) išvykimo iš Lietuvos, gali būti kompensuojamas bendrų tėvų susitarimu (X tomas, b. l. 23-29).

4. Institucijos teikiančios išvadą byloje nurodė, kad motina su vaiku bendravo 2016 m. Vaikas su motina nori bendrauti, jie turėtų bendrauti, todėl nustatytina ieškovo prašoma bendravimo tvarka iki kol nėra aišku kokiomis sąlygomis gyvena atsakovė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nustatoma atsakovės T. K. (K.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Z. tvarka.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai, rūpintojai). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Taigi aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose yra nukreiptas vaiko teisių ar teisėtų interesų gynimo užtikrinimui bei teismas turi būti aktyvus, kai reikia apsaugoti vieno iš tėvų teises ir teisėtus interesus, kurių pastarasis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių (liga, nedarbingumas ir kt.) negali pats tinkamai ginti. Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. CPK 376 straipsnio nuostatos nuosekliai įgyvendinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007).

6. Pagal Vaiko teisių konvencijos 10 straipsnio 2 dalį, vaikas, kurio tėvai gyvena skirtingose valstybėse, turi teisę, išskyrus ypatingas aplinkybes, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Remiantis Vaiko teisių konvencijos 3 straipsniu, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

7. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra nepilnamečio D. Z., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Tarp šalių vyksta ginčas dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Kaip jau minėta atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo klausimas nagrinėjamas teismo iniciatyva (IX tomas, 171-192).

8. Atsakovė prašo maksimalios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos iš karto, t. y. bendravimo darbo dienomis, savaitgaliais, švenčių laikotarpiu ir t.t., betarpiškai, nedalyvaujant ieškovui, nenustatant pereinamojo laikotarpio. Pažymėtina, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika reiškia, kad pereinamojo laikotarpio nustatymas tam tikrais atvejais yra galimas.

9. Nagrinėjamu atveju aktualios 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu (kuriuo teismas išsprendė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, tėvų valdžios ribojimo klausimus) nustatytos faktinės aplinkybės: santykiai tarp šalių yra konfliktiški, šalys nebendradarbiauja; dėl ieškovo padarytos ir bendravimo metu daromos įtakos vaikui, atsakovė neturėjo galimybės tinkamai su vaiku bendrauti; pati atsakovė nevykdydavo laikinai nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos; tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė teismo nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką, vaiko ir motinos ryšys neatstatytas (IX tomas, b. l. 16-31). Pažymėtina ir tai, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimu šalys, buvo įpareigotos lankyti tėvystės įgūdžių kursus, tačiau sprendimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo priėmimo metu nė viena iš šalių nėra įvykdžiusi teismo sprendimo. Ieškovas nurodė negalintis to daryti dėl savo užimtumo, atsakovė nurodė, kad nuo š. m. rugsėjo mėnesio pradėjo lankyti tėvystės įgūdžių kursus kiekvieną pirmadienį nuo 14.00 val. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu abi šalys pripažino, kad atsakovė su vaiku nebendrauja. Ieškovas nurodė, kad atsakovei bendrauti su vaiku nedraudžia, tačiau pati atsakovė nerodo iniciatyvos. Atsakovė nurodo, kad siekia bendrauti su vaiku nedalyvaujant atsakovui, kadangi vaikas yra įtakojamas.

10. Pilnametis jau tokio amžiaus, kad gali išreikšti savo nuomonę, todėl buvo apklaustas institucijos teikiančios išvadą byloje atstovės. Apklaustas nepilnametis nurodė, kad „su mama nesimato ir nebendrauja, suprato, kad nelabai myli, nes neskambina, todėl ir nenori bendrauti“ „pasikalbėti nori“ (X tomas, b. l. 47-51). Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad vertinant vaiko norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui, prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt.; vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių visumos, tačiau nereiškianti, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Nagrinėjamu atveju vaiko nuomonę teismas vertina kartu su byloje atliktos ekspertizės išvada, kuria buvo nustatyta, kad vaikas objektyvios nuomonės išreikšti negali, kadangi yra įtakojamas tėvo. Kadangi bylos nagrinėjimo iš esmės metu abi šalys pripažino, kad atsakovė su vaiku nebendrauja, todėl teismo vertinimu, vaiko nuomonė motinos atžvilgiu yra nepakitusi.

11. Nurodytų aplinkybių pagrindu, įvertinus šalių paaiškinimus, vaiko nuomonę, institucijos išvadą, teismas sprendžia, kad atsakovės prašoma nustatyti maksimali bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka be pereinamojo laikotarpiu šiuo metu neatitiktų vaiko interesų. Intensyvi vaiko ir motinos bendravimo tvarka gali neigiamai paveikti tolesnį jų tarpusavio ryšį, todėl sprendžia, kad dabartiniu metu maksimali bendravimo tvarka yra negalima. Motinos ir vaiko tarpusavio ryšys yra nutrūkęs arba labai silpnas, todėl turi būti atkurtas palaipsniui.

12. Ieškovas prašo nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką dalyvaujant jam, tačiau teismas pripažįsta esant būtina atsižvelgti į tai, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl ieškovo dalyvavimas atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu keltų įtampą ir sunkintų bendravimą bei vaiko ir motinos ryšio atstatymą. Ieškovas taip pat nurodo, kad jeigu vaikas norės, atsakovė galės su vaiku bendrauti ir daugiau. Tačiau siekiant bendravimo tvarkos konkretumo, motinos ir vaiko bendravimo aiškumo ir pastovumo nustatytina tvarka negali būti grindžiama vaiko norais. Vaiko noras dėl bendravimo su motina neatitinka ne tik vaiko motinos, bet taip pat ir geriausių vaiko interesų, nes vaikui negali ir neturi būti perkeliama atsakomybė už sprendimą, kada ir kokiomis sąlygomis jis bendraus su skyrium gyvenančia motina. Be to, tokia sąlyga leidžia manipuliuoti vaiku bei jo norais.

13. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes nustatomas pereinamasis atsakovės bendravimo su sūnumi laikotarpis:

- Pirmus 3 mėnesius atsakovė T. K. (K.) bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. Z. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) antros ir ketvirtos mėnesio savaitės sekmadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val., nedalyvaujant ieškovui D. Z.;

- Sekančius 6 mėnesius atsakovė T. K. (K.) bendrauja su sūnumi D. Z., pirmos ir trečios mėnesio savaitės antradienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val. ir antros bei ketvirtos mėnesio savaitės sekmadienį nuo 15:00 val. iki 18:00 val., savo pasirinktoje viešoje vietoje, nedalyvaujant ieškovui D. Z., bet jam nurodžiusi kur atsakovė su nepilnamečiu vaiku praleis laiką;

- Sekančius 6 mėnesius atsakovė T. K. (K.) bendrauja su sūnumi D. Z., pirmos ir trečios mėnesio savaitės antradienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val. savo pasirinktoje vietoje, nedalyvaujant ieškovui D. Z., bet jam nurodžiusi kur su vaiku bus bendraujama ir trečios bei ketvirtos mėnesio savaitės šeštadienį nuo 10:00 val. iki 18:00 val., nedalyvaujant atsakovui D. Z., bet informavus vaiko tėvą D. Z. kur atsakovė su nepilnamečiu vaiku praleis laiką.

14. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko interesai yra prioritetiniai, nustatė pereinamąjį laikotarpį, kurio metu atsakovė su vaiku bendraus minimaliai, tačiau su laiku bendravimo laikas ilgės. Teismas sprendžia, kad nuosekliai laikantis tokios bendravimo tvarkos, ryšys tarp vaiko ir motinos sutvirtės ir išnyks pagrindai riboti bendravimo trukmę. Todėl pasibaigus pereinamajam 15 mėnesių laikotarpiui nustatytina nuolatinė atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.

15. Ieškovas prašo nustatyti minimalią nuolatinę atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-487-969/2016, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni prieš San Mariną, Nr. 32250/08).

16. Taigi, minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą riboti atsakovei maksimaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, atkūrus jos ir nepilnamečio vaiko ryšį. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė eilę aplinkybių, kurių pagrindu prašo nenustatyti maksimalios bendravimo tvarkos. Teismas sutinka, kad atsakovė neteikė išlaikymo vaikui, nesilaikė nustatytos laikinos bendravimo tvarkos, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo riboti atsakovės teisę bendrauti su vaiku ir iš dalies yra įtakotos šalių konfliktų. Atsakovė nenurodė savo adreso, tačiau teismas laiko tikėtinu atsakovės nurodytą argumentą, kad taip ji siekia išvengti ieškovo atvykimo. Pažymėtina, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinomas, patikrinus buities sąlygas nustatyta, kad jos yra tinkamos. Tiek atsakovas, tiek institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė išreiškė nuogąstavimą dėl kartu su atsakove gyvenančio asmens asmenybės. Tačiau pažymėtina, kad teismas byloje nustatė pereinamąjį 15 mėnesių bendravimo laikotarpį, pagal kurį 9 mėnesius atsakovė su nepilnamečiu vaiku bendraus tik viešose vietose ir 6 mėnesius be nakvynių, o tai teismo vertinimu yra ilgas laikas, per kurį gali pasikeisti atsakovės asmeninio gyvenimo aplinkybės, gyvenamoji vieta. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovė vaiką išveš į savo gimtąją šalį, tačiau ši ieškovo nuomonė nėra paremta objektyviomis aplinkybėmis.

17. Nesant priežasčių, dėl kurių vaikų motinos bendravimas su vaiku galėtų būti ribojamas, iš esmės teismas nustato atsakovės prašomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, tačiau ją pakoreguodamas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokymosi ir poilsio režimą (kada turi būti grąžinamas vaikas), šalių santykius (pvz. bendravimas inf. technologijų pagalba yra sudėtingas dėl konfliktų):

1. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., su nepilnamečiu vaiku D. Z. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę nuo penktadienio 17.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos, ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20:00 val.

2. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., su nepilnamečiu vaiku D. Z., bendrauja kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką 15:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19:00 val.

1. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., su nepilnamečiu vaiku D. Z. bendrauja 28 (dvidešimt aštuonias) kalendorines dienas kasmetinių vasaros atostogų meto, kurios gali būti skaidomos dalimis, tačiau kurių viena dalis ne trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Apie atostogas T. K. (K.) informuoja vaiko tėvą D. Z. el. paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 savaites. Šiam atostogų terminui vaiko tėvas D. Z. privalo perduoti vaiko motinai T. K. (K.) vaiko asmeninius dokumentus be jokių apribojimų ar sąlygų.

2. Poriniais metais nepilnamečio D. Z. rudens atostogas bei žiemos atostogų pirmąją savaitę, atsakovė T. K. (K.) bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. Z. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val., ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19:00 val.

3. Neporiniais metais nepilnamečio D. Z. pavasario atostogas bei žiemos atostogų antrą savaitę, atsakovė T. K. (T. K.) bendrauja su nepilnamečiu D. Z. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val., ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19:00 val.

1. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z. neporiniais metais nuo gruodžio mėn. 23 d. iki gruodžio mėn. 25 d., paimant vaiką gruodžio 23 d. iš jo gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 20:00 val.

2. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z. neporiniais metais nuo gruodžio mėn. 31 d. iki sausio mėn. 1 d., paimant vaiką gruodžio 31 d. 17:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą sausio 1 d. 20:00 val.

3. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z. poriniais metais Šv. Velykų išvakares ir pirmąją dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 17:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą dieną 20:00 val.

4. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z., nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko, atsakovės T. K. (K.) gimimo dieną - kovo 6 d. nuo 17.00 val. iki 20.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

5. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z., nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko, Motinos dieną paimant vaiką iš gyvenamosios vietos 11:00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 20:00 val.

6. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z., vaiko gimimo dieną neporiniais metais paimdama vaiką iš gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos 17:00 val. ir grąžindama vaiką tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val.

7. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z., vaiko gimimo dieną poriniais metais pirmą nedarbo dieną po sūnaus gimtadienio paimant vaiką iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.;

1. Vaiko sveikatos būklės sutrikimų (ligos) atveju, gydant vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje, vaiko motina T. K. (K.), nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti sūnų sveikatos priežiūros įstaigoje.

18. Teismas nustatydamas nuolatinę atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, nepasisako dėl ieškovo bendravimo su vaiku tam tikromis dienomis, kadangi su juo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, o dėl atsakovės bendravimo su vaiku šalys turės vykdyti teismo sprendimą. Teismas taip pat nenustato bendro pobūdžio įpareigojimų atsakovei (pvz. vaiko pristatymas į ugdymo įstaigą), kadangi atsakovei tėvų valdžia neapribota ir savaime aišku, kad tuo laiku, kada bendraus su nepilnamečiu vaiku, ji turi vykdyti motinos pareigas, t. y. rūpintis vaiko maitinimu, apranga, poilsio – mokymosi režimu ir t.t.

19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nustatyta nuolatinė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka geriausiai atitinka vaiko interesus ir užtikrina atsakovės teisę maksimaliai bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, ugdyme ir pan.

20. Teismas pažymi, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

21. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

22. Teismas priimdamas sprendimą tuo pačiu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Ieškovui byloje buvo teikiama 100 procentų garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybė šioje byloje patyrė 465,79 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (X t., b. l. 73,157). Valstybė byloje taip pat patyrė 26,73 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku nagrinėjamas teismo iniciatyva, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos, bus padengtos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

nustatyti atsakovės T. K. (K.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Z. tvarką pereinamuoju laikotarpiu:

1. Pirmus 3 mėnesius atsakovė T. K. (K.) bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. Z. viešoje vietoje (duomenys neskelbtini), antros ir ketvirtos mėnesio savaitės sekmadienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val., nedalyvaujant ieškovui D. Z.

2. Sekančius 6 mėnesius atsakovė T. K. (K.) bendrauja su sūnumi D. Z., pirmos ir trečios mėnesio savaitės antradienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val. ir antros bei ketvirtos mėnesio savaitės sekmadienį nuo 15:00 val. iki 18:00 val., savo pasirinktoje viešoje vietoje, nedalyvaujant ieškovui D. Z., bet jam nurodžiusi, kur atsakovė su nepilnamečiu vaiku praleis laiką.

3. Sekančius 6 mėnesius atsakovė T. K. (K.) bendrauja su sūnumi D. Z., pirmos ir trečios mėnesio savaitės antradienį nuo 15.00 val. iki 18.00 val. savo pasirinktoje vietoje, nedalyvaujant ieškovui D. Z., bet jam nurodžiusi kur su vaiku bus bendraujama ir trečios bei ketvirtos mėnesio savaitės šeštadienį nuo 10:00 val. iki 18:00 val., nedalyvaujant atsakovui D. Z., bet informavus vaiko tėvą D. Z., kur atsakovė su nepilnamečiu vaiku praleis laiką.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nustatyti nuolatinę atsakovės T. K. (K.) bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. Z. tvarką:

1. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., su nepilnamečiu vaiku D. Z. bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitę nuo penktadienio 17.00 val. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos, ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį iki 20:00 val.

2. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., su nepilnamečiu vaiku D. Z., bendrauja kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės antradienį ir ketvirtadienį, paimant vaiką 15:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos ir grąžinant vaiką tą pačią dieną į jo gyvenamąją vietą iki 19:00 val.

1. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., su nepilnamečiu vaiku D. Z. bendrauja 28 (dvidešimt aštuonias) kalendorines dienas kasmetinių vasaros atostogų meto, kurios gali būti skaidomos dalimis, tačiau kurių viena dalis ne trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų. Apie atostogas T. K. (K.) informuoja vaiko tėvą D. Z. el. paštu ar SMS žinute ne vėliau kaip prieš 3 savaites. Šiam atostogų terminui vaiko tėvas D. Z. privalo perduoti vaiko motinai T. K. (K.) vaiko asmeninius dokumentus be jokių apribojimų ar sąlygų.

2. Poriniais metais nepilnamečio D. Z. rudens atostogas bei žiemos atostogų pirmąją savaitę, atsakovė T. K. (K.) bendrauja su nepilnamečiu vaiku D. Z. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val., ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19:00 val.

3. Neporiniais metais nepilnamečio D. Z. pavasario atostogas bei žiemos atostogų antrą savaitę, atsakovė T. K. (T. K.) bendrauja su nepilnamečiu D. Z. paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10:00 val., ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą paskutiniąją atostogų dieną iki 19:00 val.

1. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z. neporiniais metais nuo gruodžio mėn. 23 d. iki gruodžio mėn. 25 d., paimant vaiką gruodžio 23 d. iš jo gyvenamosios vietos 17:00 val. ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. 20:00 val.

2. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z. neporiniais metais nuo gruodžio mėn. 31 d. iki sausio mėn. 1 d., paimant vaiką gruodžio 31 d. 17:00 val. iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą sausio 1 d. 20:00 val.

3. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z. poriniais metais Šv. Velykų išvakares ir pirmąją dieną, paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 17:00 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą Šv. Velykų pirmą dieną 20:00 val.

4. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z., nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko, atsakovės T. K. (Kozhevnikovos) gimimo dieną - kovo 6 d. nuo 17.00 val. iki 20.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą.

5. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z., nepriklausomai nuo įprasto bendravimo grafiko, Motinos dieną paimant vaiką iš gyvenamosios vietos 11:00 val. ir tą pačią dieną grąžinant vaiką į gyvenamąją vietą 20:00 val.

6. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z., vaiko gimimo dieną neporiniais metais paimant vaiką iš gyvenamosios vietos ar švietimo įstaigos 17:00 val. ir grąžindama vaiką tą pačią dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val.

7. Atsakovė T. K. (K.), nedalyvaujant ieškovui D. Z., bendrauja su nepilnamečiu D. Z., vaiko gimimo dieną poriniais metais pirmą nedarbo dieną po sūnaus gimtadienio paimant vaiką iš gyvenamosios vietos 10:00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.

1. Vaiko sveikatos būklės sutrikimų (ligos) atveju, gydant vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje, vaiko motina T. K. (K.), nepriklausomai nuo nustatyto bendravimo su vaiku grafiko, turi teisę lankyti vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje.

Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.