Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinė bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad su atsakove susituokė 2003 m. rugpjūčio 29 d. Santuokoje 2004 m. rugpjūčio 4 d. gimė sūnus J. Š.. Santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko kyla įvairių problemų. Atsakovė du kartus buvo išvežta į Psichiatrijos ligoninę, kur gydėsi. Medikai sakė, kad atsakovei reikia gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholio, bet atsakovė gydytis atsisako. Atsakovės elgesys yra neprognozuojamas, ne visada rytą prisimena, ką veikė vakare. Atsakovė jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, kvietė policiją. Atsakovės atžvilgiui atliktas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 2 dalį. Susitaikė, Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2017-12-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant E. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės. Namuose tvyro įtampa, baimė, nuolatos patiria stresą. Namuose nei jis, nei sūnus nesijaučia saugūs, nepailsi. Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiktų jo interesus. Sūnus yra išreiškęs nuomonę, kad nori likti gyventi su ieškovu. Atsakovė negalėtų tinkamai auklėti vaiko dėl alkoholizmo. Dėl netinkamo atsakovės elgesio šeima 2017-12-28 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tokia padėtis žemina ir ieškovą, ir sūnų. Siūloma bendravimo su sūnumi tvarka atitiks jo interesus. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 300 Eurų. Šias išlaidas sudaro: išlaidos maistui namuose (apie 5 eurai per dieną) - 150 €; rūbai (skaičiuojant išlaidas demisezoniniams, vasariniams, žieminiams rūbams, avalynei vidutiniškai per metus vienam mėnesiui) - 40 €; sūnui tenkanti mokesčių už elektrą, vandenį, dujas, šildymą, internetą, telefoną, kabelinę televiziją ir komunalinių patarnavimų dalis - 40 €; sveikatos priežiūrai - 10 €; higienos priemonės, kosmetika, kirpykla, skalbikliai, valikliai - 20 €; mokymosi priemonės, kanceliarinės prekės - 20 €; poilsiui, laisvalaikiui - 20 €. Prašo priteisti išlaikymą po 150 EUR periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovė daugiau išlaikytinių neturi, dirba, yra sveika ir darbinga, gauna atlyginimą, todėl gali mokėti vaikui prašomą išlaikymą. Santuokoje įsigijo lengvąjį automobilį FORD FOCUS, kurio vidutinė rinkos vertė - 1500 Eur, įregistruotą G. Š. vardu. Prašo automobilį priteisti jam, o atsakovei dalį jo vertės - 750 Eurų. Jokio kito santuokoje įgyto dalintino turto nėra. Šeima niekam nėra skolinga, kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie bylos nagrinėjimą, nėra. Ieškovas neturi asmeninių skolų, jam nežinoma apie atsakovės asmenes skolas. Abu su atsakove sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas. Neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę ar pasirinktų ikisantuokinę pavardę.

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ir po ieškinio pateikimo buvo kviesta policija ir medikai. Atsakovės problemos dėl alkoholio ir vaistų vartojimo. Atsakovė bandė žudytis. Yra gydyta psichiatrinėje klinikoje, paskutinį kartą prieš porą savaičių. Kaip paaiškino gydytojai, gydė dėl depresijos. Policiją kvietė dėl smurtavimo, ji ne vieną dieną vartojo alkoholį. Konfliktai ir kildavo dėl alkoholio vartojimo. Vaikas nori gyventi su juo. Sutinka, kad į bendravimo tvarką būtų įtraukta, kad atsakovė dar bendrauja pusę žiemos atostogų, taip pat vieną dieną kiekvieną savaitę darbo dienomis. Dar yra buitinė technika ir baldai, 1500 Eur vertės, sutinka už juos kompensuoti atsakovei 750 Eur. Santykių ėjimas blogyn prasidėjo prieš penkis metus.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, nors apie jį asmeniškai buvo informuota.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškiniui pritarė. Nurodė, kad išvadą palaiko, šeima žinoma nuo gruodžio mėnesio, dėl atsakovės girtavimo ir smurto šeimoje. Konfliktinė situacija daro neigiamą įtaką vaikui. Teigiamų pokyčių nėra. Išlaikymo suma yra tinkama. Į rizikos šeimų sąrašą šeima įtraukta tik dėl atsakovės kaltės, skyrius pranešimą gavo iš policijos. Vaikui yra netinkamos gyvenimo sąlygos šalia būnant mamai. Vaikas nori gyventi su tėčiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys 2003-08-29 sudarė santuoką (b. l. 5). Šalys turi sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Šalys nekilnojamojo turto neturi (b. l. 10). Ieškovo vardu registruotas automobilis (b. l. 11-13). Pateikti duomenys apie darbo užmokestį (b. l. 14), ikiteisminį tyrimą atsakovės atžvilgiu (b. l. 15- 16), šeimos įtraukimą į rizikos šeimų apskaitą (b. l. 17-18).

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė dalyvavo ir nurodė, kad su visais ieškinio reikalavimais sutinka, tik nori daugiau matytis su vaiku. Jokių kitų reikalavimų atsakovė neišreiškė. Šalims manant, kad bus galima nutraukti santuoką bendru sutikimu, buvo paskirtas kitas teismo posėdis, tačiau atsakovė po posėdžio tuo klausimu veiksmų nebesiėmė.

Santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 str. 2 d.). Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 str. 1 d.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais (CK 3.60 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018-01-03 nutartimi buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas atsakovės atžvilgiu susitaikius. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl atsakovės panaudoto smurto prieš ieškovą. Be to, iš nutarties matyti, kad konfliktas kilo dėl atsakovės įgyto ir vartoto gudobelių ekstrakto, dėl ko galima daryti išvadą, jog ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovės vartojamą alkoholį, įskaitant gudobelių ekstraktą, dėl to kylančius konfliktus, yra teisingi. Byloje taip pat yra pažyma apie tai, kad šalių šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė posėdžio metu nurodė, kad šeima į apskaitą įtraukta dėl atsakovės girtavimo ir smurto šeimoje, tai daro neigiamą įtaką vaikui. Esant nustatytoms aplinkybėms taip pat kaip labiau tikėtinos, nei netikėtinos, vertintinos ieškovo nurodytos aplinkybės apie atsakovės gydymąsi psichiatrijos įstaigose. Siekiant proceso koncentracijos ir operatyvumo principo įgyvendinimo, iš esmės nesant ginčo byloje, atskirai sveikatos priežiūros įstaigos dėl atsakovei teiktų specifinių sveikatos paslaugų teikimo nebeužklausinėtos. Kita vertus, teismo sprendimui priimti pakanka ir byloje jau esančių įrodymų.

Iš nurodytų duomenų galima daryti išvadą, kad atsakovė dėl nurodyto elgesio nebuvo lojali ieškovui, jo negerbia, neremia moraliai. Dėl atsakovės elgesio kilo rimti sunkumai šeimoje, kurie neigiamai palietė ir šalių vaiką. Atsakovės vartotą smurtą ieškovo atžvilgiu, konfliktišką ir galimai pavojingą elgesį šeimoje galima vertinti kaip žiaurų fiziškai ir morališkai elgesį su sutuoktiniu bei vaiku. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad atsakovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl yra pagrindas santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (LR civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus (LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 str. 1 d.).

Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui (CK 3.72 str. 1 d.). Sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.). Ieškovas išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Atsakovė kalta dėl santuokos iširimo. Be to, šalys yra dirbančios, todėl priteisti išlaikymui nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms sutuoktiniams išlaikymas vienas iš kito nepriteistinas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Atsakovei neginčijant ieškinio bei neišreiškus jokių pageidavimų, šalims paliktinos santuokinės pavardės.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 str. 1 d.). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-41/2010). Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Esant šiai situacijai galima laikyti, jog vaiko gyvenamoji vieta iš esmės nustatyta tėvų susitarimu. Be to, tiek atsakovo teigimu, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateikta informacija vaikas nori gyventi su ieškovu, ką rekomenduoja ir tarnyba. Atsižvelgiant į duomenis apie vaiko norą, sąlygas šeimoje, duomenis apie atsakovės elgesį, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 150 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Atsakovė tokiam ieškovo reikalavimui neprieštaravo.

Išlaikymo dydžio klausimu kasacinis teismas yra pakankamai išsamiai pasisakęs 2016-04-08 nutartyje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016, kurioje apžvelgta ir kasacinio teismo praktika nurodytu klausimu.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (žr. pirmiau nurodytą ir kasacinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (kasacinio teismo 2016-04-08 nutartis byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys nekilnojamojo turto neturi, turi nedidelės vertės automobilį, dalintiną tarp šalių. Ieškovo pajamos iš darbo užmokesčio yra apie 862 Eur. Atsakovės pajamos iš darbo užmokesčio yra apie 572 Eur. Šalių pajamos yra reguliarios. Duomenų apie šalių kreditorius, kitus išlaikytinius nėra.

Iš šalių pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis nėra visai vienoda. Ieškovas gauna šiek tiek daugiau pajamų. Kita vertus, su ieškovu lieka gyventi šalių vaikas, todėl jam visgi teks daugiau išlaidų užtikrinant vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko poreikių patenkinimą.

Byloje taip pat reikalinga nustatyti šalių vaiko poreikių apimtį. Ieškovas nurodo, kad vaikui išlaikyti per mėnesį yra reikalinga apie 300 Eur suma. Teismo vertinimu, tokie ieškovo argumentai yra pagrįsti, nurodyta suma nėra didelė, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį šalyje bei maisto, paslaugų kainas. Ieškovo išlaidų vaikui detalizavimas yra visai realus ir tinkamai pagrindžiantis nurodytą sumą bei iš esmės nereikalaujantis papildomų įrodymų.

Kaip jau paminėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, tačiau minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi. Šiuo metu toks dydis yra 400 Eur. Jei tėvų prievolė būtų dalinama per pusę, vieno iš tėvų dalis sudarytų 200 Eur. Nagrinėjamu atveju teismas nesivadovauja minimaliosios mėnesinės algos kriterijumi, tačiau į jį neabejotinai atsižvelgtina, įvertinus atsakovės pajamas bei tai, kad ieškovas iš atsakovės prašo mažiau nei pusės minimalios algos sumos išlaikymo - 150 Eur.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, įvertinant bendrą ekonominę situaciją šalyje, darytina išvada, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės 150 Eur dydžio išlaikymą vaikui.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.), todėl išlaikymas iš atsakovės priteistinas nuo 2018-06-14.

Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.). Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.190 str. 1 d.).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju šalys parengiamojo posėdžio metu susitarė dėl bendravimo tvarkos. Atsakovei ieškinyje nurodyta tvarka iš esmės tiko, tik ji norėjo bendrauti su vaiku papildomai. Atsižvelgiant į tai ieškovas sutiko bendravimą praplėsti, įtraukiant bendravimą žiemos atostogų metu bei darbo dienomis. Atsižvelgiant į tai, nustatytina atitinkama atsakovės bendravimo su vaiku tvarka.

Nutraukus santuoką, padalintinas sutuoktinių bendras turtas. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str. 3 d.).

Šalys turi santuokoje įgytą automobilį. Atsakovė neprieštaravo, kad automobilis būtų priteistas ieškovui, o jai išmokėta pusės automobilio vertės kompensacija. Atsižvelgiant į automobilio markę, amžių, pateiktą pažymą apie jo vertę, darytina išvada, kad ieškovo nurodyta turto vertė yra teisinga. Ginčo dėl to taip pat nebuvo. Atsižvelgiant į tai, automobilis priteistinas ieškovui, o atsakovei – 750 Eur kompensacija.

Ieškovas antro posėdžio metu taip pat nurodė, kad po pirmo teismo posėdžio tarp šalių buvo pokalbis dėl buitinio turto. Ieškovas nurodė, kad yra buitinė technika ir baldai, kurių vertė nedidelė, 1500 Eur, todėl ieškovas prašo juos priteisti jam ir sutinka sumokėti atsakovei 750 Eur kompensaciją. Atsakovė bylos nagrinėjimo procese atsiliepimo, priešieškinio neteikė, pirmo posėdžio metu pretenzijų dėl jokio turto nereiškė, į antrą posėdį neatvyko, jame būtų galėjusi išreikšti savo nuomonę nurodytu klausimu, tačiau atsakovė buvo itin pasyvi bylos nagrinėjimo procese, todėl ieškovo prašymas dėl buitinio turto padalinimo būdo tenkintinas.

Kiti klausimai.

Žyminis mokestis šioje byloje už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sudaro 100,00 Eur, už išlaikymo priteisimą 54,00 Eur (CPK 80 str., 85 str.), už turto padalinimą – 90,00 Eur, už bendravimo tvarkos nustatymą – 100,00 Eur. Iš viso – 344,00 Eur. Ieškovas sumokėjo 122,50 Eur žyminio mokesčio. Ieškovo reikalavimai tenkinti visiškai, todėl valstybei iš atsakovės priteistina 221,50 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė buvo pasyvi bylos procese, nepasinaudojo galimybe nutraukti santuoką bendru sutikimu, dėl ko būtų išvengusi žyminio mokesčio mokėjimo, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių.

Ieškovas jo bylinėjimosi išlaidų atlyginti neprašė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2003-08-29 Šiaulių r. savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 157, dėl atsakovės E. Š. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę – Š., atsakovei – Š..

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams išlaikymo vienas iš kito nepriteisti.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą iki pilnametystės nustatyti su ieškovu G. Š. jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės E. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) sūnaus J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018-06-14 iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovą G. Š. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Nustatyti, kad atsakovė E. Š. bendrauja su sūnumi J. Š. tokia tvarka:

a) kas antrą savaitgalį paima sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir parveža vaiką į jo nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;

b) motina praleidžia su vaiku antrą pusę pavasario, vasaros, rudens ir žiemos atostogų, taip pat kiekvieną savaitę po vieną darbo dieną; taip pat nedraudžiama bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis;

c) ši tvarka taikoma, atsižvelgiant į vaiko norus, poreikius, užimtumą ir galimybes.

Priteisti ieškovui G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgytą automobilį Ford Focus, valst. nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), ir buitinę techniką bei baldus.

Priteisti atsakovei E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų Eur) kompensaciją už ieškovui priteistą turtą.

Priteisti iš atsakovės E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 221,50 Eur (du šimtus dvidešimt vieną Eur 50 ct) žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.