- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- e2A-265-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01832-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aurimas Brazdeikis, Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- T. E.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1485-867/2020 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui T. E. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti, kad atsakovas T. E. yra jos nepilnamečio vaiko A. D. tėvas; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą po 200,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės, šią įmoką kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti ją šių lėšų valdytoja uzufrukto teise; 3) iš atsakovo priteisti 4 655,21 Eur įsiskolinimą už nepilnamečio vaiko išlaikymą; 4) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad:
1.1. (duomenys neskelbtini) jai gimė dukra A. D., kurios biologinis tėvas yra atsakovas, tačiau jis iki 2013 m. rugsėjo 13 d. nepripažino, kad yra jos dukters tėvas, ir neteikė jokio išlaikymo.
1.2. Atsakovas nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. dukters išlaikymui teikia įvairiomis sumomis nuo 116,52 Eur iki 200,00 Eur per mėnesį, tačiau jo teikiamas išlaikymas yra nepastovus, todėl yra susidaręs 4 655,21 Eur išlaikymo įsiskolinimas, nes atsakovas netinkamai vykdė pareigą teikti išlaikymą dukrai. Ieškovės žiniomis, atsakovas gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje, tačiau tikslios jo gaunamos pajamos jai nėra žinomos.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškovės ieškinį atsakovas T. E. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies – atsakovas sutiko dėl reikalavimo pripažinti jį A. D. tėvu, tačiau nesutiko su prašoma priteisti išlaikymo suma bei prašomu išlaikymo įsiskolinimu. Atsiliepimo į ieškinį pagrindiniai argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie vaiko poreikius ir neįrodė prašomos priteisti 200,00 Eur sumos. Atsakovo apskaičiavimu, dukters poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 280,00 Eur, todėl jis dukters išlaikymui sutiktų mokėti po 100,00 Eur per mėnesį, taip pat papildomai galėtų pirkti dukrai daiktų. Didesnio išlaikymo teikti neleidžia jo turtinė padėtis, nes jo pajamos per mėnesį yra apie 2 250,00 svarų, tačiau iš šių lėšų jis išlaiko keturių asmenų šeimą – save, savo sutuoktinę, kuri nedirba, nes laukiasi trečiojo vaiko, savo ir sutuoktinės vaiką, taip pat moka 980,00 svarų paskolą už namą, turi automobilio draudimo, kelių mokesčių, būrelių ir kitų būtinųjų išlaidų ir teikia išlaikymą A. D..
2.2. Lietuvoje jam priklauso žemės sklypas, kurio vertė nėra didelė. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, nes jis su ieškove buvo susitaręs dėl išlaikymo dydžio ir jis nuo 2013 metų teikia išlaikymą dukrai, todėl prašo šį reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą, nes trejus metus iki ieškinio pateikimo jis teikė dukrai išlaikymą pagal jo ir ieškovės susitarimą; priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, joje nurodė, kad ieškovė su dukra gyvena dviejų aukštų gyvenamajame name, kuris priklauso ieškovės sutuoktiniui. Ieškovės dukra turi atskirą kambarį. Ieškovės dukra turi alergiją įkvepiamiems alergenams, turi bėdų su sąnariais, dėl to mokykloje mokosi pagal lengvesnę kūno kultūros programą. Mergaitė bendrauja su atsakovu, tačiau retai ir tarp jų nėra artimo ryšio, tačiau kai mergaitė paprašo, atsakovas perveda jai pinigų smulkioms išlaidoms. Nurodė, kad ieškinys atitinka vaiko interesus. Prašė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ir nustačius tėvystę priteisti išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, jei bus nustatyta, kad atsakovas jo neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad atsakovas T. E. yra vaiko A. D. tėvas, o A. D. yra T. E. dukra; nustatė nepilnametės A. D. gyvenamąją vietą su ieškove L. M. jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo T. E. išlaikymą nepilnametei A. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 15 d., iki vaiko pilnametystės, nustatė, kad priteista išlaikymo suma kas metai yra indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo T. E. 1 155,44 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei A. D.; paskyrė ieškovę L. M. nepilnamečio vaiko A. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė, jog konkreti atsakovo T. E. ir A. D. bendravimo tvarka nenustatytina, T. E. su nepilnamete A. D. bendrauja geranoriškai tėvų susitarimu ir šalių sutarta tvarka ir laiku; priteisė iš atsakovo T. E. 75,00 Eur ieškovei L. M. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo T. E. 52,75 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismo pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas konstatavo, kad tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl ieškovės dukters A. D. tėvystės, šalys neprašo skirti DNR ekspertizės, todėl nustatė, kad atsakovas yra ieškovės nepilnamečio vaiko A. D. biologinis tėvas, o A. D. yra atsakovo dukra.
4.2. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių dukra yra paauglė, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinuosius poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog šalių dukra turi alergiją bei problemų su sąnariais, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatavo, kad ieškovės nurodyta 461,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių dukters amžių ir pakankama tenkinti ne tik minimalius būtinuosius poreikius – maistui, aprangai, būstui, higienai, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, bendravimui, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimui ar tobulinimui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, atsižvelgus į perspektyvoje vis sparčiau augančio vaiko, turinčio sveikatos problemų, poreikius, ši suma pakankama užtikrinti būtinas materialines sąlygas dukters fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui.
Atsiliepimas
4.3. Teismas nustatė, kad atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, šiuo metu gyvena ir dirba užsienyje. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo darbo užmokestis yra apie 2 490,09 Eur (2 250,00 GBP), o jo sutuoktinė nedirba, todėl jis vienas išlaiko visą šeimą, kurią šiuo metu sudaro trys nepilnamečiai vaikai ir du suaugusieji. Atsakovas dirba statybų sektoriuje ir 2020 m. vidutinės jo darbo pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio iki 2020 m. spalio sudarė apie 1 655,60 Eur. Atsakovas šiuo metu turi tik du nepilnamečius vaikus, kuriems turi pareigą teikti išlaikymą, tai yra A. D. ir G. E., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovo sutuoktinė šiuo metu laukiasi ir (duomenys neskelbtini) yra numatyta preliminari gimdymo data. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad atsakovas turi išlaikyti šiuo metu tris nepilnamečius vaikus, nes atsakovas neprivalo išlaikyti savo sutuoktinės dukters V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tokia pareigą turi V. R. tėvas. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad V. R. tėvas neteikia išlaikymo, tačiau teismui patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nenustatyta, kad atsakovo sutuoktinė būtų kreipusis į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš V. R. tėvo ir būtų priteistas išlaikymas.
4.4. VĮ Registrų centro išrašai iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, neturi, o atsakovo vardu yra įregistruotas 0,0900 ha žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 261,00 Eur, atsakovo sutuoktinės vardu nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, nėra. Ieškovės sutuoktinio D. M. vardu yra įregistruotos nuosavybės teisės į 1/3 dalį pastato – sodo pastato, 1/3 dalį pastato – ūkinio pastato, 1/3 dalį pastato – garažo ir 1/3 dalį žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Ieškovės sutuoktinis taip pat pagal 2020 m. gegužės 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-109-17592 yra įgijęs 1/2 dalį pastato – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Gargžduose, o pagal 2020 m. gegužės 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-109-17589 yra įgijęs 48/480 dalis žemės sklypo, esančio Genaičių k., Klaipėdos r. (bendras žemės sklypo plotas 4,8975 ha), tačiau nėra įregistravęs šio nekilnojamojo turto savo vardu. Iš atsakovo teismui pateiktos hipotekos paskolos ataskaitos nustatyta, kad atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas už jiems 2016 m. liepos 21 d. suteiktą 271 143,67 Eur (245 000,00 GBP) kreditą 30 metų laikotarpiui, tai yra iki 2046 metų, paskolos likutis 2018 m. birželio 27 d. buvo 250 220,67 Eur (226 094,39 GBP), o mėnesinė įmoka minėtą dieną buvo 1 228,27 Eur (1 109,84 GBP). Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jis kreditui dengti kas mėnesį moka po 1 084,57 Eur (980,00 GBP).
Šalies argumentai
4.5. Ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu nedirba, gyvena jos sutuoktiniui priklausančiame turte, turi dar vieną nepilnametį vaiką su sutuoktiniu, jos sutuoktinis daugiau išlaikytinių neturi, jis per mėnesį gauna apie 1 000,00 Eur, be to, jiems finansiškai padeda jos sutuoktinio mama. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenis, ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2018 m. vasario 28 d. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos per mėnesį buvo 30,16 Eur. Viešais internete esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė buvo šios įmonės direktorė. Pagal VSDFV duomenis, ieškovės sutuoktinis VSDFV kaip duomenų subjektas neidentifikuotas arba Lietuvos Respublikos nustatytais atvejais duomenys neteikiami.
4.6. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2008 m. automobilis „Citroen Picasso“, įsigytas 2018 m. balandžio 13 d., o atsakovui nuosavybės teise priklauso 2000 m. automobilis „Ford Transit 350“, įsigytas 2018 m. spalio 26 d.
4.7. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas yra dirbantis ir gauna nuolatines pajamas, o ieškovė nuo 2018 m. vasario niekur oficialiai nedirba. Tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu turi po du išlaikytinius, tačiau atsakovo sutuoktinė 2021 m. sausio 15 d. turėtų susilaukti dar vieno vaiko. Į bylą ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji negali dirbti, kad deda maksimalias pastangas, kad susirastų gerai mokamą darbą. Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė neatskleidžia teismui savo realių pajamų, savo tikrosios turtinės padėties. Būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, nenustatyta jos sveikatos sutrikimų ar kitų objektyvių priežasčių, kurios neleistų jai siekti geriau mokamo darbo ir pajamų, pakankamų jos šeimos pragyvenimui ir vaiko išlaikymui. Vien tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje ir gauna nuolatines darbo pajamas, o ieškovė šiuo metu neturi jokio nekilnojamojo turto ir nedirba, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra daug geresnė nei ieškovės, nes nustatyta, kad atsakovas turi įsipareigojimą kreditoriui ir kas mėnesį moka kreditą už būstą – apie 1 084,57 Eur (980,00 GBP), o ieškovė pati nurodė, kad nei ji, nei jos sutuoktinis neturi kreditų.
Žemesnės instancijos teismas
4.8. Teismas padarė išvadą, kad nė viena iš šalių negali būti pripažinta silpnesniąja. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečio vaiko poreikius.
4.9. Atsižvelgdamas į šalių vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinęs tai, jog valstybė vaikui moka išmoką, kurios dydis – 60,00 Eur, teismas nusprendė, kad kiekvienas iš tėvų turėtų dukrai skirti išlaikymui po 170,00 Eur, todėl tenkino ieškovės reikalavimą iš dalies ir priteisė iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 15 d., iki vaiko pilnametystės.
4.10. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovės ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. spalio 15 d., padarė išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisiamo už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 15 d. iki ieškinio pateikimo, tai yra už 36 mėnesius.
4.11. Teismas iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2013 metais buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad atsakovas dukters išlaikymą teiks pagal savo galimybes, o išlaikymo mėnesiui suma yra 86,89 Eur (300,00 Lt).
4.12. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. pervesdavo ieškovei į sąskaitą pinigų sumas, įvardydamas jas kaip alimentus. 2013 m. atsakovas ieškovei į sąskaitą pervedė 376,50 Eur (1 300,00 Lt), tai yra kas mėnesį po 86,89 Eur ir paskutinį mėnesį 115,85 Eur. 2014 m. atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko vienuolika pavedimų, kurių bendra suma 855,80 Eur (2 954,92 Lt), tai yra septynis mėnesius vedė po 86,89 Eur, vieną mėnesį 43,44 Eur, vieną mėnesį 97,40 Eur ir 106,61 Eur, pavedimų paskirtis – alimentai. 2015 metais atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko aštuonis pavedimus, kurių bendra suma 941,97 Eur, 2016 metais atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko dešimt pavedimų, kurių bendra suma 995,45 Eur, 2017 metais atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko aštuonis pavedimus, kurių bendra suma 899,43 Eur, 2018 metais atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko devynis pavedimus, kurių bendra suma 902,95 Eur, 2019 metais atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko penkis pavedimus, kurių bendra suma 604,16 Eur, o 2020 m. atsakovas ieškovei į sąskaitą kaip alimentus yra pervedęs 501,00 Eur, tai yra atliko keturis pavedimus.
4.13. Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tiek iš ieškovės paaiškinimų teismas nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas, jog atsakovas nuo 2013 metų kas mėnesį A. D. išlaikymui perves po 300,00 Lt, tai yra 86,89 Eur, o nuo 2015 m. – po 100,00 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokia suma ją tenkino, be to, nurodė, kad ji papildomai paprašydavo pinigų ir atsakovas pagal galimybes duodavo. Ieškovė neginčijo tiek atsakovo atsiliepime, tiek ir liudytojos nurodytų aplinkybių, kad atsakovas nupirkdavo rūbų ar daiktų šalių nepilnametei dukrai, patvirtino, kad būtent atsakovas apmokėjo Anielės alergijos medicininius tyrimus. Iš į bylą pateiktos išvados taip pat matyti, kad atsakovas dukrai paprašius jai duodavo papildomų lėšų jos poreikiams.
4.14. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovas ne visais mėnesiais teikė šalių sutartą išlaikymą, konstatavo, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies ir priteisti 1 155,44 Eur sumą, kadangi iš viso už 36 mėnesių laikotarpį atsakovas kaip išlaikymą yra pervedęs 2 444,56 Eur, nors pagal šalių susitarimą turėjo pervesti 3 600,00 Eur. Atsakovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikė išlaikymą natūra, ir tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas, kad už tais mėnesiais nebus teikiamas sutartas šalių išlaikymas. Tai, kad atsakovas buvo išsivežęs dukrą pas save atostogų į Angliją ir tuo metu jie pramogavo, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas teikė išlaikymą natūra. Tai, kad atsakovas dukrą vežasi pramogauti Lietuvoje, kai jis grįžta, taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas visiškai vykdė savo kaip tėvo pareigą teikti išlaikymą dukrai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo nepilnametei A. D. priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: 1) priteisti iš atsakovo nepilnametei A. D. po 200,00 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. spalio 15 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad priteista išlaikymo suma kas metus indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisti iš atsakovo nepilnametei A. D. 4 655,21 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
5.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kiekvienas iš tėvų turėtų dukrai skirti išlaikymui po 170,00 Eur. Teismas šiuo atveju netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, dėl to netinkamai nustatė atsakovo ir ieškovės turtinę padėtį. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, nes atsakovas turi nekilnojamojo turto, dirba ir gauna didesnes pajamas nei ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodyta 461,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių dukters amžių ir pakankama tenkinti ne tik minimalius būtinuosius poreikius. Teismas įvertino faktą, kad vaikui iš valstybės iki pilnametystės, nepriklausomai nuo turtinės padėties, skiriama 60,00 Eur suma. Taigi, šiuo atveju abiem tėvams tenkanti nepilnamečio vaiko išlaikymo dalis yra 400,00 Eur per mėnesį (461,00 Eur - 60,00 Eur), t. y. kiekvienam iš tėvų tenka po 200,00 Eur. Tačiau iš teismo sprendimo nėra aišku, kokiais argumentais ir (ar) aplinkybėmis vadovaudamasis teismas sumažino iš atsakovo priteistiną kas mėnesį sumą išlaikymui net iki 170,00 Eur.
5.3. Priteisto iš atsakovo išlaikymo dydis (170,00 Eur) neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijų dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nes yra mažesnis nei pusė minimaliojo šalies atlyginimo dydžio. Teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudalytų pagrindą nukrypti nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio orientacinio kriterijaus.
5.4. Abu tėvai turėtų lygiomis dalimis dalytis nepilnametei dukrai teiktiną reikalingą išlaikymą. Tuo tarpu teismas ginčijamu sprendimu nustatęs, kad nepilnamečiam vaikui yra reikalingas 461,00 Eur per mėnesį išlaikymo dydis, perkėlė ieškovei akivaizdžiai didesnę nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą.
5.5. Teismas padarė klaidingą išvadą tarp šalių buvus susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukters išlaikymui teikti tik 100,00 Eur sumą, – ieškovė nepilnametės dukters išlaikymui papildomai dažnai paprašydavo atsakovo didesnės sumos nei 100,00 Eur. Atsakovas pagal galimybes pervesdavo didesnę sumą arba pirkdavo dukrai įvairių daiktų. Nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį buvo reikalinga didesnė suma nei 100,00 Eur.
5.6. Tiek bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, tiek ir išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių nepilnametės dukters poreikiai buvo panašūs. Nepilnametė dukra buvo jau paauglė, lankė mokyklą, buvo alergiška ir turėjo vartoti vaistus dėl alergijos, turėjo problemų su sąnariais. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.
5.7. Kaip teisingai konstatavo teismas, 3 metų išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis skaičiuotinas nuo 2016 m. spalio 15 d. iki ieškinio pateikimo 2019 m. spalio 15 d., tai yra 36 mėnesiai. Teismas nustatė, kad iš viso už 36 mėnesių laikotarpį atsakovas kaip išlaikymą ieškovei yra pervedęs 2 444,56 Eur. Tačiau šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti nurodomu išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu buvo reikalinga iš esmės analogiška suma, t. y. 200,00 Eur per mėnesį.
5.8. Padidinus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 200,00 Eur, atitinkamai perskaičiuotinas išlaikymo įsiskolinimas. Laikytina, kad atsakovas už 36 mėnesių laikotarpį skaičiuojant po 200,00 Eur turėjo iš viso ieškovei pervesti 7 099,77 Eur sumą. Teismas nustatė, kad iš viso už 36 mėnesių laikotarpį atsakovas kaip išlaikymą yra pervedęs 2444,56 Eur. Atsakovas pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką iki kreipimosi į teismą dienos tinkamai nevykdė visą laikotarpį, todėl nepilnametei dukrai priklausantis išlaikymo įsiskolinimas sudaro 4 655,21 Eur (7 099,77 Eur – 2 444,56 Eur).
Atsiliepimas
6. Atsakovas T. E. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
6.1. Pagal atsakovo skaičiavimus, realiems šalių nepilnametės dukros išlaikymo poreikiams patenkinti reikalinga 280 Eur suma per mėnesį. Ieškovė teismui buvo pateikusi vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, jog šiuo metu dukters išlaikymui per mėnesį reikalinga 461,00 Eur suma. Tačiau pagal pateiktą ieškovės lentelę faktiškai susidaro 431 Eur poreikio suma.
6.2. Ieškovės šeima verčiasi taksi paslaugų verslu, o Anielės pagalba yra pasitelkiama dirbant (ieškovė nesutiko leisti dukrai su ieškovu sutikti Naujųjų metų, kadangi Anielė turėjo būti dispečere Naujųjų metų naktį), taigi, pinigų smulkioms išlaidoms Anielė faktiškai užsidirba pati.
6.3. Teismas atmetė ieškovės argumentus dėl išlaikymo sumos, reikalingos dukros aprangai ir avalynei, tokiu būdu pripažindamas A. D. išlaikymui reikalingą 400 Eur sumą: 60 Eurų skiria valstybė, šalims lieka 340 Eur suma. Ją padalijus pusiau susidaro teisinga 170 Eur suma.
6.4. Ieškovė klaidingai interpretuoja teismo sprendimą tvirtindama, jog teismas nustatė vaiko poreikių apimtį – 461 Eur. Nors teismas išties konstatavo, kad 461 Eur Anielės išlaikymui kas mėnesį pakaktų, tačiau pakaktų ir 500 Eur, ir 600 Eur. Teismas taip pat pasisakė, jog ši suma tenkintų ne tik būtinuosius minimalius, bet ir kitus, nebūtinuosius poreikius. Teismas analizavo ir tėvų turtinę padėtį, ir tik tuomet padarė išvadą, jog ji neleidžia dukros aprūpinti labiau nei tenkinant būtiniausius poreikius 400 Eur suma.
6.5. Atsakovo padėtis neleidžia teikti ieškovės reikalaujamo išlaikymo dydžio: Lietuvoje atsakovas turi tik žemės sklypą Kvietinių kaime, kurio vertė 261 Eur. Iš atsakovo pajamų išlaikoma visa šeima, atsakovo sutuoktinė nedirba, todėl iš atsakovo atlyginimo kas mėnesį yra dengiamos išlaidos namo paskolai (980 svarų), mokamas automobilio draudimas (150 svarų), kelių mokestis (50 svarų), apmokamos išlaidos internetui ir telefonui (90 svarų), namo ir gyvybės draudimui (55 svarai), degalams (100 svarų), garažo nuomai (116 svarų), vaiko būreliui (100 svarų). Atsakovas dirba statybų sektoriuje ir 2020 m. vidutinės jo darbo pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio iki 2020 m. spalio sudarė apie 1 655,60 Eur. Iš šių pajamų taip pat mokamas išlaikymas A. D.. Šiuo metu atsakovui atsirado ketvirtas išlaikytinis – po apeliacinio skundo pateikimo gimė sūnus. Ieškovė turi du išlaikytinius.
6.6. Atsakovas dėl pandemijos nuo 2020 m. gruodžio vidurio nebeturi užsakymų, jų nenusimato iki 2021 metų balandžio mėnesio. Atsakovas negaus pajamų tiek, kiek tikėjosi. Atsakovo sutuoktinė jokių išmokų negauna, nes nebuvo grįžusi į darbą po dukros gimimo, o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus. Dėl blogos situacijos dėl pandemijos Jungtinėje Karalystėje karantinas tęsis mažiausiai iki vasario pabaigos, taigi nežinia, kada padėtis pagerės ir kada atsakovą pasamdys. Atsakovas planuoja kreiptis į banką ir prašyti, kad būtų atidėti paskolos mokėjimai.
6.7. Ieškovė duomenų teismui apie savo tikrąsias pajamas nepateikė, taip elgdamasi nesąžiningai tiek atsakovo, tiek valstybės atžvilgiu. Akivaizdu, jog ieškovės šeima turi turto, gyvena prabangiai ieškovės vyro didžiuliame name su keturiais sfinksų veislės katinais, be paskolų ir skolų, nors jokių pajamų nė vienas iš sutuoktinių nedeklaruoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui dydžio. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
11. Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė R & S Carpentry Ltd. direktoriaus raštą su vertimu į lietuvių kalbą ir vaiko gimimo liudijimo išrašą su vertimu į lietuvių kalbą.
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, apeliacinės instancijos teismui teikdamas naujus įrodymus, nepateikė prašymo jų priimti. Nesant pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo teikiamus įrodymus ir jų nevertina.
Dėl išlaikymo dydžio
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš dalies ir priteisė iš atsakovo T. E. po 170,00 Eur išlaikymą nepilnametei A. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 15 d., iki vaiko pilnametystės. Teismas, spręsdamas dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgė į šalių vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, taip pat įvertino tai, jog valstybė vaikui moka išmoką, kurios dydis – 60,00 Eur. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kiekvienas iš tėvų turėtų dukrai skirti išlaikymui po 170,00 Eur, nors konstatavo, kad ieškovės nurodyta 461,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių dukters amžių ir pakankama tenkinti ne tik minimalius būtinuosius poreikius. Ieškovė nurodo, kad priteisto iš atsakovo išlaikymo dydis neatitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rekomendacijų dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, nes yra mažesnis nei pusė minimaliojo šalies atlyginimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo minimaliosios mėnesinės algos dydžio orientacinio kriterijaus. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria tokiems ieškovės argumentams.
14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje nustatytas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.
15. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Tačiau įstatyme nereglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
16. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
18. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ar išlaikymo dydžio pakeitimo vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, su kuriuo iš tėvų vaikas lieka gyventi, nes šiam tėvui neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, susijęs su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).
20. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad, nepaisant tėvų gaunamų pajamų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43 punktas). Tokio standarto orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. atskaičius mokesčius sudaro 468,41 Eur.
21. Nagrinėjamu atveju, pagal ieškovės pirmosios instancijos teisme pateiktą šalių nepilnametės dukros išlaikymo išlaidų lentelę, nepilnametės dukros išlaidos sudaro 487 Eur per mėnesį. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 461,00 Eur suma kas mėnesį šalių nepilnametei dukrai yra visiškai pakankama, atitinka dukters amžių ir pakankama tenkinti ne tik minimalius būtinuosius poreikius, tačiau įvertinęs tai, jog valstybė vaikui moka 60,00 Eur išmoką, teismas nusprendė, kad kiekvienas iš tėvų turėtų dukrai skirti išlaikymui po 170,00 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šalių dukra yra paauglė, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinuosius poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog šalių dukra turi alergiją bei problemų su sąnariais, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, teisingai konstatavo, kad šalių nepilnametei dukrai yra reikalingas 461,00 Eur išlaikymas, tačiau klaidingai apskaičiavo šalių nepilnametei dukrai kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dalis – po 170 Eur, taip nukrypdamas nuo minėto minimalų vaiko poreikių tenkinimo standarto ir tokio savo sprendimo nemotyvavo.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų nepilnametės dukros tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, finansinius įsipareigojimus, kitų išlaikytinių skaičių, taip pat atsižvelgusi į tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių principo.
23. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš atsakovo šalių nepilnametės dukros naudai priteistina išlaikymo suma sudaro 200 Eur/mėn. ((461,00 Eur (reikalingas vaikui išlaikymas) – 60,00 Eur (valstybės mokama išmoka))/2) todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
24. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė iš atsakovo T. E. 1 155,44 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei A. D., argumentuodama, jog pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą tarp šalių buvus susitarimą, kuriuo atsakovas įsipareigojo nepilnametės dukters išlaikymui teikti tik 100,00 Eur sumą. Tiek bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, tiek ir išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu šalių nepilnametės dukters poreikiai buvo panašūs, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo išlaikymo įsiskolinimą apskaičiuoti, taikydamas 200 Eur/mėn. šalių dukrai teiktino išlaikymo sumą. Teisėjų kolegija pritaria tokiems ieškovės argumentams.
25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog, priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nepripažino buvus tarp šalių susitarimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, atsakydama į teisėjos ir atsakovo atstovo klausimus, nurodė, kad ji toleravo atsakovo pervedamas sumas dukros išlaikymui dėl atsakovo finansinės padėties, bet dažnai prašydavo atsakovo papildomų pinigų, tačiau atsakovas ne visada į tai atsižvelgdavo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovas tik iš dalies teikė išlaikymą, kuris neatitiko nei ieškovės valios, nei nepilnamečio vaiko poreikių.
27. Atsakovas nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui neteikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad nepilnametės dukros poreikiai laikotarpiu, už kurį apeliantė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, buvo mažesni nei nurodo apeliantė. Įvertinusi šalių nepilnametės dukros amžių (ieškinio pateikimo metu ji buvo 14 metų ir šešių mėnesių amžiaus), teisėjų kolegija daro išvadą, kad bent minimaliems jos poreikiams tenkinti atsakovas turėjo skirti po 200,00 Eur išlaikymą per mėnesį.
28. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametei dukrai 36 mėn. iki kreipimosi į teismą dienos iš atsakovo buvo reikalingas 200 Eur/mėn. dydžio išlaikymas, o atsakovas ieškovei yra pervedęs 2 444,56 Eur sumą, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 4 655,21 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – pirmos instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo keistina.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių duotus paaiškinimus teismo posėdžio metu, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl iš atsakovo priteistino nepilnametės dukros išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio. Remiantis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisinės reikšmės sprendimo priėmimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
31. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai. Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Pagal ieškovės pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėjo būti sumokėtas 105 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai. Įvertinus tai, kad atsakovas nuo pat atsiliepimo pateikimo iš dalies sutiko su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas iš atsakovo priteisti žyminį mokestį, apskaičiuotą nuo ginčijamos sumos, todėl iš atsakovo priteistinas 27,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo(CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iš atsakovo taip pat priteistinos 11,75 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
34. Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą patyrė 500 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2020 m. gruodžio 17 d. sutartį dėl teisinės pagalbos, 2020 m. gruodžio 17 d. atstovavimo sutartį ir 2020 m. gruodžio 28 d. pinigų priėmimo kvitą) Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, jos patirtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
35. Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.
36. Pagal ieškovės apeliacinio skundo reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti sumokėtas 87,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktai). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, 87 Eur žyminio mokesčio suma priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti priimti atsakovo T. E. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus įrodymus ir jų nevertinti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad atsakovas T. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra T. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), dukra.
Nustatyti nepilnametės A. D. gyvenamąją vietą su ieškove L. M. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo T. E. išlaikymą nepilnametei A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 15 d., iki vaiko pilnametystės.
Nustatyti, kad priteista išlaikymo suma kas metai yra indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo T. E. 4 655,21 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 21 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei A. D..
Paskirti ieškovę L. M. nepilnamečio vaiko A. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti, jog konkreti atsakovo T. E. ir A. D. bendravimo tvarka nenustatytina, T. E. su nepilnamete A. D. bendrauja geranoriškai tėvų susitarimu ir šalių sutarta tvarka ir laiku.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo T. E. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) ieškovei L. M. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo T. E. 132,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.“
Priteisti iš atsakovo T. E. 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) ieškovei L. M. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo T. E. 87,00 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.