Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui T. E. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su dukra, todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas bendrauja su dukra šalių susitarimu sutarta tvarka ir laiku.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu nuo pat vaiko gimimo iki jis tampa pilnamečiu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, materialinį išlaikymą teikdami proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.165 straipsnis, 3.192 straipsnis). Vaiko išlaikymo dydis siejamas su protingais jo paties poreikiais, kuriuos lemia amžius, sveikatos būklė, gabumai, polinkiai ir kita. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neneigia pareigos išlaikyti dukrą, tačiau nesutinka su prašoma išlaikymo suma, tai yra tarp šalių yra kilęs ginčas dėl dukters poreikių dydžio, nes atsakovas mano, kad dukters poreikių patenkinimui pakanka 300,00 Eur per mėnesį, todėl jis sutinka dukters išlaikymui per mėnesį mokėti 150,00 Eur.

Sutiktina, jog šalių vaikui gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriau žinomi vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaiko poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta ir užtikrinti visus vaiko tiek būtinuosius (maistui, vaistams, drabužiams ir pan.), tiek papildomus poreikius (lavinimui, pramogoms ir pan.).

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių dukters amžių, esamą ekonominę situaciją ieškovės paskaičiuota mėnesiui dukters išlaikymui reikalinga suma nėra akivaizdžiai per didelė ir atitinka faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas.

Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos A. T. 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos A. T. 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma gali skirtis priklausomai nuo tėvų finansinių pajėgumų (turimo turto, pajamų, turimų išlaikytinių skaičiaus, sveikatos ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikių (sveikatos, gabumų, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sukūręs kitą šeimą ir šiuo metu gyvena bei dirba užsienyje. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo darbo užmokestis yra apie 2 490,09 Eur (2 250,00 GBP), o jo sutuoktinė nedirba, todėl jis vienas išlaiko visą šeimą, kurią šiuo metu sudaro trys nepilnamečiais vaikai ir du suaugę bei laukiasi dar vieno vaiko. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas dirba statybų sektoriuje ir 2020 m. vidutinės jo darbo pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio iki 2020 m. spalio sudarė apie 1 655,60 Eur. Nustatyta, kad atsakovas šiuo metu turi tik du nepilnamečius vaikus, kuriems turi pareigą teikti išlaikymą, tai yra A. D. ir G. E., gimusią (duomenys neskelbtini). Atsakovo sutuoktinė šiuo metu laukiasi ir 2021 m. sausio 15 d. yra numatyta preliminari gimdymo data. Teismas atmeta atsakovo argumentus, kad atsakovas turi išlaikyti šiuo metu tris nepilnamečius vaikus, nes atsakovas neprivalo išlaikyti savo sutuoktinės dukters V. R., gimusios (duomenys neskelbtini)., tokia pareigą turi V. R. tėvas. Atsakovo atstovas nurodė, kad V. R. tėvas neteikia išlaikymo, tačiau teismui patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje nenustatyta, kad atsakovo sutuoktinė būtų kreiptųsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo iš V. R. tėvo ir būtų priteistas išlaikymas.

VĮ Registrų centras išrašai iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje neturi, o atsakovo vardu, pagal 2020 m. vasario 5 d. dovanojimo sutartį Nr. NB2-500, yra įregistruotas 0,0900 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)r., kurio vidutinė rinkos vertė yra 261,00 Eur, atsakovo sutuoktinės vardu nekilnojamojo turto, esančio Lietuvos Respublikoje, nėra. Teismo turimais duomenimis iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko nustatyta, kad ieškovės sutuoktinio D. M. vardu yra įregistruota nuosavybės teisės į 1/3 pastato – sodo pastato, 1/3 pastato – ūkinio pastato, 1/3 pastato – garažo ir 1/3 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Taip pat nustatytas, kad ieškovės sutuoktinis pagal 2020 m. gegužės 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-109-17592 yra įgijęs ½ pastato -garažo, esančio (duomenys neskelbtini), o pagal 2020 m. gegužės 26 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-20-109-17589 yra įgijęs 48/480 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r. (bendras žemės sklypo plotas 4,8975 Ha), tačiau nėra įregistravęs šio nekilnojamojo turto savo vardu. Atsakovo sutuoktinė nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje neturi. Iš atsakovo teismui pateiktos hipotekos paskolos ataskaitos nustatyta, kad atsakovui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra įgytas už jiems 2016 m. liepos 21 d. suteiktą 271 143,67 Eur (245 000,00 GBP) kreditą 30 metų laikotarpiui, tai yra iki 2046 metų, paskolos likutis 2018 m. birželio 27 d. buvo 250 220,67 Eur (226 094,39 GBP), o mėnesinė įmoka tai datai buvo 1228,27 Eur (1 109,84 GBP). Atsakovas atsiliepime nurodo, kad šiuo metu jis kredito dengimui kas mėnesį moka po 1 084,57 Eur (980,00 GBP).

Ieškovė nurodė, kad ji šiuo metu nedirba, gyvena jos sutuoktiniui priklausančiame turte, turi dar vieną nepilnametį vaiką su sutuoktiniu, jos sutuoktinis daugiau išlaikytinių neturi, o jos sutuoktinis per mėnesį gauna apie 1 000,00 Eur, be to, jiems finansiškai padeda jos sutuoktinio mama. Teismo turimais VSDFV duomenimis už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. nustatyta, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2018 m. vasario 28 d. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos pajamos per mėnesį buvo 30,16 Eur. Viešais internete esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė buvo šios įmonės direktorė. Teismo turimais VSDFV duomenimis už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. nustatyta, kad ieškovės sutuoktinis, VSDFV kaip duomenų subjektas neidentifikuotas arba Lietuvos Respublikos nustatytais atvejais duomenys neteikiami.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo darbo užmokestis yra apie 2490,09 Eur (2 250,00 GBP), jo sutuoktinė nedirba, nes laukiasi. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas dirba statybų sektoriuje ir 2020 m. vidutinės jo darbo pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. birželio iki 2020 m. spalio sudarė apie 1 655,60 Eur.

Nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 2008 m. automobilis CITROEN PICASSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytas 2018 m. balandžio 13 d., o atsakovui nuosavybės teise priklauso 2000 m. automobilis FORD (duomenys neskelbtini) įsigytas 2018 m. spalio 26 d.

Lyginant šalių gaunamas pajamas matyti, jog atsakovas šiuo metu yra gaunantis darbo pajamas, o ieškovė nedirba. Į bylą ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ji negali dirbti, kad deda maksimalias pastangas, kad susirastų gerai apmokamą darbą. Byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė neatskleidžia teismui savo realių pajamų, savo tikrosios turtinės padėties. Būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovė yra darbingo amžiaus, nenustatyta jos sveikatos sutrikimų ar kitų objektyvių priežasčių, kurios neleistų jai siekti geriau apmokamo darbo ir pajamų, pakankamų jos šeimos pragyvenimui ir vaiko išlaikymui. Vien tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje, bei gauna nuolatines darbo pajamas, o ieškovė šiuo metu neturi jokio nekilnojamojo turto ir nedirba, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei ieškovės, nes nustatyta, kad atsakovas turi įsipareigojimą prieš kreditorių ir kas mėnesį moka kreditą už būstą apie 1 084,57 Eur (980,00 GBP), o ieškovė pati nurodė, kad nei ji, nei jos sutuoktinis neturi kreditų, be to, atsakovo sutuoktinė šiuo metu laukiasi ir atsakovas greitai turės dar vieną išlaikytinį. Teismo vertinimu, atsakovė daugiau nei dvejus metus, tačiau galėjo susirasti darbą ir gauti pajamas ir taip pagerinti savo turtinę padėtį, bet teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kad ji dėjo maksimalias pastangas susirasti darbą ir jai nepavyko.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Teismas nurodo, jog tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, būdami sveiki ir darbingi žmonės, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų ir jų nepilnamečio vaiko poreikius. Pažymėtina, jog abu tėvai turi imtis aktyvių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, susirasti geriau apmokamą darbą, jog galėtų tinkamai tenkinti savo augančio vaiko poreikius. Kita vertus, nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, kuriai šiuo metu ir taip tenka didesnė našta išlaikant dukrą, ir tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Atsižvelgiant į šalių vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinus tai, jog valstybė vaikui mokama išmoką, kurios dydis – 60,00 Eur, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų dukrai skirti išlaikymui po 170,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimą ir iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 1700,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 15 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai). Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 170,00 Eur dydžio išlaikymu bei valstybės skiriama 60,00 Eur suma yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 4 655,21 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trijų metų laikotarpį iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Teismas nurodo, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Tais atvejais, kai nustatoma tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki nustatant tėvystę vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai.

Nustačius, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2019 m. spalio 15 d., darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisiamo už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 15 d. iki ieškinio pateikimo, tai yra už 36 mėnesius.

Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos rašytinius įrodymus, konstatuotina, jog iki šiol vaiko gimimo liudijime duomenų apie tėvą nebuvo. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su atsakovu kartu nebegyvena ir bendro ūkio nebeveda nuo dukters gimimo, tai yra jau daugiau kaip 15 metų. Iš ieškovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad tarp jos ir atsakovo 2013 metais buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad atsakovas dukters išlaikymą teiks pagal atsakovo galimybes ir, kad išlaikymo mėnesiui suma yra 86,89 Eur (300,00 Lt).

Iš ieškovės pateiktų sąskaitų išrašų nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. pervesdavo ieškovei į sąskaitą pinigų sumas įvardindamas kaip alimentai. Nustatyta, kad 2013 m. atsakovas ieškovei į sąskaitą pervedė 376,50 Eur (1 300,00 Lt ), tai yra kas mėnesį po 86,89 Eur ir paskutinį mėnesį 115,85 Eur. 2014 m. atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko vienuolika pavedimų bendrai 855,80 Eur (2 954,92 Lt) sumai, tai yra septynis mėnesius vedė po 86,89 Eur, vieną mėnesį 43,44 Eur, vieną mėnesį 97,40 Eur ir 106,61 Eur, pavedimų paskirtis alimentai. 2015 metais atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko aštuonis pavedimus, kurių bendra suma 941,97 Eur, 2016 metais atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko dešimt pavedimų, bendrai 995,45 Eur sumai, 2017 metais atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko aštuonis pavedimus, bendrai 899,43 Eur sumai, 2018 metais atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko devynis pavedimus, bendrai 902,95 Eur sumai, 2019 metais atsakovas į ieškovės sąskaitą atliko penkis pavedimus, bendrai 604,16 Eur sumai, o 2020 m. atsakovas ieškovei į sąskaitą kaip alimentus yra pervedęs 501,00 Eur, tai yra atliko keturis pavedimus.

Iš atsakovo atsiliepimo bei jo atstovo duotų paaiškinimų nustatyta, kad apie dukters Anielės gimimą atsakovas žinojo ir nuo 2013 m. teikia dukrai išlaikymą. Pateikti atsakovės sąskaitos išrašai, patvirtina, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nuo 2013 m. rugsėjo 15 d. nėra reguliarus, nes pasitaikydavo mėnesių, kai atsakovas nepervesdavo išlaikymui skirtos sumos.

Nagrinėjamu atveju tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas, kad atsakovas nuo 2013 metų kas mėnesį A. D. išlaikymui perves po 300,00 Lt, tai yra 86,89 Eur, o nuo 2015 m. po 100,00 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tokia suma ją tenkino, be to, nurodė, kad ji papildomai paprašydavo pinigų ir atsakovas pagal galimybes duodavo. Ieškovė neginčijo tiek atsakovo atsiliepime, tiek ir liudytojos nurodytų aplinkybių, kad atsakovas nupirkdavo rūbų ar daiktų A., patvirtino, kad būtent atsakovas apmokėjo A. alergijos medicininius tyrimus. Iš į bylą pateiktos išvados taip pat matyti, kad atsakovas dukrai paprašius jai duodavo papildomų lėšų jos poreikiams. Įvertinus nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo susitarimas, kuriuo atsakovas įsipareigojo A. išlaikymui teikti šalių sutartą 100,00 Eur sumą. Tai, kad toks sutarimas tarp šalių buvo iš esmės patvirtina ir tai, kad ieškovė anksčiau į teismą nesikreipė, kas tik patvirtina, kad tokios atsakovo sumos užteko dukters išlaikymui per mėnesį.

Teismas, įvertinęs šalių vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, sprendžia, jog vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui nurodomu laikotarpiu pakako mažesnės sumos nei ieškiniu prašomos šiuo metu.

Tačiau įvertinus tai, kad iš pateiktų ieškovės sąskaitų išrašų matyti, kad ne už visus mėnesius buvo teikiama šalių sutarta suma išlaikymui, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies, tai yra priteisti 1 155,44 Eur sumą. Nustatyta, kad viso už ginčo 36 mėnesių laikotarpį atsakovas kaip išlaikymą yra pervedęs 2 444,56 Eur, nors pagal šalių susitarimą turėjo pervesti 3600,00 Eur. Atsakovas teismui nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikė išlaikymą natūra, ir tai, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo toks susitarimas, kad už tuos mėnesius nebus teikiamas sutartas šalių išlaikymas. Tai, kad atsakovas buvo išsivežęs dukrą pas save atostogų į Angliją ir tuo metu jie pramogavo, teismo vertinimu nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas teikė išlaikymą natūra. Tai, kad atsakovas dukrą vežasi pramogauti Lietuvoje, kai jis grįžta, taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas pilnai vykdė savo kaip tėvo pareigą teikti išlaikymą dukrai.

Nepilnametei A. D. priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį, o nuo reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Pagal ieškovės pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo pritesimo turėtų būti sumokėtas 54,00 Eur žyminis mokestis, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas nuo pat atsiliepimo pateikimo iš dalies sutiko su šiais reikalavimais, yra pagrindas žyminį mokestį priteisti iš atsakovo paskaičiuotą nuo ginčijamos sumos, todėl iš atsakovo priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir 26,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo. Iš atsakavo yra pagrindas priteisti 11,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Šalys į bylą nepateikė savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos šalims nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas T. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., yra vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas, o A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., yra T. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., dukra.

Nustatyti nepilnametės A. D., gyvenamąją vietą su ieškove L. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo T. E. išlaikymą nepilnametei A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 170,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra nuo 2019 m. spalio 15 d. iki vaiko pilnametystės.

Nustatant, kad priteista išlaikymo suma kas metai yra indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo T. E. 1 155,44 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt penkių eurų ir 44 ct) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei A. D..

Paskirti ieškovę L. M. nepilnamečio vaiko A. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, jog konkreti atsakovo T. E. ir A. D. bendravimo tvarka nenustatytina, T. E. su nepilnamete A. D., bendrauja geranoriškai tėvų susitarimu ir šalių sutarta tvarka ir laiku.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. E. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) ieškovei L. M. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. E. 52,75 Eur (penkiasdešimt du eurus ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų Valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.