- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-1199-273/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19843-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- K. I. C.
- Atsakovas
- K. M.
- Kategorijos
- 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. I. C. atstovo advokato K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti šalių sūnaus L. L. C. (gimusio (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnui 1 500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo iki sūnaus pilnametystės ir 4 800 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio padavimo dienos.
Atsakovas 2014-02-03 pateikė teismui prašymą (t.1, b.l. 97-98) sustabdyti bylą, kol N. B. apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 13-190888TVI-BBYR pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei K. I. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad byla Norvegijos Karalystės teisme iškelta 2013-11-19, o Lietuvos Respublikos teisme iškelta 2013-11-28, todėl pagal tarptautinį lis pendens principą ir CPK 163 str. 1 d. 3 p. Kauno apylinkės teisme iškelta byla stabdytina.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu su prašymu dėl bylos stabdymo nesutinka. Nurodė, kad byla teisminga Kauno apylinkės teismui, nes šalių nepilnametis sūnus L. L. C. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, jam suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, vaiko deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, berniuko sveikatos priežiūra vykdoma Lietuvos medicinos įstaigose. Atsakovas klaidingai nurodė, kad vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra Norvegijoje, be to, vaikas atsakovui reikalingas tik dėl vaikui skiriamų socialinių išmokų gavimo.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė kol bus išnagrinėta N. B. apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 13-190888TVI-BBYR pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei K. I. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko N. B. apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 13-190888TVI-BBYR pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei K. I. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Byla Norvegijos Karalystės teisme iškelta 2013-11-19, Lietuvos Respublikos teisme iškelta 2013-11-28. Teismas sprendė, kad Norvegijos Karalystės teismas pripažino savo jurisdikciją ir byla Bergeno apygardos teisme iškelta pirmiau nei Kauno apylinkės teisme. Šios aplinkybės pagal Lugano konvencijos 28 str. 1 d. yra pagrindas stabdyti Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą bylą. Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas negali kvestionuoti Bergeno apygardos teismo priimto sprendimo dėl jo kompetencijos nagrinėti bylą, todėl ieškovės atsiliepime dėl bylos sustabdymo nurodyti motyvai dėl faktinės vaiko gyvenamosios vietos ir to sąlygoto bylos teismingumo turėtų būti pareikšti Bergeno apygardos teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Atskiruoju skundu ieškovės K. I. C. atstovas advokatas K. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį. Nurodo, kad teismas užsienio elementą turinčioje byloje pirmiausia turi išspręsti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti konkrečią bylą. Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (1 straipsnio 1 dalies b punktas), konkrečiai susijusioms su globos ir bendravimo teisėmis (1 straipsnio 2 dalies a punktas), yra įtvirtintos 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau - Reglamentas). Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti šiame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 punktas, 8 straipsnis). Ieškovės ir atsakovo sūnus gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Kauno mieste. Ieškovės ir atsakovo sūnus nuo pat gimimo yra Lietuvos Respublikos pilietis, jam suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, išduotas Lietuvos Respublikos pasas. Tiek ieškovė, tiek jos sūnus nuo 2013-04-22 yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta sūnaus asmens sveikatos kortelė patvirtina, kad sūnus nuo pat gimimo yra prižiūrimas Lietuvos medikų, čia yra konstatuoti visi ieškovės ir jos sūnaus apsilankymai, daromi berniuko tyrimai, sprendžiami visi su sūnumi susiję sveikatos negalavimais susiję klausimai. Esant nenuginčytiems duomenimis, kad sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Kauno apylinkės teismas, kaip Reglamento Valstybės narės nacionalinis teismas, turi jurisdikciją šioje byloje, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla pateko Kauno apylinkės teismo žinion, yra toje valstybėje narėje (Lietuvos Respublikoje). Byloje pateiktos net dvi Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, kur konstatuojama, kad šiai dienai geriausiai mažamečio L. L. interesus atitiks gyvenimas su motina K. I. C. jam įpastoje gyvenamojoje vietoje, kad aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų bei kad tikslinga nustatyti, jog tėvas su vaiku bendrauja atvykęs į Lietuvos Respubliką sūnaus gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant motinai. Vadovaujantis ginčo šalių pateiktais į bylą įrodymais bei atlikus jų teisinį vertinimą, yra akivaizdu, kad nuo pat gimimo berniuko L. L. C. faktinė ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, Kauno mieste. Kauno mieste berniukas integravosi į socialinę ir šeiminę aplinką, todėl darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas turi jurisdikciją šioje byloje, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla pateko Kauno apylinkės teismo žinion, yra toje valstybėje narėje (Lietuvos Respublikoje).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo K. M. atstovė advokatė J. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nepriėmė nutarties atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, nes byla neteisminga Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas neatsisakė savo kompetencijos, bet tik sustabdė bylą, kol bus išspręsta byla Bergeno apygardos teisme. Lis pendens principo esmė yra ne panaikinti Kauno apylinkės teismo jurisdikciją, bet siekti išvengti lygiagretaus bylinėjimosi tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu keliuose teismuose. Teismas pritaikė lis pendens taisyklę, kuri taikoma išspręsti jurisdikcijos konkurencijos klausimus, kai yra du kompetentingi teismai. T.y. lis pendens taikomas, kai tiek Bergeno apygardos teismas, tiek Kauno apylinkės teismas gali turėti jurisdikciją. Tarptautinėje privatinėje teisėje yra taikomas visuotiniai pripažintas pirmiau pradėtos bylos prioriteto principas. Kadangi byla Bergeno apygardos teisme iškelta 2013 m. lapkričio 19 d., o Kauno apylinkės teisme - 2013 m. lapkričio 28 d., t. y. Bergeno apygardos teisme byla iškelta anksčiau, todėl vadovaujantis lis pendens principu visiškai pagrįstai Kauno apylinkės teisme iškelta byla yra stabdytina. N. B. apygardos teismas ne tik kad pirmas pradėjo nagrinėti vaiko L. L. C. gyvenamosios vietos nustatymo bylą, bet ir yra vienintelis kompetentingas nagrinėti šį klausimą, nes vaiko L. L. C. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Norvegijoje. Vaikas buvo perveržtas ir apgyvendintas Lietuvoje be teisėto pagrindo, t.y. be tėvo K. M. sutikimo. Todėl ginčas ne tik dėl pirmiau pradėtos bylos prioriteto principo turi būti sprendžiamas Norvegijoje, bet ir dėl to, kad Norvegijoje buvo vaiko L. L. C. nuolatinė gyvenamoji vieta ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas turi būti sprendžiamas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisme iki jo neteisėto išvežimo. Tarptautiniai teisės aktai numato, kad net jei vaikas teisėtai ar neteisėtai išvežamas ar negražinamas, jurisdikciją ir toliau turi ta valstybė, kurioje vaikas ankščiau nuolatos gyveno prieš pat jo išvežimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad ieškovė teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti šalių sūnaus L. L. C. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnui 1 500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo iki sūnaus pilnametystės ir 4 800 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio padavimo dienos(t.1, b.l. 3-7). Atsakovas 2014-02-03 pateikė teismui prašymą (t.1, b.l. 97-98) sustabdyti bylą, kol N. B. apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 13-190888TVI-BBYR pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei K. I. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad byla Norvegijos Karalystės teisme iškelta 2013-11-19, o Lietuvos Respublikos teisme iškelta 2013-11-28, todėl pagal tarptautinį lis pendens principą ir CPK 163 str. 1 d. 3 p. Kauno apylinkės teisme iškelta byla stabdytina. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi civilinę bylą sustabdė kol bus išnagrinėta N. B. apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 13-190888TVI-BBYR pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei K. I. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (t.2, b.l. 44-45).
Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko N. B. apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 13-190888TVI-BBYR pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei K. I. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Byla Norvegijos Karalystės teisme iškelta 2013-11-19, Lietuvos Respublikos teisme iškelta 2013-11-28. Norvegijos Karalystės teismas pripažino savo jurisdikciją ir byla Bergeno apygardos teisme iškelta pirmiau nei Kauno apylinkės teisme. Šios aplinkybės yra pagrindas stabdyti Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamą bylą
Šiuo atveju civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, pritaikė lis pendens taisyklę, kuri taikoma išspręsti jurisdikcijos konkurencijos klausimus, kai yra du kompetentingi teismai. Pažymėtina, kad siekiant išvengti kelių valstybių teismų skirtingų sprendimų tuo pačiu klausimu, tarptautiniame civiliniame procese yra nustatytas lis pendens institutas. Tai reiškia, kad iškėlus bylą vienos valstybės teisme, asmuo neturi teisės reikšti tapataus reikalavimo kitos valstybės teisme. Lis pendens taisyklė įpareigoja teismą atsisakyti nagrinėti bylą, kai tokia pat byla jau iškelta užsienio valstybės teisme. Bylų tapatumas nėra siejamas su ieškinio reikalavimo ir jo teisinio pagrindo tapatumu, o tik su ieškinio faktinio pagrindo tapatumu; nereikalaujama, kad bylos būtų visiškai tapačios, pakanka, jog jos tarpusavyje susijusios (1987 m. gruodžio 8 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-144(86), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2010).
Kaip matyti iš bylos duomenų, 2013-11-19 Bergeno apygardos teismui atsakovas K. M. pateikė ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (t.1, b.l.64-73). 2013-11-27 Bergeno apygardos teismas įpareigojo K. I. C. pateikti atsiliepimą į ieškovo ieškinį (1 t., b. 1. 54-56). Tuo tarpu Kauno apylinkės teisme ieškovės K. I. C. ieškinys atsakovui K. M. priimtas 2013-11-28 d., t. y. vėliau negu Bergeno apygardos teisme. Vadovaujantis 2010 m. sausio 1 d. Europos Bendrijai, Norvegijos Karalystei ir Danijos Karalystei įsigaliojusia 2007 m. spalio 30 d. Lugane pasirašytos Konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 9 skirsnio 27 straipsnio 1 dalimi, jeigu skirtingų šios konvencijos privalančių laikytis valstybių teismuose iškeliamos bylos tuo pačiu ieškinio pagrindu ir tarp tų pačių šalių, bet kuris teismas, kitas nei teismas, kuriame buvo iškelta pirmoji byla, savo iniciatyva sustabdo bylos procesą, kol nustatoma pirmojo iškėlusio bylą teismo jurisdikcija, o pagal 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu skirtingų šios konvencijos privalančių laikytis valstybių teismuose yra nagrinėjamos susijusios bylos, bet kuris teismas, išskyrus pirmąjį teismą, kuriame buvo iškelta byla, gali sustabdyti savo bylos procesą. Atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko N. B. apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 13-190888TVI-BBYR pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovei K. I. C. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nagrinėjamoje situacijoje, byla Bergeno apygardos teisme iškelta 2013 m. lapkričio 19 d., o Kauno apylinkės teisme - 2013 m. lapkričio 28 d. (t.1, b. 1.3-5), t. y. Bergeno apygardos teisme byla iškelta anksčiau, todėl vadovaujantis lis pendens principu pagrįstai Kauno apylinkės teisme iškelta byla yra sustabdyta.
Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiamos nutarties panaikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.