Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas K. M. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties priėmimo klausimas civilinėje byloje Nr. 2VP-8817-375/2016 pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. M., K. I. C. dėl teismo nutarties nevykdymo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja antstolė A. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė spręsti K. I. C. atsakomybės klausimą dėl Kauno apylinkės teismo nutarties Nr. 2-1114-375/2014 nevykdymo, o taip pat galutiniu papildytu pareiškimu prašė paskirti K. I. C. 50,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dieną, t. y. už 18 dienų, išieškotojo naudai, skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 5 d. Suinteresuotas asmuo K. I. C. su antstolės prašymu nesutiko.Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi sprendė, kad šiuo atveju baudos skyrimas neatliktų savo, kaip procesinės sankcijos paskirties ir net sudarytų galimybę K. M., teikiančiam nepastovų ir nedidelį išlaikymą, dar ir gauti piniginių lėšų iš vaiko motinos, kuri šiai dienai faktiškai viena užtikrina vaiko kasdieninių ir būtiniausių poreikių tenkinimą, todėl pareiškimą skirti baudą atmetė.Suinteresuotas asmuo K. M. 2016 m. liepos 12 d. pateikė Kauno apylinkės teismui atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirti ieškovei antstolės prašomą baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties.Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka, o 2016 m. birželio 27 d. įvykusiame teismo posėdyje suinteresuoto asmens K. M. atstovas dalyvavo, apie nutarties priėmimą ir paskelbimą 2016 m. liepos 1 d. jam buvo žinoma, tuo tarpu nutarties apskundimo terminas pasibaigė 2016 m. liepos 8 d. Suinteresuoto asmens teiktas atskirasis skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų apskundimo terminą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo K. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. apskundimo terminą, jei jis praleistas, ir atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, neįvertino aplinkybių, kad terminas buvo praleistas tik 4 dienas, kad skundžiamoje nutartyje išvis nenurodyti apskundimo terminai ir jų skaičiavimo tvarka, o pati nutartis iki šiol nėra išversta į jam suprantamą kalbą ir neįteikta teisės aktų nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino aplinkybių, kad jis neturėjo galimybių atvykti iš Norvegijos, tuo tarpu nutartis nebuvo skaitmenizuota teismų portale, jo atstovas nutartį gavo 2016 m. liepos 15 d., o bylos nagrinėjime nedalyvavusi jo atstovė L. G. ją gavo 2016 m. liepos 7 d., nedelsiant apie ją informuodama kitą atstovą. Dėl šių aplinkybių apie priimtą nutartį jis sužinojo tik 2016 m. liepos 7 d.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012 suformuotą teismų praktiką remiantis analogiškomis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje byloje, be to, teismas nesivadovavo ir kitų teismų formuojama praktika sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus, t. y. Konstitucinio Teismo jurisprudencija ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija.Pirmosios instancijos teismas neįvertino tarp šalių kilusio ginčo dėl ieškovės sąmoningai ir piktybiškai nevykdomos bendravimo su vaiku tvarkos, kurios realiai užtikrinti iki šiol nesugobėjo nei antstolis, nei teismas, iš esmės atleidęs ieškovę nuo bet kokios atsakomybės ir leisdamas toliau nevykdyti bendravimo su vaiku tvarkos. Atsiliepimų į suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, praleidus įstatymo nustatytą terminą jam paduoti.Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis, dėl kurios pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą, priimta išnagrinėjus civilinę bylą žodinio proceso tvarka. Taigi, šios nutarties apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2016 m. liepos 2 d. ir laikytina, jog paskutinė diena atskirajam skundui paduoti buvo 2016 m. liepos 8 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. paskirtame teismo posėdyje, kuris buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka (2 t., b. l. 17-18) ir kurio metu teismas nutarė atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2016 m. liepos 1 d. 15.30 val., be kitų proceso dalyvių, dalyvavo suinteresuoto asmens K. M. atstovas asociacijos „Nacionalinės teisingumo gynybos sąjunga“ atstovas P. M., tačiau nedalyvavo nei pats suinteresuotas asmuo, nei jo atstovė advokatė L. G.. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. liepos 1 d. priimtą nutartį, kuria pareiškimas dėl baudos skyrimo K. I. C. buvo atmestas, 2016 m. liepos 4 d. lydraščiais su įteikimo pažyma (registruota pašto siunta) išsiuntė antstolei A. A., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, suinteresuoto asmens K. M. atstovams asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ atstovui P. M. ir advokatei L. G. bei suinteresuoto asmens K. I. C. atstovui advokatui K. J. (2 t., b. l. 51-55). Iš byloje esančių įteikimo pažymų taip pat matyti, kad suinteresuoto asmens K. M. atstovei advokatei L. G. Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis buvo įteikta 2016 m. liepos 7 d. (2 t., b. l. 57). Tuo tarpu apeliantas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties teismui pateikė 2016 m. liepos 12 d., taigi, terminas atskirajam skundui paduoti praleistas keturiomis dienomis, iš kurių dvi buvo ne darbo dienos.Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK nustatytą terminą. Tačiau pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymuose nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 str. 4 d.); teismas savo iniciatyva (ex officio) turi teisę atnaujinti praleistą terminą tik tokiu atveju, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015; 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012 ir kt.).Apeliantas, pateikdamas atskarąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, neprašė atnaujinti termino atskirajam skundui paduoti, tačiau nesutikdamas su 2016 m. liepos 14 d. priimta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, Kauno apylinkės teismo 1 d. nutartyje nebuvo aiškiai nurodyta jos apskundimo tvarka, t. y. teismo nutarties rezoliucinėje dalyje buvo nurodyta, kad ji gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą (2 t., b. l. 45-50), tačiau nenurodytas nei apskundimo terminas, nei jo skaičiavimo tvarka, todėl laiko, kad terminas atskirajam skundui nebuvo praleistas. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teisme apeliantas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokatės, kuris, kaip savo srities profesionalas, neabejotinai turėjo žinoti teismo nutarties, priimtos žodinio proceso tvarka, apskundimo tvarką ir terminus bei jų praleidimo teisines pasekmes, tačiau aplinkybė, kad pats teismas nutarties patvirtintas kopijas proceso dalyviams išsiuntė lydraščiais su įteikimo pažymomis (registruota pašto siunta), sudaro pagrindą manyti, kad proceso dalyviai galėjo būti suklaidinti dėl priimtos nutarties apskundimo tvarkos. Kita vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats apeliantas yra užsienietis, gyvena Norvegijoje, tuo tarpu teismo procesiniai dokumentai surašyti jam nesuprantama kalba, todėl jam reikėjo objektyviai daugiau laiko susipažinti su skundžiama nutartimi, todėl nėra pagrindo laikyti, kad apeliantas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, be to, termino praleidimas keturias dienas, iš kurių dvi buvo ne darbo dienos, nesukelia ženklių procesinių pasekmių.Apeliacinės instancijos papildomai atkreipia dėmesį, kad nors apeliantas buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, dėl ko jam neabejotinai turėjo būti žinoma teismo priimtos nutarties apskundimo tvarka ir terminai, kad vykdomas savo profesines pareigas, kurios grįstos pasitikėjimu ir bendradarbiavimu, advokatė turėjo domėtis bylos eiga bei jos išnagrinėjimo rezultatu, tačiau apelianto atstovo netinkamas domėjimasis bylos eiga bei jos išnagrinėjimo rezultatu ir teismo veiksmai, nenurodant nutarties apskundimo termino ir jo skaičiavimo tvarkos, negali riboti apelianto teisės į apeliaciją. Tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą ir neleidžia šios teisės riboti nepagrįstai ar vien tik formaliais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nežymus termino praleidimas, asmens teisės į apeliaciją svarba, aplinkybė, kad apeliantas yra užsienietis, nesuprantantis lietuvių kalbos ir gyvenantis užsienyje, o taip pat nutarties apskundimo tvarkos tinkamas nenurodymas sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti apeliantui terminą atskirajam skundui paduoti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo bei bendriesiems civilinio proceso principams. Taigi, nagrinėjamo atskirojo skundo pagrindas ir dalykas, nustatytos faktinės aplinkybės bei išdėstyti argumentai sudaro pagrindą, panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti atskirąjį skundą, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties paduoti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui, kadangi teismas, atsisakydamas atskirąjį skundą priimti, nesprendė, ar jis atitinka šio procesinio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 306-307, 338 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti suinteresuotam asmeniui K. M. terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8817-375/2016 paduoti.

Suinteresuoto asmens K. M. atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.