- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-27
- Bylos Nr.
- 2S-1515-601/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19843-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- K.I. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K.I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovas K. M., atstovaujamas Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos, pateikė teismui prašymą – pakeisti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, kuris šiuo metu turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, o motinai nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, uždraudžiant ieškovei išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos be atsakovo notariškai patvirtinto sutikimo arba atskiro teismo leidimo konkrečiam laikotarpiui, nurodant sugrįžimo datą ir numatant bendravimo tvarką išvežimo metu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi atsakovo prašymus atmetė (t. 7, b. l. 25-27).
Teismas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu buvo išspręstas šalių mažamečio sūnaus L. L. C. gyvenamosios vietos klausimas, nuspręsta, jog gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus. Sprendžiant reikalavimo pagrįstumą buvo įvertinti įrodymai ir visos reikšmingos aplinkybės: susiformavęs stiprus biologinis ryšys, tokio amžiaus vaikui būdingas didesnis poreikis motinos, kuri jį augina ir juo rūpinasi nuo pat gimimo, globai, materialinė ieškovės padėtis ir kt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nereiškė nei raštiško, nei žodinio reikalavimo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo ir neteikė su tuo susijusių jokių įrodymų, todėl atsakovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė net neatliktų įstatymo leidėjo jai suteiktos funkcijos – užtikrinti būsimo teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Atsakovas savo prašymą grindžia tuo, kad ieškovė neužtikrina jo ir sūnaus bendravimo, daro žalą vaikui, nes tyčia diegia sūnui tėvų atstūmimo sindromą, tačiau nei atsakovas, nei jos atstovas nėra specialistai, kompetentingi diagnozuoti tokį sutrikimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovės maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, nes dėl ieškovės liguisto priešiškumo atsakovui vaikui sparčiai vystosi psichinis sutrikimas. Atsakovas iki šiol nėra inicijavęs bylos dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nors tokia teisė jam ne kartą buvo išaiškinta. Sprendžiant tiek vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek bendravimo tvarkos nustatymo klausimą teismui būtina ištirti ir įvertinti, į kokią socialinę aplinką patektų vaikas, kokios yra atsakovo galimybės tinkamai juo pasirūpinti ir užtikrinti jo būtiniausių poreikių tenkinimą, kaip būtų bendraujama su mažamečiu kitakalbėje aplinkoje, kaip jį priimtų atsakovo šeimos nariai ir pan. Atsakovas, bylos nagrinėjimo metu svarstant reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, net ir teismo įpareigotas neteikė visapusiškų duomenų apie savo turtinę padėtį, jau nekalbant apie duomenis apie savo socialinę aplinką, į kurią patektų vaikas. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. vasario 5 d. nutartimi buvo tenkintas atsakovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti ieškovei išvežti šalių vaiką iš Lietuvos Respublikos be notarinio atsakovo sutikimo, tačiau gavus ieškovės atskirąjį skundą teismas sutiko su jo argumentais ir 2016 m. vasario 19 d. nutartimi draudimą panaikino. Nutartyje buvo išsamiai išsakyti visi argumentai, kodėl netaikytinas draudimas, todėl pakartotinai jie šioje nutartyje nenurodytini. 2016 m. vasario 19 d. nutartį atsakovas yra apskundęs. Dėl prašymo skirti ieškovei baudą dėl nutarties nevykdymo teismas pažymėjo, kad toks prašymas skirti ieškovei 100 eurų baudą negali būti nagrinėjamas šioje civilinėje byloje, nes tokios baudos skyrimas galimas tik vykdymo proceso metu. Nutarties priėmimas atidėtas 2016 m. balandžio 13 d.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas K. M., atstovaujamas asociacijos ,,Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjunga“, prašo (t. 7, b. l. 34-39):
panaikinti pirmos instancijos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį;pakeisti šiuo metu galiojančias laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, kuris šiuo metu turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, o motinai nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką, uždraudžiant ieškovei keisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos be atsakovo notariškai patvirtinto sutikimo arba atskiro teismo leidimo konkrečiam laikotarpiui, nurodant sugrįžimo datą ir numatant bendravimo tvarką išvežimo metu;Vaiko raidos centre skirti šalių vaikui kompleksinį psichiatrinį-psichologinį įvertinimą, ar ieškovė, trukdydama vaiko-tėvo santykių formavimuisi, skatina nesaugaus prieraišumo formavimąsi, dėl kurio vaikui gali formuotis neadekvatūs santykiai su kitais žmonėmis ir atsirasti neigiama įtaka vaiko raidai ir psicho-emocinei būsenai;įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie jos nuolatinį gyvenimą Jungtinėje Karalystėje - darbo sutartį, būsto nuomos sutartį, ieškovės ir šalių vaiko registraciją Nacionalinio draudimo administracijoje, vaiko registraciją ikimokyklinės priežiūros įstaigoje.
ieškovė 2016-03-29 išvyko iš Lietuvos Respublikos kartu su atsakovo sūnumi, nors jos išvykimo metu galiojo Kauno apylinkės teismo 2016-02-05 nutartis, uždraudusi ieškovei išvežti atsakovo sūnų iš Lietuvos Respublikos, nes 2016-02-19 nutarties vykdymas buvo sustabdytas 2016-03-26 pateikus atskirąjį skundą. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų iki šiol iš esmės yra blokuojamas bet koks atsakovo ir jo sūnaus bendravimas, kas prieštarauja vaiko interesams ir daro vaikui žalą. Ieškovė kelerius metus sistemingai ir iš esmės pažeidžia vaiko interesus - piktnaudžiaudama motinos valdžia trukdydama vaikui bendrauti su tėvu, siekdama vaikui sukelti lojalumo konfliktą. Teismas, spręsdamas dėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos pakeitimo ir nustatymo turėtų išsiaiškinti, kokios yra tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti vaiko teisę gyventi ir sveikai vystytis, vaiko teisę į identiškumą ir jo išsaugojimą, teisę į asmeninį gyvenimą, teisę laisvai reikšti pažiūras visais su juo susijusiais klausimais. Ieškovė nuolat trukdo tėvui ir sūnui bendrauti, palaikyti ryšius, siekia visam laikui pašalinti tėvą iš vaiko gyvenimo. Teismas nenagrinėjo prašymo skirti ekspertizę vaiko psichologinei būklei įvertinti. Byloje pateikti įrodymai, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove kenkia vaiko interesams, nes dėl ieškovės liguisto priešiškumo atsakovui, vaikui sparčiai vystosi psichinis sutrikimas, galintis ateityje vaikui sukelti ne tik ryšio su tėvu praradimą, bet ir kitas sunkias psichologines pasekmes bei kitus sveikatos sutrikimus. Teismas privalėjo išsiaiškinti, kodėl ieškovė neleidžia vaikui bendrauti su tėvu.
Atsiliepimas
Ieškovė, atstovaujama advokato K. J., atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo – konstatavus, kad atsakovo apeliacinis skundas pasirašytas netinkamo atsakovo atstovo, nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovo atstovo pasirašytą 2016-04-26 atskirąjį skundą. Netenkinus nurodyto prašymo, prašo atsakovo K. M. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016-04-11 nutartį palikti nepakeistą. Priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (t. 7, b. l. 119-122).
atsakovo atskirasis skundas pasirašytas ir jį atsakovo vardu pateikė asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ vadovas P. M., tačiau asociacija nėra tinkamas atsakovo atstovas byloje;
Šalies argumentai
apeliantas teigdamas, kad ieškovė blokuoja jo bendravimą su sūnumi, nepateikia jokių įrodymų savo nurodytiems teiginiams pagrįsti;
apeliantas, prašydamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo, nepateikia jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gyvenamosios vietos būklę ir kt.;
atsakovo reikalavimai uždrausti ieškovei išsivežti vaiką iš Lietuvos į užsienį be notarinio vaiko tėvo sutikimo jau yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1046-254/2014.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl atsakovo atstovo
Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atskirasis skundas pasirašytas asmens (Asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininko P. M.), kuris neturi tokios teisės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šį atskirąjį skundą, kadangi civilinėje byloje Nr. 2A-923-601/2016 buvo pateikti asociacijos ,,Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ įstatai, kurių 26 punkte pažymėta, kad asociacijos tikslai yra žmogaus, šeimos, <...> gynimas bei atstovavimas įmonėse, įtaigose, organizacijose ir teismuose žmogaus, šeimos, darbo <...> apsaugos ir gynybos klausimais. K. M. yra šios asociacijos narys, kuris yra pasirašęs su asociacija įgaliojimą ir atstovavimo sutartį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad asociacija yra tinkamas K. M. atstovas. Be to, pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2A-923-601/2016 šalinant trūkumus, buvo pateiktas 2016 m. kovo 16 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuris pasirašytas paties apelianto K. M. (t. 6, b. l. 132).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 2014 m. sausio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio vaiko L. L. C. gyvenamąją vietą su ieškove K. I. C. iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1114-375/2014 ir priimtas teismo sprendimas. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 5 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką – K. M. bendrauja su mažamečiu sūnumi L. L. C. vieną mėnesio savaitgalį: penktadienį nuo 15 iki 18 val., šeštadienį ir sekmadienį iš ryto nuo 10 iki 12 val. ir nuo 15 iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje bei kitose vietose dalyvaujant ieškovei K. I. C.; negalint bendrauti Kauno apygardos teismo 2014- 04-29 nutartimi nustatytu laiku „Skype“ programa, šalys įpareigotos informuoti viena kitą apie tai ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki bendravimo pradžios.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškovės K. I. C. ieškinį tenkino visiškai: nustatė nepilnamečio L. L. C. gyvenamąją vietą su ieškove K. I. C.; priteisė iš atsakovo K. M. sūnaus L. L. C. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos sumoje 1 391 Eur; priteisė iš atsakovo K. M. 435 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. L. C. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-11-27 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę K. I. C.; įsiteisėjus šiam teismui sprendimui panaikino teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikinąją L. L. C. gyvenamąją vietą, laikinąją atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką bei draudimą atsakovui be atskiro teismo leidimo išsivežti nepilnametį sūnų iš Lietuvos Respublikos.
Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi civ. b. Nr. 2A-923-601/2016 panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas (po 435 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) ir išlaikymo įsiskolinimas (1 391 Eur) ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymint teismui papildomai išspręsti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu K. M. klausimą.
Atsakovas prašė pakeisti galiojančias laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, o motinai nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, uždraudžiant ieškovei išsivežti vaiką iš Lietuvos Respublikos be atsakovo notariškai patvirtinto sutikimo arba atskiro teismo leidimo konkrečiam laikotarpiui, nurodant sugrįžimo datą ir nustatant bendravimo tvarką išvežimo metu. Taigi, esminis atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo aspektas yra susijęs su laikinos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kriterijumi. Pakeitus vaiko laikiną gyvenamą vietą, t. y. nustačius vaiko laikiną gyvenamąją vietą ne su motina (ieškove), o su tėvu (atsakovu), atitinkamai nustatytina laikina bendravimo su motina tvarka ir nustatytinas atsakovui, su kuriuo laikinai gyvena vaikas ir kt.
Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi priimdamas procesinį sprendimą, taip pat panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria yra panaikinamos (įsiteisėjus teismo sprendimui) laikinosios apsaugos priemonės (taikytos 2014 m. gruodžio 5 d. teismo nutartimi), nustatančios laikiną atsakovo K. M. ir jo sūnaus bendravimo tvarką. Taip pat panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria priteistos iš atsakovo K. M. bylinėjimosi išlaidos. Kitą 2015 m. rugsėjo 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiai dienai teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra įsiteisėjęs. Grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šiai dienai yra likusios galioti tik 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis nustatyta atsakovo K. M. su vaiku bendravimo tvarka. Visos kitos civilinėje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra panaikintos.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs faktinę bylos nagrinėjimo situaciją, t. y. kad šiai dienai laikinosios apsaugos priemonės, kurias prašoma pakeisti, yra iš esmės negaliojančios (Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu panaikintos laikinosios apsaugos priemones, nustatančios laikiną vaiko gyvenamą vietą su motina, ir neliko laikinųjų apsaugos priemonių keitimo pagrindo, galioja tik 2014 m. gruodžio 5 d. laikinosios apsaugos priemonės dėl vaiko laikinos bendravimo tvarkos su atsakovu nustatymo) ir klausimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra priimtas galutinis procesinis teismo sprendimas (Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove K. I. C. yra įsiteisėjusi ir neskundžiama), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo prašymas iš esmės atmestinas, kadangi neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirties bei tikslų. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas laikinosiomis priemonėmis prašo nustatyti vaiko laikinąją gyvenamąją vietą su juo, tačiau tokio savarankiško materialinio teisinio reikalavimo byloje atsakovas nereiškė.
Atsakovas prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat prašė uždrausti ieškovei išsivežti vaiką iš Lietuvos Respublikos be atsakovo notariškai patvirtinto sutikimo arba atskiro teismo leidimo konkrečiam laikotarpiui, nurodant sugrįžimo datą ir numatant bendravimo tvarką išvežimo metu. Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi uždraudė ieškovei I. K. C. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo be atsakovo K. M. notarinio sutikimo išvežti sūnų L. L. C. iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Tačiau gavęs ieškovės atskirąjį skundą 2016 m. vasario 19 d. nutartimi pasinaikino 2016 m. vasario 5 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kas iš nutarties turinio leidžia spręsti, kad atsakovo prašymą dėl draudimo ieškovei išsivežti vaiką atmetė. Dėl nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas padavė atskirąjį skundą, kuris apeliacinės instancijos teismo atmestas. Taigi, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismas jau yra sprendęs klausimą dėl draudimo ieškovei išsivežti vaiką iš Lietuvos Respublikos. Be to, kaip minėta, yra įsiteisėjęs sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto, todėl tas tėvas (šiuo atveju motina), su kuriuo lieka gyventi vaikas, gali priimti visus sprendimus dėl vaiko kelionių į užsienį. Civilinėje byloje Nr. 2A-923-601/2016 priimant procesinį sprendimą nustatyta, kad ieškovė su vaiku gyvena Lietuvoje su savo tėvais, išskyrus trumpalaikius išvykimus. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiai dienai ieškovės gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, nėra duomenų dėl jos ketinimo išvykti gyventi į užsienį, o vien tik laikino išvykimo į kitą valstybę atveju tėvo (atsakovo) notarinio sutikimo gavimas nėra būtinas.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtyje yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atsakovo atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.