- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 2S-1046-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19843-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- K. I. C.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1114-375/2014 pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Kauno apylinkės teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nustatyti šalių sūnaus L. L. C.(gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnui 1 500 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo iki sūnaus pilnametystės ir 4 800 Lt įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio padavimo dienos.
Ieškovė 2014 m. sausio 10 d. pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (b. l. 16–18), kuriuo prašė, iki bus priimtas sprendimas byloje, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; uždrausti atsakovui išsivežti nepilnametį vaiką iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo. Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir iki bus išnagrinėta civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas taikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir uždraudė atsakovui išsivežti nepilnametį sūnų iš Lietuvos Respublikos be atskiro teismo leidimo, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1016-254/2014 ši 2014 m. sausio 13 d. nutartis palikta nepakeista.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: uždrausti ieškovei išvežti vaiką iš Lietuvos į užsienį be notarinio vaiko tėvo sutikimo; nustatyti tėvo bendravimo tvarką su vaiku kas antrą dieną po 2 val. internetu (skype) nelyginėmis mėnesio dienomis; taip pat du kartus per mėnesį savaitgaliais (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis); nustatyti atsakovo atostogos su vaiku dvi savaites vasarą ir po savaitę žiemą, rudenį ir pavasarį; leisti vaikui atvykti švęsti tėvo gimtadienį; leisti tėvui susitikti su vaiku per vaiko gimtadienį. Atsakovas nurodo, jog ieškovė nesudaro sąlygų vaiko tėvui bendrauti su sūnumi, nes jau dabar atvykus į Lietuvą ieškovė tik kelias valandas leido pamatyti vaiką.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė šiais motyvais:
1. Atsakovas teikdamas tokį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė pagrindo ir aplinkybių, dėl ko minėta laikinoji apsaugos priemonė turi būti taikoma, be to, prašymas nėra konkretus, nes iš pateikto prašymo nėra aišku ar atsakovas nori riboti vaiko išvykimą į kitą valstybę gyventi, ar bet kokį kitokį išvykimą į užsienį.
2. Įstatymas reglamentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu pasunkėtų sprendimo įvykdymo galimybė arba jį įvykdyti taptų neįmanoma. Atsakovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir ustatyti bendravimo tvarką su sūnumi, nepateikė teismui įrodymų, kad ieškovė nesudaro sąlygų bendrauti su sūnumi. Ieškovė nurodė, kad nėra trukdžių atsakovui bendrauti su sūnumi, todėl darytina išvada, kad atsakovas su sūnumi, jeigu turi noro, gali bendrauti ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Kad ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su sūnumi, patvirtina atsakovo pripažinimas, kad Lietuvoje su sūnumi bendravo. Be to, atsakovo prašymas leisti jam praleisti atostogas su vaiku dvi savaites vasarą ir po savaitę žiemą, rudenį ir pavasarį yra nekonkretus, nes nėra aišku, kokiu konkrečiu laiku atsakovas ketina praleisti atostogas su sūnumi, kur ketina praleisti atostogas, kaip tuo laikotarpiu su vaiku bendraus vaiko motina. Taip pat ir atsakovo prašymas leisti vaikui atvykti švęsti tėvo gimtadienį, leisti tėvui susitikti su vaiku per vaiko gimtadienį yra nekonkretūs, nes iš pateikto prašymo nėra aišku, kada vaikas turėtų vykti švęsti tėvo gimtadienį, kiek laiko truks, su kuo ir kur vaikas turėtų vykti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2014 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti šiais argumentais:
1. Iki byla bus išnagrinėta iš esmės, ieškovei neturėtų būti leidžiama vienai spręsti dėl vaiko kelionių į užsienį, ir tai apima bet kokį vaiko išvežimą iš Lietuvos. Jeigu apeliantas būtų norėjęs riboti tik vaiko išvykimą į užsienį gyventi, tai prašyme būtų tai detalizavęs. Teismas neįvertino, kad ieškovė ne tik išveža vaiką į užsienį be atsakovo sutikimo, tačiau palieką jį vieną, pvz.: Ispanijoje su ieškovės motina, be to, buvo išvykusi į Norvegiją ir vaiką palikusi Lietuvoje.
2. Svarbu yra tai, jog ieškovė leidžia apeliantui su sūnumi bendrauti tada, kada ji pati to nori. Be to, žinodama, jog apeliantas siekia gyventi kartu su sūnumi, ji siekia apelianto ir sūnaus santykius nutraukti. Apeliantas bendravimo tvarkos su vaiku nustatymu siekia stabilumo, kurio šiuo metu nėra. Nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. sausio 31 d. apeliantui su sūnumi buvo leista matytis tik tris kartus, po kelias valandas, ir tai tik stebint ieškovei. Ieškovė žinojo, jog apeliantas planuoja 2014 m. sausio mėn. atvykti aplankyti sūnaus, tačiau ji išvyko į Egiptą, kas rodo, jog ieškovė nesudaro sąlygų apeliantui bendrauti su vaiku.
3. Jei bendravimo laikas nenurodytas, tai gali padaryti teismas išklausęs abiejų tėvų pozicijas. Apeliantas nori būti su sūnumi, ir vien dėl to, kad nenurodė konkrečios valandos, kada paimti ir grąžinti vaiką, visiškai nepagrįstai jokios bendravimo tvarkos teismas nenustatė.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti 2014 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą šiais argumentais:
1. Apeliantas gyvena Norvegijoje, o ieškovė su sūnumi – Lietuvoje, joje yra deklaruota sūnaus gyvenamoji vieta, todėl notarinio sutikimo gavimas būtų akivaizdžiai komplikuotas. Pagal taikytinų teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Respublikoje gyvenančiam vaikui su vienu iš tėvų ar esant vieno iš tėvų sutikimui laikinai vykstant į užsienio šalis, kito tėvo sutikimas apskritai nėra būtinas (Šengeno sutartis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“), todėl reikalavimas gauti atsakovo (notarinį) sutikimą dėl vaiko išvežimo į užsienį yra nepagrįstas ir neproporcingas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko išvežimas į užsienį kokiu nors būdu kenktų vaiko interesams ar ribotų paties atsakovo galimybes su vaiku bendrauti, nors tokias aplinkybes nurodo kaip alternatyvų savo reikalavimo pagrindą. Iki šiol ieškovė su vaiku iš Lietuvos į užsienį buvo išvykusį laikinai, atostogų į Ispaniją ir Egiptą. Šiuo metu ieškovė yra išėjusi vaiko auginimo atostogų, todėl tik dabar turi galimybę su savo sūneliu aplankyti Egiptą ir Ispaniją - 2014 metų balandžio mėnesį baigiasi vaiko auginimo atostogos, ieškovė planuoja grįžti į darbą ir tokių išvykų nebus. Atskirajame skunde išdėstyta pozicija dėl tariamai užsienyje vieno paliekamo vaiko yra ypatingai hiperbolizuota ir eskaluota, pateikiama nutylint esmines situacijos aplinkybes, o būtent, kad apelianto minimų atostogų Ispanijoje metu, ieškovei dėl sesijos universitete grįžus į Lietuvą anksčiau, vaikas nurodytoje šalyje liko ir ne už ilgo saugiai grįžo ne vienas, bet su ieškovės mama. Pažymėtina, kad iškilus aplinkybėms, kai ieškovė negali būti su sūnumi (buitinės priežastys, egzaminai universitete, kt.), ieškovei padeda, t. y. sūnų prižiūri ir juo pasirūpina ieškovės mama, kurią vaikas puikiai pažįsta ir prie kurios jis yra pripratęs.
2. Kompetentingai institucijai (specialistui) dėl apelianto prašymo pateiktus nurodyto turinio išvadą, teismas pagrįstai ja vadovavosi ir apelianto prašomos bendravimo su vaiku tvarkos nenustatė. Nei kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei su atskiruoju skundu apeliantas, be savo deklaratyvių paaiškinimų, nepateikė objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų teiginius, kad ieškovė jam trukdo/neleidžia bendrauti su sūnumi. Priešingai atskirajame skunde nurodomoms aplinkybėms, apeliantas sistemingai bendrauja su sūnumi per telekomunikacinius įrenginius, jam yra teikiama informacija apie vaiką, apeliantui atvykus į Lietuvą, ieškovė neprieštarauja ir nedaro kliūčių tiesioginiams vaiko ir tėvo (atsakovo) bendravimui. Apelianto teiginys, kad po ieškovės išvykimo į Lietuvą jis turėjo galimybę „tik tris kartus bendrauti su vaiku“ yra sietinas su paties apelianto sprendimais atvykti pasimatymams su vaiku, o ne su ieškovės tariamai sąlygojamais trukdžiais tokiam bendravimui. Apeliantui nebuvo trukdoma bendrauti su vaiku pastarajam išvykus atostogų į užsienį. Ieškovė derina su apeliantu jo bendravimo su vaiku tvarką ir sudaro sąlygas minėtai apelianto kaip tėvo teisei įgyvendinti, ką patvirtina ginčo šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu. Iš su atsiliepimu teikiamų apeliantui siųstų ieškovės laiškų turinio galima suprasti, kad tėvas reguliariai bendrauja su sūnumi internetu, ieškovė su apeliantu derina galimas jo atvykimo į Lietuvą datas (konkrečiu atveju - kovo-balandžio mėnesiais) (b. l. 68-69). Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovo bendravimo su vaiku tvarka būtų įforminta, tačiau tik tokia, kuri nekenktų vaiko interesams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausti ieškovei išvežti vaiką iš Lietuvos į užsienį be notarinio vaiko tėvo sutikimo ir nustatyti tėvo bendravimo tvarką su vaiku, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys yra nustatytos CPK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas gali taikyti ir tokias priemones, kurios yra nustatytos kituose įstatymuose, t.y. nagrinėjamu atveju CK 3.65 straipsnio 2 dalyje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia šalių turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Kartu pažymėtina, kad išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemonės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) bei specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Tokiu atveju teismas turi tinkamai motyvuoti ir konstitucinių vertybių apsaugos požiūriu pagrįsti, kodėl buvo būtina taikyti įstatyme aiškiai neįtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę. Nagrinėjamu atveju apelianto prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nenumatytos nei CPK 145 straipsnio 1 dalyje, nei CK 35 straipsnio 2 dalyje.
Dėl uždraudimo ieškovei išvežti vaiką iš Lietuvos į užsienį be notarinio vaiko tėvo (apelianto) sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad apelianto prašymas taikyti įstatyme neįtvirtintą šią laikinosios apsaugos priemonę yra neargumentuotas. Prašyme, kuris suformuluotas atsiliepime į ieškinį, iš esmės nėra nurodytos faktinės aplinkybės, nei pateikti įrodymai apie ieškovės realų ketinimą su vaiku išvykti gyventi į užsienio valstybę nuolatinai ar laikinai. Aplinkybės apie buvusias motinos ir vaiko atostogas užsienyje nesuponuoja jokios išimtinės situacijos, kuomet vaiko gyvenamoji vieta iki bus priimtas teismo sprendimas nustatyta su ieškove. Ieškovė su vaiku išvykdama į užsienį nepažeidė galiojančio teisinio reglamentavimo, nes Lietuvos Respublikoje gyvenančiam vaikui su vienu iš tėvų ar esant vieno iš tėvų sutikimui laikinai vykstant į užsienio šalis, kito tėvo sutikimas apskritai nėra būtinas (Šengeno sutartis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimas Nr. 302 „Dėl vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo patvirtinimo“) (2 punktas). Tėvo ir motinos pareigos yra lygios, tačiau esant nustatytai vaiko gyvenamajai vietai su motina, kasdienis rūpinimasis vaiku tenka ieškovei (CK 3.156 str.), kuri turi nekliudyti skyrium gyvenančiam tėvui dalyvauti vaiką auklėjant (CK 3.170 str.1-3 d.). Apelianto noras dalyvauti priimant sprendimus dėl vaiko atostogų yra suprantamas, tačiau jis turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Kaip teisingai pastebima atsiliepime į atskirąjį skundą, ginčo šalys gyvena ne vienoje valstybėje (apeliantas gyvena Norvegijoje, o ieškovė su sūnumi – Lietuvoje), todėl tėvo notarinio sutikimo gavimas ne tik, kad nėra būtinas laikinai išvykstant į kitą valstybę, tačiau ir akivaizdžiai komplikuotas. Be to, įstatyme nenumatyto sutikimo davimas turėtų būti akivaizdžiai būtinas ir pateisinamas ne tik apelianto interesais. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių teismas nustatyti neturėjo jokio faktinio pagrindo, todėl ši skundžiamos nutarties dalis paliekama nepakeista.
Dėl tėvo (apelianto) bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Apeliantas atsiliepime į ieškinį savo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, t. y. 1) nustatyti tėvo bendravimo tvarką su vaiku kas antrą dieną po 2 val. internetu („skype“) nelyginėmis mėnesio dienomis; taip pat du kartus per mėnesį savaitgaliais (pirmas ir trečias mėnesio savaitgalis); 2) nustatyti apelianto atostogas su vaiku dvi savaites vasarą ir po savaitę žiemą, rudenį ir pavasarį; 3) leisti vaikui atvykti švęsti tėvo gimtadienį ir leisti tėvui susitikti su vaiku per vaiko gimtadienį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad dėl šios laikinosios apsaugos priemonės teismas turėjo priimti sprendimą ir tokią išvadą suponuoja tai, kad jis taikė CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę – vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų – vaiko motina nustatymą, kuri iš esmės apima ir teismo įgaliojimus nustatyti kito tėvo bendravimo su vaiku tvarką (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Šiuo atveju laikinoji apsaugos priemonės tikslinga nustatyti tik bendravimo detalizavimui, nes bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovė iš esmės draudžia ir riboja apelianto bendravimą su sūnumi. Pats apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, jog nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. iki 2014 m. sausio 31 d. jis su sūnumi matėsi tris kartus. Nors sąlygų vaiko bendravimui su tėvu sudarymas priklauso nuo ieškovės valios, nes vaikas faktiškai gyvena su ieškove, tačiau į bylą kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti įrodymai patvirtina (b. l. 68–69), jog ieškovė savo padėtimi nepiktnaudžiauja ir apelianto teisių nepažeidinėja: iš minėtų įrodymų matyti, kad ieškovė su apeliantu derina galimas jo atvykimo į Lietuvą datas kovo–balandžio mėnesiais.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bendravimo su vaiku apimtis ir tvarka - yra nagrinėjamos bylos šalių ginčo dalykas, kuomet teismo sprendimu bus išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas. Kol šalys šio ginčo išsprendimui nepateikė visų reikalavimus ir atsikirtimus į juos pagrindžiančių įrodymų, būtinų bylos išnagrinėjimui iš esmės, bei nesant pagrindo manyti, jog klausimo sprendimo metu esančiu bendravimu yra pažeidžiami konkretūs vaiko interesai ir teisės, susiję su vaiko ugdymu, poilsiu, įvairia veikla ar kitomis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme reglamentuotomis vaiko teisėmis, nėra įstatyminio pagrindo nustatyti apelianto bendravimo tvarką tokia apimtimi, kuri iš esmės reikštų šalių ginčo išsprendimą. Įstatyme nenumatytos laikinosios apsaugos priemonės paskirtis laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Tuo labiau, jog byloje išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius – 2014 m. vasario 10 d. išvadoje pasisakė, kad apelianto prašoma nustatyti tvarka neatitinka mažamečio vaiko interesų dėl raidos ypatumų ir jauno amžiaus (išvados pateikimo metu vaikui buvo 9 mėnesiai), apelianto prašymai praleisti atostogas su sūnumi ir leisti sūnui atvykti švęsti apelianto gimtadienio nėra konkretūs, neaišku, su kuo ir kur vaikas vyktų, kaip šiais laikotarpiais su vaiku bendrautų motina (ieškovė). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 konstatavo, jog sprendimas dėl bendravimo tvarkos negali būti sąlyginis (kaip aptariamu atveju apeliantas prašo nustatyti apelianto atostogas su vaiku dvi savaites vasarą ir po savaitę žiemą, rudenį ir pavasarį ar leisti vaikui atvykti švęsti tėvo gimtadienį ir leisti tėvui susitikti su vaiku per vaiko gimtadienį), suteikiantis daug laisvės subjektyviems vertinimams ir interpretacijoms. Išvadoje taip pat nurodoma, kad ieškovės dalyvavimas tėvui (atsakovui) bendraujant su vaiku kol kas yra būtinas, nes ji tenkina kasdienius vaiko poreikius, žino jo dienotvarkę, įpročius, kalba vaikui suprantama kalba, o apeliantui būnant su vaiku nedalyvaujant ieškovei, jam būtų sudėtinga suprasti sūnaus poreikius bei juos tenkinti. Tačiau šalims turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai. Be to, tarp šalių kilus ginčui dėl tėvo (apelianto) bendravimo su vaiku konkrečiu laiku ir aplinkybėmis, apeliantas gali kreiptis į teismą su prašymu spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kurį teismas privalės išspręsti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (CPK 147 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, kad vaikas su tėvu bendrauja per telekomunikacijos įrenginį („skype“ programa), tačiau siekiant užtikrinti šios vaiko teisės įgyvendinimo stabilumą, tikslinga konkretizuoti tėvo bendravimo tvarką su vaiku telekomunikacijos įrenginiu. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje pagrįstai nurodyta (b. l. 49), kad nustatant laikiną bendravimo tvarką būtina įvertinti vaiko raidos ypatumus ir jo jauną amžių, kuomet bendravimas su vaiku per telekomunikacijos įrenginį („skype“ programa) bus apsunkintas, nes vaikas negalės išbūti prašomas 2 valandas. Ieškovė nenurodė prieštaravimų dėl bendravimo laiko pradžios – 19 val, nei dėl savaitės dienų, kuomet apeliantas prašė nustatyti jo bendravimą kas antrą dieną nelyginėmis mėnesio dienomis. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodyta, kad toks bendravimas įmanomas, tik trumpesniais intervalais, todėl bendravimo trukmė nustatytina ne ilgesnė kaip 1 val. Pažymėtina, kad dėl ilgesnės bendravimo trukmės kiekvienu atveju tėvai tarpusavio sutarimu gali nuspręsti pagal vaiko galimybę išbūti prie komunikacinės priemonės įrenginio (CK 3.165 str. 3 d.).
Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo nutartį ir atsakovo (apelianto) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies – nustatyti tėvo bendravimo tvarką su vaiku telekomunikacijos įrenginiu, naudojant programą „Skype“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kitą skundžiamos nutarties dalį palikti nepakeistą.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį pakeisti ir atsakovo (apelianto) K. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies – nustatyti jo bendravimo tvarką su vaiku L. L. C. kas antrą dieną nelyginėmis mėnesio dienomis nuo 19 val. iki 20 val. komunikacinėmis priemonėmis, naudojant programą „Skype“.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.