- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- 1S-145-957/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- R. M.
Skundas Nr. 1S-145-957/2024 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
2024 m. gegužės 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. RV-25-639, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. R. M. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-383/2018, kuris iš dalies panaikintas ir pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-1076/2020, o pastarieji iš dalies pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-89/2021, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį – vienuolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį – dešimties metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 300 straipsnio1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 5 d. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. liepos 5 d.
2. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartimi byloje Nr. T-166-383/2023, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-383/2018, kuris iš dalies panaikintas ir pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-11-1076/2020, o pastarieji iš dalies pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-89/2021, R. M. nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir R. M. už šią veiką nustatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. M. paskirtos bausmės pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) subendrintos bausmių apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir R. M. nustatyta galutinė subendrinta dvylikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
3. Nuteistajam R. M. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. balandžio 24 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. spalio 24 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės R. M. atliko 2023 m. rugpjūčio 24 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. vasario 21 d. – 3 metai 8 mėnesiai 3 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
4. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2024 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. RV-25-639 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.
5. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi nuteistojo R. M. skundas dėl Komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
6. Skundu nuteistasis R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį bei Komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų su intensyvia priežiūra. Nuteistasis skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju esant išimtinai teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, neįžvelgiama priežasčių toliau vykdyti laisvės atėmimo bausmę, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Tokių priežasčių nenurodė ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas bei Komisija. Nuteistasis pažymi, kad nuteistojo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas asmuo gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
6.2. Negalima sutikti su skundžiamos nutarties teiginiais, susijusiais su „gyvenimo stiliaus ir draugų, darbine, mąstymo ir elgesio probleminėmis sritimis“. Nėra jokių sąlygų Vilniaus kalėjime susirasti darbo ir įsidarbinti pagal turimas specialybes, juolab nutinka ir taip, kad nuteistieji kreipiasi į administraciją dėl įsidarbinimo, bet gauna neigiamus atsakymus, kurie motyvuojami tuo, kad nėra laisvų darbo vietų. Mokymasis prilyginamas darbui, nes vienu ir tuo pačiu metu negali mokytis ir dirbti. Nuteistasis skunde pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis aktyviai įsitraukė į neatlygintinų darbų veiklas (2023 m. balandžio 23 d. sutvarkė bendras virtuvės patalpas, 2023 m. gegužės 18 d. pradėjo tvarkytis agrokultūriniame projekte „Žalioji stotelė“), rodė iniciatyvą dirbti ir būti naudingu visuomenės nariu. Vilniaus kalėjimo viršininko 2022 m. vasario 14 d. sprendimu jam buvo leista užsiimti individualia veikla – teikti vertimo paslaugas, todėl šiuo metu jis teikia vertimo paslaugas ir gauna pajamas. Vilniaus kalėjimo viršininko 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu jo vykdoma veikla prilyginta darbinei veiklai. Bausmės atlikimo metu jis įgijo želdinių tvarkytojo, suvirintojo, santechniko profesines kvalifikacijas, nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. buvo įdarbintas VĮ „M“ (boilerinėje pagalbiniu darbuotoju). Nuteistojo manymu, šių aplinkybių visuma parodo, kad jo nuostatos į darbą yra teigiamos, savo užimtumą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis yra maksimaliai išnaudojęs darbinei veiklai ir savęs tobulinimui.
6.3. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas ir Komisija pažeidė non bis in idem principą, draudžiantį du kartus bausti už tą patį, taip pat lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų) principą, kadangi vertino jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir statinius pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksnius, kurių bausmės atlikimo metu pakeisti neįmanoma. Nuteistojo manymu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lytinio paleidimo institutas praranda savo prasmę. Nagrinėjamu atveju esant tik išimtinai teigiamai jo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pobūdis, jo asmeninės savybės, buvusios veikų padarymo metu, negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą.
6.4. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas ir Komisija netinkamai įvertino jo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, turėdami išankstinių neigiamų įsitikinimų jo atžvilgiu, pernelyg didelį dėmesį skyrė toms aplinkybėms, kurios yra svarbios skiriant laisvės atėmimo bausmę, o ne sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Skunde dėstydamas duomenis apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą ir dalyvavimą elgesio pataisos programose, nuteistasis nurodo, kad jis intensyviai ir reguliariai dalyvavo įvairiose prevencinėse bei elgesio korekcijos programose. Tuo tarpu apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistojo teigimu, jeigu nebūtų nustatyta jo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jis nebūtų buvęs perkeltas iš paprastosios grupės į lengvosios grupės kalinimo sąlygas (tai padaryta Vilniaus kalėjimo direktoriaus 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu) ir jam nebūtų suteikta galimybė du kartus per mėnesį po tris paras išvykti į namus (tai padaryta Vilniaus kalėjimo direktoriaus 2024 m. kovo 22 d. sprendimu). Nuteistasis pažymi, kad per bausmės vykdymo laikotarpį jo nusikalstamo elgesio rizikos taškai sumažėjo 7 balais, o toks mažėjimas laikytinas akivaizdžia pažanga. Komisija visiškai neatsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma, kaip jam sekėsi valdyti kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksnių įverčiai, neatsižvelgė į nustatytus apsauginius kriminogeninius veiksnius. Skunde nuteistasis pažymi, kad jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika, o tai, nuteistojo manymu, įrodo akivaizdžią jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistojo manymu, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, o Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Komisija, priimdami sprendimus, nepateikė jokių motyvų, kodėl jo pažanga nėra akivaizdi.
6.5. Jis turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais. 2017 m. gruodžio 14 d. susituokė, 2023 m. balandžio 12 d. su sutuoktine susilaukė sūnaus. Jo artimi bei palaikantys tarpasmeniniai ir šeiminiai ryšiai gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju jis turi gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti jam intensyvią priežiūrą, turės darbą. Nuteistasis pažymi, kad bausmės atlikimo metu jis buvo skatintas 4 kartus, jo asmens byloje nėra net menkiausių apraiškų, kad šiai dienai egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, o net ir jei egzistuoja, tai nėra pagrindo manyti, kad probacijos metu jam nebus pasiūlytos priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami.
Žemesnės instancijos teismas
6.6. Dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančių duomenų, pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartis Nr. TS-108-961/2022, kuria buvo tenkintas nuteistojo skundas dėl lygtinio paleidimo išlaisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimo; Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 1S-531-888/2022; Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartis Nr. 1S-529-317/2022; Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 1S-103-397/2023 ir kt. Teismų praktikoje pabrėžiama nuteistojo elgesio korekcijos svarba, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, pasiryžimas tinkamai integruotis į visuomenę (pvz., Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1S-526-966/2019; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-24-806/2023, 1S-124-806/2023; Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartys Nr. TS-118-1155/2023, TS-7-1123/2024, TS-28-1011/2024 ir kt. Nuteistojo teigimu, teismai turėtų vadovautis galiojančiais teismų precedentais.
6.7. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2024 m. balandžio 5 d. nutartį, ir Komisija, priimdama 2024 m. vasario 26 d. nutarimą, veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoms Rec (2003)22, nesilaikė jose išdėstytų ir skunde cituojamų nuostatų bei principų, kėlė jam aukštesnius reikalavimus, nei numatyta įstatyme. Nuteistojo teigimu, lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.
7. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.
8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo R. M. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo R. M. skundą dėl Komisijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo. Priešingai nei nurodoma skunde, žemesnysis teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, todėl skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nuteistojo R. M. skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, nerodo teismo šališkumo ir priešingai, nei skunde nurodo nuteistasis, nerodo nei žemesniojo teismo, nei Komisijos išankstinio neigiamo nusistatymo jo atžvilgiu.
9. Pažymėtina, kad skunde gana gausiai cituojama teisės doktrina ir teismų praktika, tačiau iš esmės nurodomi tik pavieniai faktai (socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymas, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir daroma pažanga ją mažinant, teisėto pragyvenimo šaltinio turėjimas ir įsitraukimas į atlygintiną ir neatlygintiną darbinę veiklą, stiprūs socialiniai ryšiai), kurie, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą, kartu skunde teigiama, kad teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo, nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatų ir principų, pagal kurias lygtinio paleidimo instituto taikymas laikomas elgesio su nuteistaisiais bendrąja taisykle. Būtent taip nuteistasis savo skundu apibrėžia skundo nagrinėjimo ribas, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo, atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
10. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.
11. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. M. atlieka dvylikos metų ir šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę, du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2023 m. rugpjūčio 24 d. 2024 m. vasario 12 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo R. M. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Įvertinus nuteistojo skundo teiginius, pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Taigi, nagrinėjamu atveju sutiktina su nuteistojo skundo teiginiais, iš kurių matyti, kad nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei (nagrinėjamu atveju – vidutinei) nėra esminis kriterijus, sprendžiant apie nuteistojo pažangą, dėl to turi būti nustatinėjamos ir analizuojamos visos nuteistojo elgesį apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas bylos duomenų visumoje.
12. Iš nuteistojo skundo turinio matyti, jog nuteistasis R. M. savo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sieja tik su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimu ir dalyvavimu elgesio pataisos programose, taip pat su Vilniaus kalėjimo direktoriaus priimtais sprendimais perkelti jį iš paprastosios grupės į lengvosios grupės kalinimo sąlygas bei suteikti galimybę du kartus per mėnesį po tris paras išvykti į namus. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs nuteistojo skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli (apie tai bus pasisakyta vėliau). Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2018 m. liepos 31 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. atlikus R. M. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri, kaip teisingai pažymėjo žemesnysis teismas, išliko ir 2024 m. vasario 12 d. atlikto vertinimo metu. Sutiktina, kad aplinkybė, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nereiškia, kad ji nekintanti, visgi nagrinėjamu atveju spręsti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, sudarančią pagrindą taikyti jam lygtinio paleidimo institutą, aukštesnysis teismas šiuo metu dar neturi pagrindo. Skunde nurodyti faktai apie aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, aktyvų nuteistojo įsitraukimą į mokymosi procesus, darbinę veiklą, tvirtus socialinius ryšius teigiamai apibūdina R. M. ir rodo jo pažangą, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ši pažanga akivaizdi mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodoma skunde, šias nuteistojo nurodytas aplinkybes motyvuotai įvertino ir žemesnysis teismas, kuris padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir stabili net ir esant teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių. Priešingai nei galima suprasti iš nuteistojo skundo turinio, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinamas ne tik socialiniame reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas ir nuteistojo dalyvavimas elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaka nuteistojo kriminogeniniams veiksmams ir nusikalstamo elgesio rizikai, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog R. M., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, šeimos sukūrimu, ryšio su artimaisiais palaikymu, egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tuo tarpu skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, nutylint jam nepalankius aspektus, skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
13. Pažymėtina ir tai, jog, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimai dėl nuteistojo R. M. perkėlimo iš paprastosios grupės į lengvąją grupę ir dėl leidimo nuteistajam R. M. išvykti į namus savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo taip akivaizdžiai, jog jį būtų galima paleisti lygtinai. Sąlygos, kurioms esant nuteistieji, atliekantys bausmę paprastojoje grupėje, yra perkeliami į lengvąją grupę, yra reglamentuotos BVK 36 straipsnio 1 dalyje. Pagal jas į lengvąją grupę gali būti perkelti tik nuteistieji, kurie, be kita ko, vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir nustatyta pažanga šią riziką mažinant. Viena iš sąlygų įgyvendinti teisę trims paroms be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir nustatyta pažanga ją mažinant (BVK 68 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, šių nurodytų sąlygų, kurios neabejotinai reikšmingos ir sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, buvimas nėra ir negali būti tiesiogiai siejamas su materialaus pagrindo, įtvirtinto BVK tryliktame skirsnyje „Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“, egzistavimu. Nepaisant minėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimų, kurie buvo priimti remiantis BVK 36 straipsnio 1 dalimi ir 68 straipsnio 1 dalimi, kuriuose įtvirtintos nuostatos nereikalauja akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo R. M. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo taip akivaizdžiai, jog jo elgesį toliau būtų galima keisti neizoliuojant jo nuo visuomenės. Aukštesniojo teismo vertinimu, ši nuteistojo skunde akcentuojama aplinkybė neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui, o, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, sprendimas dėl nuteistojo R. M. perkėlimo į lengvąją grupę priimtas sąlyginai dar visai neseniai, t. y. 2023 m. gruodžio 20 d. Taigi, įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu jo teisės ir laisvės yra kur kas mažiau varžomos ir ribojamos, nei teigiamu elgesiu nepasižymintiems nuteistiesiems. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikotarpis, per kurį nuteistasis naudojasi švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis, dar yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, taip pat, kad būtų galima pagrįstai manyti, jog nuteistojo R. M. pasikeitimai yra ilgalaikiai bei stabilūs. Taigi, nagrinėjamu atveju nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia skundžiamoje ir šioje nutartyje aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam šiuo metu dar netaikytinas.
14. Pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas net 34 kartus, paskutinį kartą buvo baustas 2020 m. lapkričio 18 d., o skatintas 6 kartus (nuteistasis pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu skirtas paskatinimas už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu ir už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką). Taigi, priešingai nei skunde kelis kartus akcentuoja nuteistasis, jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vien tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Šiuo atveju, nors nuteistasis vykdo individualią veiklą, kuri Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu prilyginta darbinei veiklai, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo ne vieną profesinę kvalifikaciją, šiuo metu tęsia mokymąsi kolegijoje, tačiau nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminių poveikio priemonių skaičius, jų santykis, rodo nepakankamą ir nestabilią nuteistojo elgesio korekciją bei kelia pagrįstas abejones tuo, kad jis stengiasi elgtis išskirtinai teigiamai. Nuteistojo skunde minimos teigiamai jį ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės nėra išskirtinės, kadangi toks nuteistojo elgesys, kaip teisingai pažymėjo ir žemesnysis teismas skundžiamoje nutartyje, tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
15. 2024 m. vasario 12 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-476 nuteistajam R. M. konstatuoti šeši statiniai kriminogeniniai veiksniai (didelis atskirų atvejų, kai teisės pažeidėjas buvo nuteistas šiame teisme, skaičiaus registravimas; nusikalstamas elgesys nesulaukus pilnametystės; laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą bei laisvės atėmimo bausmę atliko būdamas nepilnametis; ankstesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pažeidinėjo probacijos sąlygas, netinkamai vykdė teismo įpareigojimus; didelis teistumų skaičius sulaukus pilnametystės; nusikalstamam elgesiui yra būdingas neteisėtas turtinių ir smurtinių nusikaltimų modelis), net aštuoni dinaminiai (darbinės patirties stoka; nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio; aukštas savęs vertinimas; neteisėti problemų sprendimo metodai; pasekmių suvokimo stoka; kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; negatyvių nuostatų visuomenės atžvilgiu prielaidos (bausmę atlieka už sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas) ir šeši apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (turi išsilavinimą bei specialybes; formaliai patvirtino gyvenamosios vietos bei darbinės veiklos tęstinumą laisvėje; palaiko pozityvius tarpusavio ryšius su artimaisiais; nėra aktualių psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų; išreikštos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje; vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai). Aukštesnysis teismas, pasisakydamas dėl skundo teiginių, kuriais nuteistasis nurodo, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas vertino ir statinius kriminogeninius veiksnius, kurių pakeisti neįmanoma, pažymi, kad skundžiamoje nutartyje, sutinkant su nuteistojo nuomone, tai ir pabrėžiama, kad panaikinti statinių kriminogeninių veiksnių iš esmės nėra įmanoma. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertino ne statinius kriminogeninius veiksnius, o dinaminius kriminogeninius veiksnius, kuriuos nuteistasis savo pastangų, teigiamo elgesio, mąstymo dėka gali sumažinti. Tai reiškia, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl Komisijos priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, skunde nurodomo principo lex non cogit ad impossibilia nepažeidė. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis R. M. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nes dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis yra nustatytas gana didelis (kaip minėta, aštuoni). Manytina, kad dar didesnis nuteistojo įsitraukimas į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekio reguliavimą, pasitelkiant tam tikslines elgesio/požiūrio korekcijos priemones, sudarytų prielaidas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atmestinas kaip nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys apie tai, kad žemesnysis teismas neatsižvelgė į nustatytus apsauginius kriminogeninius veiksnius. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad žemesnysis teismas, vertindamas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgė į tai, kad vertinimo metu buvo nustatyti šeši nuteistojo apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie išvardinti tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje.
16. Atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kuriais teigiama, kad vertindamas, be kita ko, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, skundžiamą nutartį priėmęs teismas ir Komisija pažeidė non bis in idem principą, draudžiantį du kartus bausti už tą patį. Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. M. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, kiek kartų jis teistas, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytus nusikaltimus, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Pažymėtina, kad R. M. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje (sunkus), 300 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, t. y. už nesunkaus, apysunkių, sunkaus ir labai sunkių nusikaltimų padarymą. Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas, o pasikartojantis nusikalstamas elgesys (nuteistasis anksčiau teistas 8 kartus Lietuvoje ir 2 kartus užsienyje) rodo, kad jam pakeisti reikia didesnių pastangų. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu ir nelaikytinas dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo R. M. lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir jo padarytas nusikalstamas veikas.
17. Atsakant į skundo argumentą dėl skunde minimų teismų priimtų procesinių sprendimų, kaip precedentų, taikymo, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismų precedentai yra teisės šaltiniai, rėmimasis precedentais yra vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Tačiau remdamasis tokiu šaltiniu, teismas visų pirma turi įsitikinti, ar jis turi precedento galią jo nagrinėjamojoje byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat yra pažymėjęs, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į aplinkybes tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą itin svarbi konkretaus nuteistojo asmenybė ir konkrečiai šio asmens nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, kuris kiekvienu atveju yra individualus. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytose bylose jose analizuojamos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje byloje Nr. TS-118-1155/2023 buvo nustatyta, kad nuteistasis praeityje teistas mažiau kartų nei R. M., bausmės atlikimo metu jis skatintas net 16 kartų (kai tuo tarpu R. M. – 6 kartus), drausmine tvarka baustas tik du kartus (kai tuo tarpu R. M. – 34 kartus); Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. 1S-124-806/2023 nuteistajam buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika (tuo tarpu nuteistajam R. M. – vidutinė), drausmine tvarka baustas nebuvo (kai tuo tarpu R. M. – net 34 kartus) ir pan. Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, jog teismas priėmė priešingą nuteistojo lūkesčiams sprendimą, nereiškia, kad priimta nutartis yra neteisinga, nepagrįsta arba prieštarauja teismų praktikai. Kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą, remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių.
18. Be kita ko, svarbia aplinkybe, sprendžiant dėl nuteistojo R. M. skundo pagrįstumo, laikytina ir tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (visi šeši Komisijos nariai balsavo prieš). Ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
19. Atsakant į skundo argumentą dėl Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijų Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.
20. Nors nuteistasis, ignoruodamas žemesniojo teismo ir Komisijos padarytas priešingas išvadas, kurios atitinka byloje esančius faktinius duomenis, skunde akcentuoja tik jo lygtinį paleidimą neva pagrindžiančias aplinkybes, cituodamas minėtas Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė, skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistąjį nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas pažymi, kad R. M. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2027 m. spalio 24 d.), o šios aplinkybės vertinimas yra būtinas gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Skundo argumentai, kurie iš esmės teigiamai apibūdiną nuteistąjį, neanalizuojant jam nepalankių duomenų, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų, nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą.
21. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangų pakanka lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.