Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6780-948/2022 pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Teismas pažymėjo, kad šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Teismo įsitikinimu, abi šalys nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti santuoką, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais, lojalumo stoka, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, ir santuoką nutraukė pripažindamas, kad dėl šeimos iširimo abiejų sutuoktinių kaltę. Teismas vertino, kad dėl santuokos iširimo pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo. Teismas tenkino ieškovės prašymą po santuokos šalims palikti jų turimas pavardes. Teismas pažymėjo, kad šalys santuokoje turto neįgijo, įsipareigojimų kreditoriams neturi.

5. Teismas vertino, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiau atitinka vaikų interesus. Teismas atsižvelgęs, kad ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra, byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečių vaikų interesams, sprendė, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais be apribojimų, šalys su vaikais bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

6. Teismas įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų poreikius, vaikų amžių (vienuolikos ir septyniolikos metų), kad nėra duomenų apie specialius poreikius, atsižvelgęs į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant būtinybę vaikams lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui, padarė išvadą, kad vaikų poreikių patenkinimui per mėnesį būtina 400 Eur dydžio suma. Teismas nustatė, kad atsakovas dirba, byloje nėra duomenų apie atsakovo pajamas, sveikatos sutrikimus ar kitas priežastis, dėl kurių negalėtų prisidėti prie nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo. Teismas atsižvelgęs į vaikų poreikius, į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas 200 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui atitiks atsakovo finansines galimybes bei vaikų būtinuosius poreikius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6780-948/2022 dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisti iš atsakovo A. Ž. nepilnamečiams vaikams K. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo (2022 m. rugsėjo 19 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Priteisti valstybei patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

7.1. Nesutinka su sprendimu dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Apeliantas nuo 2022 m. vasario mėnesio serga, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėjo tinkamai dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parengti procesinius dokumentus, pateikti įrodymus. Taip pat dėl to, kad sirgo apeliantas negalėjo dirbti ir gauti pajamų, todėl apelianto turtinė padėtis yra sunki ir jis negali mokėti nepilnamečiams vaikams mokėti ieškovės prašomo išlaikymo dydžio. Apeliantui nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. birželio 10 d. yra paskirta socialinio draudimo išmoka, kuri mokama kas mėnesį ir siekia iki 300 Eur. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo teismui žinoma, kad atsakovas serga, negauna pajamų, tačiau teismas savo iniciatyva neišsireikalavo duomenų apie atsakovo ligą, gaunamas pajamas, todėl byloje liko tinkamai neįvertinta apelianto turtinė padėtis, buvo netinkamai paskirstytos šalių prievolės dalys išlaikymo prievolėje.

7.2. Apeliantas dėl sveikatos būklės negali vykdyti teismo priteisto išlaikymo prievolę nepilnamečiams vaikams, tačiau galėtų teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis būtų nustatytas iki 130 Eur kiekvienam vaikui. Šalys gyvena atsakovo vardu gautame socialiniame būste, už butui teikiamas komunalines paslaugas moka atsakovas, duoda vaikams kišenpinigių ir tokiu būdu tenkina dalį jų poreikių, todėl išlaikymas nepilnamečiams vaikams turėtų būti priteistas ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė S. Ž. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

8.1. Apeliantas ne visą laiką sirgo, kol byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir sąmoningai nedalyvavo bylos nagrinėjime, nepateikdamas teismų jokių paaiškinimų dėl nedalyvavimo teismo posėdžiuose. Apeliantas teigė ieškovei, kad jis nedirbs ir išlaikymo vaikams nemokės.

8.2. Nesutinka su apelianto argumentais, kad jis mokėjo kas mėnesį mokesčius už butą ir tenkino vaikų poreikius. Priešingai, apeliantas mokesčių už butą nemokėjo ir dėl to susidarė skolos. Nesutinka su apelianto prašymu, kad išlaikymas vaikams būtų priteistas ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

10. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. spalio 18 d. raštą „Dėl informacijos suteikimo ir duomenų pateikimo“, kuriame nurodyti duomenys apie apelianto sveikatą nuo 2022 m. gegužės 16 d.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas, kurioje nurodyti duomenys apie apeliantui išmokėtas ligos išmokas; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašą. Apeliantas skunde nurodė, kad jis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sirgo, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėjo teismui pateikti procesinių dokumentų ir įrodymų.

11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

13. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

14. Nors nagrinėjamu atveju apeliantas turėjo galimybę pateikti šiuos naujus įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas juos būtų atsisakęs priimti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikti kartu su apeliaciniu skundu nauji įrodymai apie jo sveikatą ir gaunamas išmokas, turi reikšmės sprendžiant dėl skundo pagrįstumo, į tai, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą neprieštaravo naujų įrodymų pateikimui, priėmimui, nenurodė, kad nurodytos aplinkybės jai nežinomos, jų neginčijo ir kita, todėl įvertinus tai, kad šioje byloje sprendžiami klausimai yra susiję su nepilnamečių vaikų interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai ir visapusiškai įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, be to teismas tokio pobūdžio byloje turi pareigą būti aktyvus ir iniciatyvus dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo (CPK 376 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikslinga apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus priimti ir juos vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

15. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės S. Ž. ir atsakovo A. Ž. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Radviliškio rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. Ž. ir (duomenys neskelbtini) – sūnus J. Ž.. Iš 2022 m. gegužės 11 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, nustatyta, kad ieškovė S. Ž. dirba (duomenys neskelbtini)ir 2022 m. vasario – balandžio mėnesiais gavo vidutiniškai 443,11 Eur darbo užmokestį.

16. Atsakovas A. Ž. dirbo (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. spalio 18 d. rašto nustatyta, kad apeliantui nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., ir nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Iš 2022 m. rugsėjo 29 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas matyti, kad apeliantui nedarbingumo laikotarpiui buvo mokamos ligos išmokos. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką išrašo matyti, kad apeliantui nuo 2022 m. rugsėjo 11 d. iki 2023 m. birželio 1 d. skirta vidutiniškai 300 Eur išmoka mokama kas mėnesį.

17. Iš valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras 2022 m. kovo 14 d. pažymos, VĮ „Regitra“ 2022 m. kovo 17 d. ir 2022 m. kovo 25 d. pažymų apie transporto priemones nustatyta, kad šalys santuokoje nekilnojamojo turto ir registro kilnojamojo turto neįgijo.

18. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad tarp šalių nepilnamečių vaikų ir atsakovo (tėvo) ryšio nėra. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaikų interesus. Vaikams prašomo priteisti išlaikymo dydis nėra didelis.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

19. Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių vaikų K. Ž. ir J. Ž. išlaikymui priteisė po 200 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2022 m. gegužės 20 d.) iki vaikų pilnametystės. Apeliantas ginčija priteisto išlaikymo dydį, nurodydamas, kad jis galėtų kiekvienam vaikui mokėti kas mėnesį po 130 Eur išlaikymą. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė iš apelianto nepilnamečiams vaikams išlaikymą, savo iniciatyva neišsireikalavęs duomenų apie apelianto ligą ir apie gaunamas pajamas, todėl teismas netinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį ir netinkamai paskirstė šalių prievolės dalis išlaikymo prievolėje.

20. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos akcentuoja, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

21. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

22. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

23. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tačiau kartu kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

25. Nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija teismo nustatytų šalių nepilnamečių vaikų poreikių, tačiau nesutinka su iš jo priteista mokėtina nepilnamečiams vaikams išlaikymo suma, nes jis per mėnesį gaudamas vidutiniškai 300 Eur dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoką, gali kiekvienam vaikui mokėti 130 Eur dydžio išlaikymą. Nors apeliantas ir nurodė apie tai, kad jis galėtų mokėti nurodytą sumą, tačiau jokių duomenų nepateikė, kad teikia vaikams išlaikymą, kad ir tokioje apimtyje, kokią nurodo sumą gali mokėti.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Dėl to nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

27. Kad būtų galima įvertinti tėvų turtinę padėtį, turi būti surinkti tai pagrindžiantys įrodymai. Kiekviena šalis turi pateikti savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Tuo atveju, jei viena iš šalių vengia atskleisti duomenis apie savo finansinę padėtį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas vaiko poreikių tenkinimo klausimas ir turi būti tinkamai apginti vaiko interesai, turi būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį, o teismas, matydamas, kad tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą, turi ex officio (pagal pareigas) surinkti duomenis apie šalių turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2022, 33 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, vertino ieškovės turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad tiek ieškovė, tiek apeliantas dirba (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo duomenų, kad apeliantas nedirba). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti apelianto gaunamų pajamų, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nors apeliantui buvo žinoma apie iškeltą bylą, 2022 m. liepos 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (procesiniai dokumentai įteikti 2022 m. liepos 28 d.), apeliantas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo ir jokių duomenų apie gaunamas pajamas, apie tai, kad gydosi teismui nepateikė.

29. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva per teismų informacinę sistemą Liteko gavo duomenis iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iš kurių matyti, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), tačiau pažymoje nėra nurodytų duomenų apie gaunamas apelianto pajamas. Nors šeimos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), tačiau tokia teismo prievolė neatleidžia proceso šalių joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantas (atsakovas) nesidomėjo bylos eiga, tinkamu atstovavimu pasirūpino tik po to, kai pirmosios instancijos teismas priėmė jam iš dalies nepalankų sprendimą, iš esmės neteikė teismui jokių įrodymų bei neinformavo teismo apie nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo galimybę mokėti vaikams išlaikymą.

30. Kartu pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš apelianto kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų matyti, kad apeliantas gauna vidutiniškai per mėnesį 300 Eur nedarbo išmoką, tačiau nėra duomenų, kad apeliantui dėl sveikatos būklės yra apribotas darbingumas, nustatant nedarbingumo lygį, bei nenustatyta kitų aplinkybių, trukdančių atsakovui gauti didesnių pajamų, dirbant darbą pagal savo sveikatos būklę, todėl nėra pagrindo teigti, kad apelianto pajamos ateityje negalėtų didėti. Apeliantas iš esmės nepateikė duomenų, kad jis būtų dėjęs pastangas įsidarbinti pagal savo galimybes. Pažymėtina, kad iš VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro 2022 m. spalio 18 d. rašto matyti, kad nuo 2022 m. gegužės 16 d. iki 2022 m. gegužės 20 d., ir nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. apeliantui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau apeliantas besibaigiant leidžiamam pagal įstatymą nedarbingumo dienų skaičiui į Gydytojų konsultacinę komisiją nustatytu laiku nesikreipė, taip pat nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. spalio 17 d. nesikreipė dėl laikino nedarbingumo vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nors ir turėjo sveikatos problemų, tačiau tikėtina vengė gydytis ir nedėjo pastangų, kad jam būtų pratęstas nedarbingumo laikotarpis.

32. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje esančias duomenimis apie apeliantą, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas turi galimybę kiekvienam vaikui mokėti 200 Eur išlaikymą kas mėnesį. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis teismui priimant sprendimą, tai pat apelianto pateiktus papildomus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teismui nėra pagrindo išvadai, nors ir atsižvelgtina į pateiktus duomenis dėl sveikatos būklės ir šiuo metu gaunamas pajamas, kad apeliantas neturi ir ateityje neturės galimybės kiekvienam vaikui mokėti po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį, kad tokios pinigų sumos vaikų išlaikymui negalės užtikrinti dėdamas pastangas įsidarbinti, pagal turimą išsilavinimą, profesiją, darbinę patirtį, sveikatos būklę ir pan. (CPK 178 straipsnis).

33. Pirmosios instancijos teismo nustatytas išlaikymo dydis, atsižvelgiant, kad apelianto vaikai yra 11 ir 17 metų, vaikai mokosi bendrojo lavinimo ugdymo įstaigose, yra racionalus ir adekvatus, atitinkantis vaikų poreikius ir jų tėvų turtinės padėties pusiausvyrą bei yra realiai įvykdytinas siekiant užtikrinti bent jau minimalius vaikų poreikius. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju atsakovas turi realias galimybes prisidėti prie savo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui periodinėmis mėnesinėmis išmokomis. Apelianto nurodyti argumentai bei į bylą pateikti duomenys nors ir sudaro pagrįstą pagrindą vertinti, kad šiuo metu atsakovo pajamos dėl sveikatos būklės yra nedidelės, tačiau taip pat leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad konkreti situacija yra laikina (CPK 185 straipsnis).

34. Taigi, nors apeliantas nurodė, kad jis dėl sveikatos problemų negali rasti geriau apmokamo darbo, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepateikė jokių duomenų, kad jis dėl sveikatos problemų iš vis negali dirbti, ar negali dirbti konkretaus darbo, ar kita. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad apeliantui medicinos įstaigose yra nustatytas konkretaus lygio nedarbingumas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų, kaip minėta, yra pagrindo spręsti, kad apeliantas tik laikinai negali dirbti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantas turi prisiimti atsakomybę vaikais pasirūpinti tinkamai, ir būdamas darbingo amžiaus dėti visas pastangas, kad tinkamai aprūpintų vaikus ir teiktų reikiamo dydžio išlaikymą, dėti pastangas, kad gauti didesnes pajamas ir užtikrinti ne tik minimalius vaikų poreikius. Šiuo konkrečiu atveju prioritetas teiktinas nepilnamečių vaikų interesams.

35. Apeliantas skunde teigia, kad nepilnamečiams vaikams išlaikymas turėjo būti priteistas ne nuo ieškinio pateikimo dienos, o nuo sprendimo priėmimo dienos, kadangi jis gyvena tame pačiame bute, kuriame gyvena ieškovė kartu su vaikais, duoda vaikams kišenpingių, moka už butui tenkančias komunalines paslaugas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė su apelianto nurodytomis aplinkybėmis nesutiko.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas į bylą nėra pateikęs įrodymų apie tai, kad jis teikė išlaikymą vaikams, kad jis mokėjo už butui tenkančias komunalines paslaugas. (CPK 178 straipsnis). Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad apeliantas rugpjūčio mėnesį vienam sūnui davė 10 Eur, kitam – 20 Eur, maisto nuperka retai (2022 m. rugsėjo 1 d. teismo posėdžio garso įrašas 13:32–14:01). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto duodami vaikams kišenpinigiai, nėra pakankama suma vaikų poreikių tenkinimui, todėl aplinkybė, kad vaikai gyvena apeliantui skirtame socialiniame būste, kad jis kartais duoda vaikams kišenpinigius, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad apeliantas prisidėjo prie nepilnamečių vaikų išlaikymo iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad apeliantas nesutikdamas su ieškovės argumentais, bei teismo išvadomis ir teigdamas, kad jis teikė išlaikymą vaikams, turėjo pareigą pateikti į bylą įrodymus patvirtinančius, kad jis teikė išlaikymą, skyrė konkrečias sumas, kada konkrečiai ir pan. Įvertinus tai, kad apeliantas nepateikė duomenų, kad jis teikė išlaikymą vaikams, ir tai, kad įstatymas numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo pareiškimo padavimo dienos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš apelianto nepilnamečiams vaikams išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3. 200 straipsnis).

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šalių nepilnamečių vaikų poreikius, atsakovo gaunamas pajamas teisingai sprendė dėl nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui reikiamos sumos dydžio ir pagrįstai priteisė iš atsakovo vaikams išlaikymą nuo keipimosi į teismą dienos, įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas ir jo galimybes dirbti geriau apmokamą darbą, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo dėl priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė teismų praktiką, materialinės ar procesinės teisės normas, spręsdamas dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir dėl nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, spręsdamas dėl priteistino nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydžio, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

39. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos už apeliacinį skundą neatlygintinos. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.