Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.6; 2.1.16.1.7; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.8; 2.3.4.9; 2.3.4.13; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2022 m. spalio 25 d.

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. R., jos atstovei Jolitai Razminaitei– Gvozdovičienei,

civilinės atsakovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei Ievai Krasauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L. (L. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini),Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. L. (L. L.) 2021 m. vasario 27 d. apie 3.49 val. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (pirmojo tikrinimo 3.51 val. metu nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 4.08 val. nustatytas 1,47 promilių neblaivumas), vairuodamas automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio valdytojas–savininkas yra L. M., važiuodamas (duomenys neskelbtini) miesto centro kryptimi, ties (duomenys neskelbtini) namu, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 patvirtintų (redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai“, KET 14 punktą, pagal kurį „draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims“, KET 127 punkto reikalavimą, kad „Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas,“ ir nevykdydamas šių reikalavimų, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, dėl ko automobilis atsitrenkė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris dalinės nuosavybės teise priklauso T. R., T. R. (T. R.) ir A. R., jį stipriai apgadino ir padarė avariniu, t. y. akmeniniai pamatai po šiaurine ir pietine pastato sienomis patyrė deformacijas, buvo išgriauta rytinė ir 2/3 pietinės rąstinės pastato sienos, išgriauta medinė karkasinė vidaus pertvara, išgriautos verandos rytinė ir vakarinė karkasinės sienos, pietinė siena patyrė atskirų elementų deformacijas, iširimą, pasmuko žemyn verandos lentinės grindys ir lubos, patalpose sugadinta vidaus apdaila, deformuotas ir sudaužytas medinis langas esantis rytinėje pastato sienoje, žemyn pasmuko stogo medinė perdanga, o su ja ir lubų dailylentės, žemyn pasmuko lentinės grindys, kurių dalis sulieta tepalais, rąstai įvykio metu buvo nublokšti į koklinę krosnį, dėl ko tarp koklių atsivėrė įtrūkimai ir plyšiai, smūgio metu stogui patyrus staigias deformacijas, sulūžo dalis asbestinio šiferio lakštų ties stogo kraigu, buvo atplėštas kraigas, stogo ir perdangos konstrukcijos pasmuko žemyn, tokiu būdu T. R., T. R. (T. R.) padarė didelę turtinę žalą, ir automobilyje „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs keleivis Ž. K. eismo įvykio metu patyrė kairio dilbio vidurinio trečdalio lūžį, smakro žaizdą, daugybinius odos nubrozdinimus veide, galūnėse, kūne, kas dėl kairio dilbio kaulų lūžio vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

2. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis L. L. (L. L.) visiškai pripažino kaltę dėl inkriminuojamos veikos. Paaiškino, kad 2021 m. vasario 26 d. vakare susitarė susitikti su draugais, jis mamai priklausančiu automobiliu „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas Ž. K., jį paėmė iš namų, pasivažinėjo po miestą, po to nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Lentupio g. Abu vartojo alkoholinį, išgėrė visą turėtą brendžio ar viskio butelį, po to parašė draugui M. Z. ir pasiūlė jam prisijungti, po maždaug valandos atvyko M. Z.. Trise lauke kalbėjosi, po to atsisėdo į automobilį: Ž. K. atsisėdo į priekinę keleivio vietą, už jo į galą atsisėdo M. Z., o jis į vairuotojo vietą. Visi kalbėjosi, žiūrėjo juokingus filmukus per telefoną, po to nusprendė grįžti namo. Nepamena, kas įvyko po to. Prisimena, kad jį policininkai pasodino į tarnybinį automobilį, nuvežė į ligoninę. Pripažįsta, kad jis vairavo automobilį, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu sužalojimus patyrė ir jo draugas, Ž. K. lūžo ranka. Draugų atsiprašė, atlygino jiems padarytą žalą. Jo tėvai kalbėjosi su T. R., siūlė jai padėti tvarkant namą, išvežant šiukšles, bet ji atsisakė pagalbos. Automobilis eismo įvykio metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl draudikas atlygino žalą, o jis jiems. Mano, kad draudikas tinkamai įvertino eismo įvykio metu padarytą žalą. Sutinka atlyginti teismo nustatytą žalą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei T. R.. Prašo atleisti jų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo motiną.

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltinamojo kaltės pagal BK 281¹ straipsnio 2 dalį

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

3.1. iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2021 m. kovo 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariate (toliau – Švenčionių r. PK) pradėtas ikiteisminio tyrimas Nr. 01-1-06311-21 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 2 dalyje pagal Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Deniso Bryliovo (Denis Bryliov) tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 1–5);

3.2. Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Deniso Bryliovo (Denis Bryliov) tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 3.49 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas neblaivaus L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.), jam nustatytas 1,47 promilės neblaivumas, įvažiavo į medinį gyvenamąjį namą, dalinai jį sugadindamas. Automobiliu važiavo dar du asmenys, priekinėje keleivio vietoje Ž. K., galinėje keleivio vietoje M. Z.. Visi dalyviai buvo pristatyti į (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės priėmimo skyrių, kur visiems suteikta medicininė pagalba. Ž. K. paguldė stebėjimui, o L. M. ir M. Z. paleido gydytis ambulatoriškai. Gyvenamajame name eismo įvykio metu žmonių nebuvo. 2021 m. kovo 1 d. 8.38 val. paskambinus į (duomenys neskelbtini) ligoninės chirurgijos skyrių, paaiškėjo, kad Ž. K. nustatytas kairės rankos dilbio lūžis, smegenų sutrenkimas ir daugybiniai sumušimai (1 t., b. l. 12–16);

3.3. 2021 m. vasario 27 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), bei kelio ruožas. Kelių eismo įvykio rūšis – atsitrenkimas į namą. Kelio dangos būklė, tipas – asfaltas, šlapia. Kelio plotis 6,9 m., dešiniojo šaligatvio plotis iki važiuojamojo dalies krašto 2,5 m. Kelio aplinka – pastai, gyvenamieji namai. Apžiūrima įvykio vieta nuo (duomenys neskelbtini) link namo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), žiūrint link (duomenys neskelbtini) g. pusės, dešinėje pusėje kelkraštyje, šaligatvyje matosi automobilio ratų slydimo pėdsakai, kurie veda šaligatviu ir žemes sklypu link namo Nr. 16, nuo pėdsakų pradžios iki stovinčio automobilio galinio kairės pusės rato yra 25,8 m. Automobilio „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra namo viduje, namo sieną išgriauta. Namo Nr. (duomenys neskelbtini) pietinis kampas ir veranda yra sugriauti. Matomi išviršiniai ratų pėdsakai. Pagal ratų slydimo pėdsakus, transporto priemonės judėjimo kryptis yra nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. Protokolo priedai: eismo įvykio vietos schema ir fotolentelė (1 t., b. l. 36–54);

3.4. Daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio stovėjimo aikštelėje esančio automobilio „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, jos metu paimti daiktai su biologiniais pėdsakais (1 t., b. l. 55–68);

3.5. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.) iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Įvertinus bendrą asmens būklę: jis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. L. M. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 5 val. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0207 2021 m. vasario 27 d. 3.51 val. L. M. nustatytas 1,54 promilės neblaivumas, o antru tikrinimu 4.08 val. – 1,47 promilės neblaivumas. L. M. su patikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 72);

3.6. išrašas iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo patvirtina, kad 2021 m. vasario 27 d. 3.51 val. L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.) nustatytas 1,54 promilės neblaivumas, 2021 m. vasario 27 d. 4.02 val. Ž. K. nustatytas 1,47 promilės neblaivumas, 2021 m. vasario 27 d. 4.08 val. L. M. nustatytas 1,47 promilės neblaivumas, 2021 m. vasario 27 d. 4.16 val. M. Z. nustatytas 0,00 promilės blaivumas, 2021 m. vasario 27 d. 5.59 val. Ž. K. nustatytas 1,31 promilės neblaivumas (1 t., b. l., 73);

3.7. patikros sertifikatas patvirtina, kad alkoholio kiekio matuokliui „Alcotest 6810“ Nr. AREN-0207 patikra atlikta 2020 m. spalio 27 d. ir ji galioja iki 2021 m. balandžio 24 d., matuoklis yra tinkamas naudoti (1 t., b. l. 74);

3.8. iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad 2021 m. vasario 27 d. iš (duomenys neskelbtini), automobilis „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Švenčionių r. sav., Švenčionys, Lentupio g. 43 (1 t., b. l. 75);

3.9. 2021 m. kovo 1 d. priimtas administracinis sprendimas, kuriuo automobiliui „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) uždrausta dalyvauti viešajame eisme, panaikintas privalomojo techninės apžiūros dokumento galiojimas, nes jis po eismo įvykio neatitinka techninių reikalavimų (1 t., b. l. 76);

3.10. M. Z. 2021 m. vasario 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad 2021 m. vasario 27 d. jis susiskambino su draugu L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.) ir susitarė apie 3 val. susitikti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)g. pabaigoje. Ten pabuvus, pasikalbėjus, po maždaug 20 min. paprašė parvežti jį namo, jis atsisėdo automobilio „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gale už keleivio, priekinėje keleivio vietoje atsisėdo Ž. K., vairuotojo vietoje – L. M., kuris ir vairavo automobilį. Važiuojant link (duomenys neskelbtini) g. pajuto, kad automobilio greitis padidėjo, automobilis tapo nevaldomas. Jis spėjo įsikibti į rankų laikiklius. Užsimerkęs pajuto stiprų smūgį. Po smūgio išlipo iš automobilio, atsisėdo ant žemės, nes svaigo galva, buvo silpna, kraujavo ranka (1 t., b. l. 77);

3.11. L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.) 2021 m. vasario 27 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad 2021 m. vasario 26 d. apie 21 val. susitiko su draugu Ž. K., kartu vartojo alkoholinius gėrimus. 2021 m. vasario 27 d. apie 0.30 val. (duomenys neskelbtini) g. gale esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur su Ž. K., vartojo alkoholį, susitiko su draugu M. Z.. M. Z. negėrė. Nepamena kaip išvažiavo iš aikštelės ir kas įvyko po to. Prisimena, kad pateko į priėmimo skyrių. Sutinka, kad vairuodamas automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį (1 t., b. l. 78);

3.12. Gydytojo išraše nurodoma, kad 2021 m. vasario 27 d. 4.44 val. atvyko M. Z., kuriam diagnozuotas kelio sumušimas, žaizda dilbio srityje, lūžių nėra. Anamnezė – automobilio avarija (1 t., b. l. 79);

3.13. Gydytojo išraše pažymėta, kad 2021 m. vasario 27 d. 5.24 val. atvyko L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.), kuriam diagnozuotas kelio sumušimas, žaizda galvos plaukuotosios dalies srityje. Anamnezė – automobilio avarija (1 t., b. l. 80);

3.14. Švenčionių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Deniso Bryliovo (Denis Bryliov) 2021 m. vasario 257 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. vasario 27 d. 3.49 val. budėtojas pranešė, kad (duomenys neskelbtini) automobilis atsitrenkė į namą, gali būti prispaustų, galimai nukentėjo du asmenys. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad automobilis „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vieno aukšto medinį namą. Automobilio salone buvo vienas vaikinas, kuris viršutine kūno dalimi gulėjo ant vairuotojo sėdynės, kojos buvo priekinio keleivio vietoje. Vėliau paaiškėjo, kad tai Ž. K.. Ištraukus iš automobilio, jis perduotas medikams. Po kurio laiko šalia avarijos vietos, kitam automobilyje buvo pastebėtas vaikinas, kurio rankos ir kojos išteptos krauju. Tai buvo L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.), kuris vairavo minėtą automobilį „BMW“. Jis pristatytas į ligoninę, kur jam suteikus pagalbą išleistas gydytis ambulatoriškai. Aiškinantis įvykio aplinkybes, atėjo trečias vaikinas, kurio rankos taip pat buvo sužalotos, nuskeltas danties galiukas, tai M. Z.. Jis paaiškino, kad sėdėjo automobilio gale, važiavo trise, automobilį vairavo L. M.. M. Z. taip pat pristatytas į ligoninę, kur jam suteikus pagalbą išleistas gydytis ambulatoriškai. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Švenčionių r. sav., Švenčionys, Lentupio g. 43 (1 t., b. l. 81);

3.15. išrašas iš valstybės įmonės „Regitra“ patvirtina, kad automobilio „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja–savininkė yra L. M. (1 t., b. l. 82);

3.16. informacinės sistemos duomenimis automobilis „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, draudikas AB „(duomenys neskelbtini)“, draudimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2021 m. liepos 24 d. (1 t., b. l. 83);

3.17. viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „BMW 530D“, vidutinė kaina Lietuvoje yra 4 590 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 84);

3.18. ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2021 m. kovo 23 d. nutarimu automobilis „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas L. M. (1 t., b. l. 85–87);

3.19. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. vasario 27 d. bendruoju pagalbos numeriu paskambinęs asmuo pranešė, kad automobilis atsitrenkė į namą, gali būti prispaustų, galimai nukentėjo du asmenys. Į pranešimą reagavo Švenčionių r. PK pareigūnai, kurie atvykę į įvykio vietą pastebėjo, kad automobilis „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vieno aukšto medinį namą. Automobilio salone buvo vienas vaikinas, kuris viršutine kūno dalimi gulėjo ant vairuotojo sėdynės, kojos buvo priekinio keleivio vietoje. Vėliau paaiškėjo, kad tai Ž. K., kuriam nustatytas 1,31 promilės neblaivumas. Ištraukus iš automobilio, jis perduotas medikams. Po kurio laiko šalia avarijos vietos, kitam automobilyje buvo pastebėtas vaikinas, kurio rankos ir kojos išteptos krauju. Tai buvo L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.), kuris vairavo minėtą automobilį „BMW“. Jam nustatytas 1,47 promilės neblaivumas. Jis pristatytas į ligoninę, kur jam suteikus pagalbą išleistas gydytis ambulatoriškai. Aiškinantis įvykio aplinkybes, atėjo trečias vaikinas, kurio rankos taip pat buvo sužalotos, nuskeltas danties galiukas, tai M. Z., blaivus. Jis paaiškino, kad sėdėjo automobilio gale, važiavo trise, automobilį vairavo L. M.. M. Z. taip pat pristatytas į ligoninę, kur jam suteikus pagalbą išleistas gydytis ambulatoriškai. Automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę, esančią Švenčionių r. sav., Švenčionys, Lentupio g. 43 (1 t., b. l. 107–111);

3.20. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 97 straipsniu pareikalavus pateikti skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašą, Bendrasis pagalbos centras pateikė įrašą (1 t., b. l. 112–113, 114–115, 116);

3.21. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašo „2021_02_27_03.46_54_37062401652“ apžiūros rezultatai: moteris paskambinusi pranešė, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis įvažiavo į namą, gali būti prispaustų. Pranešėja nurodė, kad važiavo iš paskos ir mate (1 t., b. l. 117–119);

3.22. išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), įvykio metu nuosavybės teise priklausė trims asmenims, t. y. T. R. priklausė 2/5 dalys namo, T. R. (T. R.) – 1/2 dalis namo, L. R. – 1/10 dalis namo, A. R. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į L. R. priklausiusią namo dalį (1 t., b. l. 120–122; 2 t., b. l. 46–48); 2021 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartimi, 2021 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartimi kiti bendraturčiai perleido jiems nuosavybės teise priklausančias dalis T. R., todėl nuo 2021 m. spalio 22 d. gyvenamasis namas asmeninės nuosavybės teise priklauso tik T. R. (3 t., b. l. 20–21, 147–148);

3.23. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis Ž. K. nurodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, vakare apie 20 ar 21 val. kaltinamasis atvažiavo pas jį, jie pasivažinėjo po miestą, po to nuvažiavo į aikštelę. Kaltinamasis pasakė, kad turi brendžio ar viskio butelį, dviese išgėrė, paskambino M. Z., kad šis juos parvežtų namo (pavairuotų). Atvažiavus M. Z. kalbėjosi, žiūrėjo filmus. Pamena, kad atsisėdo priekinėje keleivio vietoje ir užmigo, atsibudo jau ligoninėje. Jam lūžo ranka, bet dabar jau sugijo, pretenzijų niekam neturi. Kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam atleido (5 t., b. l. 79). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. K. paaiškino, kad 2021 m. vasario 26 d. apie 20.00 val. jo automobiliu „BMW“, atsimena valstybinio numerio tik raides (duomenys neskelbtini), atvažiavo pasiimti jo blaivus draugas L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.). L. M. vairavo, jie pasivažinėjo po miestą, apie 23 val. jie nuvažiavo į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), ten sustojo ir nutarė išgerti alkoholinių gėrimų, nes L. M. jam pasakė, kad savo automobilio bagažinėje turi brendžio. Sėdėdami automobilio salone, t. y. jis priekinėje keleivio vietoje, L. M. vairuotojo vietoje, gėrė brendį, klausė muzikos, žiūrėjo vaizdo įrašus. Sakė, kad išgėrus brendžio bus negalima vairuoti automobilio, L. M. jam pritarė ir pasakė, jog paskambins ar parašys M. Z. ir paprašys, kad jis atvažiuotų ir pavairuotų. 2021 m. vasario 27 d. apie 1.00 val. M. Z. atvežė jo draugas į minėtą aikštelę. Jie su Ž. K. išlipo iš automobilio, ir visi trys kartu apie vieną valandą stovėjo lauke prie automobilio „BMW“. Po to, kai surūkė cigaretę nebelabai ką prisimena, lyg ir atsisėdo į automobilį „BMW“ keleivio priekinę sėdinę, jį pradėjo pykinti. Negali pasakyti, kur tiksliai atsisėdo L. M. ir M. Z., viskas lyg per rūką, Matė vairuotojo sėdynėje sėdintį L. M., o M. Z. sėdėjo gale per vidurį sėdynių. Kiek prisimena, automobilis „BMW“ stovėjo vietoje, niekas niekur su juo dar nevažiavo. 2021 m. vasario 27 d. 8 ar 9 val. ryto jis atsipeikėjo ligoninėje, pabudęs jautė kairės rankos skausmą, skaudėjo visą veidą, atėjęs į palatą daktaras pasakė jam, kas jis pateko į eismo įvykį. Ligoninėje pragulėjo iki 2021 m. kovo 3 d., jam buvo nustatytas kairės rankos dilbio kaulo lūžis, veido ir kūno sumušimai. Laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 27 d. iki 2021 m. kovo 12 d. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris dar bus pratęstas, maždaug dviem savaitėms. Jis dėl savo sužalojimų, kuriuos patyrė eismo įvykio metų, pretenzijų niekam neturi. Civilinio ieškinio jis niekam nereikš. Per „Messenger“ programėlę susirašinėjo su L. M. ir M. Z., jie trumpai papasakojo, kad L. M. vairuodamas automobilį „BMW“ įvažiavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini) g., daugiau nieko nepasakojo (1 t., b. l. 125–128, 136–137);

3.24. viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) rajono ligoninė pateikė Ž. K. ir M. Z. medicininius dokumentus (1 t., b. l. 140), kurie po to, kai juos apžiūrėjo teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė, grąžinti gydymo įstaigai (1 t., b. l. 151–152);

3.25. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė, įvertinusi pateiktus Ž. K. medicininius dokumentus, nurodė, kad Ž. K. nustatyta kairio dilbio vidurinio trečdalio lūžis, smakro žaizda (kurios pobūdis ir savybės neaprašytos), daugybiniai odos nubrozdinimai veide, galūnėse, kūne. Sužalojimai padaryti kietu buku ar briauną turinčiu daiktu (daiktais) vieno trauminio epizodo metu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti automobilio susidūrimo su pastatu metu. Sužalojimas visumoje dėl kairio dilbio kaulų lūžio atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui (1 t., b. l. 143–146);

3.26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertė Rasa Gaidienė, įvertinusi pateiktus M. Z. medicininius dokumentus, nurodė, kad M. Z. nustatyta kairio riešo žaizda, kurios pobūdis ir savybės nėra aprašytos, dešinio kelio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku ar briauną turinčiu daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti automobilio susidūrimo su pastatu metu. Sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti vieno trauminio epizodo metu (1 t., b. l. 147–150);

3.27. teisiamajame posėdyje liudytojas M. Z. paaiškino, kad kaltinamasis yra jo draugas, 2021 m. vasario 27 d. jam paskambino ar parašė, susitarė susitikti aikštelėje. Jis, Ž. K. ir kaltinamasis kalbėjosi, žiūrėjo filmukus. Neatrodė, kad draugai girti, jo akivaizdoje alkoholis nebuvo vartojamas, todėl nustebo, sužinojęs, kad draugams nustatytas neblaivumas. Kai išvažiavo iš aikštelės link namų, automobilį vairavo kaltinamasis, Ž. K. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o jis – gale už keleivio. Kelio danga buvo šlapia, ties posūkiu automobilis ėmė slysti ir jį „nunešė“ į namą. Eismo įvykio metu nenukentėjo (5 t., b. l. 76–77). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Z. paaiškino, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 00.15 val., tikslaus laiko nepamena, nes į laikrodį nežiūrėjo, jis su draugu važinėjosi po (duomenys neskelbtini) miestą, tuo metu jam paskambino L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.) ir paprašė atvažiuoti pas jį į aukštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Draugas jį atvežė, išlipęs iš automobilio pamatė aikštelėje stovintį L. M. automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) L. M. išlipo iš automobilio, pasisveikino, pasidalino dienos įspūdžiais, pokalbio metu L. M. nepaaiškino, kodėl jį kvietė atvažiuoti, o jis nepaklausė. Jo akivaizdoje L. M. ir Ž. K. alkoholio nevartojo, bendraudamas nepastebėjo, kad jie būtų neblaivūs. Pakalbėjęs atsisėdo į automobilio „BMW“ galą, už keleivio priekinės sėdynės, kurioje sėdėjo Ž. K., L. M. atsisėdo į vairuotojo sėdynę. Visi trys žiūrėjo vaizdo įrašus per telefoną. L. M. pažadėjo jog jį užveš prie jo automobilio, kuris buvo paliktas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo L. M.. Kelias buvo šlapias, atrodė slidus. L. M. vairavo automobilį tvarkingai, negreitai, bent jau jam gale sėdinčiam, didelio greičio nesijautė, o spidometro nematė. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., privažiavus nežymų posūkį, pajuto, kad automobilį sumėtė, jautė, kaip slysta automobilio galas į gatvės priešingą eismo juostą, L. M. bandė ištiesinti automobilį, grįžti į savo važiuojamąją juostą, paspaudė akseleratoriaus pedalą ir atrodė, kad situacija gerėja, lyg ir pavyko ištiesinti automobilį, bet staiga, pajuto, kad automobilis slysta į kitą kelio pusę, jis pasidarė nevaldomas ir nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio bortelį, po to automobilis atšoko ir įvažiavo priekine dalimi į šalimais (duomenys neskelbtini) g., prie kelio buvusį namą, išlaužė jo sieną ir priekine dalimi įvažiavo į namo vidų. Jis galva trenkėsi galimai į priekinės sėdynės atlošą ir tada prarado sąmonę (nežino, kuriam laikui buvo ją praradęs), o kai atgavęs sąmonę, pamatė kruvinas rankas, galimai kraujas bėgo iš nosies. Tuo metu jokio skausmo nejuto, nes buvo šoko būsenoje. Nematė, kas buvo automobilio salone, matė tik priekyje automobilio išsiskleidusias automobilio oro pagalves. Jis atsisegė nuo saugos diržą, išlipo iš automobilio, matė tik apgadintą namo sieną, automobilis priekiu buvo įvažiavęs į namo vidų, aplinkui mėtėsi įvairios namo sienos nuolaužos ir automobilio nuolaužos. Nesiorientavo aplinkoje, nepastebėjo ar automobilyje buvo dar likę draugai, jų nematė. Pats atsisėdo ant žemės. Kai atsipeikėjo, pamatė policijos tarnybinį automobilį, pareigūną einantį link jo. Pareigūnas patikrino blaivumą, iškvietė medikus, kurie jį nuvežė į priėmimo skyrių. Sužalojimų nenustatė, bet suleido nuskausminamųjų vaistų ir paleido, tada atvyko pareigūnai ir su jais nuvažiavo į policijos komisariatą apklausai. Apie draugus negali nieko papasakoti, nes su jais nebendravo. Jis pretenzijų neturi, civilinio ieškinio jam nereikš (2 t., b. l. 30–34);

3.28. teisiamajame posėdyje liudytojas D. B. (D. B.) nurodė, kad yra Švenčionių r. PK pareigūnas, dirbo naktinėje pamainoje, kai gavo pranešimą, kad automobilis įvažiavo į namą. Praėjo ilgas laiko tarpas nuo įvykio iki teisiamojo posėdžio, todėl visų įvykio aplinkybių nepamena. Prisimena, kad nuvykę į įvykio vietą skubėjo suteikti medicinos pagalbą nukentėjusiems asmenims, vežė juos į ligoninę. Visiems automobiliu važiavusiems asmenims buvo atliktas neblaivumo patikrinimas (5 t., b. l. 75–76). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. (D. B.) nurodė, kad dirbo kartu su Švenčionių r. PK vyr. patruliu Mantu Sauliumi, kai iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis atsitrenkė į namą, gali būti prispaustų, galimai nukentėjo du žmonės. Atvykęs į įvykio vietą pastebėjo, kad automobilis „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priekine dalimi įvažiavęs į vieno aukšto medinį namą, matėsi apgadinta namo siena. Prie automobilio jokių asmenų nesimatė, o ant šaligatvio stovėjo dvi merginos, viena iš jų buvo pranešėja ir vienas vaikinas. Kadangi minėtame automobilyje buvo galimai prispaustas asmuo, todėl su ant šaligatvio stovėjusiais asmenimis, galimybės pabendrauti neturėjo. Priėjęs prie automobilio „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jo salone pamatė vieną vaikiną, kuris viršutine kūno dalimi gulėjo ant vairuotojo sėdynės, jo kojos buvo priekinėje keleivio vietoje tarp sėdynės ir automobilio salono priekinio skydo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo Ž. K., kuris buvo tuoj pat ištrauktas iš automobilio salono ir perduotas į įvykio vietą atvykusiems greitosios medicinos pagalbos medikams, kurie Ž. K. išvežė į ligoninę bei ten paguldė stebėjimui. Ž. K. buvo nustatytas 1,31 neblaivumas. Apžiūrint įvykio vietą pastebėjo netoli eismo įvykio vietos stovintį kitą sidabrinės spalvos automobilį „Audi“, priėjus prie automobilio pamatė jame priekinėje keleivio vietoje sėdintį jaunuolį, tai buvo L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.), jo rankos buvo kruvinos, krauju išteptos ir jo kelnės. Paklausus jo, ar matė kas čia atsitiko, jis atrodė susijaudinęs, akivaizdžiai neblaivus. Kilus įtarimui, jog L. M. vairavo minėtą „BMW“ automobilį ir sukėlė eismo įvykį, nes per policijos duomenų bazes nustatyta, jog minėtas automobilis registruotas jo motinos L. M. vardu. L. M. buvo sulaikytas ir nuvestas į policijos tarnybinio automobilio sulaikymo patalpą. L. M. su alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,47 promilės neblaivumas. L. M. buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių, ten jam suteikta medicininė pagalbą ir jis išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Jiems įvykio vietoje aiškinantis toliau įvykio aplinkybes, priėjo trečias vaikinas M. Z., nematė iš kur jis atėjo, kuris paaiškino, jog automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir į namo sieną įvažiavo ir ją apgadino L. M., nurodė jog kai įvyko šis įvykis, minėtame automobilyje jie važiavo trise, t. y. L. M. vairavo automobilį, o Ž. K. sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, o jis sėdėjo galinėje keleivio vietoje. Bendraujant matė, kad ant M. Z. rankų yra kraujas, vaikinas teigė, jog eismo įvykio metu jam buvo nuskeltas priekinis dantis. Nustatyta jog jaunuolis blaivus, jis taip pat buvo nuvežtas į ligoninės priėmimo skyrių, kur buvo apžiūrėtas medikų. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas ir nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Švenčionių r. sav., Švenčionys, Lentupio g. 43. Namas, į kurį įvažiavo automobilis „BMW“, atrodė kaip gyvenamas, žmonių jame nesimatė, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai apžiūrėję namo vidų jame jokių žmonių nerado. Jam būnant įvykio vietoje pastebėjo moterį, kuri stovėjo namo teritorijos vidiniame kieme, kuri prisistatė Tatjana ir paaiškino, kad dalis namo priklauso jai. Eismo įvykio schemą braižė Švenčionių r. PK vyr. patrulis Mantas Saulius (1 t., b. l. 37–40);

3.29. teisiamajame posėdyje nukentėjusioji T. R. nurodė, kad eismo įvykio metu jai priklausė dalis namo, o dabar jau visas namas. Tame name ji su dukra gyveno, tik prieš eismo įvykį jame jau nebegyveno, nes prižiūrėjo savo motiną. Nors namas senas, bet jai labai brangus, nes čia daugelį metų gyveno, užaugo dukra, pagal išgales jį tvarkė, remontavo: perdažyti langai, 2018 m. tvarkė stogą. L. M. siūlė išvežti šiukšles, apdengti namą, bet jų pagalbos atsisakė, nes nenorėjo, kad kaltininkas, jo šeimos nariai ten lankytųsi. Dėl žalos apskaičiavimo kreipėsi į specialistus Darių Kalibatą ir R. K., jie įvertino žalą, todėl prašo atlyginti jai šių ekspertų apskaičiuotą žalą, nes (duomenys neskelbtini) atlygino tik dalį šios žalos. Pavirtino, kad atsisako dalies reikalavimų, o būtent 772,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, o kitoje dalyje prašo civilinį ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad anksčiau nesiskundė sveikata, net peršalimo ligomis nesirgo, bet po šio įvykio labai pergyveno, patyrė daug streso, šiuo metu yra tik iš dalies darbinga. Mano, kad jau diagnozuotas mielinio apdangalo nykimas, dėl kurio jai išduotas nedarbingumo pažymėjimas, yra susijęs su stresu, patirtu dėl įvykio (5 t., b. l. 80–84; 6 t, b. l. 52–58). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji T. R. paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso jai, T. R. (T. R.) ir A. R.. Jai priklauso 2/5 dalis gyvenamojo namo, dalys nėra atskirai apibrėžtos, atskirtos. Nors yra trys namo savininkai, bet faktiškai namu rūpinasi ir jame tvarkosi tik ji, visi name esantys daiktai yra jos. 2021 m. vasario 27 d. apie 4 val. paskambino ir pranešė pažįstamas, kad į namą įvažiavo automobilis. Dėl susidariusių aplinkybių, ji šiuo meti name negyvena, nes slaugo savo motiną. Tačiau ji name nuolat lankosi, kūrena, tvarko aplinką. Atėjusi tą naktį į įvykio vietą, ji pamatė, kad į namą įvažiavo automobilis, išgriautos dvi namo sienos, automobilis buvo beveik visas sulindęs į namą. Tuo metu įvykio vietoje buvo policijos pareigūnai, jai neleido eiti į vidų. Namas visiškai sugriautas, jame sugadinta daug daiktų (lovos, stalas, kėdės, elektros instaliacija, nutraukus elektros tiekimą nebeveikia hidroforas, smulkūs asmeniniai daiktai apgadinti ar sunaikinti, DVD grotuvas sulaužytas), jai padaryta turtinė žala, reikš civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės žalos ir neturtinės žalos. Gyvenamasis namas ir buvęs jame turtas nebuvo drausti (2 t., b. l. 43–49). AB „(duomenys neskelbtini)“ jai išmokėjo dėl įvykio jai padarytą 5 326,88 Eur išmoką už namą ir jame buvusius daiktus, (duomenys neskelbtini) visos žalos neatlygino, todėl reikš civilinį ieškinį (2 t., b. l. 52–54, 62–63). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji T. R. paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2021 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartį, 2021 m. spalio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nuosavybės teise priklauso tik jai, kitų bendrasavininkų nėra. Prašo prie apklausos protokolo pridėti tai pagrindžiančio išrašo iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės kopiją. 2021 m. lapkričio 10 d. sudarė sutartį su MB „Statybos ekspertizių centras“ dėl statybos darbų įvertinimo ir padarytos žalos įvertinimo bei MB „Statybos ekspertizių centras“ pateikė 2021 m. gruodžio 20 d. vertinimo aktą, jame detaliai aprašyti namo sugadinimai, po 2021 m. vasario 27 d. įvykio pastatas tapo avariniu, nes įvykio metu, kaip nurodyta vertinimo akto lentelėje Nr. 1, akmeniniai pamatai po šiaurine ir pietine pastato sienomis patyrė deformacijas, buvo išgriauta rytinė ir 2/3 pietinės rąstinės pastato sienos, išgriauta medinė karkasinė vidaus pertvara, išgriautos verandos rytinė ir vakarinė karkasinės sienos, pietinė siena patyrė atskirų elementų deformacijas, iširimą, pasmuko žemyn verandos lentinės grindys ir lubos, patalpose sugadinta vidaus apdaila, deformuotas ir sudaužytas medinis langas esantis rytinėje pastato sienoje, žemyn pasmuko stogo medinė perdanga, o su ja ir lubų dailylentės, žemyn pasmuko lentinės grindys, kurių dalis sulieta tepalais, rąstai įvykio meta buvo nublokšti į koklinę krosnį, dėl ko tarp koklių atsivėrė įtrūkimai ir plyšiai, smūgio meta stogui patyrus staigias deformacijas, sulūžo dalis asbestinio šiferio lakštų ties stogo kraigu, buvo atplėštas kraigas, stogo ir perdangos konstrukcijos pasmuko žemyn. Kadangi namas senas ir remontuoti reikia daugiau nei penkiasdešimt procentų namo konstrukcijų, namą remontuoti netikslinga. Pagal specialisto atliktą vertinimo aktą, pastato kapitalinio remonto darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 34 885,45 Eur. Būtent tokiai sumai dėl eismo įvykio metu sugadinto pastato yra lygi jai padaryta turtinė žala. Ji jau pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 143–146);

3.30. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis T. R. (T. R.) nurodė, kad eismo įvykio metu jam priklausė dalis namo, bet namu naudojosi tik T. R. su dukra. Po įvykio T. R. nupirko jo namo dalį. Pretenzijų niekam neturi. Name nebuvo jokių jo asmeninių daiktų (5 t., b. l. 79–80). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. R. (T. R.) paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitiems bendraturčiams, kurie paveldėjo broliui priklausančias dalis po jo mirties. Jam priklauso pusė namo, namas neatidalintas. Name nebuvo jokių jo asmeninių daiktų. Apie įvykį jam pranešė dukra. Nežino, kokio dydžio žala jam padaryta dėl namo apgadinimo, buvo atvykęs atstovas iš draudimo, bet jis žalos dar neįvertino. Namas nebuvo draustas. Draudimo atstovas buvo į namą įvažiavusio automobilio. Su juo buvo susisiekęs automobilio vairuotojas, jo tėvai, sakė, kad atlygins padarytą žalą (3 t., b. l. 153–155), papildomos apklausos metu nukentėjusysis T. R. (T. R.) nurodė, kad jis neturi jokių pretenzijų, (duomenys neskelbtini) jam išmokėjo apie 4 700 Eur dydžio draudimo išmoką už jam tenkančią namo dydį. Civilinio ieškinio nereikš (3 t., b. l. 158–160);

3.31. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. R. nurodė, kad eismo įvykio metu jam priklausė dalis namo, bet namu naudojosi tik T. R. su dukra, todėl prašė, kad draudimo bendrovė draudimo išmoką už jam tenkančią dalį pervestų T. R. (pats draudimo išmokos negavo). Po įvykio padovanojo jai savo namo dalį. Pretenzijų niekam neturi. Name nebuvo jokių jo asmeninių daiktų. Apie tai, kas įvyko sužinojo iš socialinių tinklų (5 t., b. l. 77). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. R. paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam dalinės nuosavybės teise ir dar dviem asmenims. Šiuo metu yra tvarkomi dokumentai ir jis savo dalį dovanoja savo tetai T. R.. Apie įvyko sužinojo po poros dienų kažkur iš interneto, o paskui paskambino pusseserei ir ji patvirtino, kad tai tiesa. Dėl įvykio jam žala nepadaryta, niekam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš. Name nebuvo jokių jo asmeninių daiktų. Kiek jam žinoma, šiuo metu name nebuvo gyvenama. Name paskutinį kartą lankėsi gal prieš penkiolika ar daugiau metų, name tvarkėsi jo teta T. R. (2 t., b. l. 172–175), papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. R. nurodė, jog žino, kad draudimo bendrovė dėl įvykio išmokėjo tam tikrą pinigų sumą, pats jis jokios išmokos iš jų negavo ir nepretenduoja į ją, nes, kaip ir minėjo, tvarkosi dokumentus, kad savo namo dalį dovanoja T. R. (3 t., b. l. 178–180), 943,61 Eur dydžio išmokos už sugadintą namą iš draudimo bendrovės negavo, nes jos atsisakė. Jo prašymo jam tenkančią išmokos dalį AB „(duomenys neskelbtini)“ įmokėjo tetai T. R.. Įvykio metu jam nepadaryta turtinė ar neturtinė žala. Namo nuosavybės dokumentai jau sutvarkyti, jis savo dalį padovanojo tetai T. R. (3 t., b. l. 183–185);

3.32. teisiamajame posėdyje apklausta L. M. nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Prašo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstato neskirti. Po šio įvykio kaltinamasis labai išgyvena. Paaiškino, kad 2021 m. vasario 26 d. dirbo, sūnus jai priklausančiu automobiliu išvažiavo susitikti su draugais. Sužinojusi apie įvykį labai nustebo, kad jos sūnus yra pareigingas ir atsakingas, nesitikėjo, kad jis neblaivus vairuos. Po įvykio kalbėjosi su T. R., siūlė jai padėti išvežant šiukšles bei kitus daiktus, apdengiant namą, bet ji pagalbos atsisakė, todėl daugiau su ja apie tai nekalbėjo. Sūnus suvokdamas, kad reikės atlyginti didelę žalą, net nestojo niekur mokytis, įsidarbino, finansiškai padeda šeimai. Draudimo bendrovei atlygino jos išmokėtas draudimo išmokas (5 t., b. l. 77–79). Ikiteisminio tyrimo metu L. M. paaiškino, kad apie tai, kad 2021 m. vasario 27 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu jos sūnus L. M. (vėliau pakeitė pavardę į L. L.) nesuvaldė automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji sužinojo tik ryte apie 8-9 val., jai pasakė jos vyras, jis sužinojo tik tada, kai sūnus grįžo namo. Automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra jos, tačiau kai sūnus turi teises, tai ji jam leidžia juo naudotis. Automobilis draustas AB „(duomenys neskelbtini)“, yra techniškai tvarkingas. Sūnui dėl automobilio sugadinimų jokių pretenzijų neturi. Prieš eismo įvykį, ji matė sūnų, jis buvo užsukęs pas ją į darbą apie 20 val., jis atrodė normaliai, tikrai nebuvo išgėręs, nesiruošė alkoholio vartoti. Sūnus niekada nevairuoja išgėręs, yra atsakingas, teisę vairuoti įgijo tik 2020 m. birželio mėnesį. Jis pasiryžęs prisiimti visą atsakomybę, jam gėda dėl tokio elgesio, bus tai gyvenimo pamoka (3 t., b. l. 192–195);

3.33. MB „Statybos ekspertizių centras“ 2021 m. gruodžio 20 d. vertinimo akte nurodoma, kad o vertinimo tikslas – atlikti vienbučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą, nustatyti įvykio metu padarytą žalą. Vertinimas atliktas 2021 m. lapkričio 10 d. sudarytos Statybos darbų įvertinimo sutarties Nr. 20211110 pagrindu. 2021 m. lapkričio 25 d. buvo apžiūrėtas vienbutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), į kurį 2021 m. vasario 27 d. įvažiavo automobilis. Įvykio metu buvo išgriauta rytinė ir 2/3 pietinės rąstinės pastato sienos. Stogas ir perdanga nedelsiant neteko atramos pietrytiniame pastato kampe, todėl patyrė deformacijas. Apžiūros metu nustatyta, kad pietrytinis stogo kampas yra pasmukęs apie 25 cm. Dalį deformacijų perėmė laikinai įstatytos medinės atramos. Įvykio metu rytinėje pastato pusėje buvo išmušti akmeniniai pamatai. Be šių, pagrindinių ir lengvai pastebimų sugadinimų, pastatas patyrė ir daugiau žalos. Lentelėje Nr. 1 nurodoma žala ir sugadinimai, kuriuos pastatas patyrė įvykio metu: (1) akmeniniai pamatai po šiaurine ir pietine pastato sienomis patyrė deformacijas, tarp kertinių ir kitų akmenų susiformavo plyšiai, išbyrėjo cementinis išlyginamasis skiedinys iš po rąstinių sienų; (2) įvykio metu buvo išgriauta rytinė ir 2/3 pietinės rąstinės pastato sienos; (3) išgriauta medinė karkasinė vidaus pertvara skirianti 1-2 ir 1-3 patalpas; (4) išgriautos verandos rytinė ir vakarinė karkasinės sienos, o pietinė siena patyrė atskirų elementų deformacijas, iširimą. Pasmuko žemyn verandos lentinės grindys ir lubos; (5) įvykio metu buvo sugadinta patalpos 1-3 vidaus apdaila; (6) įvykio metu buvo sugadinta patalpos 1-2 vidaus apdaila; (7) deformuotas ir sudaužytas medinis langas esantis rytinėje pastato sienoje; (8) žemyn pasmuko stogo medinė perdanga, o su ja ir lubų dailylentės, tarp kurių susiformavo plyšiai; (9) žemyn pasmuko lentinės grindys, kurių dalis sulieta tepalais; (10) rąstai įvykio metu buvo nublokšti į koklinę krosnį, esančią tarp patalpų 1-2 ir 1-3. Tarp koklių atsivėrė įtrūkimai ir plyšiai; (11) smūgio metu ir stogui patyrus staigias deformacijas, sulūžo dalis asbestinio šiferio lakštų ties stogo kraigu, buvo atplėštas kraigas, stogo ir perdangos konstrukcijos pasmuko žemyn. Patyręs šiuos lentelėje Nr. 1 nurodytus sugadinimus, pastatas tapo avariniu ir nebetenkina esminio statinio reikalavimo – mechaninis atsparumas ir pastovumas. Pastatas patyrė dalies statinio griūtį, taip pat neleistinas deformacijas, todėl norint pastatą eksploatuoti, būtina pašalinti pastato avarinę būklę, atlikti kapitalinį remontą pašalinant visas deformacijas, dėl kurių pastatas ateityje galėtų pakartotinai prarasti mechaninį atsparumą ir pastovumą. Atliekant pastato kapitalinį remontą, labai svarbu darbus atlikti nuosekliai, tinkamu eiliškumu. Įvykio metu buvo išlaužtos ne tik rąstinės ir karkasinės laikančios sienos, bet ir pažeisti pamatai, todėl pagal darbų eiliškumą pirmiausia reikia demontuoti stogo ir perdangos konstrukcijas virš išlaužtų rąstinių sienų ir pažeistų pamatų. Tuomet atstatyti pažeistus pamatus, įrengti rąstines sienas perrišant rąstus su esamomis rąstinėmis sienomis, įrengti perdangos sijas, atstatyti juodlubes ir šilumos izoliaciją, įrengti stogo konstrukcijas. Tik tokiu eiliškumu būtų užtikrinti rąstinio pastato konstrukcijų tarpusavio ryšiai ir atkurtas pastato stabilumas. Atlikus surinktų duomenų analizę, pateikiami atsakymai į užsakovo suformuluotus klausimus: (1) Ar tikslinga remontuoti namą dėl pažeidimo pobūdžio – pažeista namo stogo konstrukcija? Kriterijų, kuriais remiantis būtų galima atsakyti, ar namą remontuoti yra tikslinga, ar netikslinga, yra daug. Vertinant pastatui padarytą žalą, dėl kurios reikia nuardyti ir perstatyti daugiau nei 50 procentų pastato konstrukcijų, tikslingiausia būtų pastatą griauti ir statyti iš naujo. Pastato amžius – 68 metai. Remiantis UAB „Sistela“ parengtais statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvais SVN I, vidutinė iš rąstų pastatyto statinio naudojimo trukmė – 65 metai. Tai reiškia, kad pastatas (jeigu nebuvo atliktas kapitalinis remontas) yra senas, fiziškai nusidėvėjęs. Remiantis tuo, kad pastatas yra senas ir remontuoti reikia daugiau nei 50 procentų namo konstrukcijų, galima teigti, kad namą remontuoti yra netikslinga. Sudarius remonto darbų sąmatą nustatyta, kad reikalingų remonto darbų vertė yra 34 885,45 Eur su PVM. Apskaičiuota remonto darbų vertė ženkliai viršija pastato atkuriamąją vertę (15 002 Eur) ir vidutinę rinkos vertę (5 900 Eur) nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Šios vertės taip pat sufleruoja apie tai, kad pastatą atstatyti yra netikslinga. Lentelėje Nr. 2 pateikiami skelbimų portaluose parduodamų analogiškų (panašių) namų duomenys, t. y. 1978 m. statyto namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina 21 500 Eur, 1960 m. statyto namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina 25 000 Eur, 1940 m. statyto namo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina 25 000 Eur. Remiantis vertinimo metu skelbimų portaluose parduodamų panašių namų duomenimis, nustatyta, kad panašių namų vertė vietovėje yra mažesnė, nei apskaičiuota pastato remonto darbų vertė. Galima teigti, kad remontuoti pastatą po įvykio yra brangiau, nei nusipirkti kitą, analogišką namą toje pačioje vietovėje. (2) Kokios būtų namo remonto išlaidos? Apžiūros metu surinktų duomenų pagrindu, naudojant programą „Sistela“, sudaroma pastato kapitalinio remonto darbų sąmata pagal 2021 m. spalio mėn. įsigaliojusias vidutines rinkos kainas. Sudarius sąmatą nustatyta, kad pastato kapitalinio remonto darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 34 885,45 Eur su PVM. Statybos darbų vertė (be ardymo darbų, krosnies remonto ir šiukšlių išvežimo darbų) sudaro 29 381,43 Eur su PVM (2 t., b. l. 119–187; 3 t., b. l. 23–91);

3.34. teisiamajame posėdyje Darius Kalibatas nurodė, kad asmens prašymu atliko turto vertinimų, pats asmeniškai objekte nesilankė, bet 2021 m. lapkričio 25 d. ten lankėsi jo asistentas, kuris nuotraukose užfiksavo tai, ką pamatė. Vertinimo akte aprašyti nustatyti namo sugadinimai, sertifikuota programa „Sistela“ apskaičiuotos namo remonto išlaidos, jei darbus atliktų rangovas. Dėl infliacijos statybos medžiagų ir darbų kainos pakilo apie 5–10 procentų nuo vertinimo atlikimo dienos. Jei šiuos darbus nuspręstų atlikti patys asmenys, o ne samdyti rangovą, kai kurių išlaidų būtų galima išvengti. Išvada, kad rastai nublokšti į koklinę krosnį padaryta įvertinus asmens nurodytas aplinkybes, nes nuotraukose nematyti rastų. Namo stogas galėjo paslinkti žemyn dėl smūgio jėgos, išjudinus laikančias atramas, t. y. namo sienas. Tam įtakos galėjo turėti ir aplinkybė, jog po įvykio iškart nebuvo sutvirtinta, neįrengtos atramos. Grindų pasmukimas žemyn užfiksuotas nuotraukose, taip galėjo atsitikti pažeidus namo pamatus bei dėl automobilio stovėjimo šioje vietoje, nes nuotraukoje matyti tepalų pėdsakai ant grindų. Vidutinę namo rinkos vertę apskaičiavo palyginęs skelbimus apie parduodamus analogiškus namus toje vietovėje. Šiuos skelbimus rado pats, užsakovas jų nepateikė. Įvertinus tai, kad analogišką namą galima nusipirkti beveik tris kart pigiau nei kainuotų namo remontas, todėl padarė išvadą, kad namo atstatymas yra ekonomiškai nenaudingas;

3.35. R. K. sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodoma, kad darbų kaina 39 987,44 Eur (3 t., b. l. 91–94; 4 t., b. l. 105–107; 5 t., b. l. 52–54), jo rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad nusidėvėjimą vertinti galima tik namo griovimo atveju, rinkos kainos kelis kartus išaugo nuo 2021 m. kovo mėn. (3 t., b. l. 96; 4 t., b. l. 109; 5 t., b. l. 56), R. K. išsilavinimą patvirtinantys duomenys (3 t., b. l. 95; 4 t., b. l. 108; 5 t., b. l. 55);

3.36. Duomenys iš infostatyba.lt apie statybos bei griovimo darbų kainas (4 t., b. l. 110–115; 5 t., b. l. 57–62);

3.37. Civilinės būklės akto pakeitimo išrašas patvirtina, kad L. M. 2021 m. rugpjūčio 17d. pakeitė pavardę į L. L. (L. L.) (4 t., b. l. 42, 43, 44–45);

4. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

5. Teismų praktikoje turtine žala pagal BK 281 straipsnio 2 dalį laikomas nukentėjusio asmens turto sunaikinimas arba sugadinimas eismo įvykio, kurį sukėlė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmuo, metu. Netiesioginiai nuostoliai (gydymo išlaidos nukentėjusiam asmeniui įvykio metu sutrikdžius sveikatą, negautos pajamos ir pan.) turtine žala pagal šią normą nepripažįstami. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryta turtinės žalos, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas tik tada, jeigu ši žala yra didelė. Turtinės žalos dydis – vertinamasis požymis, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar padaryta žala laikytina didele. Spręsdamas klausimą, ar padaryta turtinė žala yra didelė, teismas atsižvelgia į sugadinto turto vertę, jo reikalingumą, pataisymo galimybes ir išlaidas, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir t. t. Pažymėtina, kad, sprendžiant, ar padaryta turtinė žala laikytina didele, neturi reikšmės tai, ar nukentėjusiajam vėliau ši žala ar jos dalis buvo atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011; 2006 m. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2006).

6. Įvertinęs aukščiau išdėstytus duomenis, kurie vadovaujantis BPK 20 straipsniu pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, kad įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamojo L. L. (L. L.), nukentėjusiųjų Ž. K., T. R. A. R., T. R. (T. R.), liudytojų M. Z., D. B. (D. B.), L. M. parodymai, skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, nuotraukos, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, Ž. K. ir M. Z. medicininiai dokumentai, teismo medicinos ekspertės Rasos Gaidienės paaiškinimai dėl sveikatos sužalojimo masto, neblaivumo nustatymo aktas, išrašai iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo žurnalo, patikros sertifikatas, priverstinio nuvežimo aktas, valstybės įminės „Regitra“ duomenys, išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, MB „Statybos ekspertizių centras“ 2021 m. gruodžio 20 d. vertinimo aktas, Darius Kalibatas parodymai patvirtina, kad 2021 m. vasario 27 d. apie 3.49 val. L. L. (L. L.) vairavo jo motinai L. M. priklausantį automobilį „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (pirmojo tikrinimo 3.51 val. metu nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu 4.08 val. nustatytas 1,47 promilių neblaivumas), taip pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti neblaiviems asmenims. L. L. (L. L.) neįvertino eismo sąlygų, nepasirinko saugaus greičio, tuo pažeidė KET 9, 127 punktų reikalavimus, todėl nesuvaldė vairuojamo automobilio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dėl susidūrimo akmeniniai pamatai po šiaurine ir pietine pastato sienomis patyrė deformacijas, buvo išgriauta rytinė ir 2/3 pietinės rąstinės pastato sienos, išgriauta medinė karkasinė vidaus pertvara, išgriautos verandos rytinė ir vakarinė karkasinės sienos, pietinė siena patyrė atskirų elementų deformacijas, iširimą, pasmuko žemyn verandos lentinės grindys ir lubos, patalpose sugadinta vidaus apdaila, deformuotas ir sudaužytas medinis langas esantis rytinėje pastato sienoje, žemyn pasmuko stogo medinė perdanga, o su ja ir lubų dailylentės, žemyn pasmuko lentinės grindys, kurių dalis sulieta tepalais, rąstai įvykio metu buvo nublokšti į koklinę krosnį, dėl ko tarp koklių atsivėrė įtrūkimai ir plyšiai, smūgio metu stogui patyrus staigias deformacijas, sulūžo dalis asbestinio šiferio lakštų ties stogo kraigu, buvo atplėštas kraigas, stogo ir perdangos konstrukcijos pasmuko žemyn. Dėl šių sugadinimų namas tapo avarinės būklės. Kartu su kaltinamuoju automobiliu „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs Ž. K. eismo įvykio metu patyrė kairio dilbio vidurinio trečdalio lūžį, smakro žaizdą, daugybinius odos nubrozdinimus veide, galūnėse, kūne. Kairio dilbio kaulų lūžis vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu.

7. Pažymėtina, kad formuojant kaltinimą ir inkriminuojant didelės turtinės žalos požymį, buvo remiamasis vertinimo akte nurodyta pinigų suma, kurios reikėtų namą atstatyti. Atitinkamai, dėl šios priežasties kaltinime nurodoma, kad pastato kapitalinio remonto darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 34 885,45 Eur, namo savininkams T. R., T. R. (T. R.) ir A. R. padaryta didelė turtinė žala (4 t., b. l. 144–163). Kaip minėta 5 punkte, sprendžiant klausimą ar turtinė žala gali būti vertinama kaip didelė BK 281 straipsnio 2 dalies prasme, daikto taisymo (remonto) išlaidos yra tik vienas iš kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, todėl daroma išvada, kad didelės žalos kriterijaus negalima išimtinai sieti vien tik su jo atkūrimo išlaidomis.

8. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertės. Siekiant nustatyti sugadinto gyvenamojo namo rinkos vertę, nukentėjusioji ir jos atstovė prašė remtis vertinimo akte nurodytomis analogiškų parduodamų gyvenamųjų namų, esančioje šioje teritorijoje, kaina. Tuo tarpu gynėjas bei civilinė atsakovės atstovė pažymėjo, kad vertinimo akte, nustatant gyvenamojo namo rinkos vertę, nebuvo atsižvelgta į tai, kad skelbimuose parduodami gyvenamieji namai su žemės sklypais, o nagrinėjamu atveju gyvenamojo namo savininkams nuosavybės teise nepriklausė žemės sklypas, ant kurio pastatytas namas. Teismas pažymi, kad vertinimo akto lentelėje Nr. 2 pateikiami trijų skelbimų portaluose parduodamų namų duomenys, kurių pardavimo kaina svyruoja nuo 21 500 Eur iki 25 000 Eur (3 t., b. l. 173). Iš pateiktų skelbimų matyti, kad šie gyvenamieji namai yra parduodami kartu su jiems priklausančiu žemės sklypu (3 t., b. l. 174–176). Teismo vertinimu, apskaičiuojant gyvenamojo namo rinkos vertę, būtina įvertinti ar gyvenamajam namui priklauso žemės sklypas, ant kurio jis pastatytas, ar ne, nes nuo to priklauso ir nekilnojamojo turto vertė. Tuo tarpu, kartu su atsiliepimu į civilinį ieškinį pateikti duomenys apie (duomenys neskelbtini) m. parduodamus žemės sklypus, iš kurių matyti, kad žemės sklypo 1 aro vertė svyruoja nuo 571 Eur iki 317 Eur (5 t., b. l. 5–14). Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas, nepriklauso namo savininkams, tai patvirtina išrašai iš Nekilnojamojo turto registro (1 t., b. l. 120–122; 2 t., b. l. 46–48; 3 t., b. l. 20–21, 147–148) bei nukentėjusioji, todėl daroma išvada, kad gyvenamojo namo rinkos vertė yra mažesnė nei nurodyta vertinimo akto lentelėje Nr. 2. Pažymėtina, kad vykstant teisminiam ginčui civilinė atsakovė perskaičiavo draudimo išmoką, t. y. AB „(duomenys neskelbtini)“, įvertinusi vertinimo akto lentelėje Nr. 2 pateiktus duomenis bei gynybos pateikus rašytinius duomenis apie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) m. kainas, padarė išvada, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė yra 17 710 Eur (5 t., b. l. 87, 88). Teismas, įvertinęs civilinės atsakovės pateiktus skaičiavimus, vertinimo aktą, gynybos pateiktus duomenis apie parduodamus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) m., konstatuoja, kad civilinė ieškovė tinkamai apskaičiavo namo rinkos vertę, todėl šiuo dydžiu galima remtis, siekiant įvertinti ar nusikalstama veika buvo padaryta didelė turtinė žala.

9. Pastebėtina ir tai, kad statybos rangos darbų kainos nuo vertinimo akto parengimo išaugo, tai patvirtina ne tik R. K. sudaryta lokalinė sąmata (3 t., b. l. 91–94; 4 t., b. l. 105–107; 5 t., b. l. 52–54), bet ir teisiamajame posėdyje apklaustas Darius Kalibatas. Atsakydamas į užduotus klausimus Darius Kalibatas patvirtino, kad tam tikrus darbus atliekant patiems, o ne samdant rangovus, būtų galima kai kurių lokalinėje sąmatoje nurodytų išlaidų išvengti. Dėl nustatytų aplinkybių visumos, teismas 2022 m. spalio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu informavo proceso dalyvius, kad kaltinamas gali būti keičiamas iš jo pašalinant frazę „pastato kapitalinio remonto darbų vertė, darbus atliekant rangos būdu, yra 34 885,45 Eur“. Kaltinamasis ir jo gynėjas nurodė, kad supranta ir patikslintą kaltinimą, papildomai laiko pasirengti gynybai nereikia. Teismo vertinimu, iš kaltinimo pašalinus nuorodą į namo atkūrimo būdą bei jų vertę, nekinta veikos kvalifikacija, nes eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, o įvertinus namui padarytų sugadinimų mastą (namas tapo avarinis), jo rinkos vertę (17 710 Eur), kad turto vertintojų paskaičiavimais, namo remonto išlaidos viršytų jo vertę, nukentėjusiosios turtinę padėtį (name ji buvo deklaravusi faktinę gyvenamąją vietą, neturi kito jai priklausančio nekilnojamojo turto), nekyla abejonių, kad namo savininkams T. R., T. R. (T. R.) ir A. R. padaryta didelė turtinė žala.

10. Esant tokios aplinkybėms teismas konstatuoja, kad L. L. (L. L.) veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, nes jis būdamas neblaivus pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, įtvirtintas KET 9, 14, 127 punktuose, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir nukentėjusiems asmenims padaryta didelė turtinė žala.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

11. Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismo posėdyje apklausta L. M. sutiko tapti laiduotoja, prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn.

12. BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: (1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir (2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir (3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir (4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018, 6, 7 punktai).

13. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. (L. L.) pirmąkart padarė neatsargų nusikaltimą (BK 281 straipsnio 2 dalis), anksčiau neteistas (4 t., b. l. 67–68), administracine tvarka nebaustas (4 t., b. l. 69–70), kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kad atlygino draudiko apskaičiuotą žalą ir sutinka atlyginti teismo nustatytą žalą, taip pat įvertinus kaltinamojo asmenybę: jauno amžiaus (4 t. b. l. 65, 66), baigęs vidurinę mokyklą įsidarbino (5 t., b. l. 16–17; 6 t., b. l. 119–120), teismas pripažįsta, kad yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vien aplinkybė, kad kaltinamasis nesutinka su nukentėjusiosios nurodytu jai padarytos žalos dydžiu, savaime nereiškia, kad jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, neįpareigoja kaltininko būti atlyginusiam visą nusikalstama veika padarytą žalą. Užtenka atlyginti dalį jos. Kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą, įstatymų leidėjo nustatyta, kad pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019, 13 punktas). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis (jo motina) atlygino visą draudiko išmokėtą draudimo išmoką, t. y. 1 235,52 Eur sumą už Ž. K. ir M. Z. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 155–157, 163; 4 t., b. l. 46) ir 10 044,96 Eur sumą, kurią (duomenys neskelbtini) išmokėjo gyvenamojo namo savininkams (1 t., b. l. 108, 190, 194; 2 t., b. l. 1–5, 6–8). Kaltinamasis nurodė, kad supranta, jog privalės atlyginti visą teismo nustatytą žalą, todėl įsidarbino ir šiuo metu dirba. Daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

14. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotoju gali būti bet kuris asmuo, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismo posėdyje apklausta L. M. patvirtino, kad sutinka tapti laiduotoja. L. M. neteista, dirbanti. Teismo vertinimu, byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad L. M. dėl savo asmeninių savybių, gyvenimo būdo bei santykių su kaltinamuoju (yra jo motina) darys jam teigiamą poveikį, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirtina kaltinamojo motina L. M., nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, neskirtinas užstatas (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

15. Nors teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino dalį žalos), jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, kad tokiam asmeniui negali būti taikomos BK numatytos baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, be kita ko, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 6 punktas; 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, 8 punktas).

16. Viena iš įstatyme įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių yra už(duomenys neskelbtini) asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismų praktikoje pripažįstama, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, todėl asmenims, padariusiems BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, prevencijai užtikrinti paprastai skiriamas specialiosios teisės atėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 12 punktas). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės taikymo ir jos termino nustatymo atsižvelgia tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė naudodamasi šia teise, vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas 1,47 promilių neblaivumas, kad tokie L. L. (L. L.) veiksmai, t. y. vairavimas esant neblaiviam, sukėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata bei padaryta didelė turtinė žala gyvenamojo namo savininkams. Nors vartojo stipriųjų alkoholinių gėrimų, po kelių valandų vis vien nusprendė vairuoti. Visa tai rodo, kad kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, todėl jam taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

17. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise galimas nuo vienų iki penkerių metų. Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį (pirmojo tikrinimo metu jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, t. y. 1,54 promilės neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – lengvas girtumo laipsnis, t. y. 1,47 promilės neblaivumas), laiką ir vietą, kurioje būdamas neblaivus vairavo kaltinamasis (važiuodamas miesto gatvėmis nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir jis įvažiavo į gyvenamąjį namą), uždraustina kaltinamajam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminas skaičiuojant nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo – taikymo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 22 d. (4 t., b. l. 19–22, 23–24). Pažymėtina ir tai, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 2 (dvejiems) metams savo trukme yra artimesnė minimaliai šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės ribai, todėl negali būti laikoma neproporcinga, varžančia kaltinamojo teises labiau nei tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Be to, tokios trukmės (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022, 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, 2021 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018, 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018; 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

18. Įstatymas nenumato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 11 punktas). Teismų praktikoje tik pabrėžiama, kad asmeniui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti tarpusavyje suderinamos. Prokuroras prašė taikyti turto konfiskavimą.

19. BK 72 straipsnio 1 dalyje turto konfiskavimas apibrėžiamas kaip priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, kad L. L. (L. L.) nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) be šios transporto priemonės kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti nusikalstamos veikos, todėl automobilis „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-387/2022, 10 punktas; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018, 10 punktas ir jame nurodyta teismų praktika), todėl daroma išvada, kad automobilis atitinka konfiskuotino turto apibrėžimą, numatytą BK 72 straipsnio 2 dalyje.

20. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis – priklauso kaltinamojo motinai (1 t., b. l. 82), kuri įvykio dieną dirbo ir nežinojo, kad kaltinamasis vartos alkoholį, kad būdamas neblaivus vairuos jai priklausantį automobilį, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „ BMW 530D“, vidutinė kaina Lietuvoje yra 4 590 Eur (1 t., b. l. 84). Byloje nesant kitų duomenų apie automobilio vertę, ji nustatytina vadovaujantis viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-788/2020, 14 punktas). Nors kaltinamasis, jo gynėjas prašė išieškoti ½ dalį automobilio vertės, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą mažinti išieškotinos sumos dydį, ypač turint omeny, kad kitos finansinės sankcijos jam nėra taikytos.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo

21. BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų baudžiamajame procese – civilinio ieškinio pareiškimas. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla, ir, kai jis yra pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, šio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji T. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 31 170,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 100 Eur už MB „Statybos ekspertizių centras“ atliktą vertinimą, 120 Eur už lokalinę sąmatą bei advokato išlaidas (3 t., b. l. 1–10), todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu T. R. pripažinta civiline ieškove (3 t., b. l. 149–150), o AB „(duomenys neskelbtini)“ – civiline atsakove (2 t., b. l. 15–17, 25–27). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patikslino civilinį ieškinį, nurodydama, kad jai padaryta 25 062,24 Eur turtinė žala dėl nekilnojamojo turto sugadinimo, 772,80 Eur turtinė žala dėl kilnojamųjų daiktų, buvusių name, 3 000 Eur neturtinė žala, 100 Eur už MB „Statybos ekspertizių centras“ atliktą vertinimą, 120 Eur sumokėjo už R. K. parengtą lokalinę sąmatą (6 t., b. l. 1–14).

22. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu civilinis ieškinys baudžiamajame procese, t. y. reikalavimas atlyginti patirtą žalą reiškiamas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 111 straipsnį nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 17, 18 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta automobiliu, kuris buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (1 t., b. l. 83), todėl draudimo sutarties bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ) ribose eismo įvykio metu padarytą žalą privalo atlyginti draudikas, t. y. civilinė atsakovė AB „(duomenys neskelbtini)“.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens patirtos išlaidos, turi atitikti šiuos požymius: (1) jos yra priverstinės, (2) jos yra būtinos, (3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo prašomos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar išlaidos atitinka šiuos reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85-628/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022, 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad dėl 1 235,52 Eur turtinės žalos atlyginimo už Ž. K. ir M. Z. gydymą po 2021 m. vasario 27 d. eismo įvykio, išsiuntė pretenziją draudikui (1 t., b. l. 155–157), AB „ (duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai pervedė 1 235,52 Eur dydžio draudimo išmoką (1 t., b. l. 163). Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kaltinamojo motina L. M. 2021 m. gegužės 8 d. pervedė 1 235,52 Eur sumą draudikui (4 t., b. l. 46). AB „ (duomenys neskelbtini)“ informavo, kad dėl 2021 m. vasario 27 d. eismo įvykio, kurio metu nukentėjo gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo išmokos išmokėjimo kreipėsi trys asmenys (1 t., b. l. 108). Atsižvelgiant į nukentėjusiesiems priklausančias turto dalis 2021 m. liepos 23 d. buvo išmokėta iš viso 10 044,96 Eur dydžio draudimo išmoką už sugadintą gyvenamąjį namą ir jame buvusį turtą, o būtent: T. R. (T. R.) išmokėta 4 718,08 Eur už namą, T. R. – 3 774,46 Eur už namą ir 608,81 Eur už sugadintą turtą, A. R. – 943,61 Eur už namą. Pažymima, kad civilinio ieškinio jie baudžiamojoje byloje nereikš, nes skolininkas 10 044,96 Eur dydžio žalą atlygino (1 t., b. l. 190, 194; 2 t., b. l. 1–5, 6–8). Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme civilinė atsakovė perskaičiavusi žalą, papildomai išmokėjo 3 309,54 Eur sumą T. R., t. y. už jai priklausančią namo dalį (5 t., b. l. 87–88). Nukentėjusioji patvirtino, kad 2022 m. kovo 29 d. gavo šią išmoką, todėl ir buvo nuspręstas tikslinti civilinį ieškinį (6 t, b. l. 52–58), 2022 m. gegužės 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu T. R. atsisakė reikalavimo dėl 772,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, šio reikalavimo atsisakymą patvirtino ir baigiamosios kalbos metu (6 t., b. l. 52–58, 169–190). Taigi iš viso draudikas atlygino 1 235,52 Eur žalos asmeniui ir 13 354,50 Eur žalos turtui, išmokėtos draudimo išmokos dydis neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų maksimalių ribų, kurios riboja draudiko civilinę atsakomybę.

25. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ar draudikas tinkamai įvertino eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą ir ją atlygino. Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo atlyginti jai padarytą turtinę žalą, kuri yra lygi namo atkūrimo išlaidoms. Dalį šios žalos draudikas jau atlygino ir tvirtina, kad tinkamai apskaičiavo žalą, kad civilinė ieškovė turi teisę reikalauti draudimo išmokos už tik už jai tenkančią namo dalį, o ne visos žalos atlyginimo, nepaisant to, kad jai šiuo metu priklauso 100 procentų namo (po nusikalstamos veikos ji tapo vienintelė namo savininkė). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymai nedraudžia asmeniui perleisti reikalavimo teisės (tiek esamą, tiek ir būsimą) (CK 6.101 straipsnio 1, 3 dalys), daroma išvada, kad namo bendraturčiai galėjo perleisti reikalavimo teisę T. R. į neišmokėtą draudimo išmoką. Teismas pažymi, kad CK 6.103 straipsnis, reglamentuojantis reikalavimo sutarties perleidimo formą, numato, kad reikalavimo perleidimo sutartis turi būti tokios pat formos kaip ir pagrindinis sandoris. Specialių reikalavimo teisės į neišmokėtą draudimo išmoką perleidimo sandorio formos reikalavimų nenumato nei Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas, nei TPVCAPDĮ, nei šių įstatymų nuostatas detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai. Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju draudiko atsakomybė kyla iš trečiojo asmens naudai sudarytos draudimo sutarties, kad pareiga išmokėti draudimo išmoką kylą įvykus draudiminiam įvykiui, kad teisę gauti draudimo išmoką turintys asmenys nėra tiesioginiai sutartiniais santykiais susiję su draudiku, daroma išvada, kad nepagrįstai draudikas (jo atstovai) reikalauja, kad reikalavimo teisė į draudimo išmoką būtų perleista rašytine sutartimi. Tai reiškia, kad kitiems bendraturčiams dovanojimo ar pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleidus jiems priklausančias namo dalis T. R., ji kaip vienintelė turto savininkė turi teisę į likusią neišmokėtą draudimo išmoką. Pastebėtina ir tai, kad A. R. nuo pat pradžių prašė draudimo išmoką už jam tenkančią turto dalį pervesti T. R. (3 t., b. l. 99, 187; 5 t., b. l. 191; 6 t., b. l. 164), todėl daroma išvada, kad jis raštu informavo draudiką apie turimos reikalavimo teisės perleidimą, teisiamojo posėdžio metu jis taip pat patvirtino, kad dovanojimo sutarties pagrindu perleido T. R. savo namo dalį, todėl jokių pretenzijų neturi, reikalauti žalos atlyginimo gali tik T. R. (5 t., b. l. 77), tačiau 2022 m. balandžio mėn. perskaičiuojant draudimo išmoką į tai nebuvo atsižvelgta, todėl T. R. išmokėta papildoma draudimo išmoka tik už jai draudiminio įvykio priklausiusio turto dalį. Tai patvirtina ir A. R. 2022 m. spalio 10 d. raštas (6 t., b. l. 166). Aplinkybė, kad kitas namo bendraturtis, t. y. T. R. (T. R.), pardavė jam priklausančią namo dalį T. R., draudikui taip pat buvo žinoma, ją teisiamojo posėdžio metu aiškiai įvardijo tiek T. R., tiek ir pats T. R. (T. R.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nenustatyti specialūs pranešimo skolininkui apie reikalavimo teisės perleidimą būdai, todėl bet kuris pranešimas, nesvarbu, kokios formos ir kurio kreditoriaus (pradinio ar naujojo) pateikiamas, tačiau informuojantis skolininką, CK 6.109 straipsnio 1 dalies prasme yra įrodymas apie reikalavimo perleidimo faktą; svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2022, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi galiojant tokiam teisiniam reguliavimui (tiek draudiminio įvykio metu, tiek ir sprendimo priėmimo metu) konstatuojama, kad T. R. kaip vienintelė namo savininkė turi reikalavimo teisę į visą neišmokėtą draudimo išmoką už namui padarytą žalą.

26. Tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad sprendžiant turtinės žalos atlyginimo klausimą negalima remtis turto atkūrimo (remonto) kaina, nes turtinė žala apskaičiuojama pagal realią turto rinkos vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo dieną (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 26 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-427-1035/2021). Aplinkybę, kad daikto rinkos vertei apskaičiuoti negali būti taikomos daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudos (kaštai), patvirtina ir naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022 (žr. šios nutarties 6 punktą ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką), todėl daroma išvada, kad nepagrįstai nukentėjusioji ir civilinė atsakovė reikalavimą dėl turtinės žalos sieja su namo atkūrimo išlaidomis. Nors civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji ėmė vartoji kreditą nusikalstamos veikos padarinių tvarkymui, teismas pažymi, kad paskola paimta dar savaitę iki eismo įvykio (3 t., b. l. 113–115). Tai reiškia, kad kreditas buvo imama kitam tikslui, nei deklaruojama.

27. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimo tvarką reglamentuoja ir specialus teisės aktas, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (galiojanti redakcija nuo 2008 m. lapkričio 1 d. (Žin., 2008, Nr. 22-808)) patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymą ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kuris yra aktualus nagrinėjamu vertinant ar draudikas (civilinė atsakovė) tinkamai apskaičiavo ir kompensavo nukentėjusios patirtą žalą. Taisyklių 13 punkte numatyta, kad trečiojo asmens turtui padaryta žalą apskaičiuoja draudikas pagal trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Turtas laikomas sunaikintu, kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga. Turtas remontuoti ekonomiškai netikslinga, jei būtinos išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio (Taisyklių 14 punktas). Žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio; jei nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio (Taisyklių 15 punktas). Nagrinėjamu atveju, tiek draudikas, tiek nukentėjusiosios pasitelkti specialistai konstatavo, kad namą remontuoti yra ekonomiškai nenaudinga, nes remonto išlaidos viršija turto rinkos vertę. Nukentėjusioji bei jos atstovė iš esmės sutinka, kad namo atkūrimo išlaidos viršija namo vertę, bet vis tiek nukentėjusioji tvirtina norinti namą atstatyti, todėl prašo atlyginti jai būtinąsias remonto išlaidas. Įvertinus galiojantį reguliavimą, daroma išvada, kad draudikas, apskaičiuodamas draudimo išmoką už namą, pagrįstai tvirtina, kad jis privalo atlyginti tik namo rinkos vertę. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatyta namo rinkos vertė yra lygi draudiko apskaičiuotai namo vertei, t. y. 17 710 Eur, kad draudikas atlygino 12 745,69 Eur už namą (2021 m. liepos 23 d. atlygino 9 436,15 Eur, o 2022 m. balandžio 29 d. – papildomai 3 309,54 Eur) (5 t., b. l. 87–88), daroma išvada, kad neatlygintos turtinės žalos dydis už namą yra 4 964,31 Eur, todėl vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi ši suma priteistina iš civilinės atsakovės, o kitoje dalyje reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

28. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo (CK 6.50 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi. Todėl teismui kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Taigi neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nepaisant to, pareiškus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, civilinis ieškovas nėra atleidžiamas nuo pareigos įrodyti žalos faktą bei jos dydį. Vien formalaus bendro pobūdžio konstatavimas, kad nukentėjusysis (civilinis ieškovas) patyrė dvasinių išgyvenimų ar nepatogumų, nustatant patirtą neturtinę žalą ir pagrindžiant jos dydį, nėra pakankamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-511/2022, 13 punktas). Taigi neturtinės žalos patyrimo faktą bei dydį turi pagrįsti pats asmuo, prašant neturtinės žalos atlyginimo.

29. Teismų praktikoje aiškinama, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2021, 52–53 punktai. Teismų praktika. 2021, 56, p. 532-582).

30. Teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, nes jautė dvasinė sukrėtimą, išgąstį, patyrė kitų nepatogumų, kad į jos gyvenamąjį namą įvažiavo kaltinamojo vairuojamas automobilis, tačiau pagal Taisyklių 12 punktą draudikas atlygina neturtinę žalą tik sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji T. R. nepatyrė sveikatos sužalojimų, daroma išvada, kad draudikas (civilinė atsakovė) neprivalo atlyginti jai patirtos neturtinės žalos. Nepaisant to, negalima teigti, kad dėl nusikalstamos veikos patirta neturtinė žala nėra atlyginama visiškai. Tokiais atvejais pripažįstama, kad neturtinę žalą turi atlyginti nusikaltimą padaręs asmuo, t. y. kaltinamasis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji tvirtina, kad dėl patirto streso suprastėjo jos sveikata, anksčiau nesirgo net peršalimo ligomis, o dabar jai nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis (6 t., b. l. 167). Nukentėjusioji paaiškino, kad neįgalumas jai nustatytas dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini). Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad po eismo įvykio nukentėjusioji ne kartą kreipėsi į medikus dėl sveikatos negalavimų (3 t., b. l. 132–140; 5 t., b. l. 87–194; 6 t., b. l. 35, 65–81), teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad šie sveikatos sutikimai, diagnozuota liga yra priežastiniu ryšiu susijusi su nusikalstama veika. Civilinei ieškovei, jos atstovei neįrodžius, kad dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė 3 000 Eur dydžio žalą, reikalavimas dėl neturinės žalos tenkintinas iš dalies. Vien tai, kad namas nukentėjusiajai turi sentimentalią vertę (čia praleido didžiąją gyvenimo dalį, užaugo dukra ir pan.), nesuteikia pagrindo didinti atlygintinos neturtinės žalos dydžio iki nukentėjusiosios nurodytos sumos. Įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisinį gėrį, kuriam buvo padaryta žala (sugadintas turtas, gyvenamasis namas), kaltininko kaltę (padaryta neatsargus nusikaltimas), jo turtinę padėtį (jauno mažiaus, baigęs mokyklą įsidarbino ir dirba), draudikas jau yra išmokėjęs nukentėjusiajai 8 636,42 Eur dydžio draudimo išmoką (1 t., b. l. 190, 194; 5 t., 87–88), o šiuo teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista dar 4 964,31 Eur turtinės žalos atlyginimo (žr. 27 punktą), teismų praktiką analogiškose byloje (didelę turtinę žalą patyrusiems nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 300 Eur iki 1 700 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-149/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-429-845/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-679-195/2018, šioje byloje turto savininkui taip pat buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata), teismas pripažįsta, kad nukentėjusiosios nurodyta suma, kuria ji įvertino patirtą neturtinę žalą yra pernelyg didelė, todėl nukentėjusiajai priteisiama 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, ši pinigų suma kompensuos visus nuketėjusiosios patirtus nepatogumus, atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus.

31. Kitas civiliniame ieškinyje suformuluotas prašymas yra priteisti T. R. sumokėtus pinigus R. K. už lokalinės sąmatos parengimą, t. y. 120 Eur (3 t., b. l. 97, 98; 4 t., b. l. 43, 50–51, 63, 64) ir Dariui Kalibatui 1 000 Eur už vertinimo aktą (3 t., b. l. 17 18, 19; 5 t., b. l. 41, 42, 44, 45). Susipažinus su civilinės atsakovės pateiktais duomenis matyti, kad draudikas, nepažeisdamas jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų, t. y. Taisyklių 27 punkto, per tris darbo dienas nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos apžiūrėjo objektą, ekspertas nuvyko 2021 m. kovo 8 d., surašė turto apžiūros ataskaitą ir įvertino namui padarytą žalą (5 t., b. l. 27–38, 86–194). Nors nukentėjusioji nesutiko su draudiko įvertinimu, dėl to nepareiškė pretenzijos draudikui, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo (2 t., b. l. 66–68). Prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui netenkinus prašymo, nukentėjusioji sudarė statybos darbų įvertinimo sutartį, kurios pagrindu buvo gautas MB „Statybos ekspertizių centras“ 2021 m. gruodžio 20 d. vertinimo aktas (2 t., b. l. 71–73, 84–87, 95–98, 113, 119–187). Įvertinus aplinkybę, kad nebuvo laikytasi teisės aktuose nustatytos tvarkos, kuria nukentėjusysis gali ginčyti draudiko nustatytą žalą, samdyti ekspertus savo iniciatyva, daroma išvada, kad šių išlaidų draudikas (civilinė atsakovė) neprivalo atlyginti. Tačiau įvertinus vertinimo akto įrodomąją reikmę nagrinėjamai bylai, išlaidos už vertinimo akto parengimą pripažintinos proceso išlaidomis BPK 103 straipsnio prasme, todėl jos išieškotinos iš kaltinamojo. Vien tai, kad nukentėjusioji, jos atstovė, nusprendė kreiptis į kitą statybos darbų vertintoją, kad šis parengtų kitą lokalinę sąmatą, savaime nereiškia, kad už tai patirtos išlaidos bus atlygintos teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo konkrečiu atveju nukentėjusioji jau buvo gavusi vertinimo aktą, jame buvo apskaičiuotos namo atkūrimo išlaidos, todėl teismo vertinimu, išlaidos už R. K. paslaugas negali būti vertinamos kaip būtinosios proceso išlaidos, todėl jos neatlygintinos.

32. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji ir civilinė atsakovė T. R. prašo atlyginti iš viso 1 850 išlaidų už advokatės teisines paslaugas, t. y. 1 020 Eur + 300 Eur + 330 Eur + 200 Eur (4 t., b. l. 98–104, 117–123; 5 t., b. l. 39–40, 46, 47, 48, 49, 50–51; 6 t., b. l. 48, 49, 50, 51, 140, 141, 142). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnės nutarimu leista kaip nukentėjusiosios atstovei dalyvauti advokatei Jolitai Razminaitei–Gvozdovičienei pagal pateiktą išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, orderį (2 t., b. l. 69, 70, 77, 78, 80, 81, 88, 100, 101–103; 3 t., b. l. 14, 15), daroma išvada nukentėjusioji pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise turėti advokatą, atstovaujantį jos interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti asmens nurodytos sumos, nes tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020, 39–41 punktai ir juose nurodyta teismų praktika). Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokato pagalbai yra pernelyg didelės, tokia išvada daroma įvertinus bylos sudėtingumą (nagrinėjamu atveju dar ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. L. (L. L.) pripažino savo kaltę, nekilo ginčo dėl veikos kvalifikacijos, teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl civilinio ieškinio nagrinėjimo, negalėjimo apklausti Darių Kalibatą, nors kartu su kaltinamuoju teismui perduota 4 tomų apimtis baudžiamoji byla, teismas pažymi, kad kai kurie dokumentai kelis kartus prijungti prie bylos, pavyzdžiui, didelės apimties vertinimo aktas yra tiek 2 tome, tiek ir 3 tome), teisinių paslaugų apimtį (civilinio ieškinio parengimas, jo tikslinimas, atstovavimas teismo posėdžiuose), įvertinus teismų praktiką (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-152-530/2022), todėl nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydis mažintinas iki 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Dėl kitų procesinių klausimų

33. Dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas patyrė 284 Eur dydžio išlaidų (1 t., b. l. 92–103), kurios ikiteisminio tyrimo metu buvo atlygintos (1 t., b. l. 105, 106).

34. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas, dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimas (4 t., b. l. 19–22, 23–24) ir užstatas (6 t., b. l. 125, 128–13), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis), įsiteisėjus sumokėtas užstatas grąžintinas kaltinamajam (BPK 133 straipsnio 7 dalis).

35. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: (1) vokas Nr. 1, kuriame yra vairo oro pagalvė su biologiniais pėdsakais, (2) vokas Nr. 2, kuriame yra priekinio skydo oro pagalvė su biologiniais pėdsakais, (3) vokas Nr. 3, kuriame yra 5 vnt. nuoplovų su biologiniais pėdsakais, kurie saugomi į Švenčionių r. PK daiktų saugojimo kambaryje (1 t., b. l. 69–70, 71), pripažintini menkaverčiais ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, 273 straipsniu, 291 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi, 303–307 straipsniais, 426–432 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. L. (L. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis L. L. (L. L.) paskirti dvi baudžiamojo poveikio priemones:

(1) uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 22 d.;

(2) išieškoti iš L. L. (L. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobilio „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 590 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt eurų).

Įspėti L. L. (L. L.), kad jei jis per laidavimo terminą padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės T. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 964,31 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 31 ct) turtinės žalos atlyginimo iš civilinės atsakovės akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur (vieną tūkstantį proceso išlaidų) ir 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) išlaidų už advokatės pagalbą iš kaltinamojo L. L. (L. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kardomąsias priemones (specialios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą, užstatą) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio užstatą grąžinti L. L. (L. L.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus L. L. (L. L.) išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti institucijai, suteikusiai specialią teisę – valstybės įmonei „Regitra“.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. voką Nr. 1, kuriame yra vairo oro pagalvė su biologiniais pėdsakais, (2) voką Nr. 2, kuriame yra priekinio skydo oro pagalvė su biologiniais pėdsakais, (3) voką Nr. 3, kuriame yra 5 vnt. nuoplovų su biologiniais pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, posėdyje nedalyvavusio kaltinamojo – nuo nuosprendžio kopijos išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.