- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- 1A-152-530/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40317-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nukentėjusysis
- O. U.
- Advokatai
- Saulius Dambrauskas, Mindaugas Vasiliauskas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
nukentėjusiosios O. U. atstovui advokatui Mindaugui Vasiliauskui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),
atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. ir jo gynėjui advokatui Sauliui Dambrauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios O. U. ir jos atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos E. V. Š. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant.
R. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinta.
Nukentėjusiosios O. U. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.
Priteista iš R. Š. nukentėjusiajai O. U. 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. Š. 2020 m. kovo 6 d., apie 08.35 val. vairuodamas motorinę transporto priemonę - automobilį „Seat Alhambra”, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) plentu kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusios pėsčiosios O. U. ją parbloškė padarydamas kūno sužalojimus, kurie O. U. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji O. U. ir jos atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio atmetimo ir priteistų išlaidų sumažinimo advokato paslaugoms apmokėti, tenkinant nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį bei priteisiant atstovavimo išlaidas visa apimtimi. Skunde taip pat prašoma iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. nukentėjusios naudai priteisti patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatytais neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijais ir konstatuodamas, kad nukentėjusiajai nebuvo sužalota gyvybiškai svarbi kūno dalis, nepagrįstai neanalizavo ir nevertino liekamųjų padarinių O. U. sveikatai po įvykio dėl patirtų sužalojimų. Skunde teigiama, kad vadovaujantis baudžiamojoje byloje esančiais nukentėjusiosios sveikatos būklę patvirtinančiais dokumentais iki įvykio, ir po įvykio, nukentėjusioji jokių sveikatos sutrikimų, susijusių su kelio skausmais, bendra sveikatos būkle, peties skausmu, neturėjo, nevartojo jokių vaistų. Įvykęs įvykis kardinaliai pakeitė nukentėjusiosios gyvenimą, nukentėjusioji du mėnesius negalėjo atsikelti iš lovos, buvo prižiūrima artimųjų, jautė stiprius skausmus dėl fizinio sukrėtimo įvykus įvykiui, negalėjo pasirūpinti savo sergančiu sutuoktiniu, dėl ko stipriai emociškai išgyveno. Negalėdama savimi pasirūpinti, jautėsi našta savo artimiesiems. Visą gyvenimą buvusi sveika ir turėdama galimybes pasirūpinti kitais, nukentėjusioji dabar jaučiasi nepilnavertiškai, dėl ko stipriai emociškai išgyvena. Tuo tarpu po įvykio atsiradę skausmai jaučiami iki šiol. Pažymėtina, jog nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, todėl nesunkus sveikatos sutrikdymas jai sukėlė kur kas didesnes sveikatos problemas, nei jaunam ir sveikam žmogui. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog civilinis atsakovas nustatydamas neturtinės žalos dydį visiškai nevertino liekamųjų pasekmių ir nukentėjusiosios sveikatos būklės po įvykio, dėl ko remiantis civilinio atsakovo nustatytu neturtinės žalos dydžiu žalos administravimo momentu, pažeidžiamos materialinės teisės normos reglamentuojančios neturtinės žalos nustatymą ir nukentėjusiosios interesus. Dėl įvykusio įvykio nukentėjusioji iki šiol vartoja raminamuosius, gydo savo psichinę sveikatą, nes nepilnavertiškumo jausmas, jaučiami nuolatiniai fiziniai skausmai, baimės jausmas yra išlikęs iki šiol ir tai turi neigiamos įtakos nukentėjusiosios psichinei sveikatai.
2.2. Skunde pažymima, kad civilinis atsakovas sumokėjęs 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už nukentėjusiosios patirtus dvasinius, fizinius ir moralinius išgyvenimus, motyvavo tuo, jog tai yra maksimali teismų priteisima suma, tačiau visiškai neindividualizavo šio atvejo, neatsižvelgė, kad dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų liekamieji padariniai jaučiami iki šiol. Civilinis atsakovas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi specialisto išvada, kuria buvo nustatytas sužalojimo mastas, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji prieš įvykį jautėsi gerai, nusiskundimų neturėjo. Būtent įvykęs eismo įvykis sąlygojo tai, jog nukentėjusioji patiria fizinius skausmus, turi vartoti vaistus ir sunku nuspėti ar nukentėjusiosios sveikatos būklė atsistatys iki buvusios prieš įvykį, ir ar apskritai bus įmanoma ją atstatyti, atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių. Skunde pabrėžiama, jog dėl nukentėjusiosios amžiaus operacinis gydymas, kuris galimai padėtų sumažinti skausmus, jau nerekomenduojamas, dėl ko nukentėjusioji bus priversta iki gyvenimo pabaigos gyventi su jaučiamais skausmais. Akivaizdu, jog eismo įvykis, kurio metu buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, sukėlė didesnes neigiamas pasekmes sveikatos būklei, nei visiškai sveiko žmogaus sveikatai. Gydymas neabejotinai yra sunkesnis, sudėtingesnis ir ilgesnis, tačiau teismas į šias faktines aplinkybes neatsižvelgė, dėl ko visiškai nepagrįstai konstatavo, jog jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė neatstatomas, sunkias bei ilgalaikes pasekmes, siekiant atstatyti nukentėjusiosios sveikatą, nėra. Skunde teigiant, jog eismo įvykio sukeltų sveikatos sutrikdymų apskritai gali būti neįmanoma atstatyti ir nukentėjusiosios sveikata niekada neatsistatys iki būklės, buvusios iki įvykio. Nukentėjusiosios įsitikinimu, teismui nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas padarė nepagrįstą išvadą, dėl ko nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo turėtų būti pakeistas, o nukentėjusiajai priteista papildomai mokėtina neturtinė žala, atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, o ne tik į tas, kurios buvo vertinamos civilinio atsakovo žalos administravimo metu.
2.3. Skunde nesutinkant su proceso išlaidų dydžiu priteistu nekentėjusiajai teigiama, kad atstovė pateikė teismui išsamią ataskaitą, kokios teisinės paslaugos buvo suteiktos nukentėjusiajai, nurodant maksimalius dydžius priteistino užmokesčio už advokatų ir advokatų padėjėjų teikiamą pagalbą. Pabrėžiant, jog įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį šioje baudžiamojoje byloje, buvo prašoma priteisti proceso išlaidas, kurios yra minimalios, protingos ir sąžiningos. Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kaltinamojo gynėjo nuomonę, jog nukentėjusiajai, kuri turi klausos negalią, galėjo būti paskirtas nemokamas valstybės pasirinktas atstovas. Nors nukentėjusioji yra senyvo amžiaus, kuri po įvykusio eismo įvykio turi didelių sveikatos sutrikimų ir negali pilnavertiškai savimi pasirūpinti per savo artimąjį kreipėsi į Advokatų profesinę bendriją „Vasiliauskas ir partneriai“ dėl teisinių paslaugų suteikimo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi savarankiškai savo interesų atstovauti nesugebėtų, pažymint, kad šią teisę nukentėjusiajai garantavo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos.
2.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kiekvienas advokatas ar advokato padėjėjas, neviršydamas Teisingumo ministro rekomenduojamų užmokesčio dydžių, su klientu individualiai sutaria teikiamų teisinių paslaugų įkainius, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, todėl nesivadovauti Teisingumo ministro rekomendacijomis ir CPK 93 straipsnio nuostatomis yra neteisinga nukentėjusiosios atžvilgiu, kadangi išlaidos advokato padėjėjos teisinėms paslaugoms apmokėti yra pagrįstos ir neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių bei atitinka teisingą apmokėjimą už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas. Byloje esantys dokumentai, patvirtina, jog nukentėjusioji sutarė dėl teisinių paslaugų teikimo su Advokatų profesine bendrija „Vasiliauskas ir partneriai“ ir už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1815 Eur ir ši suma neviršija Rekomendacijų, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti jas iš R. Š..
2.5. Skunde taip pat pabrėžiama, jog kuomet BPK 104 straipsnio 2 dalis numato galimybę nukentėjusiosios patirtas išlaidas atstovo teisinėms paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš nuteistojo, teismui sumažinus O. U. patirtas 1815,00 Eur išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti iki 1500 Eur, nukentėjusiajai yra daroma žala, ji priversta prisiimti proceso išlaidas, atsiradusias dėl kaltinamojo kaltės. Pažymint, kad apylinkės teismas išskirtinai atsižvelgdamas į R. Š. gyvenimišką situaciją, jog jis su sutuoktine susilaukė aštuonių vaikų, iš kurių tik keturi yra nepilnamečiai, visiškai nevertino to, kad likusieji keturi vaikai jau sulaukę pilnametystės ir galimai gyvena savarankiškus gyvenimus. Teismas taip pat vertino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens sveikatos būklę, jog pastarasis serga depresija, tačiau nevertino to, jog jis yra dirbantis ir darbingas žmogus, kuris gauna pajamas, dėl ko nepagrįstai darė išvadą, jog prašomos priteisti 1815 Eur proceso išlaidos advokato ir advokato padėjėjos teisinėms paslaugoms apmokėti yra per didelės. Pabrėžiant, jog R. Š. turi realias galimybes dirbti ir užsidirbti, kad galėtų atlyginti visas proceso išlaidas, todėl jo gyvenimiška situacija dėl auginamų vaikų ir lėtinės ligos, negali būti laikoma priežastimi, dėl ko neatlyginti nukentėjusiajai patirtų proceso išlaidų. Teismui išskirtinai vertinant tik R. Š. motyvus ir visiškai neatsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiajai dėl jo nusikalstamos veikos buvo padaryta žala, nevertinant, jog jis dirba ir turi galimybes atlyginti proceso išlaidas, yra pažeidžiamos materialinės teisės normos, reglamentuojančios proceso išlaidų atlyginimą, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus.
3. Atsiliepime civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo atstovė nurodo, kad nagrinėtoje baudžiamojoje byloje, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir detaliai ištyrė visas aplinkybes ir faktus, reikšmingus nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai, kadangi nagrinėjamu atveju buvo vertinti ir pačios ieškovės pateikti paaiškinimai, 2021 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, jo duoti paaiškinimai teisme, nukentėjusiosios sūnaus parodymai. Pažymint, kad ir byloje pateikta civilinio atsakovo gydytojo eksperto 2021 m. rugsėjo 22 d. išvada, kurioje nurodoma, kad ieškovei po įvykio konstatuotos lėtinės ligos nesusijusios priežastiniu ryšiu su autoįvykio metu patirtais sužalojimais, nėra niekaip nuginčyta. Kartu atkreipiant dėmesį, kad nepasitvirtino ir ieškovės ieškinyje nurodoma aplinkybė, jog ji dėl langetės negalėjo 1 mėnesį savarankiškai judėti, kadangi 2020 m. balandžio 30 d. „Apsilankymo išraše“ gydytojas E. G. nurodo, jog O. U. „atvyko be gipso“, „kojos girnelės lūžis sugijo“. Pabrėžiant, kad ieškovės teiginiais nurodoma išlikusi baimė, nerimas, gydoma psichinė sveikata, vartojami raminamieji vaistai nėra įrodyti bei nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis, nepateikiant jokių objektyvių duomenų ir su apeliaciniu skundu. Ieškovė neįrodinėjo ir niekaip nepaneigė byloje surinktų duomenų, kurie patvirtino, jog eismo įvykio pasekmė yra kairės kojos girnelės lūžis, o O. U. nurodomi vėlesni nusiskundimai nėra priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu. Todėl pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyręs bylos duomenis pagrįstai konstatavo, „kad daryti kategorišką išvadą, jog nukentėjusios nurodomi skausmai yra būtent avarijos pasekmė, nėra pagrindo“. Atkreipiant dėmesį, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo 1000 Eur iki 3500 Eur (Apygardos teismų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-666-954/2020, 1A-125-557/2020, 1A-318-468/2020, 1A-68-531/2020). Taigi, ieškovei išmokėta civilinio atsakovo neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka maksimalias teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo sumas. Tuo tarpu ieškovė šioje byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie patvirtintų bylos išskirtinumą ir poreikį nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos. Todėl apeliacinio skundo dalis, civilinio atsakovo atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju turėtų būti atmesta, kaip nepagrįsta, kadangi ir pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-422/2009).
4. Atsiliepimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. ir jo gynėjas advokatas Saulius Dambrauskas prašo netenkinti apeliacinio skundo dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiajai iš R. Š., o visas proceso išlaidas (tiek už gynėjo dalyvavimą pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijoje) paskirstyti tarp civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsiliepime nurodoma, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kurčnebyliui garantuoja valstybė, o valstybės išlaidos už šią pagalbą nėra priteisiamos iš kaltinamojo. Taip pat tokiems asmenims teisė į civilinį ieškinį gali būti realizuojama per prokurorą (BPK 117 straipsnis). Todėl nukentėjusiąją konsultavusio advokato pareiga buvo informuoti O. U. apie tai, kad pagal savo negalią ji turi teisę į būtiną advokato dalyvavimą, o tai reiškia į nemokamą advokato pagalbą. Tokią pagalbą turėjo teisę suteikti ir nukentėjusiajai atstovaujantis gynėjas arba turėjo teisę atsisakyti ją teikti nurodydamas, kokia tvarka ji tokią pagalbą gaus proceso metu. Tuo tarpu nukentėjusioji pasirinkdama, kad ją gintų ne valstybės apmokamas gynėjas, turi prisiimti dėl to kilusias papildomas išlaidas. Kartu pažymint, jog apylinkės teismas turėjo pagrįsti, tačiau nepagrindė, kodėl konkrečios išlaidos už procesinius veiksmus buvo pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš R. Š., nors kaltinamajam nuo pat pradžios visiškai pripažinus kaltę tos išlaidos nebuvo būtinos (nes garantuojamos valstybės), o civilinio ieškinio atmetimas patvirtino, kad tokios išlaidos nebuvo pagrįstos, nes nedavė jokio teisinio rezultato nukentėjusiajai. Atkreipiant dėmesį, kad BPK 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tenkindamas civilinį ieškinį teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Todėl nagrinėjamu atveju esant pagrindui paskirstyti bylinėjimosi išlaidas jas priteisiant ne iš R. Š., bet iš civilinio atsakovo tiek sprendžiant civilinio ieškinio patenkinimo, tiek ir apeliacijos klausimus.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokatas Mindaugas Vasiliauskas apeliacinį skundą prašė tenkinti, kadangi prašomos priteisti sumos yra pagrįstos. Prokuroras pritarė apeliaciniam skundui ir nors neprašė tenkinti civilinio ieškinio pilnai, tačiau nurodė, kad priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti didesnis. Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. gynėjas advokatas prašė netenkinti apeliacinio skundo dalyje dėl civilinio ieškinio, o visas bylinėjimosi išlaidas tiek už gynėjo dalyvavimą pirmosios instancijos teise, tiek ir apeliacinėje instancijoje paskirstyti tarp civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Su gynėjo advokato išsakyta pozicija sutiko ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. Š..
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Nukentėjusiosios O. U. ir jos atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo klausimai nėra keliami, tačiau nukentėjusioji O. U. ir jos atstovas advokatas pateiktame skunde nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl civilinio ieškinio atmetimo susijusio su neturtine žala, taip pat proceso išlaidų patirtų dėl advokato, advokato (padėjėjo) dalyvavo baudžiamajame procese sumažinimo, kartu prašant priteisti ir proceso išlaidas susijusias su apeliaciniu procesu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų.
7. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji O. U. prašė priteisti jai 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 99-103). 2021 m. birželio 17 d. nukentėjusioji pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl civilinio ieškinio reikalavimo patikslinimo, kuriame proceso išlaidas prašė priteisti iš kaltinamojo R. Š. (2 t., b. l. 28–29). Apylinkės teismas, įvertinęs, jog civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini), veikiantis per Lietuvos filialą nukentėjusiajai O. U. yra išmokėjęs 3853,18 Eur dydžio išmoką, t. y. 353,18 Eur turtinės žalos ir 3500 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 21–25) nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl papildomai prašomų priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti atmetė, o prašomas priteisti proceso išlaidas susijusias su advokato (advokato padėjėjo) teisine pagalba sumažino nuo 1815 Eur iki 1500 Eur. Nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato nuomone, neturtinės žalos suma išmokėta civilinio atstovo O. U. yra per maža, nustatyta neindividualizuojant šio atvejo, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas atmesdamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį nesivadovavo neturtinės žalos nustatymo kriterijais bei neįvertino liekamųjų padarinių nukentėjusiosios O. U. sveikatai. Pažymint, kad ir proceso išlaidų sumažinimas vertinant tik R. Š. motyvus taip pat daro žalą nukentėjusiajai, kadangi ji yra priversta prisiimti proceso išlaidas, atsiradusias dėl kaltinamojo kaltės, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.
Dėl neturtinės žalos
8. Neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.
9. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreipiant dėmesį ir į tai, kad žalos dydis turi būti realus, atlygintinas, kiek įmanoma adekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei kilusioms pasekmėms.
10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą vadovavosi specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) O. U. nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymo mastu, konstatuodamas, kad nukentėjusiajai nustatytas odos nubrozdinimas ir nepatikslintos kilmės žaizda kairio kelio srityje, kairio kelio girnelės lateralinio krašto lūžis (1 t., b. l. 78-79). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgęs į nukentėjusiosios nurodomus liekamuosius reiškinius ėmėsi aktyvių veiksmų aiškindamasis nukentėjusiosios sveikatos būklę po eismo įvykio. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl O. U. asmens sveikatos istorijos pateikimo (2 t., b. l. 56, 87), taip pat teismo posėdžio metu apklausė ekspertą D. B., kuris atliko medicininę ekspertizę nukentėjusiajai. Ekspertas teismo posėdžio metu taip pat susipažino su civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), veikiančio per Lietuvos filialą teismui pateiktu raštu bei pridėtais dokumentais, susijusiais su O. U. sveikatos būkle (2 t., b. l. 68-76) bei paaiškino apie nukentėjusiajai O. U. nustatytas diagnozes, nurodydamas, kad peties artrozė O. U. buvo jau prieš traumą ir ji negalėjo išsivystyti iš karto po jos, negalėdamas vienareikšmiškai pasakyti, kad kai kurios diagnozės nustatytos nukentėjusiajai O. U. buvo nulemtos būtent eismo įvykio (2 t., b. l. 81-82). Taigi, pirmosios instancijos teismas spręsdamas neturtinės žalos satisfakcijos klausimą nukentėjusiajai įvertino tiek aukščiau aptartus duomenis, tiek gydymosi trukmę ir su tuo susijusius neigiamus išgyvenimus, skausmo ir įvairių nepatogumų kentimą bei psichologines pasekmes – atsiradusią baimę, stresą, netikrumą dėl ateities, taip pat atsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, neatsargius kaltinamojo veiksmus, į tai, kad nukentėjusiajai O. U. eismo įvykio metu nebuvo sužalota gyvybiškai svarbi kūno dalis ar padarytos sunkios ir ilgalaikės pasekmės, reikalaujančios nevienkartinės intervencijos į kūną. Bei šių duomenų pagrindu sprendė, kad adekvati ir proporcinga suma neturtinei žalai atlyginti yra 3500 Eur, kuriuos civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini), veikiantis per Lietuvos filialą ir išmokėjo nukentėjusiajai O. U.. Su šia išvada sutinka ir teisėjų kolegija pažymėdama, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog įprastiniu atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 2 900 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-95-222/2017 ir kt.). Teismų praktikoje yra atvejų, kai tokiose eismo įvykių bylose, nukrypstant nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013). Tačiau tai padaryta atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, t. y. į sužalotus gyvybiškai svarbius organizmo centrus, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydomas stacionariai, jam atliekama operacija, dėl tokio sužalojimo pasekmės išlieka pakankamai ilgą laiką, jų atkuriamasis laikas yra ilgesnis.
11. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nukentėjusiosios patirti sužalojimai buvo pavojingi gyvybei, ji nebuvo gydoma nei stacionariai, nei iškarto operuota, o tą pačia dieną buvo išleista namo ir toliau gydoma ambulatoriškai (vaistai, perrišimai, kojos imobilizacija gipso langele). Ir nors nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad du mėnesius negalėjo atsikelti iš lovos, o civiliniame ieškinyje teigė, kad jai buvo gulimas rėžimas, netgi negalėjo judėti lovos ribose, tačiau kaip teisingai nurodė civilinis atsakovas savo atsiliepime, kai kurios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės susijusios su jos sveikatos būkle yra abejotinos, kadangi iš 2020 m. balandžio 30 d. apsilankymo pas gydytoją išrašo matyti, kad po įvykio pradėjus ne pilnai dviem mėnesiams nukentėjusioji pas gydytoją atvyko be gipso, girnelės lūžis buvo sugijęs (2 t., b. l. 63). Pažymint, kad ir nukentėjusiosios nurodomos psichinės sveikatos problemos įprastai yra būdingos visiškai kitokio pobūdžio baudžiamosioms byloms, kuriuose dėl patirtų nusikalstamų veikų prarandamos įstatymo saugomos vertybės, tokios kaip artimo netektis, seksualinio apsisprendimo laisvė ir pan. Šiuo konkrečiu atveju nuo eismo įvykio praėjo daugiau nei dveji metai, tačiau nukentėjusioji su apeliaciniu skundu nepateikė jokių papildomų duomenų patvirtinančių ilgalaikius psichologinio pobūdžio liekamuosius padarinius ar jai taikytą gydymą. Tuo tarpu teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog dėl įvykusio eismo įvykio nukentėjusioji po sužalojimo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, visaverčio gyvenimo sumažėjimą, dvasines kančias dėl negalėjimo pasirūpinti savimi bei savo vyru, neabejojant, kad eismo įvykis galėjo iššaukti nukentėjusiajai tam tikras jai diagnozuotas būkles atsižvelgiant ir į jos amžių, tačiau teigti, kad civilinio atsakovo nukentėjusiajai išmokėta 3500 Eur neturtinė žala yra pernelyg maža, neteisinga ar neproporcinga nėra jokio teisinio pagrindo. Šios išvados teisėjų kolegijos vertinimu nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, jog civilinio atsakovo išmokėta neturtinė žala buvo apskaičiuota vadovaujantis tik specialisto išvada, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes nustatytas po eismo įvykio. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad civilinis atsakovas apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai vadovavosi ne tik specialisto išvada, bet ir medicininiais dokumentais rodančiais O. U. būklę po nelaimingo atsitikimo. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas atmesdamas nukentėjusiosios O. U. pareikšto reikalavimo dalį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, įvertino ne tik nukentėjusiajai nustatyto sužalojimo mastą, tačiau ir O. U. nustatytas diagnozuotas susijusias su jos sveikatos būklę po eismo įvykio, taip pat vadovavosi ir kitas kriterijais reikšmingas nustatant neturtinės žalos dydį. Pabrėžiant, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė. Atsižvelgdamas į visa tai, keisti šią teismo nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
12. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priteistos proceso išlaidos buvo nepagrįstai sumažintos, kadangi teismui buvo pateikta išsami ataskaita apie nukentėjusiajai O. U. suteiktas teisines paslaugas, kurios neviršija Teisingumo ministro rekomendacijose nustatytų dydžių. Tuo tarpu apylinkės teismas spręsdamas proceso išlaidų nustatymo dydį išskirtinę reikšmę suteikė kaltinamojo R. Š. gyvenimiškai situacijai ir sveikatos būklei bei atsižvelgė į kaltinamojo gynėjo advokato nurodytą aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai galėjo būti paskirta nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba.
13. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį, kadangi priteisiant patirtas išlaidas susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017).
14. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas nukentėjusiosios prašomą priteisti proceso išlaidų sumą nuo 1815 Eur iki 1500 Eur detaliai pagrindė savo sprendimą aptardamas tiek bylos sudėtingumą (byla teisme gauta 1 tomo, kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, savo kaltę nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino ir nebuvo atliekamos ar ruoštos atlikti sudėtingos ekspertizės bylos aplinkybių tikslinimui), tiek proceso trukmę teisme (byla teisme gauta 2021 m. kovo 23 d.). Įvertindamas ir nukentėjusiajai teiktų teisinių paslaugų apimtį (konsultacija, civilinio ieškinio rengimas, atstovavimas ikiteisminiame tyrime ir teisme) bei kaltinamojo turtinę padėtį (abu su žmona dirba, tačiau finansinė padėtis yra sudėtinga, turi 8 vaikus, iš kurių 4 nepilnamečiai, be to, kaltinamasis ilgą laiką serga depresija). Skundžiamame nuosprendyje taip pat pažymėdamas, kad teisines paslaugas nagrinėjamu atveju teikė ne advokatas, o jo padėjėja, kurios darbo įkainiai yra mažesni už patyrusio advokato. Ir nors apylinkės teismas pasisakydamas apie proceso išlaidas išdėstė kaltinamojo gynėjo advokato poziciją dėl nukentėjusiajai garantuojamos nemokamos teisinės pagalvos, tačiau teigti, kad dėl šių aplinkybių buvo sumažintos priteistinos proceso išlaidos, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo tarpu teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismui pateiktą ataskaitą apie nukentėjusiajai O. U. suteiktas teisines paslaugas (2 t., b. l. 59), atkreipia dėmesį, kad prašomą priteisti sumą sudaro prašymo dėl žalos atlyginimo ruošimas – 335,64 Eur, kuris pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas dėl civilinio ieškinio reikalavimo patikslinimo padarius rašymo apsirikimo klaidą (2 t., b. l. 28-29, 32), todėl akivaizdu, kad šių išlaidų neturėtų padengti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š., kadangi šis apsirikimas buvo padarytas asmens rengusio civilinį ieškinį. Pažymint, kad procesinių prašymų rengimas (121,94x2=243,88 Eur) susijęs su nukentėjusiosios atstovės negalėjimu dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdžiuose dėl saviizoliacijos bei užimtumo kitoje byloje (1 t., b. l. 180, 193) taip pat negali būti laikomas pateisinamomis proceso išlaidomis priteisiamomis iš kaltinamojo.
15. Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau aptarta sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl nukentėjusiosios O. U. patirtų atstovavimo išlaidų dydžio sumažinimo skundžiamame nuosprendyje motyvavo pakankamai pačiai ir pagrįstai. Akivaizdu, kad ne vien apeliaciniame skunde nurodyti argumentai susiję su R. Š. gyvenimiška situacija ir sveikatos būkle bei gynėjo advokato išsakyta nuomone lėmė proceso išlaidų sumažinimą, kadangi apylinkės teismo išvados dėl priteistinos sumos advokato ir advokato padėjėjos išlaidoms apmokėti pagrįstos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų aiškinimu, nukentėjusiosios atstovės dalyvavimo procese apimties ir kitų aplinkybių įvertinimu, todėl keisti šią nuosprendžio dalį vien apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir didinti nukentėjusiosios prašomas priteisti proceso išlaidas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, kartu įvertinusi ir aukščiau aptartą prašomų priteisti išlaidų nepagrįstumą pirmosios instancijos teismui pateiktoje ataskaitoje.
16. Nukentėjusioji O. U. ir jos atstovas advokatas su apeliaciniu skundu taip pat pateikė pinigų priėmimo kvito kopiją už teisines paslaugas baudžiamojoje byloje ruošiant apeliacinį skundą 605 Eur sumai (2 t., b. l. 123), prašydami šias išlaidas priteisti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š..
17. Klausimo dėl išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu, išsprendimui aktualios jau minėtos BPK 106 straipsnio nuostatos, tačiau išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018 ir kt.).
18. Ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos ir atstovavimo išlaidų, tuo tarpu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės R. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir nukentėjusiosios bei jo atstovo advokato skundą atmetus, kaip nepagrįstą, nukentėjusiosios ir jos atstovo advokato prašymas priteisti turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti už apeliacinio skundo ruošimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiosios O. U. ir jos atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.