- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-427-1035/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16852-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- E. P.
- Nukentėjusysis
- G. J., G. J. Taip
- Advokatai
- Aivaras Alimas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 MGL dydžio (5000 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, valstybės naudai iš E. P. išieškota 2000 Eur suma, atitinkanti automobilio ,,BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį.
Nukentėjusiojo G. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir G. J. naudai iš E. P. priteista 3505,80 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 500 Eur proceso išlaidų (200 Eur turto vertinimo išlaidos ir 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti).
Automobilis grąžintas nukentėjusiajam G. J.
Taip pat šiuo nuosprendžiu A. Č. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
A. Č. ir E. P. buvo kaltinami tuo, kad 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.00 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami bendrininkų grupėje, slapta, savavališkai, be D. J. leidimo, įsėdo į D. J. tėvui G. J. priklausantį automobilį ,,BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį užvedė pasinaudodami užvedimo spynelėje paliktais raktais ir iš kiemo automobiliu išvažiavo. E. P. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 16, automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, medį. E. P. su A. Č. iš įvykio vietos pasišalino, palikę apgadintą 4500 Eur vertės automobilį, priklausantį G. J.
E. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas automobilį ,,BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį G. J., 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.45 val., . (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 16, būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilės girtumas), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, nes pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl ko nesugebėjo automobilio sustabdyti, jo nesuvaldė ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį, atsitrenkė į tvorą ir medį, po ko jis iš įvykio vietos, palikęs apgadintą automobilį, pasišalino. Dėl šio eismo įvykio nukentėjusiajam G. J. padaryta didelė turtinė žala – 4409,80 Eur.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo E. P. gynėjas advokatas A. Alimas prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendį: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. P. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 MGL dydžio (5000 Eur) bauda, ir priimti naują sprendimą – E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą E. P. nutraukti; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. J. naudai iš E. P. priteista 3505,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – G. J. naudai iš E. P. priteisti 2396 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. E. P. perkvalifikavus jam inkriminuotą, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą, nusikaltimą į BK 281 straipsnio 2 dalį, jis viso baudžiamojo proceso metu, kol jam buvo inkriminuotas transporto priemonės pagrobimas, neturėjo galimybės pasinaudoti BK 40 straipsnyje numatytu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutu, kadangi nepripažino kaltės padaręs BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, kuri buvo perkvalifikuota tik priimant nuosprendį. E. P. viso proceso metu neneigė aplinkybių, reikšmingų nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui, davė parodymus, pagrindžiančius šios veikos padarymą, pripažino kaltę, dėl savo veiksmų gailėjosi, o bylos nagrinėjimo metu neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl kurios nuteistojo kaltė liko neįrodyta.
1.2. E. P. anksčiau nėra teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, prisipažino, kad vairavo nukentėjusiajam priklausančią transporto priemonę neblaivus, neneigė, kad padarė eismo įvykį, kritiškai vertina savo poelgį, pripažįsta, jog elgėsi lengvabūdiškai, pasimokė iš savo klaidos. Be to, davė nuoseklius ir aiškius parodymus, pripažino savo kaltę, atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos (500 Eur), neginčija pareigos atlyginti visą padarytą žalą.
1.3. E. P. yra Lietuvos kariuomenės karys, turintis specifinę kvalifikaciją – (duomenys neskelbtini). Priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, E. P. dėl neatitikimo nepriekaištingos reputacijos reikalavimams neteks darbo, dėl ko valstybė, investavusi daug laiko ir pastangų į jauno, motyvuoto ir gerai vertinamo specialisto išugdymą, jo neteks. E. P. su sutuoktine B. P. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. P. Vaikas yra kelių mėnesių amžiaus, sutuoktinė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, o vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis – E. P. gaunamas darbo užmokestis. Laidavimo netaikymas dėl neteisingo E. P. veiksmų kvalifikavimo sukelia itin rimtas ir skaudžias pasekmes.
1.4. Laiduotoja sutinka būti E. P. motina I. P. Juos sieja itin artimas emocinis ryšys, motina E. P. yra didelis autoritetas, todėl neabejotina, kad, laiduotoja paskyrus I. P., pastaroji E. P. galės daryti realią teigiamą įtaką, padėti padaryti atitinkamas išvadas, kurios padėtų ateityje nebenusižengti įstatymams.
1.5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, neteisingai įvertino nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį, kurį siejo su automobilio remonto išlaidų sąmatoje nurodyta suma. Teismas ignoravo faktą, kad pagal byloje esančius duomenis automobilio rinkos vertė kur kas mažesnė už remonto sąmatoje nurodytą sumą, o automobilio remontas – ekonomiškai nenaudingas. Tokiu būdu buvo esmingai pažeistas teisingumo principas, kai priteistos žalos atlyginimas viršija tikruosius nukentėjusiojo patirtus nuostolius, sudarant sąlygas nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti nuteistojo sąskaita.
1.6. Nukentėjusiajam priklausančio automobilio rinkos vertė yra 3300 Eur, tačiau jo patirta turtinė žala nustatyta ne pagal realią automobilio rinkos vertę, o pagal byloje esančią automobilio remonto sąmatą, kurioje nurodyta, kad automobilio remonto kaina yra 4409,80 Eur. Pasirinktas turtinės žalos nustatymo kriterijus (automobilio remonto kaina) šiuo atveju neturėjo būti taikomas, o turtinė žala turėjo būti apskaičiuojama pagal realią automobilio rinkos kainą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse numatyta, kad turtą remontuoti ekonomiškai netikslinga, jeigu būtinos remonto išlaidos yra lygios 75 procentams turto rinkos vertės iki eismo įvykio arba didesnės. Nagrinėjamu atveju automobilio remonto išlaidos sudaro net 133,63 procentus automobilio rinkos vertės, t. y. automobilio remonto išlaidos žymiai viršija ribą, nuo kurios laikytina, jog remontuoti automobilį ekonomiškai netikslinga.
1.7. Automobilis dar neremontuotas, o remonto darbų sąmata neparodo, kad faktiškai būtent tokios išlaidos remontui bus patirtos. Neaišku, ar automobilis išvis bus remontuojamas, atsižvelgiant į tai, kad, kaip numatyta turto vertinimo ataskaitoje, automobilio remontas ekonomiškai netikslingas. Sukuriama situacija, kai žalos atlyginimas viršytų tikruosius nukentėjusiojo patirtus nuostolius, tokiu būdu sudarant prielaidą nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti E. P. sąskaita. Nukentėjusysis, išleisdamas remontui daugiau lėšų, negu racionaliai būtina nukentėjusiojo padėčiai atstatyti, pavyzdžiui, įsigyjant tokios pat vertės automobilį, koks nustatytas turto vertinimo ataskaitoje, iš esmės vykdytų netikslingą remontą. Be to, kol automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006).
1.8. Nukentėjusiojo patirtą žalą sudaro sugadinto automobilio rinkos vertė (3300 Eur) ir automobilio nuomos išlaidos (253 Eur), iš viso 3553 Eur. Ši suma mažintina proceso metu E. P. nukentėjusiajam atlyginta 500 Eur suma ir byloje pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyta 657 Eur automobilio likutine verte. Todėl nukentėjusiojo naudai priteistinos turtinės žalos dydis mažintinas iki 2396 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nepritarus, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala apskaičiuotina nuo automobilio rinkos vertės, o ne nuo automobilio remonto kaštų, atsižvelgiant į tai, kad automobilis iki šiol neremontuotas ir nesant jokių neginčijamų duomenų, kad jis apskritai bus remontuojamas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, žala skaičiuotina nuo remonto kaštų be PVM, t. y. nuo 3644,46 Eur, tokiu atveju nukentėjusiojo naudai priteistina 2740,46 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau palikti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinis ieškinys.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo E. P. gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto E. P. veikos perkvalifikavimo iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 281 straipsnio 2 dalį, tačiau atkreipia dėmesį, jog dėl nepagrįstai E. P. pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, dėl kurio jis nepripažino kaltės, E. P. pirmosios instancijos teisme neturėjo galimybės pasinaudoti BK 40 straipsnyje numatytu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliantas prašo E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Be to, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo, sprendžiant nukentėjusiojo G. J. civilinį ieškinį, nustatytu turtinės žalos dydžiu.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Skundžiamu nuosprendžiu E. P. pripažintas kaltu padaręs BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu, bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu teismui buvo pateiktas E. P. motinos I. P. prašymas atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (BK 40 str. 1 d.). E. P. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 str. 2 d. 1 p.), pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje neneigė aplinkybių, reikšmingų nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimui, davė parodymus, pagrindžiančius būtent šios veikos padarymą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuoširdžiai gailėjosi (BK 40 str. 2 d. 2 p.), pirmosios instancijos teismo proceso metu iš dalies atlygino padarytą žalą, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje įsipareigojo atlyginti visą teismo priteistą žalą (BK 40 str. 2 d. 3 p.).
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią asmuo turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. P. šią sąlygą atitinka. Iš Didžiojo kunigaikščio Algirdo bataliono (toliau – ir AMPB) III mechanizuotosios pėstininkų kuopos vado kpt. A. V. pateiktos charakteristikos matyti, kad vyr. eil. E. P. tarnauja kariuomenėje nuo 2017 m. spalio 9 d., o AMPB – nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. Tarnybos pradžioje vykdė granatsvaidininko pareigas, o už rodomus labai gerus rezultatus kelis kartus paaikštintas pareigose ir šiuo metu užima (duomenys neskelbtini) pareigas. E. P. ypatingai gerai atlieka jam pavestas pareigas, yra geriausias kuopos ir vienas geriausių bataliono taikytojų operatorių. Jo elgesys puikiai atspindi visas kariuomenės vertybes. E. P. yra patriotiškas, visada siekia tarnauti savo šaliai, skleidžia lietuviškumo idėją, ištikimas kariuomenei, visada pasiaukojančiai vykdo tarnybą, užduotis atlieka iki menkiausių smulkmenų, yra sąžiningas, turi aukštos moralės standartus, mandagus, išsilavinęs, be to, yra drąsus, principingas, nuoseklus ir nesavanaudiškas, rodo pavyzdį ir pagarbą kitiems kariams, vadams. Bylos duomenys patvirtina, kad E. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka už analogiško pobūdžio nusižengimo padarymą nebaustas. E. P. vedęs, (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. P. pripažino, kad padarė didelę klaidą, dėl kurios labai gailisi. E. P. teigimu, jis padarė išvadas, alkoholio nevartoja, labai gailisi dėl to, kas atsitiko. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais E. P. teiginiais. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju E. P. laiduotoja sutinka būti jo motina I. P., kuri apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme nurodė, kad jos sūnus kritiškai vertina savo elgesį, labai pergyvena, nuoširdžiai gailisi. Mano, kad šis įvykis jam tapo skaudžia gyvenimo pamoka. Ji pati dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Stengiasi gyventi dorai ir sąžiningai, tokį pavyzdį rodo ir savo šeimos nariams. Pagal asmenines ir kitas savybes turi galimybę daryti realią teigiamą įtaką savo sūnui. Mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo, nes ją su sūnumi sieja labai artimas ryšys, sūnus gerbia jos nuomonę ir įsiklauso į jos duodamus patarimus. Jie gyvena tame pačiame mieste, kasdien bendrauja. Jeigu nepavyksta susitikti, bendrauja telefonu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakydama į teisėjų kolegijos klausimus I. P. atrodė sutrikusi, sunkiai rinko žodžius. Kita vertus, sutiktina su apelianto pastabomis, kad ji turbūt labai jaudinosi, nes prieš teismo posėdį sakė, kad „širdis kulnuose“. Nepaisant akivaizdaus susijaudinimo, I. P. parodė, kad žino, kodėl atvyko į teismą, t. y. dėl sūnaus baudžiamosios bylos, žino apie įvykį, jai papasakojo sūnus. Blogai vertina sūnaus elgesį, kalbėjosi su sūnumi apie tai. Patvirtino, kad ryšys su sūnumi yra geras, nuolat bendrauja, sūnus klauso jos patarimų, padeda buityje, jis yra vienintelis jos sūnus. Yra pasiruošusi padėti sūnui atlyginti žalą. Abu labai išgyveno dėl įvykio. Iš kartu su prašymu pateiktos UAB „A“ charakteristikos matyti, kad I. P. meistre-surinkėja dirba nuo 2019 m. birželio 10 d., pasižymi kruopštumu, darbštumu, puikiais darbo rezultatais, atsakingumu. Puikiai sutaria su kolegomis, yra komunikabili, nekonfliktiška ir ramaus būdo. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, I. P. yra neteista. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, vieną kartą bausta administracine tvarka už greičio viršijimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja I. P. yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra E. P. motina, jos asmenybė yra teigiama, ji kritiška savo sūnaus elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji gali daryti E. P. teigiamą įtaką, nes yra jo motina, nuolat bendrauja, vienas kitam padeda, palaiko tarpusavio tvirtus ir artimus ryšius (BK 40 str. 1 ir 3 d.).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, E. P. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju būtent tokia baudžiamojo proceso pabaiga yra optimali, tikslinga ir teisinga. Būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra tapatus asmens išteisinimui, kai daroma išvada, jog asmuo išvis nepadarė nusikalstamos veikos.
Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis, kuria E. P. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bauda, naikinama ir priimamas naujas nuosprendis – atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).
Dėl turtinės žalos dydžio
Šioje byloje nukentėjusysis G. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad iki nusikalstamos veikos padarymo jam priklausantis automobilis BMW 530D, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo techniškai tvarkingas su galiojančia technine apžiūra ir privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, iki apgadinimo automobilio išvaizda buvo gera. Reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindė UAB „B“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 20/06-05T (toliau – ir Ataskaita) (1 t., b. l. 84–129), kurioje nustatyta, kad minėto automobilio atkūrimo (remonto) kaštai su PVM yra 4409,80 Eur. Be to, dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusysis ilgam laikui neteko galimybės naudotis savo automobiliu, todėl jam teko nuomotis lengvąjį automobilį, už kurio nuomą jis sumokėjo 253 Eur.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turtinės žalos dydį, vadovavosi Ataskaitoje pateikta automobilio remonto kaina, t. y. 4409,80 Eur (su PVM), kurią sumažino E. P. nukentėjusiajam jau sumokėta 500 Eur suma ir Ataskaitoje nurodyta likutine automobilio verte – 657 Eur (minėta, kad automobilis skundžiamu nuosprendžiu grąžintas nukentėjusiajam). Prie gautos 3252,80 Eur sumos pridėjo nukentėjusiojo patirtas automobilio nuomos išlaidas – 253 Eur ir nustatė turtinės žalos dydį – 3505,80 Eur.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl 4409,80 Eur sumos, kaip kriterijaus, kuriuo remiantis buvo nustatytas nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydis. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo parinktas kriterijus – automobilio remonto kaina – šiuo atveju neturėjo būti taikomas, o turtinė žala turėjo būti apskaičiuojama pagal realią automobilio rinkos vertę.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.
Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad nagrinėjamu atveju priteistos turtinės žalos dydis viršija tikruosius nukentėjusiojo patirtus nuostolius, taip sudarant sąlygas nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kaltininko sąskaita. Nukentėjusiojo patirtos turtinės žalos dydį siejant su automobilio remonto sąmatoje nurodyta suma (4409,80 Eur), ignoruojamas faktas, kad pagal tos pačios Ataskaitos duomenis automobilio rinkos vertė yra žymiai mažesnė, t. y. 3300 Eur. Be to, Ataskaitoje padaryta išvada, kad nukentėjusiojo automobilio atstatymas ekonominiu požiūriu yra netikslingas, kitaip tariant, ekonomiškai nenaudingas. Ir tai yra akivaizdu, nes nagrinėjamu atveju būtinos nukentėjusiojo automobilio remonto išlaidos sudaro net 133,63 proc. šio automobilio rinkos vertės, t. y. automobilio remonto išlaidos žymiai viršija ribą, nuo kurios laikytina, kad remontuoti automobilį yra ekonomiškai netikslinga. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog nukentėjusysis pageidauja automobilį remontuoti. Visų pirma, toks nukentėjusiojo pageidavimas ribojamas minėtu visiško nuostolių atlyginimo principu, pagal kurį nukentėjusiajam turi būti atlyginta tiek, kiek jis prarado, tačiau ne daugiau. Antra, nukentėjusysis nenurodė priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad konkretų automobilį būtina remontuoti (atstatyti), pavyzdžiui, jis turėtų istorinę ir (ar) kitokią vertę ir pan.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nustatytas turtinės žalos dydis keistinas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiajam turi būti priteista Ataskaitoje nurodyta automobilio rinkos vertė – 3300 Eur, šią sumą mažinant E. P. nukentėjusiajam jau sumokėta 500 Eur suma ir automobilio likutine verte – 657 Eur. Prie šios sumos (2143 Eur) pridėjus nukentėjusiojo patirtas automobilio nuomos išlaidas – 253 Eur, nustatytinas turtinės žalos dydis – 2396 Eur.
Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis, kuria nukentėjusiojo naudai iš E. P. priteista 3505,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, keistina, priteisiant 2396 Eur turtinės žalos atlyginimo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
tenkinti nuteistojo E. P. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 100 MGL dydžio (5000 Eur) bauda, ir priimti naują nuosprendį – E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos I. P. atsakomybėn be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą E. P. nutraukti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalį, kuria G. J. naudai iš E. P. priteista 3505,80 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir priteisti G. J. naudai iš E. P. 2396 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Palikti nepakeistas kitas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. gegužės 21 d. nuosprendžio dalis.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti I. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.