Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Eco Flameed“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Dvi saulės“ atstovui, atsakovui M. D., suinteresuotiesiems asmenims R. J. atstovui advokatui Tomui Jurgelioniui, L. L., uždarosios akcinės bendrovės „Palemono keramikos gamykla“ atstovei advokatei Ivetai Vitkutei-Zvezdinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Eco Flameed“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Dvi saulės“ pareiškimą mažosios bendrijos „Eco Flameed“ bankrotą pripažinti tyčiniu, suinteresuotieji asmenys R. J., L. L., uždaroji akcinė bendrovė „Palemono keramikos gamykla“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

LMB „Eco Flameed“ nemokumo administratorė UAB „Dvi saulės“ kreipėsi į teismą, prašydama MB „Eco flameed“ bankrotą pripažinti tyčiniu, nustatyti, kad tyčinį bankrotą sukėlė buvusio bendrovės vadovo R. J. veiksmai.

Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi MB „Eco flameed“ iškėlė bankroto bylą. Atsakovas R. J. įmonės vadovo pareigas vykdė laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. spalio 19 d., vėliau iki bankroto bylos iškėlimo jos vadovo pareigas vykdė L. L.. BMB „Eco Flameed“ 2022 m. liepos mėnesį su UAB „Palemono keramikos gamykla“ sudarė patalpų nuomos sutartį, pagal kurią įmonė kiekvieną mėnesį už gamybinių patalpų ir lauko aikštelės nuomą įsipareigojo mokėti 3 432 Eur ir šiai sumai paskaičiuotą PVM. Įmonė šį aiškiai jai nenaudingą ir finansiškai nepakeliamą sandorį sudarė, jos vadovui žinant, kad įmonė neturi turto, finansinių išteklių jam vykdyti, nes įmonės turtas 2022 metais buvo tris kartus mažesnis už neįvykdytus įsipareigojimus. Sudarytas patalpų nuomos sandoris tik ką įsteigtai įmonei, neturinčiai nei turto, nei pinigų, turėjo esminės reikšmės tapti nemokia. Pasibaigus nuomos sutarčiai, bendra įmonės skola patalpų nuomotojui su delspinigiais yra 62 243,48 Eur. R. J., matydamas didėjančią skolą už patalpų nuomą, nesiėmė jokių veiksmų jai mažinti: nesumažino nuomojamų patalpų ploto, neinicijavo patalpų nuomos sutarties nutraukimo, nepriėmė kitų sprendimų, galinčių pagerinti įmonės finansinę padėtį ir apsaugoti kreditorių interesus. Tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė didelę žalą tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriui.

Nuomos sutarčiai pasibaigus, nei atsakovas, nei vėliau vadovo pareigas vykdęs L. L., nevykdė įmonės vadovui priskirtų pareigų – nei vienas iš jų nesusisiekė su patalpų nuomotoju, neperėmė nuomojamose patalpose likusio bendrovės turto ir žaliavų, nesiėmė veiksmų dėl patalpose paliktų trečiajam asmeniui priklausančių medžio granulių gamybos įrenginių. Įmonė jau 2022 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, todėl jos vadovas R. J. jau 2023 m. sausio mėnesį turėjo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą arba dengti įmonės nuostolius papildomais įnašais, tačiau to neatliko. Tolesnis bendrovės veiklos vykdymas tik didino bendrovės kreditorinius įsipareigojimus.

Bendrovės skolos kreditoriams pradėjo kauptis nuo patalpų nuomos pradžios. Kreditorė UAB „Palemono keramikos gamykla“ pirmąjį pranešimą dėl skolos sumokėjimo pateikė 2022 m. vasario 27 d., skola jau sudarė 23 347,83 Eur. Kreditorei UAB „Žalvaris wood“ bendrovė sąskaitų neapmokėjo nuo 2023 m. balandžio 12 d. Šios aplinkybės rodo, kad 2023 m. vasario – kovo mėnesiais bendrovė jau nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams. Bendra bendrovei pareikštų ir teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 102 025,54 Eur. Kreditorei UAB „Metalita“ bendrovė už parduotas prekes neatsiskaitė nuo 2022 m. lapkričio 9 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija MET Nr. 29998. Iš medžio granulių gamybos įrangos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad įrangą įsigijo S. A.. Ši įranga buvo grąžinta savininkui. Jokių sąskaitų faktūrų už medžio granulių gamybos įrangą, pavedimų ar pinigų perdavimo faktą patvirtinančių dokumentų administratorei nepateikta, banko išraše mokėjimų S. A. nerasta. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad įranga bendrovė naudojosi neatlygintinai.

Suinteresuotas asmuo, pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką, vykdė grynųjų pinigų nuėmimus iš įmonės sąskaitos, pervedimus sau, vykdė pervedimus UAB „Finansų ekspertai“, teikusiai buhalterinės apskaitos paslaugas.

Iš banko išrašo matyti, kad įmonės įmokėjimai grynais pinigais į jos sąskaitą laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. sudarė 17 300 Eur, o atsiskaitymai įmonės kortele nurodytu laikotarpiu – 8 426,33 Eur. Bendrijos valdymo organai nepateikė administratoriui įmonės pajamų bei išlaidų orderių. Tai patvirtina, kad administratoriui nepateikti visi buhalterinės apskaitos dokumentai. Neturint apskaitos dokumentų, nėra galimybės nustatyti turto ir įsipareigojimo santykio, savalaikiai priimti sprendimus ir operatyviai administruoti įmonės bankroto procesą. Nėra jokių dokumentų apie darbuotoją R. J., jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

Išnuomotos patalpos įmonei perduotos 2022 m. rugpjūčio 31 d., o pirmąsias žaliavas ji įsigijo tik 2022 m. gruodžio 9 d. Atsižvelgus į išsinuomotose patalpose sunaudotos elektros energijos kiekį, galima pagrįstai manyti, jog gamybinė veikla buvo pradėta jau 2022 m. lapkričio mėnesį, nors buhalterinės apskaitos dokumentai nerodo tuo metu įsigytų žaliavų. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl įmonės faktinės veiklos skaidrumo, buhalterinės apskaitos tikslumo bei atsakingo vadovavimo įmonei. Kasos pajamų ir išlaidų orderių nepateikimas, darbo laiko ir užmokesčio apskaitos dokumentų neparengimas, inventorizacijos nevykdymas sudaro pagrindą išvadai, kad bendrijos direktorius R. J. sąmoningai blogai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tokiu būdu siekdamas nuslėpti bendrijos gautas pajamas ir išvengti atsiskaitymo su jos kreditoriais. Bendrija buvo privesta prie bankroto sąmoningais veiksmais. Tokiais savo veiksmais atsakovas ir paskutinis bendrijos vadovas L. L. ne tik pažeidė įmonės vadovui tenkančią fiduciarinę pareigą veikti sąžiningai ir rūpestingai, bet ir tiesiogiai prisidėjo prie įmonės finansinių nuostolių didėjimo. R. J. sąmoningai netinkamai valdė bendriją, o tai tiesiogiai lėmė jos finansinius sunkumus ir galiausiai – bankrotą, taigi, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja tyčinio bankroto požymiai, numatyti Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 70 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 1 ir 4 punktuose. R. J., atšaukdamas save iš bendrijos vadovo pareigų ir nauju jos vadovu paskirdamas L. L. – asmenį neketinantį tęsti įmonės veiklos bei neketinantį užtikrinti valdymo organų pareigų vykdymą, pažeidė įmonės kreditorių interesus, kadangi tokiais savo veiksmais lėmė bendrijos negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, todėl jis turėtų būti pripažintinas atsakingu asmeniu už tyčinį bendrijos bankrotą.

Suinteresuotas asmuo R. J. su pareiškimu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad įmonė veiklą vykdė iš esmės iki 2023 m. lapkričio – gruodžio mėnesio ir buvo siekiama realizuoti pagamintą produkciją, todėl nemokumo momentu turėtų būti laikoma 2023 m. spalio – lapkričio mėnuo. Kreditorė UAB „Palemono keramikos gamykla“ žinojo, kad patalpas nuomos naujai įsteigtai įmonei, pati parengė nuomos sutarties projektą. Turėdama nuomininko duomenis, UAB „Palemono keramikos gamykla“ turėjo visas galimybes įsitikinti, gauti papildomą informaciją apie būsimo nuomininko turtinę padėtį, kaip ir iš anksto žinojo, kad būsimas nuomininkas turės finansinių įsipareigojimų UAB „Žalvaris wood“, nes ši bendrovė teiks nuomininkui žaliavas gamybai, tačiau, žinodama tokias finansines rizikas, vis tiek sudarė nuomos sutartį. Matydama, kad kita šalis susiduria su sutarties vykdymo sunkumais, nepilnai sumoka nuomos mokestį, siekdama nepatirti nuostolių dėl sudarytos sutarties, turėjo inicijuoti sutarties nutraukimą, tačiau to nedarė. Priešingai, UAB „Palemono keramikos gamykla“ nurodė, kad sutinka palaukti, pranešimai yra formalūs, o 2023 metų rudenį pradėjo elgtis nesąžiningai, agresyviai, neleido naudotis patalpomis, todėl būtent pati kreditorė prisiėmė riziką.

Visos ūkinės operacijos buvo apskaitytos ir atspindėtos apskaitoje. Minimas elektros suvartojimas atsirado dėl to, kad pirmiausiai gamybos įrangą buvo būtina sumontuoti, po to ją buvo būtina testuoti, todėl buvo sunaudota elektros energija. UAB „Palemono keramikos gamykla“ ir UAB „Žalvaris wood“ yra pagrindiniai MB „Eco flameed“ kreditoriai. Abu šie kreditoriai, iš anksto žinodami aplinkybes, kad sutartis sudaro su naujai įkurta įmone, kuriai pradžioje neišvengiamai kils finansinių sunkumų, sudarė sandorius. Tiek nuomotojas, tiek ir žaliavų teikėjas, net ir esant neatsiskaitymams, nenutraukė bendradarbiavimo su įmone, priešingai jį tęsė. Šios aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju nėra R. J. kaltės, įmonė pasirinko verslo modelį, kuris tiesiog dėl susidariusių aplinkybių visumos nepasisekė. Nė vienas iš šių sandorių – nuomos sutartis, žalių pirkimai nebuvo nukreiptas su tikslu priversti įmonę prie bankroto. Sandorių vykdymo metu kreditoriai prisiėmė riziką, nenutraukdami teisinių santykių, patys savo veiksmais didino MB „Eco flameed“ finansinius įsipareigojimus.

Įmonės buhalterinė apskaita visada buvo tvarkoma laikantis įstatymo reikalavimų ir skaidriai. Nemokumo administratorė prašo perteklinių dokumentų, kurių neprivaloma turėti. R. J. buvo vienintelis įmonės narys ir pagal darbo sutartį apskritai neturėjo teisės dirbti. Grynųjų pinigų apskaita buvo vedama, tačiau tai sudarė tiktai kelis pirkimus. Žaliavos buvo apskaitytos ir parduotos pagal sąskaitas. Dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei nesutrukdė nustatyti įmonės finansinės būklės, jos kreditorinių įsipareigojimų apimties, dydžio ir pan., o teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leido jam visapusiškai įvertinti įmonės turtinę padėtį ir iškelti įmonei bankroto bylą.

Nėra pagrindo spręsti, kad bendrovės bankrotą nulėmė tyčiniai, sąmoningi jos valdymo organų, o konkrečiai – buvusio bendrovės vadovo R. J. veiksmai, kuriais būtų sukeltas bendrovės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės finansinė padėtis. Nemokumo administratorė neįrodė, kad bendrovės bankrotas būtų buvusio bendrovės vadovo netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė.

Be to, nemokumo administratorė dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu gali kreiptis per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos. Prašymas negali būti tenkinamas dėl ieškinio senaties termino praleidimo

Suinteresuotas asmuo L. L. su pareiškimu nesutiko, prašė nemokumo administratorės prašymą atmesti.

Nurodė, kad įmonei pradėjo vadovauti, kai balansinė situacija nebuvo gera, tačiau kooperuojantis ir bendradarbiaujant buvo galima toliau vystyti veiklą, tačiau kreditorė UAB „Palemono keramika“ neįleido į patalpas, kur buvo medžiagos ir įranga, taip užkirsdama kelią tolesnei įmonės veiklai. Esant tokiai situacijai kreditoriai buvo informuoti dėl bankroto, tačiau UAB „Palemono keramika“ nesistengė susitarti taikiai, o pati pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Būtent UAB „Palemono keramika“ yra atsakinga dėl įmonės bankroto, nes visiškai nesikooperuodama ir nebendradarbiaudama pati tokią situaciją sukūrė.

Iškėlus bankroto bylą, 2024 m. kovo 21 d. nemokumo administratorei perdavė visus turimus bendrovės dokumentus. Nemokumo administratorius priėmęs dokumentus jokių pastabų neturėjo. Jo vadovavimo metu bendrovė gamybinės veiklos nevykdė, nes vienas iš pagrindinių kreditorių buvo apribojęs galimybę patekti į nuomojamas patalpas, kur liko visa produkcija ir galimai su gamyba susiję dokumentai. Iš esmės visis pagrindiniai dokumentai nemokumo administratorei buvo perduoti, todėl reikalavimas perteklinių dokumentų, kurie yra vidiniai ir nėra būtini saugojimui, yra nepagrįstas. Buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai, visi dokumentai perduoti, iš perduotų dokumentų matyti visa įmonės situacija, iškėlus bankroto bylą, buvo palikta VMI permoka, žaliava (produkcija), pinigai banko sąskaitoje. Įmonės vadovai savo pareigas vykdė tinkamai, tačiau kreditorė UAB „Palemono keramika“ pažeidė pareigą kooperuotis ir neleido toliau vykdyti veiklos tokiu būdu didindama nuostolius, o sau išsirašydamas didesnį kreditorinį reikalavimą. Nei šioje byloje ir nei įmonės bankroto byloje nėra duomenų ir įrodymų (įskaitant ir mokesčių administratoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitų kompetentingų institucijų aktų, raštų ir pan.), kurie rodytų ir pagrįstai patvirtintų, jog įmonė buvo sąmoningai blogai valdoma, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, jog vienokiuose ar kitokiuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų nurodyti neteisingi, melagingi, tikrovės neatitinkantys, apgaulingi duomenys apie įmonės finansinius rodiklius, ekonominę būklę, jog tokie duomenys būtų nuslėpti, sunaikinti ir pan. Administratorė nenurodė ir nepagrindė, kad įmonės bankrotas būtų suinteresuoto asmens netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė, todėl nėra pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjos nurodomus tyčinio bankroto požymius ir pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo UAB „Palemono keramikos gamykla“ su pareiškimu sutiko, prašė MB „Eco Flameed“ bankrotą pripažinti tyčiniu, sukeltu kaltais buvusių vadovų R. J. ir L. L. veiksmais; priteisti suinteresuoto asmens naudai bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad R. J., veikęs kaip MB „Eco Flameed“ vadovas, elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir neatsakingai, organizuodamas įmonės veiklą. Atsakingas verslo subjektas, prieš pradėdamas veiklą, privalo įvertinti jos įgyvendinimo realumą bei galimybes generuoti pakankamas pajamas veiklos kaštams padengti. Šiuo atveju nebuvo atlikta jokia racionali verslo analizė, o veikla pradėta, turint akivaizdžiai nepakankamus išteklius. Toks elgesys rodo aplaidumą bei fiduciarinių, rūpestingumo pareigų pažeidimą, dėl ko galima teigti, jog R. J. aiškiai peržengė ūkinės – komercinės rizikos protingumo ribas. Nepaisant nuomotojos pastangų, MB „Eco Flameed“ vadovybė – tiek R. J., tiek L. L. neveikė tinkamai, ignoravo reikalavimus, nepadengė skolos, todėl 2023 m. spalio 31 d. nuomos sutartis vienašališkai nuomotojos iniciatyva buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo. Patalpos nuo MB „Eco Flameed“ įrangos buvo atlaisvintos 2024 m. birželio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo nuomos sutarties nutraukimo, dėl ko negalėjo būti išnuomotos kitiems nuomininkams, o MB „Eco Flameed“ finansinės prievolės dėl nuomos nuolat augo. Remiantis MB „Eco Flameed“ balansu už 2022 m., bendrovės įsipareigojimai tris kartus viršijo jos turtą, todėl tokia situacija įpareigojo vadovą inicijuoti mokumo atkūrimo priemones arba nemokumo procesą. Kadangi vadovas R. J. nepateikė jokios pagrįstos informacijos apie įmonės mokumo atkūrimo galimybes ar veiklos tęstinumą, galima daryti išvadą, kad MB „Eco Flameed“ jau 2022 metų pabaigoje buvo nemoki, o vadovo neveikimas prisidėjo prie nemokumo būklės gilėjimo ir padarė žalą kreditoriams. MB „Eco Flameed“ pateikti prieštaravimai civilinėje byloje Nr. eL2-21744-1052/2023 neturėjo realaus tikslo apginti įmonės teisių, o jų turinys ir pateikimo aplinkybės leidžia spręsti, jog tai buvo siekis vilkinti bylos nagrinėjimą ir sąmoningai trukdyti kreditoriui įgyvendinti teisę į skolos išieškojimą. Tokiu elgesiu MB „Eco Flameed“ vadovas L. L. elgėsi nesąžiningai, aplaidžiai ir nerūpestingai, vengė savo pareigų vykdymo. Vadovo L. L. pasirašytą pranešimą Nr. 23/11/021 dėl nemokumo proceso inicijavimo 2023 m. lapkričio 23 d. UAB „Palemono keramikos gamykla“ gavo pagal JANĮ 8 straipsnio nuostatas. MB „Eco Flameed“ vadovas L. L., žinodamas apie bendrijos nemokumo būklę, realiai neinicijavo nemokumo proceso įstatymo nustatyta tvarka, atliko tik formalų pranešimo pateikimą, tačiau neorganizavo turto inventorizacijos, neužtikrino bendrovės finansinės dokumentacijos perdavimo nemokumo administratoriui bei ėmėsi veiksmų, prieštaraujančių kreditorių interesams. Toks elgesys vertintinas kaip didelis neatsargumas ar tyčinis neveikimas, nulėmęs žalos kreditoriams atsiradimą. Nors Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-311-886/2025 L. L. paskyrė vienkartinę 100 Eur baudą už įpareigojimų nevykdymą, dokumentai MB „Eco Flameed“ administratoriui iki šiol neperduoti. R. J., būdamas vieninteliu MB „Eco Falmeed“ nariu (savininku) ir bendrovės vadovu, turėjo pareigą perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą naujam vadovui – L. L., kurį pats ir paskyrė, tačiau sąmoningai tokių dokumentų neperdavė ir neteikė. Nesant perduotų dokumentų, nėra galimybės pilnai įvertinti MB „Eco Flameed“ visų sudarytų sandorių ekonomiškumo Abu vadovai nevykdė pareigos veikti sąžiningai bendrovės interesais, laiku neinicijavo nemokumo proceso, neužtikrino tinkamos finansinės apskaitos organizavimo, neperdavė nemokumo administratoriui svarbios dokumentacijos. Teismas turėtų įpareigoti L. L. pateikti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartyje nurodytus dokumentus, nes tik jų pagrindu galima tinkamai įvertinti juridinio asmens sudarytų sandorių pagrįstumą ir galimą tyčinio bankroto požymių buvimą. Jei buvęs MB „Eco Flameed“ vadovas L. L. šių dokumentų nepateiks, vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktu, tai sudarytų pagrindą preziumuoti vieną iš alternatyvių sąlygų MB „Eco Flameed“ bankrotą pripažinti tyčiniu – dokumentų neperdavimo nemokumo administratoriui.

Pareiškimas netenkintinas.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant JANĮ nuostatas, yra pabrėžta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020, 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-665-567/2023).

Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi MB „Eco Flameed“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Dvi saulės“. Ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 6 d. Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtinti BMB „Eco Flameed“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma – 102 025,54 Eur (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius – 424,63 Eur, L. L. – 5 000 Eur, UAB „Legal Balance“ – 588,12 Eur, UAB „Žalvaris wood” – 33 452,71 Eur, UAB „Palemono keramikos gamykla” – 62 402,78 Eur, VšĮ Lietuvos energetikos institutas – 157,30 Eur). Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi BMB „Eco Flameed“ pripažinta likviduojama dėl bankroto.

Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis MB „Eco Flameed“ įregistruota 2022 m. liepos 19 d. Nuo įregistravimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 19 d. iki 2023 m. spalio 18 d. jos vadovu buvo R. J., o nuo 2023 m. spalio 19 d. iki nutarties MB „Eco Flameed“ iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, atsakovės vadovu buvo L. L..

Dėl nemokumo momento

Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes JANĮ normos tyčinio bankroto instituto taikymą sieja su įmonės nemokumo būkle. Tik nustačius juridinio asmens nemokumo faktą tam tikru momentu, galima analizuoti buvusių įmonės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą bei, tuo remiantis, daryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1167-910/2022).

LMB „Eco Flameed“ nemokumo administratorė pareiškime dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įmonės vadovas R. J. jau 2023 m. sausio 1 d. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes tuo metu bendrovės įsipareigojimai kreditoriams viršijo jos turimą turtą, o 2023 m. vasario – kovo mėnesiais įmonė jau nevykdė prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams.

Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 str. 7 d.).

Sprendžiant dėl konkretaus juridinio asmens (ne)mokumo, taikomi balanso ir likvidumo testai. Pagal balanso testą vertinamas juridinio asmens turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams santykis. Teismų praktikoje pažymima, kad, siekiant išsiaiškinti realią juridinio asmens turtinę padėtį, vertinami finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat kiti byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, juridinio asmens turimo turto vertę. Tai reiškia, kad į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi būti nustatyta tikroji jo vertė. Nors juridinio asmens (ne)mokumą pirmiausiai apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau tai nėra vieninteliai dokumentai juridinio asmens mokumo būklei nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1048-933/2022; 2023 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-467/2023). Pagal likvidumo testą vertinamos juridinio asmens galimybės vykdyti pinigines prievoles kreditoriams. Skolininko negalėjimas sumokėti skolų suprantamas kaip situacija, kai prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir negalėjimas sumokėti skolų nėra laikinas.

Kaip minėta, bankroto byla MB „Eco Flameed“ iškelta Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-311-886/2025) (CPK 179 str. 3 d.). Šioje nutartyje teismas nustatė, kad VĮ Registrų centrui pateikto 2022 metų balanso duomenimis MB „Eco Flameed“ turto vertė 2022 metų gruodžio 31 d. siekė 9 676 Eur, kurį sudarė 606 Eur ilgalaikis turtas, 9 070 Eur trumpalaikis turtas. Tuo tarpu įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams balanso duomenimis siekė 27 571 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės nuostoliai 2022 metais sudarė 17 995 Eur. Iš įmonės 2023 m. balandžio 31 d. balanso nustatyta, kad 2023 m. įmonė turėjo turto iš viso už 45 890 Eur, kurio visą vertę sudarė trumpalaikis turtas, o įsipareigojimai siekė 132 999 Eur, kas leidžia daryti išvadą, jog įmonės padėtis 2022 m. pabaigoje – 2023 m. I ketvirtį buvo sudėtinga. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis įmonės nuostoliai 2023 m. sudarė 69 214 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad įmonė 2023 m. dar vykdė veiklą, įmonė laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m. spalio 4 d. gavo 44 547,45 Eur pajamų (banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 8 d. iki 2023 m spalio 4 d.). Paskutinį kartą žaliavos įsigytos 2023 m. birželio 23 d., o paskutinis mokėjimas už gautą produkciją gautas 2023 m. spalio 4 d. (12 791,97 Eur).

Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė iš dalies vykdė įsipareigojimus kreditoriams ir nevengė su jais atsiskaityti. Paskutinis įmonės vadovas L. L. yra nurodęs, kad jo vadovavimo metu (t. y. nuo 2023 m. spalio 19 d.) bendrovė gamybinės veiklos nevykdė, kas leidžia spręsti, kad MB „Eco Flameed“ tapo nemoki 2023 m. IV ketvirtį, bet ne vėliau kaip 2023 m. lapkričio mėnesį, kai nebebuvo įsigyjamos žaliavos, negaunama pajamų iš parduodamos produkcijos, nuomotojui 2023 m. spalio 31 d. patalpų perėmimo aktu perėmus patalpas (JANĮ 2 str. 7 d.).

Dėl ginčo esmės

Nagrinėjamu atveju tyčinį UAB „Timresa“ bankrotą pareiškėja grindė keliais aspektais: dėl sąmoningo blogo juridinio asmens valdymo, nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių sudarymo (JANĮ 70 str. 2 d. 1 p.); kreditorių teisių pažeidimu, atsiskaitymus vykdant pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (JANĮ 70 str. 2 d. 3 p.); aplaidžiu ir (ar) netinkamu įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu (JANĮ 70 str. 2 d. 4 p.); savalaikiu nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei dokumentų neperdavimu nemokumo administratorei.

Dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir nenaudingų sandorių sudarymo

Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

Tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020, 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021). Taigi, argumentai dėl sąmoningai blogo valdymo vertintini ne kaip savarankiškas tyčinio bankroto požymis, o turi būti sistemiškai siejami su JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais tyčinio bankroto požymiais (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-252-407/2024).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, nulėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorės ir kreditorės UAB „Palemono keramika“ teigimu, dėl sąmoningų MB „Eco Flameed“ vadovo R. J. veiksmų, buvo sudarytas nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas juridiniam asmeniui patalpų nuomos sandoris, nes sudaryta patalpų nuomos sutartis, nes išsinuomotas plotas akivaizdžiai neatitiko realių bendrijos, kuri tuo metu nevykdė veiklos ir negeneravo jokių pajamų finansinių galimybių, o jos vienintelio nario (savininko) įnašas į kapitalą sudarė vos 100 Eur. Tai reiškia, kad atsakovas R. J., steigdamas įmonę ir pradėdamas veiklą, apskritai neįvertino galimybės vykdyti veiklą, galimų rizikų. Be to, įmonės vadovas nesiėmė jokių veiksmų sumažinti didėjančią skolą už nuomą (nesumažino nuomojamų patalpų ploto, neinicijavo nuomos sutarties nutraukimo, nepriėmė kitų sprendimų įmonės finansinei būklei pagerinti ir apsaugoti kreditorių teisėtus interesus).

Nustatyta, kad bendrija pirmąją produkciją pardavė 2023 m. kovo 7 d., po pusmečio nuo patalpų išsinuomojimo, parduotos produkcijos vertė – 1 028,50 Eur, o išlaidos už patalpų nuomą ir komunalines paslaugas sudarė 35 194,20 Eur. Aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017).

Byloje nustatyta, kad buvęs MB „Eco Flameed“ vadovas R. J. 2022 m. liepos mėn. su UAB „Palemono keramika“ sudarė Patalpų ir aikštelės nuomos sutartį Nr. 22/07 (sutartis be konkrečios datos), kurios pagrindu UAB „Palemono keramika“ sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. išnuomojo MB „Eco Flameed“ 1 388 kv. m patalpas ir 1 100 kv. m aikštelę, esančias Pamario g. 1, Kaune, o MB „Eco Flameed“ įsipareigojo mokėti nuomos mokestį ir kitus mokėjimus. Sutartyje taip pat numatyta, kad išnuomotos patalpos ir aikštelė bus naudojama medžio granulių gamybai (sutarties 1.2 p.). Patalpų ir aikštelės priėmimo – perdavimo aktas šalių pasirašytas 2022 m. rugpjūčio 31 d.

Nuomininkei MB „Eco Flameed“ laiku nemokant nuomos ir kitų sutartyje numatytų mokesčių, nuomotoja 2023 m. spalio 31 d. nutraukė nuomos sutartį (2023 m. spalio 25 d. pranešimas Nr. 23-93). UAB „Palemono keramikos gamykla“ 2023 m. lapkričio 6 d. buhalterinės pažymos duomenimis MB „Eco Flameed“ skola nuomotojai 2023 m. lapkričio 6 d. sudarė 59 770 Eur, o priskaičiuoti delspinigiai sudaro 2 473,48 Eur.

MB „Eco Flameed“ įregistruota 2022 m. liepos 19 d. Nuomos sutarties 2.1.7 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis paruošia turtą taip, kad atitiktų LR aplinkosaugos reikalavimus sutarties 1.2 punkte nurodytoms veikloms vykdyti; taip pat sudaryti sutartis su komunalines, gamybines ir kitas ūkinės veiklos atliekas tvarkančiomis įmonėmis (sutarties 2.1.9 p.), savo sąskaita ir jėgomis atlikti patalpų remontą ar modernizavimą. Procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys L. L. ir J. J. atstovas nurodė, jog patalpos buvo rengiamos įmonės veiklai (atliekami tam tikri darbai patalpų pritaikymui, montuojama ir derinama įranga). Akivaizdu, jog nuomojamų patalpų pritaikymas įmonės veiklai reikalavo laiko ir sąnaudų, todėl atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti, kreditorės UAB „Palemono keramika“ ir nemokumo administratorės argumentai, jog iki 2022 m. gruodžio mėnesio įmonė veiklos nevykdė, tačiau nuomojosi patalpas ir naudojo elektros energiją.

Byloje taip pat neginčijama aplinkybė, kad nuomos sandoris sudarytas būtent įmonės veiklos vykdymui – medžio granulių gamybai. Medžio granulių gamybai MB „Eco Flameed“ iš UAB „Žalvaris wood“ 2022 m. gruodžio 9 d. įsigijo medžio drožlių. Nors pirmąją produkciją įmonė pardavė tik 2023 m. kovo 7 d., tačiau neabejotina, kad naujo verslo kūrimas reikalauja laiko, kad būtų užtikrintas įmonės veiklos stabilumas, našumas ir tolesnis vystymas.

Nei kreditorė UAB „Palemono keramika“ nei nemokumo administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad suinteresuotieji asmenys neturėjo verslo vizijos, išsamaus planuojamos įmonės veiklos, galimų rizikų, gamybinių, rinkodarinių, finansinių aspektų bei rinkos analizės įvertinimo. Vien tai, kad R. J. nesikreipė į nuomotoją dėl nuomos kainos ar nuomojamų patalpų ploto sumažinimo, nepatvirtina fakto, jog jis sąmoningai blogai valdė naujai įsteigtą įmonę, siekdamas jos bankroto. Nuomos sutarties sudarymas nesuteikia pagrindo išvadai, kad tyčia buvo sudarytas įmonei nenaudingas sandoris, siekiant įgyti kreditorių ir didinti įmonės įsipareigojimus. Kaip minėta, nuomos sutartis sudaryta būtent veiklos vykdymui, ir bylos duomenys apie sąskaitų apmokėjimą (nors ir dalinį) leidžia spręsti, kad bendrovė nevengė įsipareigojimų kreditorei. Pažymėtina ir tai, kad kreditorė, žinodama, kad bendrovė neapmoka ar tik dalinai apmoka pateiktas PVM sąskaitas faktūras galėjo nuomos santykius nutraukti anksčiau nei 2023 m. spalio 31 d., tokiu būdu nedidindama MB :Eco Flameed“ įsiskolinimo nuomotojai, nes nuomos sutarties 7.1 punkte buvo numatyta, jog vienašališkai galima nutraukti sutartį, jei padarytas esminis sutarties pažeidimas (šiuo atveju tai būtų 7.2.2 punkte nurodytas atvejis – kai nuomininkas vieną mėnesį vėluoja sumokėti nuomos mokestį arba 7.2.4 punkte nurodytas atvejis – kai nuomininkas vieną mėnesį vėluoja sumokėti nuomotojui ir/arba tretiesiems asmenims mokesčius ir mokėjimus. Visos šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad kreditorė UAB „Palemono keramika“ žinojo apie MB „Eco Flameed“ pasirengimą veiklos vykdymu, veiklos pobūdį, pasitikėjo bendrija ir, nenutraukdama sutarties dėl esminio sutarties pažeidimo (nuomos mokesčio nemokėjimo), iš dalies prisiėmė riziką dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo didėjimo. Kreditorės pateikti pranešimai apie MB „Eco flameed“ pradelstus įsiskolinimus nuomotojai, taip pat nesudaro pagrindo priešingai išvadai, ir nepaneigia suinteresuoto asmens L. L. nurodytų aplinkybių, jog tokie pranešimai buvo siunčiami tik dėl UAB „Palemono keramika“ buhalterinės apskaitos. Taigi, nėra pagrindo pripažinti MB „Eco Flameed“ bankrotą tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalį.

Dėl (ne)tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dokumentų (ne)perdavimo

Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

Pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė reikalavimą dėl MB „Eco Flameed“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia ir aplinkybėmis, jog MB „Eco Flameed“ buhalterinė apskaita tvarkyta aplaidžiai, nėra buhalterinės apskaitos dokumentų, pagrindžiančių operacijas grynaisiais pinigais, atsiskaitymai buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumo tvarką, nemokumo administratorei nėra perduoti visi dokumentai, ir jų nepateikimas apsunkina tikrosios finansinės padėties, įsipareigojimų ir turto sudėties nustatymą, kas atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį, kuomet įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, Juridinių asmenų registrui neteikiami finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau pareiškėja pareiškime nenurodė, neįrodinėjo ir jokiais įrodymais nepagrindė jokių aplinkybių, kurie rodytų ir patvirtintų, kad įmonės nemokumas kilo būtent dėl sąmoningo blogo jos valdymo ar kokių nors įmonės vadovo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir interesus.

Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikant JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį, privalu nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą, bet ir tai, ar minėtoje normoje numatyti veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, be kita ko, siekiant nuslėpti blogą bendrovės valdymą, kadangi minėta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.

CK 2.82 straipsnio 3 dalyje tarp įmonės vadovo pareigų nurodytas juridinio asmens veiklos organizavimas, o pagal Mažųjų bendrijų įstatymo (toliau – MBĮ) 22 straipsnio 8 dalies nuostatas bendrovės vadovas yra atsakingas už kasdienę mažosios bendrijos veiklą, metinių finansinių ataskaitų rinkinių sudarymą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą ir šių dokumentų išsaugojimą numatyta ir Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 21 straipsnyje.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Pažymėtina, kad įmonės vadovas ne tik turi pareigą pasirūpinti tinkamu vadovaujamos įmonės apskaitos organizavimu, bet ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimu. Iškėlus įmonei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė įmonei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs įmonės vadovas privalo aktyviai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratoriumi, tiek su teismu. Įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, paskutinis bendrovės vadovas privalėjo operatyviai perduoti visus įmonės dokumentus ir turtą paskirtam nemokumo administratoriui.

Tiek teisinis reguliavimas, tiek teismų praktika sudaro pagrindą daryti išvadą, kad vien tik tam tikro turto neperdavimas nemokumo administratorei savaime nesudaro pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu, tačiau esant tam tikriems duomenims, kurie buvo atlikti su tokiu turtu iki nemokumo bylos iškėlimo, jau esant įmonei nemokiai, gali būti atliekamas tokių sandorių įvertinimas pagal JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Nagrinėjamu atveju tiek šioje byloje, tiek LMB „Eco Flameed“ bankroto byloje Nr. eB2-311-886/2025 nėra duomenų ir įrodymų (įskaitant ir mokesčių administratoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos ar kitų kompetentingų institucijų aktų, raštų ir pan.), kurie rodytų ir pagrįstai patvirtintų, jog šios įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, kad vienokiuose ar kitokiuose bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų nurodyti neteisingi, melagingi, tikrovės neatitinkantys, apgaulingi duomenys apie įmonės finansinius rodiklius, ekonominę būklę, jog tokie duomenys būtų nuslėpti, sunaikinti ir pan.

Pagal MBĮ 23 straipsnio 3 dalį mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime, o CK 2.66 straipsnio 4 dalis nustato, kad įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.

Byloje nustatyta, kad MB „Eco Flameed“ VĮ Registrų centro tvarkomam Juridinių asmenų registrui yra pateikusi finansinės atskaitomybės ataskaitą už 2022 m. Įmonės vadovu tuo laikotarpiu buvo R. J.. Atsižvelgus į nurodytas įstatymų nuostatas ir aplinkybę, kad bankroto byla MB „Eco Flaeed“ iškelta 2024 m. vasario 26 d. įmonės vadovas L. L. dar neturėjo prievolės Juridinių asmenų registrui pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus.

Pažymėtina, kad viena iš bendrovės valdymo organų pareigų iš tikrųjų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, taip pat ir teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Kita vertus, teismų praktikoje išaiškinta, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas/neperdavimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). Be to, teismų praktikoje suformuota, jog vien dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo bei tyčinio bankroto buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1717-823/2017).

Nagrinėjamu atveju yra reikšmingos ir aplinkybės, kad administratorei 2024 m. kovo 21 d. buvo perduoti MB „Eco Flameed“ dokumentai (bendrovės apskaitos dokumentai už 2022 m. liepos 28 d. – 2023 m. kovo 13 d. laikotarpį, 262 lapai) pagal priėmimo – perdavimo aktą, kuriuose L. L. perdavė R. J., aktą parengė buhalterė T. S.. Be to, nemokumo administratorė neginčija aplinkybės, kad perėmė nuomotose patalpose likusias žaliavas, kurios buvo užfiksuotos 2023 m. spalio 31 d. patalpų perėmimo aktu ir taip pat nurodė, jog jos yra realizuotos.

Kaip matyti iš LMB „Eco Flameed“ bankroto bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlus įmonei bankroto bylą, jau 2025 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo tikslinamas, byloje nebuvo gauti antstolių patvarkymai apie iš MB „Eco Flameed“ vykdomus išieškojimus kreditorių naudai, į bylą buvo pateikti kiti įrodymai, kurie leido nustatyti kreditorių sudėtį, jų reikalavimų sumas ir t.t. bei vykdyti bankroto procedūras. Taigi, nei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus nepateikimas Juridinių asmenų registrui, nei dokumentų pagrindžiančių grynųjų pinigų panaudojimą nepateikimas, jų neperdavimas paskirtai nemokumo administratorei, šiuo atveju nesutrukdė nustatyti bankrutuojančios įmonės finansinę būklę, jos kreditorinių įsipareigojimų apimties, dydžio ir pan. Tad, net ir neturėdamas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2023 metus bei laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjęs teismas turėjo pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leido jam visapusiškai įvertinti įmonės turtinę padėtį ir konstatuoti pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą buvimą. Be to, gavusi iš įmonės bankroto bylos medžiagos, viešųjų registrų, įmonės kreditorių bei kitų subjektų atitinkamus duomenis ir dokumentus, nemokumo administratorė turėjo galimybę pradėti ir vykdyti bankroto procedūras, be kita ko, nustatyti bei įvertinti įmonės turimą turtą, turimus kreditorius ir kreditorinių įsiskolinimų dydį, operatyviai kreiptis į teismą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Visa tai rodo, kad ženklios įtakos nei finansinių dokumentų neteikimas už paskutinius metus Juridinių asmenų registrui, nei dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei po bankroto bylos įmonei iškėlimo objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei pačios įmonės mokumui ir finansinei padėčiai, nei bankroto proceso eigai ir galimybėms nustatyti įmonės realią turtinę padėtį, be kita ko, turimus kreditorinius įsiskolinimus ir jų dydį. Visi įmonės kreditoriai yra žinomi, jų reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja, nebuvo ir nėra apsunkintas jų nustatymas bankroto proceso metu, dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo nei bankroto administratorei, nei teismui nekilo abejonių, bankroto byloje nebuvo kilę jokių ginčų dėl kreditorinių reikalavimų buvimo, jų dydžio ir kitų aspektų.

Nemokumo administratorė nurodo, kad bendrovė savo gamybinei veiklai vykdyti naudojo trečiajam asmeniui priklausančią įrangą, bet nėra jokių dokumentų, nustatančių, kokiu pagrindu bendrovė šia įranga naudojosi. Nagrinėjamu atveju nors buvę įmonės vadovai ir nenurodė, kokiu pagrindu įmonės veikloje buvo naudojama įranga, tačiau byloje nepateikta įrodymų, jog trečiajam asmeniui priklausiusios įrangos naudojimas padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams. Byloje nėra įrodymų, kad įranga buvo naudojama atlygintinai, o už naudojimąsi būtų atsiskaitoma įmonės pinigais, to neužfiksuojant finansiniuose dokumentuose.

Pasisakant dėl CK 6.930¹ straipsnio nuostatų pažeidimo, pirmiausia pažymėtina, jog šis straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.930¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka. CK 6.9301straipsnio 3 dalis nustato, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Byloje nemokumo administratorė nenurodė jokių mokėjimų, kuriuos MB ‚Eco Flameed“ vadovai sąmoningai atliko pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nurodytą mokėjimų eiliškumą, žinant, jog ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, kas reikštų sąmoningą blogą įmonės valdymą ir galėtų būti teisiniu pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi, nagrinėjamu atveju ne tik, kad nenurodyti atvejai, kai buvo pažeistas nustatytas eiliškumas, bet ir nenustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo.

Teismo nuomone, nenustačius, kad būtent dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo buvo padaryta žala kreditoriams, kad tokie veiksmai (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo ar bandant jį nuslėpti, nėra pakankamo pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (CPK 178 str.).

Pareiškėja taip pat kaip vieną tyčinio bankroto požymį nurodo tai, kad suinteresuoti asmenys (įmonės vadovai) laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Eco flameed“.

JANĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; 2) imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; 3) vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą; 4) vykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas pareigas.

Ši pareiga visų pirma siejama su asmenine vadovo atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (JANĮ 13 str. 1 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

Kasacinio teismo yra išaiškinta ir tai, kad, juridiniam asmeniui veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo tiekėjų – juridinio asmens dalyvių – interesus. Tačiau, kai juridinio asmens būklė prastėja, jis turi daugiau skolų, didėja skolinto kapitalo tiekėjų – kreditorių – interesų reikšmė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018).

Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

Teismui nustačius, kad įmonė nemokia tapo nuo 2023 m. lapkričio mėn., o suinteresuoto asmens R. J. įgaliojimai, kaip įmonės vadovo, baigėsi 2023 m. spalio 18 d., nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas turėjo kreiptis dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

Kaip jau minėta, nuo 2023 m. spalio 19 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo L. L..

Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „Palemono keramikos gamykla“ vienašališkai nutraukė nuomos sutartį ir iš nuomininkės MB „Eco Flameed“ 2023 m. spalio 31 d. perėmė išnuomotas patalpas, kuriose buvo nuomininkei MB „Eco Flameed“ priklausantis turtas – padėklai su supakuotomis į maišelius medžio drožlių granulėmis (38), maišeliai su supakuotomis medžio drožlių granulėmis (14), didmaišiai su nefasuotomis medžio drožlių granulėmis (1,5), nepilnai užpildyti didmaišiai medžio dulkių (7 vnt.), nesutaruota medžio dulkių krūva, plastikiniai maišai.

Negalint patekti į patalpas, parduoti pagamintą produkciją, pasiimti žaliavas ir įrangą, t. y. įmonei negalint vykdyti veiklos, generuoti pajamų, MB „Eco Flameed“ vadovas L. L. 2023 m. lapkričio 21 d. išsiuntė kreditoriams pranešimus apie ketinamą inicijuoti nemokumo procesą, į ką atsakydama UAB „Palemono keramika“ pareikalavo nedelsiant (iki 2024 m. sausio 5 d.) sumokėti skolą ir nurodė, kad priešingu atveju kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir 2024 m. sausio 29 d. pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos MB „Eco Flameed“ iškėlimo.

Tai, kad kreditorė UAB „Palemono keramika“ pirmiau nei įmonės vadovas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo L. L. veiksmus, nesikreipiant dėl bankroto bylos iškėlimo, laikyti kaip sąmoningai tyčia nukreiptus prieš įmonės kreditorius didinant įmonės įsipareigojimus ar veiksmus tyčia sąmoningai blogai valdant įmonę.

Vien prievolės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Byloje nustatytos aplinkybės, kad įmonė nevengė pagal galimybes atsiskaityti su kreditoriais, kad tai buvo nauja įmonė, kuri realiai veiklą pradėjo 2022 m. gruodžio mėnesį, kad nuo jos įsteigimo iki 2023 m. lapkričio mėnesio buvo praėję tik pusantrų metų, kad buvo paskirtas naujas vadovas siekiant toliau vykdyti veiklą, byloje nenustačius, kad suinteresuotieji asmenys R. J. ir L. L. sąmoningai laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo MB „Eco flameed, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu tuo pagrindu, jog įmonės vadovai nevykdė pareigos savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl bylos baigties

Pagaliau, teismas pažymi, kad JANĮ nėra reglamentuojamas įrodinėjimo naštos paskirstymas, taikytina CPK įtvirtinta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė civiliniame procese, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.). Tai reiškia, kad, pagal bendrąją taisyklę, asmuo, teikiantis prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu, turi įrodyti tyčinio bankroto pagrindą (pagrindus) ir asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Prašymą pateikęs asmuo įrodinėjimo naštos negali perkelti teismui, kadangi tokiu atveju būtų paneigiamas rungimosi principas Įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, todėl įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis. Įmonės bankrotas turėtų būti pripažįstamas tyčiniu tik tuo atveju, jei teismui nelieka pagrįstų abejonių, kad įmonės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į nemokumo teisėje vyraujantį reabilitacinį tikslą bei neigiamas įmonės bankroto sukeliamas pasekmes, tyčinį bankrotą reglamentuojančios nuostatos taip pat neturi būti aiškinamos ir taikomos tokiu būdu, kuris atgrasytų įmonės valdymo organus nuo protingumo kriterijų neviršijančios rizikos, siekiant atkurti mokumo problemų turinčios įmonės veiklą ir išvengti bankroto.

Kadangi įvertinus tiek nagrinėjamos, tiek LMB „Eco Flameed“ bankroto bylos medžiagą, teismas šiuo atveju neturi neabejotino pagrindo spręsti, jog įmonės bankrotą lėmė tyčiniai sąmoningi jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas įmonės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis, pareiškėja – nemokumo administratorė nepagrindė, kad įmonės bankrotas būtų suinteresuotųjų asmenų (buvusių įmonės vadovų R. J. ir L. L.) netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė (CPK 178 str. 185 str.), nėra pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjos nurodomus tyčinio bankroto požymius, todėl pareiškimas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

Dėl kalto asmens nustatymo

JANĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Teismui pritaikius JANĮ 70 straipsnio 3 dalies normą, nustatomas buvusių juridinių asmenų valdymo organų ir (ar) dalyvių civilinės atsakomybės sąlygos, konkrečiai – šių asmenų neteisėti veiksmai ir kaltė.

Nagrinėjamu atveju, nesant pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu, klausimas dėl asmens, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą nesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Suinteresuotas asmuo R. J. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nespręstinas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Palemono keramika“ prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau byloje dalyvavo pareiškėjos pusėje. Pareiškimo dėl MB „Eco Flameed“ pripažinimo tyčiniu netenkinus, suinteresuoto asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70-71 straipsniais, Civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti likviduojamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Dvi saulės“ pareiškimo dėl mažosios bendrijos „Eco Flameed“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.