- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- e2YT-5966-374/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01603-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- J. W.
- Suinteresuotas asmuo
- K. K.
dalyvaujant pareiškėjai J. W..
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. W. pareiškimą suinteresuotam asmeniui K. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja J. W. teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. W., gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvoje suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos M. B. K., Lietuvoje suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina M. B. K., Lietuvoje suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau tekste taip pat vadinama – Palikėja). Nors pagal Lietuvos Gyventojų registro duomenis Palikėja savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos teigimu, tačiau faktiškai Palikėja nuo pat 1999 metų nuolat gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV), kur ji ir mirė (duomenys neskelbtini). Nuo 1999 metų Palikėja tik keletą kartų trumpam atvykdavo į Lietuvą susitvarkyti įvairių jos reikalų. Pareiškėjos aiškinimu, nors Palikėja ir turėjo deklaruotą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ji nuo 1999 metų realiai negyveno Lietuvoje.
Pareiškėja nurodė, kad po Palikėjos mirties dėl jos palikimo priėmimo oficialiai niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Tačiau Pareiškėjos J. W., kuri yra Palikėjos M. B. K. (ikisantuokinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) dukra ir pirmos eilės įpėdinė, nuomone, ji nėra praleidusi termino palikimui priimti, nes ji praktiškai iš karto po Palikėjos laidotuvių pabaigos, sutvarkiusi ir apmokėjusi visas Palikėjos laidotuvių ir paskutinių reikalų išlaidas, pradėjo faktiškai valdyti visą Palikėjos JAV esantį ir Palikėjai priklausiusį turtą (namą ant ratų, kuriame Palikėja gyveno paskutinius 4 metus iki jos mirties, ir visus Palikėjos kilnojamuosius daiktus), ir tokiu būdu buvo priėmusi visą Palikėjos palikimą. Todėl Pareiškėja kreipėsi į teismą siekdama, kad būtų oficialiai nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad Pareiškėja po Palikėjos mirties priėmė Palikėjos palikimą pradėjus faktiškai jį valdyti. Pareiškėjos teigimu, kai Palikėja mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Pareiškėja viena sutvarkė Palikėjos laidojimo ir paskutinių reikalų išlaidas ir iš karto po Palikėjos mirties faktiškai pradėjo valdyti Palikėjos turtą ir naudotis juo – parsivežė į savo namo kiemą Palikėjos namą ant ratų bei viską, ką Palikėja turėjo, į B. V., (duomenys neskelbtini), kur gyvena Pareiškėja. Kadangi Lietuvoje paskutinį kartą Pareiškėja buvo tik 1997 metais, Pareiškėjos teigimu, tai ji nežinojo palikimo priėmimo termino ir taisyklių Lietuvoje, o be to Palikėja jai pasakojo, kad ji Lietuvoje neva neturi jokio turto.
Pareiškėja įsitikinusi, jog ji faktiškai priėmė Palikėjos palikimą per 18 dienų nuo Palikėjos mirties. Palikėjos paskutinis noras buvo, kad Pareiškėja atvežtų Palikėjos namą ant ratų pas save į K. ir pastatytų ant Pareiškėjos žemės kalnuose. Pareiškėja parsivežė Palikėjos namą ant ratų tuoj pat po Palikėjos mirties ir iš karto faktiškai pradėjo juo naudotis ir jį valdyti. Pareiškėja neatvažiavo į Lietuvą sutvarkyti palikimo dokumentų ne tik todėl, kad Palikėja jai buvo nurodžiusi, kad neturi Lietuvoje jokio turto, bet dar ir todėl, kad Pareiškėja gyvena ant miško ploto kalnuose K., kur yra ekstremalus gaisro pavojus, ir Pareiškėja bei jos sutuoktinis kovoja su gaisrais beveik kiekvienais metais.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad po Palikėjos mirties praėjus beveik vieneriems metams, (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai parašė Palikėjos anūkas K. K., kurio Pareiškėja asmeniškai nematė daugiau nei 31 metus ir su kuriuo beveik nebendravo. Tai yra mirusio Pareiškėjos brolio sūnus, kuris žino, kad Pareiškėja faktiškai priėmė palikimą JAV, bet vis tiek pateikė Klaipėdos apylinkės teismui Klaipėdos rūmams pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, siekdamas priimti palikimą Lietuvoje likusį Palikėjos turtą ir pasinaudodamas tuo, kad Palikėjos paskutinė registracijos vieta Lietuvoje buvo (duomenys neskelbtini), nors Palikėja Lietuvoje faktiškai negyveno nuo 1999 metų. Pareiškėja bandė sutarti su K. ir jo tuometiniu advokatu, kad nekilnojamas turtas gali likti jam, bet kad pasidalintų Palikėjos banko sąskaitoje esančia pinigų suma per pusę. Bet K. K. advokatas parašė, kad dalinai palikimo priimti negalima ir kad gali palikimą priimti tik K. ar Pareiškėja, o susitarimas (pažadas padovanoti) su K. yra teisiškai negaliojamas, kas Pareiškėjai buvo nepriimtina.
Pareiškėja įsitikinusi, kad ji net nebuvo praleidusi termino jos mamos palikimui priimti, o priėmė visą jos palikimą pradėjus faktiškai jį valdyti, t.y., Pareiškėja per 18 dienų nuo Palikėjos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir naudotis visu Palikėjai priklausiusiu ir JAV buvusiu turtu – namu ant ratų, kuriame Palikėja gyveno iki pat jos mirties, ir visais JAV buvusiais Palikėjos kilnojamaisiais daiktais.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. K. su pareiškimo reikalavimu iš esmės sutinka, jis neprieštarauja, kad pareiškėja faktiškai priėmė savo mamos palikimą – treilerį (namą ant ratų). Tačiau atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovo teigimu, iš bylos aplinkybių matyti, kad Palikėja nebuvo nutraukusi ryšių su Lietuva – į ją laikas nuo laiko grįždavo, tad gyvendavo ir Lietuvoje. Paskutinį kartą į Lietuvą ji buvo grįžusi 2015 ar 2016 metais. Tuomet su ja buvo susitikę ir suinteresuoto asmens tėvas, ir pats suinteresuotas asmuo – jie pasiėmė Palikėją į automobilį ir kartu su ja vyko apžiūrėti patalpų (duomenys neskelbtini); vėliau, kaip pamena suinteresuotas asmuo, nuvežė palikėją pas suinteresuoto asmens tėvą į L. Palikėjos ryšį su Lietuva rodo ir ta aplinkybė, kad Palikėja Lietuvoje įsigijo nekilnojamojo turto – (duomenys neskelbtini) butą ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, Lietuvoje deklaravo gyvenamąją vietą. Taip pat Palikėjos išlikusius ryšius su Lietuva, suinteresuoto asmens nuomone, rodo ir tai, kad klausimo dėl grįžimo į tėvynę ji neatmetė, kaip aiškiai nepagrįsto. Anot Pareiškėjos J. W. pareiškime pateiktos informacijos, Palikėja, įkalbinėjama socialinių darbuotojų, policininkų ir pačios J. W. grįžti į Lietuvą, Palikėja sakė, kad be kemperio į Lietuvą negrįš.
Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškime J. W. keliose vietose teikia tikrovės neatitinkančią informaciją, esą ji nežinojo, kad Palikėja turėjo turto Lietuvoje, nes esą taip jai nurodžiusi Palikėja. Vis dėlto, tai, jog palikėja turėjo turto Lietuvoje J. W. žinojo iš J. W. Messenger žinutės K. K., pateiktos jau po jo pareiškimo atnaujinti terminą palikimui priimti, J. W. pareiškimo dėl juridinio fakto ir atsiliepimo į K. K. pareiškimą pateikimo teismams. Suinteresuoto asmens nuomone, matyti, kad toje žinutėje J. W., be kita ko, teigia: „parsivezus jos nama ant ratu, radau zemes dokumentus, bet galvojau atsiimsiu ja grizus i Lietuva.“ Suinteresuoto asmens nuomone, Pareiškėja savo motinos palikimo – nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, nepriėmė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas atmestinas.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. W. po savo motinos Marijos B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-950-730/2025).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013), įpėdinio veiksmų faktą ir veiksmų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai), įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Pareiškėja teigia, kad jos motina turėjo ir gyveno treileryje (namelyje ant ratų). Pareiškėjos įsitikinimu, tai buvo jos motinos turtas, kurį Pareiškėja priėmė po motinos mirties, juo naudojosi ir jį valdė. Tačiau iš pateiktų prie pareiškimo rašytinių įrodymų, spręstina, kad Pareiškėjos mirusios motinos vardu JAV teritorijoje nebuvo įregistruota jokio būtino registruoti turto – šiuo atveju transporto priemonės. Pareiškėja pateikė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pirkėjas M. B. (duomenys neskelbtini) nusipirko transporto priemonę ALPINE CHALET (dokumente nurodytas pirkėjas „M. B.“, kitame pateiktame dokumente pirkėjas: „B. M.“). Pirkėją identifikuojančių duomenų: pavardės (kaip reikalaujama pačiame dokumente), ar gimimo datos (asmens kodo), įskaitomo parašo – nėra. Teismo nuomone, tokie rašytiniai įrodymai neįrodo nuosavybės teisės į transporto priemonę, todėl spręstina, kad Pareiškėjos mirusios motinos vardu būtino registruoti turto jos gyvenamojoje vietoje (JAV) įregistruota nebuvo.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymai pagal savo įrodomąją reikšmę gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai. Tiesioginiai įrodymai yra faktiniai duomenys, kurie patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šios kategorijos bylose tai gali būti faktai, kad asmuo paėmė turtą ir jį tvarkė, naudojo, juo disponavo ar atliko kitokius veiksmus, kurie patvirtintų, kad jis elgėsi kaip turto savininkas. Tokią informaciją turintys įrodymai, teismo vertinami pakankamumo prasme, turi didžiausią įrodomąją reikšmę. Netiesioginiai įrodymai patvirtina su įrodinėjamu palikimo priėmimo faktu susijusius reikšmingus duomenis, bet juose nėra tiesioginės informacijos apie įpėdinio kaip savininko veiksmus su palikimą sudarančiu turtu (pavyzdžiui, įpėdinio lankymasis palikimą sudarančio turto buvimo vietoje, domėjimasis turtu, jo būkle, tvarkymu ar likimu). Netiesioginiai įrodymai yra mažesnės įrodomosios vertės, tačiau ir jie gali patvirtinti atskiras palikimą sudarančio turto faktinio valdymo aplinkybes. Jos atskirais atvejais pagal konkrečias bylos aplinkybes gali būti pakankamos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Pareiškėja daug dėmesio skyrė jos turėtų išlaidų, susijusių su motinos išlaikymu, jos gyvenimu JAV, laidotuvėmis, vėliau po motinos mirties jos smulkaus turto klausimais, tačiau nepateikė patikimų įrodymų apie Pareiškėjos motinos turėtą nuosavybės teise turtą. Be to, Pareiškėja teigė nežinojusi apie motinos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje, tačiau šie Pareiškėjos teiginiai vertintini kritiškai. Teismo iniciatyva patikrinus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus už 1999-2024 metus, nustatyta, kad Pareiškėjos motina ne kartą lankėsi Lietuvoje, tikslu įsigyti/parduoti nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) pardavė butą, įsigytą (duomenys neskelbtini) m., esantį (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pardavė butą, įsigytą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pardavė butą, įsigytą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)). Mirties dieną Pareiškėjos motinos vardu Lietuvoje buvo nekilnojamasis turtas: žemės sklypas – miško ūkio paskirties, 1ha, įsigytas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir butas, įsigytas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, spręstina, kad Pareiškėjos motina dažnai lankėsi Lietuvoje, todėl, jei kaip teigia Pareiškėja, jos buvo artimi ir geri santykiai su motina, Pareiškėja turėjo žinoti apie motinos kelionių į Lietuvą tikslus, tuo pačiu apie jos nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvoje. Todėl Pareiškėja kaip išsilavinusi, sveika, jauno amžiaus asmenybė privalėjo domėtis Lietuvos įstatymais, susijusiais su turto paveldėjimu. Pareiškėja nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Pareiškėja būtų domėjusis Palikėjos nekilnojamuoju turtu, esančiu Lietuvoje, būtų jį prižiūrėjusi, mokėjusi mokesčius ir pan.
Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-22-589/2025).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-146-368/2024).
Remiantis aukščiau cituota kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad vien tik naudojimasis asmeniniais Palikėjos daiktais po Palikėjos mirties nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog tokiu būdu buvo aktyviai išreikšta įpėdinės - Pareiškėjos valia priimti palikimą, darytina išvada, kad Pareiškėjos elgesys nepatvirtina, jog ji siekė įgyti nuosavybėn Palikėjos turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Dėl aukščiau nurodytų ir teismo nustatytų aplinkybių, spręstina, kad pareiškimas neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).
Kiti šalių posėdžio metu išsakyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys esminės reikšmės bylai.
Pareiškimą atmetus, iš Pareiškėjos priteistinos bylinėjimosi išlaidos: suinteresuoto asmens K. K. naudai 499,13 Eur už jam suteiktas teisines paslaugas (CPK 93, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos J. W., a/k (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens K. K., a/k (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidas: 499,13 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 13 ct) už jam suteiktas teisines paslaugas.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.