- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-09
- Bylos Nr.
- e2A-950-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01411-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, L. Š., A. Š., T. Š., J. M., notarė N
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Š., suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Ž. Š., suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. M. pareiškimus dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, L. Š., A. Š., T. Š., J. M., notarė N. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios senelės J. L. M. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja nurodo, kad Z. Š. yra Pareiškėjos motina ir buvo vienintelis mirusiosios J. L. M. vaikas, o Pareiškėja yra velionės anūkė. J. L. M. mirė būdama santuokoje su A. M., kuris taip pat yra miręs ((duomenys neskelbtini)), tačiau nėra Z. Š. tėvas ir pareiškėjos senelis. Sutuoktiniai J. L. M. ir A. M. bendrų vaikų neturėjo. Sutuoktiniai J. L. ir A. M. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris jiems priklausė nuosavybės teise, čia buvo deklaravę savo gyvenamąsias vietas. Kitokio nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturėjo. (duomenys neskelbtini) mirė J. L. M.. Palikėjos mirties momentu atsiranda palikimas, susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. J. L. M. testamento nebuvo sudariusi, todėl atsirado paveldėjimas pagal įstatymą. J. L. M. turtą po jos mirties paveldėjo pareiškėja, tai yra antros eilės įpėdinė, faktiškai pradėdama valdyti senelės turtą. Z. Š. motinos palikimo per įstatymo numatytą 3 mėn. laikotarpį nepriėmė nė vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų būdų. Velionės vienintelė dukra niekada nesidomėjo motinos turtu, jo neieškojo ir areiškėjai nereiškė jokių pretenzijų iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) Po Z. Š. mirties paveldėjo tik pareiškėja. Mirus J. L. M. pareiškėja ar jos motina į notarų biurą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau pareiškėja savo senelės palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą iš karto po jos (senelės) mirties. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Pareiškėja palaidojo savo senelę, tvarkė po mirties likusį butą: išmetė senus ir nereikalingus daiktus, tinkamus naudoti paliko bute, visą butą sutvarkė. Pareiškėja prisiminimui pasiliko senelės daiktus: skareles, rankų darbo tekstilę, senus indus ir pan. Taip pat išsaugojo dokumentus. J. L. M. sutuoktinis tam neprieštaravo. Taip pat po senelės mirties Pareiškėja liko gyventi senelės buto dalyje iki tol taip pat su pertraukomis ten gyveno. A. M., kaip likusios buto dalies savininkas tam neprieštaravo. Dėl jo garbingo amžiaus ir būtinybės padėti buityje net džiaugėsi, jog sutuoktinės turtą perėmė anūkė ir kad ji kartu su juo gyvena. Nuo to laiko visus komunalinius mokesčius už butą mokėjo pareiškėja (tiek už senelės buvo dalį, tiek už A. M. buto dalį), prižiūrėjo butą, jame tvarkėsi, atliko visus būtinus veiksmus, kuriuos atliktų tikrasis savininkas. A. M. savo buto dalį taip pat žadėjo testamentu palikti pareiškėjai, tačiau pats netikėtai po sutuoktinės mirties mirė. Pareiškėja nustojusi gyventi jos bute, kurį laiką juo leido naudotis kitiems asmenims. Pareiškėja nėra išsaugojusi visų senų komunalinių mokesčių mokėjimų knygelių, tačiau likusios rodo, jog skolų nėra, kad reguliariai mokama už komunalinius patarnavimus. Šiuo metu bute niekas negyvena, bet raktus nuo jo turi, bute vis apsilanko ir jį prižiūri tik pareiškėja ir elgiasi kaip buto savininkė, laiku sumoka mokesčius bendrijai. Po A. M. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, tačiau ji nėra baigta, nes palikimą priėmę velionio brolis ir sesuo neįrodė giminystės ryšių su mirusiuoju (skiriasi pavardės), todėl šiems asmenims nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Pareiškėjos žiniomis A. A. M. yra miręs. A. M. paveldėtojai niekada bute nesilankė, jokių mokesčių nemokėjo ir priimtu palikimu visai nesidomėjo. Namo, kuriame yra butas, renovacijai, kaip buto savininkė, pritarė pareiškėja.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo notarė N. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, nurodydama nagrinėti bylą teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo T. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja yra jo sesuo, su pateiktu pareiškimu suinteresuotas asmuo sutinka, jokių pretenzijų neturi, iš karto po senelės mirties sesuo pradėjo rūpintis senelės buto dalimi, paliktais daiktais, sesuo gyveno bute po močiutės mirties , mokėjo mokesčius. Mamai J. L. M. turtas nerūpėjo.
4. Suinteresuotas asmuo L. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja yra jo sesuo, su pateiktu pareiškimu suinteresuotas asmuo sutinka, jokių pretenzijų neturi, iš karto po senelės mirties sesuo pradėjo rūpintis senelės buto dalimi, paliktais daiktais, sesuo gyveno bute po močiutės mirties, mokėjo mokesčius. Mamai J. L. M. turtas nerūpėjo. Prašo pareiškėjos pareiškimą patenkinti ir bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko, atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
6. Vilniaus regiono apylinkės teisme taip pat buvo gautas suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Ž. Š. (Š.), pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriuo pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po močiutės palikėjos J. L. M. mirties pradėjusi faktiškai valdyti jos turtą. Po J. L. M. mirties, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Ž. Š. nurodė, jog priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti senelės asmeninį turtą. Priėmė jos daiktus, fotonuotraukas. Nuolat lankydavosi šiame bute. Bute liko gyventi A. M.. Po to, kai mirė A. M., jo palikimą priėmė kiti asmenys, o butas buvo nuomojamas. Pareiškėja E. Š., po A. M. mirties nuo (duomenys neskelbtini) jau nebeįleido jos į butą (duomenys neskelbtini). Ji pasiėmė buto raktus, dėl to tarp jų kilo tarpusavio konfliktas ir ginčas dėl daiktų priėmimo. Ž. Š. šeimai reikėjo gyvenamojo būsto. Ji prašė pareiškėjos E. Š. įleisti ją su nepilnamečiais vaikais gyventi šiame bute. Pareiškėja E. Š. kategoriškai atsisakė, kilo dėl to ginčas, nedavė jai raktų. E. Š. sudarė jai kliūtis priimtą palikimą valdyti, tvarkyti. Nuolat su pareiškėja konfliktuodavo dėl paveldėto turto pasidalinimo ir naudojimosi. Ji savavališkai butą išnuomojo tretiesiems asmenims, nesidalino su kitais įpėdiniais nuomos mokesčiu. Komunalinius mokesčius šiame bute (duomenys neskelbtini) visada sumokėdavo nuomininkai, o ne pareiškėja E. Š.. Pateikti kvitai ir knygelės patvirtina, kad mokesčius nurodytais laikotarpiais mokėjo nuomininkai, o ne pareiškėja. Nėra numatytų sąlygų, kad pareiškėja išviešino savo faktinį valdymą. Ji melavo, kad yra surašytas jai testamentas, kuriuo butas (duomenys neskelbtini) yra paliktas tik jai vienai. Ji Ž. nurodydavo visokias kitas aplinkybes, kad tik nereikalautų faktiškai valdyti buto dalies. Taip konfliktuojant dėl palikimo priėmimo praėjo laiko tarpas. Ž. Š. nepateikė notarų biurui pareiškimo palikimui priimti po J. L. M. mirties (duomenys neskelbtini) Ž. Š. nurodė, jog priėmė palikimą, atliko aktyvius veiksmus, palikimą priimdama pagal įstatymą, tai yra pagal CK 5.51 straipsnį.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į Ž. Š. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad su Ž. Š. pareiškimu nesutinka, teismo prašo jo netenkinti, nurodė, kad Ž. Š. nerūpėjo po močiutės mirties likęs turtas, nerūpėjo ir močiutė, Ž. Š. neslaugė močiutės, nelankė jos kai ji sirgo. Ž. Š. bute nesilankydavo, nesidomėjo butu ir buto likimu, nėra paėmusi jokių daiktų po močiutės mirties.
8. Suinteresuotas asmuo L. Š. pateikė atsiliepimą į Ž. Š. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad su Ž. Š. pareiškimu nesutinka, nurodė, kad kiek pamena butu visada rūpinosi pareiškėja E. Š., kuri yra jo sesuo.
9. Suinteresuotas asmuo T. Š. pateikė atsiliepimą į Ž. Š. pareiškimą, kuriame nurodyta, kad su šiuo pareiškimu nesutinka, nurodė, kad kiek pamena butu visada rūpinosi pareiškėja E. Š., kuri yra jo sesuo.
10. Vilniaus regiono apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. M., pareiškimas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. M. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą sutuoktinis A. M.. Pareiškime nurodė, kad E. Š. ir Ž. Š. neįrodė, kad po senelės J. L. M., mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) jos priėmė palikimą faktiškai pradėdamos valdyti jos turtą. Pareiškėja E. Š. teismui pateikė buto (duomenys neskelbtini) mieste komunalinių mokesčių mokėjimo dokumentus, kurie nepatvirtina šio fakto, kadangi paveldėjimas turi būti priimamas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo, tai yra laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Pareiškime nurodytos neteisingos aplinkybės, kad po A. M. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, tačiau nebuvo užbaigta, nes palikimą priėmę velionio brolis A. A. M. ir sesuo J. M. neįrodė giminystės ryšių su mirusiuoju (skiriasi pavardės), todėl šiems asmenims nebuvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Teismui pateiktuose Testamentų registro išrašuose nurodyti duomenys patvirtina, kad po A. M. mirties jo palikimą paveldėjo brolis A. A. M. ir sesuo J. M., o po A. A. A. M. mirties palikimą paveldėjo pareiškėjas A. M., o brolis R. M. palikimo atsisakė.
Šalies argumentai
11. Teisme buvo gautas pareiškėjos E. Š. atsiliepimas į A. M. pareiškimą, kuriame pareiškėja nesutinka su pareiškimu ir prašo teismo jo netenkinti. Nurodo, kad A. M. visiškai nėra žinomos aplinkybės, kurios vyko po J. L. M. mirties, ir pareiškimas tėra surašytas iš byloje esančių duomenų ir pareiškėjos vertinimu A. M. išgalvojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. kovo 20 d. sprendimu nusprendė tenkinti pareiškėjos E. Š. pareiškimą, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š. po savo senelės J. L. M. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, nustatė, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę, atmetė suinteresuotų asmenų Ž. Š., A. M. savarankiškus reikalavimus, priteisė pareiškėjos E. Š. naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais Ž. Š., priteisė pareiškėjos E. Š. naudai 100 Eur bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais A. M., priteisė iš suinteresuotų asmenų su savarankiškais reikalavimais Ž. Š. ir A. M. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą po 59,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
13. Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad pareiškėjos E. Š. ir suinteresuoto asmens Ž. Š. senelė J. L. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po senelės mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai įstatymų nustatytu terminu ir tvarka į notarų biurą nesikreipė. J. L. M. turėjo sutuoktinį A. M. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), kurie gyveno adresu (duomenys neskelbtini). A. M. šiame bute gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, šio asmens palikimą priėmė A. A. M., J. M.. Teismas nustatė, kad daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkė pranešė, kad E. Š. gyveno senelės bute ir prižiūrėjo sutuoktinių butą po sutuoktinių mirties yra sumokėjusi visus mokesčius ir bendrijai skolų neturi už butą. Teismas pažymėjo, kad už vietines rinkliavas (komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą), įsiskolinimo nėra. Šiuo metu minėtame bute savo gyvenamąją vietą nuo 2003 m. lapkričio 24 d. deklaravo pareiškėja.
14. Dėl palikimo priėmimo teismas nurodė, kad šiuo atveju kilęs ginčas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti. Nurodė, kad esant tokio pobūdžio ginčui svarbu atsižvelgti kokie buvo atlikti įpėdinio veiksmai, kuris laikė save turto savininku. Teismas nustatė, kad pareiškėja yra palikėjos J. L. M. vaikaitė. Po palikėjos mirties, be kita ko, liko ½ dalis 1 kambario buto adresu (duomenys neskelbtini), įpėdiniai nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus nustatė, kad pareiškėja minėtame bute nuo 2003 m. lapkričio 24 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą, mokėjo komunalinius mokesčius, mokėjo už renovaciją, ji vienintelė turi buto raktus. Nurodė, kad pareiškėja po palikėjos mirties tvarkė butą, dalį likusių daiktų išmetė, dalį pasiliko, skalbimo mašiną perdavė Ž. Š. ir niekas jai pretenzijų dėl to nereiškė. Pažymėjo, jog liudytojai patvirtino, jog pareiškėja gyvena minėtu adresu, ji butą prižiūrėjo kaip savo, mokėjo mokesčius, dėl ko nutarė tenkinti pareiškėjos E. Š. pareiškimą.
Šalies argumentai
15. Dėl suinteresuoto asmens Ž. Š. (Š.) savarankiškų reikalavimų nurodė, kad nors Ž. Š. teigė, kad ji priėmė palikimą po senelės mirties, tačiau pati pareiškime nurodė, kad buto raktus turėjo tik pareiškėja E. Š., kuri nuomojo butą nuomininkams, Ž. Š. nuolat konfliktavo su seserimi dėl senelės palikimo ir po senelio mirties bute nebuvo, mokesčių už jį nemokėjo, o tik pasiėmė skalbimo mašiną, kurią jai atidavė pareiškėja E. Š.. Teismas sprendė, kad suinteresuoto asmens Ž. Š. veiksmai nepatvirtina pradėjimo valdyti paveldėto turto, patvirtinančio palikimo priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Dėl suinteresuoto asmens A. M. savarankiškų reikalavimų nurodė, jog jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. M. mirties jos palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą sutuoktinis A. M., nes jis gyveno tame pačiame bute, naudojosi butu, mokėjo mokesčius. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, jog A. M. nedaug bendravo su aplinkiniais, liudytoja S. K. patvirtino, kad mokesčius visada mokėjo J. L. M.. Pažymėjo, jog pareiškėjos E. Š. paaiškinimais ji duodavo pinigų seneliams prisidėdama prie ūkio reikalų, byloje nėra duomenų jog jis priėmė palikėjos daiktus, rūpinosi jos laidotuvėmis. Teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra įrodyta, jog A. M. veiksmais priėmė palikimą ir ar išreiškė tokią valią. Būtent po palikėjos J. L. M. mirties bute gyveno E. Š., ji prižiūrėjo turtą, palaidojo ir A. M.. Teismas sprendė, kad šiuo atveju A. M. neatliko veiksmų palikimui priimti, o ir pats A. M. butu nesirūpino, jo neišlaikė, dėl ko nusprendė A. M. reikalavimų netenkinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos E. Š. pareiškimas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. Š. po ·savo senelės J. L. M. mirties (duomenys neskelbtini) per tris mėnesius priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą ir priimti naują sprendimą - nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. M. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą sutuoktinis A. M., kitą teismo sprendimo dalį, tai yra dalį kuria teismas atmetė suinteresuoto asmens Ž. Š. savarankiškus reikalavimus palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos E. Š. apeliantui - suinteresuotam asmeniui su savarankiškais reikalavimais A. M. bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, didelė dalis įrodymų, esančių byloje nėra ištirti, išanalizuoti ir įvertinti. Daugelis jų konstatuoti, tačiau neanalizuoti ir neįvertinti, įrodymai tarpusavyje nesusieti. Mano, kad pareiškėjos E. Š. teiginiai vertintini kaip tikėtini, nors neparemti įrodymais, tuo tarpu apelianto A. M. pateiktiems teiginiams reikalingi įrodymai. Teigia, kad sutuoktiniams J. L. M. ir A. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ priklausė buto, su rūsiu (duomenys neskelbtini). Jokio kito turto jie neturėjo. J. L. M., mirusi (duomenys neskelbtini), testamento nepaliko, įpėdiniai pagal įstatymą buvo dukra iš pirmos santuokos Z. Š. ir sutuoktinis A. M., jie bendrų vaikų neturėjo.
17.2. Nurodo, kad pareiškėjos motina Z. Š. pagal įstatymą galėjo paveldėti ¼ mirusiosios motinos J. L. M. palikimo. Tai, kad pareiškėja gyveno pas senelius A. M. ir J. L. M. nepateikė pagrįstų įrodymų. Pažymi, kad liudytojai patvirtino, jog pareiškėja minėtame bute negyveno. Teigia, kad apelianto tėvas lankydavosi pas brolį A. M. ir jis niekada nebuvo matęs bute pareiškėjos. Teigia, jog kritiškai vertintini argumentai, jog pareiškėja prižiūrėjo senelį, kadangi faktiškai po J. M. mirties jis vienerius metus iki (duomenys neskelbtini) gyveno vienas. Pažymi, kad po A. M. mirties pareiškėja pasiėmė buto raktus ir nieko į jį neįleido, butą nuomojo ir nesidalino gaunamais pinigais. Mano, kad apeliantės priekaištai dėl senelių laidojimo yra nepagrįsti, teigia, jog laidotuvėms pakako senelių pensijos ir išmokos laidotuvėms, kadangi gedulingi pietūs nebuvo rengiami.
17.3. Nurodo, kad pareiškėjos atstovė užduodamais klausimais darė poveikį pareiškėjai, kai ji nurodė, jog A. M. duodavo pinigų buto mokesčiams, o ji sumokėdavo, pirkdavo maisto. Teigia, kad dalis klausimų buvo menami, todėl pareiškėjos paaiškinimai vertintini kritiškai. Nurodo, kad pareiškėjos argumentai jog ji po senelio mirties išsaugojo dokumentus vertintinas kritiškai, kadangi ji nepateikė mokėjimo knygelių. Pažymi, kad paveldėjimas turi įvykti per tris mėnesius, A. M. toliau gyveno ginčo bute, turtas nebuvo atidalintas, toliau naudojosi likusiais baldais, namų apyvokos daiktais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas. Nurodo, kad pareiškėjos argumentai jog senelis norėjo jai padovanoti butą ar sudaryti testamentą nėra pagrįsti įrodymais. Pažymi, kad galvojo, jog butas yra A. M. nuosavybė, tai yra, kad jis po sutuoktinės mirties paveldėjo visą butą. Pažymi, kad suinteresuotas asmuo Ž. Š. taip pat prašė nustatyti juridinį faktą jog ji priėmė palikimą, tačiau vėliau posėdžio metu nurodė, kad atsisako savo reikalavimo, jei palikimas atiteks apeliantui.
Atsiliepimas
18. Pareiškėja E. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
18.1. Nurodo, kad po J. L. M. mirties, nesant velionės testamento, buvo paveldima pagal įstatymą ir vienintelė pirmos eilės įpėdinė buvo dukra Z. Š., kuri jokia forma savo motinos palikimo (1/2 buto ir kito likusio turto) nepriėmė, dėl ko senelės turtą paveldėjo pareiškėja E. Š.. Nurodo, kad Z. Š. nepriėmė palikimo, kadangi bute faktiškai gyveno dukra E. Š. ir jame tvarkėsi po senelės mirties. Nurodo, kad apeliaciniame skunde kvestionuojamas pareiškėjos gyvenimo faktas bute, tačiau tai patvirtina byloje esantys duomenys apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat daugiabučių namų savininkų bendrijos pažyma, kurioje užfiksuota, jog pareiškėja ginčo bute gyveno, taip pat tai patvirtino ir suinteresuoti asmenys L. Š., T. Š., kurie nurodė, kad ginčo bute gyveno jų sesuo ir ji mokėjo mokesčius, tai patvirtino ir liudytojai N. B. ir S. K.. Pažymi, kad teismas pagrįstai kritiškai A. A. Š. parodymus, kuris bute lankėsi prieš 20 metų.
18.2. Nurodo, kad apeliaciniame skunde aptariami nesąžiningi pareiškėjos veiksmai suinteresuotų asmenų atžvilgiu, tačiau nenuginčytas faktas, kad tiek senelę J. L. M., tiek senelį A. M. palaidojo ir visomis laidotuvėmis rūpinosi viena pareiškėja. Pažymi, kad Ž. Š., A. M. seneliai paskutiniais gyvenimo metais visiškai nerūpėjo, tai, kad Ž. Š. nežiojo apie senelių mirtį rodo jos nesidomėjimą šių žmonių gyvenimu, o ne pareiškėjos nesąžiningą elgesį. Priešingai, E. Š. rūpėjo ne tik senelės turtas, bet ir moraliai dalykai: nebiologinio senelio priežiūra, pagalba buityje, jo laidotuvės ir pan. Liudytoja S. K. parodė, jog ji lankydavosi bute ir visada mokėdavo tik J. L. M., nes, anot liudytojas, A. M. „buvo kaip ir neįgalus“. Pažymi, kad priešinai nei teigia apeliantas, pareiškėja pateikė perimtus dokumentus, taip pat duomenis apie skolų už butą nebuvimą.
18.3. Nurodo, kad priešingai nei įrodinėja apeliantas pareiškėjos paaiškinimai buvo nuoseklūs ir juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Apeliaciniame skunde akcentuojamas A. M. gyvenimas bute, tačiau nei įstatymas nei teismų praktika nenumato tokio palikimo priėmimo būdo kaip gyvenimas likusiame palikėjo būste. Apeliantas skunde nurodo, kad A. M. faktinis valdymas pasireiškė tokiais veiksmais - liko gyventi bute, mokėjo viso buto mokesčius, naudojosi baldais, namų apyvokos daiktais, buitine technika, tačiau tokie tokio pobūdžio veiksmai nelaikytini aktyviais įpėdinio veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą, ypač kai byloje nėra jokio įrodymo, patvirtinančio A. M. mokesčių mokėjimą už J. L. M. buto dalį. Pažymi, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog A. M. atliko kokius nors aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti sutuoktinės turto dalį, nurodo, kad jo valia buvo, jog visus reikalus tvarkytų pareiškėja.
19. Suinteresuotas asmuo Ž. Š. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo jį tenkinti visa apimtimi. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
19.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino susiklosčiusius teisinius santykius po A. M. mirties, neteisingai interpretavo faktinį palikimo priėmimą. Teigia, kad po palikėjos mirties bute liko gyventi jos sutuoktinis A. M., todėl jis priėmė palikimą. Nurodo, kad nors teismui teikė savarankišką reikalavimą pripažinti, jog ji faktiškai priėmė palikimą jį pradėjus valdyti, tačiau įvertinus faktinę padėtį nutarė apeliacinio skundo neteikti.
19.2. Nurodo, kad nuolat lankėsi ginčo bute, priėmė J. L. M. daiktus, o bute liko gyventi A. M. kuris ir tvarkėsi bute pagal savo galimybes, mokėjo mokesčius. Mano, kad būtent A. M. priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti, pažymi, kad butas nebuvo padalintas, nebuvo nustatyta naudojimosi juo tvarka, jis naudojosi tais pačiais baldais, namų apyvokos reikmenimis. Mano, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja ginčo bute deklaravo gyvenamąją vietą, vienintelė turi buto raktus, nesudaro pagrindo išvadai, jog ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.
19.3. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertimo mokesčių mokėjimo aplinkybes, neatsižvelgė į tai, jog mokesčius mokėjo A. M.. Pažymi, kad pareiškėja savavališkai ir nesitardama su įpėdiniais pasiėmė buto raktus, sudarė kliūtis patekti į butą, jį išnuomojo dėl ko kilo ginčas, o ir gaunamu nuomos mokesčiu nesidalino. Pažymi, kad nepagrįsta teismo išvada, jog pareiškėjai pretenzijos nebuvo reiškiamos, kadangi jos buvo reiškiamos, be to, teismas netinkamai vertino liudytojų N. B., S. K. parodymus, jog bute faktiškai gyveno pareiškėja E. Š..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
22. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, teigia, jog pareiškėjos teiginiai vertintini kaip tikėtini, neparemti įrodymais. Nurodo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog gyveno pas senelius, liudytojai šią aplinkybę taip pat paneigė. Apeliantas kritiškai vertina argumentus, jog pareiškėja prižiūrėjo senelį, kadangi faktiškai po J. L. M. mirties jis vienerius metus iki (duomenys neskelbtini) gyveno vienas. Pažymi, kad po A. M. mirties pareiškėja pasiėmė buto raktus ir nieko į jį neįleido, butą nuomojo ir nesidalino gaunamais pinigais. Mano, kad palikėjos J. L. M. turtą faktiškai priėmė A. M., nes jis ir toliau liko gyventi bute, naudojosi tais pačiais baldais ir faktiškai priėmė palikimą. Teigia, kad pareiškėjos priekaištai dėl senelių laidojimo yra nepagrįsti, nes laidotuvėms pakako pensijos ir išmokos laidotuvėms, kadangi gedulingi pietūs nebuvo rengiami. Mano, kad pareiškėjai taip pat atstovės menamais klausimais buvo daromas poveikis.
23. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad palikėjai J. L. M. ir (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Palikėja J. L. M. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas A. M. mirė (duomenys neskelbtini). Jie bendrų vaikų neturėjo. Palikėjams po ½ dalį nuosavybės teise priklausė 1 kambario butas, 30.29 kv. m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini). Remiantis bylos duomenimis palikėja J. L. M. turėjo dukrą Z. Š. (gimimo liudijime – Ž.), kurios dukros yra pareiškėja E. Š. ir suinteresuotas asmuo Ž. Š.. Pažymėtina, jog suinteresuotas asmuo Ž. Š. savarankišku reikalavimu prašė nustatyti juridinį faktą, jog ji priėmė palikėjos J. L. M. palikimą, praktiškai pradėjusi jį valdyti. Šis Ž. Š. reikalavimas pirmosios instancijos teismo sprendimu netenkintas ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis įsiteisėjusi. Pažymėtina, jog Z. Š. yra pirmos eilės įpėdinė – J. L. M. dukra, pareiškėja yra antros eilės įpėdinė – J. L. M. vaikaitis, galintis paveldėti pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdinei – Z. Š. nepriėmus J. M. palikimo (CK 5.11 straipsnio 2 dalis).
24. Po palikėjo A. M. mirties (duomenys neskelbtini) jo palikimą priėmė ketvirtos eilės įpėdiniai brolis A. A. M. ir sesuo J. M.. Po A. A. M. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė apeliantas A. M. (vaikas, pirmos eilės įpėdinis), jo brolis palikimo atsisakė. Pažymėtina, jog paveldėjimo teisių 2024 m. lapkričio 25 d. dovanojimo sutartimi J. M. padovanojo A. M. visas paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias po A. M. mirties. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas tarp įpėdinių dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo - pareiškėja E. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios palikėjos J. L. M. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, apeliantas A. M. prašo nustatyti, kad po palikėjos J. L. M. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą sutuoktinis A. M..
25. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
26. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Vertinant, buvo ar ne, palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
27. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai).
28. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
29. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, jog pareiškėja E. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, kadangi ji ginčo bute negyveno, tai apelianto vertinimu patvirtina suinteresuoto asmens Ž. Š. Š. ir liudytojų parodymai. Nurodo, kad apeliantui yra žinoma jog jo tėvas, palikėjas A. A. M. kiekvieną šeštadienį užeidavo pas brolį A. M. ir ten pareiškėjos E. Š. nebūdavo. Pažymi, kad apeliantė faktiškai gyveno Dainavoje, kur prižiūrėjo neįgalų brolį, rūpinosi jo globa. Nurodo, kad pareiškėjos E. Š. paaiškinimai dėl mokesčių mokėjimo aplinkybių pirmosios instancijos teisme taip pat buvo įtakoti jos atstovės.
30. Bylos duomenimis pareiškėja E. Š. savo gyvenamąją vietą nuo 2003 metų yra deklaravusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau apelianto teigimu pareiškėja E. Š. ginčo bute faktiškai negyveno, mano, kad pareiškėja nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismas įrodymus, liudytojų parodymus vertino netinkamai. Su šiais apelianto argumentais nesutiktina. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į byloje pateiktą daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės 2024 m. liepos 17 d. pasirašytą pažymą, kurioje nurodyta, jog pareiškėja E. Š. gyveno senelės (palikėjos J. L. M.) bute ir jį prižiūrėjo sutuoktinių (palikėjų) būstą po jų mirties, yra sumokėjusi visus mokesčius ir bendrijai skolų neturi. Byloje dalyvavusi liudytoja S. K. taip pat nurodė, kad gyvena gretimoje laiptinėje, tvarkė bendrijos mokesčius, nors nematė, jog ginčo bute gyveno pareiškėja, nes ji ten nesilankė, bet patvirtino, jog po palikėjos J. L. M. mirties tik pareiškėja mokėjo bendrijos mokesčius ir pristatydavo pinigus, taigi šiuo atveju tiek ginčo name esančio buto bendrijos pirmininkės pasirašyta pažyma, tiek gretimoje laiptinėje gyvenančios liudytojos S. K. paaiškinimai, kuri rinkdavo butų gyventojų mokamus mokesčius, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčo name apeliantė gyveno ir mokesčius mokėjo.
31. Kita vertus, apeliantas liudytojų parodymus vertina selektyviai - nors apeliantas nurodo, kad liudytojas A. M. patvirtino, jog lankėsi ginčo bute ir ten pareiškėją matė 3 - 5 kartus, tačiau ta aplinkybė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, jog pareiškėja nedalyvaudavo išgertuvėse, neįrodo aplinkybės, kad ji pas senelius negyveno. Priešingai, aplinkybę jog pareiškėja ginčo bute gyvendavo, rūpinosi palikėjais, patvirtino suinteresuoti asmenys L. Š., T. Š., A. Š., liudytojas N. B.. Nors apelianto teigimu aplinkybę, jog ginčo bute pareiškėja negyveno patvirtinta suinteresuoto asmens Ž. Š. (Š.) su savarankiškais reikalavimais paaiškinimai, tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, jog ji be kita ko nurodė, kad po močiutės mirties bute nesilankė, vienintelį kartą lankėsi kai paėmė skalbimo mašiną tai suderinusi su pareiškėja, todėl minėti suinteresuoto asmens paaiškinimai nei patvirtina, nei paneigia ar po palikėjos mirties bute pareiškėja faktiškai liko gyventi ir tokiu būdu priėmė palikėjos palikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų L. Š., T. Š., A. Š., liudytojo N. B. paaiškinimai, daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės 2024 m. liepos 17 d. pasirašyta pažyma, su pareiškėjos pareiškimu pateikti „Perlas“ mokėjimo kvitai, liudytojos S. K. paaiškinimai dėl mokesčių mokėjimo aplinkybių, leidžia daryti išvadą, jog tik pareiškėja E. Š. rūpinosi palikėjos J. L. M. palikimu ir juo rūpinasi iki šiol, moka mokesčius, minėtame bute gyveno ir tokiais veiksmais, kaip antros eilės palikėjos J. L. M. įpėdinė faktiškai priėmė jos palikimą (duomenys neskelbtini) pradėjusi palikimą valdyti.
32. Apeliantas taip pat teigia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjos E. Š. atstovė jai darė poveikį menamais klausimais aiškinantis aplinkybes dėl mokesčių mokėjimo, tačiau su šiuo argumentu nėra pagrindo sutikti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjos atstovė uždavė pareiškėjai klausimus apie mokesčių mokėjimą po palikėjos J. L. M. mirties, kokia dalimi prie mokesčių mokėjimo prisidėjo A. M., kas rūpinosi renovacijos klausimais (2024 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašo 35 – 38 min.). Sekančiame teismo posėdyje pareiškėja detalizavo mokesčių mokėjimo aplinkybes, paaiškino, kad iš palikėjo A. M. gaudavo 20 – 50 Eur mokesčiams, tačiau jų nepakakdavo visiems mokesčiams sumokėti ir ji faktiškai prisidėdavo prie buto išlaikymo (pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 23 d. garso įrašo 23 – 26 min.). Šios aplinkybės nėra prieštaringos byloje esantiems rašytiniams įrodymams - kaip minėta nutarties 30 punkte, byloje pateikta daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkės 2024 m. liepos 17 d. pažyma patvirtina, kad būtent pareiškėja mokėjo mokesčius, pareiškėja su pareiškimu pateikė ir „Perlas“ mokėjimo kvitus apie sumokėtus komunalinius mokesčius, mokesčių mokėjimo faktą patvirtino ir liudytoja S. K., kuri taip pat patvirtino, kad šiuo metu yra 28 Eur skola, kas įvertinus šių rašytinių įrodymų visumą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja butu rūpinasi nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol, į tai, kad byloje apeliantas nepateikė minėtų aplinkybių paneigiančių įrodymų, daroma išvada, kad tik palikėjos J. L. M. antros eilės įpėdinė, pareiškėja E. Š. aktyviais veiksmais priėmė jos palikimą – gyvendavo ginčo bute, mokėjo mokesčius, priėmė palikėjos daiktus ir dokumentus ir nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol vienintelė rūpinasi palikėjos turtu (CPK 185 straipsnis).
33. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl daiktų ir dokumentų priėmimo, tačiau su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Ž. Š. Š. pareiškusi savarankiškus reikalavimus nurodė, kad po palikėjų mirties buto raktus turėjo tik E. Š. ir po palikėjų mirties ji pasiėmė tik skalbimo mašiną, ji taip pat nurodė, kad po močiutės mirties bute nesilankė. Antra, kaip minėta nutarties 30-31 punktuose, pareiškėja gyvendavo ginčo bute, naudojosi likusiu palikėjos J. L. M. turtu, nurodė, kad nereikalingus jos daiktus išmetė, kai kuriuos pasiliko, o ir vėliau skalbimo mašiną perdavė savo seseriai Ž. Š. Š., kas leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja E. Š., kaip antros eilės J. L. M. įpėdinė faktiškai priėmė palikėjos palikimą, gyveno ginčo bute, naudojosi likusiais palikėjos daiktais, sprendė dėl jų likimo, bet kokių duomenų apie tai, jog palikėjas A. M. ar kiti įpėdiniai tam prieštaravo ir ar bet kuris kitas asmuo disponavo J. L. M. dokumentais byloje duomenų nėra, kas leidžia daryti išvadą, jog palikėjos J. L. M. palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti priėmė tik jos antros eilės įpėdinė pareiškėja E. Š. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), dėl ko darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, pagrįstai tenkino pareiškėjos E. Š. pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. Š. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios palikėjos J. L. M. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
34. Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad palikėjos J. L. M., mirusios (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą sutuoktinis, palikėjas A. M., miręs (duomenys neskelbtini) kadangi jis toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, naudojosi apyvokos daiktais. Pažymi, kad butas tarp sutuoktinių nebuvo atidalintas, naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, atskiros mokėjimo už butą sutartys nebuvo sudarytos, todėl toliau gyvendamas bute jis priėmė ir sutuoktinės palikimą.
35. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad palikėjai J. L. M. ir A. M. santuokoje įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2024 m. birželio 26 d. duomenimis butas yra vieno kambario, 30.29 kv. m. bendro ploto (naudingas plotas 15.70 kv. m.). Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad palikėjas A. M. po sutuoktinės mirties liko gyventi ginčo bute, duodavo lėšų pareiškėjai E. Š. mokesčių sumokėjimui, tai patvirtino ir pati pareiškėja, nurodydavo, kad gaudavo 20 – 50 Eur, tačiau pareiškėjos E. Š. teigimu, duodamų lėšų nepakakdavo viso buto mokesčiams apmokėti ir ji taip pat prisidėjo prie buto išlaikymo, prižiūrėdavo A. M., pirkdavo jam maisto produktus, buities prekes, padėjo jam buityje (pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 23 d. posėdžio garso įrašo 23 – 26 min.). Pareiškėja E. Š. kartu su pareiškimu pateikė ir įrodymus apie mokesčių mokėjimą – „Perlas“ mokėjimo kvitus už įvairias komunalines paslaugas, byloje taip pat nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėja vėliau butą išnuomojo. Tai patvirtino ir liudytoja S. K., kuri rinkdavo gyvenamojo namo bendrijos mokesčius ir gyveno gretimoje laiptinėje.
36. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog apeliantas ar jo brolis A. A. M. ir sesuo J. M. (A. M. įpėdiniai) nuo (duomenys neskelbtini) bet kokia forma prisidėjo prie ginčo buto išlaikymo, remonto ir pan. byloje duomenų nėra. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į liudytojos S. K. parodymus pirmosios instancijos teisme, kuri nurodė, jog ji rinkdavo namo bendrus (bendrijos), sunaudoto vandens mokesčius, pažinojo abu palikėjus, mokesčius mokėdavo palikėja L. J. M., o vėliau pinigus pradėjus rinkti lėšas sutartu laiku patalpose. Nurodė kad pinigus pristatydavo pareiškėja E. Š., kuri liudytojos teigimu visą laiką sąžiningai mokėjo mokesčius. Minėta liudytoja taip pat patvirtino, jog lėšas mokesčiams atnešdavo tik E. Š., o vėliau – nuomininkai. Pažymėjo, kad skola bendrijai yra apie 28 Eur. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą darytina išvada, jog apeliantas neįrodė, jog A. M. faktiškai išlaikė ginčo butą mokėdamas mokesčius ne tik už savo, bet ir už palikėjos J. L. M. turto dalį ir tokiu būdu (mokesčiu mokėjimu) priėmė jos palikimą. Pirma - tokių rašytinių įrodymų byloje nėra - šiuo atveju tik pareiškėjos E. Š. paaiškinimai patvirtina, jog palikėjas A. M. duodavo lėšų (20 – 40 Eur), tačiau šių lėšų nepakako visiems mokesčiams sumokėti, taip pat pareiškėja nurodė, kad tik ji nurašydavo skaitliukų duomenis mokesčių mokėjimui, kas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, nesant kitų įrodymų, jog būtent pareiškėja E. Š. rūpinosi anksčiausiai nuo (duomenys neskelbtini) mokesčių apskaita (nurašant skaitliukų duomenis) ir juos faktiškai apmokėjo panaudojant ir dalį A. M. lėšų. Antra - liudytojų parodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad iš esmės visa buto priežiūra, mokesčiu mokėjimu, faktiškai tiek iki palikėjo A. M. mirties, tiek ir vėliau, rūpinosi tik antros eilės J. L. M. įpėdinė - pareiškėja E. Š.. Tai patvirtino daugiabučio namo bendrijos mokesčius tvarkanti liudytoja S. K., pareiškėjos broliai L. Š., A. Š., T. Š., liudytojas N. B., kuris lankydavosi ginčo bute, kuriame jo teigimu E. Š. gyveno.
37. Nors apeliantas teigia, kad palikimo priėmimo faktą iš esmės patvirtina tai, jog A. M. toliau liko gyventi ginčo bute, naudojosi bendrais daiktais, akcentuodamas, jog kilnojamasis turtas tarp sutuoktinių nebuvo padalintas, o ir naudojimosi tvarka butu nebuvo nustatyta, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką faktinis naudojimasis bendrąja jungtine nuosavybe buvusiais daiktais nėra pakankamas įrodymas išvadai, kad pergyvenęs sutuoktinis priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti turtą. Tokiu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po palikimo atsiradimo, tai yra ar jo veiksmus dėl palikimą sudarančio turto galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
38. Pirmiausia, pažymėtina, kad įpėdinio veiksmų fakto ir pobūdžio vertinimui gali turėti įtakos ir jo, kaip teisės subjekto, ypatumai bei individualios savybės (pvz., amžius, sveikatos būklė, jo socialiniai gebėjimai ir pan.). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, tai yra ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodinėjo, o ir byloje nepateikta duomenų, jog palikėjas A. M. dėl savo sveikatos būklės, amžiaus, socialinių gebėjimų, negalėjo išreikšti valios dėl palikėjos J. L. M. palikimo priėmimo ar pateikti palikimo atsisakymą. Palikėjos J. L. M. palikimo atsiradimo momentu A. M. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, byloje nėra duomenų jog tuo momentu jis buvo prastos sveikatos ir neturėjo galimybės aktyviais veiksmais patvirtinti palikimo priėmimo faktą ir ar pateikti palikimo atsisakymą, todėl nesant atliktų minėtų veiksmų, vertintina ar A. M. įgyvendino paveldėjimo teisę CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu, tai yra priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.
39. Kaip minėta nutarties 37 punkte, ta aplinkybė, jog A. M. liko toliau gyventi jam kartu su sutuoktine priklausiusiame bute, savaime nėra pagrindas išvadai, jog jis tokiu būdu priėmė sutuoktinės palikimą, šiuo atveju - sutuoktinei priklaususios buto dalies palikimą. Ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad pareiškėja E. Š. minėtame bute buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 2003 metų, o tiek pareiškėjos E. Š., tiek suinteresuotų asmenų L. Š., T. Š., S. K. paaiškinimai, procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog po palikėjos J. L. M. mirties pareiškėja gyveno pertraukomis kartu ginčo bute su A. M., rūpinuosi juo ir J. L. M. turto priežiūra, mokėjo mokesčius, pirkdavo A. M. maistą, buities prekes. Kaip minėta nutarties 38 punkte nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų apie tai, jog palikėjas A. M. bet kokiais veiksmais siekė ir ar buvo išreiškęs savo valią priimti sutuoktinės J. L. M. palikimo dalį, kaip ir nėra duomenų apie tai, jog objektyvios priežastys kaip sveikatos būklė, amžius, socialiniai gebėjimai ir pan. trukdė tai padaryti. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos pateikti paaiškinimai, liudytojų parodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pareiškėja rūpinosi abejais palikėjais J. L. M. ir A. M., rūpinosi jų laidotuvėmis, nors šiuo aspektu apeliantas kritikuoja, jog laidotuvėms pakako gautų išmokų, tačiau apeliaciniame skunde neginčijama, jog laidotuvėmis faktiškai rūpinosi tik pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, jog po palikėjos J. L. M. mirties pareiškėja E. Š. gyveno minėtame bute, tvarkė palikėjos daiktus, į tai, jog byloje nėra duomenų, jog palikėjas A. M. tam prieštaravo, į tai, kad pareiškėja E. Š. rūpinosi tiek ginčo butu tiek abejais palikėjais, jų laidotuvėmis, į tai, kad ginčo butą nuo (duomenys neskelbtini) metų tvarko ir prižiūri tik pareiškėja E. Š., darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog byloje nepakanka rodymų nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. L. M. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti jos turtą sutuoktinis, palikėjas A. M..
40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nusprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį naikinti ir ar pakeisti apelianto apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties.
41. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
42. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes, taikė materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurį naikinti ir ar pakeisti apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl ko nutariama apeliacinio skundo reikalavimų netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apelianto apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Suinteresuotas asmuo Ž. Š. duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja pateikė įrodymus, jog patyrė 250 Eur advokato pagalbos išlaidų, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (2025 m. gegužės 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. S-5/2025, akcinės bendrovės „Swedbank“ 2025 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami visiškai, nutariama priteisti pareiškėjai E. Š. iš apelianto A. M. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai E. Š. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš apelianto A. M..