Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Reginos Gaudutienės ir Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. P. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. P. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 3 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. M. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nagrinėjama Kauno apygardos teisme, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003-04-10 įstatymo Nr. X-1495 red., įsigaliojusi 2003-05-01) šiomis aplinkybėmis:

jis dėl savanaudiškų paskatų ne vėliau, kaip nuo 2015 m. birželio mėn. 26 d. dalyvavo V. P. (kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas) suburtos organizuotos grupės, susidedančios iš V. P., K. Z., V. M. ir užsiimančios neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų ir jų kontrabanda bei platinimu, veikloje ir turėdamas atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje vykdė atskiras užduotis, susijusias su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų surinkimu, t. y. neteisėtu narkotinių medžiagų laikymu ir gabenimu. Dalyvaudamas organizuotos grupės veikloje ir organizatoriui V. P. neteisėtai įgijus labai didelį kiekį narkotinės medžiagos kokaino, jį paslėpus tarp įmonėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamų akmens anglių ir tokiu būdu nepateikiant muitinės kontrolei, į Lietuvos Respubliką, per Klaipėdos teritorinės muitinės Jūrų uosto postą, per du kartus: 2015 m. birželio 26 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos akmens anglies ir 2016 m. liepos 1 d. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos slepiant tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ gabenamos akmens anglies, kontrabandos būdu atgabenus labai didelį kiekį, ne mažiau kaip 71 kg narkotines medžiagos kokaino, vykdydamas bendrą organizuotos grupės sumanymą ir atlikdamas savo atskirą vaidmenį organizuotoje grupėje 2015 m. liepos mėn. 1 d. atvyko į Lietuvos Respubliką, kur susitiko su kitais organizuotos grupės nariais K. Z., o vėliau ir V. M..

2015 m. liepos 3 d., tęsdamas bendrus nusikalstamus veiksmus nukreiptus į labai didelio kiekio kokaino gabenimą ir tolesnį platinimą, D. P. M., atlikdamas savo vaidmenį ir turėdamas atskirą užduotį tarp 129 t akmens anglies krovinio, surasti ir išimti ne mažiau kaip 71 kg narkotinės medžiagos kokaino ir tuo pačiu kokaino paieškoms apmokyti K. Z., V. M., 2015 m. liepos 3 d. apie 10.30 val. atvyko į V. P. išnuomotą sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai buvo laikomas labai didelis kiekis kokaino. Būdamas sandėlyje ir tokiu būdu bendrais veiksmais, kaip organizuotos grupės narys, neteisėtai laikydamas labai didelį kiekį - ne mažiau kaip 71 kg kokaino, D. P. M., kartu su kitais organizuotos grupės nariais V. M., K. Z., turėdamas tikslą platinti, 2015 m. liepos 3 d. laikotarpiu nuo 10.30 val. iki 14.15 val., iš viso, ne mažesnio kaip 71 kg kokaino kiekio, išrinko ir į atskirą maišą supakavo 11 kg 800 g narkotinės medžiagos kokaino ir pagal išankstinį susitarimą šį labai didelį kiekį kokaino perdavė K. Z., tolesniam kokaino gabenimui ir platinimui. Tokiu būdu D. P. M., veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai įgijo, gabeno ir kontrabandos būdu į Lietuvos Respubliką atgabeno, bei sandėlyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų - kokaino, turėdamas tikslą platinti.

2015 m. liepos 3 d. D. P. M. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2017 m. balandžio 3 d.

Apygardos teismas, nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, iš esmės pakartojo savo ankstesnių nutarčių motyvus. Teismas nurodė, kad gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs, slėpsis. Kadangi D. P. M. gyvena Nyderlandų Karalystėje, yra gimęs Kolumbijos Respublikoje, jis gali bandyti išvykti į šias valstybes siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas neatsižvelgė į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. D. P. M. 27 metus nuolatos gyveno Europos Sąjungos valstybėje. Tačiau bet koks bandymas pasislėpti Nyderlandų Karalystėje yra pasmerktas žlugti, nes Europos Sąjungoje yra sudarytos visos teisinės priemonės nustatyti pasislėpusį asmenį ir jį grąžinti baudžiamąjį persekiojimą vykdančiai valstybei.

Gynėjas abejoja teismo argumentais, susijusiais su D. P. M. galimybe išvykti į Kolumbijos Respubliką. Nurodo, kad į šią šalį galima nuvykti tik lėktuvu, tačiau aerouoste reiktų praeiti dvigubą ar net trigubą kontrolę. Dėl šios priežasties teismas formaliai konstatavo esant neišnykusį BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą, nes realiai išvykti iš Lietuvos D. P. M. neturi jokios galimybės.

D. P. M. turi šeimą ir vaikus Nyderlandų Karalystėje, todėl jis siejamas tvirtais socialiniais ryšiais Europos Sąjungos valstybėje, kuri priklauso Šengeno erdvei. Dėl šios priežasties tokie ryšiai neturėtų būti vertinami kitaip nei Lietuvos Respublikos piliečių socialiniai ryšiai Lietuvoje.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje suimtas laikomas tik vienintelis D. P. M., todėl galima pagrįstai teigti, kad jis yra diskriminuojamas tik dėl to, kad nėra Lietuvos Respublikos pilietis. Tačiau priešingai nei kiti kaltinamieji, D. P. M. yra neteistas ir tuo yra pranašesnis už kitus kaltinamuosius šioje byloje, kuriems griežčiausia kardomoji priemonė buvo panaikinta nepaisant jų daugkartinių teistumų. Tai dar vienas akivaizdus įrodymas, kad jo ginamasis diskriminuojamas dėl savo tautybės ir pilietybės.

Teismas visai neatsižvelgė į tai, kad nuo 2016 metų spalio mėnesio yra išnuomotas butas (duomenys neskelbtini), Kaune, kurį D. P. M. sugyventinė W. K. nuomoja ir kas mėnesį moka nuomos mokestį, kad galėtų atvykti susitikti su juo ir, kad D. P. M. turėtų kur gyventi jei būtų paleistas į laisvę. Ši aplinkybė patvirtina, jog sutuoktinius sieja tamprūs šeimyniniai ryšiai, kurie neleis kaltinamajam pasielgti lengvabūdiškai ir pasislėpti nuo teismo. Be to, kaltinamojo sutuoktinė pasiryžusi sumokėti labai didelio dydžio užstatą, o tai vertintina kaip labai svarbi užtikrinimo priemonė, kad kaltinamasis nesislėps nuo teismo. Gynėjo teigimu, jo ginamojo šeimai tai labai didelė suma.

Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad būdamas laisvėje D. P. M. darys naujus nusikaltimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016-11-07 nutartyje konstatavo, jog BPK 122 straipsnio 3 dalies pagrindas D. P. M. buvo nustatytas nepagrįstai ir šį pagrindą pašalino, todėl nėra suprantama, kodėl teismas nesivadovauja aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais toje pačioje byloje.

Skundo padavimo dienai D. P. M. yra suimtas daugiau kaip 21 mėnesį, o tai labai ilgas laiko tarpas. Be to, ikiteisminis tyrimas buvo baigiamas skubotai, byla perduota į teismą D. P. M. net neįteikus išversto į jo gimtąją kalbą kaltinamojo akto, todėl jis net nežino kuo jis yra kaltinamas ir kuo tas kaltinimas grindžiamas. Teisingumo principo įgyvendinimas yra susijęs su asmens teisės į teisingą procesą užtikrinimu, o nekaltumo prezumpcija galioja ir kitataučiams.

Pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo taikymas suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje, todėl pratęsdamas suėmimo terminą virš 6 mėnesių, tuo labiau virš 18 mėnesių, teismas privalo laikytis BPK 122 straipsnio reikalavimų.

EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad suėmimas negali būti nuolat tęsiamas remiantis tik formaliais teiginiais, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) tik dėl to, kad yra įtariamas sunkių nusikaltimų padarymu ir dėl to jam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (EŽTT sprendimai bylose Jėčius prieš Lietuvą, Bykov prieš Rusiją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją).

Apygardos teismas nesvarstė galimybės taikyti D. P. M. švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjo teigimu, yra pakankamai kitų kardomųjų priemonių, tokių kaip elektroninės sekimo priemonės, dokumentų paėmimas, namų areštas, kurias paskyrus, kaltinamasis būtų kontroliuojamas ir tai užtikrintų asmens dalyvavimą procese.

Skunde teigiama, kad D. P. M. sutuoktinė į teismo depozitinę sąskaitą buvo įnešusi 100000 Eur užstatą, kaip garantą, kad kaltinamasis tikrai nebėgs ir nesislėps. Tokia pinigų suma kaltinamojo šeimai yra itin didelė ir jos prarasti kaltinamasis nerizikuotų vien dėl šeimos gerovės. Kaltinamasis yra pats suinteresuotas bylos eiga, ypač kuo trumpesne proceso eiga.

Skunde nurodoma, kad D. P. M. yra ramaus būdo, nelinkęs į agresiją ar alkoholio vartojimą, dėl ko nėra pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, nedalyvaus procesiniuose veiksmuose, slapstysis ar kitaip trukdys procesui. Priešingai, yra visos prielaidos, kad asmuo liks Kaune, (duomenys neskelbtini), ypač kai čia atvyksta ir jo šeima.

Gynėjo teigimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas visas aplinkybes vertino formaliai ir kaltinamojo nenaudai, kas pažeidžia jo teises į teisingą teismą.

Kaltinamojo D. P. M. gynėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį, kuria D. P. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir paskirti švelnesnes kardomąsias priemones - užstatą, dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą ir kt.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių būtina sąlyga yra duomenų (įrodymų), leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys (įrodymai) vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Šioje baudžiamosios bylos stadijoje kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Teismui skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad D. P. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti 2015-07-03 sandėlio apžiūros protokole, 2015-07-04 objektų apžiūros protokole, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-07-03 kratos protokole, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nustatyta, kad minėtame maiše yra labai didelis kiekis kokaino (11 kg) bei kitoje bylos medžiagoje.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.

Pratęsdamas kaltinamojo D. P. M. suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas skundžiamoje nutartyje nurodė pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Pagal teismų praktiką, kuri yra vienas iš teisės šaltinių, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei, remiantis šia aplinkybe, galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

D. P. M. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių ir viena labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Už labai sunkaus nusikaltimo (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos) padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų, tuo tarpu už sunkaus nusikaltimo (kvalifikuotos kontrabandos) padarymą baudžiamasis įstatymas taip pat numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis siekia nuo trejų iki dešimties metų.

Kita vertus, nusikaltimų sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios griežtos bausmės esant paminėtą suėmimo taikymo pagrindą turi patvirtinti ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad D. P. M. yra Kolumbijos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės pilietis, pastoviai gyvenantis Nyderlandų Karalystėje, taigi su Lietuvos Respublika jo nesieja jokie socialiniai, ekonominiai ryšiai.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos jis kaltinamas padaręs, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, kiekiu, mastu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei mano gynėjas, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Priešingai, turėdamas ryšių užsienyje, D. P. M. gali jais pasinaudoti, siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina ne tik pastarojo profesija - juvelyrikos verslas, kuriuo užsiima kaltinamasis (būtent dėl jo plėtros – naujų kontaktų paieškos, D. P. M. aiškinimu, jis atvyko į Lietuvos Respubliką), bet ir jam inkriminuojamų nusikaltimų (narkotinių medžiagų kontrabandos iš Kolumbijos į Lietuvą) padarymo aplinkybės, nes šis nusikaltimas turi tarptautinį pobūdį – buvo daromas kelių valstybių teritorijose. Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, jog būdamas laisvėje, D. P. M. gali siekti grįžti atgal į savo valstybę ir tokiu būdu išvengti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikoje vykdomo baudžiamojo persekiojimo.

Taigi, visuma aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės D. P. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pratęsiant kaltinamajam D. P. M. griežčiausią kardomąją priemonę skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta visuma aplinkybių, neteikiant nė vienai prioritetinės reikšmės. Nors D. P. M., kaip nurodo gynėjas, turi šeimą, iki bylos išnagrinėjimo kartu su šeima gali apsistoti jam išnuomotame bute, tačiau kaltinamojo gynėjo akcentuojami turimi socialiniai ryšiai nesulaikė D. P. M. nuo galimų nusikalstamų veikų darymo. Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas kaltinamajam D. P. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nurodė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą – darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ir jį iš esmės motyvavo gresiančios bausmės griežtumu bei nusikaltimų padarymo aplinkybių išdėstymu. Šioms teismo išvadoms nepritartina.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Kaip jau minėta, D. P. M. už inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą gresia labai griežta bausmė - laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, tuo tarpu už BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą numatytas laisvės atėmimas nuo 3 iki 10 metų. Tačiau vien tik gresiančios bausmės dydis negali būti pakankama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų apie D. P. M. teistumą ar padarytus administracinės teisės pažeidimus, kurie leistų charakterizuoti jį kaip asmenį linkusį nusikalsti bei pažeidinėti įstatymus. Todėl konstatuojama, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas skundžiamoje nutartyje yra nurodytas nepagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar 2016-11-24 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi šis pagrindas taip pat buvo pašalintas. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija sprendė, kad byloje esančių faktinių duomenų visuma nesudaro pagrindo pagrįstai manyti, jog D. P. M., būdamas nesuimtas, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Gynėjo skundą nagrinėjanti aukštesniojo teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada.

Baudžiamoji byla, kurioje D. P. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2017 m. sausio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas D. P. M. paskirta Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartimi, taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo D. P. M. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimu, šios medžiagos kontrabanda iš Kolumbijos į Lietuvos Respubliką, padarytas galimai veikiant organizuota grupe. Skundžiamoje bei šioje nutartyje išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad toks suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka Konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, EŽTT praktiką, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Tai, jog kitiems kaltinamiesiems šioje byloje paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, rodo, kad teismas individualizavo kardomųjų priemonių skyrimą. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos terminą, vertina būtent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remdamasis jomis nustato, kokia kardomoji priemonė jam skirtina. Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta, skundžiamoje nutartyje pakankamai motyvuotai nurodant, jog kaltinamajam D. P. M. taikyti švelnesnes kardomąsias priemones pagrindo nėra. Jokių diskriminacinio pobūdžio veiksmų prieš kaltinamąjį, kaip teigia gynėjas, nenustatyta.

Pripažinus, jog suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, t. y. konstatavus, jog tik suėmimu gali būti užtikrintas kaltinamojo dalyvavimas teismo procese, nėra pagrindo skirti kaltinamajam švelnesnes nei suėmimas kardomąsias priemones, o būtent – užstatą, dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą, kaip to skunde prašo gynėjas. Šios kardomosios priemonės yra per švelnios

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi kaltinamajam D. P. M. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 3 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.