- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- 1S-95-485/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00555-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- V. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos ( teisėjų kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,
nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų. Bausmės pradžia – 2022 m. vasario 21 d., bausmės pabaiga – 2031 m. rugpjūčio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. LK-N-48 nutarta taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų su intensyvia priežiūra pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį, 85 straipsnį.
3. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad Komisijos nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo V. M. asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis. Teismas padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos įstaigoje.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis V. M. skunde prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta bei neatitinka BVK 82 straipsnio paskirties, bausmės vykdymo progresyvumo principo bei individualizavimo reikalavimų. Skunde nuteistasis nurodo, kad yra pirmą kartą nuteistas, per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo fiksuota agresyvaus ar nestabilaus elgesio, jis dirba ir turi darbdavio patvirtinimą dėl darbo tęstinumo po paleidimo, yra vedęs, turi mažametį vaiką, palaiko stabilius socialinius ryšius. Nuteistojo vertinimu, lygtinis paleidimas suteiktų galimybę pilnavertiškai rūpintis dukra, užtikrinti jos išlaikymą, skirti laiko auklėjimui ir prisidėti prie jos gerovės. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismo nutartyje buvo akcentuota aplinkybė, jog jis buvo svarstomas dėl lokalizacijos pažeidimo, tačiau ši drausminė nuobauda yra panaikinta Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu, pripažinus ją nepagrįsta, todėl negalima buvo vadovautis panaikinta ir negaliojančia nuobauda.
4.2. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismo sprendime sureikšminamas impulsyvumo veiksnys, nepateikiant jokių konkrečių faktinių duomenų apie realius pažeidimus ar konfliktines situacijas. Sprendimas grindžiamas hipotetine prielaida apie galimą riziką, tačiau ne realiais elgesio faktais. Teismas jo charakterio bruožą – impulsyvumą nepagrįstai interpretavo kaip kriminogeninį veiksnį, neatsižvelgdamas į tai, kad asmens charakterio temperamentas nėra teisiškai reglamentuotas kriterijus lygiaverčiam bausmės atlikimui ar lygtinio paleidimo taikymui. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas pripažįsta, jog bendra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, todėl teisiškai yra nelogiška akcentuoti viena “dinaminį veiksnį” (impulsyvumą) kaip lemiamą kliūtį, kai bendra mokslinėmis metodikomis grįsta išvada patvirtina žemą riziką.
4.3. Skunde V. M. pažymi, kad lygtinio paleidimo komisijos sprendimą priėmė su juo kasdien dirbantys įkalinimo įstaigos specialistai, kurie stebi jo elgesį, vertina reakcijas stresinėse situacijose, analizuoja konfliktų sprendimo būdus, emocijų kontrolę bei charakterio savybių pokyčius. Komisija konstatavo, kad nusikalstamo elgesio rizika yra žema, impulsyvumas valdomas, resocializacijos procesas pažengęs ir paleidimas galimas taikant intensyvią priežiūrą, o teismo nutartyje nepateikta konkrečių faktinių duomenų, paneigiančių šias išvadas. Prokuroras neskundė komisijos nutarimo ir nepateikė teismui jokių neigiamų atsiliepimų ar prieštaravimų, todėl teismo atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą tokiomis aplinkybėmis neatitinka proporcingumo principo ir paneigia progresyvumo mechanizmo esmę.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. M. skundas atmestinas
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Jis pataisos įstaigoje dirba, neturi nuobaudų, dalyvauja resocializacijos programose, pozityvaus užimtumo veiklose, palaiko ryšius su artimaisiais, laisvėje turės gyvenamąją vietą bei patvirtintą darbo vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. V. M. nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai ši rizika yra žema. Taigi, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
8. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2025 m. gruodžio 30 d. atlikus nuteistojo V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nuteistajam nustatytas vienas dinaminis kriminogeninis veiksnys mąstymo ir elgesio srityje – būdingas impulsyvumas, kuris struktūrizuotoje aplinkoje šis veiksnys yra valdomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Taigi, nesumenkinant teigiamų nuteistojo elgesio aspektų, rodančių paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, svarbu pabrėžti, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai nėra jokių abejonių manymui, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
9. Vertinimo metu nuteistajam V. M. nustatyti trys apsauginiai veiksniai – jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teigiama darbinė motyvacija, patvirtinta galimybė įsidarbinti stiprūs ir palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvadoje yra duomenys apie tai, kad iki nusikalstamų veikų padarymo, nuteistasis kartu su sutuoktine įsigijęs nuosavą būstą, kuriame kartu gyveno, augino dukrą. Nuteistasis nurodė, kad iš karto po mokyklos išvyko dirbti į užsienį, paskui grįžo į Lietuvą, ir taip pat nuolatos kūrė darbinius santykius įvairiose vietose, bendra darbinė patirtis apie 13 metų. Taigi, sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad nors asmuo turi sukūręs pakankamai tvirtus ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą bei darbinės patirties, įvertinus tai, kad šie socialiniai ryšiai egzistavo ir iki nusikalstamos veikos bei jos padarymo metu, yra pagrindo manyti, jog šie veiksniai nelaikytini esminiais, išimtinai sulaikysiantys nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamumo.
10. Siekiant sukurti palankias asmens resocializacijos proceso sąlygas yra svarbūs nuteistojo savianalizės įgūdžiai, gebėjimas objektyviai ir kritiškai vertini savo asmenybę ir siekti asmeninių pozityvių pokyčių. Šiuo atveju abejonių dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo V. M. kelia ir jo mąstymo ypatumai bei jo korekcija. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. M. yra linkęs pateikti sau palankią informaciją, jis stokoja savo veiksmų pasekmių įvertinimo, gebėjimų nuosekliai siekti užsibrėžtų tikslų. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo V. M. nepripažino. Bausmės atlikimo metu nuteistasis teigia pripažįstantis savo kaltę, suvokiantis visuomenei bei artimiesiems ir sau padarytą žalą, vis tik, ankstesnį kriminalinį elgesį bei jo motyvus aiškina aplinkos įtaka, savo paties geraširdiškumu bei naivumu. Pažymėtina, kad nusikalstam veika buvo įvykdyta ne spontaniškai, o organizuotoje grupėje, nuteistasis joje atliko tam tikrus konkrečius su kitais nariais suderintus veiksmus, jai buvo ruošiamasi, veiksmai buvo iš anksto suplanuoti ir veika vykdyta per kelis kartus, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo požiūris į savo veiksmų motyvus, neduoda pagrindo išvadai apie V. M. gebėjimą objektyviai ir kritiškai vertinti savo veiksmus.
11. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismo nutartyje neteisingai nurodyta, jog jis buvo svarstomas dėl lokalizacijos pažeidimo, nes ši drausminė nuobauda yra panaikinta Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymu, pripažinus ją nepagrįsta, todėl ja negalima buvo vadovautis vertinant nuteistojo asmenybę ar jo pažangą. Iš tiesų, apylinkės teismo nutartyje teisingai nurodyta, kad nuteistasis V. M. nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu jis pažeidė lokalizaciją, už ką buvo svarstytas drausmės komisijoje (asmens byla, II dalis, b. l. 19). Pateiktoje V. M. asmens byloje (taip pat ir nurodytame asmens bylos lape) nėra jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad jis dėl netinkamo elgesio buvo svarstytas drausmės komisijoje, todėl pripažintina, kad ši aplinkybė neatitinka faktinių aplinkybių ir negali būti vertinama. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, yra vertinama nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių bei faktų visuma, todėl šis netikslumas nėra išskirtinis ar esminis, kad duotų pagrindą priimti iš esmės kitokį sprendimą.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant ir į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo prieš nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, padarymą, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
13. Nuteistasis V. M. bausmę už atlieka už apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą organizuotoje grupėje, o nuteistojo nusikalstama veika yra susijusi su narkotinių medžiagų disponavimu ir kontrabanda. Šis V. M. teistumas yra pirmas, tačiau jau aptartas nusikalstamų veikų padarymo sunkumas bei pobūdis, nuteistojo veiksmai juose, leido pagrįstai manyti, jog tokie veiksmai nebuvo atsitiktiniai, spontaniški, o buvo iš anksto suplanuoti ir organizuoti. Be to, kaip jau minėta, nuteistasis stengiasi savo kaltę minimalizuoti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie su nusikalstama veika bei ankstesne nuteistojo kriminaline praeitimi susijusias aplinkybes, apylinkės teismas jų nelaikė išskirtinėmis, tačiau vertino kitų aplinkybių visumos kontekste, nesuteikdamas joms jokios prioritetinės reikšmės, todėl jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir nelaikytinas neteisėtu.
14. Aplinkybių visumos kontekste vertintina ir bausmės tikslai, kurie realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistasis bausmę atlieka už tyčinius, keliančius didelį pavojų visuomenei nusikaltimus, todėl sutiktina su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad dar neatlikta bausmės dalis, kuri sudaro didesnę paskirtos bausmės dalį, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo taisymosi procesas laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.
15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį V. M. charakterizuojančias aplinkybes vertino šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, kas duoda pagrindo išvadai, jog teismas nuteistojo lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai. Pritartina skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas.
16. Remiantis aptartu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. M. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. spalio 1 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.