- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- 1S-129-396/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00555-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta, Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- D. P. M., V. M., K. Z.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė, Marius Zabita
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos, Algimanto Valantino,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. M. (D. P. M.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties, kuria nuteistajam D. P. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-282-518/2019 pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Mindaugo Sabaičio, nuteistojo V. M., nuteistojo K. Z. gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistojo D. P. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu D. P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu devyneriems metams, o pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) – laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. P. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo D. P. M. buvo palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. P. M. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), ir šioje dalyje nuteistąjį išteisino, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Taip pat perkvalifikavo D. P. M. inkriminuotą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paliko Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu paskirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę. Panaikino ir nuosprendžio dalį, kurioje D. P. M. buvo inkriminuota nusikalstama veika – narkotinių medžiagų gabenimas.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. P. M. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. bandžio 10 d. įstatymo redakcija). Taip pat panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. P. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius 54 straipsnio 3 dalį, buvo paskirtas laisvės atėmimas devyneriems metams, ir šias bylos dalis perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
4. Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus 2019 m. gegužės 2 d. raštu, kuriame informuojama, kad nuteistasis D. P. M. 2019 m. balandžio 29 d. buvo neteisėtai paleistas iš pataisos namų, todėl vykdoma nuteistojo paieška, 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą. Šią išvadą teismas pagrindė tuo, kad nuteistasis D. P. M. būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo D. P. M. gynėjas, nesutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir nuteistajam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones: užstatą, dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą ir pan.
5.1. Gynėjas tvirtina, kad šiuo atveju nuteistajam taikyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra pagrindo. Be to, teismas neatsižvelgė į nuteistojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pažymima, kad nuteistasis dvidešimt septynis metus gyvena Europos Sąjungos valstybėje, turi šeimą, vaikus, nėra teistas, yra ramaus būdo, nelinkęs į agresiją ar alkoholio vartojimą, pataisos įstaigos apibūdinamas teigiamai. Tuo tarpu, kitiems nuteistiesiems, kurie anksčiau teisti po penkis kartus, šioje byloje taikomos švelnesnės kardomosios priemonės. Gynėjo vertinimu, ši aplinkybė leidžia teigti, kad nuteistasis diskriminuojamas dėl tautybės ir pilietybės.
5.2. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis šioje byloje buvo laikomas suimtas keturis metus. Sprendžiant klausimą dėl suėmimo skyrimo asmeniui, kuris laikomas suimtas daugiau nei šešis mėnesius, privalu atsižvelgti ir įvertinti BPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, tačiau teismas dėl jų nepasisakė. Be to, vien tik nusikaltimų sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas pagal nacionalinių bei tarptautinių teismų praktiką, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nėra duomenų apie tai, jog nuteistasis buvo neteisėtai paleistas iš pataisos namų, dėl ko paskelbta jo paieška, nes galimai bandė kirsti Rusijos Federacijos sieną.
6. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. P. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundas atmestinas.
7. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Teismas, paskirdamas nuteistajam D. P. M. kardomąją priemonę – suėmimą, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui skirti, laikėsi Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, kad asmeniui laisvė gali būti apribota tik pagal tokius pagrindus ir procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo nuteistajam D. P. M. pagrindas.
9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
10. Teismas teisingai pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu D. P. M. yra nuteistas subendrinta griežta bausme – laisvės atėmimu devyneriems metams už sunkaus (BK 199 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymą (BK 11 straipsnio 5, 6 dalys). Teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, jo socialinius bei šeiminius ryšius, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. P. M. su Lietuvos Respublika nesieja jokie tamprūs socialiniai ryšiai. Ir nors, kaip tvirtina gynėjas, nuteistasis anksčiau neteistas, turi šeimą, tačiau pažymėtina, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta, šeima yra ne Lietuvos Respublikoje. Be to, nuteistasis yra N. K. bei Kolumbijos Respublikos pilietis. Todėl nuteistojo socialiniai ir šeiminiai ryšiai, juos vertinant kartu su nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme, nesumažina galimo D. P. M. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Be to, išvadą, kad nuteistasis gali vengti teismo, sustiprina ir byloje esantys duomenys, jog galimai neteisėtai 2019 m. balandžio 29 d. jį paleidus iš pataisos namų, iš karto po paleidimo, nuteistasis bandė kirsti Lietuvos Respublikos–Rusijos Federacijos sieną, tačiau to padaryti nepavyko. Remiantis patikimais duomenis nustatyta ir tai, kad nuteistasis yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos bei ketina per kitos užsienio valstybės oro uostą išskristi į Kolumbiją (t. 13, b. l. 174, 177). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 2, 8 dalimis, teisingai įvertino aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 7 dalis).
11. Nuteistajam D. P. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste ir nevaržo jo teisių daugiau, nei būtina nurodytiems BPK 119 straipsnyje įtvirtintiems tikslams pasiekti (BPK 11 straipsnis).
12. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo nuteistajam D. P. M., pagrįstai nesivadovavo BPK 127 straipsnio 2 dalimi, nes kai byla perduoda teismui, teismas, paskirdamas suėmimą, vadovaujasi tik BPK 122 straipsnio reikalavimais (BPK 123 straipsnio 6 dalis). Kita vertus, pastebėtina, kad šioje byloje maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas baudžiamojo proceso metu nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis).
13. Aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje kitiems proceso dalyviams taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, taip pat nepaneigia teismo išvadų, pagrįstų bylos duomenimis. Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos nuteistajam siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, ir tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas skirti, sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Tuo tarpu, D. P. M. kardomoji priemonė – suėmimas paskirta įvertinus tiek jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, tiek jo padarytų veikų pavojingumą, sunkumą, pobūdį, tiek siekį užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei viešąjį interesą. Be to, nuteistajam pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
Nuteistojo D. P. M. (D. P. M.) gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą atmesti.
Palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria nuteistajam D. P. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-282-518/2019 pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Mindaugo Sabaičio, nuteistojo V. M., nuteistojo K. Z. gynėjo advokato Mariaus Zabitos, nuteistojo D. P. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.